Dėl sprendimo panaikinimo

Administracinė byla Nr. I-731-189/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03176-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Tomo Blinstrubio, Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gedimino Užubalio,

dalyvaujant pareiškėjui R. H. (R. H.) ir jo atstovui advokatui V. Ž.,

atsakovo atstovei J. P.,

vertėjai I. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas R. H. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. (15/5-11) 11U-1169 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui R. H., panaikinimo“ (b. l. 16–18).

Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamu Sprendimu, skunde nurodo, jog po santuokos nutraukimo, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, jis pateikė Migracijos departamentui duomenis, kad turi veikiančią įmonę Lietuvos Respublikoje ir realiai dirba dar kitoje įmonėje, registruotoje Lietuvos Respublikoje. Todėl šiuo konkrečiu atveju turėjo būti atsižvelgta į aplinkybę, kad yra pagrindas spręsti klausimą dėl leidimo gyventi kitu pagrindu. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - Įstatymas) nustato, kad vien tik formaliais pagrindais priimti sprendimą negalima, bet būtina išsiaiškinti visas aplinkybes, kurių pagrindu yra sprendžiamas klausimas dėl leidimo gyventi Lietuvoje panaikinimo.

Pareiškėjo teigimu, Lietuvoje jis gyvena beveik 10 metų, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, be to nuo 2018 m. kovo mėn. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. Visos bendrovės moka mokesčius, nėra skolų nei valstybinėms institucijoms, nei kitoms bendrovės, nei darbuotojams. Nutraukus santuoką, Migracijos departamentas apie tai buvo informuotas. Migracijos departamentui buvo pateikti dokumentai dėl laikino leidimo gyventi Lietuvoje. Pateikti dokumentai dėl gyvenamosios vietos deklaravimo, esama darbo sutartis bei kiti dokumentai, susiję su darbo santykiais.

Pareiškėjo teigimu, jis Migracijos departamentui pateikė visus reikiamus dokumentus ir prašė spręsti klausimą dėl leidimo gyventi kitu pagrindu išdavimo. Tačiau toks prašymas net nebuvo svarstomas, nebuvo tinkamai įformintas jo pateikimas, nors svarstant leidimo gyventi jam Lietuvoje panaikinimo klausimą visa tai buvo svarstoma.

Pareiškėjo nuomone, būtent Migracijos departamentas yra atsakingas už tinkamą prašymų priėmimą jų registravimą ir priėmimo įforminimą. Kadangi sprendime buvo pripažinta, kad jo prašymas kitu pagrindu spręsti klausimą dėl leidimo gyventi Lietuvoje suteikimo yra gautas, atsakovas privalėjo tinkamai įforminti šį prašymą ir tinkamai atlikti šio klausimo svarstymo procedūrą, tačiau tai padaryta nebuvo bei 2018 m. spalio 6 d. buvo panaikintas jo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti, panaikinti skundžiamą Sprendimą ir įpareigoti išduoti laikiną leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje arba spręsti klausimą dėl pareiškėjo galimybės pateikti naują prašymą leidimui gauti. Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad šiuo atveju atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą pažeidė Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – Tvarkos aprašas) 24.17.2 papunktyje nustatytą terminą (2019 m. vasario 25 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 28–29).

Nurodo, kad pareiškėjas kompetentingų migracijos institucijų neinformavo apie tai, kad yra nutraukta jo santuoka su Lietuvos Respublikos piliete, taip pat nesikreipė dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo. Tai patvirtinta pareiškėjo asmens byloje surinkta medžiaga. Pareiškėjas dėl leidimo laikinai gyventi kreipėsi tik 2018 m. spalio 30 d., tačiau ne dėl darbo, o santuokos pagrindu. Pažymi, kad faktas, jog pareiškėjas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą Sprendimą, nes pareiškėjui leidimas gyventi buvo išduotas sudarytos santuokos pagrindu, o Migracijos departamentas, nustatęs imperatyvų pagrindą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo (pareiškėjo ir Lietuvos Respublikos pilietės santuoka buvo nutraukta) turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti leidimą laikinai gyventi.

Taip pat Migracijos departamentui nėra aiškūs pareiškėjo teiginiai apie kreipimąsi dėl leidimo laikinai gyventi kitu pagrindu išdavimo, kuriuose teigiama, kad jo prašymas buvo nesvarstytas, nes pateiktas netinkamai. Nėra aišku ir kokį pareiškėjas turi omeny nutarimą, kuriame konstatuota, kad jis netinkamai deklaravęs gyvenamąją vietą. Migracijos departamento nuomone, minėti pareiškėjo teiginiai neturi nieko bendro su priimtu ginčijamu Sprendimu, todėl turėtų būti nevertintini.

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, mano, kad Migracijos departamentas, išsamiai išnagrinėjęs visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo Migracijos departamento sprendimo išvadas, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (2019 m. vasario 25 d. teismo posėdžio garso įrašas).

konstatuoja :

Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. (15/5-11) 11U-1169 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui R. H., panaikinimo“ pagrįstumo ir teisėtumo.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. gegužės 2 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau – Migracijos valdyba) pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos valdyba 2017 m. birželio 28 d., Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei 43 straipsnio 1 dalies 5 punktu, priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 30–38)

Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2018 m. rugsėjo 13 d. priėmė sprendimą Nr. (15/5-11) 11U-1169 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui R. H., panaikinimo“, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 2, 143).

Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o Įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo ar keitimo pagrindus.

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu yra šeimos susijungimo atvejis.

Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi.

Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 4 punktu, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama santuoka.

Iš teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, o leidimas laikinai gyventi panaikinamas, esant bent vienam Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nustatytam pagrindui.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjo ir Lietuvos Respublikos pilietės J. K. santuoka sudaryta 2014 m. birželio 27 d. Pareiškėjo santuoka nutraukta 2018 m. birželio 11 d. (b. l. 59, 134).

Įvertinus nustatytas faktine aplinkybes teisės aktų kontekste darytina išvada, kad teisinis reglamentavimas, o būtent Įstatymo 50 straipsnio 1 dalis, imperatyviai nustato savarankiškus leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindus ir esant bent vienam Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nustatytam pagrindui, išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje asmeniui (užsieniečiui, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje) yra panaikinamas. Migracijos departamentui nustačius, kad pareiškėjo santuoka, kurios pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nutraukta 2018 m. birželio 11 d. (b. l. 134), atsirado pagrindas taikyti Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Kitaip tariant Migracijos departamentas nustatęs Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 4 punkte reglamentuotą savarankišką leidimo panaikinimo pagrindą (santuokos nutraukimą) turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą, priimti pareiškėjo atžvilgiu skundžiamą Sprendimą. Vadinasi, Migracijos departamentas turėjo teisėtą pagrindą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad pareiškėjas su Lietuvos Respublikos piliete J. K. santuoką sudarė dar kartą 2018 m. spalio 30 d., t. y. jau po skundžiamo Sprendimo priėmimo.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, administracinis teismas, nagrinėdamas ginčus dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų teisėtumo, vykdo viešojo administravimo subjektų kontrolę (ABTĮ 3 straipsnis). Administraciniam teismui vykdant viešojo administravimo subjektų kontrolę bylose dėl administracinių aktų panaikinimo, yra sprendžiama, ar administracinis aktas buvo teisėtas jo priėmimo metu. Administracinio akto teisėtumo, buvusio jo priėmimo metu, patikrinimas suponuoja išvadą, kad faktinės padėties pasikeitimas ar teisinio reglamentavimo pasikeitimas nedaro įtakos administracinio sprendimo teisėtumui, tačiau sudaro pagrindą priimti naują administracinį sprendimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1865/2013, 2014 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-133/2014, 2015 m. lapkričio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xMTcyLTYwMi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1172-602/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1172-602/2015">A-1172-602/2015</a>).

Nagrinėjamu atveju atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, galėjo remtis tik tais dokumentais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios jam buvo žinomos prieš priimant Sprendimą. Dokumentų, kurie priimti po skundžiamo Sprendimo ir kuriuos pareiškėjas pateikė teismui, Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, negalėjo jų įvertinti. Todėl teismas, vertindamas skundžiamo Sprendimo teisėtumą, negali atsižvelgti į dokumentus ir pasikeitusias faktines aplinkybes, kurios nebuvo žinomos viešojo administravimo subjektui priimant ginčijamą Sprendimą. Todėl įvertinus byloje esančią dokumentinę medžiagą bei šalių pateiktus argumentus, darytina išvada, kad pareiškėjui nutraukus santuoką 2018 m. birželio 11 d., atsakovas įgijo ne tik teisę, bet ir pareigą, taikyti Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas pareiškėjo atžvilgiu. Vadinasi, Migracijos departamento 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimas Nr. (15/5-11) 11U-1169 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui R. H., panaikinimo“ teisėtas ir pagrįstas.

Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad šiuo atveju atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą pažeidė Tvarkos aprašo 24.17.2 papunktyje nustatytą terminą.

Tvarkos aprašo 24 punkte reglamentuoti Įstatyme nustatytus leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindus patvirtinantys dokumentai. Tvarkos aprašo 24.17.2 papunktyje nustatyta, kad Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytą pagrindą, kai užsienietis iki santuokos ar registruotos partnerytės sutarties nutraukimo arba šeimos nario mirties dienos turėjo leidimą laikinai gyventi, išduotą šeimos susijungimo pagrindu, ir prašymas pakeisti leidimą pateiktas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo santuokos ar registruotos partnerytės sutarties nutraukimo arba šeimos nario mirties dienos – santuokos ar registruotos partnerystės sutarties nutraukimą arba šeimos nario mirtį patvirtinantis dokumentas, dokumentai, įrodantys, kad dėl santuokos ar registruotos partnerystės sutarties nutraukimo arba šeimos nario mirties atsirado itin sunkių aplinkybių (užsienietis vienas augina nepilnamečius vaikus arba globoja ar rūpinasi buvusio sutuoktinio ar asmens, su kuriuo buvo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečiais vaikais, arba dėl sveikatos būklės ar senyvo amžiaus negali išvykti iš Lietuvos Respublikos, arba neturi nuolatinės gyvenamosios vietos savo kilmės valstybėje), leidimas laikinai gyventi, išduotas šeimos susijungimo pagrindu;

Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai atsiranda itin sunkių aplinkybių, susijusių su santuokos ar registruotos partnerystės nutraukimu arba šeimos nario mirtimi, reglamentuojamų šio Įstatymo 51 straipsnio 5 dalyje numatytoje tvarkoje. Šiuo atveju prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi turi būti pateiktas iki santuokos ar registruotos partnerytės sutarties nutraukimo arba šeimos nario mirties dienos, jeigu užsieniečiui dar nebuvo išduotas leidimas laikinai gyventi šeimos susijungimo atveju, arba ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo santuokos ar registruotos partnerytės sutarties nutraukimo arba šeimos nario mirties dienos, jeigu užsienietis iki santuokos ar registruotos partnerytės sutarties nutraukimo arba šeimos nario mirties dienos turėjo leidimą laikinai gyventi, išduotą šeimos susijungimo atveju. Leidimas laikinai gyventi pagal šį punktą gali būti išduotas vieneriems metams.

Iš teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad pareiškėjo nagrinėjamu atveju ši norma nėra taikytina, nes pareiškėjas nenurodo itin sunkių aplinkybių, susijusių su santuokos nutraukimu. Be to, ši norma suteikia teisę spręsti, ar gali būti išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, bet ne imperatyviai nurodo atsakovui privalomumą išduoti leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu dėl itin sunkių aplinkybių, susijusių su santuokos nutraukimu. Pažymėtina, kad Įstatyme nėra reglamentuotas terminas per kurį turi būti priimtas sprendimas dėl leidimo panaikinimo paaiškėjus Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje reglamentuotiems pagrindams. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai šiuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti.

Pagal Įstatymo 40 straipsnio 5 dalies nuostatas, užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Iš teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad skundžiamas Sprendimas savaime neužkerta pareiškėjui teisės dirbti ir gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau jis turi teisę kreiptis į atsakovą su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje kitais Įstatyme nustatytais pagrindais.

Pažymėtina, kad pareiškėjo atstovas teismo posėdyje prašė apklausti liudytojais K. V. (K. V.) ir Migracijos departamento vyriausiąją specialistę D. R. dėl aplinkybių, susijusių su informacijos apie santuokos nutraukimą pateikimu Migracijos departamentui 2018 m. birželio 5 d. Įvertinus byloje surinktą medžiagą teisės aktų kontekste, darytina išvada, kad prašomų apklausti liudytojų nurodomos aplinkybės dėl santuokos nutraukimo informavimo 2018 m. birželio 5 d. nėra reikšmingos nagrinėjant keliamą ginčą, todėl prašymas dėl liudytojų apklausos netenkintas. Liudytoja J. K. teismo posėdyje apie santuokos sudarymo-nutraukymo-sudarymo aplinkybes neapklausta, nes nepateikė asmens tapatybės dokumento (originalo) (2019 m. vasario 25 d. teismo posėdžio garso įrašas ar informacinė pažyma).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimas Nr. (15/5-11) 11U-1169 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui R. H.“ yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Teismas nenustatė kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje taip pat prašė įpareigoti atsakovą išduoti laikiną leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje arba spręsti klausimą dėl pareiškėjo galimybės pateikti naują prašymą leidimui gauti. Pažymėtina, kad toks reikalavimas nebuvo pareikštas skunde, nebuvo spręstas šio reikalavimo priėmimo klausimas, todėl teismas dėl šio reikalavimo papildomai nepasisako.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. H. (R. H.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Tomas Blinstrubis

Bronius Januška

Gediminas Užubalis