Kasacinio skundo Nr. DOK-1544/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46323-2020-5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. gegužės 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininko) ir Dariaus Kantaravičiaus, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistosios U. D. gynėjos advokatės Vaidos Gulbinienės prašymo atnaujinti praleistą kasacinio skundo padavimo terminą bei nuteistosios U. D. ir jos gynėjos advokatės Vaidos Gulbinienės kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 14 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 21 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Nuteistosios U. D. gynėja advokatė V. Gulbinienė, paduodama savo ir savo ginamosios kasacinį skundą, pateikė prašymą atnaujinti praleistą kasacinio skundo padavimo terminą. Nuteistosios gynėja nurodo, kad kasacinis skundas buvo parengtas ir pateiktas dar nepasibaigus baudžiamojo proceso įstatyme nustatytam 3 mėnesių terminui, tačiau nebuvo priimtas ir grąžintas gynėjai dėl to, kad kartu su juo nebuvo pateikti nuteistosios valią patvirtinantys dokumentai, nors, kaip matyti iš pridedamų duomenų, pati valia buvo suderinta iki kasacinio skundo pateikimo termino pabaigos. Atsižvelgiant į tai, kad iš naujo paduodamo kasacinio skundo padavimo termino praleidimą (kuris yra labai nežymus – vos 2 dienos) lėmė tik tai, kad kartu su skundu nebuvo pateikti nuteistosios valią patvirtinantys dokumentai, pripažintina, kad kasacinio skundo padavimo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, nes susiklosčiusi situacija buvo procesinio pobūdžio ir objektyviai pateisinama.
Dėl prašymo atnaujinti praleistą kasacinio skundo padavimo terminą
Kasacinio skundo Nr. DOK-1544/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46323-2020-5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. gegužės 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininko) ir Dariaus Kantaravičiaus, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistosios U. D. gynėjos advokatės Vaidos Gulbinienės prašymo atnaujinti praleistą kasacinio skundo padavimo terminą bei nuteistosios U. D. ir jos gynėjos advokatės Vaidos Gulbinienės kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 14 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 21 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Nuteistosios U. D. gynėja advokatė V. Gulbinienė, paduodama savo ir savo ginamosios kasacinį skundą, pateikė prašymą atnaujinti praleistą kasacinio skundo padavimo terminą. Nuteistosios gynėja nurodo, kad kasacinis skundas buvo parengtas ir pateiktas dar nepasibaigus baudžiamojo proceso įstatyme nustatytam 3 mėnesių terminui, tačiau nebuvo priimtas ir grąžintas gynėjai dėl to, kad kartu su juo nebuvo pateikti nuteistosios valią patvirtinantys dokumentai, nors, kaip matyti iš pridedamų duomenų, pati valia buvo suderinta iki kasacinio skundo pateikimo termino pabaigos. Atsižvelgiant į tai, kad iš naujo paduodamo kasacinio skundo padavimo termino praleidimą (kuris yra labai nežymus – vos 2 dienos) lėmė tik tai, kad kartu su skundu nebuvo pateikti nuteistosios valią patvirtinantys dokumentai, pripažintina, kad kasacinio skundo padavimo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, nes susiklosčiusi situacija buvo procesinio pobūdžio ir objektyviai pateisinama.
Dėl prašymo atnaujinti praleistą kasacinio skundo padavimo terminą
Apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį leidžiama per tris mėnesius nuo jų įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 370 straipsnio 1 dalis). Asmenims, turintiems teisę apskųsti teismo nuosprendį ar nutartį kasacine tvarka ir praleidusiems kasacinio skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas (BPK 370 straipsnio 2 dalis).
Teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad kasatorės nurodomos aplinkybės suteikia pagrindą pateiktą prašymą tenkinti ir praleistą kasacinio skundo padavimo terminą atnaujinti.
Paduoto kasacinio skundo esmė
Kasaciniu skundu nuteistoji U. D. ir jos gynėja advokatė V. Gulbinienė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl U. D. ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį. Be to, teismų sprendimai priimti iš esmės pažeidus BPK reikalavimus ir tai turėjo įtakos nepagrįstoms ir neteisingoms išvadoms dėl U. D. kaltės ir veikų kvalifikavimo. Teismai netyrė visų teisiškai reikšmingų aplinkybių bei įrodymų ir nepašalino abejonių dėl alternatyvių faktinių versijų bei šias abejonės aiškino U. D. nenaudai, taip pažeisdami nekaltumo prezumpciją. Teismų sprendimai nėra tinkamai motyvuoti, U. D. inkriminuotų nusikalstamų veikų objektyvieji ir subjektyvieji požymių neatskleisti. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, nepatikrino bylos visa apimtimi.
Pasak kasatorių, teismų išvados apie BK 183 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymą iš esmės grįstos vien faktu, kad lėšos pateko į U. D. asmeninę banko sąskaitą, tačiau nenurodyta, kokiais konkrečiais įrodymais nustatyta, jog visus šiuos pavedimus inicijavo ji pati, nes prieigą prie banko prisijungimo priemonių turėjo ir kiti darbuotojai. Taip pat nebuvo tinkamai nustatyta U. D. kaltė. Teismai neįrodė, kad ginčijami lėšų pervedimai buvo iš anksto numatyti sąmoningi nuteistosios veiksmai. Nebuvo vertinama, kad pinigai buvo pervedimi nedidelėmis sumomis ir kad U. D. šias lėšas suvokė kaip jai priklausantį darbo užmokestį, nors jis ir nebuvo tinkamai apskaitytas ar įformintas. Tai rodo ne tyčinį siekį paversti bendrovės lėšas savu turtu, o galimą apskaitos ar darbo tvarkos pažeidimą, susijusį su netinkamu išmokų įforminimu.
Kasaciniame skunde, nesutinkant su U. D. nuteisimu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nurodoma, kad jos veiksmai nepagrįstai įvertinti kaip tyčiniai ir kad tokia kaltės forma neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių. Apie tyčią teismai sprendė iš konstatuotų padarinių fakto bei U. D. turėto specialaus subjekto statuso. Tuo tarpu U. D. veiksmai, iš kurių būtų galima spręsti apie jos sąmoningą siekį pažeisti apskaitos tvarkymo reikalavimus, neindividualizuoti. Vien tai, kad U. D. formaliai ėjo buhalterės pareigas, savaime nesudaro pagrindo išvadai, jog būtent jos tyčiniai veiksmai nulėmė BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytų padarinių atsiradimą. Teismai nenustatė ir neįrodė, kad U. D. sąmoningai siekė nefiksuoti ar nuslėpti ūkines operacijas. Priešingai, bylos įrodymai patvirtina, kad buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavimas, jų neišlikimas, bendrovėje egzistavusi vidaus dokumentų valdymo netvarka objektyviai gali būti susijusi su organizaciniais trūkumais ir aplaidumu, o ne tyčiniais veiksmais. Tokio pobūdžio aplinkybės, net ir vertinant jas nepalankiausiai nuteistosios atžvilgiu, labiau atitinka neatsargų (aplaidų) buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal BK 223 straipsnį. Tačiau teismai šios alternatyvos nevertino, apsiribodami tyčios preziumavimu. Taip pat padaryta klaidinga išvada dėl priežastinio ryšio tarp nuteistosios kaltų veiksmų ir kilusių padarinių egzistavimo. Šis požymis nėra nustatytas ir atskleistas. Be to, kasatorės nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl negalimumo veikas pripažinti mažareikšmėmis bei taikyti ultima ratio principą.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNy03NDYvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-27-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-27-746/2015">2K-7-27-746/2015</a>, 2K-P-135-648/2016, 2K-P-31-788/2021ir kt.). Pažymėtina, kad kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.
Kaip matyti iš nuteistosios U. D. ir jos gynėjos V. Gulbinienės kasacinio skundo, netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas ir padaryti esminiai BPK pažeidimai grindžiami abiejų instancijų teismų atlikto įrodymų vertinimo kritika ir nesutikimu su nustatytomis aplinkybėmis, kuriomis remiantis išspręstas U. D. atsakomybės pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį klausimas. Kasacinio skundo argumentai, susiję su BK 183 straipsnio 1 dalies ir 222 straipsnio 1 dalies taikymu (kartu įvertinant šias nusikalstama veikas mažareikšmiškumo, ultima ratio principo aspektais) ir BPK pažeidimais dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir nuosprendžio išvadų motyvavimo, iš esmės atitinka nuteistosios U. D. ir jos gynėjos V. Gulbinienės apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad šie apeliacinio skundo argumentai buvo išnagrinėti ir dėl jų pateiktos išsamios bei motyvuotos išvados. Nuteistoji U. D. ir jos gynėja V. Gulbinienė nepateikia teisnių argumentų, kurie patvirtintų šios instancijos teismo išvadų nepagrįstumą. Kasacinio skundo argumentavimas aplinkybėmis, išnagrinėtomis apeliacinės instancijos teisme, deklaratyviai pareiškiant apie teismų padarytus BPK reikalavimų, nekaltumo prezumpcijos pažeidimus nelaikytinas tinkamu, pagrindžiančiu BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.
Atsižvelgiant į į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 370 straipsnio 2 dalimi, 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Nuteistosios U. D. gynėjos advokatės Vaidos Gulbinienės prašymą atnaujinti praleistą kasacinio skundo padavimo terminą tenkinti ir praleistą kasacinio skundo padavimo terminą atnaujinti.
Atsisakyti priimti nuteistosios U. D. ir jos gynėjos advokatės Vaidos Gulbinienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.
Teisėjai Albinas Antanaitis
Olegas Fedosiukas
Darius Kantaravičius