Dėl teisės normų, reglamentuojančių tiekėjų pasiūlymų (siaurąja prasme), pateiktų viešojo pirkimo konkurse, vertinimą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-360-248/2017

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00616-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas) ir Gedimino Sagačio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Getelit“ ir „Delmare OÜ“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Getelit“ ir „Delmare OÜ“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisijos sprendimų, priimtų vykdant viešojo pirkimo konkursą, panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus; trečiasis asmuo – „Trelleborg Offshore & Construction“, AB.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių tiekėjų pasiūlymų (siaurąja prasme), pateiktų viešojo pirkimo konkurse, vertinimą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovės UAB „Getelit“ ir „Delmare OÜ“ teismo prašė: 1) panaikinti atsakovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (toliau – ir Perkančioji organizacija) viešojo pirkimo konkurse Nr. 173662 priimtą 2016 m. liepos 22 d. sprendimą, kuriuo trečiojo asmens „Trelleborg Offshore & Construction“, AB, pasiūlymas pripažintas atitinkančiu konkurso techninių specifikacijų reikalavimus, ir 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą, kuriuo „Trelleborg Offshore & Construction“, AB, pasiūlymas pripažintas laimėjusiu; 2) įpareigoti atsakovę atnaujinti ginčo viešojo pirkimo konkurso procedūras, grįžti į procedūrų etapą, buvusį iki ieškovių teisių pažeidimo, ir iš naujo įvertinti trečiojo asmens „Trelleborg Offshore & Construction“, AB, pasiūlymo atitiktį konkurso techninių specifikacijų reikalavimams.

Ieškovės savo reikalavimą grindė tuo, kad Perkančioji organizacija taikė nevienodą skaičiavimų metodiką, vertindama ieškovių ir trečiojo asmens pasiūlymus, bei pastarajam be pagrindo techninių specifikacijų reikalavimus taikė ne taip griežtai kaip ieškovėms, pažeisdama viešųjų pirkimų skaidrumo, proporcingumo ir pirkimų lygiateisiškumo principus. Ieškinyje buvo nurodyta daugiau ieškinio pagrindų, tačiau kasaciniame skunde jais nebesiremiama.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas konstatavo, kad atsakovė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 2016 m. balandžio 20 d. paskelbė apie vykdomą atvirą viešojo pirkimo konkursą „Atmušų ir jų dalių Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinėms gamyba ir pristatymas“ (pirkimo Nr. 173662) (toliau – ir Konkursas). Konkurso pasiūlymus pateikė dvi tiekėjos – ieškovės (jos pasiūlymą pateikė jungtinės veiklos pagrindu) ir trečiasis asmuo „Trelleborg Offshore & Construction“, AB. Pateikusi abiem tiekėjoms papildomus prašymus paaiškinti siūlomos tiekti produkcijos charakteristikas ir gavusi jų atsakymus, Perkančioji organizacija 2016 m. liepos 22 d. pranešimu informavo, kad trečiojo asmens pasiūlymas atitinka Konkurso techninių specifikacijų reikalavimus, o ieškovių – neatitinka. Perkančioji organizacija 2016 m. rugpjūčio 1 d. nustatė, kad Konkursą laimėjo trečiasis asmuo, kurio konkursinio pasiūlymo kaina – 9 185 360,00 Eur be PVM (2 t., b. l. 99). Ieškovių pateikta 2016 m. rugpjūčio 8 d. pretenzija dėl perkančiosios organizacijos sprendimų 2016 m. rugpjūčio 16 d. pranešimu buvo atmesta.

Teismas pažymėjo, kad Perkančioji organizacija ieškovių pasiūlymą atmetė nustačiusi, jog 5.1.1 atmušos HP dydis yra 302 (301,97) kN/m2, o 5.1.3 atmušos HP dydis yra 202 (202,13) kN/m2, t. y. dviem vienetais viršija maksimalias Konkurso techninėse specifikacijose nurodytas?300 ir?200 vertes. Trečiojo asmens Konkursui pateiktos atmušos tipo 5.1.6 slėgio į laivo korpusą (HP) parametras yra 200,09 kN/m2, o techninėse specifikacijose yra nurodytas leidžiamas slėgis į laivo korpusą šių atmušų tipui yra?200 kN/m2. Vertinant atmušų atitiktį techninėms specifikacijoms T-32, HP skaičiavimai buvo atliekami dviejų skaičių po kablelio tikslumu, o priimant sprendimą dėl atmušų HP reikšmių atitikties techninėms specifikacijoms, buvo vertinamos HP reikšmės sveikųjų skaičių tikslumu, kaip nustatyta 2016 m. kovo 10 d. techninėse specifikacijose Nr. T-32.

Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovių nuokrypis dviejuose atmušų tipuose buvo didesnis dviem vienetais už maksimalų leidžiamą, o trečiojo asmens vienoje atmušoje nuokrypis yra didesnis 0,09 vieneto, padarė išvadą, jog šiuo atveju negalima pripažinti, kad atsakovė, vertindama tiekėjų pasiūlymus, nesilaikė lygiateisiškumo ar kitų Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) nurodytų principų. Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad lygiateisiškumo principo nepažeis tiekėjo pasiūlymo vertinimas ir neatmetimas, jei jame nurodomi aspektai neatitinka pirkimo sąlygų, tačiau joms yra lygiaverčiai. Darydamas tokią išvadą, teismas įvertino nuokrypių dydžius, taip pat tai, jog trečiasis asmuo, atsakydamas į atsakovės paklausimą, nurodė, kad, gamybos procese reguliuodamas reakcijos jėgą (R), jis yra pajėgus neviršyti reikalaujamo slėgio į laivo korpuso (HP) dydžio ir bylos nagrinėjimo metu pateikė tai patvirtinančius įrodymus, o ieškovės tokios galimybės nenurodė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovių apeliacinį skundą, 2017 m. vasario 8 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Ieškovės ginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimą, teigdamos, kad: 1) techninėse specifikacijose skaičių, kuriais išreikšti atmušų parametrai, apvalinimas nenurodytas; 2) teismas nukrypo nuo teismų praktikoje suformuluoto imperatyvo tiekėjui preciziškai laikytis techninių reikalavimų ir tiksliai taikyti pirkimo sąlygas. Atsakydamas į šiuos argumentus, apeliacinės instancijos teismas sutiko, kad techninės specifikacijos sąlygose expressis verbis (aiškiais žodžiais) atmušų parametrų apvalinimo būdas nenurodytas, tačiau pažymėjo, kad slėgio į laivo korpusą (HP) parametro maksimalus leistinas dydis nurodytas sveikojo skaičiaus tikslumu. Tai reiškia, kad visų tiekėjų pasiūlymų pagrindu slėgio į laivo korpusą reikšmės bus apskaičiuojamos būtent sveikojo skaičiaus tikslumu, o tai neišvengiamai suponuoja matematinių apvalinimo taisyklių taikymą. Taigi tokia sąlyga, įvertinus pirkimo sąlygų visumą, tiekėjams buvo objektyviai nurodoma. Be to, byloje nėra nustatyta, kad perkamų gaminių kokybei užtikrinti būtų protinga ir pagrįsta pirkimo sąlygose nustatyti reikalavimą atitikti slėgio į laivo korpusą (HP) parametrą didesniu tikslumu, t. y. nėra duomenų, kad slėgio į laivo korpusą viršijimas 0,09 kN/m2 galėtų turėti reikšmingos įtakos atmušų kokybei.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovės prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 8 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pagal VPĮ 24 straipsnio 9 dalį pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių. Perkančioji organizacija turi griežtai laikytis savo pačios nustatytų kriterijų (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) 2004 m. balandžio 29 d. sprendimo byloje Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, 115 punktas). Pagal vienodo požiūrio principą ir iš jo kylantį skaidrumo įpareigojimą reikalaujama, kad kiekvienos sutarties dalykas ir jai sudaryti nustatyti kriterijai būtų aiškiai suformuluoti nuo pat sutarties sudarymo procedūros pradžios (pvz., Teisingumo Teismo 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimo byloje Komisija prieš Prancūziją, C-299/08, 41 punktas). Pagal kasacinio teismo praktiką, perkančiosioms organizacijoms neleidžiama itin laisvai interpretuoti aiškių pirkimo sąlygų, nes taip gali būti neteisėtai pakeistas jų turinys; toks ribojimas išplaukia iš lygiateisiškumo ir skaidrumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTgvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-458/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-458/2011">3K-3-458/2011</a>). Dėl to ginčo matematiniai skaičių apvalinimo būdai galėjo būti taikomi tik tuo atveju, jei jie būtų buvę iš anksto nustatyti ir aiškiai paskelbti suinteresuotiems Konkurse dalyvauti tiekėjams. Techninėse specifikacijose buvo nurodytos tik maksimalios reikšmės, kurias viršijus, pasiūlymas turėtų būti pripažintas neatitinkančiu reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad techninių specifikacijų 5.1.6 punkte nurodytas atmušų HP maksimalus dydis yra 200 kN/m2, bet kuris pasiūlymas, kuris viršijo šį dydį, nesant nurodyta, kad bus taikomos kokios nors išlygos, apvalinimai ir pan., privalėjo būti vertinamas kaip neatitinkantis techninių specifikacijų reikalavimų. Teismai Perkančiosios organizacijos pateiktus paaiškinimus apie taikytas apvalinimo procedūras vertinant trečiojo asmens pasiūlymą privalėjo vertinti kaip Konkurso sąlygų keitimą. Nė viename ieškovėms pateiktame Perkančiosios organizacijos sprendime, susijusiame su Techninės specifikacijos atmušų parametrų vertinimu, nėra duomenų, kad Perkančioji organizacija, atmesdama ieškovių pasiūlymą, taikė matematinį apvalinimą, nes dokumentuose nurodytos reikšmės su šimtosiomis skaičių dalimis. Matematinio apvalinimo būdo taikymas tik trečiajam asmeniui pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą.

Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Konkurso sąlygų techninėje specifikacijoje visose pozicijose (visiems atmušų tipams) slėgio į laivo bortą (HP) reikšmė buvo išreikšta dydžiu „kN/m2“ ir sveikaisiais skaičiais be kablelio (be dešimtųjų ar šimtųjų sveikojo skaičiaus dalių). Tokiu būdu Perkančioji organizacija aiškiai išreiškė poziciją, kad pasiūlymų vertinimo metu bus vertinamos ir lyginamos slėgio į laivo bortą reikšmės sveikaisiais skaičiais. Kai Perkančioji organizacija deklaruoja, kad atitinkamas Konkurso sąlygų reikalavimams bus tikrinamas vieno ar kelių skaičių po kablelio tikslumu, po kablelio taip pat nurodomas „0“, nors aritmetiškai jis neturėtų būti rašomas, pvz., techninės specifikacijos 5.1.7, 5.1.9 ir kt. punktuose. Atlikdama aritmetinius atmušų techninių rodiklių skaičiavimus, Perkančioji organizacija naudojo tikslesnius kelių skaičių po kablelio dydžius (siekdama išvengti didelių paklaidų), todėl teismui pateiktoje lentelėje, taip pat informuodama Konkurso dalyvius apie skaičiavimų rezultatus, nurodė slėgio į laivo bortą reikšmes dviejų skaičių po kablelio tikslumu. Tokiu būdu skaičius 200,09 kN/m2 teismui pateiktoje duomenų apskaičiavimo lentelėje buvo nurodytas kaip aritmetinė apskaičiuotų techninių reikalavimų (slėgio į laivo bortą) reikšmė. Jis buvo nurodytas skliausteliuose ir su paaiškinimu, kad ši reikšmė yra iki suapvalinimo į dydžius, nurodytus Techninėse specifikacijose. Be to, teismai pagrįstai pripažino, kad nagrinėjamoje byloje taikant turinio viršenybės prieš formą principą, 0,09 kN/m2 (arba 0,00045 proc. nuo absoliučios techninio reikalavimo reikšmės) paklaida neturi esminės reikšmės kokybinėms siūlymo pirkimo objekto (atmušų) savybėms.

Trečiasis asmuo atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Trečiasis asmuo 5.1.6 tipo atmušos slėgio į laivo korpusą (HP) dydį (reikšmę) apskaičiavo kaip lygų 200 kN/m2 (t. y. išreikštą trimis reikšminiais skaitmenimis, nes reakcijos jėgos (R) dydį nurodantis skaičius sudarytas iš trijų reikšminių skaitmenų, o plotą nurodantis skaičius sudarytas iš keturių reikšminių skaitmenų). Nesivadovaujant matematinėmis taisyklėmis dėl reikšminių skaičių, gautas rezultatas būtų lygus 200,090334236 kN/m2. Vis dėlto matematikos taisyklės reikalauja, kad kaip rezultatas šiuo atveju būtų nurodomi tik trys reikšminiai skaičiai. Vadinasi, trečiojo asmens siūlomų 5.1.6 tipo atmušų slėgio į laivo korpusą (HP) dydis, lygus 200 kN/m2, gaunamas ne atliekant subjektyvų apvalinimą iki sveikųjų skaičių (kaip teigia ieškovės), o matematinius veiksmus pagal visuotines matematikos taisykles. Todėl vien dėl šios priežasties Konkurso sąlygų vertinimas pagal tai, ar jose buvo nurodytas apvalinimas ar ne, yra teisiškai nereikšmingas.

Viešųjų pirkimų teisinių santykių formalizavimas svarbus tiek, kiek tai padeda siekti viešųjų pirkimų tikslų ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų. Tiekėjų veiksmų ir perkančiosios organizacijos sprendimų turiningasis vertinimas, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi viršenybę prieš formalumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODAvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-280/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-280/2012">3K-3-280/2012</a>). Kiekvienu (ypač smulkmeniškai reglamentuotos konkurso vykdymo eigos) atveju reikia tirti pirkimo eigos pakeitimo pobūdį (pvz., švelninamos ar griežtinamos konkurso sąlygos, ar tik padaromi nereikšmingi pakeitimai) bei padarinius, t. y. ar po šių pakeitimų iš esmės keičiasi tiek dalyvių, tiek potencialių tiekėjų padėtis (pakeitimu iškreipiami vertinimo rezultatai, dėl sušvelnėjusių sąlygų būtų galėję dalyvauti daugiau tiekėjų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-425/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-425/2010">3K-3-425/2010</a>)). Perkančiosios organizacijos negali atmesti tiekėjo pasiūlymo tik tuo pagrindu, kad siūlomos pirkimo objekto savybės, parametrai ar sprendimai nėra identiški nurodytoms pirkimo sąlygoms (techninei specifikacijai), tačiau dalyvis savo pasiūlyme bet kokiomis perkančiajai organizacijai tinkamomis priemonėmis įrodo, jog jo pasiūlyti sprendimai yra lygiaverčiai perkančiosios organizacijos siekiamam rezultatui ir atitinka techninėje specifikacijoje keliamus reikalavimus. Trečiojo asmens pasiūlytų 5.1.6 tipo atmušų apskaičiuotas maksimalus slėgis į laivo korpusą (HP) viršytų techninėse specifikacijose nurodytą dydį tik 0,09 kN/m2, t. y. labai nežymiai, tai neturėtų būti laikoma nukrypimu nuo techninių specifikacijų reikalavimų, o ieškovų pasiūlytų 5.1.1 tipo ir 5.1.3 tipo atmušų slėgis į laivo korpusą (HP) viršijo techninėse specifikacijose nurodytą dydį 2 kN/m2, tai -.didelis nuokrypis nuo techninių specifikacijų. Atsakovės su trečiuoju asmeniu sudaryta viešojo pirkimo sutartis neturėtų būti pripažinta niekine ir dėl to, kad tai, be kita ko, sukeltų neproporcingai dideles neigiamas pasekmes viešajam interesui (uosto plėtros stabdymą nerekonstruojant krantinių).

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl lygiateisiškumo principo taikymo vertinant pasiūlymo atitiktį pirkimo sąlygoms

Ieškovės, kasacinio skundo argumentuose cituodamos VPĮ ir kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos nuostatas, pažymi, kad perkančioji organizacija turi griežtai laikytis savo pačios nustatytų kriterijų ir negali itin laisvai interpretuoti aiškių pirkimo sąlygų, o nagrinėjamu atveju atsakovė, vertindama trečiojo asmens pasiūlymo siaurąja prasme atitiktį pirkimo sąlygoms, nepagrįstai tik jam taikė matematinio apvalinimo būdą, taip pažeisdama šalių lygiateisiškumo principą. Ieškovės iš esmės teigia, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog ji, vertindama trečiojo asmens pasiūlymą siaurąja prasme, de facto (faktiškai) pakeitė viešojo pirkimo sąlygas.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai su tokia ieškovių pozicija nesutiko, sprendė, kad atsakovė visiems tiekėjams vienodai taikė iš viešojo pirkimo nuostatų netiesiogiai išplaukiantį apvalinimo iki sveikųjų skaičių būdą, o skirtingas ieškovių ir trečiojo asmens pasiūlymo vertinimas pagrįstas nevienoda skaitine ginčijamo kriterijaus – atmušų slėgio į laivo korpusą (HP) – išraiška. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų argumentais, kad atsakovė tinkamai įvertino tiekėjų pasiūlymus. Kasacinio teismo vertinimas pagrįstas iš dalies kitais motyvais, kuriais pakeičiami apeliacinės instancijos teismo argumentai.

VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, jog, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Vien šių principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti iš teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01ODMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-583/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-583/2008">3K-3-583/2008</a>; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNS8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-25/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-25/2009">3K-3-25/2009</a>; kt.).

Perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, be kitų principų bei VPĮ nuostatų, turi nepažeisti ir skaidrumo principo, inter alia (be kita ko), reiškiančio šių (pirkimo sąlygų) aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą. Tokia perkančiosios organizacijos pareiga išplaukia ir iš VPĮ 24 straipsnio 9 dalies (redakcija, galiojusi 2016 m. liepos 22 d.), kurioje nurodytas šios pareigos tikslas – užtikrinti, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Be to, kaip pažymėjo Teisingumo Teismas, toks pirkimo sąlygų pobūdis, be kita ko, leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai – realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka.

Šiame kontekste Teisingumo Teismo taip pat konstatuota, kad vienodo požiūrio principas, reiškiantis skaidrumo pareigą, kuri leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo, perkančiąją organizaciją įpareigoja pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sąlygas taip, jog bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai šias suprasti bei aiškinti ir todėl turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05NC8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-94/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-94/2013">3K-3-94/2013</a>).

Ieškovės neteigė, kad dėl neaiškių pirkimo sąlygų neturėjo vienodų (lyginant su trečiuoju asmeniu) galimybių tinkamai pateikti savo pasiūlymų. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo sąlyga Techninės specifikacijos 5.1.6 punkte nustatyta aiškiai – Konkurse siūlytinų atmušų HP maksimalus dydis – 200 kN/m2. Šalių ginčas, kaip nurodyta pirmiau, kilo dėl to, ar perkančioji organizacija, tikrindama tiekėjų pasiūlymų atitiktį pirkimo sąlygoms, atlikusi siūlomų prekių parametrų skaičiavimus, turėjo skaičiavimo rezultato išraišką apvalinti iki sveiko skaičiaus, ar toks apvalinimas pažeidžia lygiateisiškumo principą.

Pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją lygiateisiškumo ir su juo itin susijęs nediskriminavimo principai bendrąja prasme reiškia perkančiųjų organizacijų pareigą tapačias situacijas vertinti vienodai ir nevertinti vienodai skirtingų situacijų, jeigu toks vertinimas negali būti objektyviai pagrįstas (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2004 m. gruodžio 14 d. sprendimą Arnold André, C-434/02). Kartu pažymėtina, kad Teisingumo Teismo yra nurodyta ir tai, jog tam tikrais atvejais tapačių ar panašių aplinkybių skirtingas vertinimas arba netapačių situacijų vienodas vertinimas savaime nereiškia lygiateisiškumo principo pažeidimo ar diskriminacijos, jeigu toks vertinimas objektyviai pateisinamas ir proporcingas siekiamam tikslui (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2002 m. kovo 19 d. sprendimą Komisija prieš Italiją, C-224/00; 2002 m. balandžio 25 d. sprendimą Komisija prieš Prancūziją, C-52/00).

Lygiateisiškumo principas viešųjų pirkimų srityje reiškia ir perkančiosios organizacijos pareigą vienodai aiškinti ir taikyti viešųjų pirkimų dokumentų sąlygas visiems konkurso dalyviams. Lygiateisiškumo principas bus neišvengiamai pažeistas, jeigu skirtingiems tiekėjams bus nevienodai aiškinamos ir taikomos viešųjų pirkimų teisės ir pirkimo dokumentų normos (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2001 m. spalio 18 d. sprendimą SIAC Construction, C-19/00). Nagrinėjamu atveju būtų pagrindas konstatuoti lygiateisiškumo principo pažeidimą, jeigu būtų nustatyta, kad atsakovė, spręsdama dėl Konkurso dalyvių pasiūlymų siaurąja prasme atitikties pirkimo sąlygų reikalavimams, juos (pasiūlymus) būtų vertinusi ne tik pagal skirtingus parametrus, bet ir nesilaikydama iš anksto paskelbtų pirkimo sąlygų.

Šiame kontekste Teisingumo Teismo ne kartą konstatuota, jog skaidrumo pareiga pirmiausia siekiama užkirsti kelią perkančiojo subjekto favoritizmui ir savivalei; vykstant viešojo pirkimo sutarties procedūrai perkantysis subjektas iš principo negali keisti esminių pirkimo sąlygų, įskaitant technines specifikacijas ir sutarties sudarymo kriterijus, kuriomis atitinkami ūkio subjektai teisėtai rėmėsi, priimdami sprendimą pateikti pasiūlymą arba, atvirkščiai, nedalyvauti atitinkamame viešojo pirkimo konkurse (žr. Teisingumo Teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendimo Borta, C-298/15, 68, 70 punktus ir juose nurodytą Teisingumo Teismo jurisprudenciją).

Nagrinėjamoje byloje perkančioji organizacija ginčo parametro skaičiaus apvalinimą iki sveikojo skaičiaus motyvavo tuo, kad pirkimo sąlygose ginčo parametras nurodytas būtent sveikuoju skaičiumi. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu nurodė, kad, pirma, techninės specifikacijos sąlygose expressis verbis atmušų parametrų apvalinimo būdas nenustatytas, antra, matematinių apvalinimo taisyklių taikymas tiekėjams buvo objektyviai numanomas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokie apeliacinės instancijos teismo argumentai iš dalies netinkami, vis dėlto jų visuma nekeičia iš esmės teisingo procesinio sprendimo.

Kasacinio teismo pažymėta, kad perkančiosios organizacijos tiekėjų pasiūlymus (plačiąja prasme) vertina išimtinai pagal viešojo pirkimo sąlygas; bet kokiu atveju perkančiosios organizacijos negali atmesti tiekėjo pasiūlymo pagal iš anksto aiškiai neišviešintus reikalavimus, nepriklausomai nuo to, kad jų taikymo poreikis kyla dėl kitų specialiųjų teisės aktų taikymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMjMtMjQ4LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-23-248/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-23-248/2017">e3K-7-23-248/2017</a> 70.1 punktą). Atsižvelgiant į tai, nepagrįsta laikytina išvada, kad tiekėjų pasiūlymus galima vertinti pagal aiškiai neišviešintus reikalavimus.

Kasacinis teismas konstatuoja, kad ginčo pirkimo sąlygos turinys ir jos taikymas iš esmės turi būti aiškinamas ir suprantamas taip, kad perkančioji organizacija pasirinko atmušų slėgį matuoti sveikaisiais skaičiais, t. y. teigiamu skaičiumi, neturinčiu trupmeninės dalies. Taigi ginčo pirkimo sąlygos taikymą reikėtų suprasti ne kaip apvalinimo taisyklių taikymą, o kaip atsižvelgimą į tam tikrą skaičių išraišką.

Atsakovė atsiliepime į kasacinį skundą atkreipia dėmesį į įvairių pirkimo sąlygų formuluotes, taip pat iš anksto išviešintą valią vertinamus kriterijus analizuoti skirtingo tikslumo lygiu. Pažymėtina, kad atmušų slėgio reikšmę apskaičiavo pati atsakovė pagal tiekėjų pateiktus duomenis, taigi ji pati ir nusprendė, kaip reikėtų įvertinti galutinį rezultatą. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirkimo sąlygose dalies parametrų dydžiai nurodyti tik sveikaisiais skaičiais, o dalies parametrų – su dešimtosiomis ir šimtosiomis dalimis, t. y. skaitmenimis po kablelio, net jei tie skaitmenys – nuliai, pvz.: techninių specifikacijų 5.1.6 punkte (HP?200 kN/m2; R?510 kN; H=2,0 m), 5.1.7 punkte (R?1400 kN; H=4,0 m; W=1,8 m), 5.1.9 punkte (HP?150 kN/m2; R=400 kN; H=3,0 m; W=1,2 m), 12.1 punkte (minimalus atsparumas tempimui – 16,0 MPa; 12,75 N/mm2; 15,0 N/mm2). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovė skirtingiems parametrams suteikė nevienodą išraišką (turinį) ir jos reikšmę.

Perkančioji organizacija turi teisę pirkimo sąlygose nustatyti skirtingo preciziškumo įsigyjamų prekių parametrų matavimo dydžius, priklausomai nuo šių parametrų reikšmės. Skirtingų parametrų perkančiosios organizacijos reikalaujamas skirtingas tikslumas nepažeidžia skaidrumo ir lygiateisiškumo principų reikalavimų, jei yra pakankamai aiškiai išreikštas pirkimo sąlygose ir vienodai taikomas vertinant visų tiekėjų pasiūlymus.

Vadovaujantis lygiateisiškumo principu, ieškovių pasiūlytų prekių parametrų reikšmės turėtų būti pripažintos atitinkančiomis pirkimo sąlygas, kaip ir trečiojo asmens, jei jos, kaip nurodyta pirmiau, neviršytų maksimalių sveikųjų skaičių reikšmės. Byloje nustatyta, kad ieškovių pasiūlymas neatitinka pirkimo sąlygų nei vertinant tik sveikuosius skaičius, nei atsižvelgiant ir į skaičių dešimtąsias ar šimtąsias dalis, taigi ieškovių padėtis, t. y. galimybės dalyvauti Konkurse, nuo trečiojo asmens pasiūlymo vertinimo nesikeičia.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad perkančioji organizacija ginčo pirkimo sąlygas taikydama pirmiau aptartu būdu šioms suteikė prasmę, išplaukiančią iš jų turinio (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-506/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-506/2009">3K-3-506/2009</a>). Nors iš esmės sutiktina su ieškovėmis, kad perkančioji organizacija savo priimtus sprendimus ne visai aiškiai motyvavo, juose aiškiai nedeklaravo, kaip ginčo pirkimo sąlyga taikytina, tačiau tokie perkančiosios organizacijos veiksmai, kuriais galimai pažeisti ieškovių teisėti lūkesčiai dėl skaidraus ir lygiaverčio pasiūlymų vertinimo, per se (savaime) nedaro esminės įtakos skundžiamo perkančiosios organizacijos sprendimo teisėtumui (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NzQtOTY5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-674-969/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-674-969/2015">3K-3-674-969/2015</a>).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovė, spręsdama dėl Konkurso dalyvių pasiūlymų atitikties pirkimo sąlygoms, griežtai nesilaikė savo pačios nustatytų kriterijų ir tiekėjų pasiūlymus vertino nevienodai bei dėl to pažeidė lygiateisiškumo principą. Dėl to pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų priimtų procesinių sprendimų pakeisti ar panaikinti nėra pagrindo (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovė ir trečiasis asmuo, prašydami priteisti iš ieškovių kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pateikė dokumentus, patvirtinančius išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimus į kasacinį skundą ir į ieškovių prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Maksimali atlygintina tokių išlaidų suma pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7, 8.14 ir 8.16 punktus yra 1727,88 Eur. Dėl to atsakovės patirtos 1270,50 Eur išlaidos atlygintinos visiškai, o trečiojo asmens patirtos 5705 Eur išlaidos atlygintinos iš dalies, priteisiant maksimalų Rekomendacijose nurodytą šių išlaidų atlyginimą – 1727,88 Eur. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas iš ieškovių lygiomis dalimis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai iš ieškovių UAB „Getelit“ ir „Delmare OÜ“ po 635,25 Eur (šešis šimtus trisdešimt penkis Eur 25 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti trečiajam asmeniui „Trelleborg Offshore & Construction“, AB, iš ieškovių UAB „Getelit“ ir „Delmare OÜ“ po 863,94 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt tris Eur 94 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Egidijus Laužikas

Gediminas Sagatys