J. G. pagal BK 184 str. 3 d., 209 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-32-813/2026 Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00406-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.7.5; 2.1.14.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Dariaus Kantaravičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. G. (J. G.) ir jo gynėjo advokato Audriaus Leonavičiaus kasacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 10 d. nutarties.

Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu J. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 3 dalį 400 MGL (20 000 Eur) dydžio bauda ir 209 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams. J. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 50 MGL dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Priteista iš J. G. 7670 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo civilinės ieškovės UAB „Kulpės slėnis“ naudai.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 10 d. nutartimi J. G. gynėjo Audriaus Leonavičiaus apeliacinis skundas atmestas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio 2 dalimi, iš J. G. priteista civilinės ieškovės UAB,,Kulpės slėnis“ naudai 847 Eur atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. J. G. nuteistas už tai, kad būdamas UAB „Golden Capital“ direktorius ir vienintelis akcininkas, einamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje esantį įmonės turtą ir turtines teises, veikdamas bendra tyčia ir turėdamas bendrą nusikalstamą tikslą iššvaistyti didelės vertės svetimą UAB „Golden Capital“ priklausantį turtą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d. įstatymo redakcija) 37 straipsnio 12 dalies 1, 11 punktų reikalavimus: „Bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pastaba – iš tikrųjų nurodyta 2011 m. gruodžio 15 d. įstatymo redakcija), būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą, veikė prieš įmonės interesus ir priėmė akivaizdžiai ekonomiškai bendrovei nenaudingus sprendimus, taip iššvaistė einamų pareigų pagrindu jam patikėtą ir jo žinioje esantį didelės vertės svetimą UAB „Golden Capital“ turtą. Nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis:

1.1. J. G., žinodamas, kad 2010–2012 metų laikotarpiu jo vadovaujama UAB „Golden Capital“, valdanti 3470 vnt. UAB „Senvagės rezidencija“ paprastųjų akcijų, investavo 100 498,14 Eur (347 000 Lt) UAB „Golden Capital“ lėšų į UAB „Senvagės rezidencija“ veiklą, 2013 m. gruodžio 17 d. su UAB „Aušros alėja“, atstovaujama G. G., sudarė sutartį, pagal kurią UAB „Aušros alėja“ pardavė 3470 vnt. UAB „Senvagės rezidencija“ paprastųjų akcijų už 10 049,81 Eur (34 700 Lt), taip iššvaistė jo žinioje esančius UAB „Golden Capital“ priklausančius pinigus – 90 448,33 Eur (312 300 Lt).

1.2. Po to 2015 m. gruodžio 21 d. UAB „Golden Capital“ su UAB „AMK Logistika“, atstovaujama R. D., sudarė sutartį, pagal kurią UAB „AMK Logistika“ pardavė UAB „T&A Projektai“ 40 100 vnt. paprastųjų akcijų, 240 000 Eur vertės, ir 40 000 vnt. UAB „Idea & realty“ paprastųjų akcijų, 240 000 Eur vertės, ekonomiškai nenaudingai nustatęs UAB „AMK Logistika“ mokėjimo terminą už parduotas 480 000 Eur vertės akcijas iki 2019 m. gruodžio 31 d., o UAB „Golden Capital“ negavus 480 000 Eur sumos iš UAB „AMK Logistika“ dėl įmonei 2016 m. rugpjūčio 12 d. iškelto neteisminio bankroto, taip iššvaistė jo žinioje esantį UAB „Golden Capital“ turtą – UAB „T&A Projektai“ ir UAB „Idea & realty“ akcijas, bendros 480 000 Eur vertės. Šiais veiksmais J. G. nuo 2013 m. gruodžio 27 d. iki 2015 m. gruodžio 21 d. iššvaistė UAB „Golden Capital“ priklausantį didelės vertės – 570 448,33 Eur turtą.

2. Taip pat J. G. nuteistas už tai, kad sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelę turtinę žalą kreditoriams. Nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis:

2.1. J. G., būdamas UAB „Golden Capital“ direktorius ir akcininkas, einamų pareigų pagrindu turėdamas savo žinioje UAB „Golden Capital“ turtą, pagal Akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d. įstatymo redakcija) 37 straipsnio 10 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pastaba – turimas omenyje 37 straipsnio 10 dalies 1 punktas) ir UAB „Golden Capital“ įstatų 16.2 papunktį būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą, 2008 m. spalio 15 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi iš UAB „Kulpės slėnis“ įgijęs UAB „Golden Capital“ vardu 171 194 vnt. akcijų, 138 827,38 Eur (479 343,20 Lt) vertės, atlikęs dalinius mokėjimus už sutartimi įgytas akcijas, t. y. 2008 m. spalio 15 d. sumokėjęs 5792,40 Eur (20 000 Lt), 2009 m. liepos 13 d. sumokėjęs 2896,20 Eur (10 000 Lt), 2009 m. rugsėjo 15 d. sumokėjęs 2896,20 Eur (10 000 Lt) UAB „Golden Capital“ lėšų, o likusią sumą – 127 242,58 Eur (439 343,20 Lt) įsipareigojęs sumokėti iki 2015 m. vasario 20 d. patvirtinta 2010 m. gruodžio 16 d. taikos sutartimi ir žinodamas, kad bendrovė turėjo 199 742,20 Eur (689 669,78 Lt) mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, skirtų atsiskaityti su UAB „Kulpės slėnis“, sąmoningai blogai valdydamas įmonę, sudarė ekonomiškai nenaudingus ir nuostolingus sandorius ir vykdė ūkines finansines operacijas, sunkinančias UAB „Golden Capital“ ekonominę padėtį, mažinančias įmonės mokumą ir galimybę atsiskaityti su kreditoriais, t. y. savo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimu UAB „Golden Capital“ priklausančių 3470 vnt. UAB „Senvagės rezidencija“ paprastųjų akcijų pardavė už 10 498,14 Eur (34 700 Lt) įmonei UAB „Aušros alėja“, nors2010–2012 metų laikotarpiu jo vadovaujama UAB „Golden Capital“ į UAB „Senvagės rezidencija“ investavo 100 498,14 Eur (347 000 Lt) UAB „Golden Capital“ lėšų, taip ekonomiškai nenaudingai akcijas pardavus UAB „Aušros alėja“ UAB „Golden Capital“ patyrė 90 448,33 Eur (312 300 Lt) nuostolį.

2.2. Be to, žinodamas apie sunkią UAB „AMK Logistika“ ekonominę padėtį, kuriai 2016 m. rugpjūčio 12 d. iškeltas neteisminis bankrotas, kaip UAB „Golden Capital“ bendrovės akcininkas ir direktorius priėmė sprendimą ir 2015 m. gruodžio 21 d. pardavė UAB „T&A Projektai“ 40 100 vnt. paprastųjų akcijų už 240 000 Eur bei UAB „Idea & realty“ 40 000 vnt. paprastųjų akcijų už 240 000 Eur bendrovei UAB „AMK Logistika“, sutartimi nustatęs UAB „AMK Logistika“ 480 000 Eur sumos įsipareigojimo įvykdymo terminą iki 2019 m. gruodžio 31 d., taip ekonomiškai nenaudingai nustatė UAB „Golden Capital“ gautinos 480 000 Eur sumos gavimo terminą, dėl to UAB „Golden Capital“ patyrė 480 000 Eur nuostolį. Šiais veiksmais J. G., nuo 2008 m. spalio 15 d. iki 2016 m. spalio 7 d. sąmoningai blogai valdydamas UAB „Golden Capital“, nulėmė jos bankrotą, dėl to, 2019 m. spalio 4 d. likvidavus bendrovę dėl bankroto, padarė didelę –570 448,33 Eur žalą kreditoriams.

II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka pagal nuteistojo J. G. gynėjo advokato A. Leonavičiaus apeliacinį skundą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistąjį pripažino kaltu pagal BK 184 straipsnio 3 dalį ir 209 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje.

4. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, detaliai išnagrinėjęs ir įvertinęs civilinės ieškovės UAB „Kulpės slėnis“ atstovo pateiktus dokumentus, patvirtinančius civilinės ieškovės turėtas atstovavimo išlaidas už advokato paslaugas ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu ir atsižvelgdamas į tai, jog ikiteisminio tyrimo metu civilinės ieškovės skundai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo buvo tenkinti, civilinė ieškovė atstovą procese turėjo nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, pagrįstai iš nuteistojo J. G. civilinės ieškovės UAB,,Kulpės slėnis“ naudai priteisė prašomą sumą už atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

5. Kasaciniu skundu nuteistasis J. G. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį – pašalinti nuosprendžio dalį, kuria iš J. G. priteista 7670 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo civilinės ieškovės UAB „Kulpės slėnis“ naudai, pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį – pašalinti nutarties dalį, kuria iš nuteistojo J. G. priteista 847 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo civilinės ieškovės UAB „Kulpės slėnis“ naudai. Kasatorius skunde nurodo:

5.1. Šioje baudžiamojoje byloje UAB „Kulpės slėnis“ iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nepareiškė jokio civilinio ieškinio, t. y. nesuformulavo ir neįrodinėjo jokio ieškinio dalyko ir pagrindo, neprašė teismo priteisti nei 145 565,52 Eur dydžio turtinės žalos, nei jokio kito dydžio žalos atlyginimo. UAB „Kulpės slėnis“ teismo prašė tik priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimą ir jis buvo priteistas tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme. Tačiau, nepasinaudojusi teise pareikšti civilinį ieškinį, UAB „Kulpės slėnis“ prarado teisę dalyvauti baudžiamosios bylos nagrinėjime civilinio ieškovo procesiniu statusu (nebegalėjo būti visateise šio proceso dalyve), taip pat prarado teisę į atstovavimo išlaidų atlyginimą pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, todėl jų atlyginimo priteisimas prieštarauja įstatymui (BPK 106 straipsnio 2 daliai ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1, 2 dalims).

5.2. UAB „Kulpės slėnis“ nepareiškus civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, teismai privalėjo priimti atitinkamą nutartį ir pripažinti, kad UAB „Kulpės slėnis“ nebeturi (prarado) civilinio ieškovo procesinio statuso su visomis procesinėmis pasekmėmis (netenka teisių ir pareigų, kurios yra nustatytos civiliniam ieškovui BPK 106 straipsnio 2 dalyje, 110 straipsnio 2, 3 dalyse). Tačiau teismai to nepadarė, taip pažeisdami baudžiamojo proceso taisykles, todėl UAB „Kulpės slėnis“ dalyvavo bylos nagrinėjime nepagrįstai ir neteisėtai, todėl neturi teisės į išlaidų atlyginimą. Teismams po įrodymų tyrimo pradžios nepagrįstai nepanaikinus UAB „Kulpės slėnis“ civilinio ieškovo procesinio statuso ir leidus toliau dalyvauti bylos nagrinėjime kaip civiliniam ieškovui, buvo pažeista ir nuteistojo teisė į gynybą, kadangi jis neturėjo galimybės ieškinio ginčyti.

6. Kasaciniu skundu nuteistojo gynėjas advokatas A. Leonavičius prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir baudžiamąją bylą nuteistajam J. G. nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

6.1. Nuteistajam J. G. kaltinimas pagal BK 209 straipsnį pateiktas dėl labai didelės žalos padarymo UAB „Golden Capital“ ir jos kreditoriams, tačiau šioje baudžiamojoje byloje dėl to nei nukentėjusiaisiais, nei civiliniais ieškovais niekas nėra pripažintas. UAB „Kulpės slėnis“ šioje byloje buvo pripažinta civiline ieškove, tačiau jokio ieškinio šioje byloje nėra pareiškusi. Byloje nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nenustačius ir neapklausus visų UAB „Golden Capital“ kreditorių, neišsiaiškinus, kam ir kokia reali žala buvo padaryta dėl UAB „Golden Capital“ bankroto, galima konstatuoti, jog atliekant tyrimą yra padarytas esminis procesinis pažeidimas – kaltinime tik formaliai nurodžius padarytos žalos dydį, bet nenustačius ir neapklausus UAB „Golden Capital“ atstovų, šios bendrovės teisių perėmėjų, kreditorių, jų atstovų ir šių asmenų, kurie pagal kaltinimą realiai nukentėjo, neįtraukus į baudžiamąjį procesą, buvo pažeisti ne tik galimai nukentėjusiųjų interesai, bet ir paties J. G. galimybė gintis nuo pateiktų kaltinimų, kadangi jo išsakyta pozicija tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminiame šios bylos nagrinėjime, kad sudarydamas kaltinime nurodytus sandorius UAB „Golden Capital“ vardu jis jokios žalos nei bendrovei, nei jos kreditoriams nepadarė, liko iš esmės neįrodyta – byloje nėra nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų, nors pagal skundžiamo nuosprendžio turinį konstatuojama, jog dėl nusikalstamų J. G. veiksmų didelę žalą patyrė tiek jo atstovaujama UAB „Golden Capital“, tiek šios bendrovės kreditoriai. Nenustačius baudžiamojoje byloje dėl turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos nukentėjusiųjų ir niekam nepareiškus turtinių pretenzijų dėl neva J. G. veiksmais iššvaistyto didelės vertės svetimo UAB „Golden Capital“ ir šios bendrovės kreditorių turto, negalima teigti, kad tyrimas atliktas visapusiškai, objektyviai ir nešališkai.

6.2. Kitas esminis procesinis pažeidimas šioje byloje yra tai, kad, vertinant J. G. atliktų veiksmų teisėtumą baudžiamojo įstatymo taikymo prasme, iš esmės nėra nustatyta vieno kaltinimo epizode nurodyto parduoto turto tikroji rinkos vertė. Ikiteisminio tyrimo metu UAB „Senvagės rezidencija“ akcijų vertė jų pardavimo dieną buvo apskaičiuota pagal buhalterinę šių akcijų vertę sandorio sudarymo metu, nors tiek ikiteisminiame tyrime, tiek ir teisminiame bylos nagrinėjime J. G. ir jo gynėjas prašė teismo paskirti ekspertizę įmonės akcijų rinkos vertei sandorio sudarymo dieną nustatyti ir tokiu būdu išsiaiškinti tikrąją, o ne buhalterinę UAB „Senvagės rezidencija“ paprastųjų akcijų vertę. Šis prašymas dėl tokios ekspertizės skyrimo ikiteisminio tyrimo metu buvo paliktas nenagrinėtas, motyvuojant, kad yra baigtas ikiteisminis tyrimas ir keliamą klausimą dėl ekspertizės UAB „Senvagės rezidencija“ akcijų rinkos vertei nustatyti bus galima išspręsti teisminio bylos nagrinėjimo metu, tačiau pirmosios instancijos teismas, pradžioje šio prašymo svarstymą atidėjęs, kol teisme bus ištirti kiti įrodymai, vėliau, jau baigdamas teisminį bylos tyrimą, jį atmetė, motyvuodamas, kad UAB „Senvagės rezidencija“ akcijų vertė yra pagrįsta kitais šioje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, t. y. iš esmės Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2019 m. balandžio 17 d. išvada Nr. 140-(2422)-IS1-2043, kurioje yra nurodoma, jog ištirtuose UAB „Golden Capital“ buhalteriniuose dokumentuose UAB „Senvagės rezidencija“ akcijų vertė 2013 metais nurodyta po 100 Eur už akciją.

6.3. Kadangi reali šios bendrovės akcijų rinkos vertė šiame procese nebuvo nustatyta, buvo pažeista J. G. teisė gintis nuo pateiktų kaltinimų, kadangi, nepaskyrus ekspertizės 2013 m. gruodžio 17 d. sandoriu parduotų UAB „Senvagės rezidencija“ akcijų rinkos vertei nustatyti, lieka neaišku, kokią realią žalą savo veiksmais galėjo padaryti J. G., UAB „Aušros alėja“ parduodamas UAB „Golden Capital“ priklausančius 3470 vnt. UAB „Senvagės rezidencija“ paprastųjų akcijų. Pats nuteistasis negalėjo pateikti nepriklausomo eksperto išvadų dėl parduodamų akcijų vertės, kadangi visa reikalinga informacija – buhalteriniai dokumentai – dar 2016 metais, kada buvo iškelta bankroto byla bendrovei UAB „Golden Capital“, buvo perduota bankroto administratoriui E. K., kuris, pirmosios instancijos teisme apklaustas kaip liudytojas, paaiškino, jog nei UAB „Golden Capital“, nei UAB „Senvagės rezidencija“ akcijų rinkos vertės nustatymo neinicijavo, kadangi bankrutuojančios bendrovės kreditoriai nesutiko sumokėti ekspertui už išvados dėl minėtų bendrovių tikrosios akcijų vertės parengimą. Akcijų vertinimo tik pagal buhalterinius dokumentus ydingumą patvirtina aplinkybė, kad UAB „Golden Capital“ bankroto procedūras vykdantis bankroto administratorius E. K. UAB „Senvagės rezidencija“ akcijas (4100 vnt.) 2016 metais pardavė tik už 8000 Eur, tai yra po 1,95 Eur už akciją, o tai reiškia, kad šios bendrovės akcijos realiai neatitiko tos vertės, kuri buvo nurodoma buhalteriniuose dokumentuose. Tokiu būdu nevisiškai išsiaiškinus visas kaltinime nurodytas aplinkybes yra pažeistos J. G. teisės, nes jo kaltę dėl ekonomiškai nenaudingai parduotų UAB „Senvagės rezidencija“ akcijų ir taip padarytos didelės žalos UAB „Golden Capital“ ar jos kreditoriams pagrįsti vien buhalteriniuose dokumentuose įrašyta UAB „Senvagės rezidencija“ akcijų, o ne rinkos verte nepakanka. Nenustačius tikrosios 3470 vnt. UAB „Senvagės rezidencija“ paprastųjų akcijų vertės jų pardavimo dieną (2013 m. gruodžio 17 d.), negalima konstatuoti, kad J. G. veiksmai parduodant minėtas akcijas buvo nusikalstami BK 184 straipsnio prasme, nes net jeigu akcijų pardavimas buvo nuostolingas, tai tikrasis žalos dydis, kuris turi esminę reikšmę kvalifikuojant asmens padarytą nusikalstamą veiką dėl turto iššvaistymo, nenustatytas.

6.4. Dėl UAB „Golden Capital“ atliktų investicijų į patronuojamąją UAB „Senvagės rezidencija“ pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad UAB „Golden Capital“ veikla buvo finansuojama iš esmės paties J. G. skolintomis lėšomis (į bendrovę įneštomis lėšomis), tai šioje byloje duodamas parodymus patvirtino ir šios įmonės bankroto administratorius E. K. Ikiteisminio tyrimo metu buvo parengta Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2019 m. balandžio 17 d. išvada Nr. 140-(2422)-IS1-2043, kurioje yra konstatuota, kad bendrovės apskaita buvo tvarkoma tinkamai, kad bendrovė, atsiskaitydama su savo kreditoriais, laikėsi Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo reikalavimų, kad bendrovė buvo finansuojama akcininko skolintomis lėšomis, pastarasis į šios įmonės įsteigimą ir plėtrą yra investavęs iš viso 868 800 Eur (3 000 000 Lt) savo asmeninių lėšų, kad 2010 metais buvo padidintas bendrovės įstatinis kapitalas ir nuosavas kapitalas tapo teigiamas ir viršijo ½ įstatuose nurodyto kapitalo dydžio, tai taip pat svarbu vertinant nuteistojo veiksmus dėl sandorių su kaltinime nurodytomis bendrovėmis sudarymo.

6.5. BK 184 straipsnyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra materialioji, taigi pripažįstama, kad būtinasis jos požymis yra turtinės žalos padarymas ir tokia žala turi būti reali, o ne tik konstatuojama pagal bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose esančius duomenis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC03OC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-78/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-78/2012">2K-P-78/2012</a>). Kadangi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai įvertino šioje byloje surinktų įrodymų, faktinių aplinkybių visumą, o kasatoriaus nekaltumą galinčių patvirtinti įrodymų jo nevienkartiniu prašymu tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek abiejų instancijų teismuose nerinko ir netyrė, priimant skundžiamą nuosprendį buvo netinkamai taikomos BPK 20 straipsnio nuostatos ir dėl šios kaltinimo dalies priimtas nepagrįstas apkaltinamasis nuosprendis.

6.6. Tuo metu, kai buvo sudaryti kaltinime nurodyti sandoriai, viena iš kreditorių – UAB „Kulpės slėnis“, pasitelkdama antstolį, jau vykdė skolos priverstinį išieškojimą išUAB „Golden Capital“, tačiau bendrovės akcijų neareštavo išieškojimą vykdantis antstolis, jų nepardavinėjo kreditorei UAB „Kulpės slėnis“ naudingomis sąlygomis, kad būtų įvykdytas UAB „Golden Capital“ įsipareigojimas šiai bendrovei kaip kreditorei. Be to, buvo galima abu sandorius užginčyti teisme ir nelaukti, kol bendrovei bus pradėta bankroto procedūra, tačiau tai nebuvo padaryta ir tuo metu, kai kreditorės UAB „Kulpės slėnis“ iniciatyva 2016 m. spalio 7 d. UAB „Golden Capital“ buvo pradėta bankroto procedūra, o šios bendrovės vadovas J. G. nuo vadovavimo bendrovei buvo nušalintas ir visą bendrovės turtą, buhalterinius dokumentus perdavė teismo paskirtam bankroto administratoriui E. K. Tai nebuvo padaryta iki pat UAB „Golden Capital“ bankroto procedūros užbaigimo 2020 m. sausio 29 d., kai UAB „Golden Capital“ buvo pripažinta bankrutavusia ir buvo likviduota. Kreditorių teises nagrinėjamu atveju buvo galima ginti civilinio proceso tvarka, UAB „Golden Capital“ bankroto procedūros metu, o ne praėjus kuriam laikui po šios bendrovės likvidavimo kelti pretenzijas J. G., kad jo veiksmais buvo sukeltas tyčinis nusikalstamas UAB „Golden Capital“ bankrotas.

6.7. J. G. veiksmai įvardyti kaip nusikalstami vien todėl, kad UAB „Kulpės slėnis“ savo teisės į skolą nesugebėjo visiškai įgyvendinti vykdant jau įsiteisėjusius dar 2011 metais priimtus teismų sprendimus civilinėse bylose dėl skolos, atsiradusios iki galo neatsiskaičius už 171 194 vnt. UAB „Nevėžio vingis“ akcijų įsigijimą. Ginčas dėl UAB „Golden Capital“ įsiskolinimo UAB „Kulpės slėnis“ padengimo iš esmės yra išspręstas civilinio proceso tvarka, teismui priėmus atitinkamus sprendimus civilinėje byloje ir antstoliui jau nuo 2011 m. liepos 18 d. praktiškai vykdant priteistos skolos išieškojimą. Pagal pateiktus kaltinimus J. G. matyti, kad 2015 m. gruodžio mėnesį UAB „Golden Capital“ valdė net 570 448,33 Eur vertės turtą, kurio pakako esamam įsiskolinimui UAB „Kulpės slėnis“ padengti. Tiek kreditoriai, tiek skolą išieškantis antstolis, vėliau ir bankroto administratorius turėjo visas galimybes UAB „Golden Capital“ ir jos kreditoriams sudarytus aiškiai nenaudingus sandorius užginčyti civilinio proceso tvarka, tačiau tai nebuvo padaryta, nors šalys apie sandorius, kurie vėliau šioje byloje skundžiamu sprendimu pripažinti kaip nusikalstami, žinojo ir J. G. kreditorių ar priverstinį skolos išieškojimą vykdančio antstolio veiksmų niekaip nepaveikė ir nevaržė. Nuteistasis nesukūrė situacijos, kad būtų apsunkintas kreditorės UAB „Kulpės slėnis“ pažeistų teisių apgynimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

6.8. Dėl kaltinimo dalies dėl 2015 m. gruodžio 21 d. sandorio, kurio metu UAB „Golden Capital“ UAB „AMK Logistika“ pardavė turėtus 40 100 vnt. UAB „T&A Projektai“ paprastųjų akcijų, kurių vertė 240 000 Eur, ir 40 000 vnt. UAB „Idea & realty“ paprastųjų akcijų, kurių vertė 240 000 Eur, ekonomiškai nenaudingai, nustačius UAB „AMK Logistika“ mokėjimo terminą už parduotas 480 000 Eur vertės akcijas iki 2019 m. gruodžio 31 d., pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad visos parduodamos akcijos buvo įkeistos pardavėjos (t. y. UAB „Golden Capital“) naudai, nes pagal abiejų sutarčių sąlygas prievolių įvykdymui užtikrinti pirkėja UAB „AMK Logistika“ įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2016 m. sausio 30 d. įkeisti perkamą turtą (perkamus UAB „Idea & realty“ ir UAB „T&A Projektai“ akcijų paketus) pardavėjos naudai, t. y. UAB „Golden Capital“ naudai. Ir šį įsipareigojimą pirkėja UAB „AMK Logistika“ įvykdė (perkamas akcijas įkeitė, taip užtikrindama įsipareigojimų įvykdymą). Iš to išplaukia, kad J. G. kaip UAB „Golden Capital“ administracijos vadovas (direktorius), sudarydamas jam patikėto įmonės turto perleidimo sandorius, dėjo visas pastangas, kad turtas būtų parduotas saugiai. Pažymėtina, kad šis sandoris buvo ne nuostolingas, o pelningas. UAB „Golden Capital“ iš šio sandorio gavo pelną, o ne nuostolį, nes turtas (du akcijų paketai) buvo įgytas 2014 m. vasario 18 d. už bendrą 400 000 Lt kainą, o parduoti jie buvo 2015 m. gruodžio 21 d. už bendrą 480 000 Eur kainą. Šias aplinkybes nustatė ir Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1780-924/2019. Kalbant apie neprotingą ketverių metų mokėjimo atidėjimo terminą, sandorių praktikoje yra įprasta, kad turtas dažnai yra parduodamas išsimokėtinai penkerių metų terminui ir net ilgesniam terminui, be to, abi sutartys numatė periodinius mokėjimus – dalinius atsiskaitymus kasmet iki kiekvienų metų gruodžio 31 d., abi sutartys buvo patvirtintos notaro.

6.9. UAB „Golden Capital“ administravęs bankroto administratorius E. K., apklaustas šioje baudžiamojoje byloje teisiamajame posėdyje, parodė, kad jis kaip bankroto administratorius, perėmęs visus UAB „Golden Capital“ dokumentus ir juos įvertinęs, jokių ginčytinų sandorių nenustatė, o įvardijo tokias bankroto priežastis: 1) 2008 metais sudarytą sandorį su UAB „Kulpės slėnis“ dėl UAB „Nevėžio vingis“ akcijų įsigijimo; 2) 2008 metų krizę. Šiam asmeniui po UAB „Golden Capital“ bankroto bylos iškėlimo buvo perduoti visi UAB „Golden Capital“ apskaitos dokumentai ir jis, vykdydamas pareigas pagal tuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos bankroto įstatymo nuostatas, peržiūrėjo ir įvertinoUAB „Golden Capital“ per penkerių metų laikotarpį iki bankroto bylos sudarytus sandorius (nuo 2011 m. spalio 7 d. iki 2016 m. spalio 7 d.). Visi J. G. inkriminuoti epizodai dėl sudarytų sandorių, dėl kurių kasatorius yra nuteistas, kaip tik patenka į šį laikotarpį. Be to, vertindami J. G., kaip UAB „Golden Capital“ vadovo, elgesį, abiejų instancijų teismai turėjo įvertinti aplinkybę, kad po bankroto bylos iškėlimo J. G. teismo paskirtam bankroto administratoriui E. K. perdavė visą bendrovės sukauptą turtą, kurio bendra balansinė vertė bankroto bylos iškėlimo dieną sudarė 1 312 394 Eur sumą, jį bankroto administratorius turėjo realizuoti ir turėjo atsiskaityti su UAB „Golden Capital“ kreditoriais. Taip pat įvertintina ir aplinkybė, kad UAB „Golden Capital“ niekada neprisiėmė jokių papildomų įsipareigojimų tretiesiems asmenims (laidavimų, garantijų ir pan.), nes visuomet buvo siekiama neapsunkinti UAB „Golden Capital“ finansinės padėties. Priešingai, už UAB „Golden Capital“ įsipareigojimus asmeniškai laidavo šios įmonės vadovas J. G. ir jo sutuoktinė S. G. UAB „Golden Capital“ akcininkams nė karto per aštuonerius įmonės gyvavimo metus nebuvo išmokėti jokie dividendai, kadangi pirmenybė visuomet buvo teikiama įmonės kreditoriams.

7. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Alinskas atsiliepimu į kasacinius skundus prašo skundus atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinius skundus nurodo:

7.1. Kasatoriai skunduose plačiai išdėsto ir vertina atskirus bylos duomenis (įrodymus), tačiau, atsižvelgiant į suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir kompetenciją, byloje surinktų įrodymų vertinimas ir faktinių bylos aplinkybių nustatymas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Ar byloje teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai patikrina ir sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, įrodymų vertinimas, nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas.

7.2. Kasatoriai iš esmės skundžia teismų sprendimų pagrįstumą tapačiai pakartodami savo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, dėl kurių išsamiai pasisakė apeliacinės instancijos teismas, paaiškindamas, kodėl jie atmetami. Apeliacinės instancijos teismo išvados yra pakankamos pripažinti, jog nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad šioje baudžiamojoje byloje buvo netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ar padaryti esminiai BPK pažeidimai, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas pakankamai išsamiai išnagrinėjo apeliacinio skundo argumentus ir atsakė į visus esminius kasatorių apeliacinių skundų argumentus, pateikdamas tinkamai motyvuotas išvadas dėl ginčijamų bylos įrodymų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, iš esmės patvirtinanti pirmosios instancijos teismo išvadas, pagrįsta įrodymais, atitinkančiais įstatymų reikalavimus. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė, kuriais įrodymais grindžia savo išvadas, pateikė motyvus, kuriais remdamasis teismas vadovavosi grįsdamas nuteistojo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų.

7.3. Teismas skunde nurodomus klausimus dėl nuteistojo veiksmais padarytos žalos, sandorių dalyko – akcijų vertės išsprendė tinkamai, sandorio dalykas – akcijos atitinka dokumentuose fiksuotą vertę, teismas tinkamai motyvavo, kodėl sandoriai buvo nenaudingi ir juos pripažino kaip turto iššvaistymą. UAB,,Kulpės slėnis“ žala buvo padaryta baudžiamojo įstatymo uždraustais nuteistojo J. G. veiksmais, todėl, net ir nepareiškus civilinio ieškinio šioje baudžiamojoje byloje, UAB,,Kulpės slėnis“ ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai pripažinta civiline ieškove, turinčia teisę jai pačiai priimtinomis priemonėmis reikalauti iš kaltininko žalos atlyginimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš nuteistojo J. G. civilinės ieškovės UAB,,Kulpės slėnis“ naudai priteisė prašomą sumą už atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, pagrįstai analogiškai procesinės aplinkybės vertintos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

8. Civilinės ieškovės UAB „Kulpės slėnis“ atstovas direktorius A. A. atsiliepimu į kasacinius skundus prašo skundus atmesti. Civilinės ieškovės atstovas atsiliepime į kasacinius skundus nurodo:

8.1. Kasatoriaus argumentas, kad J. G. nepagrįstai pripažintas kaltu dėl BK 184 straipsnio 3 dalyje ir 209 straipsnyje nurodytų veikų, esą J. G. veiksmais iššvaistant UAB,,Golden Capital“ turtą sudarant sandorius su UAB „Aušros alėja“ ir UAB,,AMK Logistika“ nebuvo padaryta žala, nepagrįstas. BK 184 straipsnio 3 dalis kriminalizuoja asmeniui patikėto didelės vertės turto iššvaistymą, kurio metu žala visų pirma padaroma asmeniui, kurio turtas yra iššvaistomas. Be to, J. G., siekdamas išvengti atsiskaitymo su kreditore UAB,,Kulpės slėnis“, iššvaistė UAB,,Golden Capital“ turtą (perleisdamas jį su juo pačiu ir (ar) giminaičiais (pažįstamais asmenimis) susijusioms įmonėms), taip sukeldamas UAB,,Golden Capital“ bankrotą ir UAB,,Kulpės slėnis“ skolos išieškojimą padarydamas neįmanomą. Lietuvos apeliacinis teismas nutarties 12–14 punktuose šį kasatoriaus argumentą išsamiai išnagrinėjo ir motyvuotai atmetė kaip nepagrįstą. Kasatorius nepagrįstai aplinkybę, kad UAB,,Kulpės slėnis“ neteikė civilinio ieškinio baudžiamojo proceso metu, traktuoja kaip žalos nebuvimą ir baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę.

8.2. Kasatoriaus argumentas, kad teismai neįvertino UAB,,Senvagės rezidencija“ akcijų rinkos vertės sandorių sudarymo dieną, motyvuotai paneigtas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 17–20 puslapiuose ir apeliacinės instancijos teismo nutarties 15–19 punktuose. Kasatorius ignoruoja minėtose sprendimų dalyse esančią detalią įrodymų analizę dėl sandorių ekonominio nenaudingumo (kartu buvo nustatyta ir iššvaistyto turto – UAB,,Aušros alėja“ akcijų kaina), pagrįstą Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2019 m. balandžio 17 d. išvada Nr. 140-(2422)-IS1-2043 ir specialistės T. K. apklausoje teisme esančiais parodymais (bei liudytojų parodymais). Specialisto atliktas tyrimas ir išvados dėl iššvaistyto turto vertės vertintini kaip teisingi, pagrįsti, paneigiantys kasatoriaus iškeltas hipotezes dėl neteisingai nustatytos iššvaistyto turto vertės. Specialisto tyrimo metu atliktas dokumentų, įmonės veiklos tyrimas ir teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai patvirtino UAB,,Golden Capital“ turto iššvaistymą.

8.3. Kasatorius neteisingai remiasi kasacinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC03OC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-78/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-78/2012">2K-P-78/2012</a> išaiškinimais, esą ši kasacinio teismo nutartis nustato būtinybę nustatyti iššvaistyto turto rinkos kainą. Pažymėtina, kad nurodytos bylos aplinkybės neatitinka nagrinėjamos bylos aplinkybių, dėl to minėtos kasacinio teismo nutarties išaiškinimų dalis dėl turto vertės nėra aktuali šiai bylai. O būtent, nurodytoje kasacinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl turto vertės nustatymo ir sandorių realumo tais atvejais, kai buhalterija yra tvarkoma apgaulingai, t. y. buhalterijoje yra pateikti suklastoti dokumentai, o nagrinėjamoje byloje ši aplinkybė neegzistuoja.

8.4. Kasacinio skundo argumentai dėl J. G. veikos nusikalstamumą šalinančių aplinkybių buvo išsamiai išnagrinėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, jog nors pinigus į UAB,,Golden Capital“ įnešė J. G., šios lėšos nuo jų įnešimo į įmonę tapoUAB,,Golden Capital“ nuosavybe, o nuteistasis jomis disponavo tik kaip įmonės direktorius patikėjimo teise. Taip pat J. G. po lėšų įnešimo į įmonę įgijo reikalavimo teisę į nurodytą sumą. Kasatorius, akcentuodamas 2013–2014 metų sandoriais iššvaistytų,,akcijų grąžinimą“ į UAB,,Golden Capital“ balansą pagal 2016 m. birželio 9 d. kreditinę sąskaitą, neįvertina esminės aplinkybės, kad tai įvyko tik vykdant Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNzg3LTM2OC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-787-368/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-787-368/2015">e2-787-368/2015</a>. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nutarties 18 punkte padarė teisingą išvadą, kad iššvaistyto turto grąžinimas po trejų metų (net nevertinant jo vertės sumažėjimo) nepaneigia paties turto iššvaistymo neteisėtumo.

8.5. Kasacinio skundo argumentas, kad J. G. nepagrįstai nuteistas dėl epizodo, susijusio su UAB,,Golden Capital“ įvykdytais „T&A Projektai“ ir UAB,,Idea & realty“ akcijų pardavimo UAB,,AMK Logistika“ sandoriais, taip pat buvo išsamiai išnagrinėtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų, nuosprendžio 20–22 puslapiuose teismo išdėstyti argumentai dėl sandorių neteisėtumo yra pagrįsti. Specialisto išvados 17–18 puslapiuose išdėstyti argumentai taip pat išsamiai pagrindžia UAB,,Idea & realty“ akcijų pardavimoUAB,,AMK Logistika“ neteisėtumą, kai nemokiai UAB,,AMK Logistika“ J. G. sąmoningai perleido 480 000 Eur vertės turtą, žinodamas, kad jo apmokėjimo negaus. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad UAB „Golden Capital“ sudarinėjo ekonomiškai nenaudingus ir netgi nuostolingus sandorius, kurie lėmė tai, jog UAB „T&A projektai“ ir UAB „Idea & realty“ akcijos buvo perleistos visiškai už jas negalinčiam atsiskaityti juridiniam asmeniui UAB „AMK Logistika“, kuriam netrukus po tokių perleidimų įgyvendinimo iškelta bankroto byla, o bankroto procedūras vykdė pats UAB „Golden Capital“ direktorius J. G. Dėl minėtų įmonių akcijų pardavimo nemokiai įmonei UAB,,Golden Capital“ patyrė 480 000 Eur nuostolį, teismo posėdžio metu apklausta specialistė T. K. patvirtino išvadą ir paneigė J. G. ir jo gynėjo keltas prielaidas dėl tariamo nurodytų sandorių pelningumo ir naudingumo UAB,,Golden Capital“. Specialistės apklausos metu duoti paaiškinimai taip pat paneigia J. G. versiją, esą nurodytos sutartys buvo naudingos UAB,,Golden Capital“, turtas parduotas brangiau, nei įsigytas. Aplinkybė, kad sandoriai buvo sudaryti su nemokia įmone, paneigia kasacinio skundo argumentą, esą sandoriai buvo pelningi ir naudingi UAB,,Golden Capital“. Sandoriuose nurodyta suma neturi jokios reikšmės, jei žinoma, kad sandoriai nebus vykdomi. Tai, kad sandoriai nebus vykdomi ir siekiama ne sudaryti realius sandorius, o iššvaistyti J. G. patikėtą turtą, patvirtina ir sisteminė kitų bylos duomenų analizė.

8.6. UAB,,Golden Capital“ turto iššvaistymas, laiduotojų S. G. ir J. G. tapimas beturčiais paneigia kasatoriaus argumentus, kad UAB,,Kulpės slėnis“ interesai buvo apginti civilinio proceso tvarka. J. G. neteisėtais veiksmais, iššvaistant UAB,,Golden Capital“ turtą, buvo siekiama būtent atimti UAB,,Kulpės slėnis“ galimybę išieškoti skolą iš UAB,,Golden Capital“ turto. Apeliacinio teismo posėdyje civilinė ieškovė pateikė dokumentus iš vykdomosios bylos, jie rodo, kad per visą laikotarpį išieškotos sumos net nedengia būtinųjų išieškojimo išlaidų. Visa tai patvirtina, kad J. G. įvykdė BK 184 straipsnio 3 dalyje, 209 straipsnyje nurodytas nusikalstamas veikas ir civilinei ieškovei UAB,,Kulpės slėnis“ padarė žalą.

8.7. Nuteistojo J. G. kasacinio skundo argumentai kasatoriaus jau buvo keliami apeliaciniame skunde, išsamiai išnagrinėti apeliacinės instancijos teismo nutarties 39–46 punktuose ir pagrįstai atmesti kaip nepagrįsti. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų argumentai ir išvados patvirtina, kad UAB,,Kulpės slėnis“ dėl J. G. nusikalstamos veikos patyrė turtinę žalą. Konstatavus aplinkybę, kad UAB,,Kulpės slėnis“ J. G. neteisėtais veiksmais padaryta žala, būtina įvertinti UAB,,Kulpės slėnis“ kaip juridinio asmens specifinį statusą baudžiamajame procese. Kasacinis teismas formuojamoje jurisprudencijoje yra pabrėžęs dėl nusikalstamos veikos nukentėjusio juridinio asmens procesinio statuso specifiškumą tiek pripažinimo civiliniu ieškovu, tiek advokato išlaidų atlyginimo klausimais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTUwLTk3Ni8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-150-976/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-150-976/2025">2K-150-976/2025</a>).

8.8. Civilinio ieškovo procesinio statuso suteikimas, esant nuo nusikalstamos veikos nukentėjusio asmens valiai, neturėtų būti siejamas išimtinai su civilinio ieškinio pareiškimu. BPK nereikalauja konkrečios ieškinio formos, o lemiamą reikšmę turi valios siekti žalos atlyginimo išreiškimas baudžiamajame procese. BPK principų ir civilinio ieškovo statusą reglamentuojančių normų sisteminis aiškinimas rodo, kad civilinio ieškovo teisinio statuso suteikimas negali būti siejamas išimtinai su civilinio ieškinio pareiškimu baudžiamojoje byloje. BPK 112 straipsnio 1 dalis nustato teisę civilinį ieškinį pareikšti iki įrodymų tyrimo teisme pradžios ar net pasinaudoti teise reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo civiline tvarka. UAB,,Kulpės slėnis“ apsisprendimas reikšti ieškinį civiline tvarka negali būti prilygintas atsisakymui dalyvauti baudžiamajame procese ar pagrindu teisėsaugos subjektams apriboti UAB,,Kulpės slėnis“ galimybę dalyvauti baudžiamajame procese įrodinėjant žalos elementus – neteisėtus nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens veiksmus. Priešingu atveju, apribojus UAB,,Kulpės slėnis“ galimybę dalyvauti baudžiamajame procese, būtų pažeisti teisingumo, protingumo, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai. Nors civilinis ieškinys nebuvo pareikštas, tačiau pareiškėjos UAB,,Kulpės slėnis“ kaip juridinio asmens aktyvus, kryptingas ir nuoseklus dalyvavimas ikiteisminiame tyrime teikiant įrodymus dėl nusikalstama veika padarytos žalos, skundžiant nepagrįstus prokurorų nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimą objektyviai parodė UAB,,Kulpės slėnis“ valią ir lėmė būtinybę suteikti civilinio ieškovo teisinį statusą. Visa tai rodo, kad civilinio ieškovo procesinio statuso suteikimas UAB,,Kulpės slėnis“ kaip juridiniam asmeniui buvo pagrįstas, atsižvelgiant į jo aktyvumą ikiteisminiame tyrime ir parodytą valią įgyti civilinio ieškovo teisinį statusą įrodinėjant žalą sudarančius elementus, svarbiausią iš jų – neteisėtus nusikalstamą veiką įvykdžiusio J. G. veiksmus.

8.9. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 182 straipsnio 3 punkte įtvirtintą prejudicinių faktų galią turi teismo nuosprendžiu konstatuoti nusikalstami veiksmai ir jų civiliniai teisiniai padariniai, patenkantys į civilinės bylos įrodinėjimo dalyką (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zMjgtMjQ4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-328-248/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-328-248/2015">3K-7-328-248/2015</a>, e3K-3-215-421/2024). Tai rodo, kad nuosprendžiu baudžiamojoje byloje konstatuotos aplinkybės (šiuo atveju J. G. neteisėti veiksmai) turi prejudicinę reikšmę civiliniame procese ir pakartotinai nebus įrodinėjamos, o bus sprendžiamas tik žalos dydžio klausimas. Todėl kaip nepagrįstas vertintinas kasatoriaus J. G. kasacinio skundo reikalavimas panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl UAB,,Kulpės slėnis“ patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, šios išlaidos patirtos įrodinėjant privalomą žalos elementą – J. G. neteisėtus veiksmus, kurie pakartotinai civilinio proceso tvarka nebus įrodinėjami, o bus sprendžiamas tik klausimas dėl žalos dydžio.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

9. Nuteistojo J. G. ir jo gynėjo advokato A. Leonavičiaus kasaciniai skundai atmestini.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

10. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012 ir kt.). Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimus kasacinės instancijos teismas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc0LTc4OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-274-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-274-788/2019">2K-274-788/2019</a>, 2K-59-628/2025).

11. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad gynėjo kasaciniame skunde, be kita ko, yra ginčijamos ir žemesnės instancijos teismų išvados dėl byloje nustatytų aplinkybių įrodytumo bei byloje esančių įrodymų pakankamumo. Tai daroma akcentuojant atskirus bylos įrodymus, lyginant juos tarpusavyje, dėstant kitokį įrodymų vertinimą, nei nustatyta kasacine tvarka skundžiamuose procesiniuose sprendimuose, taip ginčijant byloje teismų nustatytas aplinkybes. Tokio pobūdžio argumentais iš esmės siekiama, kad kasacinės instancijos teismas atliktų įrodymų vertinimą ir jo pagrindu nustatytų naujas bylos aplinkybes. Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teisminė instancija, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zOC0xMDczLzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-38-1073/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-38-1073/2023">2K-7-38-1073/2023</a>, 2K-98-1214/2024 ir kt.), todėl tokie kasacinio skundo argumentai nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas ir bus nagrinėjami tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

12. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija nagrinės kasacinių skundų argumentus dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, BK 184 straipsnio taikymo ir dėl sprendimo išieškoti civilinės ieškovės išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apmokėti, atlyginimą.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų

13. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų laikytini įrodymais, kokios išvados jais remiantis darytinos, ar byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad inkriminuojama nusikalstama veika (ne)turi baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijęs su visų bylos duomenų ištyrimu ir patikrinimu. Baudžiamojo proceso įstatyme nurodytos įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią bei vientisą loginę grandinę.

14. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimas pripažįstamas esminiu BPK pažeidimu tik tais atvejais, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzYtMzAzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-176-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-176-303/2015">2K-7-176-303/2015</a>, 2K-270-628/2020, 2K-145-495/2021, 2K-113-697/2022, 2K-71-976/2025 ir kt.).

15. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas, nustatydamas byloje nuteistajam J. G. inkriminuotas faktines turto iššvaistymo ir nusikalstamo bankroto aplinkybes, rėmėsi teisme ištirtų ir patikrintų įrodymų visuma: civilinės ieškovės atstovo A. A., liudytojų R. M., A. V., G. G., V. S., A. K., A. S., G. K., A. B., R. D., D. P., M. S. parodymais, specialisto išvada ir specialistės T. K. paaiškinimais bei kitais nuosprendyje aptartais įrodymais. Visus įrodymus pirmosios instancijos teismas įvertino laikydamasis įstatymo reikalavimų – tiek atskirai, tiek lygindamas juos tarpusavyje, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, laikantis BPK 305 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai, padarytos įrodymais pagrįstos išvados, argumentuojant, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie įrodymai patvirtina, kad nuteistasis J. G. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

16. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, dėl skundo pateikė argumentuotas išvadas. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje buvo motyvuotai atsakyta į visus esminius nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su įrodymų vertinimu, konstatuojant nuteistojo J. G. kaltę padarius BK 184 straipsnio 3 dalyje ir 209 straipsnyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) nurodytas nusikalstamas veikas.

17. Apeliacinės instancijos teismas analizavo, lygino ir gretino tarpusavyje specialisto išvadą, specialistės pateiktus paaiškinimus, analizavo J. G. vykdytų UAB,,Senvagės rezidencija“ akcijų pirkimo–pardavimo sandorių teisėtumą, UAB „Golden Capital“, atstovaujamos J. G., sandorių su UAB „AMK Logistika“ sudarymo turinį ir aplinkybes, priimtus teismų sprendimus civilinėje bankroto byloje. Kaip matyti iš nutarties 15–21, 24, 31 punktų, šis teismas pateikė argumentus, kodėl vadovaujasi specialisto išvada ir ją pateikusios specialistės paaiškinimais, pažymėdamas UAB „Golden Capital“ finansiniuose dokumentuose teisingai atspindėtą UAB „Senvagės rezidencija“ akcijų vertę, J. G. aktyvų vaidmenį sudarant sandorius, jo veikimą prieš savo vadovaujamos bendrovės interesus priėmus akivaizdžiai ekonomiškai bendrovei nenaudingus sprendimus, nuteistojo interesą išvengti prievolės grąžinti skolą civilinei ieškovei, 570 448,33 Eur nuostolių padarymą, tyčios kryptingumą sąmoningai blogai valdyti bendrovę,,Golden Capital“, o nutarties 33 punkte motyvavo, kodėl J. G. veiksmai peržengia civilinės teisės reglamentuojamų santykių ribas ir yra laikomi nusikalstamais. Todėl konstatuoti buvus esminių įrodymų vertinimo pažeidimų nėra pagrindo.

Dėl BK 184 straipsnio 3 dalies taikymo

18. Nuteistojo gynėjas kasaciniame skunde kvestionuoja J. G. nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, nes byloje nėra nukentėjusiųjų, nepareikštas civilinis ieškinys, tačiau šie argumentai nepagrįsti.

19. Pagal BK 184 straipsnį, turto iššvaistymas – tai tyčinis arba neatsargus kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtas, neatlygintinas perleidimas padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Turto iššvaistymo neatlygintinumas reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę perleidžia tretiesiems asmenims, tačiau turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę nėra atlyginama arba atlyginama aiškiai neteisingai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-369-303/2017, 2K-7-648/2019, 2K-89-303/2022, 2K-5-719/2026 ir kt.).

20. Pažymėtina, jog pagal BK 184 straipsnį dėl turto iššvaistymo žala visų pirma padaroma asmeniui, kurio turtas yra iššvaistytas. Teisinga ir objektyvi apeliacinės instancijos teismo išvada, kad J. G., būdamas atsakingas už UAB „Golden Capital“ veiklos organizavimą, privalėdamas vykdyti įstatymus, veikė prieš įmonės interesus ir priėmė akivaizdžiai ekonomiškai bendrovei nenaudingus sprendimus, o aptarti sandoriai su UAB „Aušros alėja“, UAB „AMK Logistika“ bendrovei „Golden Capital“ padarė 570 448,33 Eur nuostolių. Pagal teismų byloje nustatytas aplinkybes, pirmiau nurodytais UAB „Golden Capital“ nenaudingais 2013 m. gruodžio 17 d. ir 2015 m. gruodžio 21 d. sandoriais J. G. UAB,,Golden Capital“ turtą iššvaistė siekdamas išvengti atsiskaitymo su kreditore UAB,,Kulpės slėnis“, o vėliau dėl nusikalstamo bankroto likvidavus UAB „Golden Capital“, civilinė ieškovė galutinai prarado galimybę atgauti negrąžintą skolą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nuteistojo J. G. veiksmai pagrįstai teismų pripažinti nusikalstamais, nes jais dėl iššvaistyto turto buvo padaryta žala tiek UAB „Golden Capital“, tiek ir kreditorei UAB „Kulpės slėnis“. Todėl J. G. pagrįstai pripažintas kaltu dėl labai didelės vertės turto iššvaistymo, esminių materialiosios teisės pažeidimų nenustatyta.

Dėl BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo

21. Nuteistojo J. G. kasaciniu skundu prašoma pakeisti teismų sprendimų dalį dėl civilinės ieškovės UAB „Kulpės slėnis“ atstovavimo išlaidų atlyginimo priteisimo iš nuteistojo, argumentuojant tuo, kad UAB „Kulpės slėnis“ iki bylos išnagrinėjimo teisme nepareiškė civilinio ieškinio, todėl neteko civilinio ieškovo procesinio statuso ir pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį neturėjo teisės į išlaidų atlyginimą. Šie nuteistojo argumentai nepagrįsti.

22. Nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu baudžiamajame procese gali būti pripažįstamas tas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika tiesiogiai buvo padaryta turtinė ir (ar) neturtinė (fizinė, moralinė) žala. Civilinio ieškovo statusas baudžiamajame procese nėra visais atvejais tiesiogiai priklausantis nuo nukentėjusiojo statuso: nukentėjusiuoju gali būti pripažintas tik fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika yra padaryta fizinė, turtinė ar moralinė žala, o civiliniu ieškovu – tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos ir reikalaujantis ją atlyginti (BPK 110 straipsnio 1 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAyLTY5Ny8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-202-697/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-202-697/2024">2K-202-697/2024</a>).

23. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas yra du skirtingi procesiniai statusai, pripažįstami asmeniui, kai jis atitinka įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Civiliniu ieškovu gali būti pripažintas tas asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Įstatymas nereikalauja, kad asmuo, siekiantis būti pripažintas civiliniu ieškovu, būtų pripažintas ir nukentėjusiuoju (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzg5LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-389/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-389/2013">2K-389/2013</a>). Juridinis asmuo, patyręs žalos dėl nusikalstamos veikos, pagal BPK nuostatas gali būti pripažintas tik civiliniu ieškovu (BPK 110 straipsnis), skirtingai nei fizinis asmuo, kuris pripažįstamas ir nukentėjusiuoju (BPK 28 straipsnis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTUwLTk3Ni8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-150-976/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-150-976/2025">2K-150-976/2025</a>).

24. Civilinio ieškovo ir civilinio atsakovo statusą asmuo įgyja ne nuo ieškinio padavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-414/2010, 2K-526-693/2015, 2K-7-124-648/2016). Ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimo arba teisėjo ar teismo nutarties priėmimas žymi momentą, nuo kurio civilinis ieškovas ir civilinis atsakovas tampa proceso dalyviais, nuo kada jie įgyja procesines teises ir pareigas baudžiamojoje byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQxLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-141/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-141/2009">2K-141/2009</a>, 2K-45-654/2023).

25. Kaip teisingai pažymėta apeliacinės instancijos teismo nutartyje, baudžiamosiose bylose dėl turto iššvaistymo žalai konstatuoti neturi įtakos tai, kad byloje nebuvo pareikštas civilinis ieškinys jai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTkyLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-192/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-192/2011">2K-192/2011</a>, 2K-168-594/2023), todėl aplinkybė, kad šioje byloje nepareikštas civilinis ieškinys dėl turto iššvaistymo patirtai turtinei žalai atlyginti, savaime padarytos žalos fakto nepaneigia.

26. Byloje nustatyta, kad UAB „Golden Capital“ direktorius J. G., siekdamas išvengti prievolės atsiskaityti su UAB „Kulpės slėnis“, sąmoningai iššvaistė UAB „Golden Capital“ turtą, padarydamas skolos išieškojimą neįmanomą. Šios nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad UAB,,Kulpės slėnis“ buvo padaryta žala būtent neteisėtais baudžiamojo įstatymo uždraustais nuteistojo J. G. veiksmais. Todėl, net ir nepareiškus civilinio ieškinio šioje baudžiamojoje byloje, UAB,,Kulpės slėnis“ ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai pripažinta civiline ieškove, turinčia teisę jai pačiai priimtinomis teisinėmis priemonėmis reikalauti iš kaltininko žalos atlyginimo. Pažymėtina, jog UAB „Kulpės slėnis“ proceso metu aktyviai naudojosi savo kaip civilinės ieškovės procesiniu statusu – teikė skundus, prašymus, ikiteisminio tyrimo metu buvo tenkinti jos skundai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, civilinė ieškovė atstovą (advokatą) procese turėjo nuo pat ikiteisminio tyrimo pradėjimo (2017 m. balandžio 4 d.), šis atstovas dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad UAB „Kulpės slėnis“ pagrįstai bylos nagrinėjime dalyvavo civilinio ieškovo procesiniu statusu ir turi teisę gauti būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą. Kitoks teisės aiškinimas nepagrįstai apribotų dėl nusikalstamos veikos padarymo žalą patyrusio juridinio asmens (jo atstovo) teisę dalyvauti baudžiamajame procese ir įrodinėti nusikalstamos veikos požymius kaip civilinės atsakomybės pagrindą. Atsižvelgiant į asmenų lygiateisiškumo prieš įstatymą ir teismą principą (BPK 6 straipsnio 2 dalis) ir BPK 106 straipsnio 2 dalį, žemesnės instancijos teismai pagrįstai iš nuteistojo J. G. civilinės ieškovės UAB „Kulpės slėnis“ naudai priteisė atstovavimo išlaidų ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose atlyginimą, šių išlaidų atlyginimas nelaikytinas neproporcingu.

27. Apibendrindama tai, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo ir pakeitimo BPK 369 straipsnyje nurodyti pagrindai, todėl kasaciniai skundai atmetami.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo J. G. ir jo gynėjo advokato Audriaus Leonavičiaus kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Olegas Fedosiukas

Darius Kantaravičius