Civilinė byla Nr. e2S-509-589/2023
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01431-2023-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1, 3.1.18.2.13; 3.3.2.3; 3.3.2.5
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugsėjo 13 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4093-1136/2023 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei I. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo ir kitų reikalavimų bei atsakovės I. K. priešieškinį ieškovui V. K. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys – S. K., akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Blender Lithuania“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Atsakovė I. K. (toliau – ir atsakovė) pateikė priešieškinį dėl santuokos nutraukimo esant ieškovo V. K. (toliau – ir ieškovas) kaltei, santuokoje įgyto (sukurto) nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe ir šio nekilnojamojo bei kilnojamojo turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, moralinės žalos atlyginimo. Priešieškinio reikalavimų užtikrinimui atsakovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos padaryti įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini).
2. Atsakovė nurodė, jog minėto statinio sukūrimui buvo panaudotos bendros santuokoje turimos lėšos, asmeninės lėšos, banko paskola. Gyvenamasis namas yra registruotas trečiojo asmens S. K. vardu, o prasidėjus teismo procesui, ieškovas, teikdamas ieškinį, nuslėpė faktines aplinkybes dėl santuokoje pasistatyto gyvenamojo namo, grasino ją išvaryti iš namų, nėra žinoma ieškovo ir minėto trečiojo asmens pozicija dėl namo pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. birželio 19 d. nutartimi atsakovės I. K. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintas.
4. Teismas sprendė, ka
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovė I. K. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. birželio 19 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovės I. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.
6. Nurodo, kad priešingai, nei nurodoma teismo nutartyje, atsakovė pateikė teismui pakankamai įrodymų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumu, tačiau teismas dalies šių aplinkybių visiškai nevertino, nors turėjo vertinti spendžiant, ar yra nustatyta viena iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, t. y. ar tikėtinai pagrindžiamas priešieškinio reikalavimas.
7. Pažymi, kad atsakovės priešieškinyje vienas iš reiškiamų reikalavimų, t. y. pripažinti gyvenamąjį namą, kuris įregistruotas trečiojo asmens S. K. vardu, bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, yra tiesiogiai susijęs su prašoma taikyti laikinąja apsaugos priemone. Minėtam turtui šiuo metu kokių nors disponavimo apribojimų ar suvaržymų nėra taikoma, todėl priešingai, nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, yra pakankamas pagrindas manyti, kad trečiajam asmeniui S. K. perleidus šį turtą tretiesiems asmenims, apsunkinus jį kitomis daiktinėmis teisėmis ir pan., galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl yra pagrindas taikyti atsakovės prašomas priešieškinio įvykdymo užtikrinimo priemones. Atsakovė faktiškai neturi jokių galimybių nuspėti bei patikrinti, ar ieškovas ir jo motina S. K. ketina pradėti, ar jau pradėjo gyvenamojo namo nuosavybės teisių perleidimo procedūrą ir / ar ėmėsi realių veiksmų suvaržyti teises į ginčo turtą.
8. Trečiasis asmuo S. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
9. Pažymi, kad nėra jokio teisinio pagrindo taikyti atsakovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę. Atsakovė jokio konkretaus reikalavimo S. K. neformuluoja, neginčija jos nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą pagrindo, o ir negali to daryti, nes gyvenamasis namas pastatytas už asmenines S. K. lėšas, gautas už daugiau kaip 1 mln. Lt parduotą dalį žemės sklypo. S. K. ir ieškovas teismui pateikė dokumentus, kurie patvirtina, kad būtent S. K. pasistatė gyvenamąjį namą savo lėšomis, sutiko, kad šis namas būtų įkeistas bankui, užtikrinant atsakovės ir ieškovo paskolos sutartį. Ginčo turtas iki šiol yra įkeistas, paskola negrąžinta. S. K. nesutinka, kad be teisinio pagrindo būtų suvaržomos nuosavybės teisės. Santuokos nutraukimo byloje sutuoktiniai dalinasi jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, tik toks turtas gali būti apsaugotas laikinomis apsaugos priemonėmis, tačiau ne trečiojo asmens turtas. Pažymėtina, kad atsakovė į gyvenamąjį namą nepretenduoja, ji yra pareiškusi ieškovui reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo, todėl trečiojo asmens teisės neturėtų būti varžomos.
10. Atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė nepateikė absoliučiai jokių įrodymų apie sutuoktinių investuotas lėšas į gyvenamąjį namą, tuo tarpu, kai sutuoktiniai skolinosi lėšas iš banko, gyvenamasis namas S. K. buvo jau pastatytas 76 proc. ir S. K. sutikimu įkeistas. Suteikusi teisę įsirengti ir gyventi gyvenamajame name, S. K. nesuteikė jokių nuosavybės teisių į jį.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovės I. K. atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.
12. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės I. K. prašymas taikyti laikinasias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė nenustatęs akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, jog nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl atsakovės priešieškinio preliminaraus pagrįstumo plačiau nepasisako.
Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui
13. Atskirajame skunde nurodoma, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog trečiajam asmeniui S. K. perleidus ginčytiną turtą tretiesiems asmenims, apsunkinus jį kitomis daiktinėmis teisėmis ir pan., galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl yra pagrindas taikyti atsakovės prašomas priešieškinio įvykdymo užtikrinimo priemones. Atsakovės įsitikinimu, ji faktiškai neturi jokių galimybių nuspėti bei patikrinti, ar ieškovas ir jo motina S. K. ketina pradėti, ar jau pradėjo gyvenamojo namo nuosavybės teisių perleidimo procedūrą ir / ar ėmėsi realių veiksmų suvaržyti teises į ginčo turtą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiems atskirojo skundo argumentams.
14. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis ir esmė – rizikos (grėsmės), kad ieškovui galbūt palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas ar jo įvykdymas bus apsunkintas, eliminavimas. Būtent grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nustatymas (kartu egzistuojant preliminaraus ieškinio pagrįstumo sąlygai) ir apsprendžia poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tokios grėsmės buvimas ar nebuvimas kiekvienu atveju vertinamas individualiai konkrečioje byloje pagal joje nustatytas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-464/2020). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1721-798/2017). CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, ar egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes, identifikavus, kokio teisinio rezultato ir kokių padarinių atsiradimo siekiama pareiškus atitinkamą reikalavimą ar reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-486-467/2023).
15. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, jog atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-241-241/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1590-302/2018; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019 ir kt.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju atsakovų nesąžiningumą visuomet privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris ir prašo atitinkamų priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1119-464/2017; 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-268-516/2019). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima ir tai, kad būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus teisminio ginčo objektams (konkrečiam turtui) lemia ne tik poreikis eliminuoti galimybę atsakovui pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant ar kitaip apsunkinant jam priklausantį turtą, bet ir poreikis išsaugoti paties ginčo objektą nepakitusiu. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė, kaip disponavimo ginčo objektu uždraudimas, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikoma prevencine priemone, užtikrinančia ginčo šalių status quo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-565-464/2016; 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-89-464/2020). Tuo atveju, kai ieškovas paduoda ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą, jeigu nėra duomenų dėl akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo ir neperspektyvumo, teismas paprastai turi tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-636-178/2015).
16. Nagrinėjamu atveju atsakovė I. K., teikdama prašymą taikyti lainiąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos padaryti įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise įregistruotas ieškovo motinos – trečiojo asmens S. K. – vardu, nepateikė jokių duomenų apie ieškovo ir trečiojo asmens S. K. nesąžiningumą. Byloje nėra pateikta duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog ieškovas ir trečiasis asmuo S. K. ketina paslėpti, perleisti minėtą gyvenąjį namą ar kitaip jį apsunkinti. Kaip teisingai nurodė pirmnosios instancijos teismas atsakovės teiginiai, esą ieškovas nuslėpė tokio turto buvimą teikdamas ieškinį, grasino išvaryti iš namų, nežinoma nuomonė dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, niekaip negali patvirtinti, kad ieškovas, o ypač trečiasis asmuo, pradėjo gyvenamojo namo nuosavybės teisių perleidimo procedūrą ar ėmėsi realių veiksmų suvaržyti teises į minėtą statinį.
17. Šiuo atveju reikšminga yra ir tai, kad santuokos nutraukimo byloje atsakovė vienu iš pareikšto priešieškinio reikalavimų aptariamo gyvenamojo namo nesiekia įgyti, o tik prašo priteisti piniginę kompensaciją, nurodydama konkrečią jos sumą. Kitaip tariant, palankaus atsakovei teismo sprendimo priėmimo atveju – patenkinus priešieškinio reikalavimą pripažinti gyvenamąjį namą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir priteisti ieškovo asmeninėn nuosavybėn gyvenamąjį namą, o atsakovei – nurodyto dydžio kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį – ginčo turtas natūra liktų ieškovui, kadangi atsakovės materialusis teisinis reikalavimas nėra tiesiogiai susijęs su konkrečiu turtu, daiktinėmis teisėmis į jį. Taigi, šiuo atveju nėra būtinybės siekti išsaugoti status quo ir ginčo turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepriklausomai nuo galimo ieškovo ir trečiojo asmens S. K. nesąžiningumo.
Dėl bylos procesinės baigties
18. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai atsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, taikė proceso teisės normas, dėl ko pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro. Dėl nurodyto skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
19. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl sumokėto žyminio mokesčio
20. Atsakovė I. K., pateikdama atskirąjį skundą, sumokėjo 55 Eur žyminio mokesčio. CPK 80 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Pagal CPK 80 straipsnio 5 dalį, už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl CK numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. Sistemiškai taikant CPK 80 straipsnio 2 dalį ir 5 dalį, žyminis mokestis už atskirąjį skundą dėl šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių neturėjo būti mokamas. Atsižvelgiant į tai, už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas atsakovei (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
n u t a r i a:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Grąžinti atsakovei I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 55 Eur (penkiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. birželio 26 d. mokėjimo nurodymu Nr. 28. Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Rita Dambrauskaitė
