Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su juo nustatymo

Civilinė byla Nr. e2A-71-544/2024

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00132-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1

(S)

PANEVĖŽIO apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 7 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Ramunės Čeknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Dambrauskaitės ir Alvidos Jasaitytės-Pralgauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. T. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-972-1000/2023 pagal ieškovo I. H. ieškinį atsakovei A. T. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su juo nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas I. H. teismui pateiktu ieškiniu prašė: 1) nustatyti nepilnametės dukros A. T. (gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su jos motina atsakove A. T. jos gyvenamojoje vietoje; 2) patvirtinti ieškovo bendravimo ir dalyvavimo nepilnametės dukros auklėjime tvarką: 2.1. Ieškovas turi teisę 45 min kasdien nekliudomai bendrauti su dukra telefonu ar bendravimo internete programų (video pokalbių) pagalba nuo 17.00 val. iki 20.30 val. Atsakovė turi suteikti vaikui mobiliojo ryšio/ bendravimo internete programų (video pokalbių) prietaisą, kuriuo ieškovas galėtų susisiekti nurodytu bendravimo valandų metu su dukra; dukrai suteikta asmeninio ryšio priemonė turi būti visada prieinama telefoniniams ar bendravimo internete programų (video pokalbių) pokalbiams jos tuometinėje gyvenamojoje ar buvimo vietoje (pvz. registruotoje vietoje, išvažiavus savaitgaliui į svečius, pas gimines, ligoninėje, sanatorijoje ir pan.). Nesant galimybės susisiekti su dukra naudojantis jai suteiktomis priemonėmis, tas iš tėvų, su kuriuo yra dukra, turi sudaryti galimybę dukrai naudoti vaiko tėvų asmenines mobiliojo ryšio ar bendravimo internete programų (video pokalbių) priemones; 2.2. Tuo metu, kai ieškovas atvyksta į Lietuvą, jis turi teisę paimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar (ugdymo) mokymo įstaigos, atvykimo dieną nuo 16.30 val. ir praleisti su ja 7 (septynias) dienas laiko savo nuožiūra pasirinktoje vietoje ir paskutinę bendravimo su dukra dieną 19.00 val. pristatyti dukrą į jos gyvenamąją vietą. Ši bendravimo tvarka negali trukdyti dukros ugdymo ir mokymosi proceso. Ieškovas apie savo atvykimo į Lietuvą laiką informuoja atsakovę prieš savaitę laiko SMS žinute, nurodydamas bendravimo su dukra termino pradžią. Nesant tokios galimybės, dukros liga, užimtumas, tėvo liga, bendravimas su dukra perkeliamas kitam, šalių sutartam, laikui; 2.3. Ieškovas turi teisę savo nuožiūra du kartus per savaitę, darbo dienomis paimti dukrą nuo 16.30 val. ir praleisti su ja laiką savo nuožiūra pasirinktoje vietoje. Dukra turi būti grąžinta į jos gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20.00 val. Apie numatomą tokį bendravimą su dukra ieškovas iš anksto informuoja atsakovę SMS žinute ne vėliau kaip prieš 24 val. prieš susitikimą su dukra. Su dukra susitinkama atsižvelgiant į jos interesus, fiziologinius poreikius, vystymąsi. Dukra paimama iš jos gyvenamosios vietos, ar kitos jo buvimo vietos (mokyklos, būrelio ar pan.) ir pristatoma į jos gyvenamąją vietą, jei su atsakove nesusitariama kitaip; 2.4. Ieškovas turi teisę praleisti su dukra, kai ji mokosi mokymosi ar ugdymo įstaigose, pusę jai priklausančių pavasario, rudens ir žiemos atostogų, bei 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų vaikų vasaros atostogų metu. Atostogos bei jų trukmė turi būti suderinta šalių iš anksto ne vėliau kaip prieš 2 (du) mėnesius iki numatomų atostogų su dukra; 2.5. Ieškovas turi teisę su dukra bendrauti kiekvienais poriniais metais per Šv. Velykas, paimant vaiką penktadienį 16.30 val. ir grąžindamas antrą Šv. Velykų dieną iki 18.30 val. į jos gyvenamąją vietą, pranešdamas apie šį bendravimą prieš savaitę laiko SMS žinute atsakovei; 2.6. Ieškovas turi teisę su dukra bendrauti kiekvienais neporiniais metais per Šv. Kūčias/ Šv. Kalėdas, paimant vaiką gruodžio 24 d. 16.00 val. ir grąžindamas gruodžio 26 d. iki 18.00 val. į jos gyvenamąją vietą, pranešdamas apie šį bendravimą prieš savaitę laiko SMS žinute atsakovei; 2.7. Ieškovas turi teisę dukrą atostogų metu išsivežti į užsienį, įspėjęs atsakovę prieš vieną mėnesį laiko SMS žinute; 2.8. Tuo atveju, jei dėl nenumatytų priežasčių nustatytu laiku ieškovas negalės bendravimui paimti dukros (liga, darbas, vaikų liga) ir/ar dukra negalės išvykti su juo, apie tai tėvai vienas kitą įspėja ne vėliau kaip prieš dvi dienas SMS žinute; 2.9. Dukros gimimo dienos šventėje dalyvaus abu tėvai pagal kiekvieno užimtumą ir galimybes; 2.10. Ieškovas privalo užtikrinti, kad bendravimas su dukra būtų derinamas su jos ugdymo grafiku, užklasine veikla, poilsio režimu; 2.11. Vaiko tėvai įsipareigoja užtikrinti, kad būtų gerbiamos dukros teisės ir pareigos, įsipareigoja tinkamai prižiūrėti ir auklėti nepilnametį vaiką, rūpintis jo vystymusi, nesudaryti kliūčių kitai šaliai bendrauti ir auklėti vaiką; 2.12. Paimant ieškovui dukrą iš jos gyvenamosios vietos atsakovė parengia vaiko papildomus rūbų, higienos komplektus. Ieškovas bendravimo su dukra laike užtikrina tinkamas ir saugias jos gyvenimo sąlygas, maitinimą, tinkamą vaiko sveikatos priežiūrą; 2.13. Vaiko tėvai įsipareigoja nuolat, ne rečiau kaip kartą per mėnesį, keistis (elektroniniu paštu) informacija, apie vaiko ugdymo/ mokymosi rezultatus, prisijungia prie vaiko elektroninio mokymosi dienyno, sprendžia būtinus vaiko poreikius mokymosi rezultatams pasiekti, lankymo ugdymo įstaigoje poreikius ir problemas, taip pat patys nedelsiant informuoja raštu (elektroniniu paštu) vaikui susirgus ar turint kitokių sunkumų, vienas kitą; 2.14. Abu tėvai gera valia gali nustatyti ir kitas bendravimo su vaiku sąlygas, kurios neprieštarautų vaiko interesams, arba tai padarydami papildomai kreipdamiesi į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo; 2.15. Nevykdant vaiko tėvui ar motinai nustatytų bendravimo su vaiku tvarkos, ji gali būti vykdoma priverstine tvarka; 3) įpareigoti atsakovę per 3 (tris) darbo dienas nuo galutinio sprendimo šioje civilinėje byloje įsigaliojimo dienos pateikti ieškovui kontaktinį telefono numerį, kuriuo bus derinami bendravimo su dukra klausimai bei sąskaitos, į kurią ieškovas galėtų mokėti išlaikymą dukrai, duomenis; 4) priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad yra atsakovės nepilnametės dukters A., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. 2020 m. sausio mėnesį atsakovė be jo sutikimo su dukra išvyko gyventi į Lietuvą, kur iki šiol gyvena. Su dukra daugiau kaip trejus metus nesimatė ir su ja nebendravo, nes atsakovė su juo nebendrauja, jis nežino nei vaiko gyvenamosios vietos, nei kitų kontaktinių duomenų. Esant tokiai situacijai prašo dukters gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove ir nustatyti ieškinyje nurodytą bendravimo su nepilnamete dukra tvarką.

3. Atsakovė nurodė, kad sutinka su ieškovo reikalavimu dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo su ja, tačiau nesutinka, jog būtų nustatyta ieškovo bendravimo su jos nepilnamete dukra tvarka, nes ieškovas vaiko gimimo liudijime nėra nurodytas vaiko tėvu, jis ją apgaudinėjo, grasino jai ir šeimos nariams, galimai siekia pagrobti dukrą ir išvešti į Kosovą, gali dukrą prieš ją nuteikti, dėl smurto prieš ją Vokietijoje yra kreipusis į teisėsaugos instituciją, niekada nesirūpino dukra ir jos neišlaikė.

4. Institucija, teikianti išvadą byloje, nurodė, jog neprieštarauja, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove, tačiau mano, jog bendravimo tvarka turėtų būti nustatoma tokia, kuri atitiktų geriausius nepilnamečio interesus. Rekomenduoja šalims susitarti, kad bendravimo tvarka būtų tinkama ir realiai vykdoma. Tam, kad būtų įgyvendinama tokia bendravimo tvarka, kokios prašo ieškovas, reikalingas pereinamasis laikotarpis, kurio metu vaikas sukurtų ryšį su ieškovu ir nepatirtų neigiamų išgyvenimų pasilikęs su tėvu ilgesniam laikui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies.

6. Teismas nustatė nepilnametės A. T., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su vaiko motina A. T. jos gyvenamojoje vietoje ir tokią ieškovo I. H. bendravimo su nepilnamete dukra tvarką:

6.1. Pereinamuoju laikotarpiu pirmus 3 (tris) mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovas turi teisę 4 (keturis) kartus per savaitę iki 30 min. laikotarpiu nuo 18 val. iki 20 val. bendrauti su dukra telefonu ar bendravimo internete programų (vaizdo pokalbių) pagalba, matydamas jos vaizdą, pradžioje dalyvaujant ir atsakovei. Praėjus trims mėnesiams ieškovas turi teisę vieną kartą per mėnesį atvykti į Lietuvą ir susitikti su dukterimi ne darbo dienomis dvi dienas (šeštadienį ir sekmadienį) iki 8 val. per dieną, be nakvynių, susitikimų metu dalyvaujant nepilnamečio vaiko motinai ar kitam artimajam asmeniui.

6.2. Po pereinamojo laikotarpio nustatoma tokia ieškovo bendravimo su dukra tvarka:

6.2.1. Ieškovas turi teisę 45 min. kasdien nekliudomai bendrauti su dukra telefonu ar bendravimo internete programų (video pokalbių) pagalba nuo 18.00 val. iki 20.00 val. Atsakovė turi suteikti vaikui mobiliojo ryšio/ bendravimo internete programų (video pokalbių) prietaisą, kuriuo ieškovas galėtų susisiekti nurodytu bendravimo valandų metu su dukra; dukrai suteikta asmeninio ryšio priemonė turi būti visada prieinama telefoniniams ar bendravimo internete programų (video pokalbių) pokalbiams jos tuometinėje gyvenamojoje ar buvimo vietoje (pvz. registruotoje vietoje, išvažiavus savaitgaliui į svečius, pas gimines, ligoninėje, sanatorijoje ir pan.). Nesant galimybės susisiekti su dukra naudojantis jai suteiktomis priemonėmis, tas iš tėvų, su kuriuo yra dukra, turi sudaryti galimybę dukrai naudoti vaiko tėvų asmenines mobiliojo ryšio ar bendravimo internete programų (video pokalbių) priemones;

6.2.2. Ieškovas turi teisę savo nuožiūra du kartus per savaitę, darbo dienomis paimti dukrą nuo 17.00 val. ir praleisti su ja laiką savo nuožiūra pasirinktoje vietoje. Dukra turi būti grąžinta į jos gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 19.00 val. Apie numatomą tokį bendravimą su dukra ieškovas iš anksto informuoja atsakovę SMS žinute ne vėliau kaip prieš 2 paras prieš susitikimą su dukra. Su dukra susitinkama atsižvelgiant į jos interesus, fiziologinius poreikius, vystymąsi. Dukra paimama iš jos gyvenamosios vietos ar kitos jo buvimo vietos (mokyklos, būrelio ar pan.) ir pristatoma į jos gyvenamąją vietą, jei su atsakove nesusitariama kitaip;

6.2.3. Ieškovas turi teisę praleisti su dukra, kai ji mokosi mokymosi ar ugdymo įstaigose, pusę jai priklausančių pavasario, rudens ir žiemos atostogų bei 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų vaikų vasaros atostogų metu. Atostogos bei jų trukmė turi būti suderinta šalių iš anksto ne vėliau kaip prieš 2 (du) mėnesius iki numatomų atostogų su dukra;

6.2.4. Ieškovas turi teisę su dukra bendrauti kiekvienais poriniais metais per Šv. Velykas, paimant vaiką penktadienį 16.30 val. ir grąžindamas antrą Šv. Velykų dieną iki 18.00 val. į jos gyvenamąją vietą, pranešdamas apie šį bendravimą prieš savaitę laiko SMS žinute atsakovei;

6.2.5. Ieškovas turi teisę su dukra bendrauti kiekvienais neporiniais metais per Šv. Kūčias/ Šv. Kalėdas, paimant vaiką gruodžio 24 d. 16.00 val. ir grąžindamas gruodžio 26 d. iki 18.00 val. į jos gyvenamąją vietą, pranešdamas apie šį bendravimą prieš savaitę laiko SMS žinute atsakovei;

6.2.6. Ieškovas turi teisę dukrą atostogų metu išsivežti į užsienį, įspėjęs atsakovę prieš vieną mėnesį laiko SMS žinute, gavęs atsakovės rašytinį sutikimą;

6.2.7. Tuo atveju, jei dėl nenumatytų priežasčių nustatytu laiku ieškovas negalės bendravimui paimti dukros (liga, darbas, vaikų liga) ir/ar dukra negalės išvykti su juo, apie tai tėvai vienas kitą įspėja ne vėliau kaip prieš dvi dienas SMS žinute;

6.2.8. Dukros gimimo dienos šventėje dalyvaus abu tėvai pagal kiekvieno užimtumą ir galimybes;

6.2.9. Ieškovas privalo užtikrinti, kad bendravimas su dukra būtų derinamas su jos ugdymo grafiku, užklasine veikla, poilsio režimu;

6.2.10. Vaiko tėvai įsipareigoja užtikrinti, kad būtų gerbiamos dukros teisės ir pareigos, įsipareigoja tinkamai prižiūrėti ir auklėti nepilnametį vaiką, rūpintis jo vystymusi, nesudaryti kliūčių kitai šaliai bendrauti ir auklėti vaiką;

6.2.11. Paimant ieškovui dukrą iš jos gyvenamosios vietos atsakovė parengia vaiko papildomus rūbų, higienos komplektus. Ieškovas bendravimo su dukra laike užtikrina tinkamas ir saugias jos gyvenimo sąlygas, maitinimą, tinkamą vaiko sveikatos priežiūrą;

6.2.12. Vaiko tėvai įsipareigoja nuolat, ne rečiau kaip kartą per mėnesį, keistis (elektroniniu paštu) informacija, apie vaiko ugdymo/ mokymosi rezultatus, prisijungia prie vaiko elektroninio mokymosi dienyno, sprendžia būtinus vaiko poreikius mokymosi rezultatams pasiekti, lankymo ugdymo įstaigoje poreikius ir problemas, taip pat patys nedelsiant informuoja raštu (elektroniniu paštu) vaikui susirgus ar turint kitokių sunkumų, vienas kitą;

6.2.13. Abu tėvai gera valia gali nustatyti ir kitas bendravimo su vaiku sąlygas, kurios neprieštarautų vaiko interesams, arba tai padarydami papildomai kreipdamiesi į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.

6.3. Įpareigojo atsakovę per 3 (tris) darbo dienas nuo galutinio sprendimo šioje civilinėje byloje įsigaliojimo dienos pateikti ieškovui kontaktinį telefono numerį, kuriuo bus derinami bendravimo su dukra klausimai, bei sąskaitos, į kurią ieškovas galėtų mokėti išlaikymą dukrai, duomenis.

7. Teismas nurodė esant nustatyta, kad šalys yra nepilnametės A. T., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Ieškovas dukros tėvystę pripažino pagal Vokietijos civilinio kodekso nuostatas. Šiuo metu šalių nepilnametė dukra gyvena su atsakove Lietuvoje, vaiko bendravimo tvarka su tėvu nėra nustatyta. Ieškovas nebendrauja su nepilnamete dukra ir ji nežino, kad ieškovas jos tėvas.

8. Įvertinęs šiuos bylos duomenis teismas šalių nepilnametės dukros gyvenamąją vietą nustatė su atsakove, kadangi tiek ieškovas, tiek atsakovė su tuo sutiko.

9. Teismas, įvertinęs visas byloje nurodytas aplinkybes ir byloje pateiktus duomenis, nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas ne tik dėl tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra nustatymo, bet ir dėl pačių šalių tarpusavio santykių ir bendravimo. Vertino, kad ieškovo ieškinyje prašoma nustatyti konkreti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka nepažeidžia šalių, jų nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų. Teikianti išvadą institucija taip pat sutiko su ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka, tačiau nurodė, jog, prieš įgyvendinant tokią bendravimo tvarką, reikalingas pereinamasis laikotarpis, kad tarp tėvo ir vaiko būtų sukurtas/atstatytas ryšys.

10. Siekdamas užtikrinti geriausius vaiko interesus, tėvų pareigų įgyvendinimą bei kad vaikas pažintų ieškovą kaip tėvą, palaikytų su juo ryšį, teismas nustatė kitokią, nei prašė ieškovas, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką bei nustatė vienerių metų pereinamąjį bendravimo laikotarpį, nes įvertino tokias aplinkybes: ieškovas nemoka lietuvių kalbos, nepilnametis vaikas - vokiečių kalbos; nepilnametė dukra nepažįsta ieškovo, nežino, kad jis jos tėvas; bendravimo tvarka neturi trukdyti ugdymo procesui darbo dienomis.

11. Teismas priteisė iš atsakovės: ieškovui, kurio naudai priimtas sprendimas, 1640 Eur bylinėjimosi išlaidų (105 Eur žyminis mokestis, 1535 Eur ieškovo patirtos teisinės pagalbos ir atstovavimo išlaidos); valstybei – bylinėjimosi išlaidas, kadangi ieškinio reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo iš esmės patenkinti, tik teismo iniciatyva nežymiai pakoreguota bendravimo tvarka ir nustatytas pereinamasis ieškovo bendravimo su dukra laikotarpis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu atsakovė A. T. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti arba pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir/arba priimti naują sprendimą – atmesti ieškinio dalį dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, arba, panaikinus ginčijamą sprendimą, grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

13. Apeliantė nurodo, kad ji skundžia teismo sprendimo dalį, kuria nustatyta ieškovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarka ir teismo sprendimo dalį, kuria iš jos priteistos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, nes teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose. Vykdant teismo sprendimą dukra bus pažeidžiama emociškai ir psichologiškai, patirs neigiamus išgyvenimus, nes ieškovo nepažįsta, tarp jų nėra jokio ryšio, jie nemoka bendros kalbos.

14. Nurodė, kad

15. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bendravimo tvarką, neatkreipė dėmesio į institucijos išsakytą poziciją dėl pereinamojo laikotarpio būtinumo, priėmė neaišku kaip vykdytiną teismo sprendimą ir netinkamai įvertino tokias jos nurodytas esmines aplinkybes: 1) ieškovas nepažįsta dukros, dukra nepažįsta ieškovo, nežino, kas jis yra, jie niekada nėra bendravę; 2) jis eilę metų sėdėjo kalėjime už įvykdytą nusikaltimą; 3) niekada neteikė išlaikymo dukrai; 4) jai yra skolingas didelę pinigų sumą; 5) jai grasino, prieš ją smurtavo, rašė grasinamojo pobūdžio laiškus, kad sieks pagrobti dukrą ir leis mažametei bendrauti su vyrais; 6) telefone yra mačiusi vaikų pornografijos, o tai žinoję asmenys teismo nebuvo apklausti; 7) ieškovas nemoka lietuvių, anglų kalbos, o dukra nemoka vokiečių kalbos; 8) neturi išmaniojo telefono, su kuriuo dukra galėtų bendrauti su ieškovu, o teismas suformulavo reikalavimą pateikti ieškovui telefono numerį, nors anksčiau žinomu telefonu ji buvo tiesiog terorizuota ir jai buvo grasinta.

16. Apeliantė nurodo, jog, jos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 93 straipsnio reikalavimus ir nepagrįstai iš jos ieškovui priteisė visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas pareiškė savarankiškus reikalavimus dėl gyvenamosios vietos nustatymo ir dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Teismas patenkino ieškovo reikalavimą dėl vaiko gyvenmaosios vietos nustatymo, o ieškovo prašyta patvirtinti ir teismo patvirtinta jo bendravimo su dukra tvarka skiriasi. Tai rodo, kad ieškinio reikalavimus teismas tenkino iš dalies apie 60 procentų, todėl ir bylinėjimosi išlaidas turėjo paskirstyti proporcingai. Be to, teismas nepakankamai įvertino tai, kad ji sutiko su reikalavimu nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, abejojo tik dėl ieškovo tėvystės, o ieškovas nedalyvavo posėdžiuose, taip didindamas bylinėjimosi išlaidas.

17. Atsiliepimu į atsakovės A. T. apeliacinį skundą ieškovas I. H. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

18. Ieškovas nurodo, jog apeliantė skunde nepagrįstai tvirtina, kad, jei Lietuvos Respublikoje išduotame vaiko gimimo liudijime neįrašyta, jog jis yra vaiko tėvas, tai jis neturi teisės reikšti reikalavimų dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo nustatymo. Teismui buvo pateikta nustatyta tvarka patvirtinta ir ofilialių Vokietijos institucijų įrašų pagrindu išduota tėvystės pripažinimo kopija, kurią pasirašė ir atsakovė, kurioje nurodyta, jog A. T. yra gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kad ieškovas yra jos tėvas, o gimimo duomenys yra užregistruoti (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos biure, Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl teismo išvada, kad šalys yra vaiko tėvai, teisėta ir pagrįsta.

19. Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino visas nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatytas aplinkybes, jas aptarė bei vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis bei byloje esančiais įrodymais, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis pateikė įodymus, kad apeliantės argumentai apie grasinimus ir smurtą atsakovės atžvilgiu ar vaikų pornografiją nepagrįsti. Sprendimas yra aiškus, suprantamas ir realiai vykdytinas, nes atsakovė 2022 m. sausio mėnesį be ieškovo sutikimo dukrą išsivežė iš nuolatinės gyvenamos vietos į Lietuvą, nuo to laiko neteikė jai informacijos apie tėvą, nenurodė ieškovo tėvu gimimo liudijime, nemoko kalbos, kuria jie susikalbėtų tarpusavyje, vengia bet kokio kontakto, neteikia informacijos apie vaiką, nesudaro galimybių susitikti ir net paskambinti.

20. Ieškovas mano, jog apeliantė teikdama apeliacinį skundą piktnaudžiauja savo teisėmis ir valdžia, neketina bendradarbiauti užtikrinant vaiko teises, siekia nutraukti bet kokį ryšį tarp vaiko ir tėvo, tuo pažeidžia ir vaiko, ir vaiko tėvo teises, nes ji tik siekia pratęsti civilinės bylos nagrinėjimą. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su skola, nesidomėjimu dukra, smurtu, pornografijos nuotraukomis, yra išgalvotos ir nepagrįstos. Ieškovo manymu, atsakovė sąmoningai daro viską, kad ribotų jo galimybes matytis su dukra ir su ja bendrauti.

21. Ieškovas nurodo ir tai, kad apeliantė nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas patenkino tik 60 procentų pareikšto ieškinio reikalavimų, nes, palyginus ieškinio dalyko ir pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies turinį, matyti, kad ieškinio reikalavimai yra visi patenkinti. Teismas savo iniciatyva tik šiek tiek pakoregavo bendravimo tvarką ir nustatė pereinamąjį laikotarpį ieškovui bendraujant su nepilnamete dukra. Be to, jo elgesys proceso metu buvo tinkamas, ieškinys pagrįstas, visuose procesiniuose veiksmuose buvo atstovaujamas advoakto, nebuvo pateikta nepagrįstų, procesą vilkinančių prašymų, dėl proceso ekonomiškumo pats asmeniškai jame nutarė nedalyvauti, nes procesą suprastų tik albanų kalba.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

23. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys).

24. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl ieškovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir sprendimo dalies, kuria ieškovui iš atsakovės priteistos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ieškovo buvimo dukters A. T. tėvu

25. Bylos duomenys rodo, kad A. T. gimė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyrius (duomenys neskelbtini) išdavė A. T. gimimo liudijimą (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame vaiko tėvas nenurodytas, o motina nurodyta A. T.

26. (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos biuro byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas Tėvystės pripažinimo dokumentas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Vokietijos civilinio kodekso 1592 straipsniu ir kitais straipsniais, Vokietijos civilinio kodekso įvadinio įstatymo 19 straipsniu, Asmens statuso įstatymo 44 straipsniu, ieškovas H. I. pareiškė, kad pripažįsta A. T., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvystę, o vaiko motina ieškovė A. T. nurodė, kad ji sutinka su tėvystės pripažinimu, abu vaiko tėvai dokumentą pasirašė (atkreiptinas dėmesys, kad šio dokumento vertime į lietuvių kalbą yra klaida nurodant vaiko ir jo motinos pavardę).

27. Byloje taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Vokietijos Federacinės Respublikos (duomenys neskelbtini) civilinės būklės aktų įrašų tarnyba išrašo iš gimimo akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu išdavė viešą dokumentą (Formą A pagal 1976 m. rugsėjo 8 d. Vienos konvenciją dėl išrašų iš civilinės būklės aktų įrašų išdavimo) – Tarptautinį gimimo liudijimą, kurį (duomenys neskelbtini) pasirašė ir antspaudu patvirtino notaras bei (duomenys neskelbtini) žemės teismo prezidentas (apostilė) ir kuriame A. T., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvu nurodytas H. I., motina – A. T. (atkreiptinas dėmesys, kad šio dokumento vertime į lietuvių kalbą yra klaida nurodant vaiko ir jo motinos pavardę).

28. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vaikas įregistruojamas tuoj po gimimo ir nuo gimimo momento turi teisę į vardą ir pilietybę, taip pat, kiek tai įmanoma, teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisė žinoti savo tėvus numatyta CK 3.161 straipsnyje, ir tai yra vienas ir iš vaiko interesų turinį sudarančių elementų.

29. Vaiko kilmė patvirtinama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.138 – 3.140 straipsniuose nustatyta tvarka (CK 3.137 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.138 straipsnį, vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas. Vaiko kilmė iš tėvo nustatoma pagal CK 3.140 straipsnio reglamentavimą. Tuo atveju, kai vaiką pagimdė motina, kuri nėra susituokusi, tėvystė nustatoma vyrui, pripažįstančiam tėvystės faktą, padavus CK trečiosios knygos nustatyta tvarka tėvystės pripažinimo pareiškimą arba teismo sprendimu nustačius tėvystę (CK 3.140 straipsnio 4 dalis). CK 3.150 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai.

30. Esant nustatytoms šios nutarties 25-27 punktuose nurodytoms aplinkybėms ir nutarties 28-29 punktuose nurodytam teisiniam reglamentavimui, pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad ieškovas H. I. yra A. T., gimusios (duomenys neskelbtini) vaiko tėvas, kuriai, vadovaudamasi Lietuvos Respubliko civilinio kodekso (toliau – CK) 1.31 straipsnio nuostatomis, pritaria ir teisėjų kolegija, pažymėdama, kad vaiko tėvystė yra nustatyta pagal vaiko kilmės valstybės teisę.

31. Aukščiau nutartyje nurodytų įrodymų pagrindu nustatytų aplinkybių ir teismo išvadų nepaneigia apeliantės apeliacinio skundo argumentai, susiję su ieškovo neįrašymu vaiko tėvu į Lietuvoje išduotą vaiko gimimo liudijimą, su jos abejonėmis, ar ieškovas yra biologinis dukters tėvas, su tuo, kad jis meprašė teismo ir nesiėmė veiksmų, jog būtų įrašytas vaiko tėvu į Lietuvoje išduotą gimimo liudijimą, nesikreipė dėl tėvystės nustatymo, nes: ieškovė neginčija, kad dalyvavo pasirašant tėvystės pripažinimą, jo neginčijo ir šioje byloje neginčija; vaikui yra išduotas Tarptautinis gimimo liudijimas, kuriame ieškovas įrašytas vaio tėvu; gimimo liudijimas išduotas (duomenys neskelbtini) po to, kai (duomenys neskelbtini) atsakovas tėvystę pripažino; gimimo liudijimas išduotas atsakovės prašymu, jai institucijai nepateikus žinomų duomenų apie ieškovo pripažintą vaiko tėvystę; atsakovės iniciatyva parengtame taikos sutarties projekte pripažįstama, kad ieškovas yra dukters tėvas, nes siūloma jo ir vaiko bendravimo tvarka bei reikalaujama išlaikymo vaikui.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nepagrįstai remiasi faktu, kad ieškovo reikalavimas nepagrįstas ir todėl, kad jis nesilaikė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų taisyklių „Dėl civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir civilinės būklės aktų įrašų ir kitų dokumentų formų patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 41.6, 50 punktų reikalvimų.

33. Nors pagal bylos duomenis į apskaitą Lietuvoje užsienyje gimusios šalių dukters gimimas tikrai neįtrauktas, tačiau tai vaiko tėvai ar vienas iš jų gali bet kada tai atlikti, nes vaiko tėvo ir motinos bendras pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo yra, užsienio valstybės institucijos išduotas dokumentas, patvirtinantis gimimo įregistravimą (gimimo liudijimas, gimimo akto įrašo išrašas, forma A pagal 1976 m. rugsėjo 8 d. Vienos konvenciją dėl išrašų iš civilinės būklės aktų įrašų išdavimo įvairiomis kalbomis (toliau – Konvencija), išduotas (Taisyklių 41.6, 50 punktai). Taigi duomenys apie vaiką ir jo tėvus gimimo įraše gali būti perrašyti iš užsienio valstybės institucijos išduoto dokumento, patvirtinančio gimimo įregistravimą (Taisyklių 52 punktas).

Dėl ieškovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

34. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta vaiko teisė nuolat bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio jų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai ne tik nėra kliudoma šiam bendravimui, bet ir pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus.

35. Remiantis CK 3.155 straipsnio 2 dalimi, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

36. Vadovaujantis CK 3.156 straipsnio nuostatomis tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

37. Remiantis CK 3.170 straipsnio 1-4 dalių nuostatomis tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.175 straipsnyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (2 dalis). Pasikeitus aplinkybėms, galima reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (3 dalis).

38. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kuri turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus. Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (LAT 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamojoje byloje nustačius, kad ieškovas I. H. yra nepilnametės A. T. tėvas, atsižvelgiant į šios nutarties 34-38 puntkuose nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų prtaktiką, ieškovui, įvertinus šios bylos konkrečias aplinkybes, turi būti užtikrinta teisė bei sudaryta galimybė vykdyti tėvo pareigas, įgyvendinti teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime.

40. Apeliantė, ginčydama pirmosios instancijos teismo nustatytą ieškovo ir nepilnamečio vaiko tvarką, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šios nutarties 15 punkte jos nurodytas ir byloje įrodinėtas aplinkybes.

41. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į minėtas aplinkybes, nes būtent šių aplinkybių pagrindu (ieškovas nepažįsta dukros, dukra nepažįsta ieškovo, nežino, kas jis yra, jie niekada nėra bendravę; ieškovas nemoka lietuvių, anglų kalbos, o dukra nemoka vokiečių kalbos) bendravimo tvarkoje nustatė pereinamąjį vienerių metų bendravimo laikotarpį (ginčijamo sprendimo 20 punktas). Nustatyto pereinamojo laikotarpio bendravimo tvarkos pagrindinė paskirtis yra ta, kad tarp tėvo ir dukros būtų užmegztas ryšys, kurio pagal šioje byloje nustatytus duomenis visai nėra, nes jie nebendrauja, vaikas nežino, kad ieškovas yra jos tėvas, atsakovė apie tai nėra pasikalbėjusi su dukra. Be to, per pereinamąjį laikotarpį bus galimybė įsitikinti ar, pagal bylos duomenis, atsakovei mokant vokiečių kalbą, o ieškovui nurodant galimybę naudotis vertėjio paslaugomis, dėl kalbos barjero tėvui ir dukrai bendraujant kyla problemų, įvertinti, kaip jie jas sprendžia, ieškoti geriausių sprendinių siekiant, kad tėvo ir dukros bendravimas nenutrūktų.

42. Pažymėtina, kad, nors pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovo ir nepilnametės dukros bendravimo tvarką po pereinamojo laikotarpio, tačiau nustačius, kad po pereinamojo laikotarpio ieškovas su dukra neužmezgė ryšio, kad laikotarpis per ilgas ar per trumpas, taip pat, kad bendravimui trukdo kalbos barjeras ar kitos aplinkybės, suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu prašydamas nustatyti kitokią bendravimą tvarką, nes teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (įstatymo) galios, ką pagristai ginčijamo sprendimo 22 punkte nurodė ir pirmosios instancijos teismas.

43. Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad ieškovas neteikė išlaikymo dukrai, grasino jai ir jos artimiesiems, prieš ją smurtavo, jo telefone pastebėjo duomenis, susijusius su vaikų parnografija, kad yra skolingas tam tikrą pinigų sumą, kad atliko laisvės atėmimo bausmę, nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl tėvo ir vaiko brendravimo tvarkos nustatymo, kadangi: atsakovė išlaikymo vaikui pagal bylos duomenis nereikalavo, tokio reikalavimo nepareiškė ir šioje byloje; išlaikymo teikimas nėra prielaida tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos nustatymui; nėra duomenų, kad nusikaltimas, už kurį ieškovas atliko bausmę, susijęs su nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų pažeidimais, įskaitant ir susijusius su parnografija; galimo smurto panaudojimo prieš ieškovę aplinkybės neištirtos ir remiasi tik ieškovės paaiškinimu, kurio nepatvirtina gauti duomenys iš (duomenys neskelbtini) prokuratūros; paaiškinimai apie ieškovo telefone buvusias netinkamo turinio nuotraukas tėra nepagrįsta deklaratyvi prielaida.

44. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad dukra neturi išmaniojo telefono, su kuriuo galėtų bendrauti su ieškovu, be to, jie nemoka bendros kalbos. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės procesinį elgesį ir atskirtimų argumentus bylos nagrinėjimu metu, mobiliųjų telefonų ir bendravimo internete programų ypač platų papaliktimą visuomenėje, sprendžia, kad yra daug labiau tikėtina, jog apeliantė tokiais teiginiais tik sieka riboti ieškovo galimybes bendrauti su dukra. Tokią išvadą sustiprina ir tai, kad teismo posėdžio metu ieškovo atstovui pasiūlius atsakovei, jog ieškovas gali aprūpinti dukrą telefono aparatu, atsakovė nurodė, kad neužtikrintų, jog dukra naudotųsi šiuo telefonu bendraujant su ieškovu. Kita vertus, atsakovės atstovo parengtame taikos sutarties projekte, kuris buvo siūlomas apsvarstyti ieškovui, buvo siūloma, kad ieškovas su dukra bendrautų būtent telefonu ar bendravimo internete programų pagalba matant vaizdą (2, 3 punktai), kai tik ieškovas sumokės 400 Eur telefono įsigijimui (4.2 punktas).

45. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esnčių įrodymų visumą ir jų pagrindu nustatytas išskirtines šios bylos aplinkybes, priėjo išvados, kad yra pagrindas iš dalies pakeisti pirmosios instancijos teismo nustatytą ieškovo ir jo nepilnamertės dukters bendravimo tvarką taip, kad ji labiau atitiktų ir užtikrintų nepilnamečio vaiko prioritetinius interesus, sudarytų galimybes ir garantijas atsakovei domėtis tinkamu bendravimo tvarkos įgyvendinimu ir prie jo prisidėti, garantuotų visų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyrą. Būtent: teismas ginčijamo sprendimo 20 punkte nurodė, kad pereinamojo laikotarpio trukmė yra vieneri metai, tačiau šio laikotarpio sprendimo rezoliucinės dalies 1 punkte nenurodė; bendravimas telefonu ar interneto programomis kasdien per dažnas ir keistinas į sąlygą “ne rečiau kaip tris kartus per savaitę”, taip pat nustatoma, kad bendravimo laikas ne lygiai 45 min, bet iki 45 min.; sąlygos, nustatančios bendravimą du kartus per savaitę ir per atosotogas, patikslinamos nurodant, kad jos taikomos, kai ieškovas yra Lietuvos Respublikoje, kad atosotogos praleidžiamos taip pat Lietuvoje pasirinktoje vietoje, nes nesant nurodyta valstybės, gali iškilti neaiškumų jas vykdant; 30 kalendorinių dienų bendravimas per vasaros atototogas pagal dabartinę situaciją yra per ilgas, todėl trumpinamas iki 15 d.; nesant tarp ieškovo ir vaiko susiformavusių jokių ryšių, esant kalbos barjerui, atsižvelgiant vaiko amžių ir iš anksto negalint žinoti, kada ir koks ryšys susiformuos (jei susiformuos), šiam bendravimo etapui naikinama sąlyga, numatanti galimybę ieškovui atosotogų metu išsivežti dukrą į užsienį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme priteisimo

46. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas ieškovui iš atsakovės priteisė 1640 Eur bylinėjimosi išlaidų (105 Eur žyminis mokestis, 1535 Eur ieškovo patirtos teisinės pagalbos ir atstovavimo išlaidos). Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai iš jos priteisė visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes ieškovo reikalavimus tenkino tik iš dalies (60 procentų).

47. Teisėjų kolegija, vertindama šį apeliantės argumentą, pažymi, kad apeliantė skunde niekaip nepagrindė, kokiu būdu ji apskaičiavo, kad ieškovo ieškinys patenkintas tik 60 procentų, todėl argumentas deklaratyvus. Teismas pripažino, kad ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka konkreti, tinkama ir ją paėmė kaip pagrindą nustatant bendravim tvarką (15-22 punktai). Ieškovė nepasiūlė jokios bendravimo tvarkos. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo 25 punkte padarytai išvadai, kad ieškovo ieškinio reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo iš esmės buvo patenkinti, nes teismas tik maža dalimi pakoregavo bendravimo tvarką ir nustatė pereinamąjį laikotarpį ieškovui bendraujant su nepilnamete dukra. Todėl skundo argumentas dėl nepagrįstai pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo

48. Ieškovas prašė iš atsakovės priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau CPK 98 straipsnio tvarka nepateikė įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisti neprašė. Kadangi apeliacinis skundas iš esmės netenkinamas, sprendimas paliekamas galioti priimtas ieškovo naudai, tik koreguojamos tam tikros sąlygos ne apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, bylinėjimosi išlaidos atsakovei nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl procesinės bylos baigties

49. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialines ir procesinės teisės, teisingai nustatė esmines ginčo isšprendimui faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris, kaip aukščiau nutartyje nau nurodyta, keičiamas kolegijos iniciatyva (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

50. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

n u t a r i a :

pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta ieškovo I. H. bendravimo su nepilnamete dukra A. T. tvarka, ir ją išdėstyti taip:

„1. Pereinamuoju 1 (vienerių) metų laikotarpiu, jo pradžią skaičiuojant nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pirmus 3 (tris) mėnesius ieškovas I. H. turi teisę 4 (keturis) kartus per savaitę iki 30 min. laikotarpiu nuo 18 val. iki 20 val. bendrauti su dukra A. T. telefonu ar bendravimo internete programų (vaizdo pokalbių) pagalba, matydamas jos vaizdą, dalyvaujant ir atsakovei. Praėjus trims mėnesiams ieškovas turi teisę vieną kartą per mėnesį atvykti į Lietuvą ir susitikti su dukterimi ne darbo dienomis dvi dienas (šeštadienį ir sekmadienį) iki 8 val. per dieną, be nakvynių, susitikimų metu dalyvaujant nepilnamečio vaiko motinai A. T. ar kitam vaikui artimajam asmeniui.

1. Po 1 (vienerių) metų pereinamojo laikotarpio nustatoma tokia ieškovo I. H. bendravimo su dukra A. T. tvarka:

2.1. Ieškovas I. H. turi teisę iki 45 minučių ne rečiau kaip tris kartus per savaitę nekliudomai bendrauti su dukra A. T. telefonu ar bendravimo internete programų (video pokalbių) pagalba nuo 18.00 val. iki 20.00 val. Atsakovė turi suteikti vaikui mobiliojo ryšio/ bendravimo internete programų (video pokalbių) prietaisą, kuriuo ieškovas galėtų susisiekti nurodytu bendravimo valandų metu su dukra; dukrai suteikta asmeninio ryšio priemonė turi būti visada prieinama telefoniniams ar bendravimo internete programų (video pokalbių) pokalbiams jos tuometinėje gyvenamojoje ar buvimo vietoje (pvz. registruotoje vietoje, išvažiavus savaitgaliui į svečius, pas gimines, ligoninėje, sanatorijoje ir pan.). Nesant galimybės susisiekti su dukra naudojantis jai suteiktomis priemonėmis, tas iš tėvų, su kuriuo yra dukra, turi sudaryti galimybę dukrai naudoti vaiko tėvų asmenines mobiliojo ryšio ar bendravimo internete programų (video pokalbių) priemones;

2.2. Ieškovas I. H., kai yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, turi teisę savo nuožiūra du kartus per savaitę darbo dienomis paimti dukrą nuo 17.00 val. ir praleisti su ja laiką savo nuožiūra pasirinktoje vietoje. Dukra turi būti grąžinta į jos gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 19.00 val. Apie numatomą tokį bendravimą su dukra ieškovas iš anksto informuoja atsakovę SMS žinute ne vėliau kaip prieš 2 paras prieš susitikimą su dukra. Su dukra susitinkama atsižvelgiant į jos interesus, fiziologinius poreikius, vystymąsi. Dukra paimama iš jos gyvenamosios vietos ar kitos jo buvimo vietos (mokyklos, būrelio ar pan.) ir pristatoma į jos gyvenamąją vietą, jei su atsakove nesusitariama kitaip;

2.3. Ieškovas I. H. turi teisę praleisti su dukra A. T. Lietuvos Respublikos teritorijoje jo pasirinktoje vietoje, kai dukra mokosi mokymosi ar ugdymo įstaigose, pusę jai priklausančių pavasario, rudens ir žiemos atostogų bei iki 15 (penkiolikos) kalendorinių dienų vaikų vasaros atostogų metu. Atostogos bei jų trukmė turi būti suderinta šalių iš anksto ne vėliau kaip prieš 2 (du) mėnesius iki numatomų atostogų su dukra;

2.4. Ieškovas turi teisę su dukra bendrauti kiekvienais poriniais metais per Šv. Velykas, paimant vaiką penktadienį 16.30 val. ir grąžindamas antrą Šv. Velykų dieną iki 18.00 val. į jos gyvenamąją vietą, pranešdamas apie šį bendravimą prieš savaitę laiko SMS žinute atsakovei;

2.5. Ieškovas turi teisę su dukra bendrauti kiekvienais neporiniais metais per Šv. Kūčias/ Šv. Kalėdas, paimant vaiką gruodžio 24 d. 16.00 val. ir grąžindamas gruodžio 26 d. iki 18.00 val. į jos gyvenamąją vietą, pranešdamas apie šį bendravimą prieš savaitę laiko SMS žinute atsakovei;

2.6. Tuo atveju, jei dėl nenumatytų priežasčių nustatytu laiku ieškovas negalės bendravimui paimti dukros (liga, darbas, vaikų liga) ir/ar dukra negalės išvykti su juo, apie tai tėvai vienas kitą įspėja ne vėliau kaip prieš dvi dienas SMS žinute;

2.7. Dukros gimimo dienos šventėje dalyvaus abu tėvai pagal kiekvieno užimtumą ir galimybes;

2.8. Ieškovas privalo užtikrinti, kad bendravimas su dukra būtų derinamas su jos ugdymo grafiku, užklasine veikla, poilsio režimu;

2.9. Vaiko tėvai įsipareigoja užtikrinti, kad būtų gerbiamos dukros teisės ir pareigos, įsipareigoja tinkamai prižiūrėti ir auklėti nepilnametį vaiką, rūpintis jo vystymusi, nesudaryti kliūčių kitai šaliai bendrauti ir auklėti vaiką;

2.10. Paimant ieškovui dukrą iš jos gyvenamosios vietos atsakovė parengia vaiko papildomus rūbų, higienos komplektus. Ieškovas bendravimo su dukra laike užtikrina tinkamas ir saugias jos gyvenimo sąlygas, maitinimą, tinkamą vaiko sveikatos priežiūrą;

2.11. Vaiko tėvai įsipareigoja nuolat, ne rečiau kaip kartą per mėnesį, keistis (elektroniniu paštu) informacija, apie vaiko ugdymo/ mokymosi rezultatus, prisijungia prie vaiko elektroninio mokymosi dienyno, sprendžia būtinus vaiko poreikius mokymosi rezultatams pasiekti, lankymo ugdymo įstaigoje poreikius ir problemas, taip pat patys nedelsiant informuoja raštu (elektroniniu paštu) vaikui susirgus ar turint kitokių sunkumų, vienas kitą;

2.12. Abu tėvai gera valia gali nustatyti ir kitas bendravimo su vaiku sąlygas, kurios neprieštarautų vaiko interesams, arba tai padarydami papildomai kreipdamiesi į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.

2. Įpareigoti atsakovę A. T. per 3 (tris) darbo dienas nuo galutinio sprendimo šioje civilinėje byloje įsigaliojimo dienos pateikti ieškovui I. H. kontaktinio telefono numerio ir elektroninio pašto adreso, kuriais bus derinami bendravimo su dukra klausimai, bei sąskaitos, į kurią ieškovas galėtų mokėti išlaikymą dukrai, duomenis.“

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Ramunė Čeknienė

Rita Dambrauskaitė

Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė