Civilinė byla Nr. e3K-3-361-686/2017
Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01037-2016-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.11
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. spalio 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Janavičiūtės ir Egidijaus Laužiko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovui L. S. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo A. R.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaidų advokato pagalbai, patirtų administracinio teisės pažeidimo byloje, atlyginimo galimybę civilinėje byloje, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 1384,24 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlime teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ieškovas nurodė, kad buvo įtrauktas suinteresuotu asmeniu administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje dėl eismo įvykio sukėlimo administracinėn atsakomybėn patrauktas trečiasis asmuo A. R. Ieškovas, suprasdamas, kad apeliaciniu skundu trečiasis asmuo siekia paneigti savo kaltę dėl eismo įvykio ir ją perkelti ieškovui, sudarė teisinių paslaugų ir atstovavimo sutartį su advokatų profesine bendrija „Magnusson ir partneriai“. Pagal šią sutartį ieškovas sumokėjo advokatų profesinei bendrijai 1384,24 Eur (su PVM) už suteiktas teisines paslaugas konsultuojant dėl eismo įvykio situacijos bei už kitas teisines paslaugas, susijusias su eismo įvykiu. Dėl eismo įvykio kaltas trečiasis asmuo A. R dirba ir įvykio dieną dirbo pas atsakovą, vairavo atsakovui priklausančią transporto priemonę, todėl šis privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo kaltės.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 22 d. sprendimu ieškinį atmetė paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Teismas nustatė, kad ieškovas savo reikalavimą atsakovui kildina iš eismo įvykio, kurio metu susidūrė trečiojo asmens A. R, dirbančio pas atsakovą, vairuotas traktorius ir ieškovo vairuotas sunkvežimis. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato pareigūnai nustatė, kad dėl eismo įvykio kaltas trečiasis asmuo, ir nutarimu skyrė jam administracinę nuobaudą, tačiau A. R šį nutarimą apskundė. Ieškovas kreipėsi į advokatą, šis suteikė jam teisines paslaugas. Išlaidas už advokato pagalbą ieškovas vertina kaip žalą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnį.
Teismas konstatavo, kad tarp eismo įvykio ir ieškovo patirtų išlaidų už advokato pagalbą nėra priežastinio ryšio, ir nurodė, jog dėl eismo įvykio atsiradusia žala laikytini tiesioginiai įvykio padariniai, t. y. automobilių apgadinimas, asmens sveikatos sutrikdymas. Asmens patirtos išlaidos už advokato pagalbą administracinio teisės pažeidimo byloje, teismo nuomone, negali būti pripažintos dėl eismo įvykio atsiradusia žala. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2001 m. lapkričio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-861/2001 suformavo praktiką, jog negalima naujoje civilinėje byloje reikšti ieškinio Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio pagrindu dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo, nes šis klausimas turi būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės. Teismas sprendė, kad nors šioje byloje ieškovas prašo priteisti žalos atlyginimą, šio reikalavimo esmė yra bylinėjimosi išlaidų, patirtų administracinio teisės pažeidimo byloje, atlyginimo priteisimas; taip pat pažymėjo, kad, reikalavimą kildinant ne iš eismo įvykio, o iš kreipimosi į teismą, L. S. negalėtų būti pripažintas tinkamu atsakovu, nes ne dėl jo veiksmų būtų atsiradusi žala. Remdamasis teismų praktika, teismas darė išvadą, kad aplinkybė, jog administracinėje byloje ieškovui nebuvo priteistas turėtų advokato pagalbos išlaidų atlyginimas, negali būti pagrindas šias išlaidas atlyginti civilinio proceso tvarka. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad ieškovo patirtos išlaidos advokato pagalbai nebuvo būtinos, nes jo poziciją gynė institucija, surašiusi protokolą.
Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp eismo įvykio ir ieškovo patirtų išlaidų už advokato pagalbą nėra priežastinio ryšio. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, vertinant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise kreiptis teisminės gynybos gali būti pripažįstamas neteisėta veika CK 6.246 straipsnio aspektu, esminę reikšmę turi ne administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, o asmens kreipimosi teisminės gynybos aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo. Teismas nurodė, jog, nors ieškovas ieškinio reikalavimą kildina iš eismo įvykio, tačiau išlaidos patirtos administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje buvo nagrinėjamas skundas dėl paskirtos administracinės nuobaudos.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismai netinkamai taikė CK 6.247 straipsnio nuostatas. Nors Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ir ATPK) nėra įtvirtinta nuostata dėl administracinės teisės pažeidimų procese atsiradusių advokato išlaidų atlyginimo, advokato teisine pagalba naudotis nėra uždrausta. Teismai, nusprendę, kad administracinio teisės pažeidimo byloje ieškovo patirtos advokato išlaidos teisinei pagalbai negali būti atlyginamos, paneigė nukentėjusio asmens interesus ir per siaurai aiškino priežastinio ryšio sampratą. CK 6.249 straipsnis nenustato draudimo tokias išlaidas pripažinti žala.
Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų priežastinio ryšio klausimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.247 straipsnis įtvirtina lankstaus priežastinio ryšio sampratą, pagal kurią kalto asmens elgesys gali būti ne vienintelė žalos atsiradimo priežastis, bet pakankama nuostoliams atsirasti. Civilinės atsakomybės pagrindu pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijusi su žalingomis pasekmėmis. Šioje byloje tarp ieškovo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti yra pakankamas priežastinis ryšys, nes išlaidos patirtos administracinio teisės pažeidimo procese, kurio nebūtų buvę, jei ne trečiojo asmens, už kurį civilinė atsakomybė kyla atsakovui, padarytas eismo įvykis. Atsakovas, kaip darbdavys, leisdamas trečiajam asmeniui vairuoti techniškai netvarkingą transporto priemonę, turėjo suvokti, kad dėl to akivaizdžiai padidėja eismo įvykio rizika. Pagal konstitucinį žalos atlyginimo principą visi teisiniai vertinimai turėtų būti orientuoti į žalos atlyginimo prioritetą.
Atsakovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Remiantis CK 6.245 straipsnio 4 dalimi, 6.246, 6.249 straipsniais, prievolė atsakovui atlyginti žalą ieškovui kiltų konstatavus visas civilinės atsakomybės sąlygas. Trečiojo asmens naudojimasis įstatymų suteikta teise kreiptis teisminės gynybos negali būti pripažįstamas neteisėta veika CK 6.246 straipsnio aspektu, kadangi ieškovas nepateikė įrodymų, jog trečiasis asmuo piktnaudžiavo šia teise. Be to, nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (nuostolių).
Priešingai nei nurodyta kasaciniame skunde, atstovavimo išlaidos, teisme ginčijant nuobaudos paskyrimą administracinio teisės pažeidimo byloje, priskirtinos administracinių teisės pažeidimų proceso teisinio reguliavimo sferai ir nepatenka į CK 6.249, 6.264 straipsnių reguliavimo sritį. Tokių išlaidų atlyginimą reglamentuoja ATPK, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ). Administracinių teisės pažeidimų bylose išlaidų atlyginimo klausimas yra sureguliuotas, todėl panašių ABTĮ šeštojo skirsnio normų, reglamentuojančių išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą, taikymas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą negalimas. Pastarosiose normose nustatyta proceso šalių išlaidų atlyginimo tvarka pagal savo specifiką (proceso šalių padėtį) taikytina tik ginčo administracinėse bylose. CPK normos dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo administracinio teisės pažeidimo teisenos santykiams įstatymo analogijos pagrindu negali būti taikomos dėl iš esmės skirtingos reglamentuojamų teisinių santykių prigimties.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl administracinio teisės pažeidimo byloje patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atlyginimo pateikiant ieškinį civilinio proceso tvarka
CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Įstatymų leidėjo suformuota nuostata leidžia daryti išvadą, jog šių išlaidų atlyginimo klausimas turi būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje yra priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės. Aiškindama nurodytą įstatymo nuostatą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2001 m. lapkričio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-861/2001 nustatė taisyklę, jog negalima reikšti naujo civilinio ieškinio CPK 98 straipsnio pagrindu, t. y. dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo, kurios susidarė kitoje civilinėje byloje. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, jog išlaidos advokato pagalbai apmokėti kyla dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisme ir yra neatsiejamai su šia byla susijusios, todėl išvestiniai iš pagrindinio materialiojo teisinio reikalavimo procesinio teisinio pobūdžio reikalavimai, nesant specialios nuorodos įstatyme, negali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalykas.
Nagrinėjamojoje byloje keliamas klausimas dėl galimybės atlyginti išlaidas už advokato pagalbą, kurios susidarė nagrinėjant ne civilinę, bet administracinio teisės pažeidimo bylą.
Iki 2017 m. sausio 1 d. atsakomybės taikymą už administracinius teisės pažeidimus reglamentavo galiojęs Administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Šio kodekso 9 straipsnyje buvo nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinė atsakomybė už šiame kodekse nurodytus teisės pažeidimus buvo nustatyta, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukė baudžiamosios atsakomybės. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse ši nuostata išliko iš esmės nepakitusi (5 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, jog pastaroji įstatymo nuostata leidžia teigti, jog administracinio teisės pažeidimo samprata artima baudžiamojoje teisėje esančiai baudžiamojo nusižengimo sampratai.
ATPK 272 bei 273 straipsniuose buvo įtvirtinta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei nukentėjusiojo teisė nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba. Tačiau nuostatų dėl administracinių teisės pažeidimų procese atsiradusių advokato išlaidų atlyginimo įstatymų leidėjas neįtvirtino.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ATPK 249 straipsnyje buvo nurodyta, kad šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnyje patikslinta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tvarka, konkrečiai nurodant, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos.
Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalį proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2015 m. gruodžio 12 d. iki 2016 m. birželio 9 d.) 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą; taip pat proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (44 straipsnio 6 dalis). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šis įstatymas ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksas (nuo 2017 m. sausio 1 d. Administracinių nusižengimų kodeksas) reglamentuoja skirtingus teisinius santykius, todėl pirmiau nurodytos ABTĮ 44 straipsnio nuostatos dėl proceso išlaidų atlyginimo administracinio teisės pažeidimo teisenos santykiams įstatymo analogijos pagrindu negali būti taikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MzctNDY5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-637-469/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-637-469/2015">3K-3-637-469/2015</a>). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gegužės 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N-444-1093/2009 yra konstatavęs, jog išlaidų administracinių teisės pažeidimų bylose atlyginimo klausimas yra sureguliuotas, todėl panašių ABTĮ VI skirsnio normų, reglamentuojančių išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą, taikymas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą negalimas. Šio skirsnio normose nustatyta proceso šalių išlaidų atlyginimo tvarka pagal savo specifiką (proceso šalių padėtį) taikytina tik ginčo administracinėse bylose. Taigi administracinio teisės pažeidimo byloje priimto procesinio sprendimo nustatyta tvarka neapskundus administraciniam teismui, negali būti taikomos ir ABTĮ nuostatos.
Kasaciniame skunde ieškovas teigia, kad teismai, atmesdami ieškinį, netinkamai taikė CK normas, reglamentuojančias priežastinį ryšį, bei neatsižvelgė į nuostatą, kad žala turi būti atlyginta visiškai.
Nors ieškovas ieškinį pateikė dėl žalos atlyginimo, tačiau iš teismų nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovas prašo atlyginti išlaidas už advokato teisines paslaugas, kuriomis jis naudojosi nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kai trečiasis asmuo A. R. pateikė skundą dėl jam paskirtos administracinės nuobaudos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK normos, nustatančios bylų dėl privatinių teisinių santykių bei ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo tvarką, inter alia (be kita ko), I dalies VIII skyriaus nuostatos dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo administracinio teisės pažeidimo teisenos santykiams įstatymo analogijos pagrindu negali būti taikomos dėl iš esmės skirtingos reglamentuojamų teisinių santykių prigimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MzctNDY5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-637-469/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-637-469/2015">3K-3-637-469/2015</a>). Tai reiškia, kad bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, atlyginimas civiline tvarka pateikiant ieškinį nėra galimas. Dėl šių išlaidų atlyginimo turi būti sprendžiama nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pagal atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai teisingai nurodė, jog prašydamas patirtas bylinėjimosi išlaidas atlyginti kaip patirtą žalą ieškovas turėjo įrodyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai).
Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovas neįrodė deliktinės civilinės atsakomybės pagrindų. Kiti kasacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės apskųsto teismo sprendimo teisėtumui ir vienodos teismų praktikos formavimui.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino materialiosios teisės normas bei nenukrypo nuo šiam ginčui išspręsti aktualios teismų praktikos, todėl padarė teisingą išvadą, jog išlaidos advokato pagalbai atlyginti, atsiradusios nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, negali būti priteisiamos pateikiant dėl to civilinį ieškinį. Atsižvelgiant į tai apeliacinio teismo procesinis sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kasacinį skundą atmetus, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme jam neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą pateikusiai šaliai. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovo 300 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pateikti į bylą dokumentai patvirtina šias atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 7 ir 8.14 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio, netenkinus kasacinio skundo, ji priteistina iš ieškovo atsakovo naudai.
Kasacinis teismas patyrė 8,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus ieškovo kasacinio skundo, iš jo priteistina 8,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo į valstybės biudžetą (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo R. J. (duomenys nuasmeninti) atsakovo L. S. (duomenys nuasmeninti) naudai 300 (tris šimtus) Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimo.
Priteisti iš ieškovo R. J. (duomenys nuasmeninti) 8,50 Eur (aštuonis Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginimo į valstybės biudžetą. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas Gurevičius
Birutė Janavičiūtė
Egidijus Laužikas
