Dėl Vilniaus miesto savivaldybės potvarkio, konkurso nuostatų ir įsakymo panaikinimo

Civilinė byla Nr. e2A-420-577/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01283-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.35; 3.1.3.7; 3.3.1.19.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybei ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl Vilniaus miesto savivaldybės potvarkio, konkurso nuostatų ir įsakymo panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija, mažoji bendrija „MAD HOME“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybei ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės mero 2023 m. rugsėjo 13 d. potvarkį,,Dėl vandens pramogų paslaugų teikimo prie Balžio ežero operatoriaus atrankos konkurso nuostatų patvirtinimo“ Nr. 955-895/23 ir juo patvirtintus Vandens pramogų paslaugų teikimo prie Balžio ežero operatoriaus atrankos konkurso nuostatus; 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 10 d. įsakymą,,Dėl vandens pramogų paslaugų teikimo prie Balžio ežero operatoriaus atrankos konkurso laimėtojo patvirtinimo“ Nr. 30-2558/23.

2. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės meras, vadovaudamasis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 1-1312 patvirtintų Prekybos viešosiose vietose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 8 punktu ir atsižvelgdamas į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 30-157/20 patvirtintą Leidimų prekiauti (teikti paslaugas) viešose vietose išdavimo ir panaikinimo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas), 2023 m. rugsėjo 13 d. priėmė potvarkį,,Dėl vandens pramogų paslaugų teikimo prie Balžio ežero operatoriaus atrankos konkurso nuostatų patvirtinimo“ Nr. 955-895/23 (toliau – ir Potvarkis), kuriuo patvirtino Vandens pramogų paslaugų teikimo prie Balžio ežero operatoriaus atrankos konkurso nuostatus (toliau – ir Nuostatai).

3. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, vadovaudamasi Potvarkiu patvirtintais Nuostatais, 2023 m. rugsėjo 20 d. paskelbė konkursą vandens pramogų paslaugų teikimo prie Balžio ežero operatoriui atrinkti (toliau – ir Konkursas). Konkurso tikslas – atrinkti vandens pramogų teikimo prie Balžio ežero operatorių 5 metams su galimybe pratęsti sutarties galiojimo terminą iki 5 metų (gavus valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, jeigu toks būtinas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus), jeigu sutartis buvo vykdyta sąžiningai ir be pažeidimų. Konkurso laimėtojui pagal Aprašą vandens pramogų paslaugų teikimui prie Balžio ežero kiekvienais metais bus išduotas Leidimas prekiauti (teikti paslaugas) iš (nuo) laikinojo įrenginio (toliau – Leidimas) paslaugoms teikti pirmą kartą per kalendorinius metus ne trumpesniam kaip 3 mėnesių veiklos terminui; pratęsiant veiklą tais pačiais metais leidimai išduodami ne mažiau kaip vienam mėnesiui. Konkurso nuostatų 7 punkte nustatyta, kad vandens pramogų įrenginiai ir paslaugų teikimui naudojama infrastruktūra turi būti įrengti pagal Architektūrines specialiąsias sąlygas ir estetinius reikalavimus vandens pramogų paslaugų teikimo prie Balžio ežero Vilniuje (toliau – Architektūrinės sąlygos) ne vėliau kaip per vienerius metus nuo sutarties su Konkurso laimėtoju pasirašymo dienos. Architektūrinės sąlygos yra neatsiejama Konkurso nuostatų dalis ir gali būti naudojamos kaip projektas išduodant leidimą (Konkurso nuostatų 35 punktas, Architektūrinių specialiųjų sąlygų 10 punktas).

4. Konkursui buvo pateiktas vienintelis pasiūlymas, kurį pateikė mažoji bendrija (toliau – ir MB),,MAD HOME“. Savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 30-2558/23,,Dėl vandens pramogų paslaugų teikimo prie Balžio ežero operatoriaus atrankos konkurso laimėtojo patvirtinimo“ Nr. 30-2558/23 (toliau – ir Įsakymas) MB,,MAD HOME“ yra patvirtinta Konkurso laimėtoja. Sutartis su Konkurso laimėtoja dar nepasirašyta.

5. Ieškovas nurodė, kad iš Architektūrinėse sąlygose nurodytų duomenų apie vandens pramogų paslaugų atrankos operatoriui suteikiamą naudotis valstybinę žemę matyti, jog paslaugų teikimo plotas – valstybinės žemės teritorija, apibrėžta Architektūrinėse sąlygose, neatlygintinai perduodama naudotis teritorija sudaro 7 963,51 kv. m plotą, t. y. teritoriją, kurios 7 451,39 kv. m dalis nėra nuosavybės ar patikėjimo teise valdoma Vilniaus miesto savivaldybės, ir kurios 6 737,41 kv. m dalis yra nesuformuotame valstybinės žemės plote, vandens telkinyje – Balžio ežere, 713,98 kv. m dalis yra valstybiniuose rekreacinių miškų sklypuose, patikėjimo teise valdomuose valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Valstybinių miškų urėdijos. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) nėra suteikusi teisės nei savivaldybei, nei MB „MAD HOME“ naudotis, valdyti ar disponuoti laisva valstybine žeme. Valstybinio vandens telkinio suteikimas privačių asmenų komercinei veiklai vykdyti pagal galiojančius teisės aktus nėra galimas. VĮ Valstybinių miškų urėdija taip pat nesuteikė teisės savivaldybei ar MB,,MAD HOME“ naudotis žemės sklypų dalimis. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo teigimu, Vilniaus miesto savivaldybės meras neteisėtai priėmė Potvarkį, kuriuo patvirtino Nuostatus dėl operatoriaus atrankos teritorijoje, kurios savivaldybė neturi nuosavybės teise ir nevaldo patikėjimo ar kita teise, be to, nėra sutarčių ar pagrindų leisti Konkurso laimėtojui neatlygintinai naudotis valstybine žeme, kurioje Nuostatų nustatyta tvarka laimėtojas turėtų įrengti vandens pramogų įrenginius ir kitą infrastruktūrą, ją eksploatuoti ir prižiūrėti ne mažiau kaip 5 metus su galimybe pratęsti sutarties galiojimo terminą dar 5 metų laikotarpiui.

6. Konkurso laimėtojas turės galimybę naudotis ne tik 512,12 kv. m plotu, įvardintu vandens pramogų paslaugų teikimo vietos plotu, bet ir vandens pramogų teritorija laikoma 7 451,39 kv. m žemės dalimi, nurodyta Architektūrinėse sąlygose, kurios yra Nuostatų dalis.

7. Ieškovas pažymėjo, kad Konkurso nuostatų sąlygos ir Architektūrinės sąlygos, kuriose nustatyta, jog planuojamas naudoti valstybinės žemės plotas yra 7 963,51 kv. m, yra neteisėtos, nes Potvarkį priėmusi ir Konkursą organizavusi savivaldybė ir savivaldybės administracija neturi nuosavybės ar patikėjimo teisės į 7 451,39 kv. m teritoriją, teritorijoje nesuformuoti žemės sklypai, žemė neperduota sandoriu, įstatymu ar kitu teisės aktuose numatytu būdu. Savivaldybė negalėjo organizuoti viešojo konkurso teikti vandens pramogų paslaugas teritorijoje, kurios nevaldo nuosavybės ar patikėjimo teise. Dėl to Potvarkis, Nuostatai bei Architektūrinės sąlygos priimti pažeidžiant imperatyvias teisės aktų normas ir turi būti panaikinti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80, 4.37 straipsniai).

8. Ieškovo teigimu, rekreacinėje teritorijoje galima vykdyti veiklą, kuri susijusi su poilsiu, o ne su pramogų organizavimu. Komercinė (atrakcionų parko) veikla (ne tik atitinkamų statinių statyba) negali būti vykdoma žemės sklype, kurio tikslinė naudojimo paskirtis – kita, o naudojimo būdas – rekreacinė teritorija. MB,,MAD HOME“ veikla teikti vandens pramogas yra komercinė veikla, todėl galėtų būti vykdoma tik komercinės paskirties žemės sklypo naudojimo teritorijoje. Žemės sklypas, kuriame Nuostatuose numatyta veikla, savivaldybei buvo perduotas konkrečiai veiklai – specialiuosius poreikius turintiems asmenims pritaikytai infrastruktūrai (takui, aikštelei, pandusui) įrengti, viešojo naudojimo poilsio paskirties objektams statyti (poilsio zonai įrengti). Vandens pramogų paslaugų konkurso organizavimas teritorijoje, kuri buvo perduota konkrečiai veiklai vykdyti, suponuoja išvadą, kad savivaldybė ginčo žemės sklypą naudoja ne pagal nustatytą perdavimo tikslą.

9. Taip pat ieškovas nurodė, kad pagal Aprašo 8 punktą, už Leidimo išdavimą imama savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta vietinė rinkliava, skaičiuojama už 1 kv. m organizatorių užimamo ploto (teritorijos, kuria naudojasi organizatorius). Šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė, kad vandens pramogų paslaugų teikimo vietos plotas – 512,12 kv. m (Architektūrinės sąlygos 5 punktas), todėl vietinė rinkliava bus imama už 512,12 kv. m vandens pramogų paslaugų teikimo vietos plotą, tačiau Konkursas organizuotas dėl naudojimosi 7 963,51 kv. m. teritorijos plotu. Tokiu būdu Konkurso laimėtojas neteisėtai ir neatlygintinai naudosis likusia – 7 451,39 kv. m, žemės ir vandens telkinio teritorija ir nemokės vietinės rinkliavos už paslaugos teikimą. Atsižvelgiant į paslaugų pobūdį ir prigimtį bei jų teikimo vietą, visas organizatoriaus naudojamas plotas, už kurį turi būti skaičiuojama vietinė rinkliava ir išduodamas Leidimas, turėtų būti 7 963,51 kv. m. MB,,MAD HOME“ negali neatlygintinai, nemokėdama vietinės rinkliavos už leidimo teikti paslaugas išdavimą, naudotis Konkurso nuostatų Architektūrinėse sąlygose ir prie jų pridėtoje Teritorijos schemoje pažymėtomis teritorijos I, II, IV dalimis bei jose įrengti, eksploatuoti ir prižiūrėti įrangą pramogų paslaugoms teikti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį patenkino – panaikino Vilniaus miesto savivaldybės mero 2023 m. rugsėjo 13 d. potvarkį,,Dėl vandens pramogų paslaugų teikimo prie Balžio ežero operatoriaus atrankos konkurso nuostatų patvirtinimo“ Nr. 955-895/23 ir juo patvirtintus Vandens pramogų paslaugų teikimo prie Balžio ežero operatoriaus atrankos konkurso nuostatus; panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 10 d. įsakymą,,Dėl vandens pramogų paslaugų teikimo prie Balžio ežero operatoriaus atrankos konkurso laimėtojo patvirtinimo“ Nr. 30-2558/23.

11. Įvertinęs šalių pateiktus argumentus, teismas nustatė, kad šalių ginčas kilo dėl Konkurso apimties aiškinimo: ar Konkursas organizuotas dėl Vilniaus miesto savivaldybės patikėjimo teise valdomame Žemės sklype esančios 512,12 kv. m ploto teritorijos, ar dėl visos Architektūrinėse sąlygose aptartos ir apibrėžtos teritorijos, t. y. 7 963,51 kv. m, ir, jei būtų nustatytas antrasis variantas, ar Konkursas galėjo būti teisėtai organizuojamas dėl tokio ploto teritorijos.

12. Įvertinęs Nuostatų 1, 5, 6, 7, 8, 18, 35 punktų ir 17.1.3, 17.1.4, 17.1.5 papunkčių turinį, Architektūrinių sąlygų 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11 punktus, Nuostatų priedo Nr. 3 –,,Vandens pramogų paslaugų teikimo sutartis“ sąlygas bei visų minėtų nuostatų tarpusavio ryšius, pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovėmis, kad ginčo Konkurso objektu buvusios vandens pramogų paslaugų teikimo vietos plotas yra 512,12 kv. m., kurią Vilniaus miesto savivaldybė valdė patikėjimo teise. Teismas pažymėjo, kad nors Architektūrinių sąlygų 5 punkte tiesiogiai įvardijama vandens pramogų paslaugų teikimo vieta ir jos plotas yra 512,12 kv. m, tačiau aiškinimas, jog ginčo Konkursas apėmė tik šią teritoriją, būtų pernelyg formalus ir neatitiktų sisteminio Konkursą apibrėžusių dokumentų turinio aiškinimo.

13. Teismas nurodė, kad Konkurso objektą, apimtį, sąlygas ir jo laimėtojui suteikiamas teises bei nustatomas pareigas apibrėžia tarpusavyje susijusių dokumentų visuma – Potvarkiu patvirtinti Nuostatai ir jų priedai. Nuostatų 35 punkte tiesiogiai įtvirtinta, kad Architektūrinės sąlygos yra neatsiejama Nuostatų dalis; ši būtina sąsaja pakartota ir įtvirtinta taip pat Architektūrinių sąlygų 9, 10 punktuose, Paraiškoje ir Sutarties 15 punkte. Dokumentuose nėra nurodoma, kad Architektūrinės sąlygos yra rekomendacinio pobūdžio dokumentas, nesaistantis Konkurso laimėtojo.

14. Nuostatų 7, 8, 17.1.4, 18 punktai, Architektūrinių sąlygų 4, 10 punktai, Paraiškos 2 punkte išdėstytas Konkurso dalyvio įsipareigojimas bei Sutarties 8.2, 12.3, 15 punktai patvirtina, kad Architektūrinių sąlygų reikalavimai Konkurso laimėtojui yra privalomi ir jis įsipareigoja jų laikytis. Šios išvados nepaneigia atsakovių nurodoma Nuostatų 35 punkto formuluotė, kad Architektūrinės sąlygos,,gali būti naudojamos kaip projektas išduodant leidimą“, nes galimybė šias sąlygas panaudoti kaip projektą nepaneigia Nuostatų 7 punkte įtvirtintos sąlygos, jog vandens pramogų įrenginiai ir paslaugų teikimui naudojama infrastruktūra turi būti įrengti pagal Architektūrines sąlygas, Paraiškos 2 punkte nustatyto įsipareigojimo įrengti vandens pramogų įrenginius ir paslaugoms teikti būtiną infrastruktūrą vadovaujantis patvirtintomis Architektūrinėmis sąlygomis ir kt. Pirmiau aptartų nuostatų visuma, teismo vertinimu, leidžia pripažinti, kad Architektūrinėse sąlygose keliami reikalavimai paslaugos teikimui, įrangai ir kt. Konkurso laimėtojui yra privalomi, o pastarasis įsipareigoja jų laikytis. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2023 m. vasario 13 d. rašte Nr. A51-/23(3.3.2.26E-MVA) tiesiogiai įvardino ir nurodė, kad, planuodama Konkursą, rengia Architektūrines sąlygas, kurios bus Nuostatų privalomasis priedas kaip įvairių nurodymų ir reikalavimų rinkinys, skirtas Konkursą laimėjusiam asmeniui vadovautis įrengiant, eksploatuojant ir išardant vandens pramogų paslaugoms teikti reikalingus įrenginius ir (arba) daiktus. Taigi atsakovė pati Architektūrines sąlygas suvokė kaip privalomas ir nustatančias nurodymus bei reikalavimus Konkurso laimėtojui.

15. Iš Architektūrinių sąlygų turinio matyti, kad yra išskiriamos skirtingo turinio sąvokos:,,vandens pramogų paslaugų teikimo vieta“ ir,,vandens pramogų teritorija“. Būtent šia perskyra iš esmės atsakovės ir grindžia savo poziciją, kad Konkursas buvo skelbiamas dėl,,vandens pramogų paslaugų teikimo vietos“, kuri konkrečiai apibrėžta 512,12 kv. m teritorija, esančia Vilniaus miesto savivaldybei patikėjimo teise perduotame žemės sklype. Įvertinęs Nuostatų, Architektūrinių sąlygų, Paraiškos ir Sutarties turinį, teismas pripažino, kad toks atskyrimas yra klaidinantis. Nors atsakovės teigia, kad Konkurso laimėtojas įgytų teisę teikti vandens pramogų paslaugas nurodytoje vietoje (512,12 kv. m.), tačiau Nuostatų, Architektūrinių sąlygų, Paraiškos ir Sutarties turinys apibrėžia Konkurso laimėtojo pareigas, apimančias visą,,vandens pramogų teritoriją“, apibrėžtą Architektūrinių sąlygų 6.1 papunktyje, pažymėtą Schemoje teritorijos zonomis I, II, III, IV. Be to, Architektūrinių sąlygų 8 punkte detaliai išvardijami reikalavimai įrangai, teritorijos naudojimui ir tvarkymui, apimantys visas teritorijos zonas. Atsakovė tokiu būdu sukonstruodama Nuostatus ir jų priedus, teismo vertinimu, Konkurso laimėtojui nustatė pareigas, viršijančias, atsakovių teigimu, perduotą naudoti paslaugų teikimo vietos teritoriją (512,12 kv. m teritorijos II zoną). Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad ir Architektūrinėse sąlygose esančioje schemoje tiesiogiai įvardijama, jog planuojamos naudoti valstybinės žemės plotas yra 7 963,51 kv. m.

16. Šios išvados, teismo nuomone, nepaneigia atsakovių akcentuota aplinkybė, kad pagal Nuostatų ir jų priedų sąlygas, Konkurso laimėtojas turės gauti reikalingus leidimus, kadangi nėra nuginčyti ieškovo teiginiai, jog pagal Nuostatų tvirtinimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, tokie leidimai negalėjo būti gaunami, ypač privataus juridinio asmens.

17. Teismas pažymėjo, kad išvadą, jog ginčo Konkursu buvo siekiama laimėtojui perduoti naudoti visą 7 963,51 kv. m teritoriją patvirtina ne tik įtvirtinti Konkurso laimėtojo įsipareigojimai įrengti, eksploatuoti bei prižiūrėti visą nurodytą teritoriją, aptartą Architektūrinėse sąlygose ir identifikuotą konkrečiai nurodytomis teritorijos zonomis, tačiau ir pačių atsakovių elgesys. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos susirašinėjimas atspindi atsakovės dėtas pastangas gauti reikiamus leidimus (sutikimus) vandens pramogų parkui pagal Architektūrines sąlygas įrengti. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2023 m. vasario 13 d. rašte Nr. A51-/23(3.3.2.26E-MVA) nurodė, kad nagrinėja galimybes organizuoti vandens pramogų parko paslaugų teikimo operatoriaus atrankos konkursą 7 963,51 kv. m. ploto teritorijoje Balžio ežere ir šalia ežero. Be to, teismo vertinimu, nurodytą išvadą patvirtina ir pačios vandens pramogos paslaugos, siejamos su vandenlenčių parku, pobūdis. Pagal Nuostatų 5 punktą, Konkurso tikslas buvo atrinkti vandens pramogų paslaugų teikimo operatorių; pagal Nuostatų 6 punktą, pasirašęs sutartį, Konkurso laimėtojas įgyja teisę teikti vandens pramogų paslaugas ir įsipareigoja šių paslaugų teikimui naudojamą infrastruktūrą įrengti pagal Architektūrines sąlygas. Tiek iš Architektūrinių sąlygų, tiek iš vandenlenčių parko techninės specifikos akivaizdu, kad nurodytų vandens pramogų paslaugų iš esmės neįmanoma teikti ne vandenyje, kuriame įrengiamos trasos, tempimo lynai ir kt., todėl tokia veikla iš esmės negalėtų būti vykdoma apsiribojant atsakovių nurodyta 512,12 kv. m. teritorija.

18. Minėtų argumentų pagrindu teismas pripažino pagrįstais ieškovo teiginius, kad Potvarkiu buvo patvirtinti imperatyvias teisės aktų nuostatas pažeidžiantys Nuostatai (CK 1.80, 4.37 straipsniai, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – ir VSTVNDĮ) 2 straipsnio 12 dalis, 9, 11 straipsniai). Taip pat teismas sutiko su ieškovu, kad vietinės rinkliavos apskaičiavimas neatitinka Konkurso pagrindu realiai perduodamos naudoti teritorijos ploto ir teisės aktų reikalavimų, kadangi vietinė rinkliava būtų skaičiuojama tik už 512,12 kv. m. vandens pramogų paslaugų teikimo vietos plotą, tačiau, visas Architektūrinėse sąlygose numatytas naudojamas plotas būtų 7 963,51 kv. m. (teritorijos zonos I, II, III, IV).

19. Nurodytų išvadų, teismo vertinimu, nepaneigia ir nuo 2024 m. sausio 1 d. pasikeitęs teisinis reglamentavimas. Ginčo Konkursui įvykus galiojant iki pasikeitimų buvusiam teisinam reglamentavimui, Konkurso dokumentuose nesant nuorodų į pasikeitimus, o, priešingai, referuojant į neapibrėžtus leidimus ar sutikimus (kurie, atsakovių teigimu, po teisinio reglamentavimo pasikeitimų tapo neaktualūs), nebuvo įgyvendinti viešo konkurso tikslai, sietini su sąžininga konkurencija bei skaidrumu, todėl, teismo vertinimu, pasikeitusi situacija nesudaro pagrindo pripažinti, kad nustatyti pažeidimai nėra teisiškai reikšmingi.

20. Pasisakydamas dėl atsakovių argumentų, kad šiuo atveju prokuroras, pateikdamas ieškinį, viršija savo įgaliojimus, teismas nurodė, jog nors už tinkamo valstybinės žemės naudojimo kontrolę pirmiausia atsakingi šią žemę valdantys patikėtiniai, tačiau tai savaime nepaneigia prokuroro teisės teikti ieškinius ginant viešąjį interesą, jei prokuroras nustato tam esant pagrindą. Nagrinėjamu atveju keliami klausimai dėl viešojo konkurso Nuostatų prieštaravimo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, dėl netinkamo savivaldybės renkamo vietinės rinkliavos mokesčio apskaičiavimo, todėl, teismo vertinimu, siekiama apginti viešąjį interesą, susijusį tiek su valstybės turto tinkamu valdymu bei disponavimu, tiek su tinkamu ir teisines nuostatas bei bendruosius principus savo esme bei tikslą atitinkančiu viešųjų konkursų organizavimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

21. Apeliaciniu skundu atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Vilniaus miesto savivaldybė prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

21.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad ginčo Konkursas vyko ne dėl 512,12 kv. m. ploto teritorijos, o dėl didesnės teritorijos. Tokia teismo išvada neatitinka Konkurso dokumentų turinio, teisės aktų ir teismų praktikos reikalavimų.

21.2. Teismas akcentavo, kad analizavo dokumentų visumą, tačiau iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, jog, priimdamas sprendimą, susikoncentravo tik į Architektūrines sąlygas, nors jos net nebuvo skirtos apibrėžti Konkurso apimtį. Architektūrinių sąlygų paskirtis buvo nustatyti architektūrinius ir estetinius reikalavimus įrangai. Šiuo atveju svarbios yra ne tik Architektūrinės sąlygos, bet ir ginčijamų Nuostatų 10 punktas, Teritorijos schema-planas M 1:1500, Paraiška, Konkurso skelbimas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos susirašinėjimas su prokuroru – visuose šiuose dokumentuose kalbama tik apie 512,12 kv. m. teritoriją vandens pramogų paslaugoms teikti. Nė viename iš šių dokumentų nenurodoma, kad Konkursas vyksta dėl didesnės teritorijos naudojimo. Architektūrinių sąlygų paskirtis nebuvo apibrėžti Konkurso apimtį (teritoriją), dėl kurios vyksta Konkursas. Nors ir egzistuoja ryšys tarp ginčijamų Nuostatų ir Architektūrinių sąlygų, tačiau Architektūrinės sąlygos, nepaisant to, kad jose aptariama didesnė nei 512,12 kv. m. teritorija, negali pakeisti visos Konkurso apimties. Architektūrinių sąlygų 9 punkte aiškiai nustatyta, kad vandens pramogų paslaugų teritorijos (ginčui aktuali 512,12 kv. m. teritorija) naudojimo terminai ir kitos sąlygos yra išdėstytos Nuostatose. Architektūrinės sąlygos leidžia Konkurso dalyviams numatyti, kaip tiek Konkurso būdu suteikiama teritorija, tiek aplinkinė teritorija (gavus reikiamus dokumentus) galės būti panaudojama. Jei Konkurso laimėtojas norės naudotis ir jam bus reikalinga kita teritorija, jis turės teisės aktų nustatyta tvarka gauti visus reikiamus dokumentus tai teritorijai naudoti.

21.3. Aptardamas leidimų ir sutikimų gavimą, teismas apskųstame sprendime nepagrįstai nurodė, kad: „Nėra nuginčyti ieškovo teiginiai, kad pagal Nuostatų tvirtinimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, tokie leidimai negalėjo būti gaunami, ypač privataus juridinio asmens.“. Teismo posėdžių metu prokuroras nesugebėjo paaiškinti, kokių leidimų ir sutikimų gali reikėti. Jei prokuroras būtų aiškiai nurodęs, kokius leidimus turėtų gauti vandens pramogų veiklą teritorijoje norintis vykdyti subjektas, atsakovės būtų pateikusius reikiamus paaiškinimus dėl galimybės tokius leidimus gauti. Lietuvos Respublikos Vandens įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad vandens naudotojai turi teisę naudoti paviršinį ir (arba) požeminį vandens telkinį ir jame esantį vandenį įstatymų, kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Atsakovėms nėra žinomas teisės aktas (tokio nenurodė ir teismas), kuris uždraustų vandens telkinyje paleisti plūdurą, ar kitokį kilnojamą, su žeme tvirtai nesujungtą daiktą, kaip tai numatyta Architektūrinių sąlygų 8.1.5 papunktyje. Remiantis NŽT direktoriaus 2012 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-146 patvirtintomis Sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinus nesudėtingus statinius išdavimo taisyklėmis, net ir statinio sąvoką atitinkančius statinius leidžiama įrengti vandens telkiniuose (Taisyklių 2 ir 3 punktai)

21.4. Ginčo Konkursas vyko tik dėl 512,12 kv. m. teritorijos, o ne dėl Balžio ežero. Konkurso laimėjimas savaime nesuteikė teisės laimėtojui naudotis Balžio ežeru, todėl svarstymai, ar šiuo atveju teisės aktai leido Konkurso laimėtojui naudotis ežeru ar ne, kai Konkursas dėl ežero nevyko, yra pertekliniai ir nepaneigiantys Konkurso teisėtumo.

21.5. Tai, kad atsakovės anksčiau svarstė galimybes organizuoti vandens pramogų parko paslaugų teikimo operatoriaus atrankos konkursą 7 963,51 kv. m ploto teritorijoje Balžio ežere ir šalia ežero, savaime nepatvirtina, jog ginčijamas Konkursas, kuris buvo vykdytas tik dėl 512,12 kv. m. teritorijos, yra neteisėtas. Atsakovės, išnagrinėjusios galimybes konkursą vykdyti didesnėje teritorijoje, vis dėlto nusprendė ginčo Konkursą vykdyti mažesnėje teritorijoje.

21.6. Konkurso sąlygose, įskaitant ir Architektūrines sąlygas, nėra žodžio „vandenlentės“, todėl teismo išvada, kad Konkurso laimėtojas negalės vykdyti veiklos 512,12 kv. m. teritorijoje be kitų teritorijų, nes neva bus vykdomos būtent vandenlenčių parko paslaugos, yra niekuo nepagrįsta. Jei ginčo Konkurso laimėtojas sieks vykdyti vandenlenčių sporto paslaugas, jis, kaip nurodyta Konkurso sąlygose, turės tai daryti laikydamasis teisės aktų reikalavimų. Vertinimas, ką Konkurso laimėtojas galbūt darys kitoje teritorijoje, neturėtų būti šios bylos nagrinėjimo objektas, kadangi Konkursas buvo organizuojamas tik dėl 512 kv. m. teritorijos.

21.7. Teismas neatskleidė sprendime nurodytų nuostatų (CK 1.80, 4.37 straipsniai, VSTVNDĮ 2 straipsnio 12 dalis, 9, 11 straipsniai) turinio, nesusiejo šių nuostatų turinio su konkrečiais savo argumentais, nepaaiškino, kaip jos realiai yra pažeidžiamos. Nė viena iš šių nurodytų nuostatų nepatvirtina pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovės Architektūrinėse sąlygose negalėjo nustatyti reikalavimų įrangos įrengimui ne tik savo patikėjimo teise valdomai teritorijai, bet ir aplinkinei viešai teritorijai. Be to, teismas neįvertino Architektūrinėse sąlygose nurodytų teisės aktų, kuriais remiantis tos Architektūrinės sąlygos buvo parengtos. Informacijos apie gretimas teritorijas ir juose nustatytus reikalavimus pateikimas negali lemti konkurso ar sandorio neteisėtumo.

21.8. Pripažinus, kad teismas neteisingai nustatė ginčo Konkurso apimtį, teismo išvados dėl vietinės rinkliavos apskaičiavimo neatitikimo realiai perduodamam naudoti teritorijos plotui taip pat laikytinos nepagrįstomis ir neteisingomis. Konkursu būtų suteikiama teisė naudotis tik 512,12 kv. m teritorija, todėl Konkurso nuostatose pagrįstai kalbama apie vietinės rinkliavos nustatymą minėtai teritorijai. Jei Konkurso laimėtojas sieks naudotis ir kitomis teritorijomis, dėl rinkliavos bus sprendžiama teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas viršijo savo kompetenciją, kadangi vietoj kompetentingo viešojo administravimo subjekto iš anksto nusprendė, kad rinkliava už gretimą teritoriją, jei ja naudosis Konkurso laimėtojas, nebus imama.

21.9. Ginčijamas Konkursas yra teisėtas tiek pagal jo vykdymo metu galiojusią situaciją ir teisinį reguliavimą, tiek pagal pasikeitusią situaciją ir teisinį reguliavimą. Informuodamos teismą apie pasikeitusį reguliavimą, atsakovės nepatvirtino, kad anksčiau Konkursas buvo organizuotas neteisėtai. Priešingai, šių paaiškinimų teismui pateikimo tikslas buvo pagrįsti, kad ir toliau Konkursas bei jo rezultatai yra teisėti.

21.10. Šiuo atveju reikšdamas ieškinį, prokuroras viršija savo įgaliojimus. Būtina sąlyga prokurorui ginti viešąjį interesą yra ta, kad kompetentinga institucija, kurios veiklos srityje buvo padarytas pažeidimas, nesiėmė priemonių šiam pažeidimui pašalinti. Nagrinėjamu atveju kompetentinga institucija NŽT Vilniaus miesto skyrius yra ėmęsis priemonių dėl situacijos sprendimo – NŽT 2023 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. 49SD-15483- (14.49.136 E.) kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu, atsižvelgiant į besikeičiantį teisinį reguliavimą, pateikti informaciją, kada planuojama atrinkti vandens pramogų paslaugų teikimo Balžio ežere operatorių. Pirmosios instancijos teismas šio argumento neįvertino. Be to, svarbu ir tai, kad prokuroras į teismą faktiškai kreipėsi siekdamas ginti ne viešąjį interesą, o privačių asmenų (asociacijos „Balžio bendruomenė“) norus kuo ilgiau apriboti jiems nepatinkančią veiklą prie Balžio ežero.

21.11. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino atsakovių argumento, kad šiuo atveju prokuroro ieškinys turi būti kvalifikuojamas kaip prevencinis ieškinys. Ieškinį kvalifikavus kaip prevencinį, prokurorui tektų pareiga įrodyti, kad ieškinys atitinka prevencinio ieškinio pateikimui keliamas sąlygas, o tai gali turėti esminės reikšmės galutiniam teismo sprendimui.

22. Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovių apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius argumentus:

22.1. Priimdamas sprendimą, priešingai nei tvirtina apeliantės, teismas įvertino dokumentų visumą, o ne tik Architektūrines sąlygas, ir padarė pagrįstą išvadą dėl Konkurso apimties.

22.2. Nepagrįsta atsakovių pateikiama Architektūrinių sąlygų interpretacija, kad tai, jog Architektūrinėse sąlygose aptariama ir kita teritorija (ne tik 512 kv. m. plotas), savaime nereiškia, kad ginčo Konkursas vyko ir dėl tos kitos teritorijos. Teisės aktas, kuriame numatyti reikalavimai atitinkamoje teritorijoje atitinkamu laikotarpiu, numatant galimybę įrengti, eksploatuoti tam tikrą įrangą bei vykdyti statybą, neabejotinai reiškia tokios teritorijos naudojimą – nagrinėjamu atveju Konkurso apimtį. Vien tai, kad Architektūrinėse sąlygose yra dirbtinai išskaidoma vandens pramogų teikimo teritorija į vandens paslaugų teikimo vietos plotą (512 kv. m.) ir vandens pramogų teritorijos zoną (7 451,39 kv. m.), kiekvienai iš zonų numatant tam tikrą naudojimo apimtį ir statybos reguliavimą, negali reikšti, jog Konkursas neapima visos nurodytos teritorijos.

22.3. Architektūrinės sąlygos yra privalomo pobūdžio, todėl ginčo Konkurso laimėtojas neturi kito pasirinkimo ir negali nukrypti nuo Architektūrinėse sąlygose atitinkamoje teritorijoje numatytų įrengti objektų ir tos teritorijos naudojimo tvarkos. Įvertinęs Architektūrinių sąlygų privalomumą Konkurso laimėtojui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apskųstame sprendime nurodė, kad Architektūrinėse sąlygose nurodytas kitas, o ne 512 kv. m. plotas, yra teritorija, dėl kurios buvo organizuotas ginčo Konkursas.

22.4. Atsakovių argumentas, kad, siekiant naudotis likusia teritorija, turės būti gauti kiti leidimai, neturi prasmės, nes kitokių leidimų siekiant teikti paslaugas, Konkurso laimėtojui Nuostatuose nenumatyta. Atsakovės, kurios parengė Nuostatus bei Architektūrines sąlygas, teismo posėdžių metu nesugebėjo nurodyti, kokie būtent leidimai yra įvardijami Nuostatose ir Architektūrinėse sąlygose. Valstybinio vandens telkinio suteikimas privačių asmenų komercinei veiklai vykdyti pagal galiojančius teisės aktus nėra galimas, todėl NŽT sutikimų vykdyti komercinę veiklą valstybiniuose vandens telkiniuose neišduoda. NŽT direktoriaus 2012 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-146 patvirtintose Sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinus nesudėtingus statinius išdavimo taisyklėse, kuriomis remiasi apeliantės, aiškiai nustatyta, kad sutikimai vykdyti komercinę veiklą valstybiniuose vandens telkiniuose išduodami trims subjektų grupėms (Taisyklių 3 punktas). Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2024 m. sausio 24 d, sprendimu Nr. 1-371 patvirtintose Vilniaus miesto savivaldybės sutikimų statyti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtingus statinius išdavimo taisyklėse taip pat yra aiškiai išvardijamos asmenų grupės, kurioms gali būti išduotas leidimas (Taisyklių 4 punktas). Konkurso laimėtoja MB „MAD HOME“ nė vienai iš minėtuose teisės aktuose išvardintų subjektų grupių nepriklauso, o tai reiškia, jog ji negalėtų gauti sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtingus statinius.

22.5. Atsakovės nepagrįstai susiaurina ieškinio pagrindą iki Konkurso organizavimo Balžio ežere, kadangi teritorija, dėl kurios buvo organizuotas Konkursas apėmė ir valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos patikėjimo teise valdo VĮ Valstybinių miškų urėdija, dalis. Šiose dalyse numatyta išdėstyti vandens pramogų paslaugoms teikti būtinos įrangos elementus, tačiau VĮ Valstybinių miškų urėdija nesuteikė teisės Vilniaus miesto savivaldybei ar MB „MAD HOME“ naudotis minėtomis žemės sklypų dalimis. VĮ Valstybinių miškų urėdijos 2023 m. rugpjūčio 13 d. neprieštaravimas, kad būtų įrengti rekreaciniai objektai (įrenginiai), pasirašius susitarimą dėl jų priežiūros, nelaikomas tinkamu dokumentu, patvirtinančiu teisę į miško žemės naudojimą bei savo esme atitinkančiu Nuostatų sąlygas. Taigi pagal Nuostatus MB „MAD HOME“ neteisėtai neatlygintinai leista naudotis 713.98 kv. m. dalimi, esančia valstybiniuose rekreacinių miškų sklypuose, patikėjimo teise valdomuose VĮ Valstybinių miškų urėdijos, numatant jose įrengti vandens pramogų paslaugoms teikti būtinos įrangos elementus ir juos naudoti savo komercinei veiklai vykdyti.

22.6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, kad Konkursas buvo organizuotas vandenlenčių paslaugoms teikti. Nuostatų bei Architektūrinių sąlygų visuma, numatanti tam tikrą specifinę įrangą bei tam tikros teritorijos panaudojimą (miškų dalys, vandens telkinio dalis ir kt.), sudarė pagrindą išvadai, kad planuojamos teikti paslaugos yra būtent vandenlenčių pramogos. Be to, ir pats Konkurso laimėtojas teisme nurodė, kad buvo planuojama vandens pramogų – vandenlenčių, veikla.

22.7. Savivaldybė apskaičiavo vietinės rinkliavos dydį tik už jai tuo metu perduotą naudotis teritoriją ir nesprendė dėl kitos teritorijos vietinės rinkliavos dydžio, nors Konkursas ir buvo organizuotas dėl didesnės teritorijos, t. y. dėl 7 963, 51 kv. m. Įvykus Konkursui ir pasirašant sutartį su Konkurso laimėtoju bei įforminant dokumentus leidimui išduoti, Konkurso sąlygos, įskaitant ir Nuostatų 9 ir 10 punktuose nustatytos vietinės rinkliavos apskaičiavimo tvarką ir plotą, kuris yra 512 kv. m., negalės būti koreguojamos ir keičiamos (Nuostatų 1 punktas), todėl atmestinas kaip nepagrįstas apeliančių argumentas, kad, esant reikalui, vietinės rinkliavos dydis galės būti perskaičiuotas. Tai, kad neplanuojama perskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžio, patvirtina ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. lapkričio 22 d. raštas Nr. A51-184191/23(3.3.2.5E-PAS), kuriuo buvo atsakyta į prokuroro klausimą dėl rinkliavos perskaičiavimo.

22.8. Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime atskleidė CK 1.80, 4.37 straipsnių, VSTVNDĮ 2 straipsnio 12 dalies, 9 bei 11 straipsnių turinį ir sprendimą tinkamai motyvavo. Iš Architektūrinėse sąlygose nurodytų duomenų apie vandens pramogų paslaugų atrankos operatoriui suteikiamą naudotis valstybinę žemę akivaizdu, kad paslaugų teikimo plotas yra visa valstybinės žemės teritorija, apibrėžta Architektūrinėse sąlygose – 7 963,51 kv. m. Savivaldybė negalėjo organizuoti viešojo konkurso teikti vandens pramogų paslaugas teritorijoje, kurios nevaldė nuosavybės ar patikėjimo teise, taip pat ir ežero teritorijoje bei miškų sklypų dalyse. Atsižvelgiant į tai, Potvarkis, Nuostatai bei Architektūrinės sąlygos yra priimtos pažeidžiant minėtų teisės aktų reikalavimus.

22.9. Ieškovas pasirinko civilinių teisių gynimo būdą ir kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti neteisėtus Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimtus administracinius aktus dėl jų prieštaravimo imperatyvioms teisės normoms. Ieškiniu nebuvo prašoma uždrausti atlikti kokius nors veiksmus, todėl ieškinys negali būti vertinamas kaip prevencinis.

22.10. Prokuroras ieškiniu ginčijo Potvarkį, Nuostatus bei Įsakymą dėl Konkurso laimėtojo patvirtinimo. Ieškiniu siekiama apginti valstybės interesus, kad nebūtų sudarytos prielaidos sukurti teisę į žemės dalį tokios teisės neturinčiam asmeniui, bei užtikrinti, kad būtų tinkamai apskaičiuota teisės aktuose nustatyta vietinė rinkliava. Imperatyvių teisės normų pažeidimas sudarant sandorius dėl valstybės, savivaldybės turto turi esminės reikšmės valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams, todėl tokių pažeidimų pašalinimas teismų praktikoje laikytinas viešuoju interesu. Priešingai nei tvirtina apeliantės, NŽT paklausimas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl vandens pramogų paslaugų teikimo Balžio ežere nereiškia NŽT kontrolės dėl ginčo žemės sklypo naudojimo ir nepašalina prokuroro teisės kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo.

23. Trečiasis asmuo NŽT prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:

23.1. Pritartina prokuroro pozicijai, kad valstybinio vandens telkinio suteikimas vykdyti komercinę veiklą pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus nėra galimas.

23.2. Visapusiškai įvertinęs į bylą pateiktų rašytinių įrodymų bei Nuostatų, Potvarkio ir Architektūrinių sąlygų visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovės ginčo Konkurso laimėtojui suteikė teisę naudotis 7 963,51 kv. m. ploto teritorija, o ne 512,12 kv. m. teritorija.

23.3. Prokuroras pagrįstai gynė viešąjį interesą, siekdamas apginti valstybės interesus, kad nebūtų sudarytos prielaidos sukurti teisę į žemės dalį tokios teisės neturinčiam asmeniui.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų

24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

25. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinio reikalavimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės mero potvarkio, juo patvirtintų konkurso nuostatų ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo panaikinimo.

Dėl reikšmingų bylai faktinių aplinkybių

26. Byloje nustatyta, kad teritorijoje, esančioje prie Balžio ežero (ties (duomenys neskelbtini)) yra keli žemės sklypai:

- 0,2912 ha ploto kitos paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas), kurio naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos, nuosavybės teise priklausantis Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomas Vilniaus miesto savivaldybės. Šis Žemės sklypas Vilniaus miesto savivaldybei perduotas valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise Nacionalinės žemės tarnybos 2021 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. 1P-110-(1.3 E.), 2021 m. gegužės 24 d. Valstybinės žemės sklypo, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise Vilniaus miesto savivaldybei, perdavimo–priėmimo aktu Nr. 49MŽP-19-(14.49.113 E.). Akte nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybė,,priima patikėjimo teise perduotą 0,2912 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Vilniuje, naudoti viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui (specialiuosius poreikius turintiems asmenims pritaikytai infrastruktūrai (takui, aikštelei, pandusui) įrengti), viešojo naudojimo poilsio paskirties objektams statyti (poilsio zonai įrengti)“.

– 7,7182 ha ploto miškų ūkio žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), naudojimo būdas – rekreacinių miškų sklypai, nuosavybės teise priklausantis Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomas VĮ Valstybinių miškų urėdijos.

- 519,5422 ha ploto miškų ūkio žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), naudojimo būdas – rekreacinių miškų sklypai, nuosavybės teise priklausantis Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomas VĮ Valstybinių miškų urėdijos.

– Vandens telkinys – Balžio ežeras, kurio pakrantėje yra pirmiau nurodyti žemės sklypai. Ežeras kaip atskiras žemės sklypas nėra suformuotas.

27. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2023 m. vasario 13 d. raštu Nr. A51-/23(3.3.2.26E-MVA) „Dėl vandens pramogų paslaugų teikimo teritorijoje prie Balžio ežero, Vilniuje“ informavo VĮ Valstybinių miškų urėdiją, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nagrinėja galimybes organizuoti vandens pramogų parko paslaugų teikimo operatoriaus atrankos konkursą 7 963,51 kv. m ploto teritorijoje Balžio ežere ir šalia ežero – Vilniaus miesto savivaldybės patikėjimo teise valdomame valstybinės žemės sklype, todėl rengia Architektūrines sąlygas, kurios bus konkurso nuostatų privalomasis priedas kaip įvairių nurodymų ir reikalavimų rinkinys, skirtas konkursą laimėjusiam asmeniui vadovautis įrengiant, eksploatuojant ir išardant vandens pramogų paslaugoms teikti reikalingus įrenginius ir (arba) daiktus. Vilniaus miesto savivaldybė prašė leisti laikinai pasinaudoti valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), dalimis, kurios pažymėtos Architektūrinių sąlygų teritorijos schemoje (lengvų ažūrinių konstrukcijų atramoms su lynų traukimo sistema pastatymui).

28. VĮ Valstybinių miškų urėdija 2023 m. kovo 24 d. rašte Nr. 77-S-3725 nurodė, kad neturi teisinio pagrindo suteikti prašomą leidimą pasinaudoti valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų dalimis, kurios būtų naudojamos atramoms su lynų traukimo sistema statyti, tačiau kaip alternatyvą pasiūlė apsvarstyti galimybę žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), įrengti poilsiavietę ar atokvėpio vietą, kuri būtų aktuali miško lankytojams.

29. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2023 m. gegužės 8 d. raštu Nr. A51-78628/23(3.3.18.1E-AD24) „Dėl vandens pramogų paslaugų teikimo teritorijoje prie Balžio ežero, Vilniuje“ pakartotinai prašė įvertinti konkurso galimybes, parengtas Architektūrines sąlygas ir joms pritarti.

30. VĮ Valstybinių miškų urėdija 2023 m. birželio 13 d. raštu Nr. 77-S-8409 informavo Vilniaus miesto savivaldybę, kad pozicija, išdėstyta 2023 m. kovo 24 d. rašte Nr. 77-S-3725 nepasikeitė, VĮ Valstybinių miškų urėdija neturi teisinio pagrindo suteikti prašomo leidimo, pateikė siūlymą pasirinkti kitą sprendimą – įrengti atramas Balžio ežero akvatorijoje.

31. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2023 m. rugpjūčio 4 d. rašte Nr. 3.3.16.5E-AD24 „Dėl vandens pramogų paslaugų teikimo teritorijoje prie Balžio ežero, Vilniuje“ nurodė, kad VĮ Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomose miško žemės sklypų dalyse, nurodytose pateiktoje Architektūrinių sąlygų teritorijos schemoje, nebūtų statomi statiniai ar įrenginiai, kurių eksploatavimui būtų reikalinga naudotis žemės sklypų dalimis, nurodytose teritorijose nenumatyta aptarnauti lankytojus, jose būtų išdėstyti tik vandens pramogų paslaugoms teikti būtinos įrangos techniniai elementai. Teritorijoje, kurioje planuojamas vandens pramogų parkas, galioja Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. 1-2285 „Dėl Vilniaus miesto vandens telkinių slėnių apsaugos ir pritaikymo rekreacijai specialiojo plano tvirtinimo“ patvirtinto Vilniaus miesto vandens telkinių slėnių apsaugos ir pritaikymo rekreacijai specialiojo plano sprendiniai. Pagal šio specialiojo plano sprendinius Balžio ežeras ir jo pakrantės patenka į labai aukšto rekreacinio potencialo teritoriją N3, kurioje vyrauja labai aukštas rekreacinis potencialias R4, ir kurioje viena iš galimų rekreacijos vystymo krypčių – plaukiojimas valtimis ar vandens slidėmis, buriavimas, maudymasis atviruose vandens telkiniuose, pramogos vandenlenčių parkuose, žaidimai sporto aikštelėse, slidinėjimas, čiuožimas ir kitos žiemos sporto rūšys; tai reiškia, kad veikla, susijusi su vandens pramogomis, yra skatinama.

32. VĮ Valstybinių miškų urėdija 2023 m. rugpjūčio 13 d. rašte Nr. 77-S-12634 nurodė, kad neprieštarauja, jog žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyse būtų įrengti rekreaciniai objektai (įrenginiai) (toliau — RO), pažymėdama, jog prieš pradedant įrengimo darbus, Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos Nemenčinės regioninis padalinys turės pasirašyti susitarimą dėl įrengtų RO priežiūros.

33. Vilniaus miesto savivaldybės meras 2023 m. rugsėjo 13 d. potvarkiu Nr. 955-895/23 patvirtino Vandens pramogų paslaugų teikimo prie Balžio ežero operatoriaus atrankos konkurso nuostatus bei įpareigojo Lauko kavinių konkursų vykdymo komisiją, sudarytą Vilniaus miesto savivaldybės mero 2023 m. birželio 1 d. potvarkiu Nr. 955-242/23 „Dėl Lauko kavinių konkursų vykdymo komisijos sudarymo ir Lauko kavinių konkursų vykdymo komisijos darbo reglamento tvirtinimo“, vykdyti vandens pramogų paslaugų teikimo prie Balžio ežero operatoriaus atrankos konkursą vadovaujantis Potvarkio 1 punktu patvirtintais nuostatais; Potvarkio 3 punktu įgaliojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Licencijavimo ir leidimų skyriaus vedėją pasirašyti su VĮ Valstybinių miškų urėdijos Nemenčinės regioniniu padaliniu susitarimą dėl rekreacinių objektų priežiūros.

34. Nuostatų 35 punkte nustatyta, kad Architektūrinės sąlygos yra neatsiejama Nuostatų dalis ir gali būti naudojamos kaip projektas išduodant leidimą.

35. Pagal Architektūrinių sąlygų 5 punktą – Vandens pramogų paslaugų teikimo vietos plotas – 512,12 kv. m. Architektūrinių sąlygų 6 punkte numatyta, kad vandens pramogų teritorija išsidėsčiusi 19,97 ha ploto Balžio ežero pakrantėje ir dalyje ežero (vandenyje), t. y. 6 737,41 kv. m ploto vandens pramogų teritorijos zona yra stovinčio vandens telkinyje (Balžio ežere), laisvoje valstybinėje žemėje (Teritorijos I zona); 512,12 kv. m vandens pramogų paslaugų teikimo vieta (plotas) yra valstybiniame sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (Teritorijos II zona); 81,10 kv. m ploto vandens pramogų teritorijos zona yra valstybiniame rekreacinių miškų sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (teritorijos III zona); 632,88 kv. m ploto vandens pramogų teritorijos zona valstybiniame rekreacinių miškų sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (Teritorijos IV zona).

36. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, vadovaudamasi patvirtintais Konkurso Nuostatais, 2023 m. rugsėjo 20 d. savivaldybės interneto svetainėje ir 2023 m. rugsėjo 23 d. dienraštyje,,Lietuvos rytas“ paskelbė Konkursą vandens pramogų paslaugų teikimo prie Balžio ežero operatoriui atrinkti. Konkursui buvo pateiktas vienas konkursinis pasiūlymas, kurį pateikė trečiasis asmuo MB,,MAD HOME“.

37. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 30-2558/23 „Dėl Vandens pramogų paslaugų teikimo prie Balžio ežero operatoriaus atrankos konkurso laimėtojo patvirtinimo“ MB,,MAD HOME“ patvirtinta vandens pramogų paslaugų teikimo prie Balžio ežero operatoriaus atrankos konkurso laimėtoja.

38. Asociacija „Balžio bendruomenė“ 2023 m. spalio 19 d. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydama apginti viešąjį interesą ir kreiptis į teismą dėl Potvarkio pripažinimo negaliojančiu. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, 2023 m. lapkričio 21 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybei ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl Potvarkio, Konkurso nuostatų ir Įsakymo panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino, panaikino Potvarkį ir juo patvirtintus Nuostatus, taip pat panaikino Įsakymą. Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Vilniaus miesto savivaldybė pateikė apeliacinį skundą.

Dėl Konkurso apimties

39. Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl viešo konkurso teisinių santykių, kurių reglamentavimo teisinius pagrindus apibrėžia CK VI knygos XLIX skyrius (6.947–6.952 straipsniai). Pagal CK 6.947 straipsnio 1 dalį asmens viešas pažadėjimas sumokėti specialų atlyginimą (premiją) už geriausią tam tikro darbo atlikimą arba kitokį rezultatą (konkurso paskelbimas) įpareigoja šį asmenį sumokėti pažadėtą atlyginimą asmeniui, kurio darbas ar kitoks rezultatas pagal konkurso sąlygas pripažintas konkurso nugalėtoju. Konkursu taip pat yra pripažįstamas asmens viešas pažadėjimas suteikti specialią teisę už geriausią tam tikros teisės įgyvendinimo projektą. Toks viešas pažadėjimas įpareigoja šį asmenį suteikti specialią teisę asmeniui, kurio projektas pagal konkurso sąlygas pripažintas konkurso nugalėtoju.

40. Remiantis CK 6.947 straipsnio 2 dalimi, paskelbiant konkursą turi būti išdėstyta užduotis, jos įvykdymo terminas, atlyginimo (premijos) dydis ar suteikiama speciali teisė, darbų ar projektų pateikimo vieta, jų įvertinimo tvarka ir laikas, taip pat gali būti nurodytos ir kitos konkurso sąlygos.

41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokią teisės aiškinimo taisyklę: jeigu viešą konkursą vykdantis asmuo, paskelbdamas apie konkursą, nurodo tam tikras sąlygas, susijusias su konkurso dalyku (įskaitant sąlygas, tiesiogiai nenurodytas CK 6.947 straipsnio 2 dalyje), šios sąlygos tampa konkurso sąlygų sudedamąja dalimi, už kurių tikrumą atsako konkursą vykdantis asmuo. Ši taisyklė paprastai taikytina ir tais atvejais, jei konkursą vykdantis asmuo, skelbime apie konkursą nurodydamas tam tikras sąlygas, remiasi kitų subjektų jam pateikta informacija (CK 6.257 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-396-969/2017).

42. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Konkurso laimėtojui Nuostatais ir jų priedais perduodama kaip naudotina teritorija apėmė ne tik Vilniaus miesto savivaldybei patikėjimo teise perduotą žemės sklypą, tačiau taip pat ir ežero vandens teritoriją bei miško sklypų dalis, kurių pagal galiojusį teisinį reglamentavimą Vilniaus miesto savivaldybė, nebūdama jų valdytoja nuosavybės, patikėjimo ar kita teise, negalėjo perduoti ir su kuriais susijusių įpareigojimų Konkurso nuostatose negalėjo nustatyti.

43. Apeliantės nesutinka su tokia išvada ir teigia, kad teismas neteisingai nustatė, jog konkursas vyko ne dėl 512,12 kv. m ploto teritorijos. Pabrėžia, kad Architektūrinės sąlygos buvo skirtos nustatyti architektūrinius ir estetinius reikalavimus įrangai, o ne apibrėžti konkurso apimtį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiai apeliančių pozicijai.

44. Apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad vandens pramogų paslaugų teikimo vietos plotas (512,12 kv. m) nurodytas ne tik Architektūrinių sąlygų 5 punkte, tačiau ir kituose dokumentuose (Nuostatų 10 punkte, paraiškoje, konkurso skelbime, savivaldybės administracijos susirašinėjime su prokuroru) atspindi atsakovių pasirinktą poziciją, tačiau nepaneigia pirmosios instancijos teismo atlikto dokumentų visumos vertinimo bei išvadų dėl nustatytų konkurso sąlygų aiškinimo teisingumo. Teismas nepaneigė, kad Konkurso sąlygose atsakovė yra nurodžiusi, jog vandens paslaugų teikimo teritorijos plotas yra 512 kv. m, tačiau įvertino faktinę Konkurso apimtį. Sisteminė-lingvistinė Potvarkio, Nuostatų ir jų priedų analizė atskleidžia tikrąją atsakovių valią suteikti galimybę vandens pramogų teikimui naudotis 7 963,51 kv. m ploto valstybinės žemės plotu.

45. Reikalavimų įrangai nustatymas pagal Architektūrines sąlygas yra glaudžiai susijęs su Konkurso teritorija. Būtent Architektūrinėse sąlygose atskleistas vandens pramogų veiklai reikalingas plotas, teritorija suskirstyta atitinkamomis zonomis, nurodyta, kokia įranga gali būti jose naudojama.

46. Pagal Architektūrinių sąlygų 6.1 papunktį, vandens pramogų teritorija išsidėsčiusi 19,97 ha ploto Balžio ežero pakrantėje ir dalyje ežero (vandenyje), joje numatyta vandens pramogų paslaugų teikimo vieta bei zonos vandens pramogų įrenginiams ir būtinai infrastruktūrai išdėstyti. Be to, Architektūrinių sąlygų 8.2.4 papunktyje nustatyta, kad „<...>visa įranga privalo tilpti šių Architektūrinių specialiųjų sąlygų dokumente „Teritorijos schema-planas M 1:1500“ pažymėtoje vandens pramogų teritorijoje“. Duomenų, iš kurių būtų galima padaryti išvadą dėl vandens pramogų paslaugų teikimo (įrenginių išdėstymo) galimybės tik 512,12 kv. m teritorijoje, Architektūrinėse sąlygose nėra.

47. Pažymėtina, kad Nuostatų 7 punkte įtvirtintas reikalavimas vandens pramogų įrenginius ir paslaugų teikimui naudojamą infrastruktūrą įrengti pagal Architektūrines sąlygas. Nuostatų 17.1.4 papunktyje taip pat nustatyta, kad su konkursiniu pasiūlymu turi būti pateiktas įsipareigojimas, laimėjus konkursą, įrengti vandens pramogų įrenginius ir paslaugoms teikti būtiną infrastruktūrą Architektūrinėse specialiosiose sąlygose nurodytoje vietoje per konkurse numatytą terminą ir juos (taip pat naudojamą teritoriją) prižiūrėti bei atnaujinti ne rečiau nei vieną kartą per metus. Vandens pramogų paslaugų teikimo prie Balžio ežero operatoriaus atrankos konkurso nuostatų priede Nr. 3 –,,Vandens pramogų paslaugų teikimo sutartis“ nurodyta, kad Konkurso laimėtojas įsipareigoja: 8.1. vadovaudamasis konkurso nuostatais, šia sutartimi ir turimo Leidimo prekiauti (teikti paslaugas) iš (nuo) laikinojo įrenginio sąlygomis, teikti vandens pramogų paslaugas prie Balžio ežero; 8.2. vadovaudamasis konkurso nuostatais, įrengti vandens pramogų įrenginius ir paslaugoms teikti būtiną infrastruktūrą; 8.15. laikytis Savivaldybės administracijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos Nemenčinės regioninio padalinio pasirašyto susitarimo dėl įrengtų rekreacinių objektų priežiūros reikalavimų, kuris yra Architektūrinių specialiųjų sąlygų neatsiejama dalis. Taigi, į Sutartį įtrauktos nuostatos nustato konkurso laimėtojo įsipareigojimus, kurie yra susiję ne tik su apeliančių nurodyta vandens pramogų paslaugų teikimo vieta (iš Architektūrinių sąlygų priede esančio Susitarimo projekto matyti, kad jis parengtas atsižvelgiant į ketinimą teikti viešąsias paslaugas VĮ Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomų valstybinių miškų saugomų teritorijų lankytojams). Akivaizdu, kad jeigu konkursas paskelbtas tik dėl paslaugų teikimo 512,12 kv. m teritorijoje, Sutarties sąlygos turi apsiriboti šia teritorija. Sutarties pasirašymo pagrindas – konkurso sąlygos.

48. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad Architektūrinių sąlygų teritorijos schemoje-plane nurodyta, jog planuojamos naudoti valstybinės žemės plotas – 7 963,51 kv. m. Architektūrinėse sąlygose keliami reikalavimai paslaugos teikimui, vietai, įrangai ir kt., Konkurso laimėtojui yra privalomi, o pastarasis įsipareigoja jų laikytis. Apeliančių argumentai nepaneigia poreikio paslaugų teikimui naudoti didesnę nei 512,12 kv. m teritoriją. Būtent apeliacinio skundo argumentas, kad Architektūrinėmis sąlygomis bus vadovaujamasi jau įrengiant, eksploatuojant ir išardant vandens pramogų įrenginius ir paslaugų teikimui naudojamą infrastruktūrą, patvirtina vykdyto konkurso paslaugų teikimui reikalingą teritoriją, nurodytą Architektūrinėse sąlygose.

49. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad vandens pramogų paslaugų teikimo operatoriaus atrankos konkursu buvo siekiama konkurso laimėtojui perduoti naudoti visą 7 963,51 kv. m teritoriją, pagrįstai atsižvelgė ir į ankstesnį atsakovių elgesį, t. y. atsakovės pastangas gauti reikiamus leidimus (sutikimus) vandens pramogų parkui pagal Architektūrines sąlygas įrengti, nurodant, kad jos nagrinėja galimybes organizuoti vandens pramogų parko paslaugų teikimo operatoriaus atrankos konkursą 7 963,51 kv. m ploto teritorijoje Balžio ežere ir šalia ežero. Atsakovių vertinimą, kad jų elgesys (išnagrinėjus galimybes konkursą vykdyti didesnėje teritorijoje, priimtas sprendimas Konkursą vykdyti mažesnėje teritorijoje), patvirtina, jog jos pasielgė teisėtai, teisėjų kolegija laiko nepagrįstu, kadangi atsakovės nenurodė ir nepateikė duomenų apie pasikeitusį paslaugų, kurias Konkursu buvo siekiama suteikti teisę teikti, pobūdį ar apimtį.

50. Apeliančių nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, kad konkurso laimėtojas vykdys vandenlenčių parko paslaugas, yra nepagrįsta ir neteisinga. Iš apskųsto teismo sprendimo turinio matyti, jog išvadą dėl vandens pramogų paslaugų pobūdžio teismas padarė įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą (Konkurso laimėtojo atstovo paaiškinimus, Architektūrines sąlygas ir vandenlenčių parko techninę specifiką). Apeliantės, teigdamos, kad teismas nėra kompetentingas vertinti vandenlenčių parkų veiklą, argumentų ir objektyvių bylos duomenų, kurie patvirtintų teismo nurodytą vandenlenčių parko galimo veiklos modelio ydingumą, neatskleidė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą esančiam pastebėjimui, kad būtent Nuostatų analizė, Architektūrinių sąlygų visuma, numatanti specifinę įrangą, teritorijos panaudojimą (miško, vandens telkinio dalių), sudarė pagrindą padaryti išvadą, jog planuojamos paslaugos yra vandenlenčių pramogos. Konkurso laimėtojo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad MB „MAD HOME“, laimėjusi konkursą, ketino teikti vandenlenčių parko paslaugas (2024 m. kovo 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 40 min. 17 sek. – 1 val. 40 min. 38 sek.).

51. Apeliantės, nurodydamos, kad Konkurso sąlygose kalbama apie vandens pramogas, o Architektūrinėse sąlygose pateikiami įrangos pavyzdžiai, kurių sąrašas nėra baigtinis, patvirtina, jog konkursą laimėjęs subjektas pats spręs kokią įrangą ir kur įrengti (turėdamas reikiamus sutikimus). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia apeliančių pozicija stokoja pagrįstumo. Minėta, kad dar teikdamas pasiūlymus konkurso dalyvis įsipareigojo, laimėjęs konkursą, įrengti vandens pramogų įrenginius ir paslaugoms teikti būtiną infrastruktūrą Architektūrinėse specialiosiose sąlygose nurodytoje vietoje per konkurse numatytą terminą ir juos (taip pat naudojamą teritoriją) prižiūrėti bei atnaujinti ne rečiau nei vieną kartą per metus. Tokia nuostata leidžia daryti išvadą, kad apeliantės žinojo (turėjo žinoti) apie konkrečius konkurso laimėtojo įsipareigojimus, t. y. kokią įrangą turėjo įrengti, dėl kokių paslaugų teikimo buvo paskelbtas konkursas, kaip būtų nustatytas įsipareigojimų vykdymo (ne)tinkamumas.

52. Apeliančių argumentai, kad konkurso laimėtojas gali apsiriboti 512,12 kv. m teritorijos dalimi ir nesiekti (negauti) leidimo (sutikimo) naudotis kita teritorija, o vien tai, kad konkurso laimėtojas teisės aktų nustatyta tvarka galbūt naudos ir aplinkines teritorijas, nepatvirtina Konkurso neteisėtumo, yra prieštaringi. Jeigu iš Konkurso sąlygų buvo aišku, kad vandens pramogų paslaugos gali būti teikiamos ne tik Konkurso teritorijoje, akivaizdu, kad Konkursas apėmė ir tą plotą. Apeliančių teiginiai dėl Konkurso laimėtojo pasirinkimo teisės yra nesuprantami, kadangi jų nurodomi kitų institucijų (kurių apeliantės konkrečiai neįvardina) leidimai (sutikimai) įrengti įrangą (jos elementus) kituose žemės sklypuose nėra susiję su teise vykdyti vandens pramogų veiklą. Tokią teisę nustato būtent Konkurso sąlygos. Konkurso laimėjimas negalėtų suteikti teisės teikti vandens pramogų paslaugas kitoje (ne Konkurso sąlygose nurodytoje) vietoje. Dar kartą pabrėžiama, kad kitų institucijų sutikimai negali būti prilyginami Konkurso būdu suteiktai teisei teikti paslaugas. Tai reikštų, kad kitose teritorijose tokios paslaugos gali būti teikiamos nerengiant konkurso, o gavus atitinkamus sutikimus.

53. Apeliančių pozicijos nenuoseklumas atsiskleidžia ir motyvuose dėl rinkliavos mokėjimo. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad atsakovės pateikė aiškią poziciją, jog iškilus Balžio ežero naudojimo klausimui, būtų sprendžiama dėl leidimo teikti vandens pramogų paslaugas Balžio ežere išdavimo ir vietinės rinkliavos apskaičiavimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantės nenurodo, jog dėl vandens pramogų teikimo Balžio ežere būtų rengiamas naujas konkursas, t. y. apeliančių pozicija patvirtina, kad būtent ginčo Konkursas suteikė laimėtojui teisę teikti vandens pramogų paslaugas ir Balžio ežere.

54. Byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su Konkurso sąlygomis (laimėtojui suteikiamomis teisėmis), o ne su Konkurso vykdymu, todėl apeliančių samprotavimai, kad teismas bandė nuspėti, kaip veikla bus vykdoma ateityje, kad teismų sprendimai neturėtų būti grindžiami neegzistuojančiomis, hipotetinėmis aplinkybėmis, nereiškia netinkamai nustatytų aplinkybių ar jų vertinimo.

55. Argumento, kad ne konkurso teritoriją gali naudoti tiek konkurso laimėtojas, tiek kiti asmenys teisės aktų nustatyta tvarka, gavę reikiamus leidimus ir sutikimus, apeliantės nepagrindė objektyviais duomenimis. Teisėjų kolegijos vertinimu, teritorijos apibrėžtis konkrečiu plotu leidžia nuspręsti būtent dėl konkurso laimėtojo teisės naudoti paminėtą teritoriją (konkrečiam tikslui).

56. Teiginį, kad Nuostatai, o ne Architektūrinės sąlygos nulemia teritorijos naudojimo terminus ir kitas sąlygas, apeliantės grindžia Architektūrinių sąlygų 9 punktu, kuris nustato, kad „Vandens pramogų paslaugų teritorijos naudojimo terminai ir kitos sąlygos išdėstytos vandens pramogų paslaugų teikimo prie Balžio ežero operatoriaus atrankos konkurso nuostatuose. Tačiau aiškinimas, kad Architektūrinės sąlygos nustatytos būtent ginčo konkursui, ir tuo pačiu išdėstant reikalavimus įrangai bei vandens pramogų teritorijos naudojimui, kurios plotas viršija konkurso sąlygose apibrėžtą plotą, stokoja loginio pagrindimo. Nuostatuose esančios nuorodos į Architektūrines sąlygas (jų privalomumą), nenurodant jų taikymo ginčo Konkurse ribų, paneigia apeliančių teiginius, kad minėtų sąlygų nustatymas nekeičia Konkurso apimties.

57. Apeliantės teigia, kad, nors konkursas vyko tik dėl 512,12 kv. m teritorijos, buvo svarbu nustatyti, kaip galės būti naudojamos ir aplinkinės teritorijos, jeigu konkurso laimėtojui jos bus reikalingos ir jis gaus reikiamus dokumentus pastarųjų teritorijų naudojimui. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia pozicija. Teisėjų kolegija, visų pirma, pritaria ieškovo atsiliepime į atsakovių apeliacinį skundą esančiam pastebėjimui, kad Konkurso nuostatai nėra teritorijų planavimo dokumentas, kurio tikslas – nustatyti tam tikros teritorijos naudojimo reglamentus. Be to, Konkurso sąlygos negali būti dviprasmiškos, susijusios su galima veikla ne pagal paskelbto konkurso sąlygas (juo apibrėžta teritorija). Atkreipiamas dėmesys, kad Nuostatų 1 punkte nustatyta, jog Konkurso sąlygos konkurso metu ir jam įvykus (pasirašant su konkurso laimėtoju sutartį, įforminant dokumentus leidimui išduoti) negali būti koreguojamos ir keičiamos. Pirmiau paminėti apeliančių teiginiai leidžia daryti išvadą, kad, jų nuomone, gavus atitinkamus leidimus, atskiro konkurso dėl papildomos teritorijos rengti nebereikėtų, tačiau konkurso sąlygos negalėtų būti keičiamos (pavyzdžiui, perskaičiuojamas mokestis).

58. Apeliacinio skundo argumentai, kad iš visų konkurso sąlygų ir kitų dokumentų matyti, jog konkurso laimėtojas, siekdamas naudotis ir kita, ne 512,12 kv. m, teritorija, turės gauti reikiamus dokumentus, laikytis paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų, taip pat nepaaiškina poreikio išplėsti Konkurso sąlygas, nurodant reikalavimus, nesusijusius (kaip nurodo atsakovės) su Konkurso objekto 512,12 kv. m teritorija. Apeliaciniame skunde cituojamuose Paslaugų teikimo sutarties 6.2, 8.13 ir 8.16, 12.5 papunkčiuose, kuriuose apibrėžtos konkurso laimėtojo pareigos laikytis teisės aktų reikalavimų, nėra atskleista konkreti teritorija, leidimų pobūdis. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad apeliančių poziciją, jog buvo nustatytos atitinkamos sąlygos ne su Konkurso teritorija susijusiai veiklai, vertina kaip patvirtinimą, jog Konkursas vyko dėl viso vandens pramogų teritorijos ploto.

59. Atsakovės teigia, kad konkurso vykdymo metu teisės aktai suteikė teisę Balžio ežere įrengti įrangą (paleisti plūdurą ar kitokį kilnojamąjį, su žeme tvirtai nesujungtą daiktą, kaip numato Architektūrinių sąlygų 8.1.5 punktas), o statinio sąvoką atitinkančius statinius statyti buvo leidžiama remiantis NŽT direktoriaus 2012 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-146 patvirtintomis Sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinus nesudėtingus statinius išdavimo taisyklėmis.

60. Paminėtų taisyklių (kurios nuo 2024 m. sausio 31 d. neteko galios) 3 punkte nustatyta, kad sutikimas gali būti išduodamas privataus žemės sklypo savininkui, kurio valdomas žemės sklypas ribojasi su valstybinės reikšmės paviršiniu vandens telkiniu, kuriame planuojama statyti laikinąjį nesudėtingąjį statinį; valstybinės žemės naudotojui, kurio naudojamas žemės sklypas ribojasi su valstybinės reikšmės paviršiniu vandens telkiniu, kuriame planuojama statyti laikinąjį nesudėtingąjį statinį; valstybės ir savivaldybės institucijoms, jeigu valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje planuojamas statyti laikinasis nesudėtingasis statinys yra reikalingas šių institucijų funkcijoms atlikti.

61. Teisėjų kolegija pažymi, kad konkurso laimėtojas nėra subjektas, kuriam pagal paminėtas taisykles (jų galiojimo metu) galėjo būti išduotas sutikimas. Konkurso būdu suteikta teisė teikti paslaugas atsakovių nurodytoje žemės sklypo dalyje, savaime nereiškia žemės sklypo perdavimo naudojimui Žemės įstatymo prasme. Žemės naudotojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 17 punktas).

62. NŽT patvirtino, kad ji sutikimų vykdyti komercinę veiklą valstybiniuose vandens telkiniuose neišduoda, ir sutiko, jog valstybinio vandens telkinio suteikimas privačių asmenų komercinei veiklai vykdyti pagal galiojančius teisės aktus nėra (ir nebuvo nagrinėjamos situacijos metu) galimas. Apeliančių nurodomas Aplinkos ministerijos atstovės (viceministrės R. R.) vertinimas nėra teisinis pagrindas išvadai dėl konkurso laimėtojo teisės verslo tikslu vandens telkinyje (Balžio ežere) įrengti Architektūrinėse sąlygose nurodytus įrenginius (suteikti atitinkamą teritoriją vandens pramogų paslaugų teikimui). Taigi, viena vertus, apeliantės teigia, kad norėdamas naudoti kitą (ne konkurso) teritoriją, konkurso laimėtojas turi pasirūpinti reikiamais leidimais ir sutikimais, tačiau NŽT nurodė sutikimų vykdyti komercinę veiklą valstybiniuose vandens telkiniuose neišduodanti.

63. Teigdamos, kad teismas nepagrindė ir nemotyvavo, kodėl konkurso sąlygų reikalavimas laikytis Savivaldybės administracijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos Nemenčinės regioninio padalinio pasirašyto susitarimo dėl įrengtų rekreacinių objektų priežiūros reikalavimų yra neteisėtas, apeliantės neatsižvelgė į apeliaciniame skunde pacituotą pirmosios instancijos teismo sprendimo 53 punkto ištrauką, iš kurios yra suprantama, jog teismas įvertino tai, kad konkurso dokumentuose neatskleistas galimo susitarimo turinys ir pateiktas tik bendro pobūdžio šablonas. Taigi, apeliantės nepagrįstai nurodo, kad teismas nemotyvavo savo išvadų.

64. Būtent nustatęs pirmiau paminėtas aplinkybes dėl leidimų (sutikimų) ir įpareigojimų, susijusių su susitarimo dėl įrengtų rekreacinių objektų priežiūros reikalavimų laikymusi, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad Nuostatuose ir jų prieduose Konkurso laimėtojui nustatyti neįgyvendinami reikalavimai, neapibrėžto turinio įsipareigojimai, neatitinkantys tuo metu galiojusio teisinio reglamentavimo turinio. Aplinkybė, kad apeliantės nesutinka su tokiais argumentais, savaime nereiškia jų neteisėtumo ar nepakankamumo.

65. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas tokiais argumentais ėmėsi spręsti dėl privataus asmens (konkurso laimėtojo) interesų galimo pažeidimo. Iš teismo sprendimo struktūros matyti, kad argumentai nuosekliai išdėstyti siekiant paneigti atsakovių teiginius, jog ginčo Konkursas buvo paskelbtas bei apėmė tik 512,12 kv. m teritoriją (47 punktas ir toliau atskiromis penkiomis grupėmis išdėstyti argumentai). Teismas, atsižvelgdamas į šalių pateiktus argumentus (kurie, be kita ko, susiję ir su didesne nei 512,12 kv. m teritorija) turėjo teisę įvertinti bei pasisakyti dėl Konkurso sąlygų. Atkreipiamas dėmesys, kad konkurso laimėtojas Nuostatų parengimo bei jo priedų priėmimo metu nebuvo žinomas. Nėra pagrindo padaryti išvadą, kad teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas.

66. Apibendrinusi išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija padaro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog Konkursas buvo organizuotas dėl didesnės nei 512,12 kv. m ploto teritorijos.

Dėl vietinės rinkliavos apskaičiavimo

67. Atsakovės nurodo, kad teismas neteisingai nustatė konkurso apimtį, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl vietinės rinkliavos apskaičiavimo neatitikimo realiai perduodamam teritorijos plotui.

68. Atsižvelgdama į tai, kad šia nutartimi pirmosios instancijos teismo išvada dėl konkurso apimties pripažinta pagrįsta bei teisinga, paminėti apeliančių argumentai taip pat atmesti kaip nepagrįsti.

69. Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jeigu atsakovės turėtų teisę disponuoti kitomis (t. y. ne tik 512,12 kv. m teritorijomis), konstatuoti rinkliavos apskaičiavimo trūkumai (dėl realios konkurso apimties) būtų reikšmingi sprendžiant dėl ginčijamų aktų teisėtumo. Apeliantės klaidingai interpretuoja teismo sprendimo turinį, jame įžvelgdamos reikalavimą nustatyti rinkliavą teritorijoms, kurių atsakovės negalėjo suteikti. Teismas akcentavo, kad neišspręstas klausimas dėl naudojimosi ginčo teritorija (t. y. 512,12 kv. m viršijančios pramogų teritorijos dalimi) (ne)atlygintinumo. Apskųstu teismo sprendimu reikalavimai atsakovėms nėra nustatyti, o kaip minėta, argumentas dėl rinkliavos apskaičiavimo nurodytas kaip papildomas ginčijamų aktų neteisėtumo pagrindas. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinio skundo argumentai, kad teismo išvados yra nenuoseklios ir neteisingos, atmetami kaip nepagrįsti.

70. Apeliantės nesutinka su apskųsto teismo sprendimo išvada, kad vietinės rinkliavos apskaičiavimas neatitinka Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Vietinės rinkliavos už leidimo prekiauti ar teikti paslaugas viešosiose vietose išdavimo nuostatų 2 punkto, 6.2.2 papunkčio reikalavimų. Pabrėžia, kad paminėtos bendro pobūdžio teisės normos reglamentuoja savivaldybės tarybos teisę nustatyti vietinę rinkliavą, apibrėžia vietinės rinkliavos sąvoką, dydžius ir pan.

71. Vietinės rinkliavos už leidimo prekiauti ar teikti paslaugas viešosiose vietose išdavimo nuostatų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 1-1657, 2 punkte nustatyta, kad Vietinė rinkliava už leidimo prekiauti ar teikti paslaugas viešosiose vietose išdavimą yra Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka rinkliavos mokėtojams, prekiaujantiems ar teikiantiems paslaugas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos viešosiose vietose: gatvėse, aikštėse, skveruose, parkuose, miškuose, ant pėsčiųjų takų, paplūdimiuose, automobilių stovėjimo vietose ir poilsio aikštelėse, vandens telkiniuose ir prie jų bei kitose žmonių susibūrimo vietose. Pagal šių nuostatų 6.2.2 papunktį, – mėnesinė rinkliava už laisvalaikio bei pramogų paslaugas <...> – 1,7 Eur už 1 kv. m organizatorių užimamo ploto (visa teritorija, kuria naudojasi organizatorius).

72. Taigi paminėtos teisės normos nustato ne tik rinkliavos privalomumą, tačiau ir jos apskaičiavimo taisykles, pagal kurias naudojama teritorija yra vienas iš rinkliavos dydį lemiančių kriterijų.

73. Nuostatų 10 punkte įtvirtinta, kad vietinė rinkliava už leidimo išdavimą mėnesiui skaičiuojama taip: konkurso dalyvio pasiūlytas (ne mažesnis nei Vietinės rinkliavos nuostatuose nurodytas dydis) mokėti vietinės rinkliavos dydis už 1 kv. m/mėnesiui, dauginamas iš Architektūrinėse specialiosiose sąlygose nurodyto vandens pramogų paslaugų teikimo ploto (visa teritorija, kuria naudojamasi ir kuri yra 512 kv. m). Nuostatos, kuriose nurodytas rinkliavos apskaičiavimui reikšmingas teritorijos plotas, perkeltos ir į pranešimo apie skelbiamą Konkursą turinį.

74. Kadangi apeliantės klaidingai nurodė Konkurso pagrindu perduodamos teritorijos plotą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo pirmiau paminėtų teisės normų pažeidimą.

75. Apeliantės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovių pozicija yra nenuosekli, nurodo, jog jos visada teigė, kad konkursą vykdo tik dėl 512,12 kv. m teritorijos ir rinkliavos apskaičiavimą numatė būtent šiai teritorijai, o jeigu konkurso laimėtojas sieks naudotis ir kitomis teritorijomis, dėl rinkliavos bus sprendžiama teisės aktų nustatyta tvarka.

76. Minėta, kad pagal Nuostatų 1 punktą, Konkurso sąlygos konkurso metu ir jam įvykus (pasirašant su konkurso laimėtoju sutartį, įforminant dokumentus leidimui išduoti) negali būti koreguojamos ir keičiamos. Nuostatų priede Nr. 3 vandens pramogų paslaugų teikimo sutarties formos 17 punkte nustatyta, kad Sutartį galima keisti arba pratęsti tik abiejų šalių rašytiniu susitarimu šioje sutartyje numatytais atvejais.

77. Šios nuostatos riboja Konkurso sąlygų pakeitimą, todėl atsakovių pozicija, kad Konkursas vykdytas dėl teisės teikti vandens pramogų paslaugas 512,12 kv. m teritorijoje, ir galimybių to paties Konkurso pagrindu naudoti didesnę teritorijos dalį analizavimas, teisingai įvertinta kaip nenuosekli ir prieštaringa.

Dėl ginčijamų dokumentų panaikinimo teisinio pagrindo

78. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Konkurso laimėtojui Nuostatais ir jų priedais perduodama kaip naudotina teritorija apėmė ne tik Vilniaus miesto savivaldybei patikėjimo teise perduotą Žemės sklypą, tačiau taip pat ir ežero vandens teritoriją bei miško sklypų dalis, kurių pagal galiojusį teisinį reglamentavimą Vilniaus miesto savivaldybė, nebūdama jų valdytoja nuosavybės, patikėjimo ar kita teise, negalėjo perduoti ir su kuriais susijusių įpareigojimų Konkurso nuostatose negalėjo nustatyti. Teismas pripažino, kad Potvarkiu buvo patvirtinti imperatyvias teisės aktų nuostatas pažeidžiantys Konkurso nuostatai (CK 1.80, 4.37 straipsniai, VSTVNDĮ 2 straipsnio 12 dalis, 9, 11 straipsniai).

79. Apeliantės teigia, kad teismas apskųstame sprendime nurodė bendro pobūdžio teisės normas, neatskleisdamas, kuo pasireiškė jų pažeidimas. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.

80. Kaip teisingai pastebi apeliantės, CK 4.37 straipsnyje, VSTVNDĮ 2 straipsnio 12 dalyje atskleistas atitinkamų teisių (nuosavybės teisės, patikėjimo teisės) turinys. Pirmiau paminėtoje teismo sprendimo ištraukoje aiškiai nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybė neturėjo šiuose teisės aktuose nustatytų teisių, kuriomis, priimdamos Potvarkį bei Nuostatus, faktiškai disponavo. Apeliantė skundo dalyje dėl netinkamai nurodytų teisės normų, kartoja argumentus, kad Konkursu siekė suteikti teisę naudotis tik 512,12 kv. m teritorija, tačiau šioje nutartyje išdėstytais motyvais pripažintos pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvados, kad Konkursas faktiškai vyko ne tik dėl Savivaldybės patikėjimo teise valdomo 512,12 kv. m žemės sklypo. Taigi, pažeidimo faktas yra nustatytas.

81. Atkreipiamas dėmesys, kad apskųstame teismo sprendime pažymėta, jog Konkurso Nuostatais ir jų priedais laimėtojui ne tik suponuojama teisė naudotis ir nustatomos pareigos teritorijoms, kuriomis disponuoti atsakovė negalėjo nevaldydama jų patikėjimo ar kita teise, tačiau taip pat neišsprendžiamas klausimas dėl naudojimosi nurodytomis teritorijomis (ne)atlygintinumo.

82. Pagal pirmosios instancijos teismo nurodytą VSTVNDĮ 9 straipsnį valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis, be kita ko, efektyvumo principu, pagal kurį, – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei.

83. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šio teisinio reglamentavimo pobūdis yra imperatyvus; taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNzEtOTE2LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-71-916/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-71-916/2021">e3K-3-71-916/2021</a>).

84. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad nebuvo įgyvendinti viešojo konkurso tikslai, sietini su sąžininga konkurencija bei skaidrumu. Teismas išsamiai argumentavo, kokie konkrečiai veiksmai lėmė išvadą ir dėl šių principų pažeidimo. Teismas nurodė, kad dėl ydingai suformuluotų Nuostatų ir jų priedų turinio, dėl nustatytų neįgyvendinamų reikalavimų gauti leidimus (sutikimus), kurie pagal galiojusį teisinį reglamentavimą negalėjo būti gauti, viešajame konkurse galėjo nedalyvauti potencialūs kandidatai, o tai neatitinka nurodytų viešojo konkurso principų bei tikslų. Ginčo Konkursui įvykus galiojant iki pasikeitimų buvusiam teisiniam reglamentavimui, Konkurso dokumentuose nesant nuorodų į pasikeitimus, tačiau referuojant į neapibrėžtus leidimus ar sutikimus (kurie, atsakovių teigimu, po teisinio reglamentavimo pasikeitimų tapo neaktualūs), nebuvo įgyvendinti viešo konkurso tikslai, sietini su sąžininga konkurencija bei skaidrumu.

85. Viešų konkursų organizavimo ir vykdymo proceso teisinis reglamentavimas yra susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl šių normų reikalavimai dažniausiai yra imperatyvaus pobūdžio (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTExNC01MTYvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-114-516/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-114-516/2023">e2A-114-516/2023</a>).

86. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad į viešuosius pirkimus panašiems teisiniams santykiams teisės normose nustatytas lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo ar kitų principų taikymas, pastarųjų turinys dėl šių santykių reikšmės visuomenei iš esmės (bet nepaneigiant ir jų skirtumų) neturėtų skirtis nuo viešųjų pirkimų principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03MTMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-713/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-713/2013">3K-3-713/2013</a>). Viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui būtent dėl to, kad šie susiję su viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMjMtMjQ4LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-23-248/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-23-248/2017">e3K-7-23-248/2017</a> 85 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Viešo konkurso kaip ir viešųjų pirkimų santykiai reikšmingi visai visuomenei, todėl nediskriminavimo, lygiateisiškumo, skaidrumo ir kitų viešųjų pirkimų principų pažeidimas viešo konkurso organizavimo ir vykdymo metu laikomas imperatyviųjų nuostatų pažeidimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTE2OC00MDcvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-168-407/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-168-407/2023">e2A-168-407/2023</a>).

87. Šie teismų praktikoje pateikti išaiškinimai sudaro pagrindą atmesti kaip nepagrįstus apeliančių argumentus, kad konkurso dalyviams ar potencialiems dalyviams neginčijant Konkurso sąlygų, nuspręsdamas dėl konkurso sąlygų netinkamumo teismas peržengė savo kompetenciją. Apeliančių argumentai, kad teismas neaptarė išvardintų principų, neatskleidė jų turinio, nepaaiškino, kaip jie buvo pažeisti, taip pat nepagrįsti. Šios nutarties 84 punkte išdėstyti pirmosios instancijos teismo motyvai atskleidžia, kokios aplinkybės leido konstatuoti sąžiningos konkurencijos bei skaidrumo principų neužtikrinimą.

88. Apibendrinusi išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija padaro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatytoms faktinėms aplinkybėms tinkamai pritaikė šio ginčo išnagrinėjimui aktualias teisės normas, t. y. tinkamai motyvavo sprendimą dėl ginčijamų aktų panaikinimo. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamų Konkurso dokumentų teisėtumą pagrįstai įvertino pagal jų priėmimo metu buvusią situaciją bei galiojusį teisinį reglamentavimą.

89. Apeliantės pažymi, kad teismas, nuspręsdamas, jog Architektūrinėse sąlygose nustatyti reikalavimai įrangai yra neteisėti, neįvertino nė vieno Architektūrinėse sąlygose nurodyto teisės akto. Pabrėžia, kad jos, būdamos atsakingos už darnią teritorijos plėtrą, žinodamos teritorijų planavimo sprendinius, nustatė architektūrinius ir estetinius reikalavimus šiai viešai teritorijai, kuris nekeičia konkurso apimties (t. y. konkursu suteikiamo naudoti teritorijos ploto – 512,12 kv. m).

90. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliančių motyvai iš esmės nesusiję su ginčo esme. Bendro pobūdžio teiginiai apie teritorijų planavimo tikslus, Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendruoju planu Balžio ežerui nustatytą naudojimo būdą neatskleidžia ryšio su Konkurso sąlygomis, t. y. poreikio, Konkursą vykdant tik dėl teisės teikti paslaugas 512,12 kv. m teritorijoje, išdėstyti sąlygas (reikalavimus) su Konkursu nesusijusiai įrangai kitose teritorijose ir sąlygas tos kitos teritorijos naudojimui. Minėta, kad Nuostatuose esančios nuorodos į Architektūrines sąlygas (jų privalomumą), neapibrėžiant jų taikymo ginčo Konkurse ribų, paneigia apeliančių teiginius, kad minėtų sąlygų nustatymas nekeičia konkurso apimties.

Dėl ieškinio pobūdžio

91. Apeliantės teigia, kad teismas neįvertino reikšmingo jų argumento, jog prokuroro ieškinys turi būti kvalifikuojamas kaip prevencinis ieškinys. Tokią poziciją atsakovės grindžia tuo, kad prokuroras remiasi argumentais, jog naudojimasis valstybine žeme bus neteisėtas ir už naudojimąsi valstybine žeme nebus imamas atlyginimas, t. y. aptaria būsimus neva neteisėtus veiksmus ir būsimą tariamą žalą.

92. CK 1.138 straipsnio 3 punkte nurodytas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis).

93. Reikalavimų, pasirinkus CK 1.138 straipsnio 3 punkte įtvirtintą pažeistų teisių gynimo būdą, dalykas – uždraudimas asmeniui atlikti veiksmus arba įpareigojimas asmenį atlikti veiksmus. Šis civilinių teisių gynimo būdas taikomas ne tik civilinės atsakomybės srityje, kai ieškovas prevenciniu ieškiniu siekia išvengti realios žalos grėsmės ateityje atsiradimo (CK 6.255 straipsnio 1 dalis), bet ir žymiai plačiau, kai siekiama užkirsti kelią ieškovo materialiąją subjektinę teisę pažeidžiantiems atsakovo veiksmams, kai nėra kitų efektyvių ieškovo pažeistų teisių gynimo būdų, galinčių užtikrinti, kad ieškovo teisės ateityje nebus pažeidinėjamos. Tokio prevencinio įrodinėjimo dalyką sudaro faktinių aplinkybių, kad ieškovo atžvilgiu buvo atliekami jo teises pažeidžiantys veiksmai ir yra realus pavojus, jog jie ateityje bus tęsiami, įrodinėjimas.

94. Nagrinėjamu atveju reikalavimai uždrausti atlikti veiksmus arba įpareigoti atlikti veiksmus nėra pareikšti – ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės Potvarkį, Konkurso Nuostatus ir įsakymą. Tai, kad minėtų dokumentų neteisėtumas buvo grindžiamas argumentais, susijusiais su galima žala (t. y. efektyvumo principo (maksimalios naudos visuomenei) pažeidimu), nesudaro pagrindo ieškinį laikyti prevenciniu ir vertinti, ar egzistuoja tokio ieškinio pareiškimo sąlygos. Dėl šios priežasties apeliančių argumentai, susiję su ieškinio pobūdžiu, atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl prokuroro teisės šioje byloje reikšti ieškinį dėl viešojo intereso gynimo

95. Apeliantės kelia klausimą dėl prokuroro teisės šioje byloje pareikšti ieškinį. Teigia, kad: 1) prokuroras neįsitikino, ar kompetentinga institucija nesprendžia klausimo, todėl, pareikšdamas ieškinį, viršijo savo įgaliojimus; 2) neegzistuoja teisės aktų pažeidimas, todėl prokuroras negina realaus viešojo intereso; 3) prokuroras atstovauja privatiems asociacijos „Balžio bendruomenė“ interesams.

96. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje

97. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CPK 49 straipsnio 1 dalies sąvoka „viešasis interesas“ turi būti aiškinama atsižvelgiant į įstatymų leidėjo ketinimus ir aptariamos normos tikslus. Įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę prokurorui inicijuoti civilines bylas, kai to reikalauja viešasis interesas, nepateikė viešojo intereso sampratos. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia teisę prokurorui spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą ar ne. Dėl to kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminę reikšmę asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis civilinę bylą, iškeltą pagal prokuroro ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2012, 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-469/2024).

98. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 128 straipsnyje įtvirtintas principines valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo nuostatas, yra pabrėžęs, kad valstybės (savivaldybės) turtas nėra savitikslis, jis turi duoti naudą visuomenei ir turi būti racionaliai tvarkomas (Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 23 d. nutarimas). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu, kurį lemia su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui būdingas imperatyvusis pobūdis, kuris reiškia, kad visa tai, kas nėra leidžiama, yra draudžiama; taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017; 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-219/2020; 2023 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-701/2023).

99. Tinkamas valstybės (savivaldybių) institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas taip pat yra viešojo intereso dalis, nes jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą arba kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2009; 2013 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2013).

100. Nagrinėjamu atveju, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, buvo siekiama apginti viešąjį interesą, susijusį su valstybės turto tinkamu valdymu bei disponavimu, su tinkamu ir teisines nuostatas bei bendruosius principus savo esme bei tikslą atitinkančiu viešųjų konkursų organizavimu. Tokių klausimų sprendimas patenka ne tik į apeliančių nurodytos NŽT kompetencijos sritį. Konkurso sąlygos apėmė ne tik apeliaciniame skunde nurodytu 2021 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. 1P-110-(1.3 E.) „Dėl valstybinės žemės sklypo perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise Vilniaus miesto savivaldybei“ savivaldybei perduoto sklypo ribas. Įrodymų, kad atitinkamos valstybės institucijos ar įstaigos ėmėsi (ketino imtis) realių, ginčą galinčių išspręsti veiksmų, apeliantės nenurodė. NŽT kreipimasis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl informacijos pateikimo tokių aplinkybių nepatvirtina. Tai, kad tinkamu klausimų, susijusių su Konkurso organizavimu bei jo pasekmėmis, išsprendimu yra suinteresuota asociacija „Balžio bendruomenė“, juolab, pasitvirtinus pažeidimams, nereiškia, kad prokuroras, kreipdamasis į teismą, atstovavo privatiems interesams. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, nusprendžia, kad ginčo atveju prokuroras, nustatęs viešojo intereso pažeidimo faktą, pagrįstai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl viešojo intereso gynimo. Atsakovių apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą.

Dėl teismo nešališkumo

101. Apeliančių nuomone, teismo sprendimas kelia abejonių teismo nešališkumu. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šios grupės apeliacinio skundo argumentų, pažymi, kad teismo išvados dėl ginčo esmės negali būti laikomos šališkumu. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nešališkumo principo (ne)įgyvendinimas negali būti siejamas vien su tuo, kad teismo padarytos išvados (vertinant įrodymus, nustatant bei teisiškai vertinant faktines aplinkybes ir pan.) yra ne tokios, kaip to norėtų proceso dalyvis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMTIwLTcwMS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-120-701/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-120-701/2022">e3K-7-120-701/2022</a>). Procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis.

102. Aplinkybė, kad teismas patenkino ieškinį, nereiškia teismo suinteresuotumo bylos baigtimi. Šia nutartimi nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo išvados yra tinkamai motyvuotos bei teisingos. Tai, kad priimtas sprendimas nėra palankus atsakovėms ir atsakovės su juo nesutinka, nereiškia, kad teismas buvo šališkas.

Dėl bylos procesinės baigties

103. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo bei atsiliepimų į juos argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie, vertinant nurodytas ir nustatytas aplinkybes, nelemia skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODAtNjkwLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-380-690/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-380-690/2018">3K-3-380-690/2018</a>; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTMzLTgyMy8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-133-823/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-133-823/2020">e3K-3-133-823/2020</a>).

104. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino nagrinėjamam ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, byloje esančius įrodymus vertino nepažeisdamas civilinio proceso teisės normų nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rasa Gudžiūnienė

Jadvyga Mardosevič

Tomas Venckus