Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo ir materialinio išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Civilinė byla Nr. e2S-133-940/2024

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04141-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

3.1.18.2.11; 3.1.18.2.13; 3.3.2.3; 3.3.2.4;

3.3.2.5

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 6 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Ž. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-294-1000/2024 (buvęs bylos Nr. e2-10510-1000/2023) pagal ieškovo D. Z. ieškinį atsakovei Ž. M. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo ir materialinio išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Ž. M. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo ir materialinio išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų T. Z. ir T. Z. gyvenamąją vietą su tėvu D. Z. bei priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš motinos Ž. M. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur, pradedant nuo 2023 m. spalio 20 d. ir tęsiant iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

2. Nurodė, kad nepilnamečiai vaikai faktiškai gyvena kartu su ieškovu nuo gimimo; vaikų motina atsakovė Ž. M. 2023 m. liepos 29 d. paliko vaikus ir su vaikais iki šiol negyvena. Vaikai yra auginami, prižiūrimi ir pilnai išlaikomi ieškovo. Teigė, kad atsakovė nebendrauja su vaikais, neskambina jiems, nesidomi vaikų ugdymu, nesirūpina ir neišlaiko vaikų materialiai.

3. Pažymėjo, kad ieškovas vaikams užtikrina tinkamas, jų amžių atitinkančias gyvenimo sąlygas, auklėjimo sąlygas, būtiną priežiūrą, sveikatos poreikių užtikrinimą. Vaikai kartu su ieškovu gyvena jo motinai J. Z. nuosavybės teise priklausančiame name panaudos pagrindais. Ieškovas šiuo metu vienas rūpinasi vaikų ugdymu, domisi jų pasiekimais, rūpinasi, kad vaikai kasdien tvarkingai aprengti išvyktų į mokyklą, jiems įdedami dienpinigiai po 5 Eur kiekvienam, rūpinamasi ir padedama vaikams ruošiant pamokas.

4. Tvirtino, kad atsakovė periodiškai neteikia išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams. Laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio mėnesio pradžios iki spalio mėnesio nėra teikusi jokio išlaikymo, nors su vaikais kartu negyvena, tačiau jų neremia, nebendrauja su jais. Nurodė, kad materialinių poreikių patenkinimui būtina skirti 770 Eur per mėnesį vienam vaikui. Ieškovo gaunamos pajamos vidutiniškai siekia apie 1 400 Eur per mėnesį. Atsakovė ne tik neišlaiko vaikų, bet ji gauna ir asmeniniams poreikiams išleidžia vaikų pinigus. Ieškovui materialiai išlaikyti vaikus padeda mama, remdama vaikus maistu ir pinigais. Atsakovė dirba, gauna nuolatines pajamas, jos turtinė padėtis yra pakankamai gera, todėl atsakovė turi ir gali prie vaikų išlaikymo prisidėti po 300 Eur suma kiekvienam sūnui per mėnesį.

5. Atsakovė taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų T. Z. ir T. Z. gyvenamąją vietą su atsakove – vaikų motina Ž. M. bei priteisti iš ieškovo D. Z. laikiną materialinį išlaikymą vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur kiekvienam, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriant atsakovę Ž. M..

6. Nurodė, kad vaikų gyvenimas su netvarkingu, apsileidusiu, smurtaujančiu, turinčiu priklausomybę alkoholiui ieškovu bus ne tik žalingas bet ir kenksmingas vaikų normaliai raidai bei išsivystymui. Tvirtino, kad ieškovas visą gyvenimą prieš atsakovę smurtavo, taikė jos atžvilgiu įvairią prievartą. Paskutinį kartą atsakovė ieškovo buvo sumušta 2023 m. liepos 29 d.

7. Pažymėjo, kad ieškovas darė atsakovės pokalbio su vaikais garso įrašą, mano, jog ir tuo pasireiškia jo negiamas poveikis jų vaikams. Teigė, kad ieškovas vaikus vadindavo necenzūriniais žodžiais, išsukdavo lemputes ir vaikai nebegalėdavo mokytis su normaliu apšvietimu; liepdavo susimokėti vaikams už elektrą.

8. Nurodė, kad atsakovė važinėjo pas vaikus, leido savo asmenines lėšas pirkdama maistą, žaidimus, medikamentus, arbatas, kojines.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi ieškovo D. Z. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, o atsakovės Ž. M. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė; nustatė nepilnamečių T. Z. ir T. Z. laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu D. Z. iki teismo sprendimo priėmimo dienos; priteisė iš atsakovės Ž. M. nepilnamečiams sūnums T. Z. ir T. Z. laikiną išlaikymą kiekvienam po 170,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. spalio 20 d. iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo dienos; ieškovą D. Z. paskyrė laikino išlaikymo, priteisto nepilnamečiams sūnums, tvarkytoju uzufrukto teise.

10. Teismas, įvertinęs šalių ir jų atstovų, išvadą teikiančios institucijos atstovės paaiškinimus, sprendė, jog byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad ieškovo elgesys ar gyvenimo būdas keltų grėsmę šalių nepilnamečiams vaikams, kad ieškovas negali pasirūpinti vaikais ar jiems daro žalingą poveikį.

11. Teismas, vadovaudamasis vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, sprendė, jog ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones neprieštarauja vaikų teisėms bei teisėtiems interesams. Nurodė, kad šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškovu ir nesutinka gyventi su atsakove. Atsižvelgiant į šalių nepilnamečių sūnų amžių, praleistą gyvenimo laikotarpį tik su ieškovu, tokio amžiaus vaikams yra pakankamai didelis. Vaikams gyvenant tik su ieškovu yra susiformavusi natūrali rutina ir įpročiai, reiškiantys vaikų gyvenimo ir savijautos stabilumą. Nusistovėjusios ir įprastos aplinkos pakeitimas vaikams gali sukelti emocinius išgyvenimus ir tam tikrą socialinę bei psichologinę žalą. Teismas, atsižvelgęs į vaikų teisę į gyvenamąjį būstą, ir šioje proceso stadijoje nenustatęs, kad ieškovas darytų neabejotiną žalą vaikų interesams, bei įvertinęs aplinkybę, kad pastaruosius keletą mėnesių šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškovu, sprendė, kad staigus vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimas nebūtų suderinamas su nepilnamečių interesais, todėl atsakovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove netenkino.

12. Teismas, įvertinęs ieškovo byloje pateiktus garso įrašus, iš kurių nustatyta, kad atsakovė vartoja necenzūrinius žodžius, nepilnamečiui sūnui neigiamai atsiliepia apie jo tėvą, taip pat girdėti, jog galimai atsakovė yra neblaivi, kai telefonu bendrauja su vaiku, o atsakovei nepateikus jokių įrodymų, kad ieškovo elgesys ar gyvenimo būdas keltų grėsmę šalių nepilnamečiams sūnums ar kitaip pažeistų nepilnamečių sūnų interesus, sprendė, jog laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu šiuo atveju labiausiai atitinka nepilnamečių interesus.

13. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog vaikų motina prie vaikų išlaikymo prisideda minimaliai ir nereguliariai, įvertinęs tai, jog atsakovė yra dirbanti, jos darbo užmokestis yra apie 600 Eur per mėnesį, taip pat ji gauna valstybės mokamus vaikų pinigus, ieškovo prašymą dėl laikino materialinio išlaikymo vaikams priteisimo tenkino iš dalies. Vertino, jog kiekvienam vaikui po 170 Eur laikino išlaikymo suma, atsižvelgus į šalių nepilnamečių vaikų amžių ir tokio amžiaus vaikų poreikius, į turimus preliminarius duomenis apie šalių turtinę padėtį, taip pat į tai, kad byloje dar nėra pateikta visų įrodymų, yra protingo dydžio ir pakankama tam, kad bylos nagrinėjimo eigoje patenkintų šalių nepilnamečių vaikų būtinuosius poreikius ir laikinai bylos nagrinėjimo metu būtų apsaugoti nepilnamečių vaikų turtiniai interesai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Atskiruoju skundu atsakovė Ž. M. prašo panaikinti skundžiamą 2023 m. lapkričio 30 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartį civilinėje byloje Nr. e2-294-1000/2024 (buvęs bylos Nr. e2-10510-1000/2023) ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: (1) nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų T. Z. ir T. Z. laikiną gyvenamąją vietą su motina Ž. M.; (2) priteisti iš ieškovo D. Z. laikiną materialinį išlaikymą vaikams T. Z. ir T. Z. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur kiekvienam, pradedant mokėti nuo 2023 m. lapkričio 13 d., išlaikymo lėšas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriant Ž. M..

15. Nurodo, kad vaikų gyvenimas su ieškovu yra žalingas ir kenksmingas jų raidai bei išsivystymui. Ieškovas yra netvarkingas, smurtaujantis, turi priklausomybę alkoholiui. Apeliantės teigimu, 2023 m. liepos 29 d. ieškovas ją buvo sumušęs. Atsakovę apžiūrėję medikai nustatė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiuo metu dėl šio įvykio Panevėžio AVPK atliekamas ikiteisminis tyrimas.

16. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybių, jog ieškovas vaikus vadindavo necenzūriniais žodžiais, išsukdavo lemputes ir vaikai nebegalėdavo mokytis su normaliu apšvietimu. Apeliantės teigimu, institucijos pateikta išvada yra absoliučiai neobjektyvi. Institucija netyrė atsakovės nurodomų aplinkybių dėl poveikio vaikams. Tvirtina, kad su vaikais kalbėjo blaivi.

17. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 6 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygybės įstatymui principą, 12 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą, 14 straipsnyje įtvirtintą betarpiškumo principą ir 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažeidė CPK 144 straipsnyje nustatytą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tvarką ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.174 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad teismas privalo kilusį ginčą tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos išspręsti vadovaudamasis vaiko interesais.

18. Atsiliepimu į atsakovės Ž. M. atskirąjį skundą ieškovas D. Z. prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti, o 2023 m. lapkričio 30 d. Panevėžio apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovės ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

19. Nurodo, kad teismas pagrįstai nustatė, kad šiuo metu nepilnamečių T. ir T. asmeninius turtinius ir neturtinius interesus geriausiai atliepia ir užtikrina vaikų tėvas D. Z.. Vaikai nori gyventi su tėčiu, tėčio namuose vaikai jaučiasi saugūs, prižiūrėti, aprūpinti, vaikams patinka lankyti jų lankomą ugdymo įstaigą. Vaikai su juo gyvena nuo 2023 m. liepos 29 d., o vaikų mama pas vaikus per šį laiką buvo atvykusi pasimatyti tik kelis kartus, vaikais nesidomi, visiškai neužtikrina vaikų poreikių, asmeniniams poreikiams išleidžia valstybės mokamus vaikų pinigus. Būdama neblaivi atsakovė skambina vaikams, trikdo vaikų poilsį, ugdymo procesą, vaikus bandoma palenkti prie savęs išsakant motyvus, kad ieškovas prašo priteisit vaikams išlaikymą, meluojant, siekiant vaikus apgauti neva naujo kompiuterio įgijimu, gąsdinant, kad vaikams nesutikus gyventi su mama, vaikai mamos „nebematys“, mama imsis kraštutinių priemonių.

20. Pažymi, kad ieškovas turi artimą ryšį su vaikais, pagrįstą abipusius pasitikėjimu, pagarba ir pagalba. Ieškovas rūpinasi vaikų ugdymo procesu, vaikams samdomas korepetitorius, padedantis vaikams atlikti namų darbus, pasivyti ir pagilinti žinias tam tikrose srityse. Ieškovas vaikams nupirko jų norimą kompiuterį, rūpinasi, kad vaikų laisvalaikis būtų aktyvus. Vaikai turi ne tik būtinas mokyklines priemones, uniformas, kuprines, tačiau ir tinkamas darbo vietas namų užduotims ruošti. Tėčio namuose vaikams naujai įrengtas vaikų kambarys. Atsakovė nesidomi vaikų ugdymu, jų dienos įvykiais, sveikatos būkle; turi priklausomybę alkoholiui; neturi tinkamų vaikams gyvenimo sąlygų, laikinai gyvena pas draugę (duomenys neskelbtini) rajone, nuolatinę gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), kur bute gyvenimo sąlygos vaikams yra nepriimtinos, kadangi vienu butu dalinasi kelios šeimos, vaikai neturi vietos pamokoms paruošti, pailsėti.

21. Ieškovo tvirtinimu, jokio fizinio smurto prieš atsakovę jis nenaudojo, o, priešingai, arešto orderis buvo pritaikytas atsakovei.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

23. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo D. Z. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas iš dalies, o atsakovės Ž. M. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

24. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-216/2011). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir CK 3.3 straipsnio nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas, todėl laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos šalių reikalavimams patenkinti.

25. Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos nepilnamečių vaikų T. Z. ir T. Z. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu ir laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams, kiekvienam po 300 Eur per mėnesį, priteisimo iš atsakovės, tenkino iš dalies ir iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečių T. Z. ir T. Z. laikiną gyvenamąją vietą nustatė su ieškovu bei iš atsakovės priteisė laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui po 170 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis. Atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove ir laikino išlaikymo vaikams po 200 Eur priteisimo iš ieškovo, teismas atmetė.

26. Apeliantė nesutinka su nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymu su ieškovu, nurodydama, jog vaikų gyvenimas su ieškovu yra žalingas ir kenksmingas jų raidai bei išsivystymui, kadangi ieškovas yra netvarkingas, smurtaujantis, turi priklausomybę alkoholiui. Apeliantės teigimu, ieškovas ją buvo sumušęs, dėl ko yra atliekamas ikiteisminis tyrimas.

27. Pažymėtina, jog sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kiekvienu atveju, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikino pobūdžio, taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti apsvarstytą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas, nes įprastos aplinkos keitimas gali vaikui padaryti tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukelti emocinių išgyvenimų. Vis tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, todėl tik nagrinėdamas bylą iš esmės teismas įvertina aplinką, kurioje vaikas gyvena, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustato, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

28. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visetą, sprendžia, kad tenkinti atsakovės atskirojo skundo jame nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovo namuose nepilnamečiams vaikams yra sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, ilsėtis, ugdytis ir lavintis. Ieškovas vaikais rūpinasi, perka drabužius, avalynę, reikmenis, reikalingus mokyklai bei būreliams, domisi vaikų pasiekimais mokykloje, veža pas sveikatos priežiūros specialistus. Byloje esančių duomenų visetas nepatvirtina, kad šiuo metu nustatyta vaikų laikinoji gyvenamoji vieta su tėvu vaikams būtų nesaugi, daranti neigiamą emocinę, psichologinę ar fizinę įtaką ar net žalinga, iš esmės neatitinkanti vaikų interesų ir neužtikrinanti vaikų poreikių. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas netinkamai rūpintųsi šalių nepilnamečiais vaikais, jų sveikata, auklėjimu, priežiūra, ugdymu ir kt.

29. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatyta nepilnamečių vaikų laikina gyvenamąja vieta, nurodo, kad ieškovas 2023 m. liepos 29 d. smurtavo atsakovės atžvilgiu, dėl ko yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pažymėtina, jog nors byloje pateikti duomenys apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-29835-23 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui), tačiau byloje nėra duomenų, jog ieškovo atžvilgiu būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie šioje proceso stadijoje – sprendžiant klausimą dėl nustatytos laikinos gyvenamosios vietos teisėtumo ir pagrįstumo, leistų pagrįstai konstatuoti, jog nepilnamečiams vaikams su tėvu (ieškovu) yra nesaugu. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovui būtų paskirtos kardomosios priemonės, dėl kurių būtų ribojama teisė bendrauti ar matytis su nepilnamečiais vaikais. Atsižvelgiant į tai, nurodytas apeliantės argumentas dėl ieškovo panaudoto smurto atsakovės atžvilgiu ir pradėto ikiteisminio tyrimo nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nurodytu pagrindu.

30. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad bylose, kuriose sprendžiamas kiekvienas su vaiku susijęs klausimas, vaikas, nepriklausomai nuo jo amžiaus, tačiau sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas teisme, o jei šitai neįmanoma, – per atstovą (CK 3.177 straipsnis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis), taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

31. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

32. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad geriausių vaiko interesų įvertinimo aspekto analizė apima ir vaiko nuomonės (gebančio ją pareikšti tiesiogiai ar per atstovą) apsvarstymą. Kuo vaikas vyresnis, brandesnis, tuo didesnė reikšmė teikiama jo pareikšto noro svarbai, priimant sprendimą dėl su vaiku susijusių klausimų (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimas byloje Hokannen prieš Suomiją, peticijos Nr. 19823/92, par. 61; 2010 m. liepos 27 d. sprendimas byloje Gineitienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 20739/05, par. 38; 2016 m. sausio 19 d. sprendimas byloje G. B. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 36137/13, par. 105).

33. Nagrinėjamu atveju tiek iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus byloje pateiktų Vaiko nuomonės išklausymo aktų, tiek ieškovo pateiktų garso įrašų matyti, jog šalių nepilnamečiai vaikai T. Z. ((duomenys neskelbtini) m.) ir T. Z. ((duomenys neskelbtini) m.) išreiškė norą gyventi su tėvu (ieškovu). Bylos duomenimis nepilnamečiai vaikai su ieškovu gyvena nuo 2023 m. liepos 29 d. Ieškovo namuose jiems sudarytos tinkamos sąlygos gyventi ir mokytis. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šiuo metu laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu atitinka nepilnamečių vaikų interesus.

34. Kaip jau buvo minėta nutarties 24 punkte, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nevertina įrodymų, ieškinio reikalavimų pagrįstumo dėl nuolatinės vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju.

35. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, atsižvelgęs į tai, jog byloje nėra pagrįstų duomenų, kad ieškovas netinkamai rūpintųsi ir auklėtų nepilnamečius vaikus ar kad nepilnamečiams vaikams su tėvu būtų nesaugu, taip pat į nepilnamečių vaikų išreikštą nuomonę, vadovaudamasis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, sprendžia, jog apeliantės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dėl nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu.

36. Atsakovė, prašydama panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 30 d. nutartį iš esmės nurodo argumentus tik dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos su tėvu nustatymo. Dėl kitų taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams jokių argumentų nenurodo, todėl atsakovės pozicija šiuo aspektu nėra aiški. Visgi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus, tiek atsižvelgdamas kiekvienos iš šalių, tiek į vaikų interesus, sprendžia, kad šioje dalyje nutartis yra pagrįsta ir teisėta.

37. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrindami būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realų vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios vaiko tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai ir pan.

39. Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje pateiktus preliminarius duomenis apie šalių turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad kiekvienam vaikui po 170 Eur laikino išlaikymo suma yra protingo dydžio ir pakankama tam, kad bylos nagrinėjimo eigoje patenkintų šalių nepilnamečių vaikų būtinuosius poreikius ir laikinai bylos nagrinėjimo metu būtų apsaugoti nepilnamečių vaikų turtiniai interesai.

40. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).

41. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta ir jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018). Kadangi bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą nagrinės pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ginčą iš esmės, apeliacinės instancijos teismas klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priimant šį procesinį sprendimą, nesprendžia (CPK 93 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė