Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Administracinė byla Nr. I-1990-816/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00252-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.7; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Beatos Martišienės ir Ivetos Pelienės,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Simonai Mockutei,

dalyvaujant atsakovės įgaliotai atstovei J. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. O. A. (H. O. A.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – migracijos departamentui) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas H. O. A. skundu prašo panaikinti Migracijos departamento Imigracijos skyriaus 2019 m. sausio 7 d. sprendimą Nr. (15/4-1) 31-00012 ir įpareigoti Migracijos departamentą Imigracijos skyrių pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nigerijos Federacijos Respublikos piliečiui H. O. A..

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis šiuo metu studijuoja Mykolo Romerio universitete ir norėtų studijas tęsti. Departamentas skundžiamu sprendimu atsisakė pakeisti jam išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2019 m. sausio 31 d., nustatęs, kad kita Konvenciją dėl Šengeno susitarimo ratifikavusi valstybė (toliau – ir Šengeno valstybė) Vokietijos Federacinė Respublika 2018 m. lapkričio 6 d. centrinėje antrosios kartos Šengeno informacinėje sistemoje yra paskelbusi perspėjimą dėl draudimo atvykti ar apsigyventi Vokietijos Federacinėje Respublikoje iki 2021 m. spalio 29 d. ir dėl to, kad pareiškėjas turi 90 Eur mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui. Pareiškėjas teigia, kad mokestinę nepriemoką sumokėjo iš karto tik sužinojęs, kad tokia nepriemoka yra. Šiuo metu jį atstovaujantis advokatas Vokietijos Federacinėje Respublikoje kreipėsi į atsakingas vietos institucijas, prašydamas suteikti informaciją apie jo įtraukimą į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą. Patvirtina, kad pusantrų metų gyveno Vokietijos Federacinėje Respublikoje ir jokių jam žinomų teisės pažeidimų ar nusižengimų jis nėra padaręs ir neturi jokios informacijos iš Vokietijos Federacinės Respublikos institucijų apie tokių galimų pažeidimų egzistavimą. O priimtas Migracijos departamento sprendimas akivaizdžiai užkerta kelią jam tęsti studijas ir siekti mokslo tikslų Lietuvos Respublikoje.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad patikrinimo metu atsakovas nustatė, kad Vokietijos Federacinė Respublika 2018 m. lapkričio 6 d. yra paskelbusi perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos SIRENE nacionaliniam skyriui 2018 m. gruodžio 10 d. buvo išsiųstas paklausimas dėl duomenų apie pareiškėją, dėl kurio paskelbtas šis perspėjimas, patikrinimo. Migracijos departamentas 2018 m. gruodžio 14 d. gavo Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos SIRENE nacionalinio skyriaus patvirtinimą, kad dėl pareiškėjo centrinėje antrosios kartos Šengeno informacinėje sistemoje yra paskelbtas perspėjimas dėl draudimo jam atvykti ar apsigyventi iki 2021 m. spalio 29 d. Pažymėjo, kad priežastis, dėl kurių paskelbtas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi, įvertino Vokietijos Federacinė Respublika. Migracijos departamentas neturi teisės kvestionuoti Šengeno valstybių priimtų sprendimų teisėtumo. Atsakovas neginčija fakto, kad pareiškėjas sumokėjo mokestinę nepriemoką, tačiau pažymi, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas ne vienu Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje pagrindu, bet keliais savarankiškais. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjas nepatiekė duomenų, patvirtinančių esant labai svarbias, humanitarines priežastis pagal Įstatymo 2 straipsnio 71 dalį ar tarptautinius įsipareigojimus, kurie sudarytų pagrindą išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui. Ginčijamo sprendimo turinys patvirtina, kad Migracijos departamentas įvertino, kad pareiškėjo atveju netaikomos minėtos išimtys.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais.

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2019 m. sausio 7 d. sprendimo Nr. (15/4-1) 3I-00012 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nigerijos Federacinės Respublikos piliečiui H. O. A.“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. sausio 3 d. Migracijos valdybai pateikė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo tuo pagrindu, kad jis yra priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą ir atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte bei 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti. Migracijos departamentas 2018 m. kovo 14 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, galiojusį iki 2019 m. sausio 31 d. Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 30 d. Migracijos valdybai pateikė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo tuo pačiu pagrindu. Migracijos valdyba nustačiusi, kad dėl šio užsieniečio kita Šengeno valstybė į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo, išsiuntė minėto užsieniečio bylą Migracijos departamentui sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo priimti. Išnagrinėjęs turimus dokumentus ir įvertinęs visą surinktą medžiagą, 2019 m. sausio 7 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 ir 11 punktais, priėmė sprendimą atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Ginčijamame sprendime konstatuota, kad dėl pareiškėjo į Šengeno informacinę sistemą yra įtrauktas įspėjimas dėl neįsileidimo ir pareiškėjas turi didesnę negu vieno bazinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką (90 Eur).

Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindą bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1-6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas arba nepakeistas leidimas laikinai gyventi. Detaliau prašymų dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo ar keitimo tvarką reglamentuoja aktualios redakcijos Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašas, patvirtintas Vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329.

Pareiškėjui aktualus Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad leidimo laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 46 straipsnio nuostatas. Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad leidimo laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą.

Pagal įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punktą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu dėl jo kita Šengeno valstybė į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo ir nėra pagrindo išduoti leidimą gyventi dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų arba jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 11 punktas nustato, kad pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai užsieniečiui mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), nevykdo įsipareigojimų muitinei arba yra nesumokėjęs Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis.

Pareiškėjas teismui pateikė įrodymus, kad yra sumokėjęs 90 Eur mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui. Todėl konstatuotina, kad išnyko įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 11 punkto taikymo pagrindas.

Tačiau Departamentas iš esmės atsisakė pakeisti leidimą pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje atsižvelgdamas į iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos SIRENE gautą Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos pranešimą apie tai, kad Vokietija, vadovaujantis 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo 24 straipsniu, įvedė perspėjimą dėl pareiškėjo neįsileidimo į Šengeno teritoriją bei draudimą pareiškėjui atvykti į Vokietiją iki 2021 m. spalio 29 d. Pagrindas tokiam sprendimui priimti – pareiškėjas į Vokietiją atvyko 2015 m. vasario 19 d. ir leidimą gyventi gavo todėl, kad pareiškė, kad turi darbą ir yra vedęs Europos sąjungos pilietę (buvo nustatyta, kad santuoka yra fiktyvi), iš nusikalstamų gaujų pareiškėjas gavo suklastotas pažymas, 2018 m. rugsėjo 6 d. buvo išduotas deportacijos orderis, tačiau 2018 m. spalio 1 d. pareiškėjas pasislėpė nežinomoje vietoje. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjas skunde Vokietijos sprendimo (įvesti perspėjimą dėl pareiškėjo neįsileidimo į Šengeno teritoriją ir į Vokietijos Federacinę Respubliką) priėmimo pagrindų (fiktyvios santuokos ir iš nusikalstamų grupuočių gautų suklastotų pažymų) nepaneigė, jų neginčijo, todėl teiginiai, kad jokių jam žinomų teisės pažeidimų ar nusižengimų jis nėra padaręs ir neturi jokios informacijos iš Vokietijos Federacinės Respublikos apie tokių galimų pažeidimų egzistavimą, Vokietijos kompetentingų institucijų nustatytų faktinių aplinkybių nepanaikina ir nagrinėjamo ginčo kontekste nėra reikšmingi. Bylos nagrinėjimo metu Vokietijos sprendimas įvesti perspėjimą dėl pareiškėjo neįsileidimo į Šengeno teritoriją ir į Vokietijos Federacijos Respubliką nėra panaikintas, pateikta atsakovo patikslinta informacija iš perspėjimą įvedusios šalies, jog klaidos dėl tokių duomenų įvedimo į sistemą nėra (b. l. 79-80), kurios kvestionuoti nėra teisinio pagrindo, - atitinkamai pareiškėjo teisinė padėtis įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme nesikeičia. Taigi faktas apie Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą egzistuojantį pagrindą yra nustatytas ir nenuginčytas.

Be to, pareiškėjo argumentai apie teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje pagrindą paneigti paties pateikta mokymo įstaigos pažyma, jog numatoma magistrantūros studijų pabaiga 2019-01-14 9b.l. 7). Duomenų apie įstojimą į doktorantūros studijų programą nepateiktas.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus ir juos patvirtinančius įrodymus, nėra teisinio pagrindo pripažinti migracijos departamento skundžiamo sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu. Atsakovui pakako duomenų priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, remiantis gauta iš Vokietijos Federacinės Respublikos informacija bei papildomai surinktais duomenimis.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

atmesti pareiškėjo H. O. A. (H. O. A.) skundą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Jovita Einikienė

Beata Martišienė

Iveta Pelienė

Teisėjos