Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

Civilinė byla Nr. e2A-441-933/2024

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00002-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.3; 2.6.1.6.1; 2.5.5

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės, Laimos Ribokaitės ir Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo PlusPlus Capital AS apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovui L. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, J. K., G. K., notarė Valda Vainauskienė.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas PlusPlus Capital AS (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:

1.1. pripažinti negaliojančiu atsakovo L. K. (toliau – ir atsakovas) vienašalį sandorį – palikimo, atsiradusio po atsakovo tėvo A. K. mirties (duomenys neskelbtini), nepriėmimą (atsisakymą);

1.2. leisti nukreipti išieškojimą pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-16225-285/2011 iš atsakovo ieškovo naudai į: 3/16 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 3/16 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kurie yra trečiojo asmens G. K. valdyme; 3/16 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurios yra trečiojo asmens G. K. valdyme; 3/16 dalis iš 3 830,22 Eur lėšų, esančių A. K. banko sąskaitose, t. y. į 718,17 Eur;

1.3. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad akcinė bendrovė (toliau – AB) Swedbank ir atsakovas L. K. kartu su sutuoktine J. K. 2007 m. liepos 5 d. sudarė kredito sutartį Nr. 07-068596-FA, kurios atsakovas ir jo sutuoktinė tinkamai nevykdė, todėl AB Swedbank nutraukė sutartį bei kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Kauno apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-16225-285/2011 iš L. K. ir J. K. priteista skola. AB Swedbank 2019 m. birželio 25 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido PlusPlus Baltic OU, Lietuvoje veikiančiam per PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialą, reikalavimo teises į atsakovo ir jo sutuoktinės J. K. nesumokėtą skolą. PlusPlus Baltic OU, Lietuvoje veikianti per PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialą, 2019 m. birželio 26 d. reikalavimo perleidimo sutartimi iš pradinės kreditorės AB Swedbank įgytas reikalavimo teises į atsakovą ir jo sutuoktinę perleido naujajam kreditoriui PlusPlus Capital AS. Vykdymo proceso metu nustatyta, kad atsakovas, mirus jo tėvui A. K., būdamas pirmos eilės įpėdiniu, nepriėmė palikimo (tai prilygsta palikimo atsisakymui), taip sumažindamas savo mokumą bei apsukindamas ieškovo, kaip atsakovo kreditoriaus, galimybę gauti savo reikalavimo patenkinimą. Ieškovas apie atsakovo nepriimtą palikimą sužinojo 2022 m. gruodžio 14 d. iš antstolio Sauliaus Užkuraičio gavęs Testamentų registro išrašą. Ieškovo vertinimu, egzistuoja visos actio Pauliana (Pauliano ieškinio) sąlygos pripažinti atsakovo L. K. vienašalį sandorį – palikimo, atsiradusio po tėvo mirties, nepriėmimą – negaliojančiu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnis).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apygardos teismas 2024 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo trečiajam asmeniui J. K.

4. Teismas nustatė, kad išrašai iš bylų priėmimo–perdavimo aktų prie 2019 m. birželio 25 d. reikalavimo perleidimo sutarties patvirtina, jog naujasis kreditorius PlusPlus Baltic OU perėmė reikalavimo teisę į atsakovą pagal sutartis Nr. 07-129144-FA, Nr. 08-042741-FA, Nr. 09‑049193-FA; reikalavimo teisę į atsakovo sutuoktinę pagal sutartis Nr. 05-017922-FA, Nr. 06-044358-FA, Nr. 09-050413-FA. Vykdomojoje byloje Nr. 0034/11/01275 nėra duomenų apie tai, kad pradinė kreditorė AB Swedbank būtų perdavusi naujajam kreditoriui PlusPlus Baltic OU reikalavimo teisę į atsakovą pagal vykdomajame dokumente Nr. 2-16225-285/2011 nurodytą kredito sutartį Nr. 07-068596-FA. Prie 2019 m. birželio 26 d. reikalavimo perleidimo sutarties taip pat nėra duomenų, patvirtinančių reikalavimo teisės pagal Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-16225-285/2011 išduotame vykdomajame dokumente nurodytą kredito sutartį perdavimą ieškovui PlusPlus Capital AS.

5. Teismas nurodė, kad reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei (CK 6.103 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 177 straipsnio 3 dalį aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtinamos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Atsižvelgęs į tai, teismas nurodė nesiremiantis ieškovo pateiktu AB Swedbank 2023 m. gegužės 9 d. raštu Nr. SR-23-7636 ir PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialo direktoriaus 2023 m. gegužės 10 d. pasirašytu patvirtinimu, kad reikalavimo perleidimo sutartimis reikalavimas į atsakovą perleistas ieškovui. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė nei reikalavimo perleidimo sutarčių priedų, iš kurių būtų matyti reikalavimo teisės į atsakovą perdavimas ir šios teisės apimtis, nei išrašų iš bylų perdavimo–priėmimo aktų, iš kurių būtų matyti, jog AB Swedbank perdavė savo reikalavimo teisę į atsakovą PlusPlus Baltic OU, o pastarasis – ieškovui. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog atsakovas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba atsakovas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją, arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Teismas nesutiko su ieškovu, kad reikalavimo teisės perėmimą patvirtinantis dokumentas yra antstolio 2019 m. rugpjūčio 7 d. patvarkymas Nr. 0034/11/01275, kuriuo išieškotoja AB Swedbank pakeista į PlusPlus Capital OU, atstovaujamą PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialo. Teismo vertinimu, CPK 596 straipsnio pagrindu antstolio priimtas procesinis sprendimas dėl išieškotojo pakeitimo patvirtina šiame patvarkyme nurodomą išieškotojo pakeitimo faktą, tačiau, kilus ginčui dėl reikalavimo teisės perėmimo, toks patvarkymas pats savaime reikalavimo teisės nesukuria. Ši teisė turi būti įrodyta pirmiau nurodytais įrodymais, kurių ieškovas nepateikė nei nagrinėjamoje, nei vykdomojoje byloje.

6. Teismas pažymėjo ir tai, kad pateiktu prašymu dėl išieškotojo pakeitimo PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas prašė pakeisti išieškotoją vykdomajame dokumente, kurio Nr. 2‑1774‑657/2011, t. y. ne tame vykdomajame dokumente, kuriuo grindžiama ieškovo reikalavimo teisė. Ši neatitiktis kartu su kitomis nurodytomis aplinkybėmis, atsižvelgus į tai, kad vykdomosios bylos lapai yra sužymėti pieštuku, daugelyje lapų yra ne vienas numeris, byloje nėra jos duomenų apyrašo, o jos formavimo būdas dokumentus leidžia keisti, sustiprino teismo įsitikinimą, jog reikalavimo perleidimo teise galimai yra manipuliuojama tiek ieškovui siekiant ją pagrįsti, tiek ir įrodyti, kad jis nėra praleidęs ieškinio senaties termino ginti ieškinyje nurodytą savo teisę. Atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad ieškovas neįrodė neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į atsakovą. Dėl kitų actio Pauliana sąlygų teismas nepasisakė.

7. Teismas nurodė, kad, jei ir būtų galima sutikti su ieškovu, jog jo reikalavimo teisė yra įrodyta, atsakovas ir tretieji asmenys pagrįstai teigė, kad ieškovas į teismą su ieškiniu kreipėsi po šešių metų nuo palikimo atsiradimo, t. y. praleidęs ieškinio senaties terminą. Teismas pažymėjo, kad šį terminą praleido jau pradinė kreditorė AB Swedbank.

8. Teismas nustatė, kad atsakovo ir jo tėvo A. K. paskolų klausimus AB Swedbank tvarkė tie patys asmenys (asmeninės vadybininkės S. P. ir E. B.). Tai, teismo vertinimu, reiškia, kad AB Swedbank buvo žinomi atsakovo ir A. K. giminystės ryšiai. AB Swedbank vadybininkė S. P. darbą banke baigė 2013 m. (duomenys neskelbtini), o antstolis Saulius Užkuraitis vykdomąją bylą Nr. 0034/11/01275 pradėjo vykdyti 2011 m. Tai, teismo įsitikinimu, patvirtina, kad dar iki darbo santykių su vadybininke S. P. nutraukimo kreditorei AB Swedbank buvo žinoma apie atsakovo negalėjimą įvykdyti skolinių įsipareigojimų.

9. Teismas nurodė, kad apie atsakovo tėvo A. K. mirtį jau kitą dieną buvo paskelbta viešai didžiausiuose naujienų portaluose visoje Lietuvoje. Pirminė kreditorė apie jo mirtį žinojo – 2017 m. sausio 5 d. AB Swedbank kreipėsi į notarę Valdą Vainauskienę dėl A. K. paveldėjimo bylos, reikalaudama pateikti informaciją apie palikimą priėmusius įpėdinius bei paveldimą turtą. Paveldėjimo byloje trečiųjų asmenų pareiškimuose dėl palikimo priėmimo buvo nurodyti duomenys apie kitus įpėdinius pagal įstatymą, tarp jų – ir atsakovą L. K., taigi pirminė kreditorė negalėjo nesuvokti, kad A. K. turto paveldėtojas yra kitas jos skolininkas atsakovas L. K. Be to, iš trečiųjų asmenų tripliko priedų apie paieškas Nekilnojamojo turto registre matyti, kad pradinė kreditorė ne tik aktyviai domėjosi A. K. paveldėjimo byla, tačiau tikrino ir Nekilnojamojo turto registro duomenis apie A. K. vardu registruotą turtą dar 2017 m. sausio 24 d. ir kovo 22 d., t. y. pasibaigus palikimo priėmimo terminui. Teismas taip pat nustatė, kad antstolis Saulius Užkuraitis 2017 m. balandžio 20 d. patikrino Testamentų registro duomenis ir sužinojo, jog J. K. ir G. K. priėmė, o atsakovas L. K. nepriėmė po A. K. mirties atsiradusio palikimo. Kadangi antstolis 2017 m. balandžio 20 d. sužinojo tiek apie A. K. mirtį, tiek apie palikimo (ne)priėmimo faktus, teismas nepritarė ieškovo pozicijai, kad apie palikimo nepriėmimo faktą AB Swedbank nebuvo žinoma, nes antstolis neturėjo pareigos jai apie tai pranešti.

10. Teismas padarė išvadą, kad pirminė kreditorė, iš paveldėjimo bylos duomenų žinodama, jog atsakovas nepriėmė tėvo palikimo, ir turėdama CPK 640 straipsnyje įtvirtintą pareigą bendradarbiauti su antstoliu vykdymo proceso metu bei aktyviai domėtis vykdymo eiga, būdama informuota pačių trečiųjų asmenų apie A. K. palikimo priėmimą (G. K. AB Swedbank 2017 m. kovo 28 d. nusiuntė el. laišką su nurodymu, kad ji ir J. K. priėmė palikimą po A. K. mirties) bei būdama kredito įstaiga, kuriai keliami aukštesni profesionalumo, atidumo bei rūpestingumo standartai, vėliausiai 2017 m. balandžio 20 d. privalėjo žinoti, kad, atsakovui atsisakius priimti tėvo palikimą, jos, kaip išieškotojos, teisės galimai yra pažeistos. Teismas nurodė, kad asmenų pasikeitimas prievolėje nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos.

11. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad apie atsakovo neveikimą, nepriimant tėvo palikimo, ir ieškovas privalėjo sužinoti anksčiau nei 2022 m. gruodžio 14 d. Ieškovas yra profesionali įmonė, besiverčianti skolų išieškojimu, kuri, prieš perimdama skolininką iš pradinio kreditoriaus, patikrina visus duomenis, kurie patvirtintų, jog yra galimybė išieškoti skolą, t. y. ieškovui taikomi aukštesni profesionalumo standartai. Teismo įsitikinimu, svarbu ir tai, kad, jei ieškovas ir nežinojo apie palikimo nepriėmimą, tai nereiškia, jog neturėjo ne tik pareigos, bet ir galimybių patikrinti minėtą informaciją, t. y. kreiptis į antstolį ar valstybės įmonę (toliau – VĮ) Registrų centrą. AB Swedbank bei skolų išieškojimo profesionalams sudarant reikalavimo perleidimo sutartis, ieškovui negalėjo būti nežinoma skolininko L. K. turtinė padėtis, tarp jų ir teisės į A. K. palikimą, juolab kad šią informaciją nuo 2017 m. balandžio 20 d. turėjo išieškojimą vykdantis antstolis Saulius Užkuraitis. Be to, ieškovas šią informaciją turėjo gauti netrukus po įstojimo į vykdomąją bylą, t. y. dar 2019 m. paskutinį ketvirtį. Teismas nurodė, kad aptarti motyvai pagrindžia labiau tikėtiną išvadą, jog 2022 m. gruodžio 14 d. pakartotinė paieška Testamentų registre antstolio buvo atlikta pageidaujant ieškovui, siekiančiam pagrįsti teismui savo poziciją dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios. Atsakovui ir tretiesiems asmenims reikalaujant taikyti ieškinio senaties termino praleidimo pasekmes, teismas ieškinį atmetė ir dėl ieškinio senaties termino praleidimo (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12. Ieškovas (apeliantas) PlusPlus Capital AS apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 7 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų tyrimą reglamentuojančias proceso teisės normas, visapusiškai ir objektyviai neištyrė didelės dalies byloje esančių įrodymų, todėl nepagrįstai nusprendė, jog ieškovas neturi galiojančių reikalavimo teisių į atsakovą. Pirma, teismas neatsižvelgė į tai, kad pats atsakovas, teikdamas paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu, pripažino ieškovą savo kreditoriumi. Antra, vykdomojoje byloje Nr. 0034/11/01275 esančiuose reikalavimo teisių perleidimo sutarčių priedų išrašuose nurodyti numeriai yra kredito sutarties Nr. 07‑068596-FA pakeitimų, sudarytų tarp AB Swedbank ir atsakovo, kuriais buvo keičiamos pagrindinės sutarties sąlygos, numeriai. Trečia, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad viena iš būtinųjų actio Pauliana taikymo sąlygų – kreditoriaus galiojančios reikalavimo teisės egzistavimas į skolininką – gali būti įrodinėjama tik tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis. Priešingai nei nusprendė teismas, AB Swedbank ir PlusPlus Baltic OU patvirtinimai apie reikalavimo perleidimą į atsakovą yra tinkami įrodymai, pagrindžiantys ieškovo galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę į atsakovą. Ketvirta, teismas netinkamai įvertino 2019 m. rugpjūčio 7 d. patvarkymo Nr. 0034/11/01275 dėl išieškotojo pakeitimo sukuriamas teisines pasekmes ir įrodomąją reikšmę.

12.2. Teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties termino, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai bei nesant išskirtinių aplinkybių nukrypo nuo analogiškose bylose nuosekliai formuojamos teismų praktikos, todėl priėjo prie nepagrįstos išvados dėl ieškinio senaties termino praleidimo. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas ar AB Swedbank žinojo, galėjo žinoti (turėjo pareigą ir teisines galimybes gauti reikalingą informaciją) apie ginčijamą sandorį anksčiau nei vykdomojoje byloje antstolis gavo duomenis apie atsakovo tėvus ir Testamentų registre juos patikrino:

12.2.1. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad AB Swedbank žinojo apie atsakovo ir A. K. giminystės ryšį. Pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą (Lietuvos Respublikos asmenų duomenų teisinės apsaugos 22 straipsnio 1 dalį) numatyta galimybė rinkti duomenis tik apie kliento šeiminę padėtį (vedęs, nevedęs, našlys).

12.2.2. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovui ir jo tėvui atstovavo tas pats asmeninis vadybininkas. Byloje pateiktas 2013 m. lapkričio 8 d. AB Swedbank asmeninės vadybininkės S. P. el. laiškas atsakovui, kuriame ji nurodo, kad ją banke pakeis kolegė E. B., tačiau nėra duomenų, ar ši vadybininkė apskritai palaikė santykius su atsakovu, ar ginčijamo sandorio sudarymo metu nebuvo užbaigusi darbo banke. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad E. B. buvo asmeninė A. K. vadybininkė. Su 2024 m. vasario 9 d. atsakovo prašymu yra pateikta A. K. prašymo mokėti draudimo išmoką kopija, kuri skirta Swedbank Life Insurance SE Lietuvos filialui, o ne AB Swedbank, kaip klaidingai nurodoma apskųstame sprendime. G. K. apie palikimo priėmimo faktą informavo ne asmeninį A. K. vadybininką, o AB Swedbank būsto paskolų restruktūrizavimo skyrių.

12.2.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad kreditorius apie ginčijamą sandorį galėjo sužinoti susipažinęs su atsakovo tėvo paveldėjimo byla. A. K. paveldėjimo bylos medžiaga nėra prieinama A. K. kreditoriams.

12.2.4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad 2017 m. balandžio 20 d. Testamentų registro duomenis antstolis Saulius Užkuraitis tikrino ne vykdomojoje byloje Nr. 0034/11/01275, o kitoje vykdomojoje byloje Nr. 0034/13/00065. Tarp antstolio ir išieškotojo (ieškovo) materialieji teisiniai santykiai vykdymo proceso metu nesusiklosto, todėl antstolio veiksmai ar neveikimas negali lemti ieškovo materialiųjų ar procesinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo.

12.2.5. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas, būdamas profesionaliu kreditoriumi, turėjo pareigą ir teisines galimybes patikrinti Testamentų registro informaciją apie ginčijamą sandorį pats. Paieška Testamentų registre nėra galima nei pagal palikimą priėmusio, nei pagal palikimo atsisakiusio asmens vardą, pavardę ar asmens kodą. Be to, remiantis tokiose bylose suformuota teismų praktika, nepaisant to, kad kreditorius yra profesionalus kreditorius ar net turi iš esmės neribotą informaciją prie viešųjų registrų, jam nėra keliami reikalavimai domėtis skolininko giminaičiais, sekti jų turtinę padėtį, fiksuoti mirties faktą ir domėtis palikimu. Ieškovas turėjo pagrindą tikėtis, kad duomenis apie skolininką tikrins antstolis.

13. Atsakovas L. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:

13.1. Teismas tinkamai ir išsamiai išnagrinėjo byloje pateiktus įrodymus ir teisingai nusprendė, jog ieškovas byloje nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą. Pirma, atsakovas yra fizinis asmuo, neturintis teisinio išsilavinimo, dėl ko tinkamai nesuprato apie kreditoriaus pasikeitimą. Atsakovo (ne)bendradarbiavimas su ieškovu iki nagrinėjamos bylos pradžios nereiškia, kad atsakovui buvo tinkamai pranešta apie reikalavimo teisių perėmimą. Antra, aplinkybė, kad prie reikalavimo teisių perleidimo sutarčių išrašų esančiuose prieduose nėra nurodytas visas kredito sutarties ir kiekvieno jos pakeitimo numeris, ir yra esminė sąlyga, paneigianti, jog ieškovas yra atsakovo kreditorius. Trečia, teismas teisingai aiškino CK 6.103 straipsnio nuostatą, kad reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei. Teismui vertinant tik šalutinius dokumentus būtų neatkleista bylos esmė. Ketvirta, antstolio patvarkymas dėl kreditoriaus pakeitimo vykdymo procese savaime nereiškia, kad kreditorius turi galiojančią reikalavimo teisę.

13.2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senatį. Bylos duomenys patvirtina, kad tiek A. K., tiek atsakovo L. K. asmeninė bankininkė buvo E. B., o tai leidžia daryti išvadą, jog AB Swedbank žinojo apie A. K. ir atsakovo giminystės ryšius. Antstolis Saulius Užkuraitis vedė ne tik L. K. vykdomąją bylą, bet ir A. K., vadinasi, antstolis žinojo, kad A. K. ir L. K. sieja šeimos ryšiai. A. K. buvo vienas žymiausių (duomenys neskelbtini) Lietuvoje. Apie jo mirtį rašė visi didžiausi Lietuvoje veikiantys naujienų portalai. Net jeigu ieškovas ir negalėjo apie ginčijamą sandorį sužinoti, susipažinęs su atsakovo tėvo paveldėjimo byla, tai padaryti galėjo kreipdamasis į antstolį Saulių Užkuraitį, kuris dar 2017 m. balandžio 20 d. tikrino Testamentų registro duomenis. Ieškovas nevykdė pareigos laiku sužinoti apie ieškiniu ginčijamą sandorį, tikėtina, piktnaudžiauja savo padėtimi.

14. Tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, J. K. ir G. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti ir Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:

14.1. Pačiam ieškovui nepagrindus neabejotinos reikalavimo teisės į atsakovą, nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas nesirėmė šalių byloje pripažintais faktais, teiktais netiesioginiais įrodymais bei tokiais veiksmais netinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų tyrimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

14.2. Kaip pagrįstai nurodoma apskųstame sprendime, byloje atskleista aplinkybių ir įrodymų visuma pagrindžia, kad dar pradinė kreditorė AB Swedbank praleido vienerių metų actio Pauliana ieškinio senaties terminą. Nuo palikimo atsisakymo momento iki ieškovės kreipimosi į teismą praėjo šeši metai, tad, atsižvelgiant į tokį ilgą laiko tarpą bei visas byloje ištirtas esmines aplinkybes, teismas pagrįstai konstatavo tiek pradinės kreditorės, tiek ieškovo aplaidžius veiksmus.

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis), taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių ir bylos nagrinėjimo ribų

17. AB Swedbank (tuo metu AB Hansabankas), atstovaujama asmeninės bankininkės S. P., su L. K. ir J. K. 2007 m. liepos 5 d. sudarė kredito sutartį Nr. 07-068596-FA. Kredito sutartis Nr. 07‑068596-FA keista šalių 2007 m. lapkričio 14 d. susitarimu Nr. 07-068596-FA/07-129144-FA; 2008 m. balandžio 24 d. susitarimu Nr. 07‑068596-FA/07-129144-FA/08-042741-FA-2; 2009 m. birželio 19 d. susitarimu Nr. 07‑068596-FA/07-129144-FA/08-042741-FA/09-049193-FA-3. AB Swedbank, L. K. ir J. K. nevykdant kredito sutarties, sutartį nutraukė.

18. Kauno apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2‑16225‑285/2011 nutarta iš atsakovų L. K. ir J. K. ieškovei AB Swedbank priverstinai išieškoti 138 079,38 Eur negrąžintą paskolos sumą pagal 2007 m. liepos 5 d. kredito sutartį Nr. 07-068596-FA, 6 mėn. EURIBOR, pridedant 2,25 proc. dydžio maržą, sutartines metines palūkanas už negrąžintą paskolos sumą (132 680,47 Eur) nuo 2011 m. rugpjūčio 11 d. iki visos paskolos sumos grąžinimo, 5 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą (138 079,38 Eur) nuo 2011 m. rugpjūčio 11 d. iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto įvykdymo, 137 Lt žyminį mokestį. Kauno apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 12 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-16225-285/2011.

19. Antstolis Saulius Užkuraitis pagal Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2‑16225‑285/2011 pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0034/11/01275.

20. Atsakovo tėvas A. K. mirė (duomenys neskelbtini).

21. Iš byloje pateikto Kauno miesto 3–ojo notaro biuro notarės Valdos Vainauskienės 2023 m. gegužės 29 d. el. laiško G. K. atstovui matyti, kad notarė, pateikdama atsakymą į prašymą dėl informacijos pateikimo, nurodė, jog A. K. žodiniu prašymu Kauno miesto 3–jame notaro biure buvo parengtas testamento projektas pagal mirusiojo išreikštą valią. Testamentas turėjo būti tvirtinamas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) klinikose, tačiau nebuvo patvirtintas, nes A. K. tą dieną mirė. Kartu su el. laišku pateiktas (duomenys neskelbtini) testamento projektas, kuriame A. K. palikimo paveldėtoja nurodoma jo sutuoktinė J. K.

22. Iš paveldėjimo bylos Nr. 10/17 m. medžiagos nustatyta, kad 2017 m. sausio 16 d. pareiškimus dėl A. K. palikimo priėmimo pateikė A. K. sutuoktinė J. K. ir jo dukra G. K. (paveldėjimo bylos 1, 2 psl.). Kauno miesto 3–ojo notaro biuro notarė Valda Vainauskienė 2017 m. sausio 16 d. išdavė paveldėjimo teisės liudijimą, patvirtinantį, kad A. K. palikimą priėmė J. K. ir G. K. (paveldėjimo bylos 8 psl.). Kitą dieną (2017 m. sausio 17 d.) palikimo priėmimo faktas įregistruotas Testamentų registre (paveldėjimo bylos 9 psl.).

23. Iš vykdomosios bylos Nr. 0034/11/01275 medžiagos nustatyta, kad PlusPlus Capital AS, atstovaujama PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialo, 2019 m. gegužės 7 d. pateikė prašymą vykdomojoje byloje pakeisti išieškotoją AB Swedbank išieškotoju PlusPlus Capital AS, atstovaujamu PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialo (vykdomosios bylos 106 psl.). Pakartotinis prašymas pateiktas 2019 m. rugpjūčio 19 d. (vykdomosios bylos 126 psl.). Vykdomojoje byloje pateikti šie dokumentai:

23.1. 2019 m. birželio 25 d. AB Swedbank ir PlusPlus Baltic OU, Lietuvoje veikiančio per PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialą, reikalavimo perleidimo sutarties, kuria pradinis kreditorius už užmokestį perleido naujajam kreditoriui PlusPlus Baltic OU, Lietuvoje veikiančiam per PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialą, reikalavimo teises į sutarties priede nurodytus skolininkus (1.1 punktas), išrašas (patvirtintas PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialo direktoriaus V. G.) (vykdomosios bylos 124–125 psl.);

23.2. išrašas iš priėmimo–perdavimo akto prie 2019 m. birželio 25 d. reikalavimo perleidimo sutarties, kuriame pateikti duomenys apie perleistas skolas: 1) sutarties Nr. 07-129144-FA, klientas L. K., bendraskolė J. K., skolos dydis (iš viso) 81 361,75 Eur; 2) sutarties Nr. 08-042741-FA, klientas L. K., bendraskolė J. K., skolos dydis (iš viso) 49 341,28 Eur; 3) sutarties Nr. 09-049193-FA, klientas L. K., bendraskolė J. K., skolos dydis (iš viso) 5 930,83 Eur (vykdomosios bylos 122 psl.);

23.3. 2019 m. birželio 26 d. PlusPlus Baltic OU, Lietuvoje veikiančio per PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialą, ir PlusPlus Capital AS reikalavimo teisių perleidimo sutarties, kuria pradinis kreditorius už užmokestį perleido naujajam kreditoriui PlusPlus Capital AS reikalavimo teises į sutarties priede nurodytus skolininkus (1.1 punktas), išrašas (patvirtintas PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialo direktoriaus V. G.) (vykdomosios bylos 123–124 psl.).

24. Antstolis Saulius Užkuraitis 2019 m. rugpjūčio 7 d. patvarkymu Nr. S-19001791 vykdomojoje byloje Nr. 0034/11/01275 pakeitė išieškotoją AB Swedbank išieškotoju PlusPlus Capital AS, atstovaujamu PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialo (vykdomosios bylos 109 psl.).

25. Vykdomojoje byloje 2022 m. gruodžio 13 d. gautas ieškovo prašymas patikrinti Testamentų registro duomenis apie galimą skolininko L. K. palikimo atsisakymą pagal skolininko tėvų duomenis (vykdomosios bylos 150 psl.). Antstolis Saulius Užkuraitis vykdomojoje byloje Nr. 0034/11/01275 2022 m. gruodžio 14 d. patikrino Testamentų registro duomenis (vykdomosios bylos 153 psl.).

26. Kauno apygardos teisme 2023 m. sausio 2 d. gautas (pateiktas 2022 m. gruodžio 30 d.) ieškovo ieškinys, kuriuo actio Pauliana pagrindu ginčijamas atsakovo L. K. sudarytas vienašalis sandoris – palikimo, atsiradusio po atsakovo tėvo A. K. mirties (duomenys neskelbtini), nepriėmimas.

27. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarties laisvės principo ribojimu, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu ir taikyti teisines sandorio negaliojimo pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai, jog būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui.

28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl sandorių nuginčijimo actio Pauliana pagrindu, išskyrė tokias būtinąsias actio Pauliana ieškinio pareiškimo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDItMzEzLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-502-313/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-502-313/2018">3K-3-502-313/2018</a> 27 punktas).

29. Kauno apygardos teismas 2024 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškinį atmetė, konstatavęs, kad ieškovas neįrodė turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovui, o ieškinys pareikštas praleidus vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pateikė apeliacinį skundą.

30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pagal apeliacinio skundo argumentus vertina pirmosios instancijos teismo išvadų dėl pirmosios actio Pauliana taikymo sąlygos – kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės atsakovui – (ne)egzistavimo ir ieškinio senaties termino (ne)praleidimo, teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl actio Pauliana sąlygos – ieškovo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės atsakovui

31. Viena iš actio Pauliana taikymo sąlygų – kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Taigi, kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų), bet ir tai, jog ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. Galiojanti kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip savarankiška actio Pauliana sąlyga, nesietina ir negali būti tapatinama su prievolės (ir kreditoriaus teisių) pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xLTcwMS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-1-701/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-1-701/2016">3K-3-1-701/2016</a>).

32. Tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pradinė kreditorė AB Swedbank turėjo neabejotiną ir neginčytiną reikalavimo teisę į atsakovą dar iki ginčijamo sandorio (palikimo nepriėmimo) sudarymo. Tai patvirtina ir bylos duomenys (žr. šios nutarties 17, 18, 23 punktus). Byloje kilo ginčas dėl ieškovo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į atsakovą, pradinei kreditorei perleidus reikalavimą į atsakovą.

33. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei (CK 6.103 straipsnis). Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių (kreditorių) pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno kreditoriaus atsiranda kitas ir pagal nurodytoje normoje nustatytą bendrąją taisyklę pradinis kreditorius turi teisę perleisti turimą ar būsimą reikalavimą naujajam kreditoriui be skolininko sutikimo, jeigu tai nedraudžiama įstatymo ar sutarties. Tai reiškia, kad skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradiniam kreditoriui, reikalavimo teisės perleidimas negali pažeisti skolininko teisių ar jų labiau suvaržyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xNjgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-168/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-168/2010">3K-7-168/2010</a>). Reikalavimo teisės perleidimo atveju naujasis kreditorius įgyja tas pačias teises, kurias turėjo pradinis kreditorius, naujojo kreditoriaus teisių apimtis negali būti nei didesnė, nei mažesnė, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų. Taigi, perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-469/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-469/2010">3K-3-469/2010</a>).

34. CK 6.106 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąžiningo skolininko teises ginanti taisyklė, kad kai apie reikalavimo perleidimą skolininkui nepranešta, laikoma, jog prievolės įvykdymas pradiniam kreditoriui yra tinkamas. Šioje normoje išreikštas įstatymo leidėjo tikslas ginti sąžiningą skolininką, siejant jo prievolės pabaigą su pranešimu apie teisių perleidimą. Atidus ir rūpestingas naujasis kreditorius, siekdamas gauti tinkamą įvykdymą, turi informuoti skolininką apie prievolės kreditoriaus pasikeitimą ir pateikti jo, kaip reikalavimo teisių perėmėjo, įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑306‑313/2019 45 punktas). Nurodyto pranešimo skolininkui apie reikalavimo perleidimą paskirtis yra apsaugoti skolininko interesus, kad jis žinotų, kam priklauso vykdytina prievolė, ir išvengtų ginčo dėl dvigubo apmokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-684/2015; 2019 m. spalio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTMtODIzLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-293-823/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-293-823/2019">3K-3-293-823/2019</a> 28 punktas). Kilus ginčui, kam priklauso reikalavimas, skolininkas turi teisę atsisakyti mokėti konkrečiam kreditoriui, kol paaiškės, kuriam kreditoriui priklauso reikalavimo teisė (CK 6.106 straipsnio 2 dalis).

35. Pirmiau aptartą taisyklę papildo CK 6.109 straipsnyje įtvirtintos skolininko ir trečiųjų asmenų interesus užtikrinančios nuostatos, nustatančios pranešimo skolininkui apie reikalavimo perleidimo tvarką ir nepranešimo teisinius padarinius. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xNjgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-168/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-168/2010">3K-7-168/2010</a>).

36. Teismas apskųstame sprendime priėjo prie išvados, kad ieškovas neįrodė neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į atsakovą, nes: iš pateiktų įrodymų matyti, jog naujasis kreditorius PlusPlus Baltic OU perėmė reikalavimo teisę į atsakovą pagal sutartis Nr. 07-129144-FA, Nr. 08‑042741‑FA, Nr. 09‑049193-FA, tačiau ne kredito sutartį Nr. 07-068596-FA; ieškovas nepateikė įrodymų apie faktiškai įvykusį reikalavimo teisės, grindžiamos kredito sutartimi Nr. 07-068596-FA, perdavimą–priėmimą; ieškovas nepateikė įrodymų, jog atsakovas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba atsakovas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą.

37. Ieškovas nesutikimą su aptartomis pirmosios instancijos teismo išvadomis grindžia netinkamu įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimu ir taikymu, taip pat netinkamu įrodymų vertinimu.

38. CPK 178 straipsnis įtvirtina šalių naštą įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas. Šis reikalavimas tiesiogiai kildinamas iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, kuris kiekvienai šaliai nustato naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visų abejonių dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑561‑378/2016 23 punktą; 2023 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑9‑1075/2024 28–30 punktus).

39. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0034/11/01275 pateikti 2019 m. birželio 25 d. ir 2019 m. birželio 26 d. reikalavimo perleidimo sutarčių išrašai. Teisėjų kolegijos vertinimu, reikalavimo teisių perleidimo sutarčių fragmentai (ištraukos, išrašai ar pan.), kuriuose nurodomas reikalavimo perleidimo faktas ir esminės sandorio sąlygos, yra pakankamas įrodymas pagrįsti reikalavimo teisių perėjimą naujajai kreditorei. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog vien tai, kad kreditorė pateikė ne visą su reikalavimo perleidimo sandorio sudarymu susijusią dokumentaciją, o tik dalį (sutarties fragmentus), kuria konstatuojamas reikalavimo perleidimo faktas ir nurodomos esminės sandorio sąlygos, nelemia tokio sandorio neteisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMzU2LTMzMC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1356-330/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1356-330/2017">2-1356-330/2017</a>; 2020 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xOTQtNzk4LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-194-798/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-194-798/2020">2-194-798/2020</a> 18 punktas). Byloje nėra duomenų, kad reikalavimo perleidimo sutartys būtų ginčijamos ir (ar) nuginčytos.

40. Iš priėmimo–perdavimo akto prie 2019 m. birželio 25 d. reikalavimo perleidimo sutarties išrašo matyti, kad 2019 m. birželio 25 d. sutartimi AB Swedbank naujajai kreditorei PlusPlus Baltic OU, Lietuvoje veikiančiai per PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialą, perleido reikalavimo teisę į atsakovą pagal sutartis Nr. 07-129144-FA, Nr. 08-042741-FA, Nr. 09-049193-FA. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šie duomenys nepatvirtinta reikalavimo į atsakovą perleidimo pagal 2007 m. liepos 5 d. kredito sutartį Nr. 07-068596-FA. Ieškovas pateikė iš pradinės kreditorės AB Swedbank gautus duomenis, kurie patvirtina, kad kiekvieną kartą keičiant 2007 m. liepos 5 d. kredito sutartį Nr. 07-068596-FA pakeitimams (susitarimams) buvo suteikiamas papildomas numeris (2007 m. lapkričio 14 d. susitarimas Nr. 07-068596-FA/07-129144-FA; 2008 m. balandžio 24 d. susitarimas Nr. 07-068596-FA/07-129144-FA/08-042741-FA-2; 2009 m. birželio 19 d. susitarimas Nr. 07‑068596‑FA/07‑129144‑FA/08‑042741‑FA/ 09‑049193‑FA-3), ir šie papildomi numeriai sutampa su numeriais, nurodytais priėmimo–perdavimo akto išraše.

41. Ieškovas byloje pateikė AB Swedbank verslo klientų paskolų priežiūros skyriaus pardavimų srities vadovės pasirašytą 2023 m. gegužės 9 d. raštą Nr. SR-23-7636, adresuotą PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialui ir kitiems suinteresuotiems asmenims, kuriuo tvirtinama, kad 2019 m. birželio 25 d. reikalavimo perleidimo sutartimi AB Swedbank perleido PlusPlus Baltic OU reikalavimo teisę į atsakovo ir jo sutuoktinės įsiskolinimą, priteistą Kauno apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-16225-285/2011. Taip pat pateiktas PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialo direktoriaus 2023 m. gegužės 10 d. pasirašytas patvirtinimas, kad 2019 m. birželio 26 d. tarp PlusPlus Baltic OU ir ieškovo įvyko reikalavimo teisių pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-16225-285/2011 perdavimas. Pirmosios instancijos teismas šiais įrodymais nesirėmė, vadovaudamasis CK 6.103 straipsniu, numatančiu, kad reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei, ir CPK 177 straipsnio 3 dalimi, numatančia, jog aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtinamos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

42. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK 177 straipsnio 3 dalį aplinkybės negali būti įrodinėjamos kitokiomis priemonėmis, jeigu tam tikra įrodinėjimo priemonė imperatyviai nustatyta atitinkamose CPK ir kitų įstatymų normose (pavyzdžiui, pagal CPK 466 ir 469 straipsnių nuostatas asmens psichinei būsenai nustatyti būtina teismo psichiatrijos eksperto išvada; bylose dėl daikto valdymo pažeidimų pašalinimo registruotiniems daiktams būtini duomenys iš viešojo registro (CPK 420 straipsnio 3 punktas) ir pan.). Šiais ir kitais įstatymų išvardytais atvejais būtinai turi būti naudojama įstatymo konkrečiai nurodyta privaloma įrodinėjimo priemonė, tačiau tai nedraudžia šių aplinkybių papildomai įrodinėti dar ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Tais atvejais, kai procesinių ar kitų įstatymų normų, nustatančių specialias tam tikros faktinės aplinkybės įrodinėjimo priemones, nėra, ta aplinkybė gali būti nustatoma bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑12/2008; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzkvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-539/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-539/2008">3K-3-539/2008</a>).

43. Pirmosios instancijos teismo nurodytas CK 6.103 straipsnis reglamentuoja privalomą reikalavimo perleidimo sutarties formą, tačiau ne konkrečią privalomą įrodinėjimo priemonę aplinkybėms dėl reikalavimo perleidimo pagrįsti. Pažymėtina ir tai, kad byloje pateikti išrašai iš reikalavimo perleidimų sutarčių, kuriuos apeliacinės instancijos teismas pirmiau šioje nutartyje pripažino pakankamais įrodymais reikalavimo perleidimo faktui pagrįsti. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, taip pat į pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino AB Swedbank 2023 m. gegužės 9 d. rašto Nr. SR-23-7636 ir PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialo direktoriaus 2023 m. gegužės 10 d. patvirtinimo, kaip įrodymų, pagrindžiančių reikalavimo perleidimą ieškovui pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-16225-285/2011.

44. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, nurodęs, jog patvarkymas dėl išieškotojo pakeitimo vykdomojoje byloje reikalavimo teisės nepatvirtina, netinkamai įvertino ir patvarkymo dėl išieškotojo pakeitimo sukuriamas teisines pasekmes bei įrodomąją reikšmę. CPK 596 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Pagal kasacinio teismo praktiką antstolio pareiga patikrinti, ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tokią teisę turintis asmuo, nereiškia, kad antstolis tik patikrina, ar vykdomąjį dokumentą pateikia asmuo, kuris vykdomajame dokumente nurodytas kaip išieškotojas. Ši pareiga platesnė ir reiškia, kad antstolis turi įsitikinti, jog vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikęs asmuo yra išieškotojas, t. y. ar vykdomąjį dokumentą pateikiantis asmuo turi reikalavimo teisę į skolininką pagal pateikiamą vykdyti vykdomąjį dokumentą. Jeigu vykdomajame dokumente nurodytas išieškotojas ir vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikęs asmuo nesutampa, antstolis turi patikrinti teisių ir pareigų perėmimo pagrindą ir faktą. Antstolis, nustatęs, kad pateikti dokumentai patvirtina teisių perėjimą, turi priimti patvarkymą dėl teisių perėmimo (išieškotojo pakeitimo) ir atlikti vykdymo proceso veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTUtNjExLzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-295-611/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-295-611/2023">3K-3-295-611/2023</a> 26, 27 punktai). Taigi, antstolis, gavęs prašymą dėl išieškotojo pakeitimo, turi įsitikinti, ar jį pateikęs asmuo turi materialųjį teisinį reikalavimą į skolininką ir, tik tai nustatęs, priimti patvarkymą dėl teisių perėmimo (išieškotojo pakeitimo). Aptartų motyvų pagrindu daroma išvada, kad, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, antstolio Sauliaus Užkuraičio 2019 m. rugpjūčio 7 d. patvarkymas Nr. S-19001791 pakeisti išieškotoją AB Swedbank išieškotoju PlusPlus Capital AS, kuriam atstovauja PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas, vykdomoje byloje Nr. 0034/11/01275, kuris atsakovo ar kitų vykdymo proceso šalių nebuvo ginčijamas, pagrindžia reikalavimo į atsakovą perleidimą ieškovui, juolab jog reikalavimo perleidimo faktą patvirtina ir kiti pirmiau šioje nutartyje aptarti įrodymai.

45. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovas informavo atsakovą apie reikalavimo perleidimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog pranešimas apie reikalavimo perleidimą yra laikomas įrodymu apie reikalavimo perleidimo faktą, o tinkamu informavimu yra laikomas ne tik reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopijos, bet ir kitokio reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas, t. y. pranešimo apie reikalavimo teisės perleidimą pateikimas. Skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xNjgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-168/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-168/2010">3K-7-168/2010</a>). Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovas buvo informuotas ir jam buvo žinoma apie reikalavimo perleidimo ieškovui faktą: atsakovui buvo išsiųstas 2019 m. rugpjūčio 7 d. patvarkymas dėl išieškotojo pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0034/11/01275; 2021 m. spalio 18 d. atsakovas ieškovui, kaip savo kreditoriui, išsiuntė pranešimą apie ketinamą kelti fizinio asmens bankroto bylą; teismo posėdžio metu, teikdamas paaiškinimus, atsakovas nurodė, kad apie pasikeitusį kreditorių jam buvo žinoma, patvirtino, jog ilgą laiką jo sutuoktinė (bendraskolė) bendravo su ieškovo atstovais, o atsakovas buvo gavęs iš ieškovo pasiūlymą dėl įsipareigojimų sumažinimo (2024 m. sausio 22 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 02 val. 41 min. iki 2 val. 43 min.); antstolis 2023 m. sausio 20 d. patvarkymu dėl informacijos suteikimo Nr. S-23-34-2704 išsiuntė skolininkams L. K. ir J. K. 2019 m. birželio 25 d. reikalavimo perleidimo sutarties išrašą; galiausiai, reikalavimo perleidimo (cesijos) būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi (jos fragmentu) pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą (bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu su vykdomosios bylos medžiaga, kurioje pateikti reikalavimo perleidimo sutarčių išrašai, susipažino) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

46. Nustatytų faktinių aplinkybių ir ištirtų įrodymų visuma suteikia pagrindą išvadai, kad ieškovas įrodė, jog pradinė kreditorė AB Swedbank perleido reikalavimo teisę į atsakovą pagal Kauno apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-16225-285/2011 PlusPlus Baltic OU, Lietuvoje veikiančiam per PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialą, 2019 m. birželio 25 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, o PlusPlus Baltic OU, Lietuvoje veikiantis per PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialą, šią reikalavimo teisę perleido ieškovui 2019 m. birželio 26 d. reikalavimo perleidimo sutartimi. Argumentai, kad ieškovas prašyme antstoliui pakeisti išieškotoją vykdomojoje byloje nurodė neteisingą vykdomojo dokumento numerį, o prie 2019 m. birželio 26 d. reikalavimo perleidimo sutarties nepridėtas priėmimo–perdavimo aktas, atsižvelgus į byloje esančių įrodymų, patvirtinančių reikalavimo perleidimo į atsakovą ieškovui faktą, visumą, vertinami kaip formalūs ir nekeičia aptartos apeliacinės instancijos teismo pozicijos (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

47. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, daro išvadą, kad pirmoji actio Pauliana pareiškimo sąlyga – ieškovo neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė atsakovui – įrodyta.

Dėl ieškinio senaties

48. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). CK 1.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisydamas to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs, o pagal minėto straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

49. Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-321/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-321/2012">3K-3-321/2012</a>).

50. Spręsti klausimus dėl ieškinio senaties termino trukmės ir eigos pradžios nustatymo, sustabdymo, pratęsimo, nutraukimo ir atnaujinimo teisės normų taikymo teismas privalo ex officio (pagal pareigas). Nustatęs, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, teismas gali ieškinį atmesti motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTgtNzAxLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-58-701/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-58-701/2021">e3K-3-58-701/2021</a> 69 punktas).

51. Ieškinio senaties termino klausimas actio Pauliana ieškinio pareiškimo atveju reglamentuojamas CK 6.66 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad actio Pauliana pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą.

52. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalies normas ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑328‑219/ 2017). Konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, nustatoma pagal to asmens nurodymą. Savo teiginiams, kada sužinojo apie teisės pažeidimą, pagrįsti ieškovas turi pateikti įrodymus (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑362/2013; 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjgtMjE5LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-328-219/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-328-219/2017">3K-3-328-219/2017</a> 24 punktas). Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2005; 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2007).

53. Nurodytas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika dėl jo taikymo suponuoja išvadą, kad sprendžiant ieškinio senaties termino klausimą, byloje pirmiausia turi būti nustatyta, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, t. y. būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, jog jo teisė yra pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑41/2014). Ginčo atveju atsakovas ir tretieji asmenys prašė ieškinį atmesti, be kita ko, dėl to, kad jis pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą. Ieškovas byloje laikėsi pozicijos, kad jis nepraleido ieškinio senaties termino, nes apie galimą savo teisių pažeidimą sužinojo 2022 m. gruodžio 14 d., kuomet gavo iš antstolio Testamentų registro išrašą.

54. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad dar pradinė kreditorė AB Swedbank vėliausiai 2017 m. balandžio 20 d. privalėjo žinoti, jog atsakovui atsisakius priimti tėvo palikimą, jos, kaip atsakovo kreditorės, teisės galimai yra pažeistos. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad apie atsakovo neveikimą nepriimant tėvo palikimo ir ieškovas, perėmęs reikalavimą iš pradinės kreditorės, privalėjo sužinoti anksčiau nei 2022 m. gruodžio 14 d. Nustatęs, kad ieškovas ieškinį pateikė praleidęs ieškinio senaties terminą, teismas ieškinį atmetė (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

55. Ieškovas su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, teigdamas, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovas ar pradinė kreditorė AB Swedbank žinojo, galėjo žinoti (turėjo pareigą ir teisines galimybes gauti reikalingą informaciją) apie ginčijamą sandorį anksčiau nei vykdomojoje byloje antstolis gavo duomenis apie atsakovo tėvus ir Testamentų registre juos patikrino.

56. Pirmiausia ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nėra įrodymų, jog AB Swedbank žinojo apie atsakovo ir A. K. giminystės ryšį, taip pat, kad atsakovui ir jo tėvui atstovavo tas pats asmeninis vadybininkas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais ieškovo argumentais. Byloje pateikta A. K. 2005 m. spalio 14 d. kredito sutartis Nr. 05‑068915-FA, kurioje nurodoma, kad ji parengta A. K. asmeninės bankininkės S. P. AB Swedbank ir L. K. su J. K. 2007 m. liepos 5 d. kredito sutartis Nr. 07-068596-FA su visais jo pakeitimais pasirašyta asmeninės bankininkės S. P. L. K. el. pašto adresu asmeninė bankininkė S. P. 2009 m. birželio 26 d. išsiuntė el. laišką, pranešdama apie savo atostogas. S. P. 2013 m. lapkričio 8 d. el. laišku informavo L. K., kad ją, kaip asmeninę bankininkę, pakeis kolegė E. B. A. K. 2014 m. spalio 13 d. pateikė prašymą dėl draudimo išmokos išmokėjimo, kurį priėmė darbuotoja E. B. Nors, kaip akcentuoja ieškovas, prašymas pateiktas kita įmonei – Swedbank Life Insurance SE Lietuvos filialui, o ne AB Swedbank, byloje pateiktas E. B. 2014 m. spalio 13 d. el. laiškas A. K. dėl prašymo (išmokėti draudimo išmoką) pasirašymo, kuriame E. B. pasirašė kaip asmeninė bankininkė, dirbanti Asmeninės bankininkystės departamente AB Swedbank. Aptarti įrodymai pagrindžia, kad vėliausiai nuo 2007 m. iki 2013 m. pabaigos A. K. ir L. K. asmenine bankininke buvo S. P., o nuo 2013 m. pabaigos E. B. Kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, asmeninis bankininkas įprastai skiriamas tam, kad, susipažinęs su paslaugos gavėju fiziniu asmeniu, galėtų padėti visais finansiniais klausimais, susijusiais ir su besikreipiančiu asmeniu, ir su jo šeimos nariais. Tarp asmeninio bankininko ir kliento paprastai susiklosto ilgalaikis asmeninis ryšys.

57. Ieškovas neginčija aplinkybės, kad pradinei kreditorei AB Swedbank apie A. K. mirtį buvo žinoma ar turėjo būti žinoma. Tai pagrindžia ir byloje pateikti straipsniai iš didžiausių naujienų portalų Lietuvoje, ir 2017 m. sausio 5 d. AB Swedbank raštas Nr. SR/17-673 Kauno miesto 3–ajam notaro biurui, kuriuo prašoma įtraukti A. K. skolas AB Swedbank į paveldimo turto, teisių ir pareigų sumą bei informuoti apie tai AB Swedbank (paveldėjimo bylos Nr. 10/17 m. 10 psl.). Be to, G. K. 2017 m. kovo 28 d. el. laišku informavo AB Swedbank, kad ji ir J. K. priėmė A. K. palikimą. Ieškovas apeliaciniame skunde akcentuoja aplinkybę, kad G. K. el. laiškas išsiųstas ne asmeninėms bankininkėms, o būsto paskolų restruktūrizavimo projektų vadovei E. P. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš paties ieškovo pateiktų duomenų matyti, jog atsakovui L. K. ir jo sutuoktinei nevykdant įsipareigojimų pagal kredito sutartį Nr. 07-068596-FA, pretenzijas AB Swedbank vardu skolininkams siuntė E. P., tuo metu užėmusi privačių klientų paskolų priežiūros skyriaus projektų vadovės pareigas (pvz. 2011 m. sausio 12 d. AB Swedbank pretenzija skolininkams). Aplinkybės, kad tiek A. K., tiek L. K. ilgą laiką naudojosi AB Swedbank privačios (asmeninės) bankininkystės paslaugomis, jų finansinius klausimus tvarkė tie patys darbuotojai (tiek asmeninės bankininkės S. P. ir E. B., tiek E. P.), nepaisant to, jog, kaip nurodo ieškovas, bankas negalėjo rinkti duomenų apie atsakovo ir A. K. giminystės ryšius (išskyrus šeiminę padėtį (vedęs, nevedęs, našlys), yra pakankamos daryti išvadą, jog faktiškai AB Swedbank apie atsakovo ir A. K. giminystės ryšį buvo žinoma (turėjo būti žinoma).

58. Bylos duomenys patvirtina, kad vykdomoji byla Nr. 0034/11/01275 L. K. ir J. K. atžvilgiu pradėta vykdyti dar 2011 m. Taigi, tiek asmeninei bankininkei S. P., tiek E. B., tiek ir darbuotojai E. P., dar iki A. K. mirties, turėjo būti žinoma apie atsakovo nevykdomus įsipareigojimus pradinei kreditorei.

59. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovu tuo aspektu, kad AB Swedbank negalėjo sužinoti apie atsakovo palikimo nepriėmimą iš paveldėjimo bylos medžiagos, nes trečiųjų asmenų pareiškimuose dėl palikimo priėmimo buvo nurodyti ir paveldėtojo L. K. asmens duomenys. Aplinkybės, kad AB Swedbank susipažino (turėjo galimybę susipažinti) su visais paveldėjimo byloje esančiais dokumentais, tarp jų – ir trečiųjų asmenų pareiškimais dėl palikimo priėmimo, nepatvirtina nei paveldėjimo bylos Nr. 10/17 medžiaga, nei teisinis reguliavimas dėl notarinių veiksmų slaptumo užtikrinimo. Remiantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 14 straipsniu (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 1 d.), pažymos apie notarinius veiksmus ir dokumentai išduodami tik juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių pavedimu arba kuriems buvo atliekami notariniai veiksmai, ar jų įgaliotiniams. AB Swedbank notariniai veiksmai atliekami nebuvo ir informacija, išskyrus apie palikimą priėmusius asmenis, suteikta nebuvo. Visgi, teisėjų kolegijos įsitikinimu, AB Swedbank, žinodama apie A. K. ir L. K. giminystės ryšį, apie L. K. skolą bei jo atžvilgiu vykdomą vykdomąją bylą, būdama informuota, jog A. K. palikimą priėmė G. K. ir J. K., kaip kredito įstaiga, kuriai keliami aukštesni profesionalumo, atidumo bei rūpestingumo standartai, negalėjo nesuvokti, jog atsakovas L. K., būdamas A. K. turto paveldėtoju, nepriėmė palikimo.

60. Pirmosios instancijos teismas ieškinio senaties termino eigos pradžios momentą susiejo su antstolio Sauliaus Užkuraičio 2017 m. balandžio 20 d. Testamentų registro duomenų pagal A. K. duomenis patikrinimu. Kaip matyti iš VĮ Registro centro duomenų Saulius Užkuraitis 2017 m. balandžio 20 d. patikrą Testamentų registre pagal A. K. duomenis atliko vykdomojoje byloje Nr. 0034/13/00065, kurios šalimis nebuvo nei AB Swedbank, nei atsakovas L. K. Nors antstolis Saulius Užkuraitis nuo 2011 m. vykdo ir vykdomąją bylą Nr. 0034/11/01275 atsakovo L. K. bei jo sutuoktinės atžvilgiu, pagrįstais laikomi ieškovo argumentai, jog antstolis nėra išieškotojo atstovas, todėl nei AB Swedbank turėjo pareigą domėtis, nei antstolis turėjo pareigą pranešti AB Swedbank apie kitoje vykdomojoje byloje, kurios šalimis nebuvo nei AB Swedbank, nei atsakovas L. K., atliktus veiksmus. Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio senaties eigos pradžios momentą nepagrįstai susiejo su antstolio Sauliaus Užkuraičio 2017 m. balandžio 20 d. Testamentų registro pagal A. K. duomenis patikrinimu vykdomojoje byloje Nr. 0034/13/00065, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nors ir kitais motyvais, ieškinio senaties termino pradžios momentas pirmosios instancijos teismo iš esmės nustatytas tinkamai. AB Swedbank, žinodama apie A. K. ir L. K. giminystės ryšį, apie L. K. skolą bei jo atžvilgiu vykdomą vykdomąją bylą, 2017 m. kovo 28 d. būdama informuota G. K., jog A. K. palikimą priėmė G. K. ir J. K., 2017 m. balandžio 20 d. (praėjus mėnesiui po G. K. el. laiško gavimo, įvertinus ir laikotarpį, reikalingą informacijos apsikeitimui tarp pradinės kreditorės darbuotojų bei dokumentų įvertinimui bei sutvarkymui) apie galimą savo teisių pažeidimą (apie tai, jog atsakovas L. K. nepriėmė tėvo A. K. palikimo) buvo žinoma (turėjo būti žinoma). Ši data laikoma CK 6.66 straipsnio 3 dalyje numatyto vienerių metų ieškinio senaties termino eigos pradžios momentu. CK 1.128 straipsnis numato, kad prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Ieškinys pirmosios instancijos teisme gautas 2023 m. sausio 2 d., t. y. praėjus beveik penkeriems metams po ieškinio senaties termino pabaigos.

61. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad apie atsakovo neveikimą nepriimant tėvo palikimo ieškovas privalėjo sužinoti anksčiau nei 2022 m. gruodžio 14 d., ieškovui, kaip profesionaliai skolų išieškojimo įmonei, turint ne tik pareigą, bet ir galimybes patikrinti minėtą informaciją VĮ Registrų centre. Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, nurodo, kad pagal teisinį reguliavimą ieškovo galimybės atlikti patikrą Testamentų registre pagal atsakovo duomenis yra ribotos, o, remiantis naujausia teismų praktika, ieškovas, kaip kreditorius, turėjo pagrindą tikėtis, jog duomenis apie skolininko turtinę padėtį, vykdydamas savo pareigas, tikrins ir juos žinos antstolis. Teisėjų kolegija su ieškovo argumentais sutinka tik iš dalies.

62. Iš tiesų, kaip nurodo ieškovas, pagal teisinį reguliavimą kreditoriaus galimybės sužinoti duomenis apie palikimo nepriėmimą yra ribotos. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. 594 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. 73 redakcija) patvirtintų Testamentų registro nuostatų 70 punktą, registro išrašai gali būti pateikti pagal: testamento identifikavimo kodą (70.1 punktas); palikimo priėmimo fakto identifikavimo kodą (70.2 punktas); palikimo atsisakymo fakto identifikavimo kodą (70.3 punktas); pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui fakto identifikavimo kodą (70.4 punktas); pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui fakto identifikavimo kodą (70.5 punktas); testatoriaus ir (arba) palikėjo asmens kodą, o jeigu asmuo neregistruotas Lietuvos Respublikos gyventojų registre, – pagal gimimo datą, vardą ir pavardę (70.6 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 11 straipsnio 6 dalį (straipsnio redakcijos, galiojusios nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d., nuo 2020 m. lapkričio 21 d., nuo 2022 m. sausio 1 d.), informacija apie giminystės ir svainystės ryšius gali būti teikiama tik apibrėžtam subjektų ratui, į kurį kapitalo juridiniai asmenys, nepriklausomai nuo vykdomos veiklos, nepatenka. Byloje nėra duomenų, kad pradinė kreditorė, perleisdama reikalavimą ieškovui, pateikė duomenis apie atsakovo giminystės ryšius, be kita ko, tėvo A. K. duomenis.

63. Visgi, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu tuo aspektu, kad ieškovas yra profesionali įmonė, besiverčianti skolų išieškojimu, kuriai taikomi aukštesni profesionalumo standartai. Nors, kaip pagrįstai nurodo ieškovas, įstatymas kreditoriui nenustato pareigos vykdyti sistemingą skolininko turtinės padėties kontrolę, nei vykdomosios bylos Nr. 0034/11/01275 medžiaga, nei bylos duomenys nepatvirtina ieškovo minimalių veiksmų, siekiant įsitikinti galimybėmis išsiieškoti skolą iš atsakovo iki 2022 m. gruodžio mėn. (byloje nėra duomenų apie ieškovo atliktas patikras VĮ Registrų centre, užklausas antstoliui vykdymo procese ar pan.). Pažymėtina, kad reikalavimas ieškovui perleistas 2019 m., ieškinys pirmosios instancijos teisme gautas 2023 m. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, ribotos galimybės sužinoti apie palikimo nepriėmimo faktą VĮ Registrų centre, taip pat ieškovo galimas nežinojimas apie tai, kad atsakovas nepriėmė savo tėvo palikimo, reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo metu, nepateisinta ieškovo, kaip savo srities profesionalo, iš esmės visiško neveikimo daugiau nei trejus metus.

64. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat remiasi teismų praktika, kurioje, vertinant senaties termino pradžią, kaip esminė aplinkybė nurodoma tai, ar palikimo atsisakymo sandorio sudarymo metu buvo vykdomas išieškojimas. Tuo atveju, jeigu išieškojimas buvo vykdomas, teismų praktikoje vertinama, kad kreditorius turėjo pagrindą tikėtis, jog duomenis apie skolininko turtinę padėtį, vykdydamas savo pareigas, tikrins ir juos žinos antstolis (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMTIyLTMzMC8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-122-330/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-122-330/2024">2A-122-330/2024</a>).

65. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas byloje Nr. 26/07), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz., 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMS05MTUvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-21-915/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-21-915/2015">3K-3-21-915/2015</a>; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OS0xMDc1LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-59-1075/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-59-1075/2018">3K-3-59-1075/2018</a>) nuosekliai nurodoma, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto; nepatikrinus faktų; neatsižvelgiant į patirtį (spręsti, daryti išvadą)), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODMtMjQ4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-183-248/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-183-248/2015">3K-3-183-248/2015</a>). Teismo precedento horizontalusis poveikis lemia teismo pareigą laikytis būtent tos pačios pakopos teismo pirmiau išnagrinėtoje analogiškoje ar iš esmės panašioje byloje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių tiek, kiek bylose nagrinėjami santykiai yra tapatūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjg2LTMxMy8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-286-313/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-286-313/2019">e3K-3-286-313/2019</a> 35 punktas).

66. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMTIyLTMzMC8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-122-330/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-122-330/2024">2A-122-330/2024</a>, vertinant ieškinio senaties termino eigą ieškovei actio Pauliana pagrindu ginčijant atsakovo palikimo nepriėmimą, teismo esmine aplinkybe pripažinta tai, kad priverstinis išieškojimas iš atsakovo buvo vykdomas dar iki palikėjo mirties, o ieškovė turėjo pagrindą tikėtis, jog duomenis apie atsakovo turtinę padėtį, vykdydama savo pareigas, tikrins ir juos žinos antstolė. Visgi, atkreiptinas dėmesys, kad aptariamoje byloje ieškove buvo valstybės institucija, kurios veikla nesusijusi su faktų ir duomenų apie skolininkų turtinę padėtį, o tuo labiau jų sudaromus sandorius, rinkimu (nutarties 34 punktas). Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas yra profesionali įmonė, besiverčianti skolų išieškojimu, taigi, ieškovo veikla iš esmės yra susijusi su faktinių duomenų apie skolininkų turtinę padėtį bei galimybėmis išsiieškoti skolą rinkimu.

67. Pasisakant dėl ieškovo apeliaciniame skunde cituojamų apygardų teismų procesinių sprendimų, pažymėtina, kad horizontalaus precedento taisyklės nėra aktualios aukštesniam teismui, ta dalimi, kiek precedentai suformuoti žemesnės instancijos teismo procesiniuose sprendimuose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑30‑378/2016 31 punktą). Be to, kaip minėta, teismas kiekvienoje byloje teisės normas taiko, atsižvelgęs į konkrečios bylos faktines aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo atveju vertinant ieškinio senaties termino praleidimo priežastis, svarbia aplinkybe laikytina, jog ir pats ieškovas po reikalavimo perleidimo į atsakovą elgėsi itin pasyviai ilgą laiką.

68. Byloje nustačius, kad senaties terminas praleistas dar pradinės kreditorės AB Swedbank, senaties terminas praleistas penkeriais metais, ieškovas nuo reikalavimo perleidimo trejus metus neatliko jokių veiksmų, ieškovas neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino, o tokio pagrindo, atsižvelgus į aptartų aplinkybių visumą, nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį, kaip pareikštą praleidus ieškinio senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

69. Apibendrindama apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs bylos faktines aplinkybes bei įrodymus, nepagrįstai nustatė, jog ieškovas neturi galiojančios ir neabejotinos reikalavimo teisės į atsakovą, todėl šioje apskųsto sprendimo dalyje pakeičiami teismo motyvai. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog ieškinys pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą ir pagrįstai šiuo pagrindu ieškinį atmetė. Vien ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Pirmosios instancijos teismo apskųsto sprendimo procesinis rezultatas teisingas, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

70. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODAtNjkwLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-380-690/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-380-690/2018">3K-3-380-690/2018</a> 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTgwLTQwMy8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-180-403/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-180-403/2022">e3K-3-180-403/2022</a> 29 punktas).

71. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Materialiojo teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę. Atsižvelgus į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme išspręsta ne ieškovo naudai (apskųsto sprendimo procesinis rezultatas dėl ieškinio atmetimo paliktas nepakeistas), ieškovo apeliacinis skundas laikomas atmestu, todėl ieškovui bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

72. Atsakovas nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jam bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

73. Tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, J. K. ir G. K. pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 384,24 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tretieji asmenys atsiliepime į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, todėl, jį atmetus, įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R‑85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių. Prie prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas pateikti įrodymai pagrindžia, kad bylinėjimosi išlaidas patyrė ir apmokėjo tik trečiasis asmuo J. K., todėl iš ieškovo 1 384,24 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisiama trečiajam asmeniui J. K. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo PlusPlus Capital AS, juridinio asmens kodas 11919806, 1 384,24 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 24 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Asta Radzevičienė

Laima Ribokaitė

Irmantas Šulcas