Nr. DOK-753
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02136-2024-9
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. kovo 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Algirdo Taminsko,
susipažinusi su 2026 m. vasario 23 d. paduotu ieškovo R. D. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 25 d. sprendimo peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 25 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl sutuoktinių prievolės pripažinimo solidaria. Byloje Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 25 d. sprendimu panaikintas Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 22 d. sprendimas, kuriuo ieškinio reikalavimai iš dalies tenkinti: atnaujintas senaties terminas ir pripažinta, kad atsakovo R. A. prievolės dalis – 31 896 Eur, atsiradusi pagal 2014 m. balandžio 14 d. paskolos sutartį yra solidari su atsakove K. A., ir priimtas naujas sprendimas – ieškinio reikalavimai atmesti.
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 22 d. sprendimą. Ieškovo kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Nr. DOK-753
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02136-2024-9
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. kovo 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Algirdo Taminsko,
susipažinusi su 2026 m. vasario 23 d. paduotu ieškovo R. D. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 25 d. sprendimo peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 25 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl sutuoktinių prievolės pripažinimo solidaria. Byloje Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 25 d. sprendimu panaikintas Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 22 d. sprendimas, kuriuo ieškinio reikalavimai iš dalies tenkinti: atnaujintas senaties terminas ir pripažinta, kad atsakovo R. A. prievolės dalis – 31 896 Eur, atsiradusi pagal 2014 m. balandžio 14 d. paskolos sutartį yra solidari su atsakove K. A., ir priimtas naujas sprendimas – ieškinio reikalavimai atmesti.
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 22 d. sprendimą. Ieškovo kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai sprendė dėl solidarios sutuoktinių prievolės, neįvertino, kad 2017 m. vasario 15 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį pasirašė abu sutuoktiniai, nepagrįstai rėmėsi tik atsakovų paaiškinimais, ignoruodamas rašytinius įrodymus.
2. Apeliacinės instancijos teismas, nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTI2LTMxMy8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-126-313/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-126-313/2019">e3K-3-126-313/2019</a>; 2019 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDMtMzc4LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-303-378/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-303-378/2019">3K-3-303-378/2019</a>), pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes prioritetą suteikė šalių paaiškinimams, o ne rašytiniams įrodymams, byloje nebuvo tinkamai įvertinti pateikti dokumentai apie mokėjimus ir pinigų srautų judėjimą. Teismo išvados apie atsakovės galimas pajamas ir santaupas grindžiamos prielaidomis.
3. Apeliacinės instancijos teismo išvada dėl ieškinio senaties termino netaikymo byloje yra neteisinga. Ieškinys paduotas praleidus terminą tik 29 dienomis, todėl toks ieškinio senaties termino praleidimas nelaikytinas iš esmės praleistu. Ieškovas objektyviai negalėjo anksčiau gauti savo teisei apginti reikšmingų duomenų, be to, apie teisės pažeidimą ieškovas sužinojo tik vykdymo procese, paaiškėjus, kad yra sutuoktinių sudaryta vedybų sutartis. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai nustatė senaties pradžią ir neatsižvelgė į faktinį ieškovo sužinojimo apie teisės pažeidimą momentą.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę verstis advokato veikla ir naudoti Lietuvos advokato vardą teikiant teisines paslaugas turi bei advokatų teises ir pareigas įgyja į advokatų, turinčių teisę verstis advokato veikla, sąrašą (toliau – Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašas) įrašyti advokatai, kurie turi šio straipsnio 3 dalyje nurodytą advokato pažymėjimą. Pažymėtina, kad trečiųjų šalių (t. y. valstybių, kurių neapima šiame Advokatūros įstatyme vartojama sąvoka „Europos Sąjungos valstybė narė“ ir kurios yra tarptautinių sutarčių (kurių šalys yra Lietuvos Respublika ar Europos Sąjunga) šalys, jeigu šiose tarptautinėse sutartyse numatyta teisė teikti teisines paslaugas) teisininkai, įregistruoti į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, Lietuvos Respublikoje turi teisę teikti tik tokias teisines paslaugas, kurios yra susijusios su tos trečiosios šalies, kurioje jam suteiktas teisininko profesinis vardas, nacionaline teise ir (ar) tarptautine teise, o paslaugas bylų procese – tik kartu su advokatu, įrašytu į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, jeigu tarptautinėse sutartyse, kurių šalys yra Lietuvos Respublika ar Europos Sąjunga ir ši trečioji šalis, nėra nurodyta kitaip (Advokatūros įstatymo 2 straipsnio 4 dalis, 74 straipsnio 1 dalis).
Ieškovo registruotu paštu pateiktame kasaciniame skunde nurodyta, kad skundą parengė advokatė G. T.. Prie skundo pridėtas Baltarusijos Respublikos teisingumo ministerijos išduotas advokato pažymėjimas Nr. 2066, kuriame nurodyta, kad G. T. yra Minsko miesto advokatų kolegijos advokatė. Pagal Lietuvos advokatūros viešai skelbiamus duomenis, ši advokatė nėra įrašyta į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą. Taigi, vadovaujantis pirmiau nurodytomis Advokatūros įstatymo nuostatomis, darytina išvada, kad nurodytas asmuo neturi teisės savarankiškai teikti teisinių paslaugų bylų procese, be kita ko, surašyti kasacinį skundą (CPK 347 straipsnio 3 dalis).
Nagrinėjamu atveju byloje kilęs ginčas dėl sutuoktinių prievolės pripažinimo solidaria kvalifikuotinas kaip kito pobūdžio ginčas, apmokestinamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas taisykles. CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad kituose ginčuose mokėtinas vieno šimto eurų žyminis mokestis. Vadovaujantis CPK 82 straipsnio 1 dalimi, CPK nustatytą žyminį mokestį, sprendimų vykdymo išlaidas ir teismo baudas, išskyrus apskaičiuojamas procentais, teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Lietuvos Statistikos departamento oficialiai skelbiamas 2025 m. IV ketvirčio vartojimo kainų indeksas palyginus su 2017 m. liepos 1 d. yra 153,10 (https://osp.stat.gov.lt/kainu-indeksai-pokyciai-ir-kainos). Dėl to už ieškovo registruotu paštu teikiamą kasacinį skundą mokėtinas 153 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 82 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju ieškovas už teikiamą kasacinį skundą sumokėjo tik 110 Eur žyminį mokestį.
Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 3 dalimi, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Gražinti ieškovui R. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 2026 m. vasario 20 d. už kasacinį skundą Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje mokėjimo nurodymu Nr. 85 sumokėtą 110 (vieno šimto dešimt) Eur žyminį mokestį, mokėjimo užduoties kodas (ID): ZP21931.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Artūras Driukas
Andžej Maciejevski
Algirdas Taminskas