Dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo

Civilinė byla Nr. e2A-44-544/2024

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00578-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1.;

3.3.1.13.; 3.3.1.18.3

(S)

PANEVĖŽIO apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 6 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvidos Jasaitytės-Pralgauskienės ir Laimanto Misiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2013-488/2023 pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui J. B. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė I. B. (toliau – ir ieškovė) pateiktu ieškiniu prašė pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3283-589/2019 nustatytą nepilnametės E. B. išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo J. B. (toliau – ir atsakovas) materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 270,00 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, šias lėšas pavedant tvarkyti ieškovei uzufrukto teise.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2019 m. birželio 28 d. teismo nutartimi nustatytas išlaikymas nepilnametei dukrai po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis tapo nepakankamas nepilnametės dukros poreikiams tenkinti, nes nuo 2019 m. birželio 28 d. teismo nutarties priėmimo išaugo dukros poreikiai. Nurodė, kad vaiko būtinųjų poreikių patenkinimui bei materialinių sąlygų socialiai vystytis, ugdytis ir tobulinti sugebėjimus užtikrinimui per mėnesį būtina skirti ne mažesnį kaip 830,00 Eur materialinį išlaikymą, iš kurių 270,00 Eur turi ir pagal savo turtinę padėtį gali skirti atsakovas.

3. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodydamas, kad nepilnametės dukros išlaikymui gali skirti 212,00 Eur materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nurodė, jog ieškovės nurodytos 830,00 Eur dukros išlaikymui reikalingos išlaidos yra nepagrįstai padidintos, nebūtinos arba nepagrįstos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas pakeitė Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3283-589/2019 priteistą išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo J. B. nepilnametei dukrai E. B. materialinį išlaikymą po 270,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. vasario 2 d. (ieškinio pateikimo teismui dienos) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismas nepilnamečio vaiko turto tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę I. B. Teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo valstybės naudai priteisė 32,00 Eur žyminio mokesčio bei 6,64 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

5. Nagrinėjamojoje byloje teismas sprendė, jog yra pagrindas padidinti 2019 m. birželio 28 d. teismo nutartimi iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai dydį, nes šiuo metu šalių dukrai yra devyni metai, todėl dėl amžiaus pasikeitė ir išaugo bendrieji ir specialiejijos poreikiai, o tai sudaro pagrindą taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio nuostatas.

6. Įvertinęs ir ištyręs šios bylos duomenis teismas padarė išvadą, kad šalių nepilnametės dukters poreikiams patenkinti būtina išlaidų suma mėnesiui yra apie 655,00 Eur, kurią sumažino išmokos vaikui dydžiu 85,75 Eur (universalios išmokos vaikui bazinis dydis nuo 2023 m. sausio 1 d.), todėl tėvų teiktino išlaikymo dalį nustatė nuo 569,25 Eur sumos.

7. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes (mergaitės amžių, jos poreikius, tėvų turtinę padėtį), teismas pripažino, kad atsakovo dalis nepilnametės dukros išlaikymo prievolėje turi būti 270,00 Eur. Toks išlaikymas, teismo nuomone, nepažeidžia kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo. Todėl iki tokio dydžio buvo padidintas iš atsakovo 2019 m. birželio 28 d. teismo nutartimi priteistas išlaikymo dydis.

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu atsakovas J. B. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2013-488/2023 ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliantas prašo atleisti jį nuo teismo ir atsakovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, apmokėjimo ir priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

9. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra neteisingas ir neteisėtas, nes teismas nenustatė jo realių faktinių galimybių teikti ieškovės prašomą išlaikymą, nenustatė esminių pasikeitusių aplinkybių vaiko poreikiuose nuo 2019 metų, kai iš jo buvo priteistas išlaikymas, vaiko poreikius dubliavo ir nurodė kelis kartus, nenagrinėjo jo prašymo atleisti jį nuo bylinėjimosi išlaidų.

10. Paaiškino, kad nustatant nepilnametės dukters poreikiams patenkinti būtiną išlaidų sumą išlaidos dukros laisvalaikiui (50,00 Eur per mėnesį) neturėjo būti skaičiuojamos, nes jos yra įtrauktos į dukrai reikalingas išlaidas mokslui ir ugdymui (100,00 Eur per mėnesį). Apeliantas nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti vaiko poreikiai dienpinigiams ir maistui dubliuojasi, nes vaikas būdamas ugdymo įstaigoje gali pavalgyti valgykloje. Apelianto teigimu, dukrai nėra poreikio skirti dienpinigių (60,00 Eur per mėnesį), nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. V-478 patvirtintų Mokinių nemokamo maitinimo valstybinėse mokyklose tvarkos aprašo 71 punktu, mokiniams, kurie mokosi pirmoje ir antroje klasėje, yra skiriamas nemokamas maitinimas. Pažymėjo, kad kitos dukrai reikalingos išlaidos (išlaidos sveikatai, higienai, rūbams, kelionėms) yra nepagrįstai išaukštintos.

11. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas dukrai skirtą išlaikymą (270,00 Eur per mėnesį), neatsižvelgė į jo turtinę padėtį: atlyginimas sudaro apie 1000,00 Eur per mėnesį, dėl nepastovaus darbo grafiko, neturi galimybių susirasti papildomo darbo, turi skolinių įsipareigojimų už būstą ir automobilį (170,00 Eur per mėnesį), turi dar vieną nepilnametį vaiką (16 metų), kurio išlaikymui reikia skirti 230,00 Eur per mėnesį, turi išlaikyti ir savo senyvo amžiaus motiną, kurios išlaikymui reikia skirti 140,00 Eur per mėnesį. Apeliantas nurodo ir tai, kad teismas visiškai nevertino aplinkybės, jog ieškovė draudžia jam bendrauti su dukra. Jei jis galėtų bendrauti su dukra, tai dukrą savo namuose pamaitintų, galėtų pasirūpinti ne tik materialiaisiais jos poreikiais, todėl ieškovei tektų mažesnė dukros poreikių tenkinimo dalis.

12. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jo priteisė 1000,00 Eur ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų, kurios neatitinka bylos sudėtingumo bei jo turtinės padėties.

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė I. B. prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad nuo 2019 m. birželio 28 d. nutarties priėmimo, kuria E. B. buvo priteistas išlaikymas, dėl vyresnio amžiaus padidėjo dukters poreikiai, kurių tenkinimui reikia skirti daugiau lėšų.

14. Ieškovė nesutinka su apelianto argumentais, jog teismas, nustatydamas nepilnametės dukters poreikiams patenkinti būtiną išlaidų sumą, dubliavo vaiko poreikius ugdymui ir laisvalaikiui. Priešingai, pirmosios instancijos teismas byloje įvertino, kad jos nurodyti vaiko poreikiai ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui tam tikrose srityse sutampa, todėl jos nurodytas 100,00 Eur išlaidas poilsiui ir laisvalaikiui sumažino iki 50,00 Eur. Taigi apeliantas neįsigilino į skundžiamo sprendimo motyvus ir atliktą įrodymų vertinimą, nes sprendime yra aiškiai išskirta, kad vaiko ugdymui yra skiriama 100,00 Eur, o vaiko laisvalaikiui 50,00 Eur per mėnesį. Ieškovė pažymi ir tai, kad laisvalaikio užtikrinimas ir ugdymo poreikių užtikrinimas yra dvi skirtingos vaiko poreikių sritys.

15. Nurodė, kad apeliantas neteisingai teigia, jog dukra mokosi antroje klasėje, todėl jos maitinimas nemokamas, nes dukra mokosi trečioje klasėje, todėl jai nemokamas maitinimas nebepriklauso, o teismo nustatyta 3,00 Eur dienpinigių suma per dieną yra minimali.

16. Ieškovė atkreipia dėmėsį į tai, kad apeliantas nevertino padidėjusių dukros sveikatos priežiūros poreikių, nes ji turi regėjimo sutrikimų, reikalingos nuolatinės mokamos gydytojo odontologo paslaugos ir adenotonzilektomijos operacija. Nors medicinės paslaugos yra nemokamos, tačiau ieškovė patiria papildomas išlaidas, susijusias su dukros slauga, kas sudaro prielaidas jos pajamų sumažėjimui dėl nedarbingumo laiko. Tuo tarpu apeliantas prie papildomų dukros poreikių neprisideda, nedalyvauja dukros gyvenime. Nesutinka su apelianto argumentu, kad ji neleidžia jam bendrauti su dukra, nes apeliantas pats to daryti nenori.

17. Nurodė, kad nesutinka su apelianto argumentais, jog jo turtinė padėtis neleidžia dukros išlaikymui skirti 270,00 Eur išlaikymo per mėnesį. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, tiek ieškovės, tiek apelianto, turtinė padėtis iš esmės yra labai panaši (gauna panašų atlyginimą, abu turi kitų išlaikytinių). Mano, kad apelianto turimi skoliniai įsipareigojimai nėra pagrindas jo turtinę padėtį vertinti sunkia, o argumentas, kad jis turi išlaikyti ir išlaiko savo motiną, nepagrįstas įrodymais.

18. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, patenkinęs jos ieškinį, pagrįstai iš apelianto jos naudai priteisė 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, nes jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų Rekomendacijų dėl darbo užmokesčio maksimalaus dydžio. Paaiškino, kad jos patirtas bylinėjimosi išlaidas sudarė išlaidos už procesinio dokumeto rengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose. Pagal Rekomendacijas maksimali galima priteisti patirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti bylinėjimosi išlaidų suma už jai suteiktas teisines paslaugas sudaro virš 6000,00 Eur, todėl patirtos ir priteistos 1000,00 Eur išlaidos yra minimalios ir jų mažinti nėra teisinio pagrindo.

19. Ieškovė 2023 m. gruodžio 7 d. pateikė prašymą prie civilinės bylos prijungti papildomus įrodymus, patvirtinančius nepilnamečio vaiko poreikius (bilietai į Palangą, žieminės striukės, žieminių batų įgijimo išlaidas patvirtinančius kvitus). Apeliacinės instancijos teismo 2024 m. sausio 25 d. rezoliucija ieškovės pateikti įrodymai buvo prijungti prie nagrinėjamos civilinės bylos.

20. Atsakovas 2024 m. sausio 23 d. pateikė prašymą prie civilinės bylos prijungti papildomus įrodymus (Pensijos dydžio priedo skyrimo pažymą, Užimtumo tarnybos pažymą). Apeliacinės instancijos teismo 2024 m. sausio 25 d. rezoliucija atsakovo pateikti įrodymai buvo prijungti prie nagrinėjamos civilinės bylos.

21. Atsakovas 2024 m. sausio 31 d. pateiktame atsiliepime į ieškovės prašymą prijungti papildomus įrodymus nurodė, kad papildomai prisidėti prie dukros poreikių neturi finansinių galimybių, nes šiuo metu nebedirba, jo pajamas sudaro jam kaip buvusiam (duomenys neskelbtini) paskirta pensija.

k o n s t a t u o j a :

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

24. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo padidintas priteistas išlaikymas šalių nepilnametei dukrai, teisėtumo ir pagrįstumo patiktinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

25. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad šalys yra nepilnametės E. B. (gimusios (duomenys neskelbtini) tėvai. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3283-589/2019 iš atsakovo J. B. dukrai E. B. priteistas išlaikymas po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. birželio 1 d. iki dukros pilnametystės.

26. Ieškovė pateiktu ieškiniu prašė padidinti išlaikymą dukrai ir priteisti iš atsakovo 270,00 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamą kiekvieną mėnesį. Atsakovas su ieškovės pateiktu ieškiniu sutiko iš dalies, nurodydamas, kad pagal savo turtinę padėtį nepilnametės dukros išlaikymui gali skirti 212,00 Eur materialinį išlaikymą, kurio pakanka dukros poreikių tenkinimui.

27. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2013-488/2023 pakeitė Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3283-589/2019 priteistą išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo nepilnametei dukrai materialinį išlaikymą po 270,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. vasario 2 d. (ieškinio pateikimo teismui dienos) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Dėl pagrindų padidinti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį

28. Tėvų prievolė išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta įstatyme – pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Apeliantas neginčija pareigos išlaikyti savo nepilnametę dukrą, tačiau vertina, kad iš jo yra priteista išlaikymo periodinėmis išmokomis suma yra per didelė ir yra neproporcinga jo turtinei padėčiai.

29. Teismui sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais – išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).

30. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis) (LAT 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-1075/2019).

31. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pavyzdžiui, savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (LAT 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

32. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė esminių pasikeitusių aplinkybių vaiko poreikiuose nuo 2019 metų, kai iš jo buvo priteistas išlaikymas dukrai. Su tokiu apelianto argumentu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 13 punkte detaliai nustatė, kad nuo tada, kai buvo nustatytas išlaikymas šalių nepilnametei dukrai, praėjo treji metai, nepilnametė šalių dukra paaugo, pradėjo lankyti mokyklą, padidėjo jos poreikiai, šalyje pasikeitė ekonominė situacija (padidėjo prekių/paslaugų kainos), todėl padidėjo ir išlaidos reikalingos nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti. Šios nustatytos aplinkybės sudarė pagrįstą pagrindą pirmosios instancijos teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad dėl padidėjusių šalių nepilnamečio vaiko poreikių atsirado pagrindas padidinti iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį, kaip tą numato CK 3.201 straipsnis.

34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesio algos (toliau – MMA) dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir panašiai), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (LAT 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

35. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei MMA išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei MMA išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (LAT 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

36. Ieškovė, prašydama padidinti priteisto išlaikymo dydį, nurodė, kad per mėnesį dukters poreikiams patenkinti reikia ne mažiau kaip 830,00 Eur. Pirmosios instancijos teismas iš dalies sutiko su ieškovės ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis apie išaugusius šalių dukros poreikius ir jų tenkinimui reikalingas didesnės lėšas, todėl nusprendė, kad šalių nepilnametės dukros poreikiams patenkinti būtina suma per mėnesį yra apie 655,00 Eur (maistas – 220,00 Eur; dienpinigiai – 60,00 Eur; būsto išlaidos – 50,00 Eur; ugdymo išlaidos – 100,00 Eur; laisvalaikiui skirtos išlaidos – 50,00 Eur; išlaidos sveikatai ir higienai – 50,00 Eur; išlaidos aprangai ir avalynei – 75,00 Eur; transporto, mobilaus ryšio bei telefono išlaidos – 50,00 Eur). Pirmosios instancijos teismas šalių nepilnametės dukros poreikiams tenkinti reikalingą 655,00 Eur sumą sumažino išmokos vaikui dydžiu 85,75 Eur (universalios išmokos vaikui bazinis dydis nuo 2023 m. sausio 1 d.) ir laikė, kad tėvų teiktinos išlaikymo dalys nustatytinos nuo 569,25 Eur sumos.

37. Teisėjų kolegija nepritaria apelianto vertinimui, kad 50,00 Eur išlaidos laisvalaikio poreikiams neturėjo būti įskaičiuotos, nes jos yra įtrauktos į išlaidas mokslui ir ugdymui (100,00 Eur per mėnesį). Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas sprendimo 12 punkte aiškiai atskyrė vaikui reikalingas išlaidas mokslui (ugdymui) (100,00 Eur) ir išlaidas laisvalaikiui (50,00 Eur). Ši išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad, nors ieškovė ieškinyje prie 100 Eur išlaidų mokslui (ugdymui) papildomai nurodė ir išlaidas vaiko poilsiui bei laisvalaikiui (100,00 Eur), tačiau iš skundžiamo teismo sprendimo 12 punkte nurodytų argumentų matyti, kad teismas, nustatydamas vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį reikalingą sumą, jų nepriskaitė, nes nurodė, kad išlaidos laisvalaikiui (50,00 Eur) yra įtrauktos į atskirą vaiko poreikių detalizaciją. Vaiko laisvalaikio poreikių užtikrinimas ir mokslo bei ugdymo poreikių užtikrinimas apima skirtingas sritis ir abi jos būtinos visapusiškam vaiko vystymuisi, todėl nėra pagrindo sutapatinti šių poreikių užtikrinimui skirtų lėšų.

38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas be pagrindo tvirtina, kad teismo nustatyta pinigų suma vaiko dienpinigiams ir maistui dubliuojasi ir kad 60,00 Eur dienpinigiams neturi būti skiriama, nes dukters maitinimas mokykloje yra nemokamas. Apelianto tvirtinimas, kad dukrai mokykloje yra teikiamas nemokamas maitinimas, nes ji mokosi antroje klasėje, klaidingas, nes, kaip matyti iš bylos duomenų, šalių dukra lanko trečią klasę, todėl jai nemokamas maitinimas mokykloje pagal Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. V-478 patvirtinto,,Mokinių nemokamo maitinimo valstybinėse mokyklose tvarkos aprašo“ 71 punktą nepriklauso. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad pinigų suma dienpinigiams ir maistui sutampa (dubliuojasi), nes išlaidos maistui yra patiriamos vaikui būnant namuose, o dienpinigiai yra skirti vaiko poreikiams (ne vien maistui) patenkinti būnant ugdymo ar laisvalaikio praleidimo įstaigose. Pagal šios bylos duomenis, iš vaiko maitinimui skiriamų 220,00 Eur atėmus 60,00 Eur, skirtų dienpinigiams, liktų tik 160,00 Eur arba apie 5,30 Eur per dieną. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia suma yra nepakankama užtikrinti devynių metų amžiaus vaiko visaverčio maitinimo poreikius.

39. Kolegijos nuomone, atsižvelgiant į priteisto išlaikymo dydį, pripažintina, kad skundžiamu sprendimu teismas į dukros poreikius neįtraukė jokių prabangos prekių ar protingas lavinimo bei laisvalaikio išlaidas peržengiančių poreikių. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas, nesutikdamas su išlaidomis vaiko poreikių tenkinimui, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog būtinųjų poreikių tenkinimui ir visapusiškam vaiko vystymuisi yra pakankamas 212,00 Eur išlaikymas periodinėmis išmokomis.

40. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal byloje pateiktus įrodymus šalių dukros poreikiams tenkinti būtina išlaidų suma mėnesiui yra apie 655,00 Eur, kuri yra mažintina 85,75 Eur (universalios išmokos vaikui bazinis dydis nuo 2023 m. sausio 1 d.), todėl tėvų teiktinos išlaikymo dalys nustatytinos nuo 569,25 Eur.

Dėl apelianto turtinės padėties vertinimo sprendžiant dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo

41. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, padidindamas iš jo dukrai priteistą išlaikymą iki 270,00 Eur per mėnesį, neatsižvelgė į tai, kad jo turtinė padėtis neleidžia jam teikti tokio dydžio išlaikymo. Su tokiu apelianto argumentu teisėjų kolegija iš dalies sutinka.

42. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį (LAT 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (LAT 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, kartu pripažįstama, kad jis nėra lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (LAT 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

43. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo 17-18 punktų, teismas nustatė, kad: ieškovė yra dirbanti, jos atlyginimas atskaičius mokesčius sudaro apie 1000,00 Eur, turi nekilnojamojo turto, automobilį, neturi kreditorinių įsipareigojimų, skolų, turi išlaikyti mažametę dukterį; atsakovas yra dirbantis, gauna vidutiniškai apie 1000,00 Eur atlyginimą, turi nekilnojamojo turto, automobilį, valties priekabą, kreditorinių įsipareigojimų (apie 170 Eur), turi išlaikyti nepilnametį sūnų, atsakovo atžvilgiu vykdomas priverstinis išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui išieškojimas.

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bylos nagrinėjimo metu byloje buvusius duomenis pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino šalių turtinę padėtį ir padarė pagrįstą išvadą, kad dėl išaugusių vaiko poreikių ir įvertinus atsakovo turtinę padėtį yra pagrindas iš atsakovo priteistą išlaikymą padidinti iki 270,00 Eur kas mėnesį.

45. Tačiau bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu gauti duomenys rodo, kad po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo atsakovas nuo 2024 m. sausio 2 d. turi bedarbio statusą, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, nuo 2023 m. gruodžio 28 d. jam yra paskirta (duomenys neskelbtini) pensija už (duomenys neskelbtini), kurios dydis nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 494,93 Eur. Šie duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo apelianto turtinė padėtis iš esmės pasikeitė (pablogėjo), nes nuolatinės pajamos sumažėjo nuo 1000,00 Eur iki 494,93 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši nustatyta aplinkybė apie atsakovo turtinės padėties pasikeitimą sudaro pagrindą sumažinti pirmosios instancijos teismo sprendimu iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai dydį nuo 2023 m. gruodžio 28 d.

46. Minėta, kad iš atsakovo jo nepilnametei dukrai 2019 m. birželio 28 d. teismo nutartimi yra priteistas 150,00 išlaikymas (indeksavus 212,00 Eur). Nagrinėjamojoje byloje nustačius, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalingi 569,25 Eur per mėnesį, šiuo metu atsakovo realiai teikiama 212,00 Eur išlaikymo dalis, atsižvelgiant į padidėjusios vaiko poreikius, yra nepakankama. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas byloje nustatytas aplinkybes, pasikeitusią atsakovo turtinę padėtį daro išvadą, kad byloje nustatytas pagrindas iš atsakovo skundžiamu teismo sprendimu priteistą 270 Eur periodinę išmoką vaiko išlaikymui sumažinti iki 230,00 Eur.

47. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal byloje nustatytas aplinkybes priteisti iš atsakovo mažesnį, nei 230,00 Eur išlaikymą periodine išmoka, nėra pakankamo pagrindo, nes vien atsakovo šiuo metu gaunamos nedidelės pajamos nėra pakankamai svari priežastis nevykdyti pareigos teikti nepilnamečiui vaikui būtinų poreikių patenkinimą užtikrinantį išlaikymą.

48. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (LAT 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010).

49. Apeliantas pateikė duomenis, kad jam 2024 m. sausio 23 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus sprendimu už (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. gruodžio 28 d. neterminuotai yra paskirta (duomenys neskelbtini) pensija 494,93 Eur per mėnesį (1 punktas). Tačiau iš šio sprendimo matyti, kad apeliantui yra paskirtas ir socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas prie (duomenys neskelbtini) pensijos už (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. gruodžio 28 d. iki teisės gauti šį priedą išnykimo (2 punktas), kurio dydžio apeliantas pateiktuose procesiniuose dokumentuose nenurodė ir jo (ne)mokejimo fakto bei laikotarpio niekaip neargumentavo. Iš minėto sprendimo nustatyta, kad apeliantas atleistas iš (duomenys neskelbtini) šalių susitarimu, jis vis dar yra darbingo amžiaus (šiuo metu jam yra 51 metai), nėra duomenų apie nedarbingumą ar sveikatos problemas, ribojančias dirbti tam tikrą darbą, registruotas Užimtumo tarnyboje. Todėl nepaneigta, kad atsakovas ieško darbo, turi galimybes įsidarbinti ir gauti didesnes pajamas. Visos abejonės dėl apelianto turtinės padėties vertintinos nepilnamečio vaiko naudai, nes šeimos bylose ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Lietuvos teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (LAT 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021).

50. Apeliantas nurodo, kad jis neturi galimybių teikti didesnio išlaikymo šalių nepilnametei dukrai ir dėl to, kad turi išlaidų rūpindamasis ir prižiūrėdamas savo senyvo amžiaus motiną. Byloje pateikti duomenys, kad apelianto motinai V. B. nuo (duomenys neskelbtini) neterminuotai yra nustatytas antro lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Nors pilnamečiai vaikai turi pareigą išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis (CK 3.205 straipsnis), tačiau byloje nepateikti duomenys, kad būtent apeliantas teikia motinai nuolatinę priežiūrą (pagalbą), kokio dydžio išlaidas dėl to patiria, koks apelianto motinos gaunamos senatvės ar kitos rūšies pensijos ir išmokų, skiriamų specialiuosius poreikius turintiems asmenims, dydis.

51. Tai, kad apeliantas turi neįvykdytų skolinių įsipareigojimų pagal kredito sutartis (nurodo, kad jų dydis 170 Eur), nėra pakankama ir pateisinama priežastis teikti dukrai mažesnio dydžio išlaikymą, nei jis objektyviai būtinas būtinų vaiko poreikių tenkinimui užtikrinti. Pažymėtina, kad kreditai atsakovui suteikti jam jau turint pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, taigi, prieš kreipdamasis dėl jų gavimo, apeliantas turėjo įsivertinti galimybes, kaip suderins pareigos grąžinti kredito įmokas ir pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką vykdymą ir iš kokių pajamų tai darys. Be to, kredito gavimas ir panaudojimas vienareikšmiškai nereiškia asmens turtinės padėties pablogėjimo, kadangi už gautus pinigus asmuo paprastai įgyja ar pagerina tam tikrą turtą (šiuo atveju atsakovas nurodo, kad lėšos panaudotos automobiliui, butui).

52. Teisėjų kolegija, apelianto argumentą, kad ieškovė neleidžia apeliantui bendrauti su dukra, todėl jis negali prisidėti prie dukros poreikių tenkinimo, vertina kaip teisiškai nepagrįstą ir neturintį esminės įtakos sprendžiant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, priteistas išlaikymo dydis nesusietas su sąlyga, kad jis toks nustatomas todėl, jog vaikas tam tikrą laikotarpį gyvens pas tėvą ir bus jo išlaikomas.

53. Apeliaciniame skunde apeliantas prašo atleisti jį nuo bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau šio prašymo niekaip nemotyvavo ir nepagrindė įrodymais. Byloje nenustatyti CPK 83 straipsnyje numatyti atleidimo nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo pagrindai. Nenustatytos ir CPK 93 straipsnio 4 dalyje, 96 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, kurioms esant teismas galėtų nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1-3 dalyje ir/ar CPK 96 straipsnio 1-3 dalyse numatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teismo procese

54. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo ieškovei iš jo priteistu 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų dydžiu, nes priteistos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės.

55. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtas 1000,00 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti sudarė: pasirengimas bylai, procesinių dokumentų parengimas, įrodymų surinkimas ir teikimas teismui, atstovavimas teisme.

56. CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

57. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės prašomos priteisti 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, nurodytų priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžių. Pagal Rekomendacijas vien už ieškinio parengimą maksimalus priteistas bylinėjimosi išlaidų dydis sudaro apie 4898,75 Eur. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovei buvo teikiamos ir kitos teisinės paslaugos, kurios pagal Rekomendacijas taip pat yra apmokestinamos. Įvertinus ieškovės atstovės darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį, nagrinėtos bylos sudėtingumą, teismo posėdžių skaičių ir trukmę, tinkamą ieškovės procesinį elgesį ieškovės patirtos 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidos laikytinos pagrįstomis.

58. CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, perskirsto pirmosios instancijos teisme patirtas šalių bylinėjimosi išlaidos. Ieškovės ieškinį pirmosios instancijos teisme patenkinus iš dalies (85,19 procentais), ieškovei iš atsakovo priteistina 851,90 Eur (1000x85,19/100) bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 27,26 Eur (32x85,19/100) žyminio mokesčio, nuo kurio ieškovė buvo atleista.

59. Teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nepriteisiamos, nes atsakovui tenkantis jų dydis (5,66 Eur (6,64x85,19/100) yra mažesnis, nei nustatytas 2011 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (nuo 2024 m. sausio 1 d. – 8 Eur).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

60. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

61. Ieškovė byloje pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 665,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, o apeliantas už apeliacinio skundą parengimą patyrė 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Minėtas šalių išlaidas patvirtina mokėjimo dokumentai, jų dydžiai neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.

62. Byloje atsakovo apeliacinį skundą tenkinus iš dalies (14,81 procentais), atsakovui iš ieškovės priteistina 44,43 Eur (300x14,81/100) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, o ieškovei iš atsakovo priteistina 566,51 Eur (665x85,19/100) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai).

Dėl bylos procesinės baigties

63. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors pirmosios instancijos teismas nustatęs abiejų šalių turtinę padėtį, padarė pagrįstą išvadą, kad ir jų galimybės teikti išlaikymą dukrai yra iš esmės lygios, tačiau apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai patvirtina, kad atsakovo turtinė padėtis po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė (pablogėjo), kas apriboja jo galimybę teikti nepilnamečiam vaikui 270,00 Eur išlaikymą, kurį priteisė Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimu. Dėl to teisėjų kolegija, atsižvelgdama į faktinę padėtį ir vadovaudamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalimi ir 3.201 straipsnio 1 dalimi, sprendžia, kad šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui iš atsakovo priteista 270,00 Eur periodinė išmoka nuo 2023 m. gruodžio 28 d. mažintina iki 230,00 Eur per mėnesį, kadangi tik tokio dydžio išlaikymą atsakovas pagal dabartinę turtinę padėtį yra pajėgus teikti. Dėl to skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas sumažinant iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį.

64. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti (likę) apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir nedaro įtakos pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo vertinimui. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

,,Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3283-589/2019 iš J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš atsakovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. vasario 2 d.) iki 2023 m. gruodžio 28 d. – po 270,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o nuo 2023 m. gruodžio 29 d. iki vaiko pilnametystės – po 230,00 Eur (du šimtus trisdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Skirti ieškovę I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), turto tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 851,90 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt vieną eurą 90 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 27,26 Eur (dvidešimt septynių eurų 26 ct) žyminį mokestį valstybės naudai. Išaiškinti, kad valstybės naudai priteistas sumas įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, arba sąskaitą Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią banke SEB bankas, AB, įmokos kodas 5662“.

Priteisti iš ieškovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 44,43 Eur (keturiasdešimt keturis eurus 43 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 566,51 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 51 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Ramunė Čeknienė

Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė

Laimantas Misiūnas