Baudžiamoji byla Nr. 2K-408/2008
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.15.1.2. (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Jono Prapiesčio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. B. kasacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo J. B. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį dvejiems metams. Iš J. B. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui P. B. priteista 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, Valstybinei ligonių kasai 4485 Lt turėtų P. B. gydymo išlaidų.
Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, kuria Ignalinos rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 7 d. nuosprendis pakeistas – iš J. B. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui P. B. priteista 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kita nuosprendžio dalis palikta galioti be pakeitimų.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą,
n u s t a t ė :
J. B. nuteistas už tai, kad 2007 m. liepos 20 d., apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo P. B. sveikatą. J. B. vieną kartą peiliu dūrė nukentėjusiajam P. B. į pilvą ir taip jam padarė kiauryminę durtinę–pjautinę pilvo žaizdą su skrandžio bei kepenų pažeidimu, kraujo išsiliejimu pilvo ertmėje.
Apeliacinės instancijos teismas, nutartyje nurodęs, kad nukentėjusiajam P. B. nusikaltimu turtinė žala nepadaryta, nusikaltimui padaryti įtakos turėjo brolių tarpusavio priešiški santykiai, tiek nukentėjusiojo, tiek nuteistojo elgesys bendraujant tarpusavyje dažnai neatitikdavo visuomenėje nusistovėjusių moralės normų, ir atsižvelgęs į tai, kad nuteistasis J. B. yra pensininkas, jo vienintelis pragyvenimo šaltinis – senatvės pensija, turto, į kurį galėtų būti nukreiptas visos nuosprendžiu priteistos žalos išieškojimas, jis neturi, duomenų apie padaryto nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymo liekamuosius reiškinius teismui nebuvo pateikta, konstatavo, kad „pirmosios instancijos teismo nustatytas 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydis yra aiškiai per didelis“, ir šią nuosprendžio dalį pakeitė sumažindamas iš nuteistojo J. B. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui P. B. priteistą neturtinės žalos atlyginimą.
Kasaciniu skundu nuteistasis J. B. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį sutrumpinant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką ir apeliacinės instancijos teismo nutartį sumažinant iš jo priteistos atlygintinos neturtinės žalos sumą iki 5000 Lt.
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas iš jo pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priteistos 20 000 Lt neturtinės žalos dydį motyvuotai sumažino iki 10 000 Lt, tačiau visapusiškai neįvertino nukentėjusiojo asmenybės bei elgesio. Pasak kasatoriaus, nukentėjusysis anksčiau buvo teistas, tačiau bausmė teigiamos įtakos jam nepadarė, jo elgesys buvo provokuojantis, neprognozuojamas, jis pats kūrė kritiškas situacijas ir jas spręsdavo smurtu. Kasatorius pabrėžia, kad byloje esantys medicinos dokumentai patvirtina, jog nukentėjusysis jį kelis kartus buvo sumušęs, o tuo tarpu duomenų, kad jis (kasatorius) būtų sumušęs nukentėjusįjį, nėra. Tai, kasatoriaus nuomone, yra svarbi aplinkybė, leidžianti iš jo priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 5000 Lt.
Kartu kasatorius nurodo, kad, apeliaciniame skunde keldamas tik iš jo priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą ir neginčydamas bausmės dydžio, jis suklydo, todėl dabar norėtų, kad jam būtų sutrumpintas paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikas, nes jis yra pensininkas, senyvo amžiaus, nedarbingas dėl amžiaus bei ligų, nepavojingas visuomenei.
Prokuroras atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo J. B. kasacinį skundą atmesti.
Prokuroro nuomone, nuteistojo J. B. prašymas švelninti jam paskirtą bausmę yra nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, nepažeidė baudžiamojo įstatymo normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą. Prokuroras nurodo, kad nuteistasis J. B. kaltu prisipažino iš dalies, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, o aplinkybe, sunkinančia jo atsakomybę, pripažino tai, jog nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Prokuroro tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas „teisingai nustatė, kad nėra aplinkybių, dėl kurių būtų galima paskirti švelnesnę, nei numato įstatymas, bausmę“, taip pat tai, jog negalima atidėti bausmės vykdymo, nes padarytas nusikaltimas yra sunkus. Be to, prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nuteistajam J. B. už BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymą paskyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, t. y. bausmę, mažesnę už šio BK straipsnio 1 dalyje nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Kartu prokuroras, nors atsiliepime į kasacinį skundą tiesiogiai ir nenurodo, iš esmės mano, kad kasatoriaus argumentai dėl neturtinės žalos yra taip pat nepagrįsti.
Nukentėjusysis P. B. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo J. B. kasacinį skundą atmesti.
Nukentėjusysis P. B. atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad nuteistojo J. B. kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, taip siekiant išvengti atsakomybės už jo (kasatoriaus) padarytą nusikaltimą. Nukentėjusysis teigia, kad prie kasacinio skundo pridėti medicinos dokumentai yra visiškai nesusiję su nuteistojo J. B. įvykdytu nusikaltimu, nes ne jis (nukentėjusysis) sužalojo nuteistąjį J. B., o atvirkščiai – šis jį, ir jis iki šiol jaučia jam padaryto sužalojimo pasekmes. Kasatoriaus nuomone, nėra nei teisinio, nei moralinio pagrindo švelninti nuteistajam J. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Be to, nukentėjusysis atkreipia dėmesį į tai, kad prie atsiliepimo į kasacinį skundą pridedamas J. B. laiškas draugui patvirtina tai, jog nuteistasis neatsisako savo ketinimų jam (nukentėjusiajam) atkeršyti.
Nuteistojo J. B. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasatoriaus argumentų apie neturtinę žalą
Kasatorius skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas motyvuotai iki 10 000 Lt sumažino iš jo pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priteistos 20 000 Lt neturtinės žalos dydį, tačiau nevisapusiškai įvertino nukentėjusiojo asmenybę bei elgesį. Taigi kasatorius, nors tiesiogiai skunde ir nenurodo, iš esmės teigia, kad tai sutrukdė apeliacinės instancijos teismui tinkamai išspręsti neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir iš jo priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 5000 Lt.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylas dėl kasacine tvarka apskųstų teismų įsiteisėjusių nuosprendžių ir nutarčių, šiuos teismų baigiamuosius aktus patikrina teisės taikymo aspektu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 366 straipsnio 1 dalis, 376 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Todėl teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas. Pavyzdžiui, asmenims, patyrusiems sunkius sveikatos sutrikdymus, buvo priteista ir 114 000 Lt, ir 20 000 Lt, ir 30 000 Lt, ir 15 000 Lt, ir 10 000 Lt (kasacinės bylos Nr. 3K-7-255/2005, 3K-3-371/2003, 2K-492/2006, 2K-87/2007, 2K-108/2007). Vadinasi, neturtinės žalos dydžio nustatymas pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį nėra kasacinės instancijos teismo kompetencija (žr., pvz., kasacines bylas Nr. 2K-444/2006, 2K-492/2006). Taigi pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, privalo patikrinti, ar teismai, nagrinėdami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą ir negali padidinti ar sumažinti priteisto neturtinės žalos dydžio.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – ir CK) neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis).
Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus netekus artimųjų ir kt. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas.
Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodęs, kad nuteistojo J. B. baudžiamojoje byloje, „[...] vertinant nusikalstama veika pažeistų vertybių (sveikata, kūno neliečiamumas ir vientisumas) pobūdį, taip pat negatyvų nuteistojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, vis dėlto svarbu atsižvelgti ir tinkamai įvertinti neturtinės žalos kompensacijos dydį mažinančius faktorius [...]“, pagrįstai konstatavo, jog nukentėjusiajam turtinė žala nepadaryta, nusikaltimo padarymui įtakos turėjo įsisenėję brolių tarpusavio priešiški santykiai, abiejų brolių elgesys jiems bendraujant dažnai neatitikdavo visuomenėje nusistovėjusių moralės normų, todėl iš dalies pats nukentėjusysis P. B. sukūrė rizikingą situaciją, susijusią su jo paties saugumu; nuteistasis J. B. yra pensininkas, vienintelis jo pragyvenimo šaltinis – senatvės pensija, turto, į kurį galėtų būti nukreiptas visos priteistos nuosprendžiu žalos išieškojimas, jis neturi, duomenų apie padaryto nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymo liekamuosius reiškinius teismui nepateikta.
Taigi, kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į BK 135 straipsnio 1 dalies nuostatomis saugomų vertybių svarbą, nesumenkino J. B. nusikalstamos veikos padarinių, nukentėjusiojo interesų ir padėties baudžiamajame procese, teisingai suprato įtvirtintus įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.282 straipsnyje) neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaikė. Priteisdamas iš nuteistojo J. B. neturtinę žalą nukentėjusiajam P. B., apeliacinės instancijos teismas vadovavosi ir CK 1.5 straipsnyje nustatytais teisės aiškinimo ir taikymo principais, siekdamas išlaikyti skirtingų interesų (nukentėjusiosios ir nuteistojo) interesų pusiausvyrą. Todėl kolegija neturi pagrindo manyti, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas ir spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam P. B. klausimą, pažeidė baudžiamojo proceso ar civilinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Kartu pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, J. B. baudžiamojoje byloje spręsdamas su P. B. atlygintinos neturtinės žalos vertinimu susijusius teisės klausimus, nenukrypo ir nuo susiformavusios teismų praktikos.
Dėl kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ribų
Nuteistasis J. B. kasaciniame skunde taip pat nurodo, kad jis suklydo apeliaciniame skunde keldamas tik iš jo priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą ir neginčydamas bausmės dydžio, todėl dabar norėtų, jog jam būtų sutrumpintas paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikas. Tuo tarpu pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis (2007 m. birželio 28 d. redakcija)). Taigi minėti kasatoriaus skundo argumentai turi būti paliekami nenagrinėti, nes pagal baudžiamojo proceso įstatymą jie negali būti kasacinio skundo dalykas ir yra už kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribų.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo J. B. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Rimantas Baumilas
Jonas Prapiestis
