Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko globos vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo atsakovams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)

Civilinė byla Nr. e2A-380-589/2023

Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00066-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6; 3.1.12.1; 3.1.12.12.3; 3.1.12.13; 3.3.1.19.8; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 12 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvidos Jasaitytės-Pralgauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) 2023 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1312-434/2023 pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko globos vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo atsakovams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir ieškovė) prašė neterminuotai apriboti tėvų valdžią (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (toliau – ir atsakovė, ir atsakovas, ir atsakovai) jų nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, priteisti iš atsakovų nepilnamečiam vaikui (duomenys neskelbtini) po 150 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki jo pilnametystės, taip pat prašė nustatyti (duomenys neskelbtini) globos vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su laikinąja globėja.

2. Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nuo 2022 m. rugpjūčio 30 d. buvo apgyvendintas pas močiutę (duomenys neskelbtini), nes jis iš šeimos buvo paimtas dėl abiejų tėvų girtavimo ir pavojaus jo sveikatai bei vystymuisi. 2022 m. rugsėjo 15 d. (duomenys neskelbtini) nutartimi buvo išduotas leidimas paimti šį vaiką iš jo įstatyminių atstovų, 2022 m. rugsėjo 21 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu jam buvo nustatyta laikinoji globa, o jo laikinąja globėja paskirta močiutė (duomenys neskelbtini). Per visą laiką, kai vaikas buvo apgyvendintas pas močiutę, situacija iš esmės nepasikeitė, nes tėvai juo nesirūpina, išlaikymo nemoka, juo nesidomi. Abu atsakovai pripažįsta, kad patys nesugebės vaiku pasirūpinti, nes neturi tam galimybių. Atsakovė iš esmės savo gyvenimo būdo nekeičia, girtauja ir noro rūpintis sūnumi neišreiškė. Duomenų, kad padėtis galėtų pasikeisti, nėra, todėl prašo neterminuotai apriboti jų valdžią šio vaiko atžvilgiu ir tenkinti kitus ieškinyje nurodytus reikalavimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. (duomenys neskelbtini) 2023 m. kovo 8 d. sprendimu ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies: neterminuotai apribota atsakovų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tėvų valdžią nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, nustatyta (duomenys neskelbtini) globos vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su laikinąja globėja, iš atsakovės (duomenys neskelbtini) po 100 Eur, iš atsakovo (duomenys neskelbtini) po 150 Eur išlaikymas nepilnamečiam vaikui (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. sausio 17 d. iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuspręsta sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

4. Teismas nustatė, kad atsakovai yra (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Šeimai nuo 2018 m. liepos 13 d. iki 2020 m. sausio 15 d. buvo taikoma atvejo vadyba, sudarytas pagalbos šeimai planas, teikiama socialinio darbuotojo pagalba. Dėl abiejų tėvų girtavimo ir tarpusavio konfliktų bei vaikui nesaugios aplinkos vaikas 2022 m. liepos 22 d. buvo paimtas iš šeimos ir apgyvendintas budinčio globotojo šeimoje, kadangi jų nepavyko apgyvendinti pas emociniais ryšiais susijusius asmenis. Vaikas nuo 2022 m. rugpjūčio 30 d. buvo apgyvendintas pas močiutę (duomenys neskelbtini). 2022 m. rugsėjo 15 d. (duomenys neskelbtini) nutartimi buvo išduotas leidimas paimti vaiką iš jo įstatyminių atstovų, 2022 m. rugsėjo 21 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu jam buvo nustatyta laikinoji globa, o jo laikinąja globėja paskirta močiutė (duomenys neskelbtini).

5. Teismas vertino, kad ieškovo atstovės argumentus apie tai, kad atsakovai savo gyvenimo būdo nekeičia, sūnumi nesirūpina, neteikia jokios paramos, abu atsakovai teigia negalintys pasirūpinti savo sūnumi, atsakovė nedirba, neaugina ir dar dviejų savo nepilnamečių vaikų, girtauja, kas rodo, kad jie negali užtikrinti visapusiško vaiko ugdymo bei reikalingos jam priežiūros, juo nesirūpina, o duomenų, kad padėtis galėtų pasikeisti, nėra, patvirtina ir trečiojo asmens paaiškinimai bei visi byloje esantys rašytiniai duomenys bei pateikta išvada. Šių byloje nustatytų aplinkybių neginčija ir abu atsakovai, nes atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, priešingų, nei nurodyta ieškinyje, įrodymų teismui nepateikė, kas rodo jų abiejų abejingą požiūrį į su jų vaiku susijusių klausimų sprendimą. Esant visoms šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas tėvų valdžia atsakovams šio vaiko atžvilgiu apribojo neterminuotai, nes savo vaiko atsakovai neaugina, neauklėja, neišlaiko, savo elgesiu daro jam ypatingą žalą, o duomenų, jog padėtis galėtų pasikeisti, byloje surinkta nėra.

6. Teismas nustatė, kad atsakovai yra jauni, duomenų, kad jie būtų nedarbingi, pateikta nėra. Atsakovai neteikia savo vaikui jokio išlaikymo, todėl išlaikymas iš atsakovų vaikui priteistinas kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur iš tėvo ir po 100 Eur iš motinos (atsižvelgiant į tai, kad ji turi išlaikyti dar du nepilnamečius vaikus) iki jo pilnametystės, nes toks išlaikymo dydis gali patenkinti būtiniausius vaiko poreikius. Duomenų, kad atsakovai išsigalėtų savo vaikui teikti didesnį išlaikymą, nei to prašo ieškovė, byloje nėra.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

7. Atsakovas (duomenys neskelbtini) apeliaciniu skundu prašo atmesti ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį, panaikinti laikiną globą iš (duomenys neskelbtini), pakeisti nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) globos vietą adresu (duomenys neskelbtini).

8. Nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu, kadangi apie ieškovės planus ir ruošiamus procesus nežinojo, nebuvo apie tai informuotas, teismo procesas vyko ir teismo sprendimas buvo priimtas jam nežinant ir nedalyvaujant. Šaukimo į teismo posėdį jis negavo. Mano, jog teismas negali priimti tokių sprendimų, neįvertinęs visų aplinkybių, neapklausęs bent vieno iš tėvų.

9. Pažymi, kad nepilnamečio vaiko atžvilgiu jokių pažeidimų nepadarė, nesutinka su teismo nurodyta aplinkybe, kad abu atsakovai girtauja. Paaiškina, kad su atsakove jau daugiau nei metai kartu negyvena, pagal susitarimą vaikas augo pas atsakovę, su atsakove bendraudavo vaiko klausimais. (duomenys neskelbtini) yra jo mylimas vaikas, byloje pateikta informacija, kad atsakovas vengia atsakomybės ir nededa jokiu pastangų dėl savo vaiko, neatitinka tikrovės. Ieškovė nepalaikė su atsakovu jokio ryšio, neteikė jokios informacijos ir nežino esamos padėties. Nuo to laiko, kai vaikui buvo nustatyta laikina globa su (duomenys neskelbtini), neturėjo jokių pasiūlymų pasiimti vaiką. (duomenys neskelbtini) neleido pasiimti vaiką, motyvuodama tuo, kad tai daryti jai draudžia Vaiko teisių apsaugos tarnyba.

10. Pažymi ir tai, kad iki dabar yra padaręs nemažai darbų, šiuo metu sąlygos vaikui augti yra geros, todėl vaiku pasirūpinti gali pats. Nuo 2018 m. gegužės 14 d. vykdo individualią veiklą, gauna pastovias pajamas, namų aplinka vaikui nėra svetima, kadangi nuo kūdikystės iki skyrybų ir po skyrybų vaikas ne kartą ten lankydavosi. Rūpintis vaiku padės artimieji, taipogi neatsisakys bendradarbiavimo su Vaikų teisių apsaugos tarnyba. Iš atsakovės jokio prisidėjimo prie vaiko išlaikymo neprašys.

11. Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

12. Nurodo, kad teismas, skundžiamu sprendimu neterminuotai apribojęs atsakovo tėvo valdžią vaiko atžvilgiu, užtikrino geriausius vaiko interesus. Pažymi, kad atsakovas vaiku nesirūpina nuo 2021 m. pradžios, kuomet nusprendė nutraukti artimus ryšius su vaiko motina atsakove ir apsigyveno atskirai. Vaikas liko gyventi su motina. Dėl vaiko motinos atsakovės netinkamo gyvenimo būdo, priklausomybės alkoholiui ir vaiko tėvo atsisakymo rūpintis vaiku dėl tinkamų gyvenimo sąlygų neturėjimo, vaikas nuo 2022 m. liepos 21 d. yra auginamas ir prižiūrimas močiutės iš motinos pusės. Vaikui pritaikius laikinosios priežiūros priemonę, tėvui buvo inicijuotas atvejo vadybos procesas bei mobiliosios komandos pagalba. Paslaugas teikiančių specialistų teigimu su vyru susisiekti nepavyko. Atsakovas 2022 m. rugpjūčio 25 d. paaiškinime nurodė, kad dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini). Sutinka, kad jo vaiku rūpintųsi močiutė (duomenys neskelbtini). Atsisakė atvejo vadybos paslaugų bei mobiliosios komandos, motyvuodamas tuo, kad dirba (duomenys neskelbtini), į Lietuvą grįžo tik kelioms savaitėms. Remontuoja namus, esančius (duomenys neskelbtini), juos suremontuos maždaug po metų, todėl pasiimti sūnaus negali. 2023 m. sausio 9 d. viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centro rašte Nr. GSD-26 nurodoma, kad atsakovui atvejo vadybos procesas netaikomas, nes jis 2022 m. rugpjūčio 25 d. jų atsisakė. Atsakovas nesikreipė į globos centrą dėl susitikimų organizavimo su vaiku. Su globos centro globos koordinatore nebendrauja. Ieškovės manymu, nurodyti duomenys tik paneigia apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad atsakovas nepadarė jokių pažeidimų savo vaiko atžvilgiu, meilė ir rūpestis vaikui yra tik deklaruojama. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantas nesuvokia tėvo valdžios turinio ir nesugeba tinkamai jo įgyvendinti vaiko atžvilgiu.

13. Atsakovė (duomenys neskelbtini) atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka.

14. Nurodo, kad atsakovas pateikė neteisingą informaciją, jie abu buvo supažindinti su susidariusia situacija, suprato gresiančias pasekmes. Atsakovas nerodė noro rūpintis savo vaiku, nesidomėjo vaiko poreikiais. Pradėjus gyventi skyrium, nei karto nepareiškė noro susitikti su vaiku, neteikia vaikui išlaikymo. Mano, kad jie abu (atsakovė ir atsakovas) negali užtikrinti saugių vaiko gyvenimo sąlygų. Atsakovas veda netinkamą gyvenimo būdą. Yra užfiksuoti jų kartu alkoholio vartojimo vaikų akivaizdoje, smurto atvejai. Vyras buvo teistas už narkotinių medžiagų laikymą ir vartojimą. Galimai jo gyvenimo būdas nepakitęs ir šiuo metu.

15. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su atsakovo (duomenys neskelbtini) apeliaciniu skundu nesutinka.

16. Nurodo, kad dar gyvenant atsakovams kartu šeimoje, buvo dažnai girtaujama ir konfliktuojama, vaikams nebuvo užtikrinama saugi aplinka. Tuo metu kai atsakovai girtaudavo, ji dažnai rūpindavosi vaikais. Nuo 2022 m. rugpjūčio 30 d. atsakovo vaikas gyvena jos šeimoje. Per visą laiką vaiko tėvas vaiką aplankė vieną kartą, išlaikymo neteikia, nesidomi jo priežiūra, lavinimu. Vaikas tėvo nepažįsta, nebendrauja su juo. Atsakovas nepasveikino vaiko su antruoju gimtadieniu. Nemano, kad atsakovas vaiku pasirūpinti gebės, užtikrins vaikui saugią aplinką, tinkamą medicininę priežiūrą. Atsakovas atsisakė specialistų paslaugų, piktnaudžiauja alkoholiu ir dėl tėvystės įgūdžių stokos negalės tinkamai prižiūrėti vaiką.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

18. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria tenkintas ieškinio reikalavimas dėl atsakovo (duomenys neskelbtini) neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir kiti su tuo susiję ieškinio reikalavimai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinis skundas, pateiktas atsakovo (duomenys neskelbtini), be kita ko, motyvuojamas tuo, kad teismo procesas vyko ir skundžiamas teismo sprendimas buvo priimtas atsakovui nežinant ir nedalyvaujant, šaukimo į teismo posėdį jis negavo. Atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti tokio sprendimo, neįvertinęs visų aplinkybių ir neišklausęs paties atsakovo. Ištyrusi ir įvertinusi civilinės bylos duomenis, teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde nustatytos ribos, tačiau nustatė, jog yra pagrindas konstatuoti, kad egzistuoja absoliutus teismo sprendimo šioje dalyje negaliojimo pagrindas.

Dėl pranešimo apie teismo procesą neįteikimo atsakovui kaip absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo

19. CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytas vienas iš atvejų, kai konstatuojamas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, t. y. jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Pagrindą grąžinti tokią bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui sudaro šios sąlygos: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui; 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018).

20. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad galimybė bylos šalims dalyvauti teisminiame nagrinėjime išplaukia iš Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio paskirties ir tikslų (žr. 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Šalių lygiateisiškumo principas, kuris yra teisės į teisingą teismą sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos šaliai būtų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo poziciją tokiomis sąlygomis, kad ji neatsidurtų žymiai blogesnėje padėtyje negu priešinga bylos šalis (žr., pvz., 2017 m. sausio 17 d. sprendimo byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13, par. 32). Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje neįtvirtinta konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo (žr., pvz., 2004 m. vasario 5 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Bogonos prieš Rusiją, peticijos Nr. 68798/01; 2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06, par. 53), tačiau bendrasis teisės į teisingą teismą principas reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti bei komentuoti pastabas ar pateiktus įrodymus, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (žr., pvz., 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77), kad jis turėtų galimybę dalyvauti teismo posėdyje ir veiksmingai gintis (2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendimas byloje Korchagin prieš Rusiją, peticijos Nr. 12307/16, par. 64).

21. EŽTT yra pabrėžęs, kad svarbu, jog atsakovui būtų tinkamai įteiktas pirmasis pranešimas apie civilinės bylos iškėlimą (EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimas byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijos Nr. 7942/05, par. 77). EŽTT praktikoje taip pat pabrėžiamas reikalavimas informuoti apie teismo procesą asmeniškai (žr. jau cituoto sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, par. 76), mat jeigu teismo dokumentai, įskaitant teismo šaukimus, nėra įteikiami asmeniškai, asmeniui gali būti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu (žr. 2015 m. spalio 8 d. sprendimo byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 48). Tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: pirma, ar teismas buvo pakankamai rūpestingas (angl. diligent), informuodamas šalis apie teisminį procesą, ir ar šalys gali būti laikomos atsisakiusiomis savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; antra, ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą (EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimas byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijos Nr. 7942/05, par. 80; 2015 m. spalio 8 d. sprendimas byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 53). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali būti laikomas atsisakiusiu teisės stoti prieš teismą, išankstinė sąlyga yra ta, kad jis turi būti tinkamai informuotas apie tokią turimą teisę bei vykstantį teisminį procesą (žr. jau cituotus sprendimus bylose Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, par. 87, 106; Aždajić prieš Slovėniją, par. 58).

22. EŽTT nuosekliai formuojama Konvencijos aiškinimo praktika suponuoja, kad nacionalinis teismas „asmens tinkamo procesinio informavimo“ pareigą turi atlikti ne formaliai, o turi dėti pastangas nustatyti, ar šaliai išties pranešta apie procesą, įvertinti, kokie dėl to pateikti įrodymai byloje (žr., pvz., 2012 m. spalio 9 d. sprendimų bylose Vorobyev prieš Rusiją, peticijos Nr. 15722/05, par. 23; Puzyrevskiy prieš Rusiją, peticijos Nr. 41603/05, par. 20). EŽTT jurisprudencijos analizė rodo, kad nacionalinio teismo pareiga tinkamai informuoti bylos šalį apie procesą vertinama pakankamai griežtai, draudžianti formalų požiūrį į jos vykdymą (žr., pvz., 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimą byloje Strizhak prieš Ukrainą, peticijos Nr. 72269/01; 2007 m. gegužės 3 d. sprendimą byloje Prokopenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 8630/03; 2009 m. spalio 13 d. sprendimą byloje Ovus prieš Turkiją, peticijos Nr. 42981/04; ir kt.).

23. CPK 117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindiniai procesinių dokumentų įteikimo būdai: registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos poreikius, aplinkybes, nustato, kokiu CPK 117 straipsnio 1 dalyje nustatytu konkrečiu būdu tikslingiausia ir ekonomiškiausia įteikti procesinius dokumentus.

24. CPK 175¹ straipsnyje yra reglamentuoti informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese ypatumai. Šio straipsnio 9 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie šio kodekso nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. 1R-180 redakcija) patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo IV skyriuje nustatyta procesinių dokumentų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarka, tačiau joje nustatytas procesinių dokumentų įteikimas asmenims būtent per Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį (VEP posistemis). Nei CPK, nei minėtas aprašas nenumato galimybės procesinius dokumentus proceso šalims siųsti elektroniniu paštu. Tačiau kasacinis teismas savo praktikoje vis tik yra išaiškinęs, jog nors procesinių dokumentų įteikimas elektroniniu paštu neįtvirtintas CPK ir lydimaisiais teisės aktais, tačiau, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, toks įteikimo būdas gali būti laikomas nepažeidžiančiu byloje dalyvaujančių asmenų teisių (pvz., jeigu būtų nustatyta, kad elektroniniu paštu išsiųstus dokumentus advokatas gavo, ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017).

25. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė ieškinyje buvo nurodžiusi paskutinį žinomą atsakovo (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos adresą ((duomenys neskelbtini)), mobilųjį telefoną ((duomenys neskelbtini)), elektroninio pašto adresą ((duomenys neskelbtini)). Ieškinys su priedais ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo atsakovui buvo išsiųstas 2023 m. sausio 18 d. registruotąja pašto siunta ieškinyje nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)). Pašto siunta 2023 m. sausio 24 d. buvo grąžinta teismui, nurodant priežastį – adresas netikslus. Teismo darbuotojas, 2023 m. sausio 24 d. patikrinęs viešajame registre esančius duomenis apie atsakovo darbovietę ir nustatęs, kad atsakovas nuo 2018 m. gegužės 14 d. vykdo individualią veiklą, lydraščiu minėtus procesinius dokumentus atsakovui išsiuntė ieškinyje nurodytu atsakovo elektroninio pašto adresu ((duomenys neskelbtini)), paaiškindamas, kad procesiniai dokumentai bus laikomi įteiktais 2023 m. sausio 25 d. Teismo lydraščiu nebuvo prašoma atsakovo patvirtinti dokumentų gavimą, byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas būtų informavęs teismą apie procesinių dokumentų gavimą. Teismo šaukimas į 2023 m. kovo 2 d. vyksiantį teismo posėdį atsakovui 2023 m. vasario 14 d. buvo išsiųstas registruotąja pašto siunta ieškinyje nurodytu atsakovo adresu ((duomenys neskelbtini)), nors buvo žinoma, kad šis adresas yra netikslus ir nėra galimybės juo įteikti procesinius dokumentus atsakovui, taip pat ieškinyje nurodytu atsakovo elektroninio pašto adresu ((duomenys neskelbtini)). Teismo lydraščiu nebuvo prašoma atsakovo patvirtinti dokumentų gavimą, byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas būtų informavęs teismą apie šaukimo gavimą. 2023 m. kovo 2 d. įvyko teismo posėdis, kurio metu pirmosios instancijos teismas nutarė, kad atsakovui tinkamai pranešta apie teismo posėdį, prašymų negauta, todėl bylą galima nagrinėti jam nedalyvaujant. Teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas iki 2023 m. kovo 8 d., apie tai pasirašytinai supažindinant ieškovę ir trečiąjį asmenį (duomenys neskelbtini). Teismo sprendimas buvo paskelbtas 2023 m. kovo 8 d., atsakovas į teismo sprendimo paskelbimą neatvyko, tą pačią dieną atsakovui teismo sprendimas buvo išsiųsta registruotąja pašto siunta jau minėtu adresu ((duomenys neskelbtini)) ir elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini)). Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad elektroniniu paštu jam siųstą teismo sprendimą gavo.

26. Įvertinusi nurodytas aplinkybes ir minėtas procesinių aktų nuostatas bei jų aiškinimą jurisprudencijoje, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pasiektas efektyvus atsakovo (duomenys neskelbtini) informavimas apie vykstantį teismo procesą, pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai rūpestingas, nes neišnaudojo visų galimybių procesinius dokumentus įteikti atsakovui CPK XI skyriaus 2 skirsnyje numatytais būdais ir tvarka, nors tokią galimybę turėjo. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų išreiškęs savo sutikimą procesinius dokumentus gauti elektroniniu paštu. Objektyvių duomenų, kad atsakovas jam elektroniniu paštu siųstus teismo procesinius dokumentus gavo, byloje taip pat nėra. Dėl to pirmosios instancijos teismui turėjo kilti pagrįstų abejonių, ar atsakovas yra tinkamai informuojamas apie teismo procesą, ar jam tikrai žinoma apie teismo posėdį, jo laiką ir vietą. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, jog elektroniniu paštu jam siųstą teismo sprendimą jis gavo, tačiau šios aplinkybės nulemia tik prielaidą, kad anksčiau siųsti teismo procesiniai dokumentai atsakovui irgi buvo įteikti. Byloje nėra paneigta atsakovo pozicija, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie teismo procesą ir nežinojo apie pirmosios instancijos teisme 2023 m. kovo 2 d. vykusį posėdį.

27. Šiuo atveju reikšminga yra ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, nepavykus įteikti atsakovui procesinių dokumentų ieškinyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu, kadangi jis netikslus, neturėdamas duomenų apie tai, ar procesinius dokumentus atsakovas gavo elektroniniu paštu, nebandė su atsakovu susisiekti ieškinyje ieškovės nurodytu atsakovo mobiliuoju telefonu ((duomenys neskelbtini)) ar kitu ieškovės su ieškiniu pateiktuose prieduose esančiu atsakovo mobiliuoju telefonu (duomenys neskelbtini), nebandė įteikti atsakovui procesinius dokumentus atsakovo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)), nors teismo darbuotojai, 2023 m. sausio 17 d. pateikusiai užklausą Gyventojų registrui, buvo pateikti tokie duomenys (gyvenamąją vietą šiuo adresu buvo nurodęs pats atsakovas 2022 m. rugpjūčio 25 d. paaiškinime, fiksavęs (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato veiklos skyrius 2021 m. liepos 21 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-24497-2, pateiktuose kartu ieškiniu), taip pat neįpareigojo ieškovės ištaisyti ieškinio trūkumus ir patikslinti atsakovo gyvenamosios vietos ar kitą korespondencijos adresą, spręsti dėl kuratoriaus paskyrimo galimybės, procesinių dokumentų įteikimo per antstolį ar viešo paskelbimo būdu. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) nesinaudojo jam suteikta teise būti įtrauktam į procesą ar piktnaudžiauja jam suteiktomis teisėmis, taip vilkindamas reikalingų sprendimų priėmimą.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, teismas turi pareigą imtis visų įmanomų priemonių, bendradarbiaujant teismui ir Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybai, kad vaiko tėvams būtų sudaryta pakankamai galimybių dalyvauti sprendimo priėmimo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad jeigu teismui tenka rinktis tarp pareigos išnagrinėti bylą per įstatyme nustatytą terminą ir pareigos tinkamai informuoti byloje dalyvaujančius asmenis apie teismo posėdį, prioritetine laikytina būtent pastaroji pareiga, o šios pareigos nevykdymas laikytinas procesiniu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-969/2019, 38 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

29. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą atsakovui (duomenys neskelbtini) nepranešęs apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Kadangi atsakovas šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą, skundžiamo sprendimo dalis dėl atsakovo (duomenys neskelbtini) tėvo valdžios neterminuoto apribojimo, išlaikymo vaikui priteisimo iš atsakovo ir vaiko globos vietos nustatymo panaikinama ir byla šioje dalyje perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nustačius absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

30. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų, nes anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti su tais argumentais susijusią teismo sprendimo dalį ir tik sudarius atsakovui tinkamą galimybę dalyvauti procese, pateikti savo paaiškinimus ir įrodymus, spręstinas klausimas dėl byloje pareikštų reikalavimų jo atžvilgiu, taip pat kitų susijusių reikalavimų (ne)pagrįstumo.

31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateikto procesinio dokumento formą, turinį, reiškiamus reikalavimus, atkreipia dėmesį į tai, kad bylą dėl dalies ieškinio reikalavimų iš naujo nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas turėtų įsitikinti, ar atsakovas be atstovo pagalbos sugebės tinkamai ginti savo teises, o tuo suabejojęs, pasiūlyti šiam asmeniui pasirūpinti, kad jam būtų atstovaujama procese.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(duomenys neskelbtini) 2023 m. kovo 8 d. sprendimo dalį, kuria neterminuotai apribota atsakovo (duomenys neskelbtini) tėvo valdžia nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, nustatyta (duomenys neskelbtini) globos vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su laikinąja globėja, iš atsakovo (duomenys neskelbtini) priteistas 150 Eur išlaikymas nepilnamečiam vaikui (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, panaikinti ir bylą toje dalyje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Ramunė Čeknienė

Rita Dambrauskaitė

Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė