Dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 18 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. DOK-708

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00181-2024-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2026 m. vasario 18 d. paduotu atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Champs Group“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 18 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. lapkričio 18 d. nutartimi paliko nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2025 m. spalio 2 d. nutartį, kuria patenkintas pareiškėjos reikalavimas patvirtinti 1 263 977,55 Eur finansinį reikalavimą.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.3 straipsnio 4 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, taikydamas atsakovei civilinę atsakomybę už veiksmą, kurio ji objektyviai negalėjo atlikti. Iki įkeitimo sutarties su ieškove sudarymo visas kitas atsakovės turėtas AB „AUGA group“ akcijų paketas buvo įkeistas kitų kreditorių naudai, todėl papildomas akcijų įkeitimas ieškovei buvo teisiškai ir faktiškai neįmanomas. Atsakovės neveikimas tokioje situacijoje negali būti kvalifikuojamas kaip neteisėtas, kadangi teisinis negalimumas įvykdyti pareigą eliminuoja neteisėtą neveikimą kaip būtiną civilinės atsakomybės prielaidą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu skolininkas privalo atlikti objektyviai neįmanomus veiksmus, tai prievolės nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjEzLTEwNzUvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-213-1075/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-213-1075/2024">e3K-3-213-1075/2024</a>).

2. Teismai pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, nepagrįstai konstatuodami, jog atsakovė garantavo galimybę atlikti papildomą įkeitimą. Teismai sutartinį paskolos ir įkeisto turto vertės santykio mechanizmą nepagrįstai sutapatino su garantija dėl papildomų, ateityje galimai įkeistinų akcijų egzistavimo ar jų įkeitimo galimybės, kurios atsakovė nesuteikė. Tokiu aiškinimu teismai nustatė atsakovei įsipareigojimą garantuoti papildomą įkeičiamų akcijų kiekį, nors tokios garantijos įkeitimo sutartis neįtvirtina, o garantija buvo suteikta tik dėl įkeistų AB „AUGA group“ akcijų sutarties sudarymo momentu. Taip teismai suteikė sutarčiai turinį, kuris neišplaukia nei iš jos teksto, nei iš sisteminio jo aiškinimo. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sutartis negali būti aiškinama tokiu būdu, jog kuri nors jos sąlyga apskritai netektų prasmės, taptų neįmanoma ją įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTQ2LTY4Ny8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-146-687/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-146-687/2020">e3K-3-146-687/2020</a>).

3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos konstatavęs, kad atsakovės argumentai dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimo dėl kreditoriaus kaltės nėra bylos nagrinėjimo dalykas. Atsakovė nurodė konkrečias aplinkybes, susijusias su ieškovės veiksmais realizuojant įkeistas akcijas, kurios pagal CK 6.248, 6.253 ir 6.259 straipsnius privalėjo būti vertinamos sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo. Šių argumentų eliminavimas iš bylos nagrinėjimo paneigė pačią atleidimo nuo civilinės atsakomybės instituto logiką. Atsakovei nurodžius argumentus, pagrindžiančius, kad pareiškėja nesiėmė protingų pastangų parduoti įkeistas akcijas už rinkos kainą, bylą nagrinėję teismai privalėjo įvertinti, ar nėra pagrindo atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės arba sumažinti priteistiną sumą proporcingai pareiškėjos kaltei. Atsakovė neprivalo ginčyti aukciono rezultatų sandorių negaliojimo pagrindais tam, kad būtų galima įvertinti pareiškėjos nesąžiningus veiksmus, susijusius su įkeistų akcijų realizavimu.

4. Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad civilinės atsakomybės sąlygų nustatymas neapsiriboja vien skolininko veiksmų vertinimu – teismas privalo įvertinti ir paties kreditoriaus veiksmus bei jų įtaką nuostolių atsiradimui ar padidėjimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTkwLTI0OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-190-248/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-190-248/2018">e3K-3-190-248/2018</a>). Kasacinio teismo praktikoje, bylose dėl lizingo objekto pardavimo, yra išaiškinta, kad lizingo davėjas turi siekti parduoti turtą už rinkos kainą, o nesąžiningas ar nerūpestingas turto realizavimas gali lemti lizingo davėjo atsakomybės sumažinimą ar atleidimą nuo jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150-69/2017; 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-367/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-367/2013">3K-3-367/2013</a>). Ši kasacinio teismo praktika taikytina ir įkeisto turto realizavimo atvejams, kadangi kreditoriaus pareiga elgtis sąžiningai yra bendra, kylanti iš CK 1.5 straipsnio ir taikoma visuose sutartiniuose santykiuose.

5. Bylą nagrinėję teismai padarė esminį proceso teisės pažeidimą neišspręsdami atsakovės prašymo dėl reikšmingų įrodymų išreikalavimo ir vėliau nepagrįstai pripažindami šį pažeidimą neesminiu. Atsakovei buvo užkirsta galimybė įrodyti kreditoriaus kaltę ir pasinaudoti įstatyme nustatytomis gynybos priemonėmis, o byla išnagrinėta neištyrus visų reikšmingų aplinkybių. Įrodymų išreikalavimo institutu yra užtikrinamas realus rungimosi principo įgyvendinimas procese. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad rašytinių įrodymų išreikalavimo klausimas spręstinas ne vien formaliai remiantis CPK 199 straipsnio 1 dalis, bet ir įvertinant įrodymų neišreikalavimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NDEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-641/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-641/2013">3K-3-641/2013</a>). Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo neišspręstas atsakovės prašymas dėl įrodymų išreikalavimo nebuvo esminis procesinės teisės normų pažeidimas.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas