Teisėja Irena Stacevičienė Nr. 1S-309-366/2013
Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4.
(S)
N U T A R T I S
2013 m. balandžio 5 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius,
sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,
dalyvaujant pareiškėjai V. Š.,
atstovui advokatui Kęstučiui Stungiui,
teismo posėdyje išnagrinėjęs V. Š. atstovo advokato Kęstučio Stungio skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. nutarties,
N U S T A T Ė:
Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūroje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 281 str. 5 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius. Tyrimo metu nustatyta, kad 2012-10-09 apie 00 val. E. Š. vairuodamas automobilį „BMW 320", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelyje (duomenys neskelbtini) 9,92 kilometro ruožu, (duomenys neskelbtini) miesto kryptimi, nesuvaldė automobilio, automobilis išslydo už kelio ribų ir kairiuoju šonu trenkėsi į gelžbetoninį elektros stulpą, jį nulaužė ir apvirto ant kairiojo šono. Eismo įvykio metu buvo sudaužytas automobilis, dviems keleiviams sutrikdyta sveikata, E. Š. žuvo. Nustatyta, kad E. Š. vairavo transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 19, 133 ir 202 punktų reikalavimus (automobilį vairavo neblaivus, neužsisegęs saugos diržo, nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių savo ir keleivių saugumui užtikrinti bei nepasirinkęs tokio važiavimo greičio, kad atsižvelgiant į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, meteorologines sąlygas, galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties), dėl ko įvyko eismo įvykis.
Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos prokuratūros prokuroro R. Prokopavičiaus 2012 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) nutrauktas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 str. 1 d. 7 p., numatytu pagrindu.
Nesutikdama su minėtu prokuroro nutarimu V. Š. jį apskundė Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui prašydama panaikinti 2012-12-28 prokuroro nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir atnaujinti ikiteisminį tyrimą ir ją pripažinti nukentėjusiąją. Nurodė, jog ikiteisminis tyrimas nutrauktas išsamiai neišsiaiškinus visų įvykio aplinkybių, nepašalinus abejonių apie tai, kur būtent eismo įvykio metu sėdėjo E. Š.. V. Š. teigimu, jos sūnus E. Š. įvykio metu sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės, o po įvykio buvo perkeltas į priekį. Skunde nurodoma, jog siekiant patikrinti įvykio versiją būtina atkurti įvykio situaciją, asmenų veiksmus ir kitas aplinkybes atliekant eksperimentą. Kartu su skundu pateikta ekspertės – specialistės prof. habil. dr. O. L. išvada, kurioje nurodyta, jog labiausiai tikėtina, kad E. Š. automobilio atsitrenkimo į elektros stulpą metu turėjo sėdėti galinėje sėdynėje už vairuotojo.
Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas R. Juozainis 2013 m. sausio 28 d. nutarimu atmetė V. Š. skundą, nurodydamas, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinkti duomenys pakankami neabejotinai išvadai, jog įvykio metu automobilį vairavo būtent E. Š., todėl atlikti papildomus tyrimus netikslinga. Nutarime konstatuota, jog byloje nėra duomenų, kad eismo įvykis įvyko ne dėl E. Š., o dėl kito asmens kaltės, todėl nėra pagrindo E. Š. pripažinti nukentėjusiąja. V. Š. pateikta specialistės išvada nepatvirtina E. Š. versijos, nes išvadoje 2 p. užduotas klausimas gali būti atsakytas tik atlikus kompleksinę trasologinę – teismo medicinos ekspertizę, kas šiuo atveju nėra tikslinga.
Skundžiama Utenos rajono apylinkės teismo 2013-03-13 nutartimi pripažinta, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) nutrauktas pagrįstai ir jį atnaujinti pagrindo nėra, nes ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina prokurorų išvadą, jog eismo įvykio metu automobilį vairavo E. Š., kuris eismo įvykio metu žuvo. Nutartyje konstatuota, jog V. Š. ir jos atstovo teiginiai apie tai, kad automobilį vairavo kitas asmuo, o E. Š. automobilyje sėdėjo ant galinės sėdynės, tačiau po autoįvykio buvo perkeltas į priekį, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms apie E. Š. sužalojimų pobūdį bei padėtį automobilyje po autoįvykio. Nenustačius kitų asmenų, kaltų dėl 2012-10-09 įvykusio eismo įvykio, teismo nuomone, prokurorai pagrįstai atsisakė V. Š. pripažinti nukentėjusiąja.
Skundu V. Š. atstovas advokatas Kęstutis Stungys prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2013-03-13 nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti prokurorų nutarimus ir atnaujinti ikiteisminį tyrimą, pripažinti V. Š. nukentėjusiąja ir skirti kompleksinę ekspertizę siekiant nustatyti kas vairavo automobilį eismo įvykio metu. Nurodo, kad prokurorų nutarimai ir skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsti ir neteisingi, kadangi ikiteisminis tyrimas nutrauktas išsamiai neišsiaiškinus visų eismo įvykio aplinkybių. Esant ginčui – kas vairavo automobilį eismo įvykio metu, turi būti skiriama kompleksinė eismo įvykio ekspertizė, kas šiuo atveju nebuvo padaryta, nors prokuroro R. Juozainio 2013-01-28 nutarime nurodyta, kad būtina skirti minėtą ekspertizę. Pažymi, kad Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre atlikus kraujo dėmių DNR tyrimą nustatyta, jog kraujas, esantis ant automobilio stogo vidinių apmušalų virš vairuotojo vietos ir už vairuotojo sėdynės ties kairiąja stogo kraštine dalimi esančia laikymosi rankena, yra dviejų skirtingų vyrų, nepriklausantis V. Š. biologiniam sūnui. Teigia, kad liudytojų P. B., T. Š., G. K. ir A. S. parodymai yra nepatikimi, jie prieštarauja kitų liudytojų – (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo valdybos darbuotojų V. B., V. S., D. Š., E. Š. parodymams apie automobilyje buvusių asmenų, o būtent žuvusiojo E. Š., padėtį. Minėti liudytojai atvykę į įvykio vietą atlikti gelbėjimo darbų nematė, kad už vairo sėdintis E. Š. būtų persisvėręs per durelių langą, kaip tai nurodė eismo įvykyje dalyvavę liudytojai P. B., T. Š., G. K. ir A. S.. Mano, kad eismo įvykyje dalyvavę liudytojai yra suinteresuoti, nes vienas iš jų vairavo automobilį ir tik po eismo įvykio, susitarę į vairuotojo vietą pasodino žuvusį E. Š.. Tai patvirtina byloje nustatytos aplinkybės apie tai, jog specialiosios tarnybos (greitoji medicininė pagalba, ugniagesiai) buvo iškviestos ne iš kart po eismo įvykio, o praėjus tam tikram laiko tarpui (apie 30 min.) bei sąmoningai pakeista automobilio padėtis, siekiant į vairuotojo vietą pasodinti žuvusį E. Š.. Be to, automobilyje važiavusiems D. M. ir G. K. padaryti sužalojimai būdingi sužalojimams, kuriuos gauna vairuotojas bei keleiviai patekę į pagrindinio smūgio zoną eismo įvykio metu, tuo tarpu pagal specialisto išvadą E. Š. nenustatyta jokių kaulų lūžių, minkštųjų audinių žaizdų, kurie būtų būdingi vairuotojui, kai automobilis kairiuoju šono statramsčiu numuša gelžbetoninį elektros stulpą. Pasak advokato, ikiteisminio tyrimo metu nustatyti Kelių eismo taisyklių pažeidimai yra išgalvoti, kadangi automobilio greitis yra nežinomas, taip pat nenustatytos priežastys, sąlygojusios eismo įvykį, ir eismo įvykio mechanizmas. Nurodo, kad greitis objektyviai negalėjo būti didelis, nes iki stulpo nuo važiavimo pradžios nuvažiuota apie 80 m., be to, nėra jokių duomenų apie kokią nors kliūtį dėl kurios vairuotojas turėjo stabdyti automobilį. Prokuroro nurodyta kliūtis – „kelio dešinysis kraštas“ nėra kliūtis Kelių eismo taisyklių 133 punkto požiūriu. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paneigta versija, jog eismo įvykį galėjo sąlygoti girtų automobilio keleivių elgesys trukdantis vairuoti automobilį ar koks nors automobilio gedimas, ar nematoma kliūtis kelyje, pakeitusi automobilio judėjimo trajektoriją. Tokiu būdu advokato teigimu, siekiant išsamiai ir nešališkai ištirti eismo įvykio aplinkybes tikslinga skirti kompleksinę ekspertizę siekiant nustatyti – koks automobilio nuvažiavimo nuo kelio, atsitrenkimo į stulpą mechanizmas ir kas jį sąlygojo; koks specialisto išvadose fiksuotų E. Š., D. M. ir G. K. konkrečių sužalojimų atsiradimo eiliškumas ir mechanizmai ar E. Š. kūne yra sužalojimų rodančių, kad jis buvo prispaustas automobilio kairiuoju šonu; kas iš buvusių automobilyje eismo įvykio metu vairavo automobilį ir kur eismo įvykio metu sėdėjo kiti buvę asmenys.
Teismo posėdyje advokatas ir jo atstovaujamoji prašo skundą tenkinti.
Skundas atmetamas.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį ir teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą bei prokurorų nutarimus, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai pažeisti nebuvo, ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) nutrauktas pagrįstai, nustačius BPK 3 str. 1 d. 7 p. numatytą pagrindą.
Tiek skundžiamoje teismo nutartyje, tiek ir prokurorų nutarimuose išsamiai ir motyvuotai pasisakyta dėl eismo įvykio kilimo priežasties ir automobilį vairavusio asmens. Skundą nagrinėjantis teismas su sprendimuose išdėstytais motyvais visiškai sutinka. Tuo tarpu skunde išreikšta subjektyvi pareiškėjo nuomonė apie tai, jog eismo įvykio metu E. Š. automobilio nevairavo, nesėdėjo vairuotojo vietoje, nesąlygoja kitokio, nei prokurorų nutarimuose ir skundžiamoje teismo nutartyje nurodyto duomenų vertinimo bei nepaneigia išvados dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo.
Ikiteisminio tyrimo duomenys, kurie yra nurodyti skundžiamoje teismo nutartyje ir išsamiai detalizuoti prokurorų nutarimuose, visumos kontekste patvirtina, jog eismo įvykio metu automobilį vairavo E. Š.. Priešingai skundo teiginiams, eismo įvykyje dalyvavusių P. B., T. Š., G. K. bei D. M. parodymai apie įvykio aplinkybes, apie tai, jog automobilį vairavo E. Š. neprieštarauja tarpusavyje bei kitiems ikiteisminio tyrimo metu surinktiems duomenims. Liudytojų P. B., T. Š., A. S., S. Š. parodymai apie E. Š. padėtį automobilyje, priešingai pareiškėjo teiginiams, neprieštarauja liudytojų – (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo valdybos darbuotojų V. B., V. S., D. Š., E. Š. parodymams, kadangi minėti liudytojai patvirtino, jog vairuotojo sėdynėje buvusio asmens korpusas buvo atsisukęs į dureles, jo rankos ir galva kabėjo ant durelių. Šią E. Š. padėtį patvirtina ir prie transporto priemonės techninės apžiūros būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo esanti fotolentelė (I t., b.l. 15-16). Pažymėtina, jog visi kaip liudytojais apklausti pareigūnai, atvykę į įvykio vietą atlikti gelbėjimo darbų, patvirtino, jog vairuotojo kojos buvo prie pedalų, jis ištrauktas buvo tik plėstuvais atidarius vairuotojo pusės dureles, o liudytojas D. Š. netgi parodė, kad vairuotojo lengvai iš automobilio ištraukti nepavyko, nes jo pėdos buvo užstigę už pedalų. Taigi, šios aplinkybės patvirtina ikiteisminio tyrimo metu nustatytą faktą, jog eismo įvykio metu automobilį vairavo ir už vairo sėdėjo būtent E. Š.. Kadangi tiek E. Š., sėdėjęs vairuotojo vietoje, tiek ir už jo, ant galinės sėdynės, sėdėjęs keleivis G. K., iš automobilio buvo ištraukti tik specialiosios tarnybos pagalba, panaudojus plėstuvą atidaryti durelėms bei nupjovus automobilio stogą, skunde nurodoma versija, jog E. Š. eismo įvykio metu galimai sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės už vairuotojo ir tik po to buvo persodintas į priekį, pagrįstai atmesta kaip prieštaraujanti nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Be to, minėta versija iš dalies yra paneigiama ir V. Š. iniciatyva atliktu kraujo dėmių, buvusių automobilyje, DNR tyrimu, pagal kurį nustatyta, kad kraujas esantis ant automobilio stogo vidinio apmušalo ties kairia stogo kraštine dalimi esančia laikymosi rankena už vairuotojo sėdynės nepriklauso V. Š. biologiniam sūnui, t.y. E. Š.. Tokiu būdu nesant jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų skunde nurodomą versiją bei esant pakankamai duomenų patvirtinančių nustatytą faktinę aplinkybę, jog eismo įvykio metu automobilį vairavo E. Š., prokuroras pagrįstai ir teisėtai nutraukė ikiteisminį tyrimą.
Aukštesniojo teismo vertinimu, priešingai skundo teiginiams, ikiteisminis tyrimas buvo atliktas išsamiai, buvo imtasi visų galimų priemonių ištirti eismo įvykio aplinkybes, apklausti ne tik tiesiogiai eismo įvykyje dalyvavę asmenys, bet ir kiti, pašaliniai asmenys, kurie galimai žinojo apie eismo įvykį, tačiau duomenų, kurie patvirtintų, jog eismo įvykio metu E. Š. automobilio nevairavo, išskyrus subjektyvią ikiteisminio tyrimo metu pateiktą V. Š. nuomonę, nustatyta nebuvo. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo reikalavimas nereiškia, kad baudžiamajame procese turi būti įrodinėjama iki begalybės. Baudžiamojo proceso įstatyme nereikalaujama atlikti visų įmanomų veiksmų, kurių atlikimas kokybiškų naujų rezultatų negali duoti. Aukštesniojo teismo nuomone, nagrinėjamu atveju surinktų duomenų kiekis bei turinys, kurie buvo analizuojami tikrinant eismo įvykio versijas bei nustatant faktines aplinkybes, yra pakankami bei leidžia daryti neginčijamą išvadą dėl prokurorų ir teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Skundą nagrinėjantis teismas laiko teisinga pagrindinę skundžiamų sprendimų išvadą, kad eismo įvykio metu automobilį vairavo būtent E. Š..
Skunde dėstomi teiginiai apie specialistės prof. habil. Dr. O. L. išvados patikimumą ir teisingumą nepaneigia skundžiamoje nutartyje nurodytų argumentų, jog minėta išvada negali nulemti tyrimo metu surinktų duomenų kitokio vertinimo, kadangi ji buvo pateikta atlikus tyrimą tik dalies ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių duomenų pagrindu. Be to, pagal minėtos specialistės išvadą nurodyta, jog labiausiai tikėtina, kad E. Š. eismo įvykio metu turėjo sėdėti galinėje sėdynėje už vairuotojo, tačiau kaip jau minėta, pagal atliktą kraujo DNR tyrimą yra nustatyta, kad kraujas esantis ant automobilio stogo vidinio apmušalo ties kairia stogo kraštine dalimi esančia laikymosi rankena už vairuotojo sėdynės nepriklauso V. Š. biologiniam sūnui. Kiti skundo argumentai apie priežastis sąlygojusias eismo įvykį, apie eismo įvykio mechanizmą ir kt., prokurorų sprendimų dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo nepaneigia, kadangi ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių duomenų visuma patvirtina, kad E. Š. vairuodamas automobilį pažeidė konkrečius KET reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis.
Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skunde dėl nepagrįstai nutraukto ikiteisminio tyrimo jokių naujų, svarbių aplinkybių, sąlygojančių ikiteisminio tyrimo atnaujinimą, nėra pateikiama. Skundžiamuose prokurorų nutarimuose ir teismo nutartyje įvertintos visos pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, išsamiai atsakyta į pagrindinius skundo argumentus, o padarytos išvados paremtos ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga. Tokiu būdu panaikinti prokurorų nutarimus ir jų pagrindu priimtą skundžiamą teismo nutartį pagrindo nėra. Vien tai, jog minėti sprendimai netenkina V. Š. interesų, nesudaro pagrindo atnaujinti ikiteisminį tyrimą.
Remdamasis išdėstytu, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro 2012-12-28 ir vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2013-01-28 nutarimus, bei dėl jų priimtą Utenos rajono apylinkės teismo 2013-03-13 nutartį pripažinti neteisėtais bei nepagrįstais ir juos naikinti, skunde nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p., 2 d.,
N U T A R I A :
V. Š. atstovo advokato Kęstučio Stungio skundą atmesti ir palikti galioti Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Sigitas Bagdonavičius
