Dėl bendraturčių nuosavybės teisės dalių nustatymo, pasikeitus bendrosios dalinės nuosavybės dydžiui, ir naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-226/2006

Procesinio sprendimo kategorija 30.9.1

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė), Janinos Januškienės ir Antano Simniškio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. G. teisių perėmėjos A. G. kasacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 7 d. sprendimo bei Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. G. ieškinį atsakovei A. M., trečiajam asmeniui valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui dėl bendraturčių nuosavybės teisės dalių nustatymo, pasikeitus bendrosios dalinės nuosavybės dydžiui, ir naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas S. G. 2003 m. kovo 17 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir prašė padidinti jo nuosavybės teisės dalį nuo 50/100 iki 60,15/100 dalių, sumažinti atsakovės A. M. nuosavybės teisės dalį nuo 50/100 iki 39,85/100 dalių ir nustatyti atitinkamą naudojimosi namo patalpomis tvarką. Ieškovas nurodė, kad Klaipėdos rajono teismo 1963 m. gegužės 10 d. sprendimu tarp jo ir mirusio tėvo žmonos V. G. buvo padalytas namas Klaipėdos rajone, Priekulės seniūnijoje, Lūžgalių kaime, nustatant, kad šalims priklauso po ½ namo dalį, taip pat buvo nustatyta naudojimosi namo patalpomis tvarka, t. y. šalims bendrai naudotis buvo skirta veranda ir koridorius, V. G. asmeniškai naudotis skirta virtuvė ir du kambariai, o visomis kitomis namo patalpomis skirta naudotis asmeniškai ieškovui. Ieškovas nurodė, kad jis, turėdamas bendraturtės V. G. sutikimą, 1989-1993 metais padidino namo plotą pristatydamas papildomus du kambarius, todėl pasikeitė namo bendraturčių turimos nuosavybės teisės dalys. Po V. G. mirties 2000 m. rugsėjo 14 d. jos teises ir pareigas perėmė atsakovė A. M.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2005 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad iš Klaipėdos rajono teismo 1963 m. gegužės 10 d. sprendimo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1963 m. gegužės 30 d. nutarties matyti, kad ginčo namas buvo padalytas pusiau, ieškovui ginčo kambarys 11,98 kv. m nebuvo priteistas, o buvo nurodyta ieškovui galimybė atsiremontuoti kambarį, kurį jis tuo metu naudojo kaip sandėlį. Teismas sprendė, kad nutartyje nurodytas kambarys, ieškovo naudotas kaip sandėlis, vėliau buvo atremontuotas, tačiau nepristatytas kaip naujos gyvenamos patalpos ir dėl to nepadidėjo ieškovui priklausanti namo nuosavybės teisės dalis. Teismas sprendė, kad ieškovo siūloma nustatyti patalpų naudojimosi tvarka netenkintina, nes jis prašo daugiau, negu jam priklauso, o atsakovės pasiūlyta patalpų naudojimo tvarka nepriimtina, nes ji neatitinka reikalavimų – nepadarytas naudojimosi patalpomis planas.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartimi Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 7 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2003 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-305-02/2003 nustatyta, jog S. G. ir A. M. yra ginčo namo bendraturčiai, o Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3-A-1102/2001 nustatyta, kad lyginant 1966 m. ir 1993 m. ginčo pastato inventorizacijos brėžinius matosi, kad ieškovui priklausančios namo dalies pusėje yra atsiradusios naujos gyvenamosios patalpos. Pažymėjusi, kad atsiradusių naujų patalpų aplinkybė nustatyta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, kolegija nurodė, jog šios aplinkybės nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Nustačiusi, kad ginčo namo padidėjimas įregistruotas ir registracija įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta, neapskųsta, kolegija nurodė, kad savavališkos statybos klausimas nesvarstytinas. Kolegija, remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, sprendė, kad ieškovui atsirado teisė kreiptis į teismą CK 4.77 straipsnio 1 dalies pagrindu. Kolegija konstatavo, kad patalpos atsirado ieškovui priklausančio namo pusėje, todėl prašymas pakeisti šalims priklausančias nuosavybės teisės dalis vien naujai atsiradusiomis patalpomis formaliu vertinimu atsakovės interesų nepažeistų, taip pat formaliai nebūtų pažeisti atsakovės interesai, jeigu ieškovas savo reikalavimą dėl naudojimosi gyvenamąja patalpa tvarkos nustatymo grįstų tik naujai atsiradusiomis (pastatytomis, suremontuotomis) patalpomis, tačiau, kaip nurodė kolegija, ieškovas mano, kad jam priklausanti nuosavybės dalis didintina ir 11,98 kv. m kambariu (1966 metų plane žymimas indeksu 2-4, o 2002 metų plane žymimas indeksu 1-12), kurį taip pat prašo paskirti jo naudojimuisi. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada apie ginčo kambario nepriklausymą ieškovui.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovo S. G. teisių perėmėja A. G. (S. G. 2005 m. spalio 21 d. mirė) prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 7 d. sprendimą bei Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Kasatorė nurodo, jog bylą nagrinėję teismai nepagrįstai teigia, kad ieškovui nepriklauso 11,98 kv. m ploto ginčo kambarys, namo 2002 m. plane pažymėtas indeksu 1-12. Klaipėdos rajono teismas 1963 m. gegužės 10 d. sprendimu be kita ko nustatė naudojimosi namo patalpomis tvarką – V. G. skirta naudotis su ieškovu bendrai veranda ir koridoriumi, V. G. asmeniškai skirta naudotis virtuve ir dviem kambariais, o S. G. asmeniškai – visomis kitomis namo patalpomis. Anot kasatorės, pagal naują numeraciją V. G. buvo skirta naudotis su ieškovu bendrai veranda (pažymėta indeksu 1-8, plotas 8,43 kv. m) ir koridoriumi (pažymėtu indeksu 1-7, plotas 5,96 kv. m), V. G. asmeniškai skirta naudotis virtuve (pažymėta indeksu 1-9, plotas 15,47 kv. m), ir dviem kambariais (pažymėtais indeksais 1-10, plotas 19,99 kv. m, ir 1-11, plotas 23,77 kv. m). Kasatorės teigimu, aritmetinis skaičiavimas rodo, kad iki namo padidinimo ieškovo naudojimuisi buvo skirta 57,65 kv. m (įskaitant ir ginčo kambarį), o atsakovei – 66,43 kv. m.

2. Kasaciniame skunde teigiama, kad bendraturtės V. G. sutikimu S. G. padidino namo plotą, prie namo pristatydamas papildomas patalpas – du kambarius (plane pažymėtus indeksais 1-4 ir 1-5). Kadangi dabar bendras namo plotas yra 166,70 kv. m, o atsakovei skirtas naudotis plotas lygus 66,43 kv. m, tai jos dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje sumažėja iki 39,85/100 dalių. Kasatorė nurodo, kad palyginus 1966 m. namo planą ir naują planą, kuriame pažymėti ir pristatyti kambariai, matyti, kad sandėliuko, kurį minėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1963 m. gegužės 30 d. nutartyje ir kuris buvo priskaičiuotas dalijant namą į dvi lygias dalis, plotas lygus tik 2.92 kv. m. Kasatorės teigimu, jei pripažintume, kad teismas ginčo kambarį paskyrė V. G., net vizualiai žiūrint į 1966 m. planą būtų akivaizdu, jog tokiu atveju S. G. paskirta dalis būtų kur kas mažesnė nei dalis, paskirta V. G.

3. Kasaciniame skunde nurodoma, kad atsakovė yra S. G., buvusios civilinės bylos, kurioje priimtas Klaipėdos rajono teismo 1963 m. gegužės 10 d.sprendimas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1963 m. gegužės 30 d. nutartis, šalimi, teisių perėmėja, atsakovei minėtų teismų sprendimas ir nutartis yra privalomi ir klausimas dėl 11,98 kv. m ploto kambario, pažymėto indeksu 1-12 šioje byloje negalėjo būti nagrinėjamas iš naujo. Kasatorės teigimu,apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 4.75 straipsnio 1 dalį bei CK 4.81 straipsnio 1 dalį, nes ginčo šalys teismo keliu nustatė namo naudojimosi tvarką, tačiau apeliacinės instancijos teismas nepaisė teismo sprendimu nustatytos naudojimosi namu tvarkos. Taip buvo pažeistos CPK 18 straipsnio, 182 straipsnio 2 punkto, 279 straipsnio 4 dalies, 362 straipsnio 1 dalies nuostatos. Taip pat buvo pažeistas CK 4.77 straipsnis, nes ieškovas minėtame straipsnyje numatytomis sąlygomis kreipėsi į teismą dėl nuosavybės teisės ir naudojimosi bendruoju daiktu tvarkos pakeitimo, tačiau bylą naginėję teismai nusprendė, kad dėl „ginčo“ kambario negalima keisti nustatytos tvarkos, nors šiuo atveju dėl kambario ginčo nėra.

4. Anot kasatorės, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė pati pripažįsta, jog ieškovas naudojosi 11,98 kv. m ploto kambariu, namo plane pažymėtu indeksu 1-12, tačiau apeliacinės instancijos teismas į tai neatsižvelgė. Faktą, kad minėtas kambarys priklausė S. G., taip pat patvirtina ir Valstybės įmonės Registrų centro 2003 m. liepos 22 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad pagal 1966 m. gegužės 24 d. užfiksuotus kadastrinius matavimus (gyvenamojo namo bendras plotas 109,79 kv. m) prie S. G. priklausančių namo patalpų priskirtas ir 11,98 kv. m ploto kambarys.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė A. M. prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad Klaipėdos rajono teismo 1963 m. gegužės 10 d. sprendimu 11,98 kv. m ploto kambarys buvo priteistas V. G. Atsakovės manymu, nustatant, kokios patalpos buvo V. G. priteistos teismo sprendimu 1963 metais, tikslinga vadovautis patalpų įvardijimu sprendime, nes to meto namo planas nėra išlikęs, patalpų numeracija keitėsi, o ieškovas patalpas įvardija neteisingai. Atsakovės teigimu, ieškovas dėl kažkokių priežasčių jai priskiria koridoriumi patalpą, pažymėtą indeksu 1-7, o virtuve – patalpą, pažymėtą indeksu 1-9, tačiau, anot atsakovės, tai neatitinka faktinių bylos aplinkybių: virtuve galėjo būti pripažinta tik patalpa, kurioje yra krosnis maistui gaminti, o tokia yra patalpa, pažymėta indeksu 1-10, tačiau ieškovas šią patalpą kažkodėl įvardija kaip kambarį. Atsiliepime nurodoma, kad tarp šios patalpos (virtuvės) ir verandos gali būti tik koridorius, todėl patalpa, pažymėta indeksu 1-9 yra ne virtuvė, kaip nurodo ieškovas, o koridorius. Atsakovė teigia, kad Klaipėdos rajono teismo 1963 m. gegužės 10 d. sprendimu veranda, namo 2002 m. plane pažymėta indeksu 1-8, buvo paskirta vienos V. G. nuosavybėn, o ne bendrai su ieškovu. Atsakovė nurodo, kad minėto 1963 m. gegužės 10 d. teismo sprendimo pagrindu jai priklausanti ½ namo dalis ploto aspektu susidaro tik kartu su 11,98 kv. m kambariu, o ieškovui priklausanti ½ namo dalis susidaro su jo namo pusėje 1963 m. buvusia patalpa, kurią ieškovas naudojo kaip sandėlį.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Klaipėdos rajono teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo S. G. ieškinį atsakovei V. G., bandraatsakovėms B. A., J. B. ir atsakovės V. G. priešieškinį dėl bendro turto – namų valdos padalijimo, 1963 m. gegužės 10 d. sprendimu: 1) panaikino Klaipėdos valstybinės notarinės kontoros paveldėjimo teisės liudijimą B. A. ir J. B. atžvilgiu; 2) gyvenamąjį namą tarp šalių padalijo sekančiai: atsakovei V. G. skyrė namo dalį iš vakarų pusės, susidedančią iš verandos (Nr. 5), koridoriaus (Nr. 4), virtuvės (Nr. 3) ir du kambarius (Nr. 1 ir 2), likusią namo dalį paliko S. G.; 3) tvartą tarp šalių padalijo pusiau. Ieškovas S. G. byloje teigė, kad atsakovė V. G. name užima du kambarius, dvi virtuves ir koridorių su veranda, bei prašė priteisti iš atsakovės vieną kambarį. Teismas nustatė, kad šalys nuo 1954 m. iki 1959 m. sudarė atskirus kolūkinius kiemus, gyvenamąjį namą buvo pasidaliję pusiau. Teismas sprendė, kad tenkinti ieškovo ieškinį ir jam iš atsakovės V. G. priteisti vieną kambarį nėra pagrindo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių Bylų Teisminė kolegija, išnagrinėjusi ieškovo S. G. kasacinį skundą, 1963 m. gegužės 30 d. nutartimi Klaipėdos rajono teismo 1963 m. gegužės 10 d. sprendimą paliko galioti. Kolegija, iš esmės sutikusi su teismo sprendimo motyvais, nurodė, kad nėra pagrindo ieškovui priteisti atsakovei priklausančio gyvenamojo ploto dalį, be to, ieškovas turi galimybę atsiremontuoti jo pusėje namo esantį kambarį, kurį ieškovas naudoja kaip sandėlį. Klaipėdos rajono teismo civilinė byla, kurioje priimti minėti procesiniai sprendimai, nėra išlikusi, taip pat nėra išlikęs ir ginčo gyvenamojo namo planas, kuriuo remiantis buvo priimti minėti procesiniai sprendimai. Ginčo namo pirminiai kadastriniai matavimai (inventorizacija) atlikti 1966 m. gegužės 24 d., jų metu užfiksuoti patalpų indeksai neatitinka tų, kurie nurodyti teismų 1963 m. procesiniuose sprendimuose. 2000 m. rugsėjo 14 d. mirus V. G., jos teises ir pareigas perėmė A. M.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kaip matyti iš Klaipėdos rajono teismo 1963 m. gegužės 10 d. sprendimo (Klaipėdos rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-653-06/2002, b. l. 11, 60, 61), ieškovas S. G. byloje paaiškino, kad atsakovė V. G. gyvenamajame name užima du kambarius, dvi virtuves ir koridorių su veranda, plane pažymėtus indeksais 1-6, bei prašė priteisti iš atsakovės vieną kambarį, o atsakovė V. G. ieškinio nepripažino ir priešieškiniu be kita ko prašė priteisti jai pusę gyvenamojo namo. Teismas sprendė, kad ieškovo ieškinys atmestinas, o atsakovės priešieškinys tenkintinas, šią išvadą motyvuodamas tuo, kad šalys nuo 1954 m. iki 1959 m. sudarė atskirus kolūkinius kiemus, buvo gyvenamąjį namą pasidaliję pusiau, po atsakovės vyro mirties turtas perėjo atsakovei. Kaip matyti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių Bylų Teisminės kolegijos 1963 m. gegužės 30 d. nutarties (Klaipėdos rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-653-06/2002, b. l. 58, 59), ieškovas, nesutikdamas su teismo sprendimu, kasaciniu skundu prašė pakeisti teismo sprendimą ir jam pripažinti teisę į kambarį, plane pažymėtą indeksu Nr. 1, motyvuodamas tuo, kad jis anksčiau tą kambarį valdė, tačiau kolegija ieškovo kasacinį skundą atmetė, o teismo sprendimą paliko galioti. Savo išvadas kolegija be kita ko motyvavo tuo, kad nuo 1954 m. ieškovas su savo tėvu buvo pasidaliję trobesius ir nuo to laiko ginčo kambarį valdė atsakovė bei jos vyras, ieškovas turi galimybę atsiremontuoti jo pusėje namo esantį kambarį, kurį jis naudoja kaip sandėlį.

Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad Klaipėdos rajono teismo 1963 m. gegužės 10 d. sprendimu nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje, taip pat, kad minėti teismų 1963 m. sprendimas ir nutartis yra privalomi, tačiau kasacinio skundo argumentai neįgalina pripažinti, kad nagrinėjamoje byloje skundžiami teismų procesiniai sprendimai yra priimti pažeidžiant kasaciniame skunde nurodytas proceso teisės normas.

Pažymėtina, kad Klaipėdos rajono teismo 1963 m. gegužės 10 d. sprendimui, kaip ir bet kuriam kitam teismo sprendimui, turi būti būdinga tai, kad visos sprendimo dalys suderintos, nuoseklios, viena kitai neprieštaraujančios, sprendimo rezoliucinė dalis remiasi motyvuojamąja dalimi ir iš jos išplaukia.

Kadangi civilinė byla, kurioje buvo priimti Klaipėdos rajono teismo 1963 m. gegužės 10 d. sprendimas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių Bylų Teisminės kolegijos 1963 m. gegužės 30 d. nutartis, bei ginčo gyvenamojo namo planas, kuriuo remiantis buvo priimti minėti teismų procesiniai sprendimai, nėra išlikę, o ginčo gyvenamojo namo kadastrinių matavimų (inventorizacijos) metu (pirminiai kadastriniai matavimai atlikti 1966 m. gegužės 24 d.) užfiksuoti namo patalpų indeksai neatitinka tų, kurie nurodyti teismų 1963 m. procesiniuose sprendimuose, ieškovui nagrinėjamoje byloje teko pareiga įrodyti aplinkybes, kurios nėra nustatytos minėtais įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, tačiau kuriomis jis grindė savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis), o būtent: kad 11,98 kv. m ploto kambarys, namo 2002 m. plane pažymėtas indeksu 1-12, yra teismo sprendimu paskirtas jam; kad gyvenamojo namo padalijimo Klaipėdos rajono teismo 1963 m. gegužės 10 d. sprendimu metu ginčo namas buvo toks, koks užfiksuotas 1966 m. gegužės 24 d. plane; kad ieškovas savo lėšomis padidino bendrą daiktą arba jo vertę palyginus su ta bendro daikto būkle, kuri buvo iki namą padalijant Klaipėdos rajono teismo 1963 m. gegužės 10 d. sprendimu, ir kt. Bylos duomenys liudija, kad ieškovas nagrinėjamoje byloje neįrodė įrodinėtinų aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimą (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Pažymėtina, kad, kaip matyti iš Klaipėdos rajono teismo 1963 m. gegužės 10 d. sprendimo, ieškovas toje civilinėje byloje teigė, kad atsakovė V. G. gyvenamajame name užima du kambarius, dvi virtuves ir koridorių su veranda, bei prašė priteisti iš atsakovės vieną kambarį, tačiau toks ieškovo reikalavimas buvo atmestas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 1963 m. gegužės 10 d. teismo sprendimu išspręstoje civilinėje byloje ieškovas prašė iš atsakovės V. G. priteisti 11,98 kv. m ploto kambarį, kuris namo 2002 m. plane pažymėtas indeksu 1-12. Kasacinio skundo argumentai neduoda pagrindo pripažinti, kad minėtą aplinkybę pirmosios instancijos teismas nustatė pažeisdamas proceso teisės normas. Tuo tarpu, tokią aplinkybę nustatęs pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą padaryti išvadą, jog minėtas kambarys nepriklauso ieškovui, ir, padarydamas tokią išvadą, proceso teisės normų nepažeidė. Kasatorės nurodoma valstybinės įmonės Registrų centro 2003 m. liepos 22 d. pažyma (T. 1, b. l. 62, 63) nepaneigia minėtos pirmosios instancijos teismo išvados. Pažymėtina, kad priešingai, nei nurodo kasatorė, Klaipėdos rajono teismo 1963 m. gegužės 10 d. sprendime nėra pasisakyta apie ieškovui S. G. ir atsakovei V. G. skiriamas bendrai naudotis gyvenamojo namo patalpas.

Klaipėdos rajono teismo 1963 m. gegužės 10 d. sprendimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų Teisminės kolegijos 1963 m. gegužės 30 d. nutartimi nustatyta, kad ieškovas S. G. ir jo tėvas kartu su atsakove V. G. ginčo gyvenamąjį namą pusiau pasidaliję nuo 1954 metų, ir konstatuota, kad nėra pagrindo keisti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Nagrinėjamoje byloje ieškovas neįrodė reikšmingos aplinkybės, kad tuo metu ginčo namas buvo toks, koks užfiksuotas 1966 m. gegužės 24 d. plane. Kaip matyti iš bylos duomenų, ginčo gyvenamąjį namą apgriovė nuvirtęs medis. Bylos duomenys dėl šio įvykio momento yra prieštaringi, kaip parodė liudytoja A. L., medis ant ginčo gyvenamojo namo užgriuvo apie 1958-1960 metus (T. 1, b. l. 206). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių Bylų Teisminės kolegijos 1963 m. gegužės 30 d. nutarties motyvas, kad ieškovas turi galimybę atsiremontuoti jo pusėje esantį kambarį, kurį jis naudoja kaip sandėlį, suponuoja galimybę teigti, kad teismų procesinių sprendimų 1963 metais priėmimo metu ginčo gyvenamasis namas nebuvo toks, koks užfiksuotas 1966 m. gegužės 24 d. plane, todėl pastaruoju planu negalima besąlygiškai vadovautis nustatant reikšmingas faktines aplinkybes nagrinėjamoje byloje.

Materialinės teisės normų taikymas civilinėje byloje priklauso nuo joje nustatytų faktinių aplinkybių. Aplinkybė, kad bendraturtis, kurio turtas bendrame turte buvo apgadintas, vėliau tą turtą atkūrė, savaime nereiškia bendrojo daikto ar jo vertės padidinimo. Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes ją nagrinėję teismai materialinės teisės normas taikė tinkamai, todėl kasacinio skundo argumentai apie materialinės teisės normų pažeidimą atmestini kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstus sprendimą ir nutartį teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentais naikinti apskųstus sprendimą ir nutartį nėra pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 7 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistus.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Teodora Staugaitienė

Janina Januškienė

Antanas Simniškis