Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-216/2006 Procesinio sprendimo kategorija

78.2.1

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės (pranešėja) ir Antano Simniškio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. G. ir V. G. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. G. ir V. G. ieškinį atsakovui K. G. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė D. G., kartu su sūnumi V. G. kreipdamasi į teismą, nurodė, kad su atsakovu K. G. susituokė 1987 m. vasario 21 d., santuokoje 1987 m. birželio 9 d. gimė sūnus ieškovas V. G., 1992 m. gegužės 16 d. gimė duktė R. G. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas šeimą paliko 2004 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje ir išėjo gyventi su kita moterimi; prieš išeinant jis su ieškove susitarė, kad vaikams išlaikyti teiks po 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, tačiau susitarimo nesilaiko, 2004 m. rugsėjo mėn. iš viso davė 500 Lt, o spalio mėn. – 250 Lt. Ieškovė teigė, kad atsakovo atlyginimas atskaičius mokesčius yra 2800 Lt, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymo dydis po 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui. Ieškovė nurodė, kad jos darbo užmokestis yra 1145 Lt, kurio nepakanka dviem vaikams išlaikyti, siekiant patenkinti būtinas vaikų vystymosi sąlygas. Ieškovė pažymėjo, kad sūnus V. G. vidurinę mokyklą baigs 2006 m. birželio mėn., jam pilnametystė sueis 2005 m. birželio 9 d., todėl vadovaujantis CK 3.194 straipsnio 3 dalimi teismo prašė priteisti išlaikymą sūnui V. G. nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki jis baigs vidurinės mokyklos dieninį skyrių, o dukteriai iki jos pilnametystės, kiekvienam vaikui priteisiant po 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Lazdijų rajono apylinkės teismas 2005 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, iš atsakovo nepilnamečių vaikų V. ir R. naudai priteisė išlaikymą po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo dienos 2004 m. lapkričio 24 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos 2005 m. gegužės 2 d., ir po 400 Lt kiekvienam vaikui nuo 2005 m. gegužės 2 d. dukteriai iki jos pilnametystės, sūnui – iki jis baigs vidurinės mokyklos dieninį skyrių. Teismas sprendime nurodė priteistą išlaikymą mokėti ieškovei D. G. Teismas nustatė, kad atsakovas nuo 2004 m. rugsėjo mėnesio gyvena atskirai nuo šeimos ir vaikams nustojo teikti nuolatinį išlaikymą, tik kartais teikė nedideles pinigų sumas dukteriai, kartais nupirkdavo drabužių, maisto, t. y. tinkamai nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus, gyvenančius su ieškove. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas iš dalies teikė išlaikymą, priteisdamas išlaikymą nuo ieškovų kreipimosi į teismą dienos jo dydį sumažino. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad ieškovės atlyginimas yra 1145 Lt per mėnesį, atsakovo – 2780 Lt. Teismas atsižvelgė į ieškovės parodymus, kad ji vaikams išlaikyti skiria apie 600 Lt kas mėnesį, teismas laikė, kad tai pagrindžia pridėti dokumentai apie įmokas už internetą, mobiliojo ryšio telefoną, elektros energiją, vandenį ir šiukšlių išvežimą. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas V. G. kiekvieną dieną vyksta į krepšinio treniruotes Alytuje ir per mėnesį šiam savo poreikiui patenkinti išleidžia apie 300 Lt; kad atsakovas turi papildomų išlaidų, susijusių su vykimu į darbą ir studijomis, kurie yra būtini darbo vietai išlaikyti, todėl reikalaujamas priteisti išlaikymo dydis yra per didelis, toks išlaikymo dydis pažeistų proporcingumo principą ir neleistinai pablogintų atsakovo pragyvenimo lygį. Nustatydamas išlaikymo dydį teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad sutuoktinių turtas nepadalytas, ieškovė pripažįsta, kad santuokoje įgytu butu ir kitu turtu naudojasi ji viena su kartu gyvenančiais vaikais. Teismas laikė, kad reikalavimas priteisti išlaikymą ieškovui V. G. iki jis baigs vidurinę mokyklą yra pagrįstas (CK 3.194 straipsnio 3 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2005 m. rugsėjo 20 d. nutartimi pakeitė Lazdijų rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 2 d. sprendimą, iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį nepilnamečių vaikų naudai sumažino iki 200 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo dienos 2004 m. lapkričio 24 d. iki 2005 m. gegužės 2 d. ir iki 200 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui nuo 2005 m. gegužės 2 d. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į ieškovės paaiškinimą, kad ji vaikams išlaikyti kas mėnesį skiria nuo 447,23 Lt (už 2004 m. rugsėjo mėn.) iki 645,87 Lt (už 2004 m. gruodžio mėn.), kurie išleidžiami apmokant dukters mokslą meno mokykloje (17 Lt), sumokamas 8 Lt nario mokestis už sūnaus krepšinio treniruotes, 60 Lt už interneto paslaugas, 34,13 Lt už šaltą vandenį, 28,10 Lt už telefono paslaugas bei 300 Lt išleidžiama benzinui. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal CK 3.192 straipsnio 3 dalį išlaikyti vaikus įpareigoti abu vaiko tėvai, tačiau pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisdamas po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui nuo 2005 m. gegužės 2 d. iš esmės atleido ieškovę nuo išlaikymo prievolės, nes pagal byloje surinktus įrodymus nustatyta, kad abiejų vaikų išlaikymui ieškovė kas mėnesį išleidžia apie 600 Lt, todėl priteistas išlaikymo prievolės paskirstymas neatitinka įstatymo reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į atsakovo gaunamas didesnes pajamas ir vaikų poreikiams patenkinti reikalingą išlaikymą nuo 400 Lt iki 600 Lt, iš atsakovo priteistinas išlaikymas po 200 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui, t. y. 2/3 dalys vaikams reikalingo išlaikymo. Teismas atmetė apeliacinio skundo argumentą, kad teismas nepagrįstai priteisė išlaikymą nuo 2004 m. lapkričio 24 d., nurodė, jog byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų tinkamai vykdęs savo pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Ieškovai D. G. ir V. G. kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir palikti galioti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 2 d. sprendimą. Ieškovai kasacinį skundą grindžia šiais teisiniais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 306 straipsnio 2 dalies, 314, 178, 185 straipsnių nuostatas, nes priėmė atsakovo su apeliaciniu skundu ir vėliau pateiktus įrodymus, kurių atsakovas nepateikė pirmosios instancijos teisme. Be to, teismas pažeidė CPK 263 straipsnio nuostatą teismo sprendimą pagrįsti tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurie buvo ištirti teismo posėdyje, nes atsakovo pateikti dokumentai, kuriais jis grindė savo išlaidas, yra surašyti po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

2. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas iš atsakovo priteistino išlaikymo dydį, pažeidė tai reglamentuojančias materialinės teisės normas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, neatsižvelgė į visišką vaikų poreikių patenkinimą, prioritetą teikė ne vaikų teisių ir interesų apsaugai ir gynimui, o atsakovo poreikiams (CK 1.2 straipsnis, 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieškovė naudojasi santuokos metu įgytu turtu, nes atsakovas bet kada gali pareikšti ieškinį šį turtą padalyti, be to, šiam turtui išlaikyti ieškovė patiria išlaidų, o priteistas išlaikymo dydis, atsižvelgiant į ieškovės gaunamą darbo užmokestį, negali užtikrinti net vaikams reikalingo maisto. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad atsakovo pateiktos išlaidos yra nepagrįstai didelės, atsakovas savo magistrantūros studijas baigė 2005 m. gruodžio 17 d., pagal pateiktą paskolos sutartį jis visiškai atsiskaitęs 2005 m. kovo 10 d. ir kt.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas K. G. prašo kasacinį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą atsakovas grindžia šiais teisiniais argumentais:

1. Kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 306 straipsnio 2 dalies, 314, 178, 185 straipsnių nuostatas, yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, tiria įrodymus ir nustatinėja faktines bylos aplinkybes. Be to, šeimos bylose taikytini CPK IV dalyje XIX skyriuje išdėstyti procesiniai ypatumai, pagal CPK 376 straipsnį bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys neisremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išnagrinėti bylą.

2. Kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas iš atsakovo priteistino išlaikymo dydį, pažeidė tai reglamentuojančias materialinės teisės normas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad ieškovė pajėgi vaikams skirti po 300 Lt kas mėnesį, todėl kiekvienam vaikui tėvai skiria po 500 Lt per mėnesį, tai pakanka tenkinti vaikų poreikius ir užtikrinti vaikų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti įgimtus ir įgytus gebėjimus. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vertino ne tik tėvų turtinę padėtį, bet ir vaikų poreikius, todėl pagrįstai taikė CK 3.192 straipsnio 2 dalį. Taip pat nepagrįstas kasacinio skundo argumentas vertinant sutuoktinių bendrą turtą, nes šis turtas šalių susitarimu paliktas ieškovei, kuri nesąžiningai naudojasi savo teisėmis, nes nepripžįsta bendrai paimtų skolų.

Atsakovas taip pat nurodė, kad atsižvelgtina į tai, jog ieškovas, atsakovo sūnus V. G., yra pilnametis, šiuo metu Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme yra nagrinėjama byla dėl CK 3.194 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tačiau atsakovas gera valia sutinka mokėti sūnui po 200 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki jis mokysis.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus, gyvenančius su ieškove; ieškovės atlyginimas yra 1145 Lt per mėnesį, atsakovo – 2780 Lt; ieškovė vaikams išlaikyti skiria apie 600 Lt kas mėnesį; be bendrų poreikių, abu vaikai turi poreikių užklasinei veiklai; ieškovas V. G. kiekvieną dieną vyksta į krepšinio treniruotes Alytuje ir per mėnesį šiam savo poreikiui patenkinti išleidžia apie 300 Lt. Teismas, spręsdamas išlaikymo dydžio klausimą, atsižvelgė į tai, kad atsakovas turi papildomų išlaidų, susijusių su vykimu į darbą ir studijomis, kurie yra būtini darbo vietai išlaikyti, šalių sutuoktinių turtas nepadalytas, ieškovė pripažįsta, kad santuokoje įgytu butu ir kitu turtu naudojasi ji viena su kartu gyvenančiais vaikais. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pagal CK 3.192 straipsnio 3 dalį išlaikyti vaikus įpareigoti abu vaiko tėvai, tačiau pirmosios instancijos teismo nustatytas išlaikymo dydis iš esmės atleido ieškovę nuo išlaikymo prievolės.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 358 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl kasaciniame skunde bei atsiliepime į jį išdėstytų teisės taikymo klausimų, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių.

Kasaciniame skunde teisės taikymo aspektu iš esmės keliami materialinių teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo dydžio nustatymą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), bei procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą (CPK 314 straipsnis ir kt.), aiškinimo ir taikymo klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad teismas turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V.S. v. M.S., bylos Nr. 3K-3-259/2004). Nuo 2005 m. liepos 1 d. minimali mėnesinė alga yra 550 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. 417 2.3 punktas). Teismas, paskirstydamas nepilnamečių vaikų išlaikymo naštą tarp tėvų, turi atsižvelgti į šiuos orientacinius kriterijus nustatant minimalų priteistino išlaikymo dydį ir, nustatydamas faktinį šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, įvertinti vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas. Tuo atveju, kai sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą gali būti paliesti ir pačių tėvų interesai, dėl priteisto išlaikymo gali sumažėti ar padidėti jų patenkinimas, turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Iš teismų nustatytų bylos faktinių aplinkybių matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas priteistino išlaikymo dydžio klausimą, nukrypo nuo išdėstytų išlaikymo dydžio apskaičiavimo teisinių nuostatų, rėmėsi vien ieškovės pateiktu apytiksliu išlaidų vaikams išlaikyti apskaičiavimu, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, iš atsakovo kiekvienam vaikui priteisdamas po 350 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų dydžio išlaikymą, iš esmės atleido ieškovę nuo išlaikymo prievolės. Su tokia išvada negalima sutikti. Pagal bylos duomenis, atsakovo darbo užmokestis 2004 m. rugsėjo – lapkričio mėnesiais buvo 2781 Lt per mėnesį (b. l. 10), ieškovės 2004 m. gruodžio mėn. – 1248 Lt. Iš šalių gaunamų darbo užmokesčių matyti, kad vaikų tėvai išgali tenkinti ne tik minimalius vaikų poreikius, abu šalių vaikai turi savo poreikių užklasinei veiklai, o išlaidų, reikalingų jiems patenkinti dydį patvirtina byloje esantys įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas vaikams išlaikyti po 200 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui, iš esmės priteisė mažiau nei minėtais orientaciniais kriterijais rekomenduojamą vieno mėnesio išlaikymo dydį, nors, minėta, šalių turtinė padėtis leidžia ne tik minimaliai patenkinti vaikų poreikius. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas turi papildomų išlaidų, susijusių su buto nuoma ir kt., pagrįstai sumažino reikalaujamą priteisti išlaikymo dydį tik iki tokio, kuris neleistinai pablogintų atsakovo pragyvenimo lygį, tačiau išlaikė prioritetinio vaikų interesų gynimo principo taikymą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo nutartis naikinama, paliekamas galioti primosios instancijos teismo sprendimas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taikant šias procesinės teisės normas šeimos bylose reikia atsižvelgti į CPK nuostatas, reglamentuojančias šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus. CPK 376 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. CPK 377 straipsnyje nustatyta, kad bylą nagrinėjantis teismas turi teisę atsisakyti priimti pateiktus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti anksčiau, jeigu nustato, jog jie yra pateikiami siekiant užvilkinti procesą. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas paduodamas apeliacinį skundą prie jo pridėjo naujus įrodymus, patvirtinančius jo turtinę padėtį (b. l. 127), ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą ir vėliau teismo posėdyje prašė šių įrodymų prie bylos neprijungti (b. l. 165, 188), tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nusprendė kitaip, nes laikė, kad būtina byloje išsiaiškinti materialinę tiesą (b. l. 188). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas pateiktų įrodymų apeliacinės instancijos teismui, pirmosios instancijos teismui nepateikė siekdamas užvilkinti procesą, todėl negalima pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismas šiuos įrodymus priėmė neteisėtai. Pateikti ir teismo priimti bei įvertinti įrodymai nepaneigia atsakovo galimybių teikti pirmosios instancijos teismo nustatyto išlaikymo dydį. Esant anksčiau nustatytam netinkamam materialinės teisės normų taikymui, konstatuotina, kad kasacinio skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir palikti galioti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 2 d. sprendimą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Teodora Staugaitienė

Janina Januškienė

Antanas Simniškis