Dėl Sąjungos tranzito procedūros vykdymo ir vykdytojo atsakomybės

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-71-628/2022

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01773-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 9.37

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. O. (M. O.) atstovo advokato Jono Sakalausko prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. M. O. Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Institucija, Teritorinė muitinė) 2021 m. birželio 23 d. nutarimu pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį nubaustas 900 Eur bauda už tai, kad 2020 m. balandžio 28 d. Vilniaus teritorinės muitinės krovinių postui „Savanoriai“ UAB „W“ pateikė muitiniam įforminimui tris muitinės deklaracijas T1 MRN: 20FI000000028962T6, 20FI000000028957T7, 20FI000000028861T0 (2020 m. balandžio 14 d.), kuriose tranzito terminas nustatytas 2020 m. balandžio 20 d., t. y. jos muitinei nebuvo pateiktos per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti. Atliekant administracinio nusižengimo tyrimą, nustatyta, kad krovinio vežėja UAB,,V“ krovinį gavėjai UAB,,L“ pristatė 2020 m. balandžio 17 d., nepažeidusi tranzito termino. Taip pat administracinio nusižengimo tyrimo metu nustatyta, kad prekių gavėjo atstovas – kontaktinis asmuo K. V., veikiantis pagal 2019 m. liepos 1 d. logistikos paslaugų sutartį (UAB „L“ ir UAB „S“), turėjo informaciją, kad tai yra muitinės prižiūrimos prekės, todėl prekių gavėjo atstovas tuo nesilaikė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodeksą (toliau – ir SMK), 233 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse įtvirtintų nuostatų dėl Sąjungos tranzito procedūros vykdymo ir vykdytojo atsakomybės.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. spalio 4 d. nutarimu panaikino Vilniaus teritorinės muitinės 2021 m. birželio 23 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį M. O. nutraukė.

3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 1 d. nutartimi panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. nutarimą ir paliko galioti ne teismo tvarka priimtą Vilniaus teritorinės muitinės 2021 m. birželio 23 d. nutarimą.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2022 m. kovo 14 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto M. O. atstovo advokato J. Sakalausko prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. nutarimą. Pareiškėjas prašyme nurodo:

5.1. Vilniaus apygardos teismas netinkamai taikė SMK 233 straipsnio 1–3 dalis. Teismas nenustatė SMK 233 straipsnio 3 dalyje nurodytų normos būtinųjų taikymo sąlygų – preziumavo vieną iš normai taikyti būtinų aplinkybių, t. y. aplinkybę, kad prekių gavėjas žinojo apie tai, jog prekės buvo gabenamos taikant Sąjungos tranzito procedūrą. Taip pat neatsižvelgė į tai, kad UAB „L“ nebuvo ir neturėjo būti krovinio gavėja. Asmuo, nebūdamas krovinio gavėjas, negali savavališkai perimti gavėjo teisių ir pareigų, kurios, kaip matyti iš bylos medžiagos, priklauso UAB „W“, kuri vėliau ne tik priėmė krovinį, bet ir atliko muitinius formalumus. UAB „L“ nebuvo nei krovinio savininkė (procedūros vykdytoja), nei vežėja, nei krovinio tikroji gavėja. Nevertinta, ar UAB „L“ yra subjektas, patenkantis į SMK 233 straipsnio 3 dalies veikimą. Nagrinėjamu atveju UAB „L“ negali būti laikoma subjektu, kuris patenka į SMK 233 straipsnio 3 dalies apimtį, kadangi UAB „L“ nėra Sąjungos tranzito procedūros vykdytoja, nėra krovinio vežėja, nebuvo krovinio tikroji gavėja, nežinojo apie krovinio tranzitinį statusą, negalėjo žinoti apie krovinio tranzitinį statusą, UAB „L“ nedisponavo prekėmis tranzito termino pasibaigimo dieną (jas atsiėmė prekių vežėja UAB „V“).

5.2. Klaidinga teismo išvada, kad UAB „L“ dalyvavo ekspedicinėje grandinėje pervežant tranzitinius krovinius per Europos Sąjungos teritoriją ir privalėjo Sutarties pagrindu išsiaiškinti, kokį krovinį ji gavo pagal jai pateiktą sąskaitą, kadangi UAB „L“ teisiškai neatliko jokio vaidmens ekspedicinėje grandinėje – UAB „L“ nėra krovinio tikroji gavėja. Krovinio gavėja yra UAB „W“, šis subjektas ir įgyvendino gavėjo pareigas – dėl krovinio atliko muitinės formalumus pagal UAB „W“ sutartį su UAB „S“. Tai, kad procedūros vykdytoja per klaidą tranzito deklaracijose nurodė UAB „L“ kaip prekių gavėją, neatleidžia nuo atsakomybės vertinti faktines aplinkybes (įrodymus) dėl prekių tikrojo gavėjo. Tai, kad kito asmens UAB „L“ buvo nurodyta gavėja, nereiškia ir negali reikšti, kad UAB „L“ turi gavėjo teises ir pareigas, ypač kai šias teises ir pareigas įgyvendino kitas asmuo. Tarp UAB „S“ ir UAB „L“ sudaryta 2019 m. liepos 1 d. logistikos paslaugų sutartis (toliau – ir Sutartis) yra išskirtinai sudaryta dėl prekių, kurioms nėra taikomos muitinės procedūros kaip tranzitas, todėl jos pagrindu aiškintis, ar prekės nėra tranzitinės, nors kitų tai indikuojančių aplinkybių nėra, nėra loginio ir teisinio pagrindo.

5.3. Logistinėje krovinio grandinėje dalyvavęs subjektas – vežėja UAB „V“, tiek pirmą kartą pristatydamas prekes klaidingu adresu, tiek ir jas atsiimdamas ir pristatydamas prekes tikrajam gavėjui, visada žinojo apie tranzitinį krovinio pobūdį (be to, vežėjo atsakomybei šis požymis net nebūtinas). Dėl šio subjekto neveikimo buvo neatskleistas UAB „L“ pristatyto krovinio tranzitinis pobūdis ir praleistas tranzito procedūros terminas, tačiau apygardos teismas nepagrįstai atmetė šio subjekto atsakomybės klausimą. UAB „L“ nebuvo informuota apie krovinio tranzitinį pobūdį prekes pristačiusios vežėjos nei žodžiu, nei raštu – vežėja neperdavė su kroviniu susijusių jokių lydimųjų dokumentų. Kadangi ant krovinio buvo lipdukas, iš kurio buvo galima identifikuoti UAB „L“ klientę UAB „S“, kuri į UAB „L“ sandėlį nukreipdavo tik netranzitinius krovinius, taip pat nebuvo jokių tranzitinio krovinio identifikacinių ženklų (plombos), krovinio pobūdis nesukėlė įtarimų. Krovinio vežėja buvo informuota krovinio savininko, kad įvyko klaida ir krovinį reikia pristatyti į kitą sandėlį, skirtą tranzitiniams kroviniams. Krovinio vežėja nesiėmė veiksmų, būtinų tam, kad krovinys būtų pristatytas laiku tikrajam krovinio gavėjui, nors žinojo, kad krovinys yra tranzitinis ir krovinį savo dispozicijoje turėjo dar iki tranzito termino pabaigos (krovinys pristatytas 2020 m. balandžio 28 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „S“ darbuotojas susisiekė su vežėja ir papildomai informavo vežėją, kad krovinys tranzitinis, todėl būtina jį iš UAB „L“ pristatyti UAB „W“ tą pačią dieną, kai krovinys buvo paimtas, t. y. nepraleidžiant tranzito termino.

5.4. Apeliacinis teismas taip pat nevertino, jog SMK 233 straipsnio 3 dalies taikymo prasme teisiškai svarbu, kuris subjektas iki tranzito pasibaigimo termino (2020 m. balandžio 20 d. 24 val.) valdė prekes. Vežėjai atsiėmus iš UAB „L“ prekes iki termino pabaigos, UAB „L“ neturėjo objektyvios galimybės pristatyti prekių muitinei. Vežėja tokią galimybę turėjo, tačiau šios pareigos neįvykdė. Vilniaus apygardos teismas nevertino, kaip vežėja įvykdė SMK 233 straipsnio 3 dalies reikalavimą – nepakeisto pavidalo prekių pateikimą paskirties muitinės įstaigai nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių. Bylos medžiaga (UAB „L“ sandėlio vaizdo registravimo sistemos fotonuotraukos) patvirtina, kad prekės buvo pristatytos į UAB „L“ ne toje transporto priemonėje, į kurią jos buvo pakrautos procedūros vykdymo metu, prekės į UAB „L“ buvo pristatytos be prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių (plombų). Todėl vežėja dar iki prekių pristatymo į UAB „L“ buvo pažeidusi tranzito procedūros vykdymo reikalavimus, o tai pašalina galimas prielaidas dėl prekių gavėjo (jeigu juo būtų galima laikyti UAB „L“) atsakomybės už tranzito procedūros vykdymą.

5.5. Vilniaus apygardos teismas padarė SMK 233 straipsnio 1–2 dalių pažeidimą, kadangi „gavėjai“ UAB „L“ paliko galioti atsakomybę, taikytiną išskirtinai tik vykdytojui. Teritorinės muitinės nutarime nurodyta, kad UAB „L“ atstovas nesilaikė SMK 233 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatų dėl Sąjungos tranzito procedūros vykdymo ir vykdytojo atsakomybės. SMK 233 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad Sąjungos tranzito procedūros vykdytojas atsako už muitų teisės aktų nuostatų, susijusių su šia procedūra, laikymąsi. Procedūros vykdytojo pareiga įvykdoma ir tranzito procedūra baigiama, kai prekės, kurioms ši procedūra įforminta, ir būtina informacija yra prieinamos paskirties muitinės įstaigai. Taigi, apygardos teismas, laikydamas UAB „L“ prekių gavėja ir palikdamas galioti Teritorinės muitinės nutarimą, nustatantį atsakomybę už vykdytojo veiksmus, apeliacinio teismo nutartimi atliko SMK 233 straipsnio 1–2 dalių taikymo klaidą.

5.6. Teismas nepagrįstai konstatavo M. O. kaltę pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį. Kaltė preziumuota ir realiai nenustatyta, kadangi teismas bylos aplinkybių teisinį kvalifikavimą atliko taikydamas iš esmės ANK IV skyriaus nuostatas (atsakomybę šalinančias nuostatas) vietoj ANK 7, 8, 9 straipsnių nuostatų. Apeliacinis teismas be pagrindo laikė, kad tokios aplinkybės kaip tarp UAB „S“ ir UAB „L“ sudaryta 2019 m. liepos 1 d. logistikos paslaugų sutartis arba M. O. einamos pareigos savaime lemia jo kaltės egzistavimą, ir nevertino aplinkybių, pagrindžiančių, kad M. O. neturėjo realių ir objektyvių galimybių žinoti apie prekių tranzitinį pobūdį ir užtikrinti, kad būtų laiku įgyvendinti muitinės formalumai dėl prekių, kurios net nebuvo jo žinioje suėjus tranzito terminui.

5.7. Vilniaus apygardos teismas taip pat padarė esminius proceso teisės pažeidimus – teismas selektyviai vertino bylos medžiagą. Apeliacinis teismas pažeidė ANK 567 straipsnio reikalavimą nustatyti bylai svarbias aplinkybes, kadangi rėmėsi ir išvadas darė klaidingai suprastų aplinkybių kontekste, taip pat pažeidė ANK 569 straipsnio reikalavimus, kadangi surinktais faktiniais duomenimis nesirėmė taip, kad teisingai išnagrinėtų bylą. Teismas nurodė, kad UAB „S“ darbuotojo, žinojusio apie krovinio tranzitinį pobūdį, kontaktai buvo nurodyti, kadangi šį asmenį kaip gavėjo kontaktinį asmenį nurodė UAB „L“. Ši išvada klaidinga. Taip pat preziumuota aplinkybė, kad pats krovinio paėmimas iš UAB „L“ sandėlio ir pervežimas tikrajam gavėjui reiškia UAB „L“ žinojimą apie tai, kad krovinys yra tranzitinis. Teismas neteisingai vertino, kad M. O. ignoravo kilusius neaiškumus ir nesusiekė su nurodytu kontaktiniu asmeniu. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad UAB „L“ turėjo įsitikinti, kokias prekes gavo, kadangi UAB „L“ šių prekių nepirko. Teismas taip pat padarė fakto klaidą, nurodydamas, kad UAB „L“ pareiga išsiaiškinti, koks krovinys jai pristatytas, kyla iš fakto, kad UAB „L“ krovinį gavo pagal jai pateiktą sąskaitą. Apeliacinio teismo išvada, kad UAB „L“ žinojo apie tranzitinį krovinio pobūdį, yra paremta teismo spėjimu, prieštaraujančiu byloje surinktiems įrodymams, ir yra iš esmės Teritorinės muitinės pozicijos atkartojimas, nepateikiant savarankiško faktinių aplinkybių vertinimo.

5.8. Pažeistas reikalavimas bylą nagrinėti pagal administracinio nusižengimo protokolu suformuotas ribas. Nagrinėjamos bylos kontekste Teritorinė muitinė be teisinio pagrindo išplėtė ir esmingai pakeitė protokole suformuoto kaltinimo turinį, Teritorinės muitinės nutarimo dalyje „Kitos aplinkybės“ nurodydama naujas faktines aplinkybes dėl inkriminuojamo nusižengimo aplinkybių. Protokole M. O. formuojamas kaltinimas buvo grindžiamas aplinkybe, jog prekių gavėjo atstovas – kontaktinis asmuo K. V. (UAB „S“ darbuotojas), veikiantis pagal Sutartį, turėjo informaciją, kad krovinys yra muitinės prižiūrimos prekės, todėl prekių gavėjo atstovas tuo nesilaikė SMK 233 straipsnio 1, 2, 3 dalyse įtvirtintų nuostatų dėl Sąjungos tranzito procedūros vykdymo ir vykdytojo atsakomybės. Nutarimu Teritorinė muitinė M. O. atsakomybės sąlygas (įskaitant kaltę) siejo ne per M. O. galimai kaltus veiksmus, o per kitos įmonės darbuotojo veiksmus ir jų interpretavimą. Teismas iš esmės neįvertino Teritorinės muitinės nutarimo ydingumo, administracinio nusižengimo protokolas ir Teritorinės muitinės nutarimas neatitinka ANK 609 ir 618 straipsnių reikalavimų, keliamų protokolo bei nutarimo turiniui, ir skiriasi savo esme.

5.9. Vilniaus apygardos teismas rėmėsi įrodymais, kurie neatitinka teisenos kalbos reikalavimų. Priimdamas nutarimą teismas vertino tranzito deklaracijas ir jų turinį, jų pagrindu teismas konstatavo M. O. atsakomybės prielaidas. Teritorinė muitinė, priimdama nutarimą, surinko ir perdavė teismui bylos medžiagą neatlikusi tranzito deklaracijų vertimo į lietuvių kalbą. Taigi apeliacinės instancijos teismas nutarimą grindė užsienio (suomių) kalba sudarytų dokumentų vertinimu ir aiškinimu.

6. Vilniaus teritorinės muitinės direktorius Arūnas Sarulis atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo palikti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį nepakeistą. Pareigūnas atsiliepime į prašymą nurodo:

6.1. Pareiškėjas, nukreipdamas nuo esmės, nepagrįstai teigia, kad minėta teisės norma gali būti pritaikoma tik prekių gavėjui (nagrinėjamas atvejis), kuris objektyviai žino, kad prekės gabenamos taikant Sąjungos tranzito procedūrą, ir jas priima. Pareiškėjas prašyme kelia klausimą dėl kitų asmenų (užsakovo arba vežėjo) patraukimo atsakomybėn dėl muitinės procedūrų nevykdymo, tačiau argumentai šiuo aspektu nėra susiję su nagrinėjama administracinio nusižengimo byla.

6.2. ANK 211 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pažeidimas sietinas su tam tikru specialiu subjektu, kuris yra saistomas prievolėmis su muitine. Nagrinėjamu atveju būtent M. O., prekių gavėjo atstovui, atsirado įsipareigojimų muitinei, todėl jis privalo atsakyti pagal nagrinėjamą ANK straipsnį. M. O., UAB „L“ komercijos direktorius, atsakomybės subjektu pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį tapo esant nustatytų įsipareigojimų paskyrimui.

6.3. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pasirinkta gynybinė pozicija, kad jis nieko nežinojo apie tranzitinį krovinį ir apie tai niekas neinformavo jo kaip prekių gavėjo, paneigta administracinio nusižengimo byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis: UAB „L“ veikė pagal jos ir užsakovės UAB „S“ 2019 m. balandžio 1 d. sudarytą logistikos paslaugų sutartį, kurioje nustatyta, kad vykdytojas turi teisę paprašyti užsakovo bet kokių duomenų, susijusių su kroviniu, kad galėtų tinkamai įvykdyti savo paslaugas; vykdytojas (UAB „L“) turi teisę atsisakyti priimti prekes, jei nėra tinkamų sandėliavimo sąlygų (licencijos, leidimų, temperatūrinių reikalavimų); vykdytojas (UAB „L“) turi teisę atsisakyti priimti prekes, jei jų negali identifikuoti kaip užsakovo prekių, nes prieš tai nebuvo įspėtas apie jų atvykimą. Iš šių nuostatų ir UAB „L“ komercijos direktoriaus pareiginių nuostatų, įtvirtintų II dalies 8, 11 punktuose, matyti, kad prekių gavėja UAB „L“, neįsitikinusi, kokias prekes gavo (nors privalėjo tai padaryti, nes pati prekių nepirko), priėmė jas į savo sandėlį. Todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (UAB „L“ komercijos direktoriaus) teigimas, kad UAB „L“ nežinojo, jog jai vežėja pristatė prekes, kurioms taikoma Sąjungos tranzito procedūra, jo kaltės nešalina, juolab kad M. O., kuris turi įgaliojimą organizuoti pakrovimo ir iškrovimo darbus (Komercijos direktoriaus pareiginių nuostatų 5.2 punktas) ir kuriam yra keliami didesnio rūpestingumo ir apdairumo reikalavimai, ne tik turi išmanyti krovinių gabenimo specifiką, tranzito procedūras, bet ir, kilus klausimų, pats privalėjo išsiaiškinti prekių statusą, taip pat galėjo nedelsdamas netrukdomai susisiekti ne tik su UAB „S“ darbuotoju K. V., kuris buvo nurodytas kaip prekių gavėjo kontaktinis asmuo ir turėjo informaciją, kad gautas krovinys yra muitinės prižiūrimos prekės, bet ir muitinės atstovais tam, kad galutinai įsitikintų dėl tranzito procedūros.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. Administracinėn atsakomybėn patraukto M. O. atstovo advokato J. Sakalausko prašymas atmestinas.

Dėl ANK 211 straipsnio 1 dalies taikymo

8. ANK

9. Apylinkės ir apygardos teismai šioje byloje pateikė skirtingą M. O. veikos vertinimą, priėmė skirtingus procesinius sprendimus. Abiejų instancijų teismai teisingai pažymėjo, kad ANK 211 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisės norma yra blanketinė, jos turinys atskleidžiamas Europos Sąjungos muitinės veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose (šiuo atveju 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso, 233 straipsnio 1, 2, 3 dalyse), tačiau skirtingai vertino šio turinio taikymą nagrinėjamoje situacijoje.

10. SMK 233 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Sąjungos tranzito procedūros vykdytojas atsako už visa tai, kas nurodyta toliau: a) už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių; b) už muitų teisės aktų nuostatų, susijusių su šia procedūra, laikymąsi; c) jeigu muitų teisės aktuose nenustatyta kitaip, už tai, kad būtų pateikta garantija, užtikrinanti galinčios atsirasti pareigos sumokėti importo ar eksporto muito sumą, atitinkančią skolą muitinei, arba kitus privalomuosius mokėjimus, nustatytus kitose atitinkamose galiojančių teisės aktų nuostatose, įvykdymą. Straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad procedūros vykdytojo pareiga įvykdoma ir tranzito procedūra baigiama, kai prekės, kurioms ši procedūra įforminta, ir būtina informacija yra prieinamos paskirties muitinės įstaigai. Straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prekių vežėjas arba gavėjas, kuris priima prekes žinodamas, kad jos gabenamos taikant Sąjungos tranzito procedūrą, taip pat atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių.

11. Nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar pareiškėjas laikėsi pirmiau nurodytų reikalavimų ir nepažeidė muitinės formalumų atlikimo tvarkos, turi būti įvertintas SMK 233 straipsnio 3 dalyje nustatytas pareiškėjo žinojimas apie gautam kroviniui taikomą Sąjungos tranzito procedūrą.

12. Apygardos teismas, priešingai nei apylinkės teismas, padarė išvadą, kad aplinkybės dėl UAB,,S“ kliento klaidos nurodant krovinio vežėjai UAB „V“ krovinio pristatymo vietą, t. y. gavėją UAB,,L“, pažeidėjo kaltės nešalina, šis turėjo žinoti, kad gautas krovinys yra tranzitinis. Apygardos teismas nusprendė, kad M. O. neatsargia kaltės forma padarė muitinio tikrinimo dėl tranzitinių prekių pateikimo tvarkos pažeidimą.

13. Byloje nustatyta, kad M. O. atstovaujama UAB „L“ pagal tris muitinės tranzito deklaracijas T1 MRN 20F1000000028932T6, T1 MRN 20F1000000028957T7 ir T1 MRN 20F1000000028861T0 (2020 m. balandžio 14 d.), kuriose tranzito užbaigimo terminas buvo nustatytas iki 2020 m. balandžio 20 d., nepateikė prekių per muitinės nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti. Pagal UAB,,L“ ir UAB,,S“ 2019 m. liepos 1 d. logistikos paslaugų sutartį UAB,,L“ naudos pagrindu vykdo UAB,,S“ įgaliojimu paslaugas: sandėliavimą; iškrovimą / perkrovimą / pakrovimą; apskaitą; matavimus; svėrimą; kitas paslaugas, kurias UAB,,L“ suteikia UAB,,S“ šios sutarties pagrindu. Kaip jau minėta, nėra ginčijama ir aplinkybė, jog UAB,,S“ klientas suklydo nurodydamas krovinio vežėjai UAB „V“ krovinio pristatymo vietą, t. y. gavėją UAB,,L“. Prekės vežėja UAB „V“ įmonei UAB „L“ krovinį pristatė 2020 m. balandžio 17 d., t. y. dar nepasibaigus tranzito terminui. Prekės buvo priimtos į UAB,,L“ sandėlį. Taip pat byloje nustatyta, jog UAB,,S“ klientų tranzitiniai kroviniai nukreipiami į UAB,,W“ sandėlį, o netranzitiniai, t. y. tie, kuriems netaikomos muitinės procedūros, – į UAB,,L“ sandėlį.

14. Išnagrinėjusi atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, teisėjų kolegija pritaria apygardos teismo išvadoms. Pažymėtina, kad SMK 233 straipsnio 3 dalyje nustatyti papildomi subjektai, kuriems kyla tame straipsnyje nustatyta atsakomybė už visų ir nepakeisto pavidalo prekių pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą. Nagrinėjamu atveju UAB „L“ priėmė minėtą tranzitinį krovinį savo dispozicijon ir šiuo disponavo nuo 2020 m. balandžio 17 d. iki 2020 m. balandžio 20 d., taigi M. O. atstovaujama bendrovė buvo faktinė krovinio gavėja. Atitinkamai UAB „L“ patenka į SMK 233 straipsnio 3 dalyje apibrėžtų subjektų ir šiems keliamas atsakomybės ribas.

15. Pagal ANK 7 straipsnį asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu šį pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Pagal ANK 9 straipsnio 3 dalį administracinis nusižengimas laikomas padarytu dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

16. Sutiktina su apygardos teismo išvada, kad M. O., būdamas UAB „L“ atstovas ir turėdamas įgaliojimą organizuoti pakrovimo ir iškrovimo darbus, priimdamas prekes, kurioms taikoma Sąjungos tranzito procedūra, elgėsi nerūpestingai, nors turėjo pareigą ir visas galimybes prieš priimdamas krovinį šį patikrinti ir įsitikinti dėl šio statuso. Priešingai nei teigiama prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, tai, kad anksčiau UAB „L“ nėra gavusi iš UAB „S“ krovinių, kuriems taikomos Sąjungos tranzito procedūros, bei tai, kad minėtoje tarp dviejų bendrovių sudarytoje sutartyje yra sulygta dėl prekių, kurioms nėra taikomos Sąjungos tranzito procedūros, nepašalina UAB „L“ pareigos tikrinti gaunamų prekių statuso ir priklausomai nuo to laikytis nustatytų procedūrų, terminų. Byloje nustatyta, kad prekės buvo išgabentos iš UAB „L“ tik po to, kai UAB „S“ klientas pastebėjo suklydęs dėl nurodyto gavėjo, o ne pačiam M. O. patikrinus gautų prekių statusą ir šių gavimo pagrindą. Taigi byloje pagrįstai konstatuota, kad M. O. galėjo ir turėjo žinoti apie faktiškai disponuojamų prekių pobūdį, t. y. šioms taikomą Sąjungos tranzito procedūrą

Dėl proceso reikalavimo pažeidimų

17. Nors pareiškėjas teigia, kad apygardos teismas nesilaikė ANK 567 straipsnio 1 dalies ir 569 straipsnio 4 dalies reikalavimų, susijusių su visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių ištyrimu, kadangi buvo padaryta klaidinga išvada dėl UAB „L“ komercijos direktoriaus M. O. žinojimo apie prekes, kurioms taikoma Sąjungos tranzito procedūra, tokie argumentai nepagrįsti. Byloje nenustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas M. O. administracinio nusižengimo bylą, neišsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pareiškėjo nurodytus ANK 567 straipsnio, 569 straipsnio pažeidimus. Priešingai, bylos medžiaga patvirtina, kad M. O. kaltė, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, pagrįsta iš įvairių šaltinių gautais įrodymais. Tai, kad apygardos teismo priimtas sprendimas neatitinka pažeidėjo lūkesčių, byloje surinkti įrodymai įvertinti ne taip, kaip jis to tikėjosi, nereiškia, kad byla išnagrinėta neišsamiai, o priimti sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti.

18. Pareiškėjas taip pat teigia, kad administracinio nusižengimo byla išnagrinėta nepaisant administracinio nusižengimo protokole suformuotų ribų. Su šiais argumentais taip pat nėra pagrindo sutikti. Kaip teisingai pažymima pareiškėjo prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos.

19. Šioje byloje tiek administracinio nusižengimo protokolas, tiek nutarimas atitinka jiems keliamus reikalavimus (ANK 609, 618 straipsniai). Abiejuose procesiniuose dokumentuose tiksliai nurodyta pažeidimo esmė ir veikos aplinkybės, ANK straipsnis, kuriame nustatyta atsakomybė, bei specialaus teisės akto nuostatos, kurių reikalavimus pareiškėjas pažeidė. Tai, kad Institucijos pareigūnui, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, buvo nustatytos kitos reikšmingos aplinkybės ir šios išvardytos priimtame nutarime, nesudaro prielaidos teigti apie administracinio nusižengimo protokole suformuotų kaltinimo ribų išplėtimą, kadangi pažeidimo esmė ir faktinės aplinkybės liko identiškos administracinio nusižengimo protokole nustatytoms aplinkybėms.

20. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Institucija, priimdama administracinio nusižengimo byloje nutarimą, surinko ir perdavė teismui bylos medžiagą neatlikusi tranzito deklaracijų vertimo į lietuvių kalbą. Pritartina, kad pagal ANK 568 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikoje administracinių nusižengimų teisena vyksta lietuvių kalba. Vadinasi, ANK įtvirtintas valstybinės kalbos principas įpareigoja visus procesinius veiksmus, jų rezultatus fiksuoti valstybine – lietuvių – kalba. Atitinkamai turi būti užtikrinta, kad byloje esantys dokumentai būtų išversti į lietuvių kalbą. Atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją, t. y. esant neišverstoms tranzito deklaracijoms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju buvo padarytas ANK 568 straipsnio 1 dalies pažeidimas.

21. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nei administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nei jo atstovas šio klausimo iki prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą pateikimo procese nekėlė (t. y. nei atliekant administracinio nusižengimo tyrimą, nei nagrinėjant bylą abiejų instancijų teismuose šis pažeidimas nebuvo nurodomas), administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovas aktyviai gynėsi nuo byloje pateikto kaltinimo padarius administracinį nusižengimą, kaltinimo aplinkybės buvo aiškios ir suprantamos, taip pat atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės dėl tranzito termino datos nustatymo buvo grindžiamos ir kitais byloje esančiais įrodymais (Institucijos paaiškinimu, UAB,,W“ raštu), šis pažeidimas vertintinas kaip neesminis ir nesutrukdęs administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui realizuoti savo teisę į gynybą. Be to, kaip matyti iš argumentų atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, pareiškėjas nekonkretizuoja, kaip toks formalus pažeidimas pažeidė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens procesines teises šioje byloje.

22. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad aptartas procesinis pažeidimas byloje nėra esminis ir neturėjo įtakos skundžiamos Vilniaus apygardos teismo nutarties teisėtumui. Naikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį, kaip to prašo pareiškėjas, pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjai Artūras Pažarskis

Alvydas Pikelis

Sigita Jokimaitė