A. B. pagal BK 129 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K- 524/ 2008

Procesinio sprendimo kategorija

1.2.3.2.8 (S)

2008 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Bieliūno, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,

sekretoriaujant Dianai Šataitytei,

dalyvaujant prokurorei Dainorai Miliūtei,

nukentėjusiajai J. N.,

gynėjui advokatui Ipolitui Brazlauskui

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu keturiolikai metų.

Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 17 d. nutartis, kuria Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nuosprendis pakeistas: iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintas kaltinimas, kad A. B. koja spyrė A. N. į veidą, padarydamas kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo A. B. gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokurorės ir nukentėjusiosios, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

A. B. nuteistas už tai, kad 2007 m. birželio 24 d., apie 4.25 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini) namo kieme, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir visuomenei, jis vieną kartą duriančiu-pjaunančiu įrankiu smogė nukentėjusiajam A. N. į krūtinę, padarydamas kiauryminę durtinę-pjautinę krūtinės ląstos kairės pusės žaizdą su VI šonkaulio kremzlės ir kiauriniu širdies dešinio skilvelio priekinės sienelės sužalojimu, lydimu kraujo išsiliejimo į kairę krūtinplėvės ir širdplėvės ertmes. Sužalojimai komplikavosi ūmiu širdies veiklos nepakankamu, ir dėl to A. N. nusikaltimo vietoje mirė. Taip A. B. tyčia iš chuliganiškų paskatų jį nužudė.

Kasaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 17 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius tvirtina, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas vadovavosi E. M. ir V. K. parodymais, nepaisant to, kad jų nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Be to, kasatoriaus tvirtinimu, teismai tinkamai neįvertino jo nurodytos aplinkybės, kad liudytoja E. M. apskritai negalėjo nieko matyti, nes vietą, kurioje įvykio metu stovėjo automobilis, užstojo medžio lapai, o nuosprendyje padaryta nuoroda į liudytojos parodymų patikrinimą vietoje negali būti pripažinta pakankama, nes parodymų patikrinimas buvo atliekamas visai kitu metų laiku – kai medis buvo jau be lapų. Nuteistasis skunde pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo jis prašė atlikti papildomą įrodymų tyrimą, siekiant patikrinti liudytojos E. M. parodymų patikimumą, nes apeliacinio bylos nagrinėjimo metu buvo tas pats metų laikas kaip ir įvykio metu. Tačiau teismas šį prašymą atmetė. Kasatorius skunde tvirtina, kad tą prašymą teismas atmetė nepagrįstai, ir tai sukliudė teismui išsamiai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti jo apeliacinį skundą. Kasatorius teigia, kad liudytojai E. M. ir V. K. skirtingai nurodo nukentėjusiojo A. N. sėdėjimo automobilyje vietą ir vietą, kurioje kasatorius kalbėjosi su A. N.. Šie prieštaravimai tarp liudytojų parodymų, nuteistojo nuomone, liko nepašalinti, nes apeliacinės instancijos teismas neatliko papildomo įrodymų tyrimo. Kasatorius skunde nurodo, kad pripažindami jį kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą teismai taip ir nenustatė jokių chuliganiškų paskatų. Kasatorius tvirtina, kad liudytojų parodymai apie jo pokalbio su nukentėjusiuoju pobūdį skirtingi, be to, anot kasatoriaus, teismai tinkamai neatsižvelgė į tai, kad liudytoja E. M. buvo neblaivi. Nuteistojo nuomone, teismo išvados, kad konfliktinę situaciją savo chuliganišku elgesiu ir prikibimu prie niekuo dėto, ramiai automobilyje sėdėjusio A. N. sukūrė nuo alkoholio apsvaigęs nuteistasis, t. y. išvados, jog jis elgėsi chuliganiškai, nepagrįstos, nes bylos duomenimis nenustatytas nei jo įžūlumas, nei pasityčiojimas, nei nepagarba visuomenei. Kasatorius skunde nurodo, kad liudytojos E. M. parodymai esminiai skiriasi nuo liudytojo V. K. parodymų, liečiančių jo ir nukentėjusiojo pokalbio pradžią, eigą ir tolesnius veiksmus. Kasatorius teigia, kad: V. K. parodymai, kuriuos teismai pripažino įrodymais, neabejotinai patvirtina, kad su nukentėjusiuoju jis bendravo ramiai, nebuvo jokio priekabiavimo ar agresyvumo, juolab, kad pokalbį su nukentėjusiuoju pradėjo liudytojas A. N.; tuo tarpu, liudytoja E. M. tas pačias aplinkybes apibūdino kitaip – ji parodė, kad nuteistasis nukentėjusiajam liepė išlipti iš automobilio, ant nukentėjusiojo šaukė. Taigi, anot kasatoriaus, teismų išvada dėl chuliganiškų paskatų padaryta apeinant liudytojo V. K. parodymus, tokią išvadą paneigiančius. Dėl aptartų aplinkybių, nuteistojo nuomone, teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, o apeliacinės instancijos teismas, atsisakęs atlikti papildomą įrodymų tyrimą, neteko galimybės objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti byloje paduotą jo apeliacinį skundą.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymo

Byloje nustatyta, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir visuomenei A. B. be jokios priežasties prikibo prie automobilyje ramiai sėdėjusio nukentėjusiojo A. N.: priėjęs prie automobilio ir atidaręs dureles jis liepė nukentėjusiajam išlipti, o šiam išlipus, pradėjo ant jo šaukti, po to vieną kartą duriančiu-pjaunančiu įrankiu smogė nukentėjusiajam į krūtinę, dėl to šis mirė. Tokie nuteistojo A. B. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą kaip nužudymas dėl chuliganiškų paskatų. Toks kasatoriaus veiksmų teisinis įvertinimas visiškai atitinka tiek pritaikytos BK normos nuostatas, tiek teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 19 punkte nurodyta, kad nužudymas dėl chuliganiškų paskatų kvalifikuojamas tada, kai jis padaromas dėl aiškaus visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Teisėjų kolegija pažymi, kad ir kasaciniame skunde nuteistasis A. B. nenurodo jokios jo konflikto su nukentėjusiuoju A. N. priežasties. Jis ir toliau neigia patį konfliktą, jam inkriminuotus veiksmus – smūgį duriančiu-pjaunančiu įrankiu nukentėjusiajam A. N. į krūtinę. Teismo nustatytų aplinkybių neigimas nėra bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas, nes kasacinės instancijos teismas netikrina faktinių aplinkybių nustatymo teisingumo, o patikrina apskųstus nuosprendžius (nutartis) tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Todėl kasatoriaus argumentai, kuriais jis ginčija savo kaltę, chuliganišką elgesį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, paliekami nenagrinėti. Skundžiamo nuosprendžio pagrįstumas jau patikrintas, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka.

Dėl kitų nuteistojo A. B. kasacinio skundo argumentų

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismo posėdžio protokolo turinys bei kita bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visus byloje surinktus įrodymus, įvertino tiek kiekvieną iš jų atskirai, tiek jų visetą ir tik tuomet padarė atitinkamas išvadas. Tikrindamas bylą apeliacine tvarka Lietuvos apeliacinis teismas dar kartą detaliai įvertino byloje surinktus įrodymus, aptarė prieštaravimus tarp jų (itin detaliai pasisakydamas dėl liudytojų E. M. bei V. K. parodymų patikimumo, jų tarpusavio atitikimo bei atitikimo kitiems byloje esantiems įrodymams) ir padarė išvadą, kad esminių prieštaravimų tarp byloje surinktų įrodymų nėra. Priimdamas sprendimą pašalinti iš nuosprendžio kaltinimą, kad nuteistasis A. B. vieną kartą koja spyrė A. Ne. į veidą, padarydamas kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad kitoje dalyje pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas. Todėl kasatoriaus teiginiai, kad įrodymai buvo įvertinti netinkamai, kad liko nepašalinti prieštaravimai tarp ištirtų įrodymų, yra nepagrįsti.

Savo kasacinio skundo teiginį, jog apeliacinės instancijos teismas objektyviai bei nešališkai neišnagrinėjo jo apeliacinio skundo, nuteistasis sieja su tuo, kad, jo tvirtinimu, nebuvo atliktas įrodymų tyrimas apeliacinės instancijos teisme ir dėl to buvo padarytos nepagrįstos išvados apie liudytojos E. M. parodymų patikimumą bei jų atitikimą liudytojo V. K. parodymams. Šis nuteistojo argumentas yra nepagrįstas. Pirma, kasatorius nepagrįstai nurodo, kad apeliacinės instancijos teisme nebuvo atliktas įrodymų tyrimas. Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad nuteistojo gynėjui paprašius atlikti įrodymų tyrimą, teismas nusprendė apklausti nuteistąjį A. B. ir tik po to spręsti gynėjo prašymus dėl kitų įrodymų tyrimo. Apklaususi nuteistąjį teisėjų kolegija motyvuotai nutarė kitų įrodymų tyrimo neatlikti. Toks teismo sprendimas visiškai atitinka BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme. Aptariama norma nustato apeliacinės instancijos teismo teisę ir pareigą atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai (neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų ir pan.). Iš bylos medžiagos matyti, kad dar kartą įvertinęs byloje surinktus įrodymus, papildomai apklausęs nuteistąjį, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad bylos aplinkybės ištirtos išsamiai, esminių prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų nėra. Todėl ir buvo nutarta nebetęsti įrodymų tyrimo apeliacinės instancijos teisme. Priešingai, nei kasaciniame skunde teigia nuteistasis A. B., toks sprendimas nesukliudė teismui išsamiai išnagrinėti jo apeliacinį skundą. Apeliacinio skundo, apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo bei nutarties turinys patvirtina, kad nuteistojo A. B. apeliacinis skundas buvo išnagrinėtas išsamiai, t. y. buvo padarytos motyvuotas išvados dėl visų esminių skundo argumentų. Be to, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad ir pats nuteistasis savo kasaciniame skunde nenurodo jokių apeliacinio skundo argumentų, dėl kurių, jo nuomone, teismas būtų nepasisakęs, o tik ginčija teismo padarytas išvadas. Teismo išvadų ginčijimą nėra pagrindo sieti su apeliacinio skundo išnagrinėjimo išsamumu.

Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus dėl nuteistojo A. B. kasaciniame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo A. B. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Egidijus Bieliūnas

Aldona Rakauskienė

Valerijus Čiučiulka