Baudžiamoji byla Nr. 2K-560/2008
Procesinio sprendimo kategorija:
2.1.15.3.1. (S)
2008 m. gruodžio 16 d.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislovo Ranonio, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
sekretoriaujant Rasai Miškelevičiūtei,
dalyvaujant prokurorui Rimai Kriščiūnaitei,
nuteistajam M. M.,
gynėjui Ipolitui Brazlauskui,
nukentėjusiajam A. M.,
nukentėjusiojo atstovui G. S.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų A. M. ir I. M. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 4 d. nutarties.
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu M. M. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimu trejiems metams.
Pritaikytas BK 68 straipsnis ir uždrausta M. M. trejus metus naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones.
Priteista iš M. M. 20 000 Lt neturtinės žalos V. K., paskiriant šių lėšų administratoriumi iki V. K. pilnametystės jo tėvą A. K., bei 38 273,60 Lt neturtinės žalos ir 2000 Lt už advokato pagalbą (iš viso – 40 273,60 Lt) A. M. ir I. M.
Taip pat iš UADB „Ergo Lietuva“ priteista A. M. ir I. M. 7565,96 Lt turtinės ir 863,20 Lt neturtinės žalos atlyginimo (iš viso – 8429,16 Lt). Likusiose dalyse nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai atmesti.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 4 d. nutartimi pakeistas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 9 d. nuosprendis. Padidintas iš M. M. A. M. ir I. M. priteistos neturtinės žalos dydis iki 39 136,80 Lt kiekvienam. Kita Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 9 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiojo ir jo atstovo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio nukentėjusiųjų kasacinį skundą atmesti, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių nukentėjusiųjų kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,
n u s t a t ė :
M. M. nuteistas už tai, kad 2006 m. gruodžio 8 d., apie 20.15 val., kelio Klaipėda-Kretinga, 12,550 kilometre, Klaipėdos r., Stončių k., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje rasta 2,23 proc. etilo alkoholio), vairuodamas automobilį „Rover 620“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 51, 53, 68, 164 ir 172 punktų reikalavimus, t. y. elgdamasis neatsargiai, nevažiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į vietovės reljefą, kelio vingyje nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su M. M. vairuojamu automobiliu „Peugeot 605“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu buvo sunkiai sužalotas automobilio „Peugeot 605“ vairuotojas M. M., kuris 2007 m. kovo 27 d., 02.43 val., Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, dėl daugybinių kūno sužalojimų, mirė, bei buvo sužaloti automobilio „Peugeot 605“ keleiviai: V. K., kuriam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, ir D. U., kuriam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Kasaciniu skundu nukentėjusieji A. M. ir I. M. prašo teismą pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 4 d. nutarties dalį dėl civilinių ieškinių ir iš M. M. bei UADB „Ergo Lietuva“ solidariai papildomai priteisti 270 000 Lt neturtinės žalos.
Kasatoriai skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismo kiekvienam iš jų priteistina 39 136,80 Lt dydžio neturtinė žala yra aiškiai per maža ir nekompensuoja jų patirtų išgyvenimų, kuriuos teko patirti sūnaus gydymo ligoninėje metu bei po sūnaus mirties. Nors neturtinės žalos dydį tiksliai pinigine išraiška įvertinti yra sunku, tačiau teismai privalo siekti kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą ir ypač tada, kai ši žala padaroma nusikaltimu ir dėl to miršta žmogus. Kasatoriai nurodo, kad teismai, žymiai sumažindami jų prašomą priteisti 350 000 Lt dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti, nesivadovavo CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, be kitų šiame straipsnyje išvardytų kriterijų, turi atsižvelgti į šią žalą padariusio asmens kaltę bei jo turtinę padėtį.
Kasatoriai skunde pažymi, kad teismai nepakankamai įvertino žalą padariusio asmens kaltę ir nurodo, kad kaltė civilinėje atsakomybėje pasireiškia tyčia arba neatsargumu, o šis dar skirstomas į paprastą arba didelį neatsargumą. Byloje nustatyta, kad nuteistasis, būdamas jau keturis kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, sąmoningai pažeidė KET 68 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam (jo kraujyje buvo rasta 2,23 promilės, o tai yra sunkus girtumo laipsnis), kas rodo jo veikoje buvus didelį neatsargumą, todėl, vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi ir 6.251.1 straipsnio 1 dalimi, jis privalo visiškai atlyginti nukentėjusiesiems padarytus nuostolius. Kasatoriai atkreipia dėmesį į tai, kad net apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo abiem nukentėjusiesiems priteistina 38 273,60 Lt dydžio suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per maža, tačiau, nepaisant to, nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydį padidino nepakankamai, t. y. tik iki 39 136,80 Lt kiekvienam nukentėjusiajam. Skunde pažymima, kad neturtinės žalos dydis turi būti nustatomas pagal visumą bylai reikšmingų aplinkybių, todėl teismo nuosprendyje turėjo būti išvardinti ir įvertinti civilinio ieškinio šalių, t. y. ieškovo ir atsakovo, pateikti argumentai dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, tuo tarpu nuteistasis jokių argumentų dėl nukentėjusiųjų prašomos priteisti sumos dydžio neturtinei žalai atlyginti neišsakė. Kasatoriai nurodo, kad tais atvejais, kai pergyvenimus sukelia artimo žmogaus sužalojimas ar mirtis, tai nukentėjusiojo išgyvenimai ir dvasiniai sukrėtimai yra ypatingai dideli, todėl neturtinę žalą teisingai gali įvertinti tik nukentėjusieji, į kurių paaiškinimus teismas turėjo atsižvelgti, tačiau to nepadarė. Taip pat kasatoriai pažymi, kad teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos priteisiant neturtinę žalą panašios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 3K-7-255/2005; Nr. 3K-3-298/2007).
Taip pat kasatoriai teigia, kad teismai neatsižvelgė į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, nes nuteistojo turtinė padėtis yra gera, jis dirba užsienio įmonėje, gauna 106,89 eurų atlyginimą per dieną, yra nevedęs ir išlaikytinių neturi. Be to, nuteistasis turi jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą įsigytą pagal 2007 m. spalio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Šio buto rinkos vertė 154 976 Lt, todėl nuteistasis turi galimybę atlyginti didesnę neturinę žalą negu teismo yra priteista. Taip pat kasatoriai nurodo, kad dėl nusikaltimo jie patyrė 26 441,28 Lt dydžio turtinę žalą, kuri susidarė todėl, kad jų sūnus M. M. nuo 2006 m. gruodžio 8 d. iki 2007 m. kovo 27 d. buvo gydomas Klaipėdos miesto universitetinėje ligoninėje, jo gydymui reikėjo pirkti brangius vaistus. Dėl šių priežasčių sutriko kasatorių gyvenimo ritmas, pablogėjo sveikata, nustatyti širdies ritmo sutrikimai, todėl jie patyrė didelę neturtinio pobūdžio žalą, kurios negalima pagrįsti dokumentais. Be to, kasatoriai nurodo, kad dėl eismo įvykio metu sugadinto automobilio jie patyrė 4800 Lt turtinę žalą, o mirus sūnui laidojimo išlaidos bei paminklo pastatymas sudarė 13 000 Lt. Bylos teisminio nagrinėjimo metu dalį turtinės žalos, t. y. 12 337,20 Lt, atlygino civilinis atsakovas UADB „Ergo Lietuvo“, be to, iš šio atsakovo dar 7565 Lt turtinei žalai atlyginti priteisė pirmosios instancijos teismas, tuo tarpu nuteistasis nei turtinės, nei neturtinės žalos neatlygino. Kasatorių manymu, jų prašomą 350 000 Lt dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti, vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, 6.254 straipsniu ir 6.263 straipsnio 2 dalimi bei Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, solidariai turi atlyginti tiek nuteistasis, tiek UADB „Ergo Lietuva“.
Nukentėjusiųjų A. M. ir I. M. kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Dėl neturtinės žalos dydžio
Nukentėjusieji kasaciniu skundu prašo jiems be apeliacinės instancijos teismo iš nuteistojo M. M. priteistų 78 273,60 Lt neturtinei žalai atlyginti papildomai priteisti 270 000 Lt.
Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusieji A. M. ir I. M. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme dėl nusikalstamų M. M. veiksmų, t. y. kelių transporto priemonės vairavimo būnant apsvaigus nuo alkoholio ir padaryto KET pažeidimo, kurio metu žuvo žmogus, pareiškė 350 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiųjų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė nukentėjusiesiems A. M. ir I. M. iš viso 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kadangi eismo įvykio padarymo metu nuteistojo automobilis buvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu UADB „Ergo Lietuva“, todėl teismas, vadovaudamasis Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad draudimo bendrovė eismo įvykio metu patirtą neturtinę žalą atlygina 500 eurų (1726,40 Lt) ribose, iš UADB „Ergo Lietuva“ priteisė 863,20 Lt neturtinei žalai atlyginti (863,20 Lt UADB „Ergo Lietuva“ buvo atlyginusi iki nuosprendžio priėmimo), o iš nuteistojo M. M. likusį neturtinės žalos dydžio skirtumą – 38 273,60 Lt. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį neturtinės žalos atlyginimo dalyje ir padidino nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydį iki 40 000 Lt kiekvienam nukentėjusiajam. Kadangi UABD „Ergo Lietuva“ nukentėjusiesiems jau buvo atlyginusi 1726,40 Lt neturinės žalos, nukentėjusiesiems apeliacinės instancijos teismas priteisė po 39 136,80 Lt kiekvienam.
Kolegija laiko, kad apeliacinės instancijos teismas nors ir padidino nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydį iki 40 000 Lt kiekvienam, tačiau savo sprendimo tinkamai nemotyvavo ir nepakankamai atsižvelgė į esmines bylos aplinkybes, apsprendžiančias priteistinos neturtinės žalos dydį, o būtent padaryto pažeidimo aplinkybes ir jo pavojingumą, kilusius padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, nukentėjusiųjų išgyvenimų slaugant komos būklėje esantį sūnų gilumą, formuojamą teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, taip pat kaltininko turtinę padėtį. Tuo teismas padarė baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalies ir BPK 113 straipsnio 2 dalies pažeidimą, kuris yra esminis, nes sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir dėl to netinkamai pritaikė įstatymą (CK 6.250 straipsnis)
Vertindamas padarytos veikos pavojingumą ir žalą padariusio asmens kaltę, apeliacinės instancijos teismas tik pažymėjo, kad žala buvo padaryta neatsargiu nusikaltimu, tačiau neanalizavo padaryto KET pažeidimo pobūdžio ir kaltės turinio, kuris kiekvienu atveju yra skirtingas.
Atkreiptinas dėmesys, kad neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos KET, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl teismui konstatavus, kad asmuo KET pažeidė dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kokie KET pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir grubiu KET nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokios KET pažeidimo padarymo pasekmės (kiek asmenų nukentėjo, kokie sužalojimai jiems buvo padaryti, ar yra žuvusiųjų). Teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nuteistasis M. M. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio - kraujyje rasta net 2,23 proc. etilo alkoholio, kas rodo į sunkų girtumo laipsnį, sėdo prie vairo suvokdamas, kad tuo grubiai pažeidžia kelių eismo saugumo taisykles ir labai tikėtina, kad gali sukelti autoįvykį. Taip ir buvo: kelio vingyje dėl girtumo nesuvaldė automobilio ir išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą susidūrė su kitu priešpriešiais važiavusiu automobiliu. Eismo įvykio metu žuvo priešpriešiais važiavusio automobilio vairuotojas – M. M., bei buvo sužaloti du jo keleiviai: V. K. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o D. U. – nežymus sveikatos sutrikdymas.
Pažymėtina, kad automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinių. Taigi valdydamas automobilį asmuo turi būti ypač atidus ir apdairus bei elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams: pasirinkti tinkamą greitį atsižvelgiant į kelio, eismo ir oro sąlygas. Todėl ne be reikalo KET keliamas imperatyvus reikalavimas draudžiantis vairuoti automobilį apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Transporto priemonės vairavimas būnant stipriai apsvaigus nuo alkoholio rodo asmens itin didelį neatsargumą ir abejingumą ne tik įstatymų reikalavimams, bet ir kitiems eismo dalyviams. Juk būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir sėsdamas už automobilio vairo asmuo suvokia, kad dėl alkoholio vartojimo jo dėmesys ir orientacija susilpnėjusi ir tai padidina eismo įvykio kilimo tikimybę. Todėl veika, kurios metu asmuo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio pažeidžia KET ir dėl ko žūva ar sužalojami žmonės yra žymiai pavojingesnė už veiką, kada analogiškas pasekmes pažeisdamas KET sukelia blaivus vairuotojas. Į tai atsižvelgdamas įstatymų leidėjas BK 281 straipsnyje numatė griežtesnes bausmės, jei eismo įvykį sukelia apsvaigęs nuo alkoholio asmuo.
Iš bylos duomenų seka, kad nuteistojo M. M. padarytas KET pažeidimas pasižymėjo ypatingu šiurkštumu, nes jis automobilį vairavo būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis), kas rodo itin didelį jo neatsargumą ir abejingumą kitiems eismo dalyviams. Todėl, kolegijos manymu, apeliacinės instancijos teismo nukentėjusiesiems priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis neatitinka kaip padaryto pažeidimo grubumo, taip ir kaltės laipsnio.
Kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas sprendime kaip vieną iš neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodydamas, kad nukentėjusieji patyrė labai didelių išgyvenimų, o nusikalstama veika buvo negrįžtamai pakeistas jų gyvenimas, nepakankamai įvertino dėl padarytos nusikalstamos veikos kilusių padarinių, juos nurodė tik formaliai ir iki galo neatskleidė jų turinio.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala gali pasireikšti tiek fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.), tiek dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir pan.) padariniais. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jos turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. Tuo atveju, jeigu asmuo dėl padarytos nusikalstamos veikos buvo sunkiai sužalotas ir mirė tik po kurio laiko, teismas turi įvertinti ne tik nukentėjusiaisiais pripažintų jam artimų žmonių patirtas kančias bei sielvartą, susijusį su artimojo netekimu, bet ir jų besitęsiančius dvasinius išgyvenimus, stresą ir rūpesčius slaugant asmenį iki jo mirties. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis M. M. po eismo įvykio tris mėnesius ir dvidešimt dienų nuo 2006 m. gruodžio 8 d. iki 2007 m. kovo 27 d., buvo komos būsenoje, jam buvo atliktos kelios sudėtingos chirurginės operacijos. Iki eismo įvykio nukentėjusysis M. M. gyveno kartu su savo tėvais A. M. ir I. M., juos siejo artimi dvasiniai ir emociniai ryšiai. Dėl šių priežasčių nukentėjusiojo tėvai A. M. ir I. M. slaugydami jį ligoninėje patyrė ilgalaikius dvasinius pergyvenimus dėl sūnaus išgyvenimo galimybių ir galimų liekamųjų reiškinių dėl patirtų sunkių sužalojimų. Visos šios aplinkybės neabejotinai rodo, kad nukentėjusieji didelę neturtinio pobūdžio žalą patyrė ne tik dėl patirtų kančių ir sielvarto jų sūnui mirus ir sveikatos pablogėjimo po netekties, bet ir dėl besitęsiančio ilgalaikio streso ir nerimo, kurį patyrė prieš pat sūnaus mirtį jam beveik keturis mėnesius esant komos būsenoje, į ką apeliacinės instancijos teismas neatkreipė dėmesio. Pažymėtina, kad tokiais atvejais, kai nukentėjusieji patiria ilgai besitęsiantį stresą nerimaudami dėl jiems artimo asmens pasveikimo galimybių, dėl ko sutrinka jų pačių sveikata, jiems padaryta žala didėja.
Pažymėtina, kad didindamas nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydį apeliacinės instancijos teismas neanalizavo nuteistojo turtinės padėties. Nors teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis nelaikoma lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, tačiau į ją turi būti atsižvelgta, kad būtų išlaikyta pusiausvyra tarp nukentėjusiojo asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas vertindamas neturtinės žalos dydžio nustatymui CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikšmingus kriterijus juos nepakankamai analizavo, todėl apeliacinės instancijos teismo priimtas sprendimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems A. M. ir I. M. negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl turi būti didintinas.
Kasatoriai skunde nepagrįstai teigia, kad patirtą neturtinę žalą solidariai turi atlyginti tiek nuteistasis, tiek UADB „Ergo Lietuva“. Pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kad eismo įvykio metu automobilis yra draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, draudimo bendrovė patirtą neturtinę žalą atlygina 500 eurų (1726,40 Lt) ribose, o pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Taigi draudimo įmonės civilinė atsakomybė yra sutartinė. Kadangi UADB „Ergo Lietuva“ nukentėjusiesiems atlygino 1726,40 Lt neturtinės žalos, todėl ji pripažįstama savo prievolę pilnai įvykdžiusi.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 4 d. nutartį pakeisti. Padidinti A. M. ir I. M. priteistos iš M. M. neturtinės žalos dydį iki 148 273,60 Lt., priteisiant iš M. M. po 74 136,80 Lt. kiekvienam. Kitą Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 4 d. nutarties dalį palikti nepakeista.
Teisėjai Vladislovas Ranonis
Josifas Tomaševičius
Vytautas Piesliakas
