Baudžiamoji byla Nr. 2K-694/2007
Procesinio sprendimo kategorijos
1.1.7.1; 1.1.8.1.2. (S)
2007 m. lapkričio 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Antano Klimavičiaus, ir pranešėjo Prano Kuconio,
sekretoriaujant D. Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorei D. Skorupskaitei-Lisauskienei,
gynėjai advokatei A. Šimkūnienei,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. E. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. birželio 27 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 11 d. nutartis, kuria nuteistojo R. E. apeliacinis skundas atmestas.
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. birželio 27 d. nuosprendžiu nuteistas ir D. B., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjos, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios nuteistojo R. E. kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
R. E. nuteistas už tai, kad nenustatytomis aplinkybėmis, turėdamas tikslą parduoti, įgijo 0,064 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią laikė su savimi iki 2005 m. spalio 6 d., kai apie 13.30 val., atsinešė prie namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir už 20 Lt pardavė D. B..
Baudžiamoji byla Nr. 2K-694/2007
Procesinio sprendimo kategorijos
1.1.7.1; 1.1.8.1.2. (S)
2007 m. lapkričio 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Antano Klimavičiaus, ir pranešėjo Prano Kuconio,
sekretoriaujant D. Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorei D. Skorupskaitei-Lisauskienei,
gynėjai advokatei A. Šimkūnienei,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. E. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. birželio 27 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 11 d. nutartis, kuria nuteistojo R. E. apeliacinis skundas atmestas.
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. birželio 27 d. nuosprendžiu nuteistas ir D. B., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjos, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios nuteistojo R. E. kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
R. E. nuteistas už tai, kad nenustatytomis aplinkybėmis, turėdamas tikslą parduoti, įgijo 0,064 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią laikė su savimi iki 2005 m. spalio 6 d., kai apie 13.30 val., atsinešė prie namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir už 20 Lt pardavė D. B..
Nuteistasis R. E. kasaciniu skundu prašo teismų sprendimus pakeisti dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir paskirti švelnesnę bausmę, negu minimali riba, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje, tai yra bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Kasatorius nurodo, kad teismas, nagrinėdamas jo prašymą dėl švelnesnės bausmės skyrimo, netinkamai pritaikė BK 41 ir 54 straipsnius. R. E. skunde teigia, kad D. B., pats būdamas priklausomas nuo narkotikų ir primygtinai reikalaudamas parduoti jam narkotikų, veikė policijos pareigūnų įtakoje. Be to, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta, apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad jis gailisi nusikaltęs ir yra charakterizuojamas teigiamai, todėl buvo pagrindas suteikti jam galimybę pasitaisyti, pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį bei paskirti švelnesnę, nei sankcijoje numatyta, bausmę.
Nuteistojo R. E. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 54 ir 41 straipsnių taikymo
Nuteistasis R. E. kasaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad yra pagrindas skirti jam švelnesnę bausmę, nei baudžiamojo įstatymo, pagal kurį jis nuteistas, sankcijoje numatyta švelniausia bausmė. BK 54 straipsnio 3 dalis numato galimybę paskirti švelnesnę bausmę, jei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau ši norma taikytina tik tais atvejais, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų, o teismas, motyvuodamas tokį savo sprendimą, turi nurodyti išimtines aplinkybes, dėl kurių sankcijoje už nusikalstamos veikos padarymą numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13 punktas). Teismas, skirdamas bausmę R. E., atsižvelgė į visas bylos aplinkybes bei konstatavo, kad jis dirba, charakterizuojamas teigiamai, tačiau nenustatė nei jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nei kitų aplinkybių, kurios būtų pagrindas R. E. paskirtą bausmę pripažinti aiškiai prieštaraujančia teisingumo principui. Kasaciniame skunde nuteistasis nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas jo prisipažinimą laikė atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes tokio sprendimo apeliacinės instancijos teismo nutartyje nėra. Be to, prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką teismo pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikalstamą veiką ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu ir tai padarė savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 16 punktas). Kadangi R. E. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, toks prisipažinimas nėra atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
R. E. skunde teigia, kad D. B., prašęs parduoti narkotikų, veikė policijos pareigūnų įtakoje. Tokių duomenų byloje nėra, ši aplinkybė nebuvo nustatyta nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme šiuo klausimu apklausus liudytoją R. R.. Tas faktas, kad D. B. prašė R. E. parduoti narkotikų, pats savaime neįrodo buvus suplanuotai provokacijai padaryti nusikalstamą veiką. O tai, kad D. B. pats yra priklausomas nuo narkotikų, taip pat niekaip nelengvina R. E. atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.
BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta teismo galimybė paskirti asmeniui švelnesnę, nei baudžiamojo įstatymo, pagal kurį jis nuteistas, sankcijoje numatyta švelniausia bausmė, yra skirta teisingumo principui baudžiamajame procese užtikrinti, ko reikalauja ir BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtis. Tai reiškia, kad teismas, siekdamas tinkamai individualizuoti kaltininkui bausmę, kuri turi būti adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai bei bausmės paskirčiai, turi atsižvelgti ne tik į tokias svarbias aplinkybes kaip padarytos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, pasekmės, baudžiamojo įstatymo saugomos pažeistos vertybės ar visuomenės intereso reikšmingumas, bet turi būti įvertintos ir kaltininko asmenybės savybės, jo elgesys veikos darymo metu bei prieš ir po padarytos veikos. Skirdamas bausmę R. E., pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas nurodytas aplinkybes, todėl darytina išvada, kad bausmė R. E. individualizuota tinkamai ir ją švelninti kasacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo R. E. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Viktoras Aidukas
Antanas Klimavičius
Pranas Kuconis
