Administracinio nusižengimo byla Nr. II-290-1015/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01436-2020-9
Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.3; 21.10.4
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. liepos 10 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,
sekretoriaujant Rasai Pladaitei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. L.,
institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius - atstovei Jūratei Ivanauskaitei,
išnagrinėjusi R. L., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-6402-2020 panaikinimo ir administracinio nusižengimo bylos nutraukimo,
n u s t a t ė:
R. L. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2020 m. vasario 26 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu Nr. SAVAD-13-ANR_P-15336-2020 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 417 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2019 m. rugsėjo 18 d., 10.38 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8 punkto, 1 priedo 332 punkto reikalavimus (ROIK Nr. 20111252308). Šiuo protokolu su administraciniu nurodymu, vadovaujantis ANK 610 straipsniu, buvo siūloma iki 2020 m. kovo 27 d. sumokėti 15 eurų dydžio baudą.
R. L. neįvykdžius administracinio nurodymo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-6402-2020 jam už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo paskirta 60 eurų bauda.
R. L. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti 2020 m. gegužės 7 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skundas motyvuojamas tuo, kad (duomenys neskelbtini) gatvė prasideda nuo K. gatvės ir baigiasi ties V. G. gatve. Įvažiavimas į (duomenys neskelbtini) gatvę yra ir iš J. R. gatvės, kuria naudojasi dalis gyventojų. Maždaug viduryje (duomenys neskelbtini) gatvės yra kelio ženklas “Sustoti draudžiama”(KET 332). Šis kelio ženklas matomas tik atvažiavus nuo K. gatvės pusės. Atvažiavus iš J. R., L. gatvių iki namo (duomenys neskelbtini), draudžiamojo sustoti kelio ženklo nėra. Pagal KET pastatytos transporto priemonės palieka bent 3 metrų pločio laisvą pravažiavimą, eismo sąlygos neapsunkinamos ir neturi įtakos eismo sklandumui. Minimu laikotarpiu jis atvažiavo nuo J. R. ir- L. g. pusės iki (duomenys neskelbtini) gatvės, kur jokių draudžiančių sustoti kelio ženklų nebuvo ir pastatė automobilį, kaip ir statydavo anksčiau. Dėl pastatyto automobilio gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pranešimus dėl jam skirtų administracinių nuobaudų. KET 1 priede III. Draudžiamieji kelio ženklai (301-339) 5 punkte yra numatyta, kad „Galiojimo zoną turinčių draudžiamųjų kelio ženklų Nr. 319, 325, 327, 329, 331-335 draudimai galioja nuo draudžiamojo kelio ženklo iki artimiausios sankryžos ar važiuojamųjų dalių sankirtos už draudžiamojo kelio ženklo, kurios pažymėtos pirmumo kelio ženklais, o gyvenvietėse, kai nėra nurodytos sankryžos ar važiuojamųjų dalių sankirtos, — iki gyvenvietės pabaigos, pažymėtos nurodomuoju kelio ženklu „Gyvenvietės pabaiga“. Dėl neaiškumo ir kelio ženklinimo jis kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Eismo organizavimo skyrių dėl situacijos išaiškinimo ir jam buvo išaiškinta, kad 2020-04-28 ir 2020-05-06 patikrinus esamą situaciją nurodytoje vietoje ties L. – J. R. g. sankirta nustatyta, kad transporto priemonių vairuotojams, atvažiuojantiems nuo L. g. pusės nėra kelio ženklų Nr. 332 (draudžiančio sustoti ir stovėti). Pareiškėjo teigimu, jam yra skirta bauda už tai, kad jis nepastebėjo kelio ženklo, kuris yra kitoje gatvėje ir atvažiuojant nuo L., J. R. g. pusės net nėra matomas. Atsižvelgiant į tai, kad visos abejonės yra traktuojamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai bei įvertinus tai, kad asmeniui, neprivažiavus draudžiančio sustoti kelio ženklo, kurio jis objektyviai negalėjo matyti, administracinė atsakomybė atsirasti negali.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas skunde teigia, kad į (duomenys neskelbtini) gatvę atvažiavo nuo J. R. ir L. gatvių pusės ir jokių draudžiančių sustoti kelio ženklų nebuvo (jų nematė), todėl pastatė automobilį kaip visada. KET 8 p., 1 priedo 333 punkte nustatyta, kad kelio ženklas „Stovėti draudžiama” draudžia transporto priemonėms sustoti (stovėti) toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas. Kelio ženklas „Sustoti draudžiama” (duomenys neskelbtini), Vilniuje įrengtas gerai vairuotojui matomoje vietoje, galioja toje pusėje, kurioje ir buvo pastatytas automobilis Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (patvirtina pateiktos nuotraukos). Teismų praktikoje pripažįstama, kad būdamas atidus vairuotojas, privalo stebėti kelio ženklus, laikytis jų reikalavimų ir nestatyti automobilio KET neleistinoje vietoje. Kiekvieno vairuotojo pareiga, paliekant automobilį, įsitikinti ar jį pastatė nepažeisdamas KET, nepriklausomai nuo to, kaip įvažiavo į automobilio stovėjimo vietą. Visi eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, Kelių eismo taisykles. Todėl R. L., kaip atidus ir rūpestingas eismo dalyvis, turėjo pareigą įsitikinti, kad sustoja ir palieka automobilį vietoje, kur pagal KET reikalavimus leidžiama tai daryti. Akivaizdu, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo to nepadarė, vairuodamas automobilį Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje - kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, jog jis įvažiavo iš kitos pusės neturi reikšmės administracinio nusižengimo, dėl kurio jis buvo pripažintas kaltu, kvalifikavimui bei nepaneigia pareiškėjo padalyto konstatuoto KET pažeidimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad yra gavęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Eismo organizavimo skyriaus išaiškinimą, kuris patvirtina pareiškėjo argumentus, tačiau atkreiptas dėmesys, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Eismo organizavimo skyrius pagal savo kompetenciją pareiškėjui pateikė tik informaciją apie kelio ženklų įrengimą. Institucijos teigimu, administracinio nusižengimo protokolas R. L. surašytas teisingai ir teisėtai, nusižengimo esmė bei sudėtis įrodyta protokolu ir surinkta medžiaga. Įvertinus visas bylos aplinkybes mano, kad R. L. nusižengimas kvalifikuotas tinkamai, administracinio nusižengimo protokolas - teisėtas, nuobauda paskirta sankcijos už padalytą nusižengimą ribose, todėl Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Pareiškėjas R. L. teismo posėdyje palaikė savo skundą, prašė jį tenkinti bei nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 18 d. jis automobiliu Volvo iš Žirmūnų atvyko į L. gatvę, kur gyvena jo sūnus, ir jo kelyje nebuvo jokio kelio ženklo, draudžiančio stovėti. Suradęs laivą vietą jis priparkavo savo automobilį, jokių stovėti draudžiančių kelio ženklų nepastebėjo bei pateikė teismui nuotrauką ir schemą, kuriose užfiksuota jo judėjimo trajektorija. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jis nebuvo įvažiavęs į tą teritoriją, kur matytųsi draudžiantis stovėti kelio ženklas. Dabar situacija toje vietoje yra pagerėjusi, apmokestino visą rajoną, padaugėjo vietų parkavimui bei pažymėjo, kad statybos šiame rajone yra užbaigtos jau prieš keletą metų ir iki šiol savivaldybė nesugeba pastatyti kelio ženklų, kurie atitiktų keliamus reikalavimus. Gavęs skundžiamą nutarimą jis kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Eismo organizavimo skyrių ir specialistas, atvykęs į vietą, konstatavo, kad gatvė yra paženklinta netinkamai ir situacija turi būti išaiškinta pareiškėjo naudai.
Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovė teismo posėdyje prašė palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą, nes pažeidimas yra įrodytas bylos medžiaga, kvalifikuotas tinkamai. Atstovė nurodė, kad nagrinėjamo pažeidimo padarymo metu 2019 m. rugsėjo 18 d. gyvenamųjų namų kvartalas dar kūrėsi, vyko statybos. Pareiškėjo padarytas pažeidimas buvo užfiksuotas ten, kur stovėjo kelio ženklas ir jis galiojo. Taip pat atstovė atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo priparkuotas automobilis stovi taip, kad jis, atvažiavęs, turėjo apsisukti, o apsisukant ženklą tikrai galima buvo pamatyti. Savivaldybė gauna namo gyventojų skundus dėl taip statomų automobilių, nes jie trukdo išvažiavimui ir parkingo ir užstoja matomumą. Savivaldybė į šiuos skundus reaguoja. R. L. yra iškeltos dar kelios administracinio nusižengimo bylos už analogiškus pažeidimus ir jau yra priimti nutarimai. Asmuo kelis kartus yra pakartojęs, kad taip stato automobilį, nes jam yra patogu. Pareiškėjo nurodytas Eismo organizavimo skyriaus specialistas gali pareikšti tik savo nuomonę ir savivaldybei ši situacija yra žinoma. Tad institucija mano, kad pažeidimas įrodytas, užfiksuotas, byla išnagrinėta, bauda paskirta sankcijos ribose., todėl naikinti skundžiamą nutarimą jokio pagrindo nėra.
R. L. skundas netenkintinas.
Skundžiamu nutarimu R. L. administracinė nuobauda paskirta už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 30 iki 90 eurų. Šio administracinio nusižengimo sudėtis formali, kaltė pasireiškia tiek tyčia, tiek neatsargumu, todėl pažeidimui padaryti subjektui užtenka atlikti aptariamoje straipsnio dalies dispozicijoje nurodytus veiksmus, kuriuos įstatymų leidėjas apibrėžia kaip savaime pavojingus, – sustoti ir stovėti vietose, kuriose tai draudžia KET. Taigi šiuo atveju pažeidėjui atsakomybė kyla nepriklausomai nuo to, ar dispozicijoje įtvirtintų objektyviosios pusės požymių atlikimas buvo toks pavojingas, jog sukėlė pasekmės ir buvo padaryta žala.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, kad jis nepagrįstai buvo nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, tačiau teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių R. L. kaltę, padarius ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neneigia faktinių bylos aplinkybių, jog jo vairuojamas automobilis Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugsėjo 18 d., 10.38 val., iš tikrųjų buvo paliktas stovėti prie namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ir tai patvirtina nuotraukos, esančios byloje (nusižengimo bylos b.l. 6, 7). Pareiškėjas neigia savo kaltę tuo aspektu, kad kelio ženklas „Sustoti draudžiama“, esantis (duomenys neskelbtini) gatvėje, matomas tik atvažiavus į tą gatvę nuo K. gatvės pusės, o pareiškėjui atvažiavus iš J. R. ir L. gatvių sankirtos iki namo, esančio (duomenys neskelbtini), pakeliui draudžiantis sustoti kelio ženklas nėra pastatytas ir matomas, todėl pareiškėjas, pastatęs savo automobilį nurodytoje vietoje, nematė kelio ženklo, kuris draudžia sustoti ir palikti automobilį. Kaip matyti, gavęs pranešimus iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos dėl skirtų administracinių nuobaudų, pareiškėjas kreipėsi į savivaldybės Eismo organizavimo skyrių dėl informacijos apie kelio ženklinimą pateikimą ir savivaldybės specialistas, patikrinęs esamą situaciją pareiškėjo nurodytoje vietoje ties L. g.- J. R. g. sankirta nustatė, kad transporto priemonių vairuotojams, atvažiuojantiems nuo L. gatvės pusės, nėra kelio ženklų Nr. 332 (draudžiančio sustoti ir stovėti), tuo tarpu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės tokie ženklai yra abiejose pusėse (b.l. 4-5). Vadovaujantis savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus specialisto pateikta informacija, pareiškėjas mano, kad jo veiksmai negali būti vertinami, kaip KET pažeidimas, nes, kaip jau buvo minėta, jis nematė kelio ženklo „Sustoti draudžiama“.
KET 5 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis. KET 8 punkte numatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. KET 1 priede be kita ko numatyta, kad kelio ženklas Nr. 332 draudžia transporto priemonėms sustoti (stovėti) toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas, išskyrus sustojimą maršrutiniam transportui skirtose stotelėse.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 130 punkte numatyta, kad ženklas Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ naudojamas transporto priemonių sustojimui ir stovėjimui uždrausti toje kelio pusėje, kurioje įrengiamas. Ženklas įrengiamas tame kelio ruože, kuriame sustojusios (stovinčios) transporto priemonės trukdo eismui ar kelia grėsmę eismo saugumui. Šis kelio ženklas draudžia transporto priemonėms sustoti (stovėti) toje kelio pusėje, kurioje jis įrengtas.
Įvertinus byloje esančias nuotraukas, kuriose užfiksuotas pareiškėjo stovintis automobilis, proceso dalyvių paaiškinimus, nustatyta, kad automobilis buvo pastatytas toje kelio pusėje, ties kuria yra įrengtas kelio ženklas Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ (pagal paaiškinimus – ties adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje), taigi pati faktinė aplinkybė, kad iš tikrųjų nurodytoje vietoje kelio ženklais yra draudžiamas sustojimas ir stovėjimas, teismui abejonių nekelia. Vis dėl to, kaip minėta, pareiškėjas nesutikimą su nutarimu grindžia argumentais dėl netinkamo kelio ženklų įrengimo nurodytoje vietoje.
Pareiškėjo nurodytas teiginys, kad jis nematė šio kelio ženklo, nes atvažiavo iš J. R. ir L. gatvių sankirtos pusės, iš kurios šio ženklo nesimato, vertintinas šiuo atveju kaip siekis išvengti atsakomybės, nes iš byloje esančios nuotraukos, kurioje yra užfiksuotas pareiškėjo pastatytas automobilis (administracinio nusižengimo bylam b, k, 6), kelio ženklas Nr. 332 yra įrengtas gerai matomoje vietoje vos keletos metrų metrų atstumu nuo pareiškėjo pastatyto automobilio, nėra užstotas jokių kitokių objektų (medžių ir pan.) Tai, kad ant stovo esantis kelio ženklas buvo pritvirtintas iš kitos pusės, nei atvažiavo pareiškėjas (tokia aplinkybė nėra šiuo atveju paneigta), jokiu būdu neleidžia daryti išvados, kad jis turėjo teisę statyti automobilį toje vietoje ir kad toks statymas yra leidžiamas, nes transporto priemonės vairuotojas, prieš pastatydamas automobilį, privalo įsitikinti, kad jį palieka vietoje, kurioje leidžiama stovėti transporto priemonėms, t.y. paisyti kelio ženklais nustatytų apribojimų. Akivaizdu, kad R. L. to nepadarė. Be to, pareiškėjo priparkuotas automobilis stovi taip, kad jis, atvažiavęs, turėjo apsisukti, todėl abejotina, kad jis nepamatė stovinčio kelio ženklo. Taip pat pareiškėjas teismo posėdžio metu teigė, kad jis į (duomenys neskelbtini) gatvę atvažiuoja gana dažnai, nes ten gyvena jo sūnus, todėl naivu tikėti, kad pareiškėjui nėra žinoma, jog automobilių stovėjimas toje kelio atkarpoje yra draudžiamas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad taisyklės nenumato reikalavimo draudžiančius ženklus įrengti iš abiejų stovo pusių, kad jie būtų matomi ir iš priešingos krypties atvažiuojančioms transporto priemonėms. Pastebėtina ir tai, jog aplinkybė, kad pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Eismo organizavimo skyrių dėl kelio ženklų įrengimo problematikos, savaime jo kaltės nepaneigia, nes šis skyrius pagal savo kompetenciją pareiškėjui pateikė tik informaciją apie kelio ženklų įrengimą, kuri, be kita ko, buvo įvertinta priimant skundžiamą nutarimą.
Taip pat pažymėtina, kad draudžiamasis kelio ženklas Nr. 332, išskyrus KET numatytas išimtis, yra imperatyvaus pobūdžio. Vadinasi, nepriklausomai nuo priežasčių, šiuo atveju – atvažiavimo iš kitos pusės, šio ženklo galiojimo zonoje sustoti (stovėti) draudžiama apskritai. Atkreiptinas dėmesys, kad kelio ženklai, ypač draudžiamieji, yra įrengiami būtent tose vietose, kuriose gali kilti pavojus kelių eisme dalyvaujančių transporto priemonių, pėsčiųjų saugumui, todėl laikytis KET yra tiesiog privaloma, nepriklausomai nuo kiekvieno asmens subjektyvaus teisės aktų normų suvokimo (žr. pvz., 2019 m. liepos 26 d. Panevėžio apygardos teismo nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTExNy00OTEvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-117-491/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-117-491/2019">AN2-117-491/2019</a>). Tuo tarpu R. L. pozicija, kad aptariamas draudžiamasis kelio ženklas Nr. 332 negalioja tiems vairuotojams, kurie atvažiuoja iš priešingos krypties, nei įrengtas ženklas, paneigia šio kelio ženklo paskirtį.
Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad nutarime nurodytu laiku ir vietoje stovėjęs draudžiamasis kelio ženklas Nr. 332 draudė sustoti ir stovėti šio ženklo galiojimo zonoje bet kuria kryptimi atvažiuojančioms transporto priemonėms. Todėl R. L., pastatęs savo automobilį šio kelio ženklo galiojimo zonoje, nesilaikė kelio ženklo reikalavimų, todėl pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį.
Pareiškėjo teismo posėdyje nurodytas teiginys, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas rašytinio proceso tvarka (dėl Lietuvoje paskelbto karantino), jam nedalyvaujant, nors jis prašė žodinio bylos nagrinėjimo, prieš tai padarytos išvados dėl jo kaltės pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį nepaneigia, nes administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas yra vientisas procesas ir pareiškėjo nurodyti įrodymai bei argumentai buvo įvertinti teisme, nagrinėjant bylą pagal pareiškėjo skundą žodinio proceso tvarka.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta darytina išvada, kad byla ištirta išsamiai, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gegužės 7 d. nutarimas Nr. SAVAD-13-ANR_N-6402-2020 yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gegužės 7 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-6402-2020 palikti nepakeistą ir R. L. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Ingrida Mikužytė
