Dėl Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus sprendimo panaikinimo ir prekių ženklo LODIGREL tarptautinės registracijos Nr. 773 522 pripažinimo negaliojančia Lietuvos Respublikoje

Civilinė byla Nr. 3K-3-202/2006

Procesinio sprendimo kategorija 87 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės (pranešėja) ir Aloyzo Marčiulionio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vengrijos bendrovės Egis Gyogyszergyar RT atstovo advokato Gedimino Buloto ir trečiojo asmens Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 14 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Prancūzijos bendrovės Sanofi-Synthelabo ieškinį atsakovui Vengrijos bendrovei Egis Gyogyszergyar RT, trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui, dėl Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus sprendimo panaikinimo ir prekių ženklo LODIGREL tarptautinės registracijos Nr. 773 522 pripažinimo negaliojančia Lietuvos Respublikoje

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas nurodė, kad jis gamina prieštrombozinį vaistą, skirtą kraujagyslių ligų profilaktikai, bendriniu pavadinimu CLOPIDOGREL (lotyniškai CLOPIDOGRELUM) (šį vaistą ieškovo kompanija sukūrė bendradarbiaudama su kita tarptautine farmacijos kompanija Bristol-Myers Squibb). Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO) šį vaisto pavadinimą įtraukė į tarptautinių neregistruotų prekių ženklais vaistinių medžiagų pavadinimų (angl. International Nonproprietary Names, sutrumpintai – INNs) sąrašą. Ieškovas vaistą CLOPIDOGREL žymi prekių ženklu PLAVIX. Atsakovas Madrido sutarties dėl tarptautinės prekių ženklų registracijos protokolo pagrindu (toliau – Madrido protokolas) pateikė prašymą suteikti apsaugą Lietuvos Respublikoje prekių ženklui LODIGREL (tarpt. reg. Nr. 773 522), skirtam 5 klasės prekėms „farmaciniai preparatai žmonėms“ žymėti (pranešimo data – 2002 m. vasario 14 d.). Ieškovas Prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 34 straipsnio 3 dalies pagrindu Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro (toliau –VPB) Apeliaciniam skyriui pateikė protestą dėl prekių ženklo LODIGREL tarptautinės registracijos Nr. 773 522 (protesto pagrindas – PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 5 punktai). VPB Apeliacinis skyrius, išnagrinėjęs protestą, 2003 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. 2Ap-553 protestą atmetė ir nutarė suteikti apsaugą Lietuvoje prekių ženklo LODIGREL tarptautinei registracijai Nr. 773 522. Ieškovas, nesutikdamas su šiuo VPB Apeliacinio skyriaus sprendimu, nurodė, kad prekių ženklas LODIGREL yra labai panašus į tarptautinį bendrinį vaistinės medžiagos pavadinimą (INN) CLOPIDOGREL, toks prekių ženklas neatitinka Paryžiaus konvencijoje dėl pramoninės nuosavybės saugojimo (toliau – Paryžiaus konvencija) bei PŽĮ 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų prekių ženklui. PSO sukūrė tarptautinių neregistruotų prekių ženklais vaistinių medžiagų pavadinimų (INN) sistemą ir priėmė Vadovą dėl tarptautinių neregistruotų prekių ženklais vaistinių medžiagų pavadinimų (INN) naudojimo (angl. Gudelines on the Use of International Nonproprietary Names (INNs) for Pharmaceutical Substances). Šiame vadove nurodoma, kad tarptautinis neregistruotas prekių ženklu bendrinis pavadinimas (INN) – tai vaistinę medžiagą arba vaisto veikliąją sudėtinę dalį identifikuojantis unikalus pavadinimas, kuris yra pripažintas ir naudojamas visame pasaulyje ir kuris yra viešoji nuosavybė. Vadove nurodoma, kad, norint išvengti painiavos, dėl kurios pacientų sveikatai iškiltų pavojus, prekių ženklų negalima sudarinėti INN pagrindu, įskaitant ir bendrųjų žodžio kamienus (angl. common stem). Tarptautinių bendrinių pavadinimų (INN) sistema yra remiamasi bei į ją pateikiama nuoroda ir Lietuvos teisės aktuose (pvz., Reikalavimuose vaistinių preparatų pakuotės ženklinimui ir informaciniam lapeliui Lietuvos Respublikoje, patvirtintuose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 308; kt.). Ši INN sistema pripažįstama ir Europos Sąjungos teisėje (pvz., 1992 m. kovo 31 d. Tarybos direktyva dėl žmonėms skirtų vaistų ženklinimo ir informacinio lapelio 92/27/EEB). Minėtame PSO vadove nurodoma, kad paprastai bendrinį pavadinimą sudaro atsitiktinai pasirinktas, sugalvotas priešdėlis ir bendrasis kamienas (angl. common stem). Medžiagų, priklausančių farmakologiškai susijusių medžiagų grupei, tarpusavio sąsajas atskleidžia šie bendrieji kamienai (PSO yra patvirtinusi INN atrankai naudojamų bendrųjų kamienų sąrašą (angl. List of Common Stems Used in the Selection of INNs), į kurį yra įtrauktas ir kamienas GREL, vartojamas tiek žodžio viduryje („-grel-„), tiek ir žodžio pabaigoje („-grel“), reiškiantis trombocitų agregacijos inhibitorių. Ieškovo teigimu, farmacinėje veikloje žodis CLOPIDOGREL ir jo dalis GREL yra tapę bendriniais. Ieškovas nurodė, kad žodžio dalies GREL panaudojimas atsakovo prekių ženkle suteikia šiam aprašomąjį pobūdį, nurodo į tam tikras konkrečias vaisto charakteristikas ir gali klaidinti visuomenę (jeigu vaistas, pažymėtas prekių ženklu LODIGREL neturės savybių, kurias turi vaistiniai preparatai su bendruoju kamienu GREL). Be to, atsakovo prekių ženklas LODIGREL yra tiek panašus į tarptautinį bendrinį vaistinės medžiagos pavadinimą (INN) CLOPIDOGREL, kad gali būti laikomas sudarytu šio pagrindu, ir dėl to taip pat klaidinti visuomenę. Žymuo LODIGREL negalės atlikti prekių ženklo funkcijos, nes jis žymės vaisto, kaip tokio, sudėtį ir paskirtį. Be to, atsakovas, turėdamas išimtinę teisę į minėtą prekių ženklą LODIGREL, galės drausti kitiems asmenims be jo sutikimo naudoti komercinėje veikloje tarptautinį bendrinį vaistinės medžiagos pavadinimą (INN) CLOPIDOGREL, nes jis yra panašus į atsakovo prekių ženklą (PŽĮ 38 straipsnio 1, 2 dalys). VPB Apeliacinis skyrius, atmesdamas ieškovo protestą, į šias aplinkybes neatsižvelgė. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, ieškovas nurodė, kad prekių ženklo LODIGREL (tarpt. reg. Nr. 773 522) registracija prieštarauja Paryžiaus konvencijos 6quinqies straipsnio (B) dalyje bei PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 5, 6 punkte įtvirtintiems reikalavimams prekių ženklui. Ieškovas teismo prašė: 1) panaikinti VPB Apeliacinio skyriaus 2003 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. 2Ap-553; 2) pripažinti negaliojančia Lietuvos Respublikoje atsakovo prekių ženklo LODIGREL tarptautinę registraciją Nr. 773 522.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo bei nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. vasario 14 d. sprendimu ieškinį patenkino, panaikino VPB Apeliacinio skyriaus 2003 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. 2Ap-553, pripažino negaliojančia Lietuvos Respublikoje atsakovo prekių ženklo LODIGREL tarptautinę registraciją Nr. 773 522, priteisė iš atsakovo 6000 Lt advokato pagalbai apmokėti ir 200 Lt žyminio mokesčio ieškovo naudai bei 66,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybės naudai. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo spręsti, jog atsakovo prekių ženklas LODIGREL (tarpt. reg. Nr. 773 522) neatitinka PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose, Paryžiaus konvencijos 6quinqies straipsnio (B) dalies 1 punkte įtvirtintų reikalavimų (t. y. nėra pagrindo spręsti, kad atsakovo prekių ženklas pažeidžia kokių nors trečiųjų asmenų teises, neturi jokio skiriamojo požymio ar yra tapęs bendriniu). Teismas konstatavo, kad ieškinys yra tenkinamas PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 punktuose, Paryžiaus konvencijos 6quinqies straipsnio (B) dalies 2, 3 punktuose įtvirtintų teisės normų pagrindu. Teismas nustatė, kad vaistinė medžiaga pavadinimu CLOPIDOGREL yra ieškovo veiklos rezultatas, šios vaistinės medžiagos pavadinimas yra įtrauktas į PSO sudarytą tarptautinių neregistruotų prekių ženklais vaistinių medžiagų pavadinimų (INN) sąrašą. Teismas, atsižvelgdamas į PSO vadove dėl tarptautinių neregistruotų prekių ženklais vaistinių medžiagų pavadinimų (INN) naudojimo pateiktus išaiškinimus, PSO keturiasdešimt šeštosios Pasaulio sveikatos asamblėjos rezoliuciją WHA46.19 „Nenusavinti vardai farmacinėms medžiagoms“ (angl. Nonproprietary names for pharmaceutical substances) (toliau - PSO rezoliucija WHA46.19), PSO patvirtintą INN atrankai naudojamų bendrųjų kamienų sąrašą, Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos (toliau – PINO) su prekių ženklais, pramoniniu dizainu ir geografinėmis nuorodomis susijusių įstatymų nuolatinio komiteto (SCT) trečiosios sesijos, vykusios 1999 m. lapkričio 8-12 d., „Vaistinių medžiagų su nuosavybe nesusiję tarptautiniai pavadinimai“ medžiagoje pateiktą informaciją, sprendė, kad bendrojo kamieno GREL („-grel“) panaudojimas vaisto pavadinime suteikia bet kuriam vaisto vartotojui ar kitam su farmacija susijusiam asmeniui informaciją, jog tas vaistas turi turėti prieštrombozinį poveikį arba bent jau į tai orientuoja. Dėl šios priežasties faktiškai neturintis prasmės bendrasis kamienas įgyja prasminę reikšmę sveikatos apsaugos srityje. Taigi, teismas nurodė, kad yra pagrindas daryti išvadą, kad visas žymuo, kuriame yra toks bendrasis kamienas, skirtas žymėti farmaciniams preparatams, nurodo pagrindines preparato savybes, t.y. pateikia informaciją apie konkrečias farmakologines medžiagas ir vaisto paskirtį. Tuo tarpu, šiuo prekių ženklu su minėtuoju bendruoju kamienu pažymėti vaistiniai preparatai, turintys kitokį poveikį (ginčijamasis prekių ženklas LODIGREL įregistruotas žymėti 5 klasės prekėms „farmaciniai preparatai žmonėms“ žymėti), gali klaidinti visuomenę (Prekių ženklų registravimo taisyklių ZR/01/2001, patvirtintų Valstybinio patentų biuro direktoriaus 2000 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 123 (toliau – Taisyklės ZR/01/2001), 114.5 punktas). Teismas nurodė, kad nors žodis LODIGREL savaime ir neprieštarauja viešajai tvarkai, tačiau toks prekių ženklas prieštarautų PSO (kurios narė yra ir Lietuva) rekomenduojamiems minėtos organizacijos valstybių narių teisinės sistemos šiais klausimais vienodinimo principams, viešajai tvarkai farmacijos srityje, vaistų vartotojų saugumui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal atsakovo atstovo ir trečiojo asmens apeliacinius skundus, 2005 m. spalio 3 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 14 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį tenkino PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu (t. y. prekių ženklas LODIGREL (tarpt. reg. Nr. 773 522) 5 klasės prekėms „farmaciniai preparatai žmonėms“ žymėti, teiks informaciją, jog juo žymimas farmacinis preparatas yra trombocitų agregacijos inhibitorius ir turi prieštrombozinį poveikį, taigi faktiškai ženklas žymės tik prekių rūšį bei paskirtį). Kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 5 bei 6 punktuose įtvirtintų pagrindų taikymo dėl atsakovo prekių ženklo LODIGREL (tarpt. reg. Nr. 773 522). Kolegija, atsižvelgdama į vidutinio vartotojo sampratą (protingai gerai informuotas, protingai atidus ir apdairus vartotojas), byloje pateiktus visuomenės nuomonės tyrimo rezultatus (tik 7,5 proc. apklaustų respondentų nurodė, kad, jų nuomone, pavadinimas LODIGREL žymi vaisto charakteristiką), konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog prekių ženklas LODIGREL (tarpt. reg. Nr. 773 522) gali suklaidinti visuomenę dėl juo žymimų farmacinių preparatų poveikio, nėra pagrįsta faktiniais bylos duomenimis. Kolegija taip pat pažymėjo, kad atsakovui priklausantis ginčijamasis prekių ženklas nėra sudarytas iš tokių elementų, kurie per se prieštarautų viešajai tvarkai (būtų nepadorūs, įžeidžiantys, pan.) (Paryžiaus konvencijos 6quinqies straipsnio (B) dalies 3 punktas).

III. Kasacinių skundų dalykas ir pagrindai bei atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai, nurodymas apie prisidėjimą prie kasacinio skundo

Kasaciniu skundu atsakovo Vengrijos bendrovės Egis Gyogyszergyar RT atstovas advokatas Gediminas Bulotas prašo Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 14 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 3 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindais:

1. Kasatorius nurodo, kad sutinka su ta apeliacinės instancijos teismo nutarties dalimi, kuria pripažintos nepagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvados dėl to, kad ginčijamasis prekių ženklas LODIGREL gali suklaidinti visuomenę ir prieštarauja viešajai tvarka (PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 5, 6 punktai, Paryžiaus konvencijos 6quinqies straipsnio (B) dalies 2, 3 punktai). Tačiau apeliacinės instancijos teismo nutartis yra neteisinga dėl tos dalies, kuria pripažinta, jog prekių ženklo LODIGREL (tarpt. reg. Nr. 773 522) registracija pažeidžia PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintus reikalavimus (Taisyklių ZR/01/2001 114.4 punktas). Minėta įstatymo norma gali būti taikoma tada, kai prekių ženklas žymi arba nurodo tik atitinkamas prekių charakteristikas. Apeliacinės instancijos teismas susiaurino PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinto vieno iš absoliučių prekių ženklui keliamų reikalavimų turinį, spręsdamas, jog tik dėl prekių ženklo LODIGREL galūnės GREL (bendrojo kamieno) šis prekių ženklas nurodo atitinkamas prekių charakteristikas, būdingas šiai galūnei. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad vartotojai prekių ženkle LODIGREL išskirs dalį GREL. Tai yra tik prielaida. Analogiškos pozicijos savo praktikoje laikosi ir Vidaus rinkos harmonizavimo tarnyba (prekių ženklai ir dizainas) (angl. Office for Harmonization in the Internal Market (Trade Marks and Designs) (toliau - OHIM) (pvz., Apeliacinės kolegijos 2001 m. spalio 22 d. sprendimas byloje Nr. R655/1999-2, Prekių ženklų departamento 2004 m. balandžio 23 d. sprendimas Nr. 1239/2004 dėl protesto Nr. B 530 974).

2. Netgi ir sutinkant su prielaida, kad vartotojai prekių ženkle LODIGREL išskirs bendrąjį kamieną GREL, ir sies jį su tam tikromis prekių charakteristikomis, tai taip pat nėra pagrindas išvadai, jog visas prekių ženklas LODIGREL žymi ar nurodo tik atitinkamas prekių charakteristikas. Iš byloje pateiktų visuomenės nuomonės tyrimo rezultatų matyti, kad didžioji dauguma vartotojų mano, jog ženklas LODIGREL nežymi kokių nors vaisto charakteristikų (Europos Bendrijų pirmosios instancijos teismo (toliau – PIT) 2005 m. sausio 12 d. sprendimas, priimtas sujungtose bylose Nr. T-367/02 – T-369/02). Šiuo atveju aktualus yra vidutinis vartotojas – protingai gerai informuotas, protingai atidus ir apdairus. Pats prekių ženklas LODIGREL nebus suvokiamas kaip prekių atitinkamų charakteristikų apibūdinimas, nes tai nėra įprastas žodis farmacijos srityje (ženklo dalis LODI apskritai neturi jokios prasmės). VPB bei OHIM dažnai registruojami prekių ženklai farmaciniams preparatams žymėti, kurių vienas iš elementų yra tarptautinio bendrinio vaistinės medžiagos pavadinimo (INN) atrankoje naudojami bendrieji kamienai: tokie elementai pripažįstami silpnaisiais prekių ženklo elementais (formantais) ir neturi didelės skiriamosios galios (Metodinių nurodymų dėl prekių ir paslaugų ženklų tapatumo bei panašumo nustatymo, patvirtintų VPB direktoriaus 1996 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 28 (toliau – Metodiniai nurodymai), 3.1.2 punktas). Be to, kaip nurodoma kasaciniame skunde, ne tik farmacijos srityje yra įprasta sudaryti prekių ženklus iš sudėtinių dalių, kurios nurodo atitinkamas prekių charakteristikas; net ir registruojant vaistus Lietuvos Respublikos vaistų registre, nekeliama reikalavimo, jog prekinis vaisto pavadinimas negali būti sudarytas iš tarptautinio bendrinio vaistinės medžiagos pavadinimo (INN) kamieno (Reikalavimų vaistinių preparatų pakuotės ženklinimui ir informaciniam lapeliui Lietuvos Respublikoje, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gegužės 29 d. įsakymu 308, 12.1.1.1.1 punktas). PSO vadovas dėl tarptautinių neregistruotų prekių ženklais vaistinių medžiagų pavadinimų (INN) yra tik bendro pobūdžio paaiškinimas apie INN atrankos mechanizmą. Tuo tarpu PSO rezoliucijos WHA46.19 įgyvendinimas konkrečioje valstybėje priklauso nuo valstybės pozicijos, kurią ji, be kita ko, išreiškia priimdama atitinkamus nacionalinius teisės aktus (iš esmės analogiška nuoroda yra įtvirtinta ir minėtame PSO vadove – 1.2 punktas). Lietuvoje nėra priimta kokių nors teisės aktų, kuriais būtų įgyvendintos PSO rezoliucijos WHA46.19 nuostatos. Prekių ženklu negalėtų būti registruojamas pats tarptautinis bendrinis vaistinės medžiagos pavadinimas (INN), bet INN bendrasis kamienas (angl. common stem) nėra adekvatus pačiam INN. Vien tik todėl, kad prekių ženklo dalis yra tarptautinio bendrinio vaistinės medžiagos pavadinimo (INN) bendrasis kamienas, negali būti pagrindas pripažinti to prekių ženklo registraciją negaliojančia (PINO su prekių ženklais, pramoniniu dizainu ir geografinėmis nuorodomis susijusių įstatymų nuolatinio komiteto (SCT) trečiosios sesijos, vykusios 1999 m. lapkričio 8-12 d. „Vaistinių medžiagų su nuosavybe nenusiję tarptautiniai pavadinimai“ medžiaga). Be to, kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad daugumoje valstybių buvo suteikta apsauga prekių ženklo LODIGREL tarptautinei registracijai Nr. 773 522. Kasaciniame skunde taip pat pažymima, kad tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai yra prieštaringi dėl tos dalies, kuria pripažinta, jog prekių ženklas LODIGREL žymi tik atitinkamas prekių charakteristikas (t. y. neatitinka PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintų reikalavimų), kartu sprendžiant, kad jis vis tik atitinka kitą absoliutų reikalavimą prekių ženklui, t. y. turi skiriamąjį požymį (PIT 2005 m. sausio 12 d. sprendimas, priimtas sujungtose bylose Nr. T-367/02 – T-369/02).

3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 176, 177, 183, 185, 263 straipsniuose įtvirtintas procesinės teisės normas, nes neištyrė visų byloje esančių įrodymų, be to juos netinkamai vertino, savo padarytų išvadų nepagrindė įrodymais. Teismas nevertino pateiktų visuomenės nuomonės tyrimo rezultatų, kitų byloje esančių rašytinių įrodymų apie tai, kad prekių ženklas LODIGREL nėra suvokiamas kaip nurodantis atitinkamas prekių charakteristikas, nors atsižvelgdamas į minėto visuomenės nuomonės tyrimo rezultatus, teismas taip pat sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog prekių ženklas LODIGREL gali suklaidinti visuomenę. Šis pažeidimas turėjo įtakos neteisėto procesinio sprendimo priėmimui.

4. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, kasatorius nurodo, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismai pažeidė PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą teisės normą, ją neteisingai aiškindami ir taikydami. Bylą nagrinėję pirmosios bei apeliacinės instancijų teismai taip pat pažeidė CPK 176, 177, 183, 185, 263 straipsniuose įtvirtintas procesinės teisės normas. Nurodyti materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, turėjo esminės įtakos neteisėtų sprendimo ir nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kasaciniu skundu tretysis asmuo Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 3 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindais:

1. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai neteisingai taikė bei aiškino PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą teisės normą, ir tai turėjo įtakos neteisėtų sprendimo bei nutarties priėmimui. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad prekių ženklas LODIGREL turi skiriamąjį požymį, t. y. atitinka PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą reikalavimą, tačiau kartu konstatavo, kad šis prekių ženklas žymi tik atitinkamas prekių charakteristikas (rūšį ir paskirtį), t. y. neatitinka PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinto reikalavimo. Tokios teismo išvados prieštarauja viena kitai, nes pastarieji du absoliutūs prekių ženklui keliami reikalavimai yra glaudžiai tarpusavyje susiję (Taisyklių ZR/01/2002 114.2, 114.2.7, 114.4 punktai).

2. Bylą nagrinėję teismai, priimdami skundžiamuosius procesinius sprendimus, nukrypo nuo Europos Bendrijų Teisingumo Teismo (toliau – EBTT) bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) suformuotos praktikos. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčijamojo prekių ženklo galėjimo būti prekių ženklu, neatsižvelgė į prekių ženklo funkciją, neanalizavo, kaip vidutinis vartotojas suvokia prekių ženklą LODIGREL ir kokią informaciją šis prekių ženklas teikia būtent tokiam vartotojui (ETT 1998 m. liepos 16 d. sprendimas byloje Gut Springenheide GmbH and Rudolf Tusky v. Oberkreisdirektor des Kreives Steifurt – Amt fur Lebensmitteleberwashung; ETT 1999 m. birželio 22 d. sprendimas byloje Lloyd Scuhfabrik Meyer & Co. GmbH v. Klijsen Handel BV; LAT 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB AAA v. Valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002). Tuo tarpu, analizuodamas ginčijamojo prekių ženklo ir PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinto reikalavimo atitiktį, apeliacinės instancijos teismas tai sprendė būtent per vidutinio vartotojo prizmę. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė ir procesinės teisės normas, nes netyrė byloje esančių įrodymų (rodančių kaip ginčijamąjį prekių ženklą suvokia vidutinis vartotojas) (CPK 185 straipsnis), o savo padarytų išvadų nepagrindė jokiais įrodymais (CPK 331 straipsnis). Tai turėjo įtakos neteisėto procesinio sprendimo priėmimui. Kasatorius taip pat pažymi, kad sprendžiant apie žymens ir absoliučių reikalavimų atitiktį, turi būti analizuojama ženklo visuma (LODIGREL), bet ne vertinamos atskiros jo dalys. Prekių ženklas LODIGREL nėra sudarytas išimtinai iš žymens, nurodančio kokias nors prekių charakteristikas.

3. PSO dokumentai (Vadovas bei PSO rezoliucija WHA46.19), kuriais rėmėsi bylą nagrinėję teismai, yra rekomendacinio pobūdžio, jų nuostatos PŽĮ tiesiogiai nėra pakartotos. VPB ekspertas, atlikdamas pareikšto registruoti prekių ženklo ekspertizę, vadovaujasi PŽĮ 6 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis ir atsisakyti įregistruoti prekių ženklą gali tik minėtoje teisės normoje nurodytais pagrindais (Taisyklių ZR/01/2001 113, 121, 127 punktai). VPB ekspertas, atlikdamas ekspertizę, negali remtis rekomendacinio pobūdžio PSO dokumentuose įtvirtintomis nuostatomis, kurių nėra nacionaliniame įstatyme, nes priešingu atveju būtų pažeistos pareiškėjų teisės. Be to, kaip pažymima kasaciniame skunde, prekių ženklas LODIGREL nėra tarptautinis bendrinis vaistinės medžiagos pavadinimas (INN), kaip ir nėra sudarytas vien tik iš INN bendrojo kamieno GREL („-grel“) (du pirmieji šio ženklo skiemenys LODI nėra priskirtini bendriesiems kamienams). Kasatorius pažymi, kad tiek VPB, tiek OHIM praktikoje yra registruojami prekių ženklai farmaciniams preparatams žymėti, kurių dalis yra INN bendrieji kamienai (tarp jų ir su kamienu GREL).

Atsiliepimu į atsakovo Vengrijos bendrovės Vengrijos bendrovės Egis Gyogyszergyar RT atstovo advokato Gedimino Bulotos kasacinį skundą ieškovo Prancūzijos bendrovės Sanofi-Synthelabo atstovai advokatas Jonas Masiokas ir patentinė patikėtinė Nelia Janiušina prašo šį kasacinį skundą atmesti, o apskųstuosius bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus palikti galioti. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodomi šie argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ginčijamasis prekių ženklas LODIGREL prieštarauja PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintam vienam iš absoliučių reikalavimų prekių ženklui, atitinka tiek PSO bei PINO rekomendacijas, tiek ir tarptautinę šių rekomendacijų įgyvendinimo praktiką. Šis prekių ženklas sudarytas panaudojant saugotiną viešosios nuosavybės objektą – INN bendrąjį kamieną. PSO (o ypač aukščiausios šios organizacijos institucijos – Pasaulinės sveikatos asamblėjos) rekomendacijos, kuriose nustatomi tam tikri farmacijos produktų standartai, dėl savo ypatingos reikšmės viešajam interesui faktiškai įgyja valstybėms narėms privalomą pobūdį. Tokių rekomendacijų nesilaikymas valstybei – PSO narei – gali sukelti neigiamų padarinių, nes tai galėtų reikšti, kad valstybė nenori bendradarbiauti su tarptautine organizacija ir kitomis valstybėmis - šios organizacijos narėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje Beecham Group p.l.c. (Jungtinė Karalystė) v. I. K., I. K. personalinė įmonė „Kelupas“, bylos Nr. 3K-3-1103/2003). Dėl savo morfologinės struktūros dirbtinis žodis LODIGREL (Metodinių nurodymų 3.1.2 punktas) negali atlikti prekių ženklo funkcijos, nes yra sudarytas iš INN bendrojo kamieno GREL, informuojančio apie tokiu ženklu žymimo farmacinio preparato tam tikras charakteristikas (prieštrombozinį poveikį). INN nomenklatūra (įskaitant bendruosius kamienus) yra svarbi tuo, kad leidžia aiškiai identifikuoti, saugiai išrašyti receptus ir paskirti vaistus pacientams, palengvina mokslininkų bendradarbiavimą. Atsiliepime taip pat pažymima, kad bylą nagrinėjusių teismų sprendime bei nutartyje padaryta išvada dėl to, kad ginčijamasis prekių ženklas prieštarauja PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintam reikalavimui, atitinka ir PIT bei EBTT praktikai, kuria buvo aiškinama 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento dėl Bendrijos prekių ženklo Nr. 40/94 (toliau – Reglamentas Nr. 40/94) 7 straipsnio 1 dalies (c) punkte įtvirtinta nuostata (analogiška PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintai nuostatai) (PIT 2005 m. vasario 16 d. sprendimas byloje Nr. T-19/04, PIT 2005 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Nr. T-334/03, PIT 2005 m. sausio 12 d. sprendimas sujungtose bylose Nr. T-367/02-T-369/02 (kurį kasatorius neteisingai interpretuoja), EBTT 2004 m. spalio 5 d. sprendimas byloje Nr. C-192/03). Be to, atsiliepime nurodoma, kad Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos praktika, registruojant vaistų pavadinimus, nėra reikšminga sprendžiant konkretaus žymens, kaip prekių ženklo, registracijos klausimą (ši institucija registruoja tiek vaistus, kurių pavadinimai yra įregistruoti kaip prekių ženklai, tiek vaistus, kurių pavadinimai sudaryti panaudojant INN).

2. Atsiliepime nurodoma, kad ginčijamajame prekių ženkle esantis elementas GREL (INN bendrasis kamienas), šio ženklo struktūra (iš esmės atitinkanti INN sudarymo struktūrą), tarptautinio bendrinio vaistinės medžiagos pavadinimo (INN) CLOPIDOGREL atkartojimas, lemia tai, kad prekių ženklas LODIGREL būtų suvokiamas kaip aprašomasis, nurodantis vaistų, kuriuos jis žymės, savybes bei paskirtį. Žodžio LODIGREL pradžia LODI nesuteikia šiam ženklui kitokios prasmės, negu toji, kurią suteikia elementas GREL. Atsiliepime taip pat pažymima, kad PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 bei 4 punktuose įtvirtinti absoliutūs reikalavimai prekių ženklui yra savarankiški ir vienas kito neliminuoja. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai pripažino, kad prekių ženklas LODIGREL turi skiriamąjį požymį (PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Taisyklių ZR/01/2001 114.2, 114.2.1-114.2.7 punktai). Tačiau kartu buvo pagrįstai pripažinta, kad pastarasis prekių ženklas neatitinka PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinto reikalavimo (Taisyklių ZR/01/2001 114.4.9 punktas). Be to, tai, ar prekių ženklas LODIGREL atitinka prekių ženklui keliamus reikalavimus, turi būti vertinama atsižvelgiant į tai, kaip vartotojas galėtų suvokti šį ženklą kartu su atitinkamu farmaciniu preparatu (PŽĮ 3 straipsnis). Šis žodis turi būti vertinamas ne kaip kasdieninio vartojimo žodis, bet specialiąja ir farmacine prasme. Taip pat atsiliepime į kasacinį skundą pažymima, kad bet kuris asmuo (ligonis, specialistas), susipažinęs su PSO dokumentais ir turėdamas tam tikrą patirtį, ženklą LODIGREL suvoks tik kaip nuorodą į konkrečias atitinkamų farmacinių preparatų charakteristikas arba galės tikėtis, kad šiuo ženklu pažymėtos prekės turi tam tikrą farmakologinį poveikį.

Atsiliepimu į trečiojo asmens Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro kasacinį skundą ieškovo Prancūzijos bendrovės Sanofi-Synthelabo atstovai advokatas Jonas Masiokas bei patentinės patikėtinės Tania Sterlina ir Nelia Janiušina prašo šį kasacinį skundą atmesti, o apskųstuosius bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus palikti galioti. Atsiliepime į trečiojo asmens kasacinį skundą ieškovo atstovai nurodo iš esmės analogiškus argumentus, kaip ir atsiliepime į atsakovo atstovo kasacinį skundą. Atsiliepime akcentuojama PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 bei 4 punktuose įtvirtintų teisės normų savarankiškas pobūdis, vidutinio vartotojo samprata (šiuo atveju turi būti atsižvelgiama į tikslinės visuomenės dalies, susijusios su vaistų vartojimu ir paskyrimu, suvokimą, taip pat turi būti remiamasi ir ta visuomenės dalimi, kuri turi specialių žinių, t.y. ne tik ligoniai (galutiniai vartotojai), gydytojai, farmacininkai (tarpiniai vartotojai), bet ir, pavyzdžiui, mokslininkai, sukuriantys naujų gydomųjų veikliųjų medžiagų ir parenkantys joms naujus pavadinimus) (Vaistų įstatymo 8 straipsnio 4, 5.1 punktai). Atsiliepime į kasacinį skundą pažymima, kad VPB ekspertai, atlikdami pareikšto registruoti prekių ženklo ekspertizę (PŽĮ 14 straipsnis) ir vertindami ženklo ir absoliučių reikalavimų prekių ženklui atitiktį, gali remtis įvairiais informacijos šaltiniais (taigi ir PSO dokumentais). Kita vertus, jeigu ekspertizės stadijoje yra neįmanoma arba sudėtinga nuspręsti dėl žymens, skirto farmaciniams preparatams žymėti vertinimo, atsižvelgiant į PSO rekomendacijas, tokiu atveju, remiantis PŽĮ 18, 46 straipsniais, suinteresuotas asmuo turi teisę ginčyti tokio ženklo registraciją ikiteismine bei teismine tvarka.

Prisidėdamas prie trečiojo asmens Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro kasacinio skundo atsakovo Vengrijos bendrovės Egis Gyogyszergyar RT atstovas advokatas Gediminas Bulotas nurodo, kad sutinka su trečiojo asmens kasaciniame skunde nurodytais argumentais ir mano, kad kasacinis skundas yra pagrįstas ir tenkintinas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Byloje nustatyta, kad atsakovas Vengrijos bendrovė Egis Gyogyszergyar RT Madrido protokolo pagrindu pateikė prašymą suteikti apsaugą Lietuvos Respublikoje prekių ženklui LODIGREL (tarpt. reg. Nr. 773 522), skirtam žymėti 5 klasės prekėms „farmaciniai preparatai žmonėms“. VPB Apeliacinis skyrius 2003 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. 2Ap-553 atmetė ieškovo Prancūzijos bendrovės Sanofi-Synthelabo protestą, pareikštą PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 5 punktų pagrindu, dėl minėto prekių ženklo tarptautinės registracijos pripažinimo negaliojančia Lietuvos Respublikoje. Bylą nagrinėję teismai VPB Apeliacinio skyriaus sprendimą panaikino ir pripažino negaliojančia Lietuvos Respublikoje atsakovo prekių ženklo LODIGREL tarptautinę registraciją Nr. 773 522. Bylą nagrinėję teismai, tenkindami ieškinį, nustatė, kad vaistinės medžiagos pavadinimas CLOPIDOGREL yra įtrauktas į PSO sudarytą tarptautinių neregistruotų prekių ženklais vaistinių medžiagų pavadinimų (INN) sąrašą. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad atsakovo prekių ženkle LODIGREL (tarpt. reg. Nr. 773 522) yra naudojamas PSO patvirtintas INN atrankai naudojamas bendrasis kamienas (angl. common steam) „-grel“, reiškiantis trombocitų agregacijos inhibitorių. Dėl šios priežasties bylą nagrinėję teismai sprendė, kad atsakovo prekių ženklas LODIGREL, skirtas žymėti 5 klasės prekėms „farmaciniai preparatai žmonėms“, neatitinka absoliučių reikalavimų prekių ženklui. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad toks prekių ženklas neatitinka PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 punktuose, Paryžiaus konvencijos 6quinqies straipsnio (B) dalies 2, 3 punktuose įtvirtintų reikalavimų prekių ženklui. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nurodytas prekių ženklas neatitinka tik vieno – PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinto reikalavimo prekių ženklui. Apeliacinės instancijos teismas sutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, konstatavo, kad dėl INN atrankai naudojamo bendrojo kamieno „-grel“ panaudojimo, prekių ženklas LODIGREL (tarpt. reg. Nr. 773 522), skirtas 5 klasės prekėms „farmaciniai preparatai žmonėms“ žymėti, vartotojui teiks informaciją, jog šiuo ženklu žymimas farmacinis preparatas yra trombocitų agregacijos inhibitorius ir turi prieštrombozinį poveikį. Taigi toks prekių ženklas faktiškai žymės tik juo paženklintų prekių rūšį bei paskirtį (PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Atsakovas ir tretysis asmuo su šia bylą nagrinėjusių teismų išvada nesutinka.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.

Šioje byloje kilęs teisės klausimas yra susijęs su vieno iš absoliučių reikalavimų prekių ženklui, įtvirtinto PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte, taikymu dėl prekių ženklų, skirtų 5 klasės prekėms „farmaciniai preparatai žmonėms“ žymėti.

1. PŽĮ 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prekių ženklas – bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai. Pagrindinė prekių ženklo funkcija – suteikti vartotojui juo pažymėtų prekių ir (arba) paslaugų identiškumo garantiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje JAV įmonė Anheuser – Busch Incorporated v. Budejovicky Budvar N.P., bylos Nr. 3K-3-554/2000; 2000 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Saulės spektras“ v. UAB „Telemedia“, bylos Nr. 3K-3-1263/2000). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad sprendžiant dėl prekių ženklo ir Prekių ženklų įstatyme įtvirtintų absoliučių reikalavimų prekių ženklui atitikties, t.y. ženklo galėjimo būti prekių ženklu, tai turi būti vertinama per ženklo funkcijos prizmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje JAV įmonė Anheuser-Busch Incorporated v. Čekijos įmonė Budejovicky Budvar N.P, bylos Nr. 3K-3-969/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002).

Sprendžiant dėl žymens ir teisės aktuose įtvirtintų absoliučių reikalavimų prekių ženklui atitikties, neretai yra susiduriama ne su vadinamosiomis „grynomis“ situacijomis, kada, atsižvelgiant į teisės aktuose įtvirtintas nuostatas, susiklosčiusią teismų praktiką bei mokslinę doktriną, iš esmės yra aišku, ar tam tikras žymuo atitinka (neatitinka) absoliučius reikalavimus, t. y. gali ar negali būti prekių ženklas. Neretai turi būti sprendžiami klausimai, kai yra tam tikrų argumentų ir dėl to, kad žymuo bendrąja prasme atitinka absoliučius reikalavimus prekių ženklui, kaip ir argumentų dėl to, kad žymens registravimas prekių ženklu nevisiškai atitiktų „grynąjį“ prekių ženklo ir absoliučių reikalavimų prekių ženklui atitikties modelį. Tokiais atvejais turi būti siekiama rasti protingą balansą tarp asmens ketinimo į tam tikrą žymenį įgyti išimtines teises, įregistravus jį, kaip savo prekių ženklą, ir to, kokiais atvejais turi būti pasirenkamas sprendimas atsisakyti įregistruoti žymenį prekių ženklu dėl jo ir absoliučių reikalavimų neatikties, kurie yra keliami prekių ženklui. Siekiant šio balanso ir pusiausvyros yra reikšmingos aplinkybės, susijusios, žinoma, tiek su prekių ženklu per se (t. y. iš kokių elementų jis yra sudarytas), kokioms prekėms ar paslaugoms žymėti jis yra registruojamas, vidutiniu tų prekių ar paslaugų vartotoju, tiek su tuo, kaip šis vidutinis vartotojas suvokia tą prekių ženklą, tam tikrais atvejais, tai, ar žymuo dėl naudojimo nėra įgijęs skiriamojo požymio, kaip ir aplinkybės, susijusios su pačiu pareiškėju (ypač dėl PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinto reikalavimo), kt. Visų šių reikšmingų aplinkybių įvertinimas galiausiai padeda atsakyti į klausimą, gali ar negali tam tikras žymuo atlikti prekių ženklo funkciją, t. y. atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų. Šiuo atveju yra kalbama apie teisines, bet ne matematines kategorijas, taigi žymens galėjimo būti ženklu įvertinimas negali būti mechaniškas jo patikrinimas, pritaikant kokią nors visų žymenų tikrinimo atveju tinkančią ir vieningą formulę. Žymens ir teisės aktuose įtvirtintų absoliučių reikalavimų prekių ženklui atitiktis įvertinama, kiekvienu atveju atsižvelgiant į visas aplinkybes ir žymens individualias charakteristikas (Paryžiaus konvencijos 6quinqies straipsnio (C) dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje JAV įmonė Anheuser-Busch Incorporated v. Čekijos įmonė Budejovicky Budvar N.P, bylos Nr. 3K-3-969/2001).

2. PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad žymuo nepripažįstamas ženklu ir neregistruojamas arba įregistruoto ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis žymi arba nurodo tik prekių rūšį, kiekį, kokybę, paskirtį, vertę, geografinę kilmę, prekių pagaminimo ar paslaugų teikimo laiką, pagaminimo būdą arba kitas prekių ir (ar) paslaugų charakteristikas. (Analogiškos teisės normos yra įtvirtintos tiek 1988 m. gruodžio 21 d. Pirmojoje Tarybos Direktyvos 89/104/EEC dėl valstybių narių prekių ženklų įstatymų derinimo (toliau – Direktyva 89/104/EEC) 3 straipsnio 1 dalies c punkte, tiek ir 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (toliau – Reglamentas 40/94) 7 straipsnio 1 dalies c punkte). Šios Europos Sąjungos bei nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintos teisės normos ištakos yra Paryžiaus konvencijos 6quinqies straipsnio (B) dalies 2 punkte įtvirtinta teisės norma. Kasacinio teismo teisėjų kolegija kartu atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog atsakovo prekių ženklas neatitinka PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintos teisės normos (žymi tik prekių rūšį bei paskirtį), taip pat turėjo konstatuoti, kad ženklas neatitinka Paryžiaus konvencijos 6quinqies straipsnio (B) dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos (ieškovas šią teisės normą inter alia buvo nurodęs kaip vieną iš savo pareikštų reikalavimų juridinių pagrindų).

3. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atsakovo bei trečiojo asmens kasaciniuose skunduose nurodytus argumentus, taip pat pažymi, kad nors PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei 4 punkte įtvirtinti absoliutūs reikalavimai prekių ženklui yra glaudžiai tarpusavyje susiję, tačiau jie savaime vienas kito nelemia. Iš tiesų, galima situacija, kai prekių ženklo ir PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinto jau anksčiau aptarto vieno iš absoliučių reikalavimų neatitiktis kartu tai, kad ir jis neatitinka PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto reikalavimo, t. y. neturės skiriamojo požymio. Kita vertus, galima situacija, jog konstatavus, kad ženklas neatitinka PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintos teisės normos, atsižvelgiant į PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos ratio legis, nebus pakankamo pagrindo kartu konstatuoti, kad jis neatitinka pastarojoje teisės normoje įtvirtinto reikalavimo.

4. Atsakovo prekių ženklas LODIGREL (tarpt. reg. Nr. 773 522) yra skirtas 5 klasės prekėms „farmaciniai preparatai žmonėms“ žymėti. Šios kategorijos prekės turi savitą specifiką. Visų pirma dėl to, kad šių prekių gamyba, platinimas, pardavimas ir pan. yra susijęs su atitinkamomis administracinėmis procedūromis (licencija verstis farmacine veikla, vaisto registracija, reikalavimai vaistinių preparatų pakuotės ženklinimui ir informaciniam lapeliui (Farmacinės veiklos įstatymas, Vaistų įstatymas, Bendrosios vaistinių preparatų registravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 669, Reikalavimai vaistinių preparatų pakuotės ženklinimui ir informaciniam lapeliui Lietuvos Respublikoje, patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 308, kt.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaistinių preparatų pakuočių ženklinimo bei informacinio lapelio nustatytų reikalavimų atitiktis, yra būtina vaistinio preparato įregistravimo Lietuvos Respublikoje sąlyga. Vaistinio preparato pavadinimas, kurio dokumentuose negalima kaitalioti, gali būti sugalvotas pavadinimas (kuris turi aiškiai skirtis nuo bendrinio (t. y. INN arba jeigu tokio nėra, – įprasto bendrinio pavadinimo) ar mokslinio pavadinimo; nesudaryti prielaidos vartoti preparatą ne pagal paskirtį, supainioti su įregistruotais vaistiniais preparatais arba medicininės paskirties preparatais; neturėti reklaminio pobūdžio informacijos). Vaistinio preparato pavadinimas gali būti bendrinis ar mokslinis kartu su vaistinio preparato registravimo liudijimo turėtojo prekių ženklu ar pavadinimu (Reikalavimų vaistinių preparatų pakuotės ženklinimui ir informaciniam lapeliui Lietuvos Respublikoje 5, 11.6, 11.7, 12.1, 12.1.1. punktai). Prekinis registruojamo vaistinio preparato pavadinimas neturi sudaryti klaidinančios prielaidos jį vartoti ne pagal paskirtį, painioti su kitais, jau įregistruotais, vaistinių medžiagų sudėtimi ir (arba) indikacijomis besiskiriančiais vaistiniais preparatais arba specialiosiomis medicininės paskirties maisto produktais (Bendrųjų vaistinių preparatų registravimo taisyklių 12 punktas). Nurodytų teisės aktų nuostatos nėra susijusios su prekių ženklų, kaip pramoninės nuosavybės objektų, registracija ir šiai registracijai keliamais reikalavimais (tai reglamentuoja Paryžiaus konvencija, PŽĮ, Direktyva 89/104/EEC, Reglamentas 40/94, pan.). Kita vertus, aptartosios teisės aktų nuostatos rodo tai, kad ženklas, kuriuo yra žymimi farmaciniai preparatai, kol šios juo pažymėtos prekės teisėtai pasiekia vartotoją, yra patikrinamas dviem pakopomis. Visų pirma, prekių ženklą registruojant kaip pramoninės nuosavybės objektą, institucijų, atsakingų už prekių ženklų registraciją, jis yra patikrinamas prekių ženklų registravimą ir jai keliamus reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka (Paryžiaus konvencija, PŽĮ, pan.) Po to, jau kitu aspektu jis tikrinamas kaip vaistinio preparato pavadinimas, institucijų, atsakingų už vaistinių preparatų registravimą, šiuos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Institucija, atsakinga už prekių ženklų, kaip pramoninės nuosavybės objektų, registravimą, ir institucija, atsakinga už vaistinių preparatų registravimą, šiuo aspektu viena kitos nedubliuoja, nes jų kompetencija nevienoda, kaip ir nevienodi kriterijai, pagal kuriuos jos patikrina tam tikro prekių ženklo (ar vaistinio preparato pavadinimo) teisės aktų keliamų reikalavimų atitiktį.

5. Žodyje, sudarančiame atsakovo prekių ženklą LODIGREL (tarpt. reg. Nr. 773 522), yra dalis GREL (trečiasis žodžio skiemuo). GREL žodžio viduryje arba pabaigoje („-grel-„ arba „-grel“) yra INN atrankai naudojamas bendrasis kamienas, reiškiantis trombocitų agregacijos inhibitorių (I T., b.l. 160-175). (PSO parengtame vadove dėl tarptautinių neregistruotų prekių ženklais vaistinių medžiagų pavadinimų naudojimo, INN apibrėžiamas kaip tarptautinis neregistruotas prekių ženklu pavadinimas – vaistinę medžiagą arba vaisto veikliąją sudėtinę dalį identifikuojantis unikalus pavadinimas, kuris yra pripažintas ir naudojamas visame pasaulyje ir kuris yra viešoji nuosavybė. Tarptautinis neregistruotas prekių ženklu pavadinimas taip pat yra žinomas kaip bendrinis (prekės rūšies) pavadinimas (T. 1, b. l. 144-155). Bendrosios pasaulinės politikos INN naudojimo ir apsaugos srityje gairės kreipia į tai, kad prekių ženklai nebūtų sudaromi iš INN ir kad INN bendrieji kamienai nebūtų naudojami prekių ženkluose (1993 m. PSO keturiasdešimt šeštosios Pasaulio sveikatos asamblėjos rezoliucija WHA46.19 „Nenusavinti vardai farmacinėms medžiagoms“ (T. 2, b. l. 10-12), 1997 m. PSO parengtas vadovas dėl tarptautinių neregistruotų prekių ženklais vaistinių medžiagų pavadinimų (INN) naudojimo (T. 1, b. l. 25-50), PINO su prekių ženklais, pramoniniu dizainu ir geografinėmis nuorodomis susijusių įstatymų nuolatinio komiteto (SCT) trečiosios sesijos, vykusios 1999 m. lapkričio 8-12 dienomis „Vaistinių medžiagų su nuosavybe nesusiję tarptautiniai pavadinimai“ medžiaga (I T., b.l. 79-82), 1996 m. PSO parengta medžiaga „Bendrų kamienų naudojimas pasirenkant vaistinių medžiagų tarptautinius pavadinimus (INN) (VPB Apeliacinio skyriaus protesto Nr. 1159 (2003 m. kovo 3 d. sprendimas Nr. 2Ap-553) medžiaga, l. 66-69), kt.). Tačiau kartu būtina atkreipti dėmesį į tai, kad tarptautiniuose, Europos Sąjungos ar nacionaliniuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose prekių ženklų registraciją bei registracijai keliamus reikalavimus, nėra įtvirtinta tiesioginio taikymo nuostatų, vienareikšmiškai atkartojančių pirmiau minėtuose dokumentuose formuluojamas gaires. Antai, kaip kad matyti iš bylos medžiagos, daugumoje valstybių, kuriose buvo prašoma suteikti apsaugą prekių ženklo LODIGREL (tarpt. reg. Nr. 773 522) tarptautinei registracijai, šio ženklo apsaugai nebuvo kliūčių (T. 1, b. l. 17-18, T. 3, b. l. 130-135). Nurodytos aplinkybės nereiškia, kad, aiškinant ir taikant teisės aktų, reglamentuojančių prekių ženklų registraciją ir jai keliamus reikalavimus, tam tikros formuojamos bendrosios pasaulinės gairės nėra aktualios ir svarbios. Tačiau kitas svarbus klausimas - jų pobūdis (šiuo atveju ir šioje stadijoje jis yra rekomendacinis, bet ne imperatyvus) ir galima tiesioginė įtaka, ieškant protingos pusiausvyros tarp asmens ketinimo į tam tikrą žymenį įgyti išimtines teises, įregistravus jį kaip savo prekių ženklą, ir to, kokiais atvejais turi būti pasirenkamas sprendimas atsisakyti įregistruoti žymenį prekių ženklu dėl jo ir absoliučių reikalavimų prekių ženklui (šiuo atveju – įtvirtinto PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte) neatitikties.

6. Atsakovo prekių ženklą LODIGREL (tarpt. reg. Nr. 773 522) sudaro trys skiemenys (LO, DI ir GREL), taigi dalis GREL yra tik viena iš ženklą sudarančio žodžio dalių. Pirmieji du skiemenys LODI šiam prekių ženklui neabejotinai suteikia išskirtinumą. Taip pat pažymėtina, kad vidutinis vartotojas - protingai gerai informuotas, atidus ir apdairus – paprastai ženklą suvokia kaip visumą ir neanalizuoja jo atskirų detalių (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1998 m. liepos 16 d. sprendimas byloje Gut Springenheide GmbH and Rudolf Tusky v Oberkreisdirektor des Kreises Steifurt – Amt fur Lebensmitteluberwachung; 1999 m. birželio 22 d. sprendimas, priimtas byloje Lloyd Schuhfabrik Meyer & Co. GmbH v. Klijsen Handel BV, bylos Nr. C-342/97; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Zakrytoje akcionernoje obščestvo “TORGOVYJ DOM POTOMKOV POSTAVŠČIKA DVORA EGO IMPERATORSKOGO VELIČESTVA P.A. SMIRNOVA” (Rusijos Federacija) v. GUINESS UDV NORTH AMERICA, Inc.) (Jungtinės Amerikos Valstijos), bylos Nr. 3K-3-167/2003, kt.).

Ženklas LODIGREL nesutampa su tarptautiniu bendriniu vaistinės medžiagos pavadinimu (INN) CLOPIDOGREL ir jo neatkartoja. Kita vertus, kalbant apie atsakovo prekių ženklo dalį GREL (dėl ko teismai ir sprendė, kad atsakovo ženklas neatitinka PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintos teisės normaos), pažymėtina, kad 5 klasės prekių „farmaciniai preparatai žmonėms“, kurioms žymėti yra skirtas atsakovo prekių ženklas, vidutiniai vartotojai jokiu būdu neapsiriboja asmenimis, turinčiais specialių žinių farmacijos srityje (gydytojai, farmacijos specialistai, pan.) (nors atsižvelgiant į prekių specifiką, dalis asmenų, turinčių specialių žinių farmacijos srityje, taip pat sudarys ir tam tikrą – tačiau nedidelę - dalį vidutinių šių prekių vartotojų). Didžioji dalis šios kategorijos prekių vidutinių vartotojų, nors ir protingai gerai informuotų, atidžių ir apdairių, tačiau neturinčių kokių nors specialių žinių farmacijos srityje, bus asmenys, kuriems dėl vienokių ar kitokių priežasčių tam tikri vaistai yra reikalingi: jie juos perka, vartoja patys, ar, prižiūrėdami kitus sergančius asmenis, rūpinasi, kad jie tinkamai vartotų tam tikrus vaistus, pan. Taigi tik nedidelė dalis šių prekių vidutinių vartotojų prekių ženklo LODIGREL dalį GREL suvoks kaip INN atrankai naudojamą bendrąjį kamieną, reiškiantį trombocitų agregacijos inhibitorių, dėl ko ženklas LODIGREL per se jiems galėtų teikti tam tikrą informaciją apie tuo prekių ženklu pažymėtų farmacinių preparatų charakteristikas (taigi ir tų prekių rūšį bei paskirtį). Tačiau netgi ir šiuo atveju prekių ženklas LODIGREL tokiai vartotojų kategorijai galėtų teikti, minėta, tam tikrą informaciją apie tuo prekių ženklu pažymėtų farmacinių preparatų rūšį bei paskirtį, bet – dėl ženklo dalies LODI – ženklu teikiama informacija vien tik tuo neapsiribotų. Apie pirmiau nurodytas aplinkybes liudija ir byloje pateikti visuomenės nuomonės tyrimo rezultatai, kuriais inter alia vadovavosi apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo prekių ženklas gali klaidinti visuomenę dėl šiuo ženklu pažymėtų farmacinių preparatų poveikio (t. y. ženklas neatitinka PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 5 punkto, Paryžiaus konvencijos 6quinqies straipsnio (B) dalies 3 punkto). Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad tik 7,5 proc. apklaustų respondentų nurodė, kad, jų nuomone, pavadinimas LODIGREL žymi vaisto charakteristikas, dėl ko nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą apie visuomenės suklaidinimą dėl vaisto poveikio. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas, prieštaraudamas šiai savo padarytai išvadai, kartu konstatavo, kad prekių ženklas LODIGREL, skirtas 5 klasės prekėms „farmaciniai preparatai žmonėms“ žymėti, teiks informaciją, jog juo žymimas farmacinis preparatas yra trombocitų agregacijos inhibitorius ir turi prieštrombozinį poveikį, dėl ko faktiškai ženklas žymės tik prekių rūšį bei paskirtį (t. y. neatitinka PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintos teisės normos). Kasacinio teismo teisėjų kolegija, pirmiau išdėstytų argumentų pagrindu nesutikdama su šia apeliacinės instancijos teismo išvada, atkreipia dėmesį į dar senovės romėnų teisės atėjusį principą, kad negalima to paties kartu ir teigti, ir neigti (allegans contraria nos est audiendus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Paletti” v. UAB „Ajonda”, bylos Nr. 3K-3-256/2005).

7. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad nors ir turint omenyje tai, jog ženklo LODIGREL (tarpt. reg. Nr. 773 522) dalis GREL yra INN atrankai naudojamas bendrasis kamienas, reiškiantis trombocitų agregacijos inhibitorių, prekių ženklas LODIGREL (tarpt. reg. Nr. 773 522), skirtas 5 klasės prekėms “farmaciniai preparatai žmonėms” žymėti, gali atlikti prekių ženklo funkciją (PŽĮ 2 straipsnio 1 dalis), taigi Lietuvoje šiam ženklui gali būti suteikta apsauga. Vadovaudamasi šiais argumentais, kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad šią bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą teisės normą, netinkamai vertino įrodymus, savo padarytų išvadų nepagrindė byloje surinktais įrodymais, taip pažeisdami įrodymus civiliniame procese reglamentuojančias teisės normas (CPK 176, 177, 185 straipsniai). Šie pažeidimai lėmė neteisėtų ir nepagrįstų procesinių sprendimų priėmimą. Kartu kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo kasaciniame skunde taip pat yra nurodoma į CPK 183, 263 straipsniuose įtvirtintų procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą civiliniame procese, pažeidimą, bet nėra pateikiama argumentų dėl konkrečių pažeidimų. Dėl šios priežasties kasacinio skundo argumentai dėl CPK 183, 236 straipsniuose įtvirtintų teisės normų pažeidimo yra atmestini.

Vadovaudamasi šiais argumentais, kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjusių teismų sprendimas ir nutartis, kuriais ieškinys dėl VPB Apeliacinio skyriaus 2003 m. kovo 3 d. sprendimo Nr. 2Ap-553 panaikinimo ir atsakovo prekių ženklo LODIGREL tarptautinės registracijos Nr. 773 522 pripažinimo negaliojančia Lietuvos Respublikoje, buvo patenkintas, yra naikintini ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmetamas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 14 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 3 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai: Česlovas Jokūbauskas

Dangutė Ambrasienė

Aloyzas Marčiulionis