Dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo

Civilinė byla Nr. e2A-388-544/2023

Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00914-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1

(S)

PANEVĖŽIO apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 12 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Ramunės Čeknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Dambrauskaitės ir Dalios Pranckienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. R. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2023-03-01 sprendimo dalies panaikinimo civilinėje byloje Nr. e2-202-335/2023 pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovui L. R. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugų skyrius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė 2022-11-11 teismui pateiktu ieškiniu prašė nutraukti jos ir atsakovo (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl sutuoktinio kaltės; nustatyti nepilnametės dukros E. R. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo po 250 Eur išlaikymą dukrai, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės; priteisti iš jo 900 Eur išlaikymo įsiskolinimą; padalinti kreditorinius įsiskolinimus, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei iki santuokos turėtą pavardę; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ir atsakovas taikiai susitarė dėl visų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų ir 2023-02-23 teismui pateikė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2023-03-01 sprendimą priėmė bylą išnagrinėję pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXV skyriaus nuostatas. Teismas sprendimu nutraukė I. R. ir L. R. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Utenos rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtino I. R. ir L. R. pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismo sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi (4 punktas) šalys susitarė dėl tokios atsakovo L. R. bendravimo su vaiku tvarkos:

- Kol dukrai (duomenys neskelbtini) sukaks treji metai, t. y. iki (duomenys neskelbtini):

- L. R. kas antrą sekmadienį bendrauja su dukra E. nuo 10 val. iki 17 val., tris mėnesius kartu dalyvaujant motinai, o vėliau nedalyvaujant motinai, įgis teisę išsivesti/išsivežti dukrą iš jos gyvenamosios vietos;

- Paprastomis savaitės dienomis tėvas bendrauja su dukra pagal savo galimybes.

- Nuo (duomenys neskelbtini) tėvas su dukra E. bendrauja šia tvarka:

- Kas antrą mėnesio savaitgalį penktadieniais L. R. pasiima dukrą E. iš jos gyvenamosios vietos nuo 17 val. iki 19 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadieniais iki 19 val.;

- Poriniais metais Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 24 ir 25 d.) dukra praleidžia su motina, antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) - su tėvu; neporiniais metais - Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 24 ir 25 d.) dukra praleidžia su tėvu, antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) - su motina;

- Neporiniais metais pirmąją Velykų dieną dukra praleidžia su tėvu, antrąją - su motina; poriniais metais - pirmąją Velykų dieną dukra praleidžia su motina, antrąją - su tėvu;

- Per tėvo gimtadienį (duomenys neskelbtini) tėvas bendrauja su dukra nuo 12 val. iki 19.30 val. (jeigu kovo 18 d. yra darbo diena) arba nuo kovo 18 d. 17 val. iki kovo 19 d. 19.30 val. (jeigu kovo 19 d. yra ne darbo diena), turėdamas teisę pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos su nakvyne;

- Kas antrą dukters gimtadienį (duomenys neskelbtini) tėvas bendrauja su ja nuo 12 val. iki 19.30 val. (jeigu kita po vaiko gimtadienio diena yra darbo diena), nuo 17 val. iki kitos dienos 19.30 val. (jeigu kita po vaiko gimtadienio diena yra ne darbo diena), turėdamas teisę pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos su nakvyne;

- Jeigu pagal grafiką nustatytu laiku L. R. neturi galimybės bendrauti su dukra, jis privalo apie tai informuoti vaiko motiną telefono skambučiu/sms žinute ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki nustatytos bendravimo dienos;

- Jeigu pagal grafiką nustatytu laiku dėl tam tikrų priežasčių, nepriklausančių nuo tėvo, jo bendravimas su dukra negalimas (pvz. dėl mergaitės ligos ir pan.), vaiko motina privalo apie tai informuoti tėvą skambučiu/sms žinute ne vėliau kaip prieš dvi valandas iki nustatytos valandos;

- I. R. įsipareigoja netrukdyti dukters bendravimui su tėvu bet kuriomis ryšio priemonėmis;

- Susirgus vaikui būnant pas kurį nors iš tėvų, jie įpareigoja nedelsiant telefonu apie tai informuoti vienas kitą;

- Kiekvienas iš tėvų turi teisę nekliudomai lankyti dukrą jos ligos metu nepriklausomai nuo to, pas kurį iš tėvų tuo metu ji slaugoma, taip pat nuo to, ar yra stacionarioje gydymo įstaigoje;

- Tuo atveju, jei vaiko liga sutampa su tėvui skirto bendravimo laikotarpiu, jis perkeliamas į kaip įmanoma artimesnį laiką po vaiko ligos;

- Pasikeitus šalių gyvenamajai vietai, šalys privalo apie tai informuoti vienas kitą ne vėliau kaip kitą dieną.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4. Apeliaciniu skundu ieškovė (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2023-03-01 sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalį nuo 4.1 iki 4.2.3 punkto ir ją išdėstyti taip:

Iki (duomenys neskelbtini) atsakovas su dukra bendrauja tokia tvarka:

- Atsakovas su dukra bendrauja per savaitę du kartus atvykdamas į vaiko gyvenamąją vietą. Neporinę savaitę po teismo nutarties įsigaliojimo atsakovas su dukra bendrauja antradieniais ir ketvirtadieniais su vaiku bendraudamas nuo 17.30 val. iki 20.30 val. Porinę savaitę po teismo nutarties įsigaliojimo atsakovas su dukra bendrauja trečiadieniais atvykdamas į jos gyvenamąją vietą nuo 17.30 val. iki 20.30 val. ir šeštadieniais, atvykdamas į vaiko gyvenamąją vietą nuo 10.00 val. iki 15.00 val.

- Atsakovo ir vaiko bendravime dalyvauja apeliantė, kuri į tėvo ir vaiko bendravimą nesikiša, tačiau privalo sudaryti tinkamas bendravimo sąlygas.

- Iki (duomenys neskelbtini) neporiniais metais apeliantė su dukra sutinka Šv. Kūčias ir praleidžia Šv. Kalėdų bei Šv. Velykų pirmas dienas, atsakovas su dukra praleidžia Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų antras dienas į vaiko gyvenamąją vietą atvykdamas ir su dukra jos gyvenamoje vietoje būdamas nuo 11.00 val. iki 17.00 val.“

- Nuo (duomenys neskelbtini) atsakovas su dukra bendrauja neporinėmis savaitėmis savaitgaliais dukrą pasiimdamas į savo gyvenamąją vietą penktadienį 17.30 val. ir į jos gyvenamąją vietą grąžindamas sekmadieniais 16.00 val.

- Porinėmis savaitėmis atsakovas su dukra bendrauja antradieniais ir ketvirtadieniais vaiką iš jos gyvenamosios vietos pasiimdamas 17.00 val. ir grąžindamas 20.00 val.

- Atsakovas su dukra kiekvienais metais praleidžia 14 kalendorinių dienų atostogų.

- Neporiniais kalendoriniais metais atsakovas su dukra praleidžia Šv. Velykas ir Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas. Poriniais kalendoriniais metais apeliantė su dukra praleidžia Šv. Velykas, Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas.“

- Apeliantė ir atsakovas dėl bendravimo su vaiku pasilieka teisę susitarti kitaip, nei numatyta šioje bendravimo tvarkoje.

5. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad, nors bylos šalys pirmosios instancijos teismui pateikė santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, o tai reiškia, kad suprato sutarties galimas teisines pasekmės, tačiau mano, jog šalys tinkamai neįvertino aplinkybių, susijusių su vaiko raida, vaiko santykio su atsakovu nebuvimo ir fakto, kad bendravimo tvarka yra nevisiškai konkreti.

6. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą neįvertino aplinkybės, kad E. R. (gim. (duomenys neskelbtini) iki šiol yra maitinama motinos pienu. Tai reiškia, kad jeigu vyktu toks atsakovo ir vaiko bendravimas, koks yra numatytas pirmosios instancijos teismo sprendime, kiltų didelių problemų, nes pats atsakovas negalėtų maitinti dukros.

7. Nurodo, kad priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovui trūksta vaiko auklėjimo, priežiūros, ugdymo ir auginimo žinių. Atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai skyriaus 2022-10-27 sudarytame Pagalbos plane atsakovui buvo keliamas tikslas stiprinti tėvystės įgūdžius, o taip pat numatytas uždavinys esant poreikiui lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių lavinimo grupes arba individualiais psichologo konsultacijas vaiko auklėjimo ir priežiūros klausimais. Šiems įsipareigojimams atlikti buvo skirta 3 mėnesiai. Bylos medžiagoje nėra informacijos apie tai, kad atsakovas būtų lankęs psichologo konsultacijas ar pozityvios tėvystės įgūdžių lavinimo grupes, todėl galima teigti, kad jis neįgijo reikiamų įgūdžių dukros auginimui.

8. Apeliantė nurodo ir tai, kad atsakovas 2023-03-12 atvykęs į jos ir dukros gyvenamąją vietą sukėlė konfliktą, dėl ko buvo iškviesti policijos pareigūnai. Konfliktinė situacija užfiksuota 2023-03-16 Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. (duomenys neskelbtini)

9. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas šalių sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuria šalys susitarė dėl bendravimo tvarkos su vaiku, nebuvo aktyvus ir neatkreipė dėmesio į tai, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartis iš esmės pažeidžia nepilnametės dukros teises ir teisėtus interesus.

10. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas L. R. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nurodo, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos, užtikrinančios jo galimybes bendrauti su dukra, su ieškove buvo derinamos ilgą laiką, sudarant sutartį buvo atsižvelgta į abiejų šalių pozicijas. Mano, jog ieškovė teikdama apeliacinį skundą piktnaudžiauja savo teisėmis. Teigia, jog ieškovės apeliacinio skundo argumentas, kad ji iki šiol krūtimi maitina dukrą, yra išgalvotas. Atsakovo manymu, ieškovė sąmoningai daro viską, kad ribotų jo galimybes matytis su dukra ir su ja bendrauti. Paaiškino, jog šiuo metu Vilniaus miesto Krizių centre lanko tėvystės kursus. Nurodo, kad šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), o ieškovė su judviejų dukra išvyko gyventi pas savo motiną į (duomenys neskelbtini), todėl apeliaciniame skunde siūloma bendravimo su dukra jam yra nepriimtina. Paaiškino, kad jo santykiai su ieškovės motina yra prasti, todėl jis siekia su vaiku bendrauti neutralioje aplinkoje. Neprieštarauja, kad jo bendravime su dukra dalyvautų ir ieškovė. Paaiškino, kad 2023-03-12 konfliktas tarp šalių įvyko dėl to, kad ieškovė nesutiko vykti į neutralią vietą, kad jis dalyvaujant ieškovei galėtų bendrauti su dukra.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

13. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė 2023-03-16 vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. (duomenys neskelbtini) kurią prašo pridėti prie bylos.

14. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).

15. Nors apeliantė nemotyvavo prašymo pridėti prie bylos 2023-03-16 vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau nustatyta, kad ji sudaryta po skundžiamo sprendimo priėmimo, jos turinys susijęs su apeliacinio skundo argumentais, naujas įrodymas teikiamas šeimos byloje nepiktnaudžiaujant teise, todėl priimamas ir vertinamas byloje esančių įrodymų visumoje pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė 2022-11-11 teismui pateiktu ieškiniu prašė nutraukti jos ir atsakovo santuoką, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, priteisti jam išlaikymą bei išlaikymo įsiskolinimą, padalinti šalių santuokoje įgytą turtą. Apeliantė ir atsakovas 2023-02-23 teismui pateikė prašymą nutraukti jų santuoką bendru abiejų sutuoktinių sutikimu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnio pagrindu ir patvirtinti jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXV skyriuje nustatyta tvarka 2023-03-01 sprendimu prašymą patenkino, nutraukė šalių sudarytą santuoką ir patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 4 punkte buvo susitarta dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos.

17. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalis dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18. Iš Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2023-03-01 sprendimu patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos (3 nutarties punktas) ir apeliantės apeliaciniu skundu prašomos patvirtinti naujos bendravimo su vaiku tvarkos (4 nutarties punktas) matyti, jog apeliantė iš esmės pageidauja, kad, kol vaikui sueis 4 metai, vaiko ir atsakovo susitikimų metu dalyvautų ir ji (pirmosios instancijos sprendimu tokia tvarka numatyta iki vaikui sueis 3 metai) bei tai, kad atsakovas su vaiku bendrautų daugiausia darbo dienomis (pagal pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytą tvarką atsakovas daugiausia su vaiku bendrauti turi savaitgaliais).

Dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais remiantis prašoma pakeisti teismo sprendimu patvirtą santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalį nuo 4.1 iki 4.2.3 punkto dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių teismas, prieš tai patikrinęs jos sąlygų teisėtumą, patvirtina sprendimu, kuriuo nutraukia santuoką. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį.

20. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Pirmiau aptartos įstatymo nuostatos taikytinos atsižvelgiant į šeimos santykių teisinio reguliavimo principus – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, vaikų auklėjimo šeimoje, tėvystės ir motinystės tarpusavio papildomumo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

21. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 34 punktas). Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyrium. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014).

22. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad šalys, teismui pateikdamos santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, tinkamai neįvertino aplinkybių, susijusių su vaiko raida, vaiko santykio su atsakovu nebuvimo. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

23. Pažymėtina, kad pati apeliantė apeliaciniame skunde teigia, jog pateikdamos santuokos nutraukimo sutartį šalys suprato jos teisines pasekmes, ir nurodo neprieštaraujanti, kad atsakovas bendrautų su dukra, kad tarp jų užsimegztų glaudus emocinis – socialinis ryšys, tačiau nori, jog atsakovas elgtųsi brandžiai ir atsakingai dukters atžvilgiu, o jų tarpusavio bendravimas būtų kokybiškas.

24. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytam argumentui, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos, užtikrinančios atsakovo galimybes bendrauti su dukra, su ieškove buvo derinamos ilgą laiką, sudarant sutartį buvo atsižvelgta į abiejų pusių pozicijas. Kad šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartis buvo derinama ilgą laiką dalyvaujant šalių atstovams advokatams ir atitiko šalių valią byloje patvirtina: 2023-01-23 atsakovo atstovės advokatės prašymas, kuriame ji nurodo, kad šalys nuo sausio mėnesio derasi dėl taikaus ginčo sureguliavimo; 2023-02-23 parengiamojo teismo posėdžio įrašas, kuriame abiejų šalių atstovai, pačioms šalims dalyvaujant ir neprieštaraujant, paaiškino, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas kruopščiai rengė beveik du mėnesius, siuntė viena kitai, redagavo, kol surado abiem pusėms priimtiną variantą; aplinkybė, kad ieškovė su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo kreipėsi 2022-11-11, o šalių sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis teismui pateikta tik 2023-02-23. Be to, byloje nėra duomenų, kad nustatant teismui pateiktos tvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas apeliantės valia buvo įtakota atsakovo ar kitų jos tikrąją valią paveikusių aplinkybių.

25. Apeliantė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, jog apeliantė savo dukrą iki šiol maitina krūtimi, todėl įgyvendinant pirmosios instancijos teismo sprendimu patvirtintą bendravimo su vaiku tvarką kils didelės problemos, nes atsakovas pats negalės maitinti dukros. Apeliacinės instancijos teismas tokiam apeliantės argumentui nepritaria. Pirmiausia, aplinkybė, jog vaikas maitinamas tik motinos pienu, yra vien tik apeliantės tvirtinimas, nepagrįstas kitais įrodymais, o atsakovas tvirtina priešingai, nes teigia, kad šis argumentas išgalvotas. Bet kuriuo atveju apeliantei ši aplinkybė neabejotinai buvo žinoma, bet ji nebuvo kliūtis sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalims susitarti dėl tokios atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, kai vaikas su atsakovu iki (duomenys neskelbtini) gali bendrauti ir ne atsakovės gyvenamoje vietoje, taip pat penktadieniais – sekmadieniais. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugų skyriaus 2022-12-20 išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad jai taip pat buvo žinoma, kad E. R. (gim. (duomenys neskelbtini) yra maitinama krūtimi, tačiau šalims 2023-02-23 pateikus santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, tarnyba 2023-02-20 pateiktoje išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nenurodė, kad šalių sutarta bendravimo su vaiku tvarka pažeistų vaiko interesus. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad šiuo metu šalių dukrai yra beveik (duomenys neskelbtini) metų, o byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog aptariama aplinkybė išliks iki ieškovės skunde nurodyto laiko (duomenys neskelbtini). Be to, apeliantė įtikinamais ir pagrįstais argumentais nepagrindė, kodėl atsakovo bendravimo su dukra terminą, nuo kurio siekia pakeisti bendravimo tvarką, prailgino būtent iki (duomenys neskelbtini).

26. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad atsakovui trūksta vaiko auklėjimo, priežiūros, ugdymo ir auginimo žinių. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra ginčo, kad atsakovui trūko tėvystės įgūdžių, tai atsiliepime į apeliacinį skundą patvirtino ir pats atsakovas, nurodydamas, jog šiuo metu Vilniaus miesto Krizių valdymo centre lanko tėvystės kursus. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovo tėvystės įgūdžių trūkumas nagrinėjamu atveju nėra pagrindas apriboti atsakovo bendravimą su vaiku, nes nepagrįstai ribojant bendravimą tėvystės įgūdžiams susiformuoti galimybės tik mažės. Byloje nėra patikimų objektyvių duomenų, jog dėl tėvystės įgūdžių trūkumo atsakovui bendraujant su vaiku buvo (gali būti) pažeisti jo interesai. Pažymėtina, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugų skyriaus 2022-12-20 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ir apeliantei išvados pateikimo metu nuo 2022-10-20 buvo taikoma atvejo vadyba ir teikiamos socialinės paslaugos dėl 2022-11-09 ir 2022-11-25 fiksuotų vaiko teisių pažeidimų dėl pažeistos vaiko teisės bendrauti su tėvais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstai apribojant atsakovo bendravimą su vaiku būtų pasiekti priešingi tikslai, t. y. būtų apribota vaiko teisė kurti nuolatinį ir pastovų ryšį su tėvu.

27. Apeliantė, prašydama pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, apeliaciniame skunde nurodo, jog atsakovas 2023-03-12 atvykęs į apeliantės ir jos dukros gyvenamąją vietą sukėlė konfliktą, dėl ko buvo iškviesti policijos pareigūnai. Konfliktinė situacija užfiksuota 2023-03-16 Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. (duomenys neskelbtini) Pažymėtina, kad byloje esanti Vaiko teisių apsaugų skyriaus 2022-12-20 išvada patvirtina, jog tarp šalių jau ir anksčiau kildavo konfliktai dėl bendravimo su vaiku, tačiau šie konfliktai nesudarė pagrindo nustatyti tokios bendravimo su vaiku tvarkos, kad nutrūktų vaiko bendravimas su tėvu.

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi 2023-03-16 Vaiko situacijos vertinimo anketoje užfiksuotus duomenis, nagrinėjamoje byloje negali padaryti vienareikšmiškos išvados, kad 2023-03-12 konfliktas kilo išimtinai dėl atsakovo netinkamo veikimo siekiant pabendrauti su nepilnamečiu vaiku. Iš surinktų duomenų akivaizdu, kad šis konfliktas kilo dėl abiejų vaiko tėvų nesugebėjimo tarpusavyje susitarti ir veikti taip, kad jų asmeniniai nesutarimai neigiamai neįtakotų sklandžiam atskirai gyvenančio tėvo bendravimui su vaiku, ir tikėtina tai, o ne skunde nurodyti argumentai, įtakojo apeliantės siekį pakeisti skundžiamu teismo patvirtintiną bendravimo su vaiku tvarką.

29. Teismo sprendimu nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka gali būti keičiama paaiškėjus, kad ji neatitinka vaiko interesų dėl to, kad yra sunkiai įgyvendinama dėl vaiko amžiaus ar kitų su vaiku susijusių aplinkybių. Šiuo atveju skundžiamu teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka 2023-03-12 negalėjo būti pažeista, nes turėjo įsigalioti sprendimui įsiteisėjus, kadangi sprendimo dalies dėl bendravimo tvarkos nebuvo leista vykdyti skubiai. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2022-12-01 nutartimi, panaikinamos sprendimui įsiteisėjus. Vadinasi 2023-03-12 atsakovo bendravimas su vaiku turėjo vykti pagal 2022-12-01 nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo numatytą tvarką: „atsakovas L. R. <...> gali bendrauti su nepilnamete dukra E. R. <....> I. R. gyvenamojoje ar kitoje sutartoje vietoje, prieš tai iš anksto suderinęs laiką“. Taigi ir atsakovo siekimas susitarti su apeliante, kad jis 2023-03-12 galėtų bendrauti su dukra ne jos gyvenamoje vietoje, atitiko minėtos nutarties turinį, tačiau bendravimo laikas ne apeliantės gyvenamojoje vietoje, tikėtina, nebuvo iš anksto suderintas, dėl ko ir kilo konfliktas.

30. Apeliantė apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas šalių sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuria šalys susitarė dėl bendravimo tvarkos su vaiku, nebuvo aktyvus ir neatkreipė dėmesio į tai, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartis iš esmės pažeidžia nepilnametės dukros teises ir teisėtus interesus. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.

31. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad, jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina.

32. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo patvirtina šalių bendravimo su vaiku tvarka nepažeidžia nepilnametės dukros teisių ir teisėtų interesų. Priešingai, apeliantės prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka, pagal kurią atsakovas su vaiku daugiau laiko bendrautų darbo dienomis, o ne savaitgaliais, kaip santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje susitarė šalys, tik apribotų atsakovo bendravimą su vaiku. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgiant į tai, kad byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog apeliantė su dukra šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), o atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini). Byloje esant duomenims, kad atsakovas yra dirbantis (atsakovas dirba UAB (duomenys neskelbtini), nustatymas tokios bendravimo tvarkos, kai atsakovas bendrauti su vaiku turi atvykti į (duomenys neskelbtini) darbo dienomis 17.30 val. ir bendrauti iki 20.30 val., nepagrįstai apsunkina ir riboja atsakovo teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kartu tai gali pažeisti ir nepilnamečio vaiko interesą turėti abiejų tėvų paramą, kai to reikia, išlaikyti nuolatinį vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu, be to, labai tikėtina, kad bendravimas su mažamečiu vaiku iki 20.30 val. gali pakenkti normaliam vaiko dienos/nakties rėžimui.

33. CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga šeimos bylose būti aktyviam. Pagal šio straipsnio 1-4 dalis aktyvus teismas reiškia ne tik teismo teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, tačiau ir pareigą siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, imtis priemonių sutaikyti šalis (CK 3.64 straipsnis, CPK 384 straipsnio 3 dalis), teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas, taikyti alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CK 3.183 straipsnio 2 dalis) ir specialias laikinąsias apsaugos priemones, išvardytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje. Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva.

34. Tačiau CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtyje. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje, tik byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose.

35. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas šioje šeimos byloje nebuvo aktyvus, tačiau nepagrindžia kokiais konkrečiais aspektais pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, nebuvo aktyvus. Iš 2023-02-23 teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad teismo posėdis vyko žodinio proceso tvarka, jame dalyvavo abi šalys, kurias atstovavo advokatai. Minėta, kad abiejų šalių advokatai patvirtino, o ir pačios šalys to nepaneigė, jog derybos dėl santuokos nutraukimo sąlygų vyko beveik du mėnesius, šalys sutarties projektą siuntė viena kitai, redagavo sąlygas. Teismo posėdyje bylą nagrinėjusi teisėja aptarė sutarties sąlygas, aiškinosi jų atitikimą šalių valiai, vaiko interesams, atskirai atkreipė dėmesį, kad sutartyje nustatyta detali atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, tačiau nei vienas proceso dalyvis į tai jokių abejonių neišsakė ir nesutikimo su sutartyje nurodyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka nepareiškė.

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi šios nutarties 33-35 punktuose nurodytą teisinį reguliavimą ir nustatytas aplinkybes, vertina, kad abi šalys byloje dalyvavo lygiomis teisėmis, buvo atstovaujamos advokatų, todėl, vadovaudamasi rungimosi ir dispozityvumo principais, nenustatė šių principų išimtis pagrindžiančių aplinkybių ir CPK 376 straipsnio nuostatų pažeidimo.

Dėl bylos procesinės baigties

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus ir byloje esančius kitus įrodymus, byloje nenustatė faktinio ir teisinio pagrindo pakeisti teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4 punkte nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, kuri yra orientuota į maksimalų laiko, kurį dukra praleidžia su kiekvienu iš tėvų, suvienodinimą.

38. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patvirtinęs šalių sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė nutartyje nurodytas materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39. Teisėjų kolegija, pasisakiusi dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, vertina, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui ir neturi esminės reikšmės šios bylos teisiniam rezultatui, todėl dėl jų atskirai nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K 3 295-219/2020 59 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

40. Atsakovas byloje pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų. Minėtas išlaidas patvirtina mokėjimo dokumentai, jų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Byloje ieškovės apeliacinį skundą atmetus, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

n u t a r i a :

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2023-03-01 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtoms teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Ramunė Čeknienė

Rita Dambrauskaitė

Dalia Pranckienė