Civilinė byla Nr. eA2-120-739/2024
Teisminio proceso Nr. 2-11-3-01089-2022-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.3.2.3; 3.3.2.4.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 7 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. L. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-8410-420/2023 pagal skolininko R. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal kreditoriaus AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per savo filialą Lietuvoje, pareiškimą skolininkui R. L. dėl teismo įsakymo išdavimo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2022 m. lapkričio 11 d. išdavė teismo įsakymą, kuriuo buvo nuspręsta iš skolininko R. L. išieškoti 2 608,93 Eur skolą, 5 procentų procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų kreditoriaus AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per savo filialą Lietuvoje, naudai, teismo įsakymas įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 13 d.
2. Utenos apylinkės teisme 2023 m. spalio 19 d. gautas pareiškėjo R. L. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eL2-7543-724/2022, kuriuo pareiškėjas prašo atnaujinti procesą ir panaikinti 2022 m. lapkričio 11 d. Utenos apylinkės teismo įsakymą.
3. Pareiškėjas prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-7543-724/2022 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktuose numatytais pagrindais, neginčijo, kad Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. lapkričio 11 d. teismo įsakymas jam buvo įteiktas, tačiau nurodė, kad tuo metu dėl savo psichikos būklės jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, negalėjo dalyvauti teismo procese, teikti paaiškinimus bei apginti savo teises.
4. Kreditorė teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2023 m. lapkričio 27 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-7543-724/2022, panaikino Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-8410-420/2023 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl vykdomosios bylos sustabdymo.
6. Teismas nurodė, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 11 d. teismo įsakymas pareiškėjui įteiktas asmeniškai 2022 m. lapkričio 21 d. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjo sveikatos būklė teismo įsakymo gavimo metu ir antstolės raginimo įvykdyti sprendimą gavimo metu esmingai skyrėsi, todėl konstatavo, kad pareiškėjas nesuprasdamas gauto teismo įsakymo esmės turėjo galimybę laiku pasinaudoti galimybe pasirūpinti, kad jam būtų suteikta teisinė pagalba, kaip, kad pareiškėjas padarė gavęs antstolės raginimo įvykdyti sprendimą. Laikė, kad 3 mėnesių terminas pareiškimui dėl proceso atnaujinimo yra praleistas žymiai ir nėra priežasčių ir pagrindų atnaujinti praleistą terminą pateikti prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-7543-724/2022.
7. Atmesdamas pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie R. L. psichikos sutrikimo būseną ginčijamo teismo įsakymo priėmimo metu, t. y. ar tuo metu jo sveikatos būklė pagerėjo ar pablogėjo, ar tuo metu pareiškėjas naudojo kokius nors vaistus. Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 78TPK-46/2023 išvados nepatvirtina, kad pareiškėjas ginčijamo teismo įsakymo priėmimo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Sprendė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jo sveikatos būklė iš esmės lėmė jo galimybes suvokti jam įteiktų procesinių dokumentų prasmę ir apsunkino galimybes realizuoti procesinę teisę pateikti prieštaravimus dėl teismo įsakymo ir kreditoriaus pareiškimo.
8. Konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti proceso ir pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 6 punktą, nes nei bylos nagrinėjimo iš esmės metu, nei nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą teismui nepateikti duomenys apie pareiškėjo neveiksnumą, t. y. nėra duomenų, kad teismas būtų sprendimu pripažinęs R. L. neveiksniu.
9. Teismas nurodė, kad nors pareiškėjas prašyme remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.268 straipsnio 1 dalimi ir cituoja jos pirmąjį sakinį, kad veiksnus fizinis asmuo, padaręs žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, už padarytą žalą neatsako, pareiškėjas nutylėjo šio straipsnio 1 dalies antrąjį sakinį, kuriame nustatyta, kad toks asmuo neatleidžiamas nuo atsakomybės, jeigu tokios būsenos pats tapo vartodamas alkoholinius gėrimus, narkotines ar psichotropines medžiagas arba kitokiu būdu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad minėtoje baudžiamojoje byloje R. L. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu nustatyta, kad R. L. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu konstatuotas (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. lapkričio 27 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės: pareiškėjo R. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti; nusprendus, kad procesinis terminas yra praleistas, įvertinti, ar nėra procesinio termino atnaujinimo pagrindų.
10.1. Apelianto teigimu, nutartis, kuria pareiškėjas pripažintas nepakaltinamu, įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo gale, praėjus 20 dienų apskundimo terminui. Atitinkamai, 2023 m. spalio mėnesį buvo kreiptasi į teismą dėl proceso atnaujinimo. Anksčiau kreiptis dėl proceso atnaujinimo nebuvo pagrindo, nes pareiškėjas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad teismo nutartimi bus pripažintas nepakaltinamu. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, proceso atnaujinimu pagrindu byloje gali būti ne tik naujos paaiškėjusios faktinės bylos aplinkybės, bet ir naujai paaiškėję faktines bylos aplinkybes pagrindžiantys ar paneigiantys įrodymai.
10.2. Apeliantas nesutinka su skundžiamojoje nutartyje nurodytu argumentu, kad byloje nėra duomenų apie priežastis, sutrukdžiusias pareiškėjui kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo laiku. Kai pareiškėjas apie bylą sužinojo 2022 m. lapkričio 21 d., jis tuo metu neturėjo jokio teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, o pagrindas atsirado tik įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutarčiai, kuria pripažinta, kad R. L. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas nepakaltinamas. Ekpertizės akte nurodyta, kad su R. L. nerekomenduojama atlikti proceso veiksmų, dėl psichikos sveikatos būklės jis nesugebės būti pilnaverčiu teismo proceso dalyviu, suprasti su juo atliekamų veiksmų esmę, todėl visiškai nesuprantama ir nelogiška pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjas, nesuprasdamas gauto teismo įsakymo esmės, turėjo galimybę laiku pasinaudoti galimybe pasirūpinti, kad jam būtų suteikta teisinė pagalba.
10.3. Teigia, kad R. L. turi (duomenys neskelbtini), tai reiškia, kad liga tęsiasi ilgą žmogaus gyvenimo laikotarpį, todėl akivaizdu, kad ekspertizės akte neaprašytos konkrečios dienos, o būtent 2022 m. lapkričio 21 d., o bendrai nurodyta, kad R. L. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu konstatuojamas (duomenys neskelbtini)ir jis ir dabar negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.
10.4. Apeliantas pažymi, kad esminę reikšmę bylai turi ne tik ekspertizės aktas, bet ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutartis, kuria pripažinta, kad R. L. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas nepakaltinamas, o taip pat šioje nutartyje nurodyta, kad ieškinys paliekamas nenagrinėtas, nes asmuo šia teismo nutartimi pripažintas nepakaltinamu, vadinasi, jis žalą nukentėjusiajam padarė tokios būsenos, kai negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, kas konstatuota šia nutartimi. Todėl toks asmuo už padarytą žalą neatsako. Apeliantas nesupranta, kodėl pirmos instancijos teismas visiškai ignoruoja kito teismo įsigaliojusią nutartį ir nurodo, kad jeigu šios aplinkybės būtų buvusios žinomos nagrinėjant civilinę bylą, nebūtų buvęs priimtas kitoks sprendimas.
10.5. Nors pagal CK 6.268 straipsnio 1 dalies antrąjį sakinį, asmuo neatleidžiamas nuo atsakomybės, jeigu tokios būsenos pats tapo vartodamas alkoholinius gėrimus, narkotines ar psichotropines medžiagas arba kitokiu būdu, R. L. yra diagnozuotas, be kita ko, (duomenys neskelbtini), tai (duomenys neskelbtini) liga, kuri pažeidžia jausmų, mąstymo, suvokimo bei valios sferą, išnyksta sugebėjimas suvokti ir įsijausti į aplinkinių emocijas. Šis sutrikimas yra lėtinis ir nėra susijęs su narkotinių medžiagų vartojimu, o labiau susijęs su sutrikusia smegenų veikla bei esant paveldėtam polinkiui sirgti šiuo sutrikimu. Atitinkamai, R. L. 2022 m. liepos 14 d. įvykio metu žalą padarė tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, o tokios būsenos jis tapo ne dėl narkotinių medžiagų vartojimo ar savo kaltės, bet dėl (duomenys neskelbtini).
11. Kreditorius AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per savo filialą Lietuvoje, atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, kurioje teismas pareiškėjo, kaip skolininko, atžvilgiu priėmė teismo įsakymą ir priteisė 2 608,93 Eur skolą, 5 procentų procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų kreditoriui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per savo filialą Lietuvoje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Pareiškėjas R. L. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktuose numatytais pagrindais. Pareiškėjas neneigė, kad Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. lapkričio 11 d. teismo įsakymą gavo 2023 m. lapkričio 21 d., tačiau teigė, kad tuo metu jis dėl savo psichinės būklės negalėjo suprasti savo veiksmų ir apginti savo teisių. Kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą pareiškėjas nurodė tai, kad priimant teismo įsakymą nebuvo ir negalėjo būti žinoma aplinkybė, kad pareiškėjas padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas nepakaltinamas, nes Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino, kad R. L. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamas tik 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi, o Utenos apylinkės teismui 2022 m. lapkričio 11 d. priimant teismo įsakymą dar vyko ikiteisminis tyrimas. Grįsdamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymą pareiškėjas teigė, kad žalą padarė būdamas nepakaltinamas.
15. Vadovaujantis CPK 365 straipsnio 1 dalimi, bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje (365–374 straipsniai) nustatytais pagrindais ir tvarka. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2021 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2012).
16. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios atitinka visus pirmiau nurodytus požymius.
17. Byloje nustatyta, kad kreditorius AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, nurodydamas, kad 2022 m. liepos 14 d. (duomenys neskelbtini) įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė „FIAT DUCATO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio kaltininkas yra R. L., kuris vairavo transporto priemonę „LEXUS LS600“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti. Kreditorius transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių pagrindu yra sudaręs draudimo sutartį (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo apdrausta automobilio „LEXUS LS600“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė už autoavarijos metu padarytą žalą. Vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, buvo išmokėta 2 608,93 Eur draudimo išmoka, dėl transporto priemonės „FIAT DUCATO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų. Utenos apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 11 d. įsakymu priteisė iš skolininko R. L.,kreditoriaus AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, naudai 2 608,93 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 2 608,93 Eur sumą, nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. lapkričio 11 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 15,00 Eur žyminio mokesčio.
18. Iš informacinės teismų sistemos LITEKO taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. M1-1639-859/2023 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi pripažinta, kad R. L. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), padarė būdamas nepakaltinamas, nukentėjusiojo civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu, kadangi asmuo už padarytą žalą neatsako (BPK 113 straipsnio 2 dalis, CK 6.268 straipsnio 1 dalis). Išaiškintina, kad žalos klausimą nukentėjusysis turi teisę spręsti CK 6.268 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Šios bylos duomenys patvirtina, kad minėta baudžiamoji byla pareiškėjui iškelta dėl to paties įvykio, dėl kurio metu padarytos žalos atlyginimo į teismą kreipėsi draudikas šioje byloje.
19. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų apie R. L. psichikos sutrikimo būseną ginčijamo teismo įsakymo priėmimo metu, t. y. ar tuo metu R. L. sveikatos būklė pagerėjo ar pablogėjo, ar tuo metu pareiškėjas naudojo kokius nors vaistus, nurodė, kad teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 78TPK-46/2023 išvados nepatvirtina, kad pareiškėjas ginčijamo teismo įsakymo priėmimo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti.
20. Apeliacinės instancijos teismas su tokiomis išvadomis negali sutikti, kadangi pareiškėjas, prašymą atnaujinti procesą grįsdamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, įrodinėjo ne tai, kad jis teismo įsakymo priėmimo metu buvo nepakaltinamas ir nesuprato savo veiksmų, o tai, kad žalą, dėl kurios priteisimo kreipėsi kreditorius šioje byloje, jis padarė būdamas nepakaltinamu, kas, pasak pareiškėjo, lemia CK 6.268 straipsnio 1 dalies taikymą – fizinis asmuo, padaręs žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, už padarytą žalą neatsako.
21. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016, 44 punktas, 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-701/2022, 31 punktas).
22. Byloje nustatyta, kad kreditorius šioje byloje pareikštą pareiškimą dėl žalos atlyginimo regreso tvarka grindė deliktinės atsakomybės nuostatomis (CK 6.280 straipsnis). CK 6.268 straipsnis reglamentuoja atsakomybę už savo veiksmų reikšmės suprasti negalinčio fizinio asmens padarytą žalą. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios nuostatos nurodo, kad kai žalą padaro veiksnus fizinis asmuo, kuris nėra pripažintas nei neveiksniu, nei ribotai veiksniu, tačiau dėl tam tikrų aplinkybių darydamas žalą negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, jis už padarytą žalą neatsako.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, jog pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, galinčių turėti įtakos priimto teismo įsakymo teisėtumui ar pagrįstumui. Ta aplinkybė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. M1-1639-859/2023 2023 m. rugpjūčio 22 d. įsiteisėjusia nutartimi pripažinta, kad R. L. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), dėl kurios prašoma priteisti žalą ir šioje byloje, padarė būdamas nepakaltinamas, turi esminę reikšmę šioje byloje, nes būtent tokia faktinė aplinkybė gali sąlygoti kitokį teismo sprendimo rezultatą CK 6.268 straipsnio pagrindu, nei buvo priimtas šioje byloje.
24. Nors pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad minėtoje baudžiamojoje byloje R. L. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu nustatyta, kad R. L. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu konstatuotas (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), o pagal CK 6.268 straipsnio 1 dalį asmuo neatleidžiamas nuo atsakomybės, jeigu tokios būsenos pats tapo vartodamas alkoholinius gėrimus, narkotines ar psichotropines medžiagas arba kitokiu būdu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo metu byloje esantys duomenys neginčijamai nepatvirtina, kad CK 6.268 straipsnio 1 dalyje apibūdintą būseną pareiškėjui žalos padarymo metu sukėlė alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. M1-1639-859/2023 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje nekonstatuota, kad žalos padarymo metu R. L. buvo apsvaigęs, ekspertės nurodyta, kad kaltinamajam „(duomenys neskelbtini) reiškėsi gana ilgą laiką, kas labiau būdinga (duomenys neskelbtini)“, todėl visos byloje iškilusios abejonės dėl konkrečių civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo ir taikymo turi būti pašalintos bylos nagrinėjimo iš esmės metu.
25. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodytą trijų mėnesių terminą, tačiau pareiškėjas teigė, kad jis, tuo metu kai jam buvo įteiktas teismo įsakymas, negalėjo suprasti jo teisinių pasekmių, be to, tuo metu dar nebuvo paaiškėjusi nauja faktinė aplinkybė dėl pareiškėjo pripažinimo nepakaltinamu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje sprendė, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo sveikatos būklė teismo įsakymo gavimo metu ir antstolės raginimo įvykdyti sprendimą gavimo metu esmingai skyrėsi, todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjas, nesuprasdamas gauto teismo įsakymo esmės, turėjo galimybę laiku pasinaudoti galimybe pasirūpinti, kad jam būtų suteikta teisinė pagalba, kaip, kad pareiškėjas padarė gavęs antstolės raginimo įvykdyti sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas su šiomis teismo išvadomis nesutinka ir sprendžia, kad vien tai, jog apie naujai paaiškėjusią aplinkybę pareiškėjas sužinojo tik Vilniaus miesto apylinkės teismui baudžiamojoje byloje Nr. M1-1639-859/2023 2023 m. rugpjūčio 22 d. priėmus nutartį dėl jo pripažinimo nepakaltinamu, gali būti vertinama kaip svarbia priežastimi dėl aptariamo termino atnaujinimo pagrindų, juo labiau kad Vilniaus miesto apylinkės teismui 2023 m. rugpjūčio 22 d. priėmus nutartį, pastaroji įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 12 d., o pareiškėjas į teismą su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo kreipėsi 2023 m. spalio 19 d., t. y. veikė operatyviai tam, kad apgintų savo, galimai, pažeistas teises. Be to, svarbu ir tai, kad skundžiamoje nutartyje nurodyti argumentai dėl pareiškėjo sveikatos būklės teismo įsakymo gavimo ir antstolės patvarkymo gavimo metu nėra pakankamai pagrįsti, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje nurodyti ekspertės duoti paaiškinimai 2023 m. rugpjūčio 8 d. teismo posėdyje patvirtina labiau tikėtiną aplinkybę, kad nuo tada, kai pareiškėjas padarė nusikalstamą veiką, iki Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. M1-1639-859/2023 išnagrinėjimo 2023 m. rugpjūčio 8 d. teismo posėdyje, pareiškėjo psichinė būklė nebuvo pakitusi ar juo labiau pagerėjusi, nes 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi jam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visos prieš tai paminėtos aplinkybės sudaro pagrindą atnaujinti pareiškėjui terminą paduoti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eL2-7543-724/2022.
27. Atnaujinus pareiškėjui praleistą terminą paduoti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo ir pripažinus, kad pareiškėjas įrodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, argumentai dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyto pagrindo taikymo nebeturi teisinės reikšmės bylos baigčiai, tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl šios dalies pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti proceso pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Atkreiptinas dėmesys, kad šis pagrindas taikomas tik tokiu atveju, kai asmuo proceso metu buvo neveiksnus tam tikroje srityje. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pripažintas nepakaltinamu baudžiamojoje byloje, tačiau duomenų apie tai, kad teismas sprendimu civilinėje byloje būtų pripažinęs R. L. neveiksniu, vadovaujantis CPK XXVIII skyriuje nustatyta tvarka, šioje byloje nėra.
28. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatnaujino pareiškėjui termino pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir nepagrįstai atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu proceso atnaujinimo pagrindu. Dėl to, pirmosios instancijos teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atnaujintinas terminas pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir atnaujintinas procesas civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, o atnaujinta byla dėl teismo įsakymo perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 370 straipsnio 3 dalis). Atnaujinus procesą civilinė byla dėl teismo įsakymo turi būti nagrinėjama nuo skolininko prieštaravimų pateikimo stadijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018, p. 38).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a:
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. lapkričio 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-7543-724/2022 pagal kreditoriaus AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per savo filialą Lietuvoje, pareiškimą dėl skolos priteisimo iš skolininko R. L. išduodant teismo įsakymą ir perduoti bylą toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Teisėja Dalia Pranckienė
