Dėl žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. e2A-442-553/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00769-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.7; 2.6.1.6.2; 2.6.10.5.2.1; 3.3.1.19.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Antano Rudzinsko ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir atsakovo V. Ž. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos netiesioginį ieškinį atsakovui V. Ž. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje – uždaroji akcinė bendrovė,,VIA Logistics“ ir D. K..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė priteisti iš atsakovo V. Ž. trečiajam asmeniui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „VIA Logistics“ (toliau – ir Bendrovė) 182 576,20 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.

2. Ieškovė pareiškė netiesioginį ieškinį atsakovui kaip buvusiam Bendrovės vadovui dėl neteisėtais veiksmais Bendrovei padarytos žalos atlyginimo. Atsakovo neteisėtus veiksmus ieškovė įvardina kaip netinkamą Bendrovės buhalterinės apskaitos vedimą, o žalos dydį prilygina mokestinio patikrinimo dokumentuose apskaičiuotam pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) baudos ir delspinigių dydžiui. Ieškovės atlikto mokestinio patikrinimo rezultatai užfiksuoti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Kauno AVMI) 2019 m. liepos 4 d. patikrinimo akte Nr. (7.45) FR0680-246 (toliau – Patikrinimo aktas) ir 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendime Nr. (7.45) FR0682-179 dėl patikrinimo akto patvirtinimo (toliau – Sprendimas).

3. Mokesčių administratorius, atlikęs mokestinį patikrinimą, nusprendė, kad Bendrovė, kurios vadovu buvo atsakovas, nepagrįstai pritaikė 0 procentų PVM tarifą prekėms, kurių eksportas neįvyko. Šiems sandoriams mokesčių administratoriui pritaikius PVM, susidarė mokestinė nepriemoka, nuo kurios dydžio Bendrovei buvo papildomai apskaičiuota PVM bauda ir delspinigiai.

4. Atsakovas nuo ieškinio ginasi, teigdamas, kad pačios ieškovės atliktas mokestinis patikrinimas turi būti vertinamas kritiškai, nes vėliau ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo naujos faktinės aplinkybės, o atsakovas objektyviai neturėjo galimybės skųsti Patikrinimo akto ir Sprendimo Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) nustatyta tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškovės VMI patikslintą netiesioginį ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė trečiajam asmeniui BUAB „VIA Logistics“ iš atsakovo V. Ž. 20 000 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (20 000 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. liepos 13 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

6. Teismas nustatė, kad ieškovė yra UAB „VIA Logistics“ kreditorė, kurios patvirtintas finansinis reikalavimas bankroto byloje yra 479 013,15 Eur. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad nemokumo administratorius nesiima ir neketina imtis veiksmų ginti pažeistas likviduojamos bendrovės teisės, reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo, yra pakankami konstatuoti esant sąlygą, jog VMI, kaip BUAB „VIA Logistics“ kreditorė, turi teisę siekti skolininkės BUAB „VIA Logistics“ vardu įgyvendinti pastarosios savarankiškai neįgyvendinamą teisę (ją apginti taikant deliktinės civilinės atsakomybės institutą) ir pareikšti netiesioginį ieškinį.

7. Teismas nustatė, kad ieškovė atsakovo neteisėtus veiksmus įrodinėja atlikto mokestinio patikrinimo metu nustatytais pažeidimais, kurie fiksuoti Patikrinimo akte (el. b. t. 1, b. l. 17-32), pirminiais buhalteriniais dokumentais (el. b. t. 2, b. l. 25-81), kurių pagrindu Sprendimu (el. b. t. 1, b. l. 33-44) paskaičiuota bauda ir delspinigiai.

8. Teismas nurodė, kad mokestinio tyrimo metu institucijos priimtuose rašytiniuose dokumentuose užfiksuoti su mokesčių mokėtojo mokestine veikla susiję faktai, paprastai turi didesnę įrodomąją galią, o vien aplinkybė, jog institucija, išdavusi į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, yra bylos šalis, per se (savaime) nesudaro pagrindo įrodymų nepripažinti oficialiaisiais, tiek, kiek juose konstatuotos su nagrinėjamu ginču susijusios faktinės aplinkybės pagal įrodymus išdavusios institucijos kompetenciją. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju remiasi praktika, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjQzLTk0My8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-243-943/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-243-943/2021">e3K-3-243-943/2021</a>.

9. Teismas pripažino Patikrinimo aktą ir Sprendimą oficialiaisiais rašytiniais įrodymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 197 straipsnio 2 dalis); pažymėjo, kad tai nereiškia, jog oficialiajame rašytiniame įrodyme užfiksuoti duomenys apie su ginčo nagrinėjimu susijusias aplinkybes, t. y. kad UAB „VIA Logistics“ nepagrįstai pritaikė 0 procentų PVM tarifą prekėms, kurių eksportas neįvyko, negali būti paneigiami priešingos šalies, nes oficialaus rašytinio įrodymo įrodomoji galia nėra absoliuti.

10. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių oficialiuosiuose rašytiniuose įrodymuose, turinčiuose didesnę įrodomąją galią, nurodytas faktines aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Įsiteisėjęs nuosprendis baudžiamojoje byloje patvirtina, kad dėl atsakovo, kaip buvusio BUAB „VIA Logistics“ vadovo kaltės (netiesioginės tyčios), bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai.

11. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimo ribas sudaro ne mokestinio tyrimo metu nustatytų mokesčių įstatymų pažeidimų, atliktų UAB „VIA Logistics“, tikrinimas (to iš esmės siekia atsakovas), bet atsakovo, kaip buvusio trečiojo asmens BUAB „VIA Logistics“ vadovo, imperatyviųjų pareigų (ne)vykdymo teisinis vertinimas civilinės atsakomybės (ne)taikymo aspektu.

12. Atsakovas pažeidė imperatyviąsias savo kaip Bendrovės vadovo pareigas, nes neužtikrino, kad Bendrovė tinkamai vestų buhalterinę apskaitą, nepagrįstai neapskaitė ir nesumokėjo PVM. UAB „VIA Logistics“ nebūtų buvę apskaičiuoti PVM delspinigiai ir paskirta PVM bauda, jei atsakovas būtų užtikrinęs, kad bendrovė laiku ir teisingai deklaruotų bei sumokėtų PVM, t. y. atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, pažeisdamas imperatyviąsias vadovo pareigas, kylančias iš MAĮ, o šiuos neteisėtus veiksmus ir prašomą priteisti žalą sieja tiesioginis priežastinis ryšys. Teismo vertinimu, atsakovo elgesys ir veiksmai, kai nebuvo tinkamai deklaruojamos ūkinės operacijos, kurių pagrindu apskaičiuojami mokėtini mokesčiai, o tai baudžiamojoje byloje kvalifikuota kaip apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, civilinės atsakomybės taikymo aspektu buvo atlikti itin didelio aplaidumo ir neatsargumo kaltės forma.

13. Teismas, įvertinęs teisiškai reikšmingas aplinkybes (padarytą pažeidimą, atsakovo jauną amžių, tai, kad skirta bauda ir delspinigiai iš BUAB „VIA Logistics“ nėra realiai išieškoti, o bendrovė yra bankrutuojanti, todėl žalos dydžio sumažinimas nepažeis kitų kreditorių teisių), taip pat atsižvelgęs į paskirtos baudos ir apskaičiuotų delspinigių proporcingumą, nusprendė, jog priteisti 182 576,20 Eur sumą nebūtų teisinga ir protinga, kaip nustatyta CK 1.5 straipsnyje. Todėl teismas sumažino priteistinos žalos dydį ir iš atsakovo priteisė 20 000 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Ieškovė VMI apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. sprendimo dalį dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo V. Ž. žalą BUAB „VIA Logistic“, padidinant priteistą sumą nuo 20 000 Eur iki 182 576,20 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Ieškovė nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. sprendimo dalimi, kuria priteistina žala sumažinta nuo 182 576,20 Eur iki 20 000 Eur.

14.2. Remiantis Nekilnojamojo turto registro, VĮ REGITRA duomenimis ir V. Ž. bei R. Ž. pateiktomis 2023 metų pajamų mokesčio deklaracijomis, galima daryti išvadą, kad V. Ž. ir R. Ž. turtinė padėtis yra gera.

14.3. Atsakovas V. Ž. nepateikė teismui įrodymų apie savo turtinę padėtį ir per 2024 m. balandžio 18 d. vykusį teismo posėdį baigiamojoje kalboje neprašė sumažinti nuostolių dydžio. Ieškovės nuomone, vien faktas, kad V. Ž. augina du nepilnamečius vaikus, nesudarė teismui pagrindo sumažinti patikslintu netiesioginiu civiliniu ieškiniu prašomos priteisti žalos dydžio nuo 182 576,20 Eur iki 20 000 Eur. Šiuo atveju V. Ž. buvo nuteistas už tyčinį nusikaltimą, todėl nustatant atlygintinos žalos dydį nėra teisinio pagrindo atsižvelgti į jo turtinę padėtį. Teismo nustatytas žalos dydis yra visiškai neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir jos pasekmėms.

15. Atsakovas V. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi savo paties cituota Lietuvos Respublikos teismų praktika, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjQzLTk0My8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-243-943/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-243-943/2021">e3K-3-243-943/2021</a>. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo V. Ž. į civilinę bylą pateiktus oficialius įrodymus ir juose konstatuotas aplinkybes, turinčias didelę reikšmę teisingo ir pagrįsto teismo sprendimo priėmimui.

15.2. Apeliantas viso civilinės bylos nagrinėjimo metu laikėsi nuoseklios pozicijos, kad Patikrinimo akte ir Sprendime užfiksuotos faktinės aplinkybės (kurios tapo mokestinės nepriemokos, baudos ir delspinigių Bendrovei apskaičiavimo pagrindu) buvo paneigtos kitais byloje surinktais oficialiaisiais įrodymais, įskaitant (bet neapsiribojant) įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu.

15.3. Atsakovas į civilinę bylą pateikė 2021 m. kovo 12 d. nutarimą iš dalies nutraukti ikiteisminį tyrimą, ikiteisminio tyrimo Nr. 03-6-00050-19. Nutarime nurodyta, kad: (i) jokie dokumentai, susiję su gėlių pirkimu–pardavimu, lietuviškų įmonių vardu nebuvo forminami, t. y. priešingai, nei nurodyta ieškovės atlikto mokestinio patikrinimo išvadose, prekės nebuvo parduotos nei UAB „Alsista“, nei UAB „Norama“, nei kitiems pirkėjams Lietuvos Respublikoje; (ii) mokestinio patikrinimo dokumentuose minimos prekės buvo tiesiogiai vežamos iš tiekėjų gavėjams Rusijos Federacijoje ir Kazachstano Respublikoje (Lietuvos Respublikoje jos nebuvo net perkraunamos). Tai paneigia mokesčių administratoriaus išvadas ir neginčijamai nustato, kad prekės buvo išgabentos iš Lietuvos Respublikos; (iii) prekių transportavimą iš Nyderlandų, Danijos ir Prancūzijos tiesiogiai organizavo užsakovai iš Rusijos ir Kazachstano, kurie patys įformino prekių išvežimą ir išmuitinimą, nesinaudodami Bendrovės paslaugomis. Remiantis šiomis prokuroro išvadomis, Bendrovės PVM nepriemokai, taip pat PVM baudai ir delspinigiams, kurie sudaro tariamos žalos dydį, apskritai nėra pagrindo. Kitaip tariant, „popierinė žala“ atsirado dėl ieškovės aplaidžiai atlikto mokestinio patikrinimo ir klaidingai nustatytų faktinių aplinkybių.

15.4. Atsakovas į bylą pateikė 2021 m. gegužės 18 d. kaltinamąjį aktą, kuriame konstatuojama, kad Bendrovė į apskaitą įsitraukė išrašytas PVM sąskaitas faktūras, „nors faktiškai prekių tiekimas vyko ne tarp PVM sąskaitose faktūrose nurodytų, o tarp kitų subjektų“. Kitaip tariant, Bendrovei negalėjo atsirasti mokestinė prievolė (o taip pat ir iš to paskaičiuoti bauda bei delspinigiai), kadangi sandorių, pagal kuriuos tariama mokestinė nepriemoka, bauda ir delspinigiai buvo priskaičiuoti, Bendrovė nesudarė.

15.5. Atsakovas į bylą pateikė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-787-517/2021 (toliau – Nuosprendis), kuriame be kita ko konstatuojama, kad „UAB „VIA Logistics“ vardu buvo deklaruoti gėlių pirkimai iš Prancūzijos, Danijos ir Olandijos įmonių, tačiau muitinėje deklaruotų išvežimų iš Lietuvos UAB „VIA Logistics“ vardu nebuvo. Siekiant išspręsti susidariusią situaciją, vienas iš kaltinamųjų V. Ž., kaip buvęs UAB „VIA Logistics“ vadovas, pasiūlė kitam kaltinamajam D. K., kaip UAB „Alsista“ vadovui, buvusiam ir UAB „VIA Logistics“ akcininku, įforminti gėlių pardavimą UAB „Alsista“ vardu, abu kaltinamieji bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusiam /.../ pateikė dokumentus, patvirtinančius fiktyvų /.../ gėlių ir sodinukų pardavimą UAB „Alsista“ /.../nors faktiškai prekių tiekimas vyko ne tarp PVM sąskaitose faktūrose nurodytų, o tarp kitų subjektų”.

15.6. Pirmosios instancijos teismas privalėjo nagrinėti, analizuoti ir sprendime pasisakyti dėl dviejų momentų: 1) kokią reikšmę Bendrovės mokestinėms prievolėms ir jų dydžiui, o tuo pačiu – ir atsakovo civilinės atsakomybės sąlygoms turi baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės dėl Bendrovės tariamai parduotų prekių apmokestinimo (kadangi tai daro tiesioginę įtaką baudos ir delspinigių dydžiui, kurie sudaro reikalaujamos priteisti žalos sumą); 2) mokesčių administratoriaus paskirtos baudos dydžio ir jos sąsajos su atsakovo tariamai neteisėtais veiksmais. Apelianto vertinimu, teismas, atsisakydamas tirti ir pasisakyti dėl šių aplinkybių, nagrinėjamu atveju prarado galimybę priimti tinkamą, teisingą ir teisėtą sprendimą dėl apelianto civilinės atsakomybės ir jos masto.

15.7. Atsakovas teigia, kad: (i) jis niekada asmeniškai nebuvo supažindintas nei su Patikrinimo aktu, nei su Sprendimu; (ii) 2019 m. liepos 18 d. mokesčių administratoriui pateikto rašto, jog neturi pastabų Patikrinimo aktui, jis neteikė; (iii) negali būti kaltinamas, kad nepakankamai domėjosi mokestinių prievolių vykdymu, tinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu, neįvertino mokesčių administratoriaus sprendimų teisinių pasekmių svarbos ar netinkamai naudojosi teise į teisminę gynybą, nes pats nėra šių mokestinių teisinių santykių šalis – ja yra Bendrovė, o atsakovas buvo atšauktas iš Bendrovės vadovo pareigų dar 2017 metais; (iv) jis neturėjo jokios galimybės ginčyti Patikrinimo akte užfiksuotų faktinių aplinkybių, inicijuojant mokestinį ginčą, nes nei Patikrinimo akto, nei Sprendimo priėmimo metu jis nebebuvo Bendrovės vadovas ir neturėjo teisės atstovauti Bendrovę.

15.8. Nei pirmosios instancijos teismas, nei ieškovė niekada nekvestionavo atsakovo teiginių, kad jis augina mažamečius vaikus, todėl tokius teiginius patvirtinantys dokumentai į civilinę bylą nebuvo pateikti. Faktinė aplinkybė, kad atsakovas kartu su sutuoktine augina mažamečius vaikus, yra užfiksuota ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-787-517/2021.

16. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

16.1. Teismas tinkamai ir nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų įvertino į bylą pateiktus atsakovo įrodymus. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-787-517/2021 V. Ž. buvo pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas buhalterinės apskaitos vedimas). Nuosprendyje nustatyta, kad V. Ž. suvokė, kad UAB „VIA Logistics“ buhalterinė apskaita bus tvarkoma pažeidžiant teisės aktus, numatė, jog dėl to iš dalies nebus galima nustatyti juridinio asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, ir nors nenorėjo tokių padarinių, sąmoningai leido jiems kilti, t. y. veikė netiesiogine tyčia.

16.2. Teismas pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju aktuali Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTMzMC03ODEvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-1330-781/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-1330-781/2021">e2-1330-781/2021</a>, kurioje buvo svarstomas klausimas dėl ieškovės finansinio reikalavimo pagrįstumo ir išbraukimo iš BUAB „VIA Logistics“ kreditorių sąrašo, pagal bankrutuojančios UAB „VIA Logistics“ nemokumo administratorės ieškinį. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo bei patikrinimo pažyma, kuria tvirtinamas likviduoto ar mirusio mokėtojo patikrinimo, kurio metu buvo nustatyti mokesčio įstatymo pažeidimai, gali būti skundžiami MAĮ IX skyriuje nustatyta tvarka. Vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, nustatytu MAĮ, mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo, jį gali, pirmiausia, skųsti centriniam mokesčių administratoriui, Mokestinių ginčų komisijai, o nesutinkant su šių subjektų išvadomis – teismui. Teisės aktai nenustato kitokios sprendimų dėl patikrinimo akto tvirtinimo, įgijusio privalomai vykdytino mokesčių mokėtojui dokumento galią, peržiūrėjimo, panaikinimo procedūros. Todėl nemokumo administratorė klaidingai traktuoja prokuroro priimto nutarimo įtaką patikrinimo aktui ir sprendimui. Ikiteisminis tyrimas, kurį organizuoja ir kontroliuoja prokuroras, vyksta BK numatytos pavojingos veikos ir jos požymių nustatymo ribose, vertinant nusikaltimo sudėties požymių egzistavimą per baudžiamosios teisės prizmę. Mokesčių administratoriaus sprendimai priimami tiriant mokesčių mokėtojo veiksmų atitikimą mokesčių įstatymams.

16.3. VMI manymu, šioje byloje yra aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjQzLTk0My8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-243-943/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-243-943/2021">e3K-3-243-943/2021</a>, kurioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė „Dėl VMI prie FM padalinio priimto patikrinimo akto ir jo pagrindu priimto sprendimo vertinimo kaip oficialiojo rašytinio įrodymo“. Šioje byloje kasacinis teismas konstatavo, kad Mokestinis tyrimas – tai pareigūno atliekama mokėtojo veiklos stebėsena, apimanti mokėtojo pateiktų mokesčių deklaracijų (ataskaitų, apyskaitų), dokumentų bei kitos apie mokėtoją turimos informacijos analizę ir vertinimą, mokėtojo vizitavimą, mokėtojo veiklos kontrolę, kiek tai susiję su mokesčių apskaičiavimu, deklaravimu ir sumokėjimu, siekiant nustatyti ir pašalinti trūkumus bei prieštaravimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 24 dalis). Tai reiškia, kad mokestinio tyrimo metu institucijos priimtuose rašytiniuose dokumentuose (šiuo atveju įsiteisėjusiame Patikrinimo akte ir Sprendime dėl patikrinimo akto patvirtinimo) užfiksuoti su mokesčių mokėtojo mokestine veikla susiję faktai paprastai turi didesnę įrodomąją galią, o vien aplinkybė, jog institucija, išdavusi į bylą pateiktą rašytinį įrodymą, yra bylos šalis, per se nesudaro pagrindo įrodymo nepripažinti oficialiuoju tiek, kiek juose konstatuotos su nagrinėjamu ginču susijusios faktinės aplinkybės pagal įrodymą išdavusios institucijos kompetenciją.

16.4. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) uždavinius ir funkcijas nustato Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymas. Šio įstatymo 6 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad vienas iš FNTT uždavinių yra atskleisti ir tirti nusikaltimus, kitus teisės pažeidimus finansų sistemai bei su jais susijusius nusikaltimus ir kitus teisės pažeidimus. Uždaviniams vykdyti nustatytos tokios FNTT funkcijos: įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais atskleisti ir tirti veikas, susijusias su mokesčių mokėtojų apgaulingu ar aplaidžiu apskaitos tvarkymu, žinomai neteisingų duomenų apie mokesčius, valstybės (savivaldybės) rinkliavas ir kitas įmokas teikimu atsakingoms institucijoms ir įstaigoms, mokesčių, valstybės (savivaldybės) rinkliavų, valstybinio socialinio draudimo ir kitų įmokų vengimu, nustatyta tvarka patvirtintų ataskaitų nepateikimu, ir kitus teisės pažeidimus, susijusius su mokesčiais, valstybės (savivaldybės) rinkliavomis, valstybinio socialinio draudimo ir kitomis įmokomis (7 straipsnio 1 punktas); įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais atskleisti ir tirti veikas, susijusias su nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimu, vertybinių popierių neteisėta apyvarta, kitas neteisėtas veikas, susijusias su finansų sistema, išskyrus veikas, susijusias su netikrais pinigais (7 straipsnio 2 punktas). Nusikaltimai ir pažeidimai finansų sistemai išvardyti BK. FNTT netiria, ar prievolės paskaičiuotos tinkamai, nes FNTT tiria, ar galimai buvo padaryta nusikalstama veika, ar buvo vadovo veiksmuose nusikalstamos veikos požymių. FNTT nepatvirtino, kad pateikti dokumentai nepagrindžia patikrinime nustatyto pažeidimo bei nustatytos mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos sumos, delspinigių.

16.5. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino visas faktines aplinkybes bei tinkamai konstatavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių oficialiuosiuose rašytiniuose įrodymuose, turinčiuose didesnę įrodomąją galią, nurodytas faktines aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Be to, įsiteisėjęs nuosprendis baudžiamojoje byloje patvirtina, kad dėl atsakovo, kaip buvusio BUAB „VIA Logistics“ vadovo, kaltės (netiesioginės tyčios) bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai. Nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimo ribas sudaro ne mokestinio tyrimo metu nustatytų mokesčių įstatymų pažeidimų, atliktų UAB „VIA Logistics“, tikrinimas, bet atsakovo, kaip buvusio trečiojo asmens BUAB „VIA Logistics“ vadovo, imperatyviųjų pareigų (ne)vykdymo teisinis vertinimas civilinės atsakomybės (ne)taikymo aspektu.

16.6. Juridinio asmens vadovas yra atsakingas už tinkamą juridinio asmens veiklos organizavimą, teisės aktuose nustatytų įpareigojimų vykdymą, jis privalo imtis visų įmanomų priemonių tam, kad jo vadovaujama įmonė veiktų teisėtai ir nepažeistų įstatymų. Šie reikalavimai juridinio asmens vadovui kyla iš įstatymo, todėl darytina išvada, kad atsakovas pažeidė imperatyviąsias pareigas, nes atsakovas, kaip vadovas, neužtikrino, jog bendrovė tinkamai vestų buhalterinę apskaitą, nepagrįstai neapskaitė ir nesumokėjo PVM, o tai pagrindžia, kad tokie atsakovo veiksmai (neveikimas) sukėlė žalą, susijusią su mokestinių prievolių vykdymu valstybės biudžetui ir bendrovei už neįvykdytas mokestines prievoles apskaičiuotų delspinigių ir paskirtos baudos forma.

16.7. UAB „VIA Logistics“ nebūtų buvę apskaičiuoti delspinigiai ir paskirta bauda, jei atsakovas V. Ž. būtų užtikrinęs, kad bendrovė laiku ir teisingai deklaruotų bei sumokėtų PVM, t. y. atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, pažeisdamas imperatyviąsias vadovo pareigas, kylančias iš MAĮ, o šiuos neteisėtus veiksmus ir prašomą priteisti žalą sieja tiesioginis priežastinis ryšys. Atsakovo elgesys ir veiksmai, kai nebuvo tinkamai deklaruojamos ūkinės operacijos, kurių pagrindu apskaičiuojami mokėtini mokesčiai, o tai baudžiamojoje byloje kvalifikuota kaip apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, civilinės atsakomybės taikymo aspektu buvo atlikti itin didelio aplaidumo ir neatsargumo kaltės forma. Atsižvelgiant į tai, atsakovui kaip buvusiam BUAB „VIA Logistics“ vadovui kyla civilinė deliktinė atsakomybė.

17. Atsakovas atsiliepimu į atsakovo ieškovo skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. sprendimą panaikinti, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

17.1. Atsakovas pažymėjo, kad jis su sprendimo dalimi, kuria buvo pripažinta, jog (i) atsakovui kyla civilinė atsakomybė bei kad (ii) Bendrovei buvo padaryta 182 576,20 Eur dydžio turtinė žala, apskritai nesutinka.

17.2. Atsakovo vertinimu, net jei teismas nuspręstų, kad atsakovui vis dėlto kyla civilinė atsakomybė (su kuo atsakovas nesutinka), sprendžiant dėl teismo sprendimo sumažinti iš atsakovo priteistinos žalos atlyginimo dydį pagrįstumo, reikėtų atsižvelgti į CK 6.251 straipsnio 2 dalyje, CK 6.282 straipsnio 1 dalyje numatytus nuostolių mažinimo pagrindus bei į CK 6.253 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus civilinės atsakomybės netaikymo ar atleidimo nuo atsakomybės pagrindus.

17.3. Vertindama atsakovo turtinę padėtį, ieškovė sąmoningai sujungia tiek atsakovo, tiek jo sutuoktinės turtą. Tačiau transporto priemonės, kurias nurodo ieškovė, priklauso ne atsakovui, o R. Ž. asmeninės nuosavybės teise. Atsakovas, kaip ir jo realūs ar potencialūs kreditoriai, neturi teisės į R. Ž. turtą (įskaitant transporto priemones ir gaunamą darbo užmokestį), nes sutuoktiniai yra sudarę ir įregistravę povedybinę sutartį (notarinio registro Nr. 4234). Žemės sklypas ir gyvenamasis namas, nurodomi ieškovės skunde, priklauso atsakovui ir jo sutuoktinei bendrosios nuosavybės teise, todėl atsakovui priklauso tik dalis šio turto. Atsakovo turimo turto, kuris galėtų būti išieškotas (įskaitant jo dalį gyvenamajame name, kuriame gyvena mažamečiai vaikai), nepakaktų padengti net 15% reikalavimo. Nors atsakovo turtinė padėtis nėra bloga, atsižvelgiant į turimo turto kiekį, jo jauną amžių bei išlaikytinius, toks teismo sprendimas atsakovui sukeltų itin neigiamų pasekmių. Toks sprendimas prieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principams, nes byloje surinkti duomenys rodo, kad ieškovės finansinis reikalavimas, iš kurio yra kildinama tariama Bendrovei padaryta žala, apskritai neturėjo būti patvirtintas.

17.4. Atsakovo pateikti įrodymai, tokie kaip 2021 m. kovo 12 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, 2021 m. gegužės 18 d. kaltinamasis aktas bei Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-787-517/2021, laikytini pakankamu pagrindu taikyti CK 6.282 straipsnio 1 dalį, 6.251 straipsnio 1 dalį ar CK 6.253 straipsnio 1 dalį.

17.5. Net ir tuo atveju, jei teismas spręstų, kad civilinė atsakomybė atsakovui kyla, nėra jokio pagrindo teigti, jog atsakovo nusikalstami veiksmai, kurie buvo nustatyti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-787-517/2021 (nuo baudžiamosios atsakomybės atsakovas atleistas pagal laidavimą), lėmė didelės turtinės žalos ieškovei ir / ar Bendrovei atsiradimą, ir dėl šios priežasties negalima taikyti priteistinų nuostolių dydžio mažinimo ir / ar atsakovo atleidimo nuo civilinės atsakomybės institutų.

k o n s t a t u o j a :

VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

19. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos ribų.

Dėl naujų įrodymų (ne)pridėjimo prie bylos

20. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus rašytinius įrodymus, kuriuos prašė prie bylos prijungti ir juos vertinti: Nekilnojamojo turto registro išrašą apie V. Ž. ir R. Ž. valdomą nekilnojamąjį turtą, VĮ REGITRA duomenų bazės išrašą apie V. Ž. ir R. Ž. valdomas transporto priemones, V. Ž. Pajamų mokesčio deklaracijos už 2023 m. kopiją ir R. Ž. Pajamų mokesčio deklaracijos už 2023 m. kopiją. Nurodė, kad šiuos dokumentus teikia, nes atsakovas V. Ž. nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo turtinę padėtį.

21. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė atsakovo ir jo sutuoktinės sudarytą povedybinę sutartį, kurią prašė prijungti prie bylos ir vertinti. Pažymėjo, kad ieškovė į civilinę bylą pateikė visą papildomų dokumentų paketą, susijusį su atsakovo ir jo sutuoktinės turtu, kurį teismas gali nuspręsti prijungti prie bylos. Todėl atsakovui taip pat kyla būtinybė pateikti dokumentus, kurie gali turėti reikšmės ieškovės pateiktų dokumentų vertinimui, konkrečiai –povedybinę sutartį, sudarytą tarp atsakovo ir jo sutuoktinės.

22. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

23. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovas turėjo galimybę pateikti savo turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus pirmosios instancijos teisme ir jog CPK 179 straipsnio 3 dalis leidžia teismui naudotis duomenimis iš teismų informacinės sistemos bei kitų informacinių sistemų ir registrų, teisėjų kolegija nusprendžia ieškovės ir atsakovo papildomai pateiktų įrodymų prie bylos neprijungti.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „VIA Logistics“, registruota adresu Partizanų g. 61-806, Kauno m., įsteigta 2015 m. gruodžio 1 d., vykdoma veikla – krovininis kelių transportas ir perkraustymo veikla; gėlių ir sodinukų didmeninė prekyba. Atsakovas V. Ž. UAB „VIA Logistics“ vadovu paskirtas 2015 m. gruodžio 15 d., atšauktas – nuo 2017 m. lapkričio 2 d.

25. Kauno AVMI 2017 m. sausio 5 d. atliko UAB „VIA Logistics“ pridėtinės vertės mokesčio patikrinimą už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 28 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. ir surašė 2019 m. liepos 4 d. patikrinimo aktą Nr. (7.45) FR0680-246 (Patikrinimo aktas), kuriuo apskaičiuota 283 030 Eur į biudžetą mokėtina pridėtinės vertės mokesčio suma (el. b. t. 1, b. l. 17-32). Į bylą pateikti Patikrinimo akto priedai, kurių pagrindu buvo apskaičiuota mokestinė prievolė (el. b. t. 2, b. l. 25-81). Kauno AVMI 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. (7.45) FR0682-179 (Sprendimas) patvirtinto Patikrinimo aktu apskaičiuotą 283 030 Eur PVM sumą, apskaičiavo 100 399,07 Eur delspinigius ir skyrė 84 909 Eur PVM baudą (el. b. t. 1, b. l. 33-44).

26. Kauno apygardos teismas pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą 2021 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-828-324/2021 (naujas Nr. eB2-68-324/2024; teisminio proceso Nr. 2-56-3-00651-2020-2) iškėlė nemokumo (bankroto) bylą UAB „VIA Logistics“. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. vasario 23 d. VMI yra UAB „VIA Logistics“ kreditorė, kurios patvirtintas finansinis reikalavimas bankroto byloje sudaro 479 013,15 Eur.

27. Kauno apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras L. P. 2021 m. kovo 12 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą (el. b. t. 1, b. l. 72-84).

28. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTMzMC03ODEvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-1330-781/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-1330-781/2021">e2-1330-781/2021</a> (teisminio proceso Nr. 2-56-3-00651-2020-2), paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartį, kuria atmestas nemokumo administratorės R. Ž. prašymas išbraukti iš likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „VIA Logistics“ kreditorių sąrašo VMI. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, pažymėjo, kad (i) nemokumo administratorė klaidingai traktuoja prokuroro priimto nutarimo įtaką patikrinimo aktui ir sprendimui, nes ikiteisminis tyrimas, kurį organizuoja ir kontroliuoja prokuroras, vyksta BK numatytos pavojingos veikos ir jos požymių nustatymo ribose, vertinant nusikaltimo sudėties požymių egzistavimą per baudžiamosios teisės prizmę, o mokesčių administratoriaus sprendimai priimami tiriant mokesčių mokėtojo veiksmų atitikimą mokesčių įstatymams; (ii) galiojantis teisinis reglamentavimas nenustato, kad ikiteisminio tyrimo duomenys ar priimti sprendimai turi tiesioginę juridinę reikšmę mokesčio administratoriaus priimtiems individualiems administraciniams aktams; (iii) ginčo sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas nebuvo vertinamas MAĮ įtvirtinta tvarka, todėl nėra sąlygų kvestionuoti mokesčio administratorės (kreditorės VMI) priimtų aktų galiojimo ir apeliuoti į juose užfiksuotos informacijos klaidingumą.

29. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUkzLTUxNTAtOTgzLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI3-5150-983/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI3-5150-983/2022">eI3-5150-983/2022</a> (teisminio proceso Nr. Nr. 3-61-3-02541-2022-1) atmetė likviduojamos UAB „VIA Logistics“ skundą dėl VMI 2022 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. 69-25, kuriuo atsisakyta atnaujinti terminą skundui paduoti, panaikinimo ir termino skundui dėl Kauno apskrities VMI 2019 m. liepos 4 d. patikrinimo akto Nr. (7.45)FR0680-246 ir Kauno apskrities VMI 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. (7.45)FR0682-179 panaikinimo paduoti atnaujinimo. Sprendimas paliktas nepakeistas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTM2Mi00NDIvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1362-442/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1362-442/2023">eA-1362-442/2023</a>. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad Patikrinimo aktas UAB „VIA Logistics“ įteiktas 2019 m. liepos 4 d. per „Mano VMI“ portalą, per „Mano VMI“ portalą UAB „VIA Logistics“ 2019 m. liepos 18 d. Kauno apskrities VMI informavo, kad pagal MAĮ 131 straipsnio 3 dalį pastabų dėl Patikrinimo akto neteiks. Kauno apskrities VMI 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas „Mano VMI“ portalo duomenimis, UAB „VIA Logistics“ įteiktas 2019 m. rugpjūčio 21 d. Byloje nenustatyta nei svarbių aplinkybių, kurios objektyviai sutrukdė įstatymo nustatytu terminu UAB „VIA Logistics“ realizuoti savo kaip mokesčių mokėtojo teisę surašyti ir pateikti skundą, nei faktinių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių mokėtojai mokestinio ginčo nagrinėjimo metu bei galėjusios nulemti kitokią mokestinio ginčo nagrinėjimo baigtį. Teismai konstatavo, kad nurodytos skundo padavimo termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio, todėl centrinis mokesčių administratorius pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą.

30. Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-846-816/2024, kurioje BUAB „VIA Logistics“ ginčijo VMI 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. 69-57, kuriuo VMI, išnagrinėjusi pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 25 d. prašymą atnaujinti mokestinio ginčo bylos dėl Kauno apskrities VMI 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo procesą, jį atnaujinti atsisakė, nusprendė atmesti skundą ir neatnaujinti mokestinio ginčo bylos proceso. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2024 m. balandžio 12 d.

31. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-787-517/2021 (teisminio proceso Nr. 1-03-6-00050-2019-7) (el. b. t. 2, b. l. 182-197) V. Ž. pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas buhalterinės apskaitos vedimas), o D. K. pripažintas šios veikos organizatoriumi pagal BK 24 straipsnio 4 dalį. Nuosprendžiu nustatyta, kad V. Ž. ir D. K. kaip organizatorius suvokė, jog UAB „VIA Logistics“ buhalterinė apskaita bus tvarkoma pažeidžiant teisės aktus, numatė, kad dėl to iš dalies nebus galima nustatyti juridinio asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, ir nors šių padarinių ir nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti, t. y. abu kaltinamieji veikė netiesiogine tyčia.

32. Ieškovė (VMI) kaip trečiojo asmens BUAB „VIA Logistics“ kreditorė pareiškė netiesioginį ieškinį atsakovui V. Ž. kaip buvusiam vadovui dėl žalos atlyginimo bendrovei. Ieškovė įrodinėja, kad atsakovas pažeidė jam kaip vadovui keliamas fiduciarines pareigas veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnis), taip pat imperatyviąsias pareigas pagal mokesčių administravimo teisinį reguliavimą.

33. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 9 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-175-1012/2024, iš dalies tenkino VMI patikslintą netiesioginį ieškinį ir iš atsakovo V. Ž. priteisė BUAB „VIA Logistics“ 20 000 Eur.

34. Ginčydami teismo sprendimą tiek ieškovė, tiek atsakovas pateikė apeliacinius skundus.

Dėl juridinio asmens valdymo organo (vadovo) civilinės atsakomybės už įmonei padarytą žalą, pažeidus mokestinius įstatymus

35. Nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo ginčas dėl ieškovės pareikšto netiesioginio ieškinio atsakovui kaip buvusiam Bendrovės vadovui dėl žalos, padarytos neteisėtais veiksmais, atlyginimo.

36. Ieškovė šioje byloje įrodinėjo, kad atsakovas pažeidė jam kaip vadovui keliamas fiduciarines pareigas veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnis), taip pat imperatyviąsias pareigas pagal mokesčių administravimo teisinį reguliavimą. Ieškovė atsakovo neteisėtus veiksmus įvardija kaip netinkamą Bendrovės buhalterinės apskaitos vedimą, o žalos dydį prilygina mokestinio patikrinimo dokumentuose apskaičiuotai PVM baudai ir delspinigiams.

37. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė visas būtinąsias atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas.

38. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teigia, kad teismas nepagrįstai ignoravo jo pateiktus oficialiuosius įrodymus, kurie yra svarbūs teisingam, teisėtam ir pagrįstam sprendimui priimti. Apeliantas viso bylos nagrinėjimo metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad Patikrinimo akte ir Sprendime užfiksuotos faktinės aplinkybės, kurios tapo pagrindu apskaičiuoti mokestinę nepriemoką, baudą ir delspinigius Bendrovei, buvo paneigtos kitais byloje surinktais oficialiais įrodymais.

39. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (1–6 dalys). Ši norma aiškiai nustato, kad bendrovės vadovas turi fiduciarines pareigas bendrovei. Už šių pareigų pažeidimą vadovas atsako bendrovei pagal civilinės atsakomybės taisykles. Civilinė bendrovės vadovo atsakomybė kyla pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, kurioje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzQvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-234/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-234/2013">3K-3-234/2013</a>).

40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo pareigų, be kita ko, yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, jog jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-421/2020 25 punktas ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

41. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas). Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo, kaip valdymo organo ar jo nario, pareigas valdant įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NC03MDEvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-54-701/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-54-701/2017">3K-3-54-701/2017</a> 14 punktas).

42. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuo 2015 m. gruodžio 15 d. iki 2017 m. lapkričio 2 d. Bendrovės vadovu buvo atsakovas, todėl tuo laikotarpiu jis buvo atsakingas už tinkamą bendrovės veiklą ir teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Kauno AVMI 2017 m. sausio 5 d. atliko bendrovės pridėtinės vertės mokesčio (PVM) apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 28 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. ir surašė Patikrinimo aktą, kuriuo apskaičiuota 283 030 Eur mokėtina PVM suma. 2019 m. rugpjūčio 2 d. Kauno AVMI Sprendimu buvo patvirtinta ši suma, apskaičiuoti 100 399,07 Eur delspinigiai ir skirta 84 909 Eur bauda.

43. Trečiasis asmuo BUAB „VIA Logistics“ siekė apskųsti šį Patikrinimo aktą ir Sprendimą administraciniuose teismuose, taip pat atnaujinti mokestinio patikrinimo procesą, tačiau teismai nenustatė pagrindo atnaujinti praleistus apskundimo terminus. Teismai konstatavo, kad Patikrinimo aktas BUAB „VIA Logistics“ buvo tinkamai įteiktas, tačiau bendrovė nepasinaudojo savo teise jį apskųsti. Vilniaus apygardos administracinis teismas byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUkzLTUxNTAtOTgzLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI3-5150-983/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI3-5150-983/2022">eI3-5150-983/2022</a> (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02541-2022-1) nustatė, kad tiek Patikrinimo aktas, tiek Sprendimas buvo įteikti per „Mano VMI“ sistemą. Be to, atsakovas V. Ž. pats pateikė VMI 2019 m. liepos 18 d. raštą, kuriame nurodė neturintis pastabų dėl Patikrinimo akto. Dėl šių priežasčių teismas atmeta atsakovo ir jo atstovo argumentus, kad Patikrinimo aktas ir Sprendimas negalėjo būti apskųsti ar dėl jų pateiktos pastabos.

44. Patikrinimo aktas ir Sprendimas nėra nuginčyti, o BUAB „VIA Logistics“ skola VMI yra patvirtinta kaip kreditorinis reikalavimas Bendrovės bankroto byloje.

45. Kaip jau minėta, juridinio asmens vadovas yra atsakingas už tinkamą juridinio asmens veiklos organizavimą ir teisės aktuose numatytų įpareigojimų vykdymą. Vadovas privalo imtis visų reikiamų priemonių, kad jo vadovaujama įmonė veiktų teisėtai ir laikytųsi įstatymų. Vis dėlto atsakovas, kaip UAB „VIA Logistics“ vadovas, neužtikrino tinkamo bendrovės buhalterinės apskaitos vedimo, todėl Bendrovei buvo padaryta žala: mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta 283 030 Eur PVM nepriemoka, taip pat apskaičiuoti 100 399,07 Eur delspinigiai ir skirta 84 909 Eur bauda. Nei Patikrinimo aktas, nei Sprendimas šiuo metu nėra nuginčyti ir Sprendimas yra privalomas vykdytinas dokumentas, o skola VMI yra patvirtinta kaip finansinis reikalavimas bendrovės bankroto byloje. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovo netinkamas juridinio asmens veiklos organizavimas bei teisės aktuose numatytų įpareigojimų nevykdymas sukėlė bendrovei žalą nesumokėtų mokesčių, delspinigių ir paskirtos baudos pavidalu.

46. Priešingai nei teigia apeliantas, jo pateikti rašytiniai įrodymai nepaneigia atsakovo veiksmų neteisėtumo. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šioje byloje svarstomos ne UAB „VIA Logistics“ mokestinio tyrimo metu nustatytų mokesčių įstatymų pažeidimų aplinkybės (tai siekia įrodyti atsakovas), bet atsakovo, kaip buvusio BUAB „VIA Logistics“ vadovo, pareigų vykdymo teisinis vertinimas civilinės atsakomybės požiūriu. Atsakovo pateikti įrodymai (2021 m. kovo 12 d. nutarimas nutraukti ikiteisminio tyrimo dalį; 2021 m. gegužės 18 d. kaltinamasis aktas; Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-787-517/2021) tik patvirtina, kad laikotarpiu, kai atsakovas vadovavo bendrovei, jos buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir už tai atsakomybė tenka atsakovui. Dėl netinkamo, aplaidaus ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo bendrovei buvo nustatyta nepriemoka, apskaičiuoti delspinigiai ir skirta bauda. Šios pasekmės nebūtų atsiradusios, jei atsakovas būtų užtikrinęs teisingą apskaitos vedimą. Atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, pažeisdamas jam, kaip vadovui, keliamas fiduciarines pareigas veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnis) bei imperatyviąsias pareigas, nustatytas mokesčių administravimo teisės aktuose. Šiuos veiksmus ir prašomą priteisti žalą sieja tiesioginis priežastinis ryšys.

47. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad egzistuoja visos atsakovo civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, kilusi žala bei priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai). Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, šiuo atveju yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnis), o atsakovas nepateikė jokių duomenų, kurie šią prezumpciją paneigtų (CPK 178 straipsnis).

Dėl priteistos žalos dydžio

48. Ieškovė nesutinka su ginčijamo sprendimo dalimi, kuria priteista žala sumažinta nuo 182 576,20 Eur iki 20 000 Eur. Ieškovės teigimu, tai, kad atsakovas augina du nepilnamečius vaikus, nesudaro pagrindo mažinti patikslintu netiesioginiu civiliniu ieškiniu prašomos žalos dydžio. Šiuo atveju atsakovas buvo nuteistas už tyčinį nusikaltimą, todėl nustatant atlygintinos žalos dydį nėra teisinio pagrindo atsižvelgti į jo turtinę padėtį. Teismo nustatytas turtinės žalos dydis, ieškovės nuomone, yra visiškai neproporcingas nusikalstamai veikai ir jos pasekmėms.

49. Kasacinio teismo praktikoje nustatyta, kad civilinėse bylose dėl deliktinės atsakomybės nukentėjusysis privalo įrodyti žalos faktą ir dydį, o žalą padaręs asmuo – aplinkybes, lemiančias žalos atlyginimo sumažinimą. CK 6.251 straipsnio 2 dalyje teismui suteikta teisė, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Ši teisės norma gali būti taikoma ne tik sutartinės, bet ir deliktinės civilinės atsakomybės atveju (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.263 straipsnis). Nuostolių (žalos) atlyginimo mažinimas, kaip vieno iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo – išimtis, turi būti taikomas labai atsargiai ir tik tais atvejais, kai byloje konstatuotos jos taikymo sąlygos, ir sąžiningumas, protingumas ir teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-30/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-30/2012">3K-3-30/2012</a> ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismas, vadovaudamasis CK 6.251 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nuostolių atlyginimo dydį gali sumažinti tiek savo iniciatyva, tiek atsakovo prašymu. Išimties taikymas turi būti motyvuojamas teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje, nurodant konkretų jos taikymo sąlygų konkrečioje byloje turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-118/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-118/2010">3K-3-118/2010</a>, 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzIwLTkxNi8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-320-916/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-320-916/2019">e3K-3-320-916/2019</a>).

50. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad nuo visiško nuostolių atlyginimo principo gali būti nukrypta ir CK 6.282 straipsnio pagrindu, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltę ar žalą padariusio asmens turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-30/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-30/2012">3K-3-30/2012</a>).

51. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas sumažinti priteistinos žalos dydį nuo 182 576,20 Eur iki 20 000 Eur yra pagrįstas aplinkybių visumos vertinimu ir atitinka įstatyme numatytą galimybę nukrypti nuo visiško nuostolių atlyginimo principo.

52. Pagal CK 6.251 straipsnio 2 dalį, teismas gali sumažinti nuostolių atlyginimą, jei visiško nuostolių atlyginimo priteisimas sukeltų nepriimtinų pasekmių. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ne tik į tai, kad atsakovas augina du mažamečius vaikus, bet ir į kitas reikšmingas aplinkybes: jo jauną amžių, elgesį mokestinių prievolių atžvilgiu ir nepakankamą rūpestingumą tvarkant įmonės mokestinius reikalus. Įvertinęs atsakovo elgesį pagal civilinės teisės nuostatas, teismas nusprendė, kad atsakovo veiksmai priskiriami dideliam neatsargumui, bet nelaikytini tyčiniais veiksmais, siekiant sukelti įmonei nuostolių. CK 6.282 straipsnio 3 dalyje žalos atlyginimo mažinimo galimybė ribojama tik tyčinių veiksmų atvejais, todėl teismas, nenustatęs tyčios, turėjo pagrindą sumažinti atsakomybės dydį.

53. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nors atsakovas buvo atsakingas už įmonės mokestinius įsipareigojimus, jo veiksmai buvo lengvabūdiški, nes jis tikėjosi išvengti mokestinių prievolių. Šis elgesys buvo pripažintas rimtu, bet ne tyčiniu pažeidimu. Sprendime akcentuota, kad atsakovas nepateikė įrodymų apie savo turtinę padėtį, tačiau teismas laikėsi protingumo principo, nustatydamas sumažintinos žalos atlyginimą. Teismas įvertino, kad pradinė ieškovės reikalaujama suma būtų per didelė ir galėtų sukelti neproporcingų pasekmių atsakovui.

54. Be to, teismas pažymėjo, kad paskirta bauda ir delspinigiai nėra realiai išmokėti, bendrovė yra bankrutuojanti, todėl sumažintas žalos dydis nepažeis kitų kreditorių teisių.

55. Taigi, nors ieškovė argumentavo, kad atsakovo šeimos aplinkybės ir turtinė padėtis neturėtų daryti įtakos priteistinai sumai, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) bei bylose formuojama teismų praktika, tinkamai pagrindė savo sprendimą sumažinti žalos dydį ir pagrįstai jį sumažino iki 20 000 Eur.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

56. Apibendrindama išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino juridinio asmens valdymo organo (vadovo) pareigas bei civilinės atsakomybės taikymo normas ir vadovavosi kasacinio teismo praktika. Dėl to, tenkindamas ieškinį iš dalies ir priteisęs žalos atlyginimą iš atsakovo, teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti pagal apeliacinių skundų argumentus nėra pagrindo. Todėl apeliaciniai skundai atmetami, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

57. Kadangi ieškovės ir atsakovo apeliaciniai skundai iš esmės yra atmesti, jų bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Giedrė Čėsnienė

Antanas Rudzinskas

Aldona Tilindienė