Dėl draudimo išmokos priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-217/2006 (S)

Procesinio sprendimo kategorija 73.2.8

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2006 m. kovo 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (teisėjų kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės ir Aloyzo Marčiulionio (kolegijos pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB,,Elko Kaunas” kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 22 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB,,Elko Kaunas” ieškinį atsakovui UAB,,Draudimo kompanija Neris”, trečiajam asmeniui bankrutuojančiai UAB,,Mikrovisatos kompiuteriai” dėl draudimo išmokos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Elko Kaunas” 2004 m. gruodžio 16 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Draudimo kompanija Neris”, prašydamas priteisti iš atsakovo 141 032,77 Lt draudimo išmokos bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys grindžiamas tuo, kad pagal 2003 m. spalio 20 d. prekinių kreditų draudimo sutartį atsakovas suteikė draudiminę apsaugą ieškovo teikiamiems prekiniams kreditams, t. y. prekių pardavimams su atidėtu apmokėjimo terminu. 2003 m. spalio 28 d. atsakovas priėmė sprendimą nustatyti 250 000 Lt dydžio kredito limitą dėl trečiajam asmeniui UAB „Mikrovisatos kompiuteriai” ieškovo nuolat teikiamų prekių atidėto mokėjimo sąlygomis. 2003 m. pabaigoje - 2004 m. pradžioje UAB „Mikrovisatos kompiuteriai” atsiskaitymai už prekes sutriko, apie tai 2004 m. sausio 6 d. buvo informuotas atsakovas, kuris atšaukė suteiktą kredito limitą. 2004 m. kovo 4 d. su atsakovu buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią atsakovui buvo perleista ieškovo reikalavimo teisė į UAB „Mikrovisatos kompiuteriai" 165 920, 91 Lt dydžio skolą. Atsakovas 2004 m. rugpjūčio 19 d. pranešimu atsisakė išmokėti ieškovui draudimo išmoką, nes 2003 m. spalio 28 d. sprendime dėl kredito limito UAB „Mikrovisatos kompiuteriai” suteikimo buvo nurodyta papildoma kredito limito galiojimo sąlyga - tinkamai įformintas UAB „Mikrovisata Communications” laidavimas kredito limito sumai. Kadangi laidavimas įformintas nebuvo, draudiminė apsauga, pasak atsakovo, prekiniam kreditui negalioja. 2004 m. rugpjūčio 20 d. ieškovas nurodė atsakovui, kad UAB „Mikrovisata Communications” laidavimas nebuvo gautas dėl to, kad ieškovas, suteikdamas UAB „Mikrovisatos kompiuteriai” prekinį kreditą, vadovavosi duomenimis atsakovo interneto puslapyje, kur buvo nurodyta tik suteikto kredito limito suma, bet nebuvo jokios informacijos apie papildomas kredito limito galiojimo sąlygas ir jų turinį. Ieškovas pažymėjo, kad atitinkamas šalių susitarimas, papildantis draudimo sutarties nuostatas ir nustatantis ieškovo galimybę prieš atsakovui priimant sprendimą dėl kredito limito pateikti trečiosios šalies užtikrinimą už pirkėją, taip pat draudiminės apsaugos galiojimo ypatumus, buvo pasirašytas tik 2004 m. birželio 7 d., t. y. jau po ginčijamo draudiminio įvykio. Draudimo sutartis nesuteikė atsakovui teisės nustatyti UAB „Mikrovisatos kompiuteriai” kredito limito galiojimo sąlygos - UAB „Mikrovisata Communications” laidavimo. Prekinių kreditų draudimo taisyklėse esantis „sprendimo dėl kredito limito” apibrėžimas, leidžiantis draudikui vienašališkai nustatyti bet kokias kredito limito sąlygas ir pakeisti draudimo liudijimo sąlygas atitinkamo pirkėjo atžvilgiu, laikytinas nesąžininga, siurprizine standartine draudimo sutarties sąlyga, kuri yra negaliojanti ir aiškintina atsakovo nenaudai. Ieškovo skaičiavimu, UAB „Mikrovisatos kompiuteriai” skola ieškovui už pateiktas prekes yra 165 920,91 Lt, o pagal prekinių kreditų draudimo sutarties sąlygas apdraustoji pirkėjo skolos dalis sudaro 85 procentus, t. y. 141 032, 77 Lt.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovo UAB „Draudimo kompanija Neris” ieškovui UAB „Elko Kaunas” 141 032,77 Lt draudimo išmoką bei 5 320,66 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad 2003 m. spalio 20 d. UAB „Elko Kaunas” ir UAB „Lietuvos draudimo” kreditų draudimas, (vėliau - UAB „Draudimo kompanija „Neris”) sudarė Prekinių kreditų draudimo sutartį, pagal kurią atsakovas suteikė draudiminę apsaugą ieškovo teikiamiems prekiniams kreditams, t. y. prekių pardavimams su atidėtu apmokėjimo terminu. 2003 m. liepos 25 d. šalys pasirašė sutartį dėl naudojimosi internetine paslauga, pagal kurią atsakovas įsipareigojo suteikti ieškovui duomenis, esančius atsakovo duomenų bazėje, susijusius su ieškovo skolininkams suteiktais kredito limitais bei atlikti suteiktų kredito limitų peržiūrą ir paiešką. 2003 m. spalio 28 d. atsakovas priėmė sprendimą nustatyti 250 000 Lt dydžio kredito limitą UAB „Mikrovisatos kompiuteriai”, kuris iš ieškovo pastoviai pirko prekes atidėto mokėjimo sąlygomis. Apie tokio sprendimo priėmimą bei suteikto kredito limito sumą ieškovui buvo pranešta tiesioginiu elektroniniu būdu, o taip pat jam buvo paštu išsiųstas sprendimo dėl kredito limito originalas, kuriame, be elektroniniame pranešime nurodytos konkrečios kredito limito sumos, buvo papildomai nurodyta, jog draudiminė apsauga galioja tik esant tinkamai ir teisingai įformintam bei galiojančiam UAB „Mikrovisata Communications” laidavimui sumai, ne mažesnei negu kredito limitas. 2004 m. rugpjūčio 20 d. atsakovas priėmė sprendimą dėl draudimo išmokos ieškovui neišmokėjimo, nes ieškovas neįvykdė sprendime dėl kreditų limito nustatytos jo galiojimo sąlygos, būtent, nesudarė su UAB „Mikrovisata Communications” laidavimo. Ieškovo pirkėjui UAB „Mikrovisatos kompiuteriai” atsakovas nustatė 250 000 Lt dydžio kredito limitą. Pirkėjo UAB „Mikrovisatos kompiuteriai” skola ieškovui tapo galiojančios draudiminės apsaugos objektu, todėl įvykus draudiminiam įvykiui, atsakovas įgijo pareigą išmokėti ieškovui draudimo išmoką. Draudimo taisyklių bei draudimo sutarties nuostatos nesuteikė draudikui teisės vienašališkai nustatyti papildomas kredito limito galiojimo sąlygas prieš suteikiant kredito limitą. Atsakovo rašytiniame sprendime išdėstytos papildomos kredito limito galiojimo sąlygos reikalavimas laikytinas netikėta (siurprizine) draudimo sutarties sąlyga, apie kurią šaliai nebuvo tinkamai pranešta, į kurią nebuvo tinkamai atkreiptas šalies dėmesys sudarant draudimo sutartį (CK 6.186 straipsnis). Ieškovui praneštas raštu reikalavimas įforminti laidavimą, tačiau nepranešta elektroniniu būdu, nors šiuo būdu atsakovas informuodavo ieškovą apie suteikiamą draudiminę apsaugą konkretiems ieškovo prekių kreditams.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. rugsėjo 22 d. sprendimu, tenkinusi atsakovo UAB,,Draudimo kompanijos Neris” apeliacinį skundą, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 6 d. sprendimą bei ieškovo UAB „Elko Kaunas” ieškinį atsakovui UAB,,Draudimo kompanijos Neris” atmetė.

Teisėjų kolegija nurodė, kad Prekinių kreditų draudimo taisyklėse Nr. 001 vartojamų sąvokų 12 punkte formuluojama, kad draudiko sprendimas dėl kredito limito - tai draudiko raštiškas pranešimas draudėjui, patvirtinantis kredito limito konkrečiam pirkėjui nustatymo sąlygas. Sprendimu dėl kredito limito gali būti pakeistos draudimo liudijimo sąlygos atitinkamo pirkėjo atžvilgiu. Taigi draudikui numatyta teisė priimti sprendimą, patvirtinantį kredito limito nustatymo sąlygas konkrečiam pirkėjui, kuriam draudėjas numato tiekti prekes atidėto mokėjimo sąlygomis. Tokio individualaus sprendimo tikslingumą sąlygoja būtinumas įvertinti apdraudžiamų pirkėjų kreditinį patikimumą, nes kredito draudimas priskirtinas didelės rizikos draudimo grupei (Draudimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 14 punktas, 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Draudimo taisyklių § 3, 3.2.1 punktas). Įvertinęs kreditinį patikimumą draudikas turi teisę atskiriems pagal sutartį draustiniems pirkėjams nesuteikti kredito limito arba jį suteikti tam tikromis draudimo riziką mažinančiomis sąlygomis (Draudimo taisyklių § 3, 3.3 punktai). Todėl atsakovo 2003 m. spalio 28 d. sprendimas dėl kredito limito pirkėjui UAB „Mikrovisatos kompiuteriai” suteikimo sąlygų negali būti laikomas netikėta siurprizine kreditų draudimo sutarties sąlyga. Gavęs tokį pranešimą ir susipažinęs su kredito draudimo konkrečiam pirkėjui sąlygomis, ieškovas galėjo sutikti su šiomis sąlygomis ir jų laikytis, derėtis su draudiku dėl kitokių kredito draudimo sąlygų nustatymo, arba neteikti konkrečiam pirkėjui prekių atidėto mokėjimo sąlygomis esant tokioms draudiko pasiūlytoms prekinio kreditavimo draudimo sąlygoms. Raštiškame pranešime buvo aiškiai nurodyta, kad draudiminė apsauga pirkėjui UAB „Mikrovisatos kompiuteriai” kreditan teikiamoms prekėms galioja tik esant UAB „Mikrovisata Communications” laidavimui. Taigi nesant laidavimo atsakovas pagrįstai atsisakė išmokėti ieškovui draudimo išmoką už nuostolius, ieškovo patirtus dėl pirkėjui UAB „Mikrovisatos kompiuteriai” pateiktų kreditan ir neapmokėtų prekių.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Elko Kaunas” prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 6 d. sprendimą. Kasacinio skundo prašymas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismo išvada pripažinti atsakovo (draudiko) teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką yra nepagrįsta, nes draudiminės apsaugos galiojimas susiejamas su vienašališkai draudiko nustatytomis papildomomis kredito limito galiojimo sąlygomis (trečiosios šalies laidavimu už skolininką UAB „Mikrovisatos kompiuteriai”), kurių draudimo sutartis tuo metu nenumatė. Taip iš esmės yra susiaurinama draudimo apsauga, be to, toks aiškinimas prieštarautų draudimo sutarties prigimčiai bei sampratai (CK 6.987 straipsnis). Tokiu atveju draudikui būtų sudaryta galimybė bet kada, vienašališkai nustačius vienokias ar kitokias papildomas kredito limito galiojimo sąlygas, faktiškai padaryti pagal draudimo sutartį tiekiamą draudimo apsaugą neveiksmingą arba žymiai sunkiau prieinamą draudėjui. Analogišką sąlygą vartojimo sutartyse įstatymas (CK 6.188 straipsnio 2 dalies 10 punktas) be išlygų laiko nesąžininga ir nuginčijama, nepaisant kitos šalies informavimo apie tokią sąlygą būdo, bei pačios sąlygos išreiškimo formos. Šioje situacijoje ieškovas negalėjo protingai tikėtis, kad draudimo sutartyje yra abejotino sąžiningumo sąlyga, leidžianti draudikui savo nuožiūra vienašališkai koreguoti jau pasirašytos sutarties sąlygas, numatyti draudėjui papildomų pareigų ar apriboti savo įsipareigojimus, todėl minėta Prekinių kreditų draudimo taisyklių nuostata laikytina siurprizine sąlyga. Atsakovas turėjo atvirai ir sąžiningai paaiškinti naujų sąlygų tikrąją prasmę ir įtaką šalių sutartinėms teisėms.

2. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, nustatančios, jog draudimo sutarties sąlygos, kurias vienašališkai rengia viena iš sutarties šalių (draudikas) ir kurios yra naudojamos nevienkartiniam sutarčių sudarymui su neapibrėžtu asmenų skaičiumi, yra laikomos standartinėmis sutarties sąlygomis, t. y. vienašališkai nustatytomis draudiko, todėl draudėjas pripažintinas silpnesne sutarties šalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje UAB,,Pozicija” v. AB,,Lietuvos draudimas", bylos Nr. 3K-3-486/2000; 2000 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje S. L. v. AB,,Lietuvos draudimas", bylos Nr. 3K-3-581/2000; 2002 m. birželio 24 d. nutartis civilinėje byloje N. P. v. UAB,,Ergo Lietuva", bylos Nr. 3K-3-911/2002 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas, kilus ginčui dėl sąvokos „sprendimas dėl kredito limito” turinio, nepagrįstai abejonių neaiškino sąlygą pasiūliusios šalies nenaudai ir ją priėmusios silpnesnės šalies naudai, t. y. kilusios abejonės apeliacinės instancijos teismo turėjo būti aiškinamos ieškovo, kaip prie standartinių prekinių kredito draudimo taisyklių prisijungusios šalies naudai, ir tas taisykles pasiūliusio atsakovo (draudiko) nenaudai. Be to, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad šalims pasirašius duomenų teikimo elektroniniu būdu sutartį, atsakovas turėjo internetu pateikti, bet nepateikė, pranešimą apie papildomas sąlygas apdraudžiamam prekių kredito limitui gauti.

Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovas UAB,,Draudimo kompanija Neris” prašo palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 22 d. sprendimą. Atsiliepime daroma nuoroda į CK 6.186 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad netikėtomis (siurprizinėmis) nelaikomos sutarties sąlygos, su kuriomis šalis aiškiai sutiko, kai jos tai šaliai buvo tinkamai atskleistos. Kredito limitų nustatymo sąlyga standartinėse taisyklėse nereiškia draudimo apsaugos susiaurinimo ar apribojimo, kadangi sprendimu dėl kredito limito nustatymu nėra sumažinama (ar panaikinama) draudiko atsakomybė. Atsisakius taikyti draudimo apsaugą vieno pirkėjo atžvilgiu, ji gali būti taikoma kito pirkėjo atžvilgiu, tai yra draudimo liudijime šalių sutartos pagrindinės draudimo sutarties sąlygos - draudimo apsaugos apimtis, draudimo objektas ir kitos sąlygos lieka nepakitusios. Atsižvelgiant į kredito draudimo didesnę riziką draudikui suteikiama teisė atskiriems pagal sutartį draustiniems pirkėjams suteikti draudimo kredito limitą tam tikromis draudimo riziką mažinančiomis sąlygomis ar draudiko teisę apskritai draudiminės apsaugos netaikyti. Kasatoriaus nurodytos nesąžiningos vartojimo sutarčių sąlygos negali būti taikomos aiškinant draudimo sutartis, nes abi šalys yra verslininkai (įmonės), ir nei viena iš šalių nėra vartotojas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

2003 m. spalio 20 d. ieškovas UAB,,Elko Kaunas” su atsakovu UAB,,Draudimo kompanija Neris” sudarė prekinių kreditų draudimo sutartį, pagal kurią atsakovas apdraudė ieškovo teikiamus prekinius kreditus, t. y. prekių pardavimus su atidėtu atsiskaitymo terminu. 2003 m. spalio 28 d. atsakovas priėmė sprendimą nustatyti 250 000 Lt dydžio kredito limitą UAB „Mikrovisatos kompiuteriai”, kuris iš ieškovo pirko prekes atidėto mokėjimo sąlygomis, kartu su sąlyga, kad draudiminė apsauga galioja tik esant UAB,,Mikrovisata Communications” laidavimui už ne mažesnę, nei suteikiamas kredito limitas, sumą. Kadangi už nupirktas prekes pirkėjas UAB „Mikrovisatos kompiuteriai” neatsiskaitė, tai UAB,,Elko Kaunas” kreipėsi į UAB,,Draudimo kompanija Neris” su prašymu sumokėti draudimo išmoką. UAB,,Draudimo kompanija Neris” atsisakė sumokėti draudimo išmoką, motyvuodamas tuo, kad prekėms, už kurias buvo neatsiskaityta, draudiminė apsauga negaliojo, nes ieškovas neturėjo UAB,,Mikrovisata Communications” laidavimo.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal Draudimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 14 punktą ir 10 straipsnio 1 dalies 2 punktą kredito draudimas (jo rūšis – prekinio kredito draudimas) laikomas didele draudimo rizika. Didelė rizika lemia tai, kad draudikas, įvertinęs kiekvieno konkretaus prekių pirkėjo patikimumą, neprivalo kiekvieno pirkėjo perkamoms prekėms suteikti kredito limitą (Draudimo priežiūros tarnybos 2002 m. rugpjūčio 12 d. patvirtintų Prekinių kreditų draudimo taisyklių (Nr. 001) 3.3 punktas (b. l. 59-72)). Bylos šalių 2003 m. spalio 20 d. sudarytame draudimo liudijime (b. l. 8-10) įrašyta, kad šalys savo parašais sutinka su nurodytomis taisyklėmis, draudėjas gavo šių taisyklių kopiją ir jas perskaitė. Taigi apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad draudikas įvykdė CK 6.992 straipsnyje ir 6.185 straipsnio 3 dalyje nustatytą draudiko pareigą supažindinti draudėju esančią įmonę su draudimo sutarties sąlygomis.

Kadangi šalys draudimo liudijime sutiko, kad nurodytos standartinės kredito draudimo taisyklės taikomos draudimo sutarčiai, tai šiose taisyklėse esančios sąlygos laikytinos sudėtine draudimo sutarties dalimi. Šiose taisyklėse apibrėžta draudiko sprendimo dėl kredito limito suteikimo sąvoka – tai,,draudiko raštiškas pranešimas draudėjui, patvirtinantis kredito limito konkrečiam pirkėjui nustatymo sąlygas; šiuo sprendimu gali būti pakeistos draudimo liudijimo sąlygos atitinkamo pirkėjo atžvilgiu” (b. l. 60). Šia teise pasinaudojo atsakovas (draudikas), 2003 m. spalio 28 d. priėmęs sprendimą suteikti draudėjo UAB,,Elko Kaunas” parduodamoms prekėms pirkėjui UAB,,Mikrovisatos kompiuteriai” kredito limitą, nustatant, kad šis limitas kaip draudiminė apsauga galioja tik esant įformintam UAB,,Mikrovisata Communications” laidavimui sumai, ne mažesnei negu kredito limitas, apie tokį sprendimą draudikas raštiškai informavo draudėją (b. l. 18). Draudiko teisė numatyti papildomas prekių kredito limito sąlygas konkrečiu atveju ir konkrečiam pirkėjui buvo aiškiai numatyta draudimo taisyklėse, šios teisės formuluotė yra suprantama vienareikšmiškai, dėl to abejoti dėl nurodytos draudimo taisyklių sąlygos ar ją kitaip aiškinti draudėjas neturi pagrindo.

Ieškovas turėjo galimybę susipažinti su visomis draudimo taisyklių sąlygomis pasirašydamas draudimo liudijimą, taigi draudėjui, kaip protingai veiklą planuojančiai verslo įmonei, toks reikalavimas negalėjo būti netikėtas (siurprizinis). Pagal CK 6.186 straipsnio 1 dalį,,netikėtomis (siurprizinėmis) sutarčių sąlygomis nelaikomos sutarties sąlygos, su kuriomis šalis aiškiai sutiko, kai jos tai šaliai buvo tinkamai atskleistos”.

Kasacinis teismas pažymi, kad nurodytų draudimo taisyklių draudikui suteikiama teisė nustatyti draudiminės apsaugos sąlygas dėl kiekvieno prekių pirkėjo paaiškinama tuo, kad draudikas visuomet prisiima santykinę draudiminę riziką, tačiau negali prisiimti nekontroliuojamos rizikos, kaip atsitiktų, jei kiekvienam prekių pirkėjui, neatsižvelgiant į pirkėjo mokumą ir patikimumą, būtų suteikiamos vienodos draudiminės apsaugos sąlygos.

UAB,,Mikrovisata Communications” laidavimo draudėjas (ieškovas) neturėjo, nepaisant to, pardavė prekes, už kurias nebuvo atsiskaityta, taigi šioms draudėjo prekėms draudiminė apsauga negaliojo, nes taip buvo nurodyta 2003 m. spalio 28 d. draudiko sprendime dėl kredito limito suteikimo. Tai reiškia, kad draudėjas neįvykdė iš sutarties kylančio draudiko reikalavimo užtikrinti laidavimu prekių pirkimo-pardavimo sandorį, todėl draudėjas pats prisiėmė tokio sandorio neįvykdymo riziką ir nepagrįstai prašo priteisti draudimo išmoką iš draudiko.

Kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad šalims pasirašius 2003 m. liepos 25 d. sutartį dėl naudojimosi internetine paslauga, atsakovas turėjo internetu pateikti, bet nepateikė, pranešimą apie papildomas sąlygas apdraudžiamam prekių kredito limitui gauti. Visų pirma, draudimo taisyklėse tiesiogiai nurodyta, kad kiekvienu atveju draudiko sprendimas dėl kredito limito suteikimo pateikiamas draudėjui raštiškai, o ne kuria nors kita forma. Antra, 2003 m. liepos 25 d. sutarties dėl naudojimosi internetine paslauga 2.1 punkte nurodyta, kad draudikas teikia draudėjui duomenis ir draudėjas juos naudoja išimtinai draudimo sutarties vykdymo tikslais, taigi sutartis dėl naudojimosi internetine paslauga nepakeičia draudimo sutarties sąlygų ir jų vykdymo.

Dėl išdėstytų motyvų darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai sprendė, netenkindamas ieškinio dėl draudimo išmokos priteisimo. Išnagrinėjus bylą kasacine tvarka ir įvertinus kasacinio skundo argumentus nenustatyta CPK 346 straipsnyje nurodytų pagrindų, kurie kasacinį teismą įgalintų panaikinti kasacine tvarka skundžiamą apeliacinės instancijos sprendimą, todėl šis sprendimas turi būti paliktas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

CPK 98 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta, kad bylos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš pralaimėjusios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, ši nuostata priteisiant išlaidas taikoma kiekvienos instancijos teisme. Atsakovas UAB,,Draudimo kompanija Neris” pridėjo įrodymus apie turėtas 885 Lt dydžio išlaidas atstovavusiam advokatui už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą, dėl to ši suma priteistina iš ieškovo UAB,,Elko Kaunas”.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsnio 3 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB,,Elko Kaunas” atsakovui UAB,,Draudimo kompanija Neris” 885 Lt (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt penkis litus) išlaidų už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Česlovas Jokūbauskas

Dangutė Ambrasienė

Aloyzas Marčiulionis