Baudžiamoji byla Nr. 2K-144-489/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38808-2020-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.1.1; 2.8.9.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Alvydo Pikelio ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 4 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 21 d. nutarties.
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 4 d. nuosprendžiu D. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme trejiems metams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo terminas nuo 2020 m. spalio 1 d. 15.22 val. iki 2020 m. spalio 2 d. 13.22 val.
Iš nuteistojo D. B. priteista Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 2609,78 Eur turtinei žalai atlyginti.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 21 d. nutartimi nuteistojo D. B. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. D. B. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad sunkiai sutrikdė žmogui sveikatą: D. B. 2020 m. rugsėjo 26 d. apie 23 val. (duomenys neskelbtini) bute, konflikto metu tyčia ne mažiau kaip vieną kartą smogė nenustatytu įrankiu E. T. į galvą ir ne mažiau kaip septynis kartus smogė kumščiu į galvą bei įvairias kūno vietas, taip padarė viršugalvio dešinės pusės muštinę žaizdą, atvirą kaukolės skliauto – dešinio momenkaulio įspaustinį lūžimą, galvos smegenų dešinės momeninės skilties sumušimą, dvi muštines kairio paakio žaizdas, akiduobių kraujosruvas, masyvią kraujosruvą ir patinimą kairėje veido pusėje, nugaros odos nubrozdinimus, kairio peties srities kraujosruvą, daugines viso kūno kraujosruvas, nubrozdinimus ir nedideles žaizdas. Taip D. B. sunkiai suluošino E. T. ir sukėlė jam sunkų sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punktas).
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis D. B. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 4 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 21 d. nutartį panaikinti ir inkriminuotą veiką pagal BK 135 straipsnio 1 dalį perkvalifikuoti į BK 136 straipsnį arba BK 140 straipsnio 1 dalį, o civilinį ieškinį atmesti. Netenkinus šio prašymo, prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 4 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 21 d. nutartį panaikinti ir bylą nutraukti arba perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui ar apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio bei in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principo pažeidimus, šie pažeidimai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtus bei pagrįstus sprendimus.
2.2. BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Taip pat kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-719/2019).
2.3. Apkaltinamasis nuosprendis, kuriame konstatuota, kad nukentėjusysis buvo užpultas ir sužalotas smūgiuojant, grindžiamas ne objektyviais įrodymais, o prielaidomis, t. y. neįvardijant galimo nusikaltimo padarymo būdo, mechanizmo ir panaudoto ginklo (įrankio). Pažymima, kad byloje nuteistasis nebuvo apklaustas įvykio vietoje; neatlikta akistata tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo; nevertintos aplinkybės dėl nuteistojo liemenėje padarytų įpjovimų peiliu; nepaneigti nuteistojo ir nukentėjusiojo parodymai, jog pastumtas nukentėjusysis griuvo ir susižalojo galvą; 2020 m. spalio 26 d. specialisto išvadoje Nr. G 1833/2020 (03) atsakant į klausimus, pateiktos neaiškios išvados (dėl „skrybėlės krašto taisyklės“ pritaikymo) ir pan.
2.4. Inkriminuojant veiką pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, būtina nurodyti sužalojimo padarinius (liekamuosius reiškinius), kurie atsirado nukentėjusiajam po sunkaus sveikatos sutrikdymo. Tai, kad nukentėjusiajam E. T. nustatytas sužalojimas (kaukolės deformacija) atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punktą, kasatoriaus nuomone, nepagrindžia jo kaltės pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Pažymima, kad 2020 m. spalio 26 d. specialisto išvadoje Nr. G 1833/2020 (03) taip pat nenurodyta, jog nukentėjusiajam būtų kilę liekamieji reiškiniai, kurie patvirtintų sunkų sveikatos sužalojimą. Priešingai, iš tyrimo duomenų matyti, kad nukentėjusysis į ligoninę buvo pristatytas sąmoningas, o gydytas dėl ydingo gyvenimo būdo (alkoholio vartojimo) sukeltų padarinių. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam jokių liekamųjų reiškinių nekilo, veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
2.5. Kasatoriaus nuomone, bylos medžiaga (paties nuteistojo ir nukentėjusiojo parodymai, kad įvykio metu nukentėjusysis turėjo peilį, kuriuo prapjovė nuteistojo striukės šoną, o nuteistasis, supratęs, jog taip kėsinamasi jį sužaloti, gindamasis pastūmė nukentėjusįjį ir šis krisdamas susižalojo galvą) patvirtina, kad jam inkriminuota veika kvalifikuotina pagal BK 136 straipsnį, t. y. kaip sunkus sužalojimas stipriai susijaudinus (afekto būsenos).
2.6. Apkaltinamajame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas, vertindamas bausmės skyrimo sąlygas, netinkamai konstatavo, kad byloje nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kasatoriaus nuomone, jo atsakomybę lengvina aplinkybė, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, t. y. sužalojimas padarytas esant dideliam susijaudinimui (afekto būsenos). Taip pat pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, nepagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų, t. y. vadovavosi negaliojančia įstatymo redakcija, kuri nebuvo nustačiusi galimybės atidėti bausmės vykdymą už sunkų nusikaltimą. Pažymima, kad paskiriant laisvės atėmimo bausmę nebuvo įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, susijusios su konflikto pradžia (neįrodyta, kad nukentėjusysis buvo užpultas), kuri bylos medžiaga nebuvo paneigta. Be to, nuteistasis dirba, išlaiko mažametį vaiką, charakterizuojamas teigiamai, todėl paskirta laisvės atėmimo bausmė neatitinka nei nusikalstamos veikos, nei siekiamų bausmės tikslų. Atkreiptinas dėmesys, kad, veiką kvalifikavus pagal BK 136 straipsnį arba BK 140 straipsnio 1 dalį, būtų galimybė taikyti susitaikymo procedūrą, nustatytą BK 38 straipsnyje, ir nuteistąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
2.7. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje iš dalies tenkino Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir iš nuteistojo priteisė išlaidų už nukentėjusiojo gydymą ligoninėje atlyginimą. Kasatoriaus nuomone, civilinis ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas, nes ieškinio reikalavimo dydis turi būti įrodytas ir pagrįstas rašytiniais įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-306-693/2018).
2.8. Civilinis ieškovas į bylą nėra pateikęs jokių reikalavimą pagrindžiančių duomenų, tik raštą dėl reikalavimo dydžio. Prie civilinio ieškinio pateiktas gydymo paslaugų išrašas yra nepasirašytas gydymo įstaigos, ieškinyje nedetalizuota, kokios gydymo paslaugos nukentėjusiajam buvo suteiktos. Atkreiptinas dėmesys, kad E. T. ligoninėje buvo gydomas ir dėl kitų ligų, todėl neaišku, kuri ieškinio dalis yra susijusi su sužalojimo gydymu stacionare, o kuri – su kitų ligų gydymu. Be to, bylos medžiaga patvirtina, kad nukentėjusiajam nebuvo reikalingas stacionarinis gydymas dėl patirto sužalojimo, t. y. jis buvo sąmoningas, o galvos smegenų kompiuterinės tomografijos tyrimas parodė, jog jokių esminių pakitimų dėl sužalojimo nematyti, tačiau į intensyviosios terapijos ir reanimacijos skyrių paguldytas dėl kitų ligų, susijusių su alkoholio vartojimu. Gydymas, susijęs su kraujo perpylimu, taip pat buvo nulemtas ne patirto sužalojimo, o kitų ligų.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Lina Beinarytė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
3.1. Kasaciniame skunde nenurodytas nė vienas teisinis argumentas, pagrindžiantis prašymą bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismams. Kasacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą kasacine tvarka, gali priimti vieną iš BPK 382 straipsnio 3 punkte nurodytų nutarčių – panaikinti nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas arba byla išnagrinėta pažeidžiant šio kodekso 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles. Tokių pagrindų byloje nėra. Taip pat kasaciniame skunde nenurodyti esminiai BPK pažeidimai, padaryti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.
3.2. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, byloje nustatytas priežastinis ryšys tarp nuteistojo veiksmų ir padarinių. E. T. padaryti sužalojimai yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su nuteistojo atliktais veiksmais. Nukentėjusiajam E. T. buvo padarytas atviras įspaustinis dešinio momenkaulio lūžimas, jis sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Tai yra būtinasis BK 135 straipsnio 1 dalies objektyvusis požymis – padariniai.
3.3. Nepagrįsti kasatoriaus skundo argumentai, kad sprendžiant dėl E. T. sveikatos sužalojimo masto buvo būtina atsižvelgti į Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių priedą „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelė, centrinė nervų sistema“. Pažymima, kad nuteistajam D. B. nebuvo inkriminuotas žmogaus sužalojimas, dėl kurio asmuo prarado didelę dalį profesinio ar bendrojo darbingumo, todėl nėra aktualios ir neįrodinėtinos aplinkybės, susijusios su liekamaisiais reiškiniais, kuriuos įvertinus sprendžiama dėl asmens prarasto darbingumo procentų nustatymo.
3.4. Atmestini kaip nepagrįsti kasatoriaus skundo argumentai, kad specialisto išvada yra neišsami ir vertintina kritiškai. Pažymima, kad teisiamojo posėdžio metu ekspertas išsamiai ir detaliai paaiškino, kokiais duomenimis rėmėsi atlikdamas tyrimą ir kodėl buvo padarytos atitinkamos išvados.
3.5. Nuteistojo D. B. veiksmai – smūgis nukentėjusiajam į galvą ir kitas kūno vietas, prokurorės nuomone, leidžia daryti išvadą, kad kasatorius turėjo tiesioginę tyčią sutrikdyti nukentėjusiajam E. T. sveikatą ir tokių pasekmių siekė, suvokė veikos pavojingumą, galimybę atsirasti įvairiems pavojingiems veikos padariniams, tačiau jų savo sąmonėje nedetalizavo, t. y. jį tenkino bet koks nukentėjusiojo sužalojimo sunkumo laipsnis (neapibrėžta tyčia), todėl yra atsakingas už atsiradusius padarinius, t. y. sunkų nukentėjusiojo E. T. sveikatos sutrikdymą.
3.6. Kvalifikuojant veiką pagal BK 136 straipsnį būtina nustatyti aplinkybių visumą: 1) neteisėtą ar itin įžeidžiantį nukentėjusiojo poelgį; 2) kaltininko buvimą afekto būsenos (kaltininkui iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti); 3) priežastinį ryšį tarp nukentėjusiojo poelgio, staigaus kaltininko didelio susijaudinimo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo. Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad nusikalstamos veikos padarymo metu D. B. buvo stipriai susijaudinęs. Taip pat byloje nėra objektyvių duomenų, kad nukentėjusiojo E. T. elgesys įvykio metu sukėlė ypatingą poveikį nuteistojo psichikai ir šis poveikis galėtų būti prilygintas afekto būsenai. Pažymima, kad byloje nėra nustatyta ir tai, jog nukentėjusysis būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus prieš nuteistąjį (kėsinosi į nuteistojo gyvybę, sveikatą, sudavė reikšmingus smūgius ir pan.), priešingai, tuo metu, kai D. B. atėjo į savo motinos namus, nukentėjusysis sėdėjo ant sofos ir jokių veiksmų prieš nuteistąjį neatliko. Vėliau, kai nukentėjusysis E. T. nepakluso D. B. reikalavimui išeiti iš buto ir savo rankoje laikoma lentele užkliudė D. B., pastarasis nustūmė E. T. ir sudavė smūgius. Akivaizdu, kad nustatytos konflikto tarp nuteistojo D. B. ir nukentėjusiojo E. T. priežastys, veiksmai nebuvo tiek ypatingi, kad būtų galėję sutrikdyti nuteistojo gebėjimą teisingai suvokti reikšmingas aplinkybes ir taip paveikti jo sąmonę, kad būtų pagrindas D. B. būseną vertinti kaip staiga labai susijaudinusio.
3.7. Nepagrįsti kasatoriaus skundo argumentai, kad jo (D. B.) nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes byloje įrodyta, jog nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
3.8. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, byloje nėra duomenų, patvirtinančių nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Taip pat pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad, vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas negali būti taikomas, nes padarytas sunkus nusikaltimas. Pagrįstai teismas pažymėjo ir tai, kad net ir tuo atveju, jeigu laisvės atėmimo bausmės vykdymas galėtų būti atidedamas, šiuo atveju nėra jokio pagrindo manyti, jog bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
3.9. Nepagrįsti kasatoriaus skundo argumentai ir dėl civilinio ieškinio pagrįstumo. Iš byloje pateikto civilinio ieškinio turinio matyti, kad civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa nurodė, jog D. B. nusikalstamais veiksmais buvo sužalotas E. T., šis dėl patirtų sužalojimų buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Už asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, suteiktų gydymo paslaugų kaina – 2709,78 Eur. Iš pridėto gydymo paslaugų išrašo turinio matyti, kad E. T. buvo suteiktos 2473,98 Eur vertės gydymo paslaugos VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos skyriuje, taip pat 235,80 Eur įkainota paslauga „kraujas ir jo komponentai“. Iš byloje esančios 2020 m. rugsėjo 30 d. ligoninės pažymos Nr. 17-2629 matyti, kad įstaiga informavo, jog E. T. gydomas ligoninėje ir jam nustatyta galvos smegenų trauma, momenkaulio lūžis, plaučių uždegimas, baltoji karštinė. Pažymima, kad bylos duomenys patvirtina, jog būtent dėl nuteistojo padarytų sužalojimų nukentėjusiajam buvo kviesta greitoji medicinos pagalba ir būtent dėl šių sužalojimų E. T. skirtas stacionarinis gydymas. Todėl kasatoriaus skunde nurodoma aplinkybė, kad E. T. buvo gydomas stacionare dėl kitų ligų, yra nepagrįsta ir prieštaringa.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo D. B. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
5. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xMzUtNjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-135-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-135-648/2016">2K-P-135-648/2016</a>, 2K-P-58-697/2019, 2K-7-628/2020, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-85/2011, 2K-7-81/2013, 2K-7-107/2013, 2K-7-27-746/2015, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xMzUtNjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-135-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-135-648/2016">2K-P-135-648/2016</a> ir kt.). Taigi, kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinį skundą, kuris grindžiamas įrodinėjimo procese, kasatoriaus nuomone, padarytais BPK pažeidimais, gali patikrinti, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Tačiau kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>, 2K-329-976/2017 ir kt.).
6. Iš nuteistojo D. B. kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius, nesutikdamas su jo veikos kvalifikavimu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, taip pat jame ginčija teismų byloje atliktą įrodymų vertinimą ir šio vertinimo pagrindu nustatytas bylos aplinkybes, pateikia jų savąjį vertinimą (dėl paties nuteistojo ir nukentėjusiojo parodymų apie įvykusį konfliktą; specialisto išvados Nr. G 1833/2020 (03); neatliktos akistatos ir apklausos įvykio vietoje; dėl liemenėje padarytų įpjovimų peiliu ir pan.), tokie kasatoriaus teiginiai ir argumentai, susiję su nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių nustatymu ir įrodymų vertinimu, šioje nutartyje nagrinėjami tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.
Dėl kasaciniame skunde nurodytų BPK pažeidimų
7. Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria nuteistojo D. B. apeliacinis skundas buvo atmestas, priimti padarius esminius BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimus.
8. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi kasatorius, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti.
9. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu pagal kasacinio skundo argumentus, nenustatė BPK 20 straipsnio reikalavimų pažeidimų, kurie būtų pripažinti esminiais. Iš bylos duomenų ir skundžiamų teismų sprendimų turinio matyti, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal nuteistojo skundo argumentus, visas bylos aplinkybes išnagrinėjo pakankamai išsamiai ir nešališkai, įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus (paties nuteistojo D. B., nukentėjusiojo E. T. ir liudytojos R. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus ir teisme perskaitytus parodymus, liudytojų V. N., V. Z., R. B. parodymus, specialisto išvadą Nr. G 1833/2020 (03), eksperto D. Vitkaus pirmosios instancijos teisme duotus paaiškinimus, apžiūrų protokolus, kitus rašytinius įrodymus), patikrino kiekvieno jų tikrumą, pakankamumą, jų tarpusavio ryšį bei įrodomąją reikšmę tiek atskirai, tiek atsižvelgdami į surinktų įrodymų visumą. Abiejų teismų sprendimuose motyvuotai aptarta ir paneigta nuteistojo gynybos versija, kad jis įvykio metu buvo labai susijaudinęs (afekto būsenos) ir pastumdamas E. T. tik gynėsi nuo peilio, kuriuo nukentėjusysis kelis kartus jam perbraukė per liemenę. Tiek kasacine tvarka skundžiamo nuosprendžio 13 lape, tiek nutarties 26–29 punktuose nurodyti aiškūs motyvai, kodėl teismai nesivadovauja D. B. parodymais apie jo užpuolimą ir tik neva dėl to vartotą smurtą prieš E. T. Nėra pagrindo skundo taiginiams, kad teismai, vertindami įrodymus ir nustatę, jog D. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, padarė skunde nurodytus esminius BPK pažeidimus.
Dėl BK 135 straipsnio 1 dalies taikymo
10. Kasaciniame skunde nuteistasis D. B. teigia, kad jam inkriminuota nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes byloje nenustatyta, jog dėl sužalojimo padarymo nukentėjusiajam būtų kilę tokie padariniai (liekamieji reiškiniai), kurie patvirtintų jo sunkų sveikatos sutrikdymą. Tačiau šie kasacinio skundo teiginiai ir juos pagrindžiantys kasaciniame skunde nurodyti argumentai nepagrįsti.
11. BK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusiojo kūnas. Pažymėtina, kad veika gali būti kvalifikuojama pagal minėto straipsnio 1 dalį tuomet, kai yra nustatytas šio sunkaus nusikaltimo sudėties požymis – padariniai, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkantis sužalojimas ar susargdinimas.
12. BK XVIII skyriaus „Nusikaltimai žmogaus sveikatai“ BK 135, 138, 140 straipsniuose nustatytų sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės (BK 141 straipsnis).
13. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintas Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles (toliau – ir Taisyklės) sunkus sveikatos sutrikdymas yra regos, klausos, kalbos ir kitų funkcijų netekimas ar kitoks sunkus suluošinimas. Pagal Taisyklių 6.6 punktą, sunkus sveikatos sutrikdymas yra kitoks sunkus suluošinimas – sužalojimas, susargdinimas arba jo sukeltos komplikacijos ir jų pasekmės. Sužalojimas – tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas mechaniniu, fiziniu ar cheminiu poveikiu. Pažymėtina, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą nustato teismo medicinos ekspertai (Taisyklių 2 punktas). Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai rėmėsi teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 1833/2020 (03), kurioje nustatyta, jog E. T. padarytas atviras kaukolės skliauto – dešinio momenkaulio įspaustinis lūžis sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad šiame 6.6.1 punkte nurodyta, jog kaukolės skliauto atviri ir įspaustiniai bei pamato kaulų lūžiai yra kitoks sunkus suluošinimas. Kitoks sunkus suluošinimas yra vienas iš BK 135 straipsnio 1 dalyje nustatytų sunkaus sveikatos sutrikdymo požymių – padarinių. Todėl nukentėjusiajam E. T. nustatytas atviras kaukolės skliauto – dešinio momenkaulio įspaustinis lūžis yra vertintinas kaip savarankiškas sužalojimas, pats savaime patvirtinantis sunkų sveikatos sutrikdymą, kurio pasekmė – kitoks sunkus suluošinimas, ir jam konstatuoti nereikia papildomai nustatyti sukeltų komplikacijų (liekamųjų reiškinių), nes šiuo atveju pakanka paties sužalojimo fakto. Tai, kad nukentėjusysis E. T. turėjo priklausomybę nuo alkoholio, ar tai, kad po įvykio į ligoninę buvo pristatytas sąmoningas, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nepaneigia D. B. inkriminuotų nusikalstamų veiksmų, dėl kurių nukentėjusysis buvo sunkiai suluošintas.
14. Byloje esant nukentėjusiajam E. T. nustatytam sunkų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkančiam sužalojimui, nuteistojo D. B. veika atitinka BK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyto sunkaus nusikaltimo sudėties požymius ir negali būti kvalifikuota kaip nesunkus nusikaltimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
15. Nėra pagrindo nuteistojo D. B. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti ir pagal BK 136 straipsnį, kaip to kasaciniame skunde prašo nuteistasis. BK 136 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už sunkų žmogaus sužalojimą staiga labai susijaudinus dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimą asmenį nukentėjusio asmens poelgio. Minėta, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamos nutarties 25–29 punktuose, detaliai išanalizavęs ir įvertinęs pirmosios instancijos teismo posėdyje išnagrinėtus įrodymus bei išdėstęs išsamius argumentus, pagrįstai padarė išvadą, kad byloje nenustatyta BK 136 straipsnyje nurodyta nuteistojo didelio susijaudinimo būsena ir kitos šiame straipsnyje nurodyto nusikaltimo taikymo sąlygos, todėl nuteistojo veiksmai negali būti kvalifikuoti pagal šį BK straipsnį.
Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo
16. Nepagrįstas ir atmestinas kasatoriaus skundo argumentas, kad jo atsakomybę lengvina aplinkybė, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte, t. y. nukentėjusįjį sužalojo dėl didelio susijaudinimo (afekto būsenos).
17. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas veiką padaro dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai. Didelis susijaudinimas pripažįstamas lengvinančia aplinkybe tik tada, jei: a) jis pasiekė fiziologinio afekto laipsnį; b) jį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai. Ar asmuo buvo fiziologinio afekto būsenos, nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes arba skiriama teismo psichologinė, psichiatrinė ar kitokia ekspertizė. Neteisėtais veiksmais laikomi tokie prieš kaltininką (kitą asmenį) nukreipti priešingi teisei veiksmai, kuriais kėsinamasi į kaltininko (kito asmens) gyvybę, sveikatą, turtą, pasireiškiantys paprastai smūgių sudavimu, kankinimu ir pan. Spręsdamas, ar nukentėjusiojo poelgis yra itin įžeidžiantis, teismas atsižvelgia į tai, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai esmingai prieštarauja moralės ir dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę, orumą ir pan.
18. Priešingai negu teigiama kasaciniame skunde, nagrinėjamoje byloje iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad nebuvo pagrindo pripažinti D. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog veiką nuteistasis padarė dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai, nes jokie objektyvūs bylos duomenys nepagrindžia, kad nukentėjusysis būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus prieš nuteistąjį. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad tuo metu, kai nuteistasis D. B. atėjo į motinos namus, neblaivus nukentėjusysis sėdėjo ant sofos ir jokių veiksmų prieš nuteistąjį neatliko. Tačiau kai nukentėjusysis nepakluso D. B. reikalavimui išeiti iš buto ir savo rankoje laikoma pjaustymo lentele užkliudė nuteistąjį, D. B. nustūmė E. T. ir pradėjo jį mušti. Nenustatę nuteistojo D. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, t. y. kad jis nukentėjusįjį sužalojo dėl didelio susijaudinimo (afekto būsenos), teismai jokių baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.
Dėl BK 75 straipsnio taikymo
19. Kasaciniame skunde nuteistasis D. B. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, nepagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų, nes vadovavosi negaliojančia įstatymo redakcija, kuri nebuvo nustačiusi galimybės atidėti bausmės vykdymą už sunkų nusikaltimą.
20. Pažymėtina, kad nuteistojo D. B. padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, metu ir šiuo metu galiojančio BK 75 straipsnio (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.) 3 dalyje nustatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, nustatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą.
21. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 4 d. nuosprendžiu D. B. nuteistas už sunkaus nusikaltimo (BK 135 straipsnio 1 dalis), nustatyto BK XVIII skyriuje „Nusikaltimai žmogaus sveikatai“, padarymą. Todėl akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, vadovavosi galiojančia įstatymo redakcija ir pagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų, nes jos neatitinka šio įstatymo formaliųjų sąlygų (bausmės vykdymo atidėjimas negalimas padarius sunkų nusikaltimą, nustatytą BK 135 straipsnyje), kurioms esant būtų galima svarstyti galimybę taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.
Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su civiliniu ieškiniu
22. Kasaciniame skunde taip pat nesutinkama su civilinio ieškinio už nukentėjusiojo gydymo išlaidas priteisimu iš nuteistojo D. B. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, siejant šį klausimą su tuo, kad nepagrįstai nustatytas padarytos turtinės žalos dydis.
23. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad vien turtinės žalos dydis yra faktinių aplinkybių sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas gali nagrinėti šį klausimą tik teisės taikymo aspektu, t. y. patikrindamas, ar teismai, priteisdami turtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reguliuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje (BPK 376 straipsnio 1 dalis).
24. Kai nusikalstama veika padaroma žala nukentėjusio asmens sveikatai (t. y. kai asmuo suluošinamas ar kitaip sužalojama jo sveikata) ir nukentėjusiojo gydymo išlaidas atlygina institucija, vykdanti privalomąjį sveikatos draudimą (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4, 9 straipsniai), ji pagal subrogaciją tampa kreditore atsiradus deliktinei prievolei dėl žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalis, CK 6.290 straipsnio 1, 3 dalys). Tokiu atveju kreditorius turi teisę reikalauti, kad žalą atlygintų ją padaręs asmuo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ2LTUxMS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-146-511/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-146-511/2016">2K-146-511/2016</a>, 2K-129-697/2018 ir kt.).
25. Iš bylos medžiagos matyti, kad būtent dėl to, jog nuteistasis D. B. sunkiai suluošino nukentėjusįjį E. T., šis buvo gydomas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, joje buvo suteiktos 2709,78 Eur vertės gydymo paslaugos. Šias E. T. gydymo išlaidas sveikatos priežiūros įstaigai iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų atlygino privalomąjį sveikatos draudimą vykdanti Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, kuri pagal subrogaciją įgijo kreditoriaus reikalavimą dėl žalos atlyginimo į ją padariusį asmenį, t. y. šiuo atveju į D. B. Todėl Klaipėdos teritorinė ligonių kasa 2020 m. lapkričio 18 d. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti 2709,78 Eur iš kaltu pripažinto civilinio atsakovo, ir šį ieškinį nagrinėjant bylą teismuose palaikė. Pažymėtina ir tai, kad byloje buvo pateikti duomenys, patvirtinantys šio civilinio ieškinio dydį ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas analogiškus kaip kasaciniame skunde nuteistojo D. B. skundo argumentus, susijusius su turtinės žalos atlyginimu už nukentėjusiojo patirtas gydymo išlaidas, jų dydžio nustatymu ir pagrįstumu, išnagrinėjo ir skundžiamos nutarties 36–42 punktuose dėl šių argumentų išdėstė motyvuotas išvadas.
26. Remiantis tuo, kas pirmiau išdėstyta, atsižvelgiant į paduoto kasacinio skundo nagrinėjimo ribas, nėra pagrindo įžvelgti netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ir kasatoriaus nurodytus esminius BPK nuostatų pažeidimus, dėl kurių reikėtų kasacine tvarka skundžiamą nuosprendį ir nutartį naikinti ar keisti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo D. B. kasacinį skundą atmesti.
Rima Ažubalytė
Alvydas Pikelis
Tomas Šeškauskas
