Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Administracinė byla Nr. eI-173-189/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00815-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.13.5; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Tomo Blinstrubio, Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gedimino Užubalio,

dalyvaujant pareiškėjai R. V. ir pareiškėjo G. V. atstovei advokatei R. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. V. ir G. V. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjai R. V. ir G. V. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) 2018 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. (32.41- GPM E) RM-5872 (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti VMI prie LR FM per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti pažymą, patvirtinančią pareiškėjams teisę į gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) lengvatą palūkanoms už kreditą, suteiktą AB Danske banke Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamajam būstui, adresu (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su tikslu šią pažymą pateikti AB Danske bankui; 3) priteisti pareiškėjos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1–4).

Pareiškėjai skunde paaiškino, jog AB Danske bankas, kuris pareiškėjams yra suteikęs būsto kreditą, nurodė, kad yra būtina kreiptis į atsakovę ir gauti rašytinį patvirtinimą dėl teisės į GPM lengvatą palūkanoms už kreditą gyvenamajam būstui įsigyti. Pareiškėjai 2018 m. sausio 23 d. per portalą „Mano VMI“ pateikė prašymą, tačiau atsakovė skundžiamame Sprendime nurodė, kad pateiktu atveju Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte išdėstyta lengvata paklausime nurodytu atveju netaikytina, kadangi kreditas buvo suteiktas gyvenamojo namo rekonstrukcijai, o ne pastato pritaikymui gyvenamajai paskirčiai.

Pareiškėjai, nesutikdami su skundžiamu Sprendimu, nurodo, jog iš VĮ Registrų centro 2008 m. kovo 18 d. pažymėjimo ir 2006 m. balandžio 20 d. pažymėjimo matosi, kad daiktą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstruojant iš ūkinio pastato į gyvenamą namą buvo įvesti inžineriniai tinklai, kurių ūkiniame pastate nebuvo (dujos, šildymas, vandentiekis, kanalizacija), be to prie esamo ūkinio pastato buvo pristatyta dalis pastato, kuri kadastrinių matavimų byloje akivaizdžiai matosi pagal statinių išdėstymo planą, nes naujai pastatytas statinys yra didesnis ir kitokios formos, padidėjo bendro naudojimo plotas. Užstatymo plotas atsispindi nekilnojamojo turto registro pažymėjimuose, kurių yra pateikti du, t. y. ūkinio pastato ir gyvenamojo namo.

Nurodo, kad pagal teisinį reguliavimą (Statybos įstatymo (toliau – SĮ) 2 straipsnio 17 dalis, Statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (redakcija galiojusi nuo 2004-04-07 iki 2009-12-31)) šiuo konkrečiu atveju faktiškai buvo atlikta naujo statinio statyba, nes: 1) buvo pristatytas namo priestatas kurio ploto suma yra didesnė kaip 10 procentų buvusio ūkinio pastato ploto (užstatymo plotas padidėjo 29,2%, o naudingas plotas padidėjo 16,1%); 2) buvo nutiesti nauji inžineriniai tinklai naujose trasose (vandentiekis, elektra, dujos, įrengta vietinė kanalizacija, šildymas); 3) statinio paskirtis buvo pakeista iš „pagalbinio ūkio“ į „Gyvenamoji (vieno buto)“.

Pareiškėjų teigimu, jiems turi būti taikoma GPM lengvata būsto kredito palūkanoms pagal GPMĮ 21 straipsnį dar ir dėl kitų priežasčių, o būtent: 1) gyvenamasis namas buvo įsigytas šeimos poreikiams tenkinti. Šeima, t. y. R. V., G. V. ir nepilnametis sūnus R. V., šiame name faktiškai gyvena nuo 2007 m. rugpjūčio 13 d. iki šiol; 2) visi trys šeimos nariai savo gyvenamąją vietą nuo 2007 m. rugpjūčio 13 d. iki šiol yra deklaravę adresu (duomenys neskelbtini) 3) gyvenamasis namas yra šeimos būstas; 4) kreditas yra paimtas pirmam būstui įsigyti; 5) pareiškėjai yra susiję asmenys, kaip tai apibrėžia GPMĮ 2 straipsnio 19 dalies 4 punktas; 6) VMI išaiškindama klausimą, kokie asmenys gali pasinaudoti lengvata ir atimti palūkanas iš apmokestinamųjų pajamų už kreditą gyvenamajam būstui įsigyti nurodė: „Gyventojas, gavęs kreditą gyvenamajam būstui statyti arba jam įsigyti bei pats mokantis už jį palūkanas, iš savo apmokestinamųjų pajamų gali atimti visą per atitinkamą mokestinį laikotarpį faktiškai sumokėtų palūkanų sumą. Jeigu kreditas gyvenamajam būstui statyti ar jam įsigyti yra paimtas vieno iš sutuoktinių vardu, o palūkanas moka kitas sutuoktinis, tai sumokėtas palūkanas už paimtą kreditą iš savo gautų metinių apmokestinamųjų pajamų gali atimti ir tas kitas sutuoktinis, neatsižvelgiant į tai, kad kreditas gautas ne jo vardu“. Be to, pareiškėjai skundą dėl teisės į lengvatą grindžia VMI prie FM 2007 metų išaiškinimais pateiktais VMI prie FM interneto svetainėje (adresu www.vmi.lt).

Teismo posėdyje pareiškėja ir pareiškėjo atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti (2019 m. vasario 25 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Atsakovė VMI prie FM atsiliepime su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 51–55).

Nurodo, kad GPMĮ 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 131, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas 2009 m. ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais iš savo metinių apmokestinamųjų pajamų gali atimti palūkanas už vieną paimta kreditą (arba jo dalį) vienam gyvenamajam būstui statyti ar įsigyti, jeigu toks kreditas yra paimtas ir rašytinis susitarimas dėl gyvenamojo būsto, kuriam įsigyti paimtas kreditas, statybos ar įsigijimo sutartis sudaryta iki 2009 m. sausio 1 d. Mokesčio lengvata palūkanoms už kreditą gyvenamajam būstui statyti arba jam įsigyti gali būti taikoma tik tuo atveju, kai tenkinamos visos GPMI nustatytos sąlygos.

Mokesčių administratorius, nagrinėdamas gyventojų prašymus dėl lengvatos būsto palūkanoms taikymo, vertina paties gyventojo pateikta informaciją bei pridėtus dokumentus, siekdamas nustatyti, ar tenkinamos esminės lengvatos taikymo aplinkybės: kada gautas kreditas, kokia kredito paskirtis, kas gavo kreditą, kas moka palūkanas (patiria išlaidas), ar palūkanos mokamos už turtą, kuris priklauso / priklausys pačiam gyventojui ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Atsakovė dėl pareiškėjos pateikto VMI prie FM išaiškinimo nurodo, kad GPMĮ apibendrintame paaiškinime (komentare), kuris suderintas su Lietuvos Respublikos finansų ministerija ir paskelbtas VMI interneto svetainėje (adresu www.vmi.lt), be kita ko yra įtvirtinta nuostata, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas iš savo metinių pajamų taip pat gali atimti palūkanas mokamas už įstatyme nurodytus reikalavimus atitinkantį paimtą vieną kreditą, „kurio paskirtis - pastato ar jo dalies pritaikymas gyvenamajai paskirčiai, jei toks pastato pritaikymas laikomas „naujo statinio statyba“ pagal SĮ bei jį lydimuosius teisės aktus“. Pareiškėjų konkrečiu atveju šis paaiškinimas būtų aktualus ir taikytinas, jeigu pareiškėjų gauto kredito paskirtis – pastato ar jo dalies pritaikymas gyvenamajai paskirčiai.

Pareiškėjos R. V. VMI prie FM 2018 m. sausio 23 d. per portalą Mano VMI pateiktame paklausime nurodyta, kad 2006 m. lapkričio 6 d. buvo sudaryta Kredito sutartis tarp AB Danske banko ir kredito gavėjo G. V. dėl kredito suteikimo namo rekonstrukcijai (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2012 m. lapkričio 23 d. buvo sudarytas susitarimas dėl Kredito sutarties, sudarytos 2006 m. lapkričio 6 d. tarp AB Danske banko ir G. V., dalinio sąlygų pakeitimo ir papildymo, pagal kurį prievolę pagal kreditavimo sutartį kaip bendraskolė įstojo R. V.. Prie paklausimo pridėti tik tokie dokumentai: santuokos liudijimas, pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą, susitarimas, pažymėjimas, kuriems esant buvo pagrįstai paaiškinta, kad „konkrečiu rašte nurodytu atveju, prie paklausimo pridėtų dokumentų turinys įrodo, kad kreditas buvo suteiktas gyvenamojo namo rekonstrukcijai, o ne pastato pritaikymui gyvenamajai paskirčiai, ir todėl GPMĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte (galiojusiame iki 2008 m. gruodžio 31 d.) išdėstyta tęstinė lengvata paklausime nurodytu atveju netaikytina“.

VMI prie FM taip pat pažymi, kad pareiškėjų teismui pateiktame skunde atskleistos papildomos aplinkybės, kurios nebuvo pateiktos jų 2018 m. sausio 23 d. paklausime, atsakymas į kurį yra skundžiamas, tačiau svarbios GPMĮ taikymo prasme.

Atsakovės teigimu, aplinkybė, kad 0,0518 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), jame esantį ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pareiškėja R. V. įgijo asmeninės nuosavybės teise, pagal 2006 m. kovo 28 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), vertintina kaip svarbi, nes ji patvirtina, kad išvardytas turtas įgytas ne iš kredito lėšų. Ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) teisinė registracija iki kredito gavimo ir gyvenamojo namo teisinė registracija po šio pastato rekonstrukcijos, patvirtina, kad šis turtas priklausė ir priklauso pareiškėjai R. V. asmeninės nuosavybės teise ir jokiais kitais teisiniais pagrindais nebuvo pripažintas bendra sutuoktinių nuosavybe. Taigi, VMI prie FM, vertindama tik gyventojų pajamų mokesčių lengvatos taikymui reikšmingas aplinkybes, kurios išdėstytos, bei tas, kurios atskleistos skunde, konstatuoja, kad GPMĮ taikymo prasme pareiškėjas G. V. pagal 2006 m. lapkričio 6 d. sudarytą kredito sutartį mokėjo palūkanas sutuoktinės asmeninės nuosavybės teise jau turėtam (iki kredito gavimo) turtui rekonstruoti. Pažymi, kad kredito sutartis nebuvo pateikta VMI prie FM.

Pareiškėja R. V., kuriai priklausė už kreditą rekonstruojamas turtas, iki įstatyme nustatytos datos (iki 2009 m. sausio 1 d.) jokio kredito nebuvo gavusi. Taip pat pažymi, kad G. V. su AB Danske banku 2006 m. lapkričio 6 d. kredito sutartis nebuvo pateikta atsakovei.

VMI prie FM nuomone, pareiškėjų skundas turėtų būti nagrinėjamas tik dėl to, ar raštas (Sprendimas) atitinka teisės aktų reikalavimus, t. y. ar pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnio 13 punkte įtvirtintą išsamumo principą, yra išsamus, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. VMI prie FM skundžiamame rašte išdėstė paaiškinimus dėl GPMĮ nuostatų taikymo pareiškėjos konkrečiu rašte nurodytu atveju, jame yra išsamiai bei aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, pasiremta konkrečiomis teisės aktų normomis, kuriomis remiantis išaiškinta pareiškėjai situacija, todėl raštas yra išsamus, motyvuotas ir atitinka VAĮ nustatytus reikalavimus ir naikinti jo nėra pagrindo.

Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b. l. 123), bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta.

konstatuoja :

Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo dėl VMI prie FM 2018 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. (32.41- GPM E) RM-5872 pagrįstumo ir teisėtumo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Iš teismui pateikto medžiagos nustatyta, kad pareiškėja 2018 m. sausio 23 d. prašymu kreipėsi į VMI prie FM dėl GPM lengvatos taikymo palūkanoms už kreditą gyvenamajam būstui pažymos išdavimo, kuriame nurodė, kad AB Danske bankas nurodymu yra būtina kreiptis į VMI prie FM ir gauti rašytinį patvirtinimą dėl teisės į GPM lengvatą palūkanoms už kreditą gyvenamajam būstui įsigyti. Nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju kreditas buvo paimtas vieno iš sutuoktinių vardu, tačiau panaudotas šeimos gyvenamajam būstui statyti, tai buvo pirmasis kreditas ir pirmasis šeimos gyvenamasis būstas, todėl lengvata yra taikytina ir prašė išduoti pažymą patvirtinančią pareiškėjams teisę į GPM lengvatą palūkanoms už kreditą Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamajam būstui, adresu (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su tikslu šią pažymą pateikti AB Danske bankui (b. l. 7–8, 55–56).

VMI prie FM VMI prie FM 2018 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. (32.41- GPM E) RM-5872 nurodė, kad šiuo atveju, kai būsto kreditas suteiktas pastato rekonstravimui, ši lengvata galėtų būti taikoma tuo atveju, kai kredito paskirtis - pastato ar jo dalies pritaikymas gyvenamajai paskirčiai, jei toks pastato pritaikymas pagal SĮ bei jį lydimuosius teisės aktus laikomas naujo statinio statyba. Taip pat nurodė, kad konkrečiu rašte nurodytu atveju, prie paklausimo pridėtų dokumentų turinys įrodo, kad kreditas buvo suteiktas gyvenamojo namo rekonstrukcijai, o ne pastato pritaikymui gyvenamajai paskirčiai, todėl GPMĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte išdėstyta lengvata paklausime nurodytu atveju netaikytina (b. l. 5–6, 57).

Pagal GPMĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punkto (redakcija galiojusi iki 2008 m. gruodžio 30 d.) nuostatas iš pajamų gali būti atimamoms šios per mokestinį laikotarpį patirtos nuolatinio Lietuvos gyventojo išlaidos - palūkanos už vieną paimtą kreditą (arba jo dalį) vienam gyvenamajam būstui statyti arba jam įsigyti, sumokėtos banko, kitoms kredito įstaigoms arba finansų ministro sąraše nurodytiems užsienio valstybių fondams ir valstybinėms finansinėms institucijoms, kurių daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) paketo turėtojai yra užsienio valstybių vyriausybės.

GPMĮ 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 131, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas 2009 metais ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais iš savo metinių apmokestinamųjų pajamų gali atimti palūkanas už vieną paimta kreditą (arba jo dali) vienam gyvenamajam būstui statyti ar įsigyti, jeigu toks kreditas yra paimtas ir rašytinis susitarimas dėl gyvenamojo būsto, kuriam įsigyti paimtas kreditas, statybos ar įsigijimo sutartis sudaryta iki 2009 m. sausio 1 d.

Iš teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas iš savo metinių apmokestinamųjų pajamų gali atimti palūkanas už vieną paimta kreditą (arba jo dali) vienam gyvenamajam būstui statyti ar įsigyti, jeigu toks kreditas yra paimtas ir rašytinis susitarimas dėl gyvenamojo būsto, kuriam įsigyti paimtas kreditas, statybos ar įsigijimo sutartis sudaryta iki 2009 m. sausio 1 d. Vadinasi, mokesčio lengvata palūkanoms už kreditą gyvenamajam būstui statyti arba jam įsigyti gali būti taikoma tik tuo atveju, kai tenkinamos visos GPMĮ nustatytos sąlygos.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjai susituokė 1997 m. liepos 5 d. (b. l. 9). Santuokoje 2000 m. balandžio 16 d. gimė sūnus R. V. (b. l. 10).

2006 m. kovo 28 d. dovanojimo sutarties pagrindu R. V. įgijo 0,0518 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jame esantį ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 15–17).

2006 m. lapkričio 6 d. buvo sudaryta Kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp AB Danske banko (tuo metu AB SAMPO bankas) ir kredito gavėjo G. V. dėl kredito suteikimo namo rekonstrukcijai (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kredito laiduotoja - R. V. (b. l. 133–141).

2006 m. spalio 5 d. išduotas Statybos leidimas Nr. GR-52. Statybos darbų rūšis – rekonstrukcija, statybos objektas – gyvenamas namas, rekonstruojant ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 20–21).

Nuo 2007 m. rugpjūčio 13 d. G. V., R. V. ir sūnus R. V. savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 11–13).

2008 m. vasario 25 d. buvo išduotas Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (rekonstruoto), (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti aktas (b. l. 22–23).

2012 m. lapkričio 23 d. buvo sudarytas susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini)-P-3 dėl Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos 2006 m. lapkričio 6 d. tarp Danske Bank ir V. G., dalinio sąlygų pakeitimo ir papildymo, kurio esmė yra ta, kad į prievolę pagal kreditavimo sutartį kaip bendraskolė įstojo R. V.. Tokiu būdu šiuo metu bendraskoliai pagal prievolę yra G. V. ir R. V.. Šiuo papildomu susitarimu pareiškėja R. V. iš kredito laiduotojos tapo bendraskole/kredito gavėja. (b. l. 14).

VMI prie FM, aiškindama gyventojų pajamų mokesčio lengvatų taikymo galimybes gyventojams, mokantiems palūkanas už kreditą gyvenamajam būstui įsigyti, 2007 m. išaiškinimuose yra nurodžiusi, kad gyventojų pajamų mokesčio lengvata yra taikoma už nuo 2006 m. spalio 19 d. paimtą kreditą vienam gyvenamajam būstui statyti arba jam įsigyti. VMI nurodė, kad lengvata taikoma palūkanoms, mokamoms už paimtą kreditą, kurio paskirtis pastato pritaikymas gyvenamajai paskirčiai, jei toks pastato pritaikymas laikomas „naujo statinio statyba“ pagal SĮ V skyrių“ (šaltinis – VMI prie FM interneto svetainė).

Atsižvelgiant į pateiktą išaiškinimą, darytina išvada, kad gyventojų pajamų mokesčio lengvata yra taikoma už nuo 2006 m. spalio 19 d. paimtą kreditą palūkanoms vienam gyvenamajam būstui statyti arba jam įsigyti, kurio paskirtis pastato pritaikymas gyvenamajai paskirčiai, jei toks pastato pritaikymas laikomas „naujo statinio statyba“ pagal SĮ V skyrių.

SĮ 2 straipsnio 17 dalyje (redakcija galiojusi Statybos leidimo išdavimo metu) nustatyta, kad naujo statinio statyba – statybos rūšis, kai yra tikslas statybos sklype, kuriame yra ar nėra statinių, pastatyti naują statinį (nutiesti naujus inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas); pastatyti esamo statinio antžeminį ar požeminį priestatą, neatsižvelgiant į tai, ar jie savo paskirtimi bus susiję, ar ne (išskyrus priestatų statybą, kuri pagal šio straipsnio 18 dalį priskirta statinio rekonstravimui); atstatyti buvusį (sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą) statinį; atkurti sugriuvusią, sunaikintą ar išnykusią nekilnojamąją kultūros paveldo vertybę. Pagal SĮ 2 straipsnio 18 dalį Statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kai yra tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę: pastatyti naujus aukštus (antstatus) ar nugriauti dalį esamų (nedidinant statinio užimto žemės ploto matmenų, išskyrus šioje dalyje nurodytą priestato atvejį); pristatyti prie statinio (ar pastatyti tarp gretimų statinių) priestatą – pagalbinį statinį (pagal naudojimo paskirtį susijusį su statiniu, prie kurio jis pristatomas), kurio visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma nebūtų didesnė kaip 10 procentų už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio priestatas pristatomas, plotų sumą; iš esmės keisti statinio fasadų išvaizdą (keičiant apdailą – jos konstrukcijas, medžiagas, įrengiant naujus statinio elementus – balkonus, duris, langus, architektūros detales, keičiant šių statinio elementų matmenis, tipą, išdėstymą ar juos pašalinant); keisti (pašalinti nereikalingas) bet kurias laikančiąsias konstrukcijas kito tipo konstrukcijomis; iš esmės keisti pastato patalpų planą pertvarkant laikančiąsias konstrukcijas; apšiltinti statinio išorines atitvaras (sienas, stogą); atlikti šio straipsnio 20 dalyje išvardytus statinio kapitalinio remonto darbus, jei šie darbai atliekami kartu su statinio rekonstravimu; pertvarkyti statinio bendrąsias inžinerines sistemas keičiant jų tipą, pralaidumą; atlikti technologinių įrenginių ir technologinių inžinerinių sistemų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų rekonstravimo darbus, nurodytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose; pritaikyti statinį naujai paskirčiai, kai normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nustatyti naujos statinio paskirties reikalavimai yra griežtesni negu buvusios ir kai šių reikalavimų negalima laikytis atliekant paprastąjį ar kapitalinį remontą.

Nors pareiškėjai skunde nurodo, kad šiuo atveju buvo atlikta naujo statinio statyba, tačiau teismas su šiais argumentais nesutinka, nes Statybos leidimas išduotas rekonstruoti ūkinį pastatą (b. l. 20–21), be to, kreditas suteiktas namo rekonstrukcijai (b. l. 133–135).

Pažymėtina, kad GPMĮ apibendrintame paaiškinime (komentare) paskelbtame VMI interneto svetainėje (adresu www.vmi.lt), be kita ko, yra įtvirtinta nuostata, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas iš savo metinių pajamų taip pat gali atimti palūkanas mokamas už įstatyme nurodytus reikalavimus atitinkantį paimtą vieną kreditą, „kurio paskirtis - pastato ar jo dalies pritaikymas gyvenamajai paskirčiai, jei toks pastato pritaikymas laikomas „naujo statinio statyba“ pagal SĮ bei jį lydimuosius teisės aktus“. Pareiškėjų atveju šis paaiškinimas būtų taikytinas, jeigu pareiškėjų gauto kredito paskirtis – pastato ar jo dalies pritaikymas gyvenamajai paskirčiai.

VMI prie FM konsultacijos raštu teikiamos, vadovaujantis Konsultacijų ir informacijos teikimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje taisyklėmis, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. VA-66 „Dėl konsultacijų ir informacijos teikimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje taisyklių patvirtinimo“, (toliau – Taisyklės). Taisyklių 24 punkte (redakcija galiojusi pareiškėjos prašymo pateikimo metu) nustatyta, kad mokesčių mokėtojų rašytiniuose paklausimuose pateikti duomenys netikrinami, t. y. pripažįstama, kad jie yra teisingi, ir konsultacijos teikiamos pagal paklausėjo pateiktus duomenis.

Iš teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad mokesčių administratorius, nagrinėdamas gyventojų prašymus vertina paties gyventojo pateiktą informaciją bei pridėtus dokumentus, pripažįstama, kad jie yra teisingi, todėl konsultacijos teikiamos pagal paklausėjo pateiktus duomenis.

Taisyklių 37 punkte nustatyta, kad jeigu dėl objektyvių priežasčių (dėl suformuotos skirtingos ar visai nesuformuotos mokestinės praktikos, neparengto apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo (komentaro), dėl informacijos, konsultacijos iš kitų institucijų reikalingumo ir panašiai) negalima laiku parengti rašytinės konsultacijos per Taisyklių 36 punkte nustatytą terminą, šis terminas gali būti pratęstas dar iki 20 darbo dienų. Kai atsakymas į paklausimą yra susijęs su apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo (komentaro) parengimo inicijavimu, per šiame punkte nustatytą terminą parengiama ir paklausėjui pateikiama konsultacija su VMI prie FM nuomone, nurodant, kad pateikta VMI prie FM nuomonė yra negalutinė ir yra inicijuotas (inicijuojamas) tuo klausimu apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo (komentaro) parengimas.

Pareiškėjos R. V. VMI prie FM 2018 m. sausio 23 d. prašyme nurodyta, kad pridedami tokie dokumentai: santuokos liudijimas, pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą – 2 vnt., susitarimas, pažymėjimas (b. l. 7–8).

Įvertinus, šiuos dokumentus, darytina išvada, kad mokesčių administratorius pagal jam pateiktus duomenis pagrįstai paaiškino, kad kreditas buvo suteiktas gyvenamojo namo rekonstrukcijai, o ne pastato pritaikymui gyvenamajai paskirčiai, todėl GPMĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte (redakcija, galiojusi iki 2008 m. gruodžio 31 d.) išdėstyta lengvata paklausime nurodytu atveju netaikytina.

Pareiškėjai skunde nurodo, kad 0,0518 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), jame esantį ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pareiškėja R. V. įgijo asmeninės nuosavybės teise, pagal 2006 m. kovo 28 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir šią aplinkybę grindžia VĮ Registro centro 2006 m. balandžio 20 d. ir 2008 m. kovo 18 d. pažymėjimais (b. l. 15–19). Vadinasi, turtas, kuriam rekonstruoti suteiktas kreditas, įgytas ne iš kredito lėšų ir pareiškėjas G. V. pagal 2006 m. lapkričio 6 d. sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjo palūkanas sutuoktinės asmeninės nuosavybės teise jau turėtam (iki kredito gavimo) turtui rekonstruoti.

Pažymėtina, kad nei teismui, nei atsakovei nepateikti įrodymai, pagrindžiantys, kad rekonstruotas turtas, kuriam suteiktas kreditas, yra pripažintas bendra sutuoktinių nuosavybe. Be to, byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pareiškėja, kuriai priklausė už kreditą rekonstruojamas turtas, iki 2009 m. sausio 1 d. jokio kredito nebuvo gavusi.

Įvertinus byloje nustatytas faktine aplinkybes teisės aktų kontekste, darytina išvada, kad VMI prie FM) 2018 m. vasario 20 d. sprendimas, įformintas raštu Nr. (32.41- GPM E) RM-5872, yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Teismas nenustatė kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjai skunde taip pat teismo prašo įpareigoti VMI prie LR FM per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti pažymą, patvirtinančią pareiškėjams teisę į GPM lengvatą palūkanoms už kreditą, suteiktą AB Danske banke Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamajam būstui, adresu (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su tikslu šią pažymą pateikti AB Danske bankui. Pažymėtina, kad šis reikalavimas yra išvestinis iš skundžiamo Sprendimo. Teismui konstatavus sprendimo teisėtumą, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Pareiškėjai taip pat prašo priteisti jai iš atsakovo patirtas bylinėjimo išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjų skundo reikalavimai atmestini, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymą dėl patirtų bylinėjimo išlaidų atlyginimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjų R. V. ir G. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Tomas Blinstrubis

Bronius Januška

Gediminas Užubalis