Baudžiamoji byla Nr. 2K-162-489/2022
Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00595-2018-5
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.18.11
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. K. ir jo gynėjo advokato Arūno Bertulio kasacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo K. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio bauda.
Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 28 d. nutartis, kuria nuteistojo K. K. skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. K. K. nuteistas už tai, kad įstatymų nustatytą laiką nesaugojo UAB „K“ apskaitos dokumentų, t. y. 2015 m. gruodžio 31 d.? 2017 m. liepos 27 d. laikotarpio turto (ilgalaikio ir trumpalaikio) apskaitos registrų, įsipareigojimų apskaitos registrų, kreditorių ir debitorių sąrašų (su skolų sumomis ir pradelstais įsipareigojimais), dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „K“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. liepos 27 d.: K. K., būdamas UAB „K“ (buvęs pavadinimas? „D“), (duomenys neskelbtini) direktorius, todėl pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 21 straipsnį būdamas atsakingas už UAB „K“ apskaitos organizavimą ir apskaitos registrų išsaugojimą, pažeisdamas BAĮ 19 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtintos Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 10.19 punkto reikalavimus, nenustatė UAB „K“ apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarkos, užtikrinančios jų saugumą, neužtikrino UAB „K“ 2015 m. gruodžio 31 d.? 2017 m. liepos 27 d. laikotarpio turto (ilgalaikio ir trumpalaikio) apskaitos registrų, įsipareigojimų apskaitos registrų, kreditorių ir debitorių sąrašų (su skolų sumomis ir pradelstais įsipareigojimais) išsaugojimo ir tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis juos prarado, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „K“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. liepos 27 d.
II. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis K. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 28 d. nutartį ir jį dėl kaltinimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį išteisinti kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Skundžiami teismų sprendimai yra pažeidžiantys kasatoriaus teisę į teisingą teismą, juose nėra kaltę pagrindžiančių įrodymų, todėl šie naikintini. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad trūkstamų apskaitos registrų negalima atkurti iš pirminės apskaitos dokumentų. Tokia situacija susiklostė, nes administratorius sąmoningai tyrėjai neperdavė aktualių dokumentų (kreditorių ir debitorių sąrašų, PVM deklaracijų ir kt.), kuriuos buvo gavęs tiek elektroniniu paštu, tiek popieriniu būdu. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) specialistė, neturėdama jai neperduotų dokumentų, nusprendė, kad negalima nustatyti įmonės veiklos. Byloje nėra objektyvių įrodymų, kad registrų iš tikrųjų nėra, nes pateikta tik mažiau kaip 25 procentai visų dokumentų. Iki šiol nėra sudarytas administratoriui perduotų dokumentų sąrašas ir nėra aišku, kokie dokumentai ir kiek lapų yra bankroto administratorės žinioje. Teismas netikrino administratoriaus parodymų realumo. Atliekant ikiteisminį tyrimą ir darant kratas nebuvo rastas joks neva trūkstamas dokumentas, kuris galėjo būti neperduotas nemokumo administratoriui. Ikiteisminio tyrimo metu administratorius buvo įpareigotas tyrėjai perduoti dokumentus nuo 2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpio, tačiau administratoriaus nebuvo prašoma perduoti vadovo įsakymų, nebuvo tiriama, kokie dokumentai yra perduoti bankroto administratoriui, ar jie suregistruoti. Teismas netyrė UAB „B“ dokumentų saugojimo tvarkos, nevertino, ar tokia tvarka egzistuoja, netyrė, kodėl perimti dokumentai buvo saugojami neregistruotame rūsyje adresu: (duomenys neskelbtini). Teismas iš administratoriaus neišsireikalavo perduotų aktualių segtuvų su UAB „K“ vadovo įsakymais, darbuotojų pareigybinėmis instrukcijomis, įgaliojimais, dokumentų saugojimo tvarka. Skundžiamuose sprendimuose teismai nepasisakė ir apie auditorių įmonei suteiktus ISO sertifikatus, kurie pagrindžia, kad dokumentų valdymas įmonėje buvo audituotas, o tai leido dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose ir leidžia pagrįstai manyti, kad visi įmonės dokumentai buvo tvarkomi ir saugomi tinkamai.
2.2. 2019 m. rugsėjo 13 d. FNTT specialisto išvadoje Nr. 04/10-2-13-9465 nustatyta, kad policijos tyrėja tyrimui nepateikė aktualių registrų, tačiau tai negali būti laikoma kasatoriaus kaltės įrodymu, nes kasatorius UAB „K“ vadovu nebedirbo nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d., o darbo sutartis buvo nutraukta nuo 2017 m. rugsėjo 1 d., todėl gali būti laikomas atsakingu tik už dokumentų pateikimą UAB „B“ paskirtam asmeniui. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylai pasiekus teismą nebuvo tiriami visi UAB „K“ dokumentai, kaip visuma, kurie buvo perduoti UAB „K“ nemokumo administratorės UAB „B“ darbuotojui S. G.. Nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. iki 2022 m. sausio 27 d. aptariamų registrų bankroto administratorei neprireikė. Jeigu aktualių registrų iš tikrųjų nebūtų arba jie būtų reikalingi, jau būtų imtasi priemonių jiems atkurti. Byloje nėra įrodymų, kad tariamai trūkstamų registrų atkūrimas nepavyko ir tai sukėlė kokią nors žalą, už kurią turėtų būti atsakingas kasatorius. Tiek dokumentų perdavimo, tiek registrų atkūrimo klausimas nebuvo keliamas civiline tvarka, kur už dokumentų neperdavimą pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą nustatyta iki 2896 Eur dydžio bauda, todėl taikyti baudžiamąją atsakomybę, kuri yra kraštutinė priemonė, neadekvatu ir nepagrįsta. Teismai nepagrįstai ignoravo teismo praktiką Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMTgtNjI2LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-18-626/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-18-626/2019">1A-18-626/2019</a>, nuspręsdami, kad ne bankroto administratorius turėjo atvykti perimti dokumentų, o kasatorius už bankroto administratorių turėjo perduoti dokumentus, tačiau skundžiamame nuosprendyje nenurodė nei adreso, nei laiko, kur iki 2017 m. rugsėjo 1 d. dokumentai turėjo būti perduoti.
2.3. Byloje nėra ginčo, kad visi pirminės apskaitos dokumentai išsaugoti. Jeigu šiuo metu trūksta kokio nors registro, jį galima atkurti iš pirminės apskaitos dokumentų. Nei teismų sprendimuose, nei įstatymuose ar kituose teisės aktuose nėra nurodoma, kad iš esamų įmonės dokumentų negalima atkurti (administratoriaus) prarastų arba nepateiktų registrų.
2.4. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba (toliau – AVNT) savo 2020 m. kovo 31 d. išvadoje Nr. D4-459 konstatavo, kad nėra įrodymų, jog UAB „B“ atstovas buvo atvykęs perimti įmonės kontrolės, perimant turtą ir visus dokumentus, nors įstatyme įtvirtinta, kad būtent bankroto administratorius turi atvykti perimti turto ir dokumentų, pasirūpinti jų apsauga ir saugojimu nuo to momento, kai įsigalioja nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo. Šiuo atveju bankroto administratorius ne tik neatvyko perimti turto ir dokumentų, bet ir neišreiškė valios, kur ir kada dokumentai turėtų būti perduoti. Tai įrodo būtent bankroto administratoriaus neatsakingumą ir neteisėtą neveikimą, pareigų neatlikimą.
2.5. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje iš esmės rėmėsi tik 2019 m. balandžio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA5LTk0Mi8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-109-942/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-109-942/2019">2K-109-942/2019</a>, kurios faktinės aplinkybės iš esmės nesutampa su šia byla, todėl ji negali būti laikoma precedentu ar teisės analogija. Būtent byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA5LTk0Mi8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-109-942/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-109-942/2019">2K-109-942/2019</a> cituojamos kitos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos: Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-11/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-11/2008">2K-11/2008</a>, 2K-426/2013, 2K-16-2014, 2K-7-176/2015, 2K-335-648/2016, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzU2LTY4OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-356-689/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-356-689/2018">2K-356-689/2018</a>, šiose bylose kaltinamieji nuteisti už tai, kad klastojo dokumentus, neišsaugojo atskaitingų asmenų atsiskaitymų, į apskaitą neįtraukė dokumentų, nesumokėjo mokesčių, t. y. nėra tapačių aplinkybių nagrinėjant šią bylą. Šioje byloje teismas nepagrįstai rėmėsi ir kasacinio teismo praktika byloje Nr. 2K-346/2015, kurioje spręsta dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo ir netikrų dokumentų pagaminimo, o tai negali būti laikoma precedentu ar teisės analogija. Taip pat nepagrįstai vadovautasi ir nutartimi byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzU2LTY4OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-356-689/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-356-689/2018">2K-356-689/2018</a>, kurioje faktinės aplinkybės skiriasi iš esmės.
3. Kasaciniu skundu nuteistojo K. K. gynėjas advokatas A. Bertulis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 28 d. nutartį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Skunde nurodo:
3.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai galėjo kvalifikuoti nuteistojo K. K. veiką pagal BK 223 straipsnio 1 dalį tik tokiu atveju, jei būtų nustatytas priežastinis ryšys tarp K. K. veikos ir BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytų pasekmių, t. y. kad nustatyti UAB „K“ turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros nebuvo galima analizuojant tik UAB „K“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir tam buvo būtina atlikti priešpriešinius patikrinimus, atlikti ikiteisminį tyrimą. Tačiau šioje byloje teismai, nenustatę aplinkybių, dėl kurių būtų buvę būtina atlikti priešpriešinius patikrinimus, atlikti ikiteisminį tyrimą (dokumentų klastojimo, pajamų ir (ar) mokesčių vengimo), o priešingai – pripažinę, kad buvęs UAB „K“ vadovas K. K. išsaugojo ir bankroto administratoriui perdavė visus pirminius UAB „K“ apskaitos dokumentus, nepaneigę specialistų teiginių, jog iš pirminių apskaitos dokumentų galima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį bei struktūrą, ir neatlikę tik UAB „K“ buhalterinės apskaitos dokumentų analizės šiuo klausimu, netinkamai kvalifikavo nuteistojo K. K. veiką pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, t. y. nenustatę priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
3.2. Taigi šioje byloje teismai galėjo konstatuoti, jog dėl nuteistojo K. K. veikos (kelių registrų, sudarytų remiantis pirminiais apskaitos dokumentais, neišsaugojimo) negalima visiškai ar iš dalies nustatyti UAB „K“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio bei struktūros tik tuo atveju, jei: UAB „K“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio bei struktūros nebūtų galima nustatyti analizuojant šios įmonės dokumentus arba tam, kad būtų nustatyta UAB „K“ veikla, jos turtas, nuosavas kapitalas ar įsipareigojimų dydis bei struktūra, turi būti atliekamas priešpriešinis patikrinimas, ikiteisminis tyrimas, apklausa. Tačiau šioje byloje nė viena iš būtinųjų padarinių bei padarinių kilimo priežastį pagrindžiančių aplinkybių dėl tariamai neišsaugotų kelių registrų nebuvo nustatyta.
3.3. K. K. išsaugojo ir bankroto administratoriui perdavė visus UAB „K“ laikotarpio nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. liepos 27 d. pirminius apskaitos dokumentus, tačiau šie dokumentai nebuvo analizuojami, siekiant nustatyti UAB „K“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį bei struktūrą. Teismai negalėjo kvalifikuoti K. K. veikos kaip nusikalstamos, kadangi net ir nesant registrų, analizuojant vien tik esamus UAB „K“ pirminius apskaitos dokumentus, buvo galima nustatyti UAB „K“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį bei struktūrą.
3.4. K. K. nebuvo inkriminuoti neteisėti veiksmai, susiję su mokesčių vengimu, pajamų slėpimu ar apskaitos dokumentų klastojimu, t. y. teismai nenustatė faktinių aplinkybių, dėl kurių tam, kad nustatytų UAB „K“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį bei struktūrą, būtų reikėję atlikti priešpriešinį patikrinimą, apklausti asmenis. Pirmosios instancijos teismas neteisėtai patį ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir atlikimo faktą šioje byloje vertino kaip baudžiamajame įstatyme nurodytų padarinių kilimo sąlygą, kadangi šiame ikiteisminiame tyrime nebuvo aiškinamasi ir jis nebuvo susijęs su UAB „K“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžiui bei struktūrai darančių įtaką aplinkybių nustatymu.
4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintaras Eidukevičius atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo K. K. ir jo gynėjo advokato A. Bertulio kasacinius skundus atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
4.1. Ūkinių operacijų registravimas ir grupavimas pagal jų ekonominę prasmę į stambias grupes buhalterinėse sąskaitose yra ne kas kita, o buhalterinės apskaitos registrų sudarymas, kuris leidžia iš apskaitos duomenų įvertinti ūkio subjekto turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas. Visa ši informacija, laikantis Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, verslo apskaitos standartų reikalavimų, yra atskleidžiama finansinėse ataskaitose, t. y. pasiekiamas buhalterinės apskaitos tikslas – patenkinti informacijos vartotojų poreikius ir sudaryti finansines ataskaitas. Be buhalterinės apskaitos registrų įmonės turima ekonominė informacija negalėtų būti vadinama buhalterinės apskaitos sistema, nes pavieniai apskaitos dokumentai neapibendrina ir nesugrupuoja informacijos į vertinamus finansinių ataskaitų elementus – turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, veiklą (pajamas ir sąnaudas). Be apskaitos registrų negalima įsitikinti, kad visos ūkinės operacijos buvo dokumentuotos, o dokumentai – išsaugoti. Apskaitos registruose sugrupuota dokumentų informacija įgyja esminę papildomą ekonominę prasmę, nes ji atskiro dokumento duomenis priskiria atitinkamiems finansinių ataskaitų elementams ir jų struktūrai (pvz., apskaitos registruose skola priskiriama ilgalaikei ar trumpalaikei; materialinės vertybės priskiriamos ilgalaikiam turtui ar atsargoms, žaliavoms, turtui, skirtam perparduoti, o apskaitos dokumentas tokios informacijos gali nesuteikti). Buhalterinės apskaitos registrų sudarymas yra svarbus ir savarankiškas apskaitos tvarkymo elementas, siejantis buhalterinės apskaitos dokumentus ir finansines ataskaitas. Apskaitos registruose užregistruojant ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenis, atskiri duomenys subendrinami ir susisteminami, kartu sukuriama savarankiška ir esminė ūkio subjekto apskaitos informacija, kurios pirminiuose apskaitos dokumentuose nėra. Apskaitos registrų sudarymas ir juose kaupiamos informacijos pateikimas vidaus ir išorės informacijos vartotojams yra būtini ir privalomi, nes nesant apskaitos registrų negalima nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Taigi privaloma saugoti ne tik pirminius apskaitos dokumentus, bet ir apskaitos registrus.
4.2. Iš bylos medžiagos matyti, kad tyrimui nebuvo pateikti UAB „K“ buhalterinių sąskaitų apskaitos registrai – turto (ilgalaikio ir trumpalaikio) apskaitos registrai, įsipareigojimų apskaitos registrai, kreditorių ir debitorių sąrašai (su skolų sumomis ir pradelstais įsipareigojimais). Ekspertės Linos Alšauskienės konsultacinė išvada patvirtina, kad esminė buhalterinės apskaitos tvarkymo dalis yra apskaitos registrų sudarymas, nes tik esant apskaitos registrams (ar juos atkūrus) galima nustatyti įmonės veiklą, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį bei struktūrą. Taip pat pagrįsti specialistės B. Devliašovienės paaiškinimai, kad apskaitos registrų sudarymas ir atkūrimas nėra specialisto kompetencija, nes, vadovaujantis BAĮ 20 straipsnio 1 dalimi, būtent ūkio subjekto vadovas priima sprendimą dėl apskaitos registrų atkūrimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, t. y. sprendimą dėl UAB „K“ apskaitos registrų atkūrimo turėjo priimti ir apskaitos registrus atkurti (ar organizuoti jų atkūrimą) privalėjo būtent bendrovės vadovas K. K..
4.3. Ekspertės L. Alšauskienės pateikta išvada patvirtina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė pagrįstas išvadas, jog, nesant UAB „K“ apskaitos registrų, negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Pagrįstos ir teismų išvados, kad už šių pasekmių atsiradimą atsakingas nuteistasis K. K., nes, vadovaujantis BAĮ 21 straipsnio 1, 2 punktais ir 20 straipsnio 1 punktu, ūkio subjekto vadovas atsakingas už UAB „K“ apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, taip pat už dingusių apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų atkūrimą. K. K., būdamas UAB „K“ direktorius, neišsaugojo apskaitos registrų ir nepriėmė sprendimo dėl jų atkūrimo Vyriausybės nustatyta tvarka.
4.4. Priešingai nei teigia kasatoriai, tiek kilę padariniai – negalimumas iš dalies nustatyti UAB „K“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. liepos 27 d., tiek priežastinis ryšys tarp nuteistojo padarytų BAĮ 19 straipsnio 1, 2 dalių, 2011 m. kovo 9 d. Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu Nr. V-100 patvirtintos Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 10.19 punkto reikalavimų pažeidimų ir kilusių padarinių teismų yra nustatyti ir atitinkamos išvados grindžiamos teismų posėdžiuose ištirtais įrodymais, kurie įvertinti, kaip to reikalaujama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.
4.5. Kasacinių skundų argumentai dėl po bankroto bylos iškėlimo bankroto administratoriui perduotų apskaitos dokumentų, tarp jų ir elektroniniu paštu siųstų 2017 m. rugpjūčio 31 d. 21.05 val. UAB „K“ debitorių sąrašo, 2017 m. rugsėjo 1 d. 17.13 val. turto sąrašo bei 2017 m. rugsėjo 1 d. 19.32 val. UAB „K“ kreditorių sąrašo, neperdavimo specialistei ir jų neįvertinimo iš esmės atitinka išdėstytus apeliaciniame skunde, šiuos argumentus išsamiai išnagrinėjo bei įvertino apeliacinės instancijos teismas ir padarė byloje ištirtais įrodymais pagrįstas išvadas.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo K. K. ir jo gynėjo advokato A. Bertulio kasaciniai skundai atmestini.
Dėl BK 223 straipsnio 1 dalies taikymo
6. Kasacinės instancijos teismas baudžiamąsias bylas nagrinėja teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Bylos nagrinėjimas teisės taikymo aspektu reiškia, kad kasacinio proceso metu iš naujo surinkti įrodymai netiriami, nevertinami, faktinės bylos aplinkybės nenustatomos.
7. Vadovaujantis BPK 369 straipsnio nuostatomis, kasacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad žemesnės instancijos teismai neteisingai nustatė svarbias bylos aplinkybes, netinkamai vertino įrodymus, darė neteisingas išvadas dėl byloje spręstinų klausimų, kasacine tvarka gali būti nagrinėjami tik tuo atveju, jei kasatorius argumentuotai nurodo, jog teismai, nustatydami bylos aplinkybes, vertindami įrodymus, darydami išvadas, padarė konkrečius, esminius (t. y. atitinkančius BPK 369 straipsnio 3 dalyje pateiktą esminio BPK pažeidimo sąvoką) BPK pažeidimus. Bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas negali būti aiškiais teisiniais argumentais dėl padarytų esminių BPK pažeidimų nepagrįsta kasaciniame skunde dėstoma nuomonė, kad byloje, kitaip įvertinus įrodymus, turėjo būti daromos kitokios išvados, priimami kitokie sprendimai.
8. Nuteistojo K. K. didesnėje kasacinio skundo dalyje ginčijamos byloje teismų nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su tuo, kad ne visi buhalterinės apskaitos dokumentai buvo pateikti 2019 m. rugsėjo 13 d. specialisto išvadą dėl UAB „K“ ūkinės veikos pateikusiai specialistei, nurodomi elektroninių laiškų susirašinėjimai, pateikiamas savas UAB,,B“ įgalioto asmens, liudytojo S. G. parodymų vertinimas, teigiant, jog šie melagingi. Be šių teiginių, kad teismai minėtus klausimus išsprendė neteisingai, teisiniai argumentai, pagrindžiantys kasacinių pagrindų (esminių BPK pažeidimų, kurie suvaržė kaltinamojo teises ar sukliudė teismui teisingai išspręsti bylą) buvimą, nėra nurodyti. Tokiais teiginiais kasatorius iš esmės neigia skundžiamuose teismų sprendimuose padarytas išvadas, netiesiogiai siekia faktinių aplinkybių pakartotinio įvertinimo nagrinėjant baudžiamąją bylą kasacinės instancijos teisme. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, tokie teiginiai nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas, todėl kasacinės instancijos teismas tokius kasatoriaus teiginius nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su kasaciniuose skunduose keliamu baudžiamojo įstatymo taikymo klausimu (BK 223 straipsnio 1 dalis).
9. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje aktualioje bylai BK 223 straipsnio 1 dalies straipsnio redakcijoje (2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-1472) nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių atskirų veikų padarymą: buhalterinės apskaitos netvarkymą; aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą; buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai šios veikos sukelia šiame BK straipsnyje nustatytus padarinius. Buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas – tai bet koks neatsargus jų praradimas pirma laiko, kuris šiems dokumentams saugoti nustatytas įstatymų, kai dokumentai prarandami dėl įstatymų nežinojimo ar neteisingo jų suvokimo arba netinkamo apskaitos dokumentų saugojimo.
10. Byloje pirmosios instancijos teismo nustatyta ir apeliacinės instancijos teismo patvirtinta, kad nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. liepos 27 d. UAB „K“ direktoriumi buvo K. K., kuris faktiškai ėjo šias pareigas. Įmonėje nebuvo nustatyta dokumentų saugojimo tvarka, jie buvo ruošiami ir rengiami, spausdinami, segami į segtuvus pagal susiklosčiusią įmonėje praktiką. Po bankroto bylos iškėlimo įmonės įstatus ir antspaudą bankroto administratoriaus atstovui S. G. perdavė K. K., tačiau visus kitus apskaitos dokumentus perdavė D. K., kuris nesutikrino, ką konkrečiai atvežė ir perdavė. Iškėlus UAB „K“ bankroto bylą, nemokumo administratoriaus įgaliotas asmuo S. G. 2017 m. rugpjūčio 7 d. priėmė įsakymą, kuriuo UAB „K“ vadovas buvo įpareigotas iki 2017 m. rugjučio 22 d. perduoti įmonės dokumentus, tačiau iki nurodyto termino buvo perduoti tik įmonės antspaudas ir įstatai, daugiau nustatytu terminu jokie UAB „K“ apskaitos dokumentai nemokumo administratoriui nebuvo perduoti. Nei BUAB „K“ vyr. finansininkė, nei BUAB „K“ direktorius, nei kiti šios bendrovės darbuotojai neįvykdė bankroto administratoriaus 2017 m. rugpjūčio 7 d. įsakymų Nr. 17/08-07-01 ir Nr. 17/08-07-02 ir neatliko šiuose įsakymuose nurodytų reikalavimų. BUAB „K“ atsakingi asmenys taip pat neparengė įsakymo (įsakymų) dėl komisijos sudėties, kuri inventorizuotų (ar galėtų inventorizuoti), perduotų (ar galėtų perduoti) BUAB „K“ dokumentus ir turtą bankroto administratoriui, taip pat nenustatė tokios komisijos sudėties ir nesudarė šios komisijos. Be to, BUAB „K“ atsakingi asmenys nesudarė ir neparengė BUAB „K“ dokumentų ir turto aprašų, inventorizacijos apyrašų, dokumentų ir turto perdavimo aktų, kuriais remiantis bankroto administratoriui būtų galima perimti BUAB „K“ turtą ir dokumentus. Nustatyta, jog visus BUAB „K“ dokumentų ir turto perdavimo aktus parengė pats bankroto administratorius – buvo surašyti keturi dokumentų perdavimo–priėmimo aktai. S. G. reikalavo trūkstamų dokumentų, elektroniniuose laiškuose matyti, kad jis prašė minėtus dokumentus pateikti bent jau elektroniniu formatu. Dalis dokumentų buvo rasta pas K. K. namuose kratos metu, po priekabos dokumentų perdavimo bankroto administratoriui. Bankroto administratorius nurodė, jog šiam nebuvo perduoti visi apskaitos registrai, apyvartos žiniaraščiai nuo 2014 m. Atitinkamai specialisto išvadoje konstatuota, kad tyrimui nepateikti tiriamojo laikotarpio nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. liepos 27 d. UAB,,K“ buhalterinių sąskaitų apskaitos registrai: turto (ilgalaikio ir trumpalaikio) apskaitos, įsipareigojimų apskaitos, kreditorių ir debitorių sąrašai, nurodant skolų sumas ir pradelstus įsipareigojimus.
11. Taigi nėra pagrindo teigti, kad byloje yra nenustatytos visos BK 223 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai nusikalstamos veikos sudėčiai reikšmingos įrodinėtinos aplinkybės. Iš teismų nustatytų aplinkybių matyti, kad, būdamas asmuo, atsakingas už UAB „K“ apskaitos organizavimą ir apskaitos registrų išsaugojimą, K. K. yra tinkamas BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos subjektas, nes neišsaugojo apskaitos dokumentų įstatymo nustatytą laiką ir dėl to veikė nerūpestingai. Kasaciniame skunde dėstomi teiginiai, jog teismai, pripažindami K. K. kaltu, vadovavosi prielaidomis, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Be kita ko, byloje nustatytoms aplinkybėms prieštarauja ir kasatoriaus K. K. teiginiai dėl buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo – dalis dokumentų buvo gauta atlikus tik ikiteisminio tyrimo veiksmus, nustatytus BPK 145 straipsnyje (krata), buhalterinės apskaitos dokumentų trūkumas nustatytas jau bankroto administratoriaus, kuris reikalavo aktyviais veiksmais šiuos pateikti. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde minimi elektroninio pašto susirašinėjimai buvo aptarti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų sprendimuose.
12. Kasatorius K. K. kasaciniame skunde kelia bankroto administratoriaus, kuriam Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 9 punkte nustatyta pareiga organizuoti įmonės turto bei jos dokumentų perėmimą ir apsaugą, atsakomybės už neišsaugotus buhalterinės apskaitos dokumentus klausimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir įvertino ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte bankrutuojančios įmonės valdymo organams keliamą pareigą – įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, perduoti administratoriui visus įmonės dokumentus per teismo nustatytus terminus. Pažymėtina, kad ši bendrovės vadovo, kaip bendrovės vienasmenio valdymo organo, pareiga perduoti įmonės dokumentus tinkamai koreliuoja su BAĮ 19 straipsnio 1 dalyje ūkio subjekto vadovo pareiga užtikrinti apskaitos dokumentų bei registrų saugumą. Bendrovės vadovas, kaip pagrindinis asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų išsaugojimą (BAĮ 21 straipsnio 2 dalis), atitinkamai privalo rūpintis ir tinkamu šių dokumentų perdavimu. Tai, kad ĮBĮ nustato ir bankroto administratoriui pareigą organizuoti įmonės dokumentų perėmimą ir apsaugą, nepanaikina ūkio subjekto vadovo atsakomybės pagal BAĮ 21 straipsnio 2 dalį, kol šie dokumentai nėra faktiškai bankroto administratoriaus žinioje. Pažymėtina, kad tik faktinis buhalterinių dokumentų perėmimas suteikia bankroto administratoriui galimybę tinkamai užtikrinti buhalterinių apskaitos dokumentų ir registrų apsaugą. Byloje teismai pripažino aktyviai ir tinkamai veikus UAB,,B“ įgaliotą asmenį S. G., t. y. šis asmuo pagal savo kompetenciją reikalavo pateikti bankrutuojančios įmonės dokumentus, sudarė jų perdavimo aktus, informavo įmonės vadovą apie trūkstamus dokumentus. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje neliko neaptarta ir neįvertinta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų viseto kontekste kasatoriaus minima Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išvada, kurioje išties nustatytas bankroto administratoriaus veikos pažeidimas, įvertinta jo reikšmė ir išdėstyti motyvai, kodėl paneigiami nuteistojo teiginiai dėl administratoriaus tyčinio delsimo perimti dokumentus.
13. Nepagrįstai K. K. kasaciniame skunde teigiama ir dėl to, kad nustatant jo kaltumą dėl buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimo buvo netinkamai remiamasi kasacinio teismo praktika, suformuota analogiškose bylose. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas kasacinio teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQ2LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-346/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-346/2013">2K-346/2013</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzU2LTY4OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-356-689/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-356-689/2018">2K-356-689/2018</a> ir <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA5LTk0Mi8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-109-942/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-109-942/2019">2K-109-942/2019</a> pasitelkė pateikdamas tik BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių aiškinimą, kadangi bylose, kuriose jos buvo priimtos, buvo spręstas BK 223 straipsnio 1 dalies taikymo klausimas. Be kita ko, vienoje iš paties kasatoriaus paminėtų kasacinių nutarčių, t. y. nutartyje priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA5LTk0Mi8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-109-942/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-109-942/2019">2K-109-942/2019</a>, kaip ir nagrinėjamoje byloje, buvo spręstas klausimas būtent dėl BK 223 straipsnio 1 dalies taikymo asmeniui neišsaugojus buhalterinės apskaitos registrų.
14. Be kita ko, abiejuose kasaciniuose skunduose kasatoriai nesutinka su teismų išvada, kad kilo BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyti padariniai – dėl buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimo nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal teismų praktiką bylose dėl BK 223 straipsnio taikymo asmens veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą turi būti galima nustatyti analizuojant tik to asmens buhalterinės apskaitos dokumentus, o ne iš kitų šaltinių atkuriant ir nustatant bendrovės ūkinės veiklos rezultatus ir turto apskaitą (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-11/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-11/2008">2K-11/2008</a>, 2K-426/2013, 2K-16-2014, 2K-7-176/2015, 2K-308-697/2016).
15. Pirmosios instancijos teismas aiškiai nustatė, kad būtent dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „K“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. liepos 27 d., t. y. daugiau kaip pusantrų metų laikotarpio, neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai yra reikšmingi, nes jų duomenys buvo susiję su įmonės turto apskaita. Išvada dėl to, ar kilo baudžiamajame įstatyme nustatytų padarinių, paprastai grindžiama specialisto išvadomis, revizijos ar patikrinimo aktais, o prireikus gali būti skiriama ekspertizė. Nagrinėjamoje byloje išvada apie negalimumą iš dalies nustatyti UAB „K“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros grindžiama 2019 m. rugsėjo 13 d. specialisto išvada Nr. 04/10-2-13-9465, specialistės Birutės Devliašovienės paaiškinimais. Byloje taip pat yra pateikta 2020 m. rugpjūčio 18 d. konsultacinė išvada, kurioje nurodyta, jog, turint visus pirminius apskaitos dokumentus, suderinimo aktus, buhalterines pažymas, įmanoma atkurti buhalterinę apskaitą sudarant registrus iš naujo. Specialistė nurodė, kad, nesant registrų, nėra galimybės įsitikinti, ar tikrai visi pirminiai apskaitos dokumentai buvo apskaityti, ar jie buvo įtraukti į apskaitą, tai yra apskaitos registrus, kurių pagrindu sudaromos finansinės ataskaitos, be registrų negalima nustatyti ūkinės finansinės veiklos, nes tokiu atveju nėra su kuo palyginti pirminių apskaitos dokumentų. Papildomai specialistė nurodė, jog tam, kad būtų suvesti apskaitos registrai, prieš tai reikėtų atlikti operacijas, apklausti asmenis, atlikti kitus tyrimo veiksmus.
16. Remiantis tuo, kas pirmiau išdėstyta, atsižvelgiant į paduotų kasacinių skundų nagrinėjimo ribas, nėra pagrindo įžvelgti netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, dėl kurio reikėtų kasacine tvarka skundžiamą nuosprendį ir nutartį naikinti.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo K. K. ir jo gynėjo advokato Arūno Bertulio kasacinius skundus atmesti.
Teisėjai Artūras Pažarskis
Audronė Kartanienė
Tomas Šeškauskas
