Dėl žalos atlyginimo

Civilinės bylos Nr. e2A-342-544/2023

Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00658-2020-3

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 12 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Dambrauskaitės, Alvidos Jasaitytės - Pralgauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. P., J. P. apeliacinį skundą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-11-1055-2023 pagal ieškovų A. P., J. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenus neskelbtini) vandenys“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „If P&C Insurance AS“ Lietuvos filialui dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. G. esmė

1. Ieškovai A. P., J. P. kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „(duomenus neskelbtini) vandenys“ ieškovės J. P. naudai 21 200 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; ieškovo A. P. naudai 4 455 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; taip pat priteisti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2017 m. gegužės 8 d. 7.50 val. ieškovui buvo telefonu pranešta, kad užlietos ieškovo mamai J. P. nuosavybės teise priklausančios patalpos – garažo, kurio unikalus Nr. (duomenus neskelbtini), duobės ir statistikos skyriaus, kurio unikalus Nr. (duomenus neskelbtini), esančių adresu (duomenus neskelbtini), (duomenus neskelbtini), rūsys. Dėl šio įvykio buvo sunaikintos ir sugadintos rūsio patalpų grindų linoleumas, rūsio grindys, sienos, patalpas apėmė pelėsis, taip pat buvo nepataisomai sugadinti rūsyje buvę ieškovo daiktai. Apie įvykį pranešė nekilnojamojo turto agentūros UAB „(duomenus neskelbtini)“ atstovas R. B., kuris buvo atvykęs aprodyti potencialiems pirkėjams ieškovei nuosavybės teisę priklausantį pastatą, adresu (duomenus neskelbtini), (duomenus neskelbtini).

3. Nuvykęs į vietą ieškovas rado UAB „(duomenus neskelbtini) vandenys“ darbuotojus, kurie patvirtino, kad rūsys užlietas vandeniu, nes yra įvykusi vandentiekio avarija – netoliese trūko požeminiai vamzdžiai, taip pat paaiškino, kad prietaisai avariją užfiksavo prieš tris dienas. Įėjus į rūsį, jis 0,5 metro skendėjo vandenyje, toks pat vaizdas buvo ir šalia esančio garažo patalpose. Vandens išsiurbimo darbai vyko 3 dienas, tačiau ne visas vanduo buvo išsiurbtas, kadangi atsakovės darbuotojai nurodė, kad neturi galimybės pilnai išsiurbti vandenį ir likęs vanduo susigers į gruntą. Rūsio ir garažo patalpų sugadinimus sukėlė šalia patalpų trūkęs vandentiekio vamzdis, kurio priežiūra ir valdymas priklauso atsakovei, todėl atsakovė kalta dėl rūsio patalpų sugadinimo ir ieškovų patirtos žalos, nes laiku nenustatė vandentiekio vamzdynų defektų/gedimų ir jų nesutvarkė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. (duomenus neskelbtini) apylinkės teismo (duomenus neskelbtini) rūmai 2023 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė solidariai iš ieškovų A. P. ir J. P. atsakovės UAB „(duomenus neskelbtini) vandenys“, naudai 14 507,95 Eur bylinėjimosi išlaidų; trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje vykdančiai savo veiklą per „If P&C Insurance AS“ filialą, naudai – 3 847,30 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti; į valstybės biudžetą - 75,36 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pastatas – administracinis pastatas, unikalus Nr. (duomenus neskelbtini), esantis (duomenus neskelbtini), (duomenus neskelbtini), nuo 2012 m. lapkričio 14 d. iki 2021 m. gruodžio 30 d. asmeninės nuosavybės teise priklausė J. P.. 2017 m. gegužės 8 d. UAB „(duomenus neskelbtini) vandenys“ buvo gautas pranešimas, kad (duomenus neskelbtini) gatvėje, (duomenus neskelbtini) mieste, aikštelėje yra vandens bala. Avarinei brigadai apžiūrėjus vietą, buvo nustatyta, kad už maždaug 40 metrų nuo pastato (duomenus neskelbtini), (duomenus neskelbtini), apie 5 metrų atstumu nuo magistralinio vandentiekio vamzdžio dn100 iš po žemių kyla vanduo. Uždarius vandentiekio atkarpą vandens kilimas į paviršių sustojo. Avarinės brigados darbuotojai pastebėjo, kad (duomenus neskelbtini), (duomenus neskelbtini) įlipime į rūsį keli laiptai ir durų apačia apsemta vandeniu, atidarius rūsį, jame buvo apie 30 cm vandens.

6. Konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žalos, padarytos patalpoms ir jose buvusiems daiktams, atlyginimo patalpas užliejus vandeniui. Ieškovai teigė, kad žala jiems padaryta dėl įvykusios vandentiekio avarijos, todėl už ją atsakinga atsakovė UAB „(duomenus neskelbtini) vandenys“, atsakovė bei trečiasis asmuo atsikirtinėjo, kad atsakovė nėra atsakinga už žalos atsiradimą, kadangi patalpų užliejimo ir avarijos nesieja priežastinis ryšys, be to, nėra įrodytas žalos dydis bei kitos deliktinės atsakomybės sąlygos.

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti 7 783 Eur žalos atlyginimo

7. Teismo vertinimu, 2017 m. gegužės mėnesio pradžioje (duomenus neskelbtini) gatvėje, (duomenus neskelbtini) įvykusios vandentiekio avarijos, trūkus požeminiam vamzdžiui, pasekoje į gruntą galėjo išbėgti ir, atsižvelgiant į tai, kad avarijos priežastis buvo nustatyta ne iš karto, išbėgo nemažas kiekis vandens, dėl ko galėjo ženkliai pakilti gruntinių vandenų lygis nurodytoje vietoje. Tačiau šiuo atveju svarbu nustatyti, ar pats gruntinių vandenų lygio pasikeitimas savaime galėjo būti pagrindinė priežastis, dėl kurios vanduo pateko į ieškovės tuo metu nuosavybės teise valdytas patalpas – pastato rūsį.

8. Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 47 straipsnyje numatyta, kad statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką; laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus.

9. Atsakovei ir trečiajam asmeniui teigiant, kad rūsio patalpų užliejimo ir vandentiekio avarijos nesieja priežastinis ryšys dėl to, kad ginčo patalpos buvo labai prastos būklės, neeksploatuojamos ir neprižiūrimos, ir siekiant pašalinti prieštaravimus byloje, 2021 m. kovo 29 d. nutartimi byloje buvo paskirta statybos ekspertizė, pavedant ją atlikti šalių pasiūlytiems ekspertams L. U. ir D. K. Iš 2021 m. gruodžio 1 d. teisme gauto ekspertizės akto duomenų paaiškėjus, kad į dalį klausimų nebuvo pilnai atsakyta dėl to, kad ekspertams trūko duomenų ir jie nepasinaudojo savo teise prašyti teismo įpareigoti šalis pateikti papildomus duomenis, bei paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios nebuvo žinomos ekspertams ir nebuvo vertintos atliekant ekspertizę (atlaisvinus ginčo patalpas pastebėtos angos sienose), 2022 m. kovo 15 d. teismo nutartimi buvo paskirta papildoma statybos ekspertizė, pavedant ją atlikti pirminę ekspertizę atlikusiems ekspertams bei pavesta pakartotinai atsakyti į teismo 2021 m. kovo 29 d. nutartyje užduotus klausimus ir į papildomus klausimus.

10. 2022 m. birželio 28 d. teisme gautas papildomos ekspertizės aktas, kurio išvadose, ekspertui papildomai atlikus tyrimą atlaisvintose patalpose bei atsižvelgus į naujai paaiškėjusias aplinkybes, pakartotinai atsakyta į teismo užduotus klausimus. Ekspertas konstatavo, kad rūsio patalpos 2017 m. gegužės 8 d. datai neatitiko ir tyrimo dienai neatitinka esminių statinio reikalavimų (konkrečiai neatitiko mechaninio atsparumo ir pastovumo bei higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimų). Bendruoju atveju galima teigti, kad pastato nusidėvėjimas buvo apie 37-40 proc., tuo tarpu konkrečiai rūsio patalpų nusidėvėjimas 2017 m. gegužės 8 d. datai buvo apie 70-80 proc. Konstatavo, kad esminė priežastis dėl 2017 m. gegužės 8 d. pastebėto drėgmės prasiskverbimo į vidaus patalpas (rūsio patalpas) ir pastebėtų defektų atsiradimo rūsio patalpose pastate, esančiame (duomenus neskelbtini), (duomenus neskelbtini), yra blogos būklės išorinės pastato sienos, kadangi jos nebeatlieka esminės – atitvarinės funkcijos, todėl drėgmė skverbiasi į pastato vidų ir gadina konstrukcijas bei apdailą, tuo tarpu tas tiesiogiai buvo nulemta dėl pamatų ir rūsio patalpų sienų nepakankamos priežiūros. Jeigu savalaikiai būtų buvę atlikti reikalingi remonto darbai rūsio patalpose, nepaisant 2017 m. gegužės 8 d. netoliese pastato įvykusios vandentiekio avarijos, vanduo nepakliūtų į rūsio patalpas. Taip pat ekspertas nustatė, kad 2017 m. gegužės 8 d. pastebėti rūsio patalpų defektai/trūkumai negalėjo atsirasti dėl vieno/staigaus ir netikėto įvykio, jie atsirado dėl ilgalaikio drėgmės poveikio rūsio konstrukcijoms, kurį iššaukė rūsio konstrukcijų bloga būklė – pamatų nesandarumas, kas buvo sąlygota ilgalaikės pastato nepakankamos priežiūros ir netinkamos eksploatacijos. Ekspertas konstatavo, kad 2017 m. gegužės 8 d. pastebėtų defektų atsiradimo rūsio patalpose ir netoliese šio pastato įvykusios vandentiekio tinklų avarijos nesieja priežastinis ryšys, todėl nuostolio suma dėl rūsio patalpų užliejimo apskritai neturėtų būti skaičiuojama. Esminiai būdai (priežastys), kaip į pastato rūsio patalpas galėjo patekti vanduo ir kauptis perteklinė drėgmė, tame tarpe ir 2017 m. gegužės 8 d. datai, yra keli: per telekomunikacijų vamzdį; per šilumos trasos angą; per neužbaigtą betoninių grindų papildomo sluoksnio klojimą ir rūsyje rastą šulinuką; per rūsio patalpos R-10 sienoje esančius įtrūkimus. Ekspertas pripažino, kad tiek aplinkybė, jog pastato rūsio patalpose aktualiu tyrimui laikotarpiu buvo neužhermetizuoti (neužaklinti) telekomunikacijų vamzdis bei šilumos trasos anga, tiek kitos papildomos apžiūros metu nustatytos aplinkybės keičia 2021 m. gruodžio 1 d. pateiktame pirminiame teismo ekspertizės akte suformuotas išvadas.

11. Vertindamas byloje pateiktus rašytinius įrodymus, ekspertizės aktus, teismas pažymėjo, kad 2021 m. gruodžio 1 d. teismui pateikto ekspertizės akto išvadose iš esmės konkrečiai neatsakyta ne į vieną klausimą, beveik visur išvadose vartojama žodis „galimai“, kadangi ekspertams trūko informacijos, tačiau ir šio akto išvadose nurodoma, kad viena priežasčių žalai atsirasti buvo pastato konstrukcijų nesandarumas ir netinkama priežiūra bei eksploatacija, taip pat, kad defektai atsirado ilgalaikio poveikio pasekoje. 2022 m. birželio 22 d. aktas buvo išsamus. Eksperto išvados yra motyvuotos, paremtos išsamia pilnai atlaisvintų, priešingai nei atliekant pirminę ekspertizę, patalpų apžiūra, byloje esančiais duomenimis, byloje surinktos dokumentacijos duomenimis. Byloje nėra duomenų, kurie leistų suabejoti pateiktomis eksperto išvadomis bei eksperto, atlikusio tyrimus, kvalifikacija tokiu lygiu, kad vertinti liudytojų ar šalių, neturinčių specialaus išsilavinimo ir žinių, parodymus aukščiau už eksperto išvadas.

12. Įvertinęs visus įrodymus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad į bylą pateikti įrodymai tik patvirtina byloje esančiuose rašytiniuose įrodymuose nurodytas aplinkybes, kad pastato konstrukcijų ir apdailos būklė yra bloga, didelis fizinis nusidėvėjimas (vidaus patalpų sienų, lubų ir grindų nusidėvėjimas vertinamas 80 proc.), išorinės pastato sienos nebeatlieka esminės – atitvarinės funkcijos, todėl defektų rūsio patalpose esminė/tiesioginė priežastis yra blogos būklės išorinės pastato sienos, todėl drėgmė skverbiasi į pastato vidų ir gadina konstrukcijas bei apdailą, procesas ilgalaikis ir nėra sukeltas vieno/staigaus ir netikėto įvykio. Ieškovų į bylą pateikta 2020 m. gruodžio 29 d. ekspertinio tyrimo ataskaita nepaneigia eksperto padarytų išvadų, kadangi tyrimą atlikęs ne ekspertas, bet specialių žinių turintis asmuo E. L. nevertino pastato (duomenus neskelbtini), (duomenus neskelbtini), būklės ir nusidėvėjimo, įvykio vietos pats neapžiūrėjo, rėmėsi pateiktais dokumentais, todėl išvadas padarė laikydamas, kad pastato būklė atitiko techninius reikalavimus, nors byloje nustatyta priešingai.

13. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, jog pastato būklė atitiko techninius reikalavimus ir buvo pakankamai gera. Tuo tarpu kiti byloje esantys ir aukščiau sprendime aptarti duomenys įrodo, kad pastato konstrukcijos neatitiko reikalavimų, savo funkcijų, neturėjo hidroizoliacinių savybių, kas ir buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios vanduo pateko į pastato vidų. Teismo posėdžio metu papildomai apklaustas ekspertas L. U. dar kartą patvirtino, kad, jei pastatas būtų tinkamai prižiūrimas ir būtų techniškai tvarkingas, avarijos pasekoje padidėję gruntiniai vandenys nepatektų į pastato vidų ir neužlietų rūsio patalpų. Ekspertas taip pat nurodė tyrimo atlikimo metu išpylė prie pastato sienos sąlyginai nedidelį kiekį vandens – apie 100-200 litrų, tačiau ir šio kiekio užteko, kad pastato viduje pradėtų sienomis bėgti ir kauptis vanduo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visetas, vertinant juos sistemiškai kartu ir atskirai, leidžia konstatuoti, jog nėra nustatytas priežastinis ryšys tarp 2017 m. gegužės mėnesį įvykusios vandentiekio tinklų avarijos (duomenus neskelbtini) gatvėje, (duomenus neskelbtini) ir pastato, esančio (duomenus neskelbtini), (duomenus neskelbtini) patalpų – rūsio patalpų užliejimo.

14. Konstatavo, kad atsakovė UAB „(duomenus neskelbtini) vandenys“, nors ir būdama vandentiekio tinklų valdytoja, nėra atsakinga už defektus, pastebėtus 2017 m. gegužės 8 d. rūsio patalpose, esančiose pastate, adresu (duomenus neskelbtini), (duomenus neskelbtini), todėl neturi pareigos atlyginti ieškovei žalą. Teismas nepasisakė dėl ieškovės patirtos žalos dydžio pagrįstumo/nepagrįstumo, kadangi ieškinio dalį dėl ieškovės J. P. reikalavimo priteisti 21 200 Eur žalos (nuostolių) atlyginimą atmetė dėl visų būtinų deliktinei atsakomybei atsirasti sąlygų nebuvimo. Ieškinio reikalavimą dėl 5 procentų dydžio procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos priteisimo teismas atmetė kaip išvestinį iš pagrindinio reikalavimo, kuris atmestas.

Dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovės UAB „(duomenus neskelbtini) vandenys“ ieškovo A. P. naudai 4 455 Eur žalos atlyginimo

15. Teismas

16. Atsakovė ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, su šiuo ieškinio reikalavimu nesutiko, nes atsakovė nėra atsakinga už vandens patekimą į patalpas, ieškovas niekaip neįrodė ir nepagrindė patalpose buvusių daiktų sąrašo ir aplinkybės, kad jie tikrai buvo nepataisomai sugadinti.

17. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas A. P. savo reikalavimus grindė iš esmės tais pačiais motyvais, kaip ir ieškovė J. P., nurodydamas, kad žalą patyrė dėl kaltų atsakovės UAB „(duomenus neskelbtini) vandenys“ veiksmų, kuri privalėjo tinkamai prižiūrėti savo valdomą turtą – vandentiekio tinklus, tačiau to nepadarė, ko pasekoje įvyko avarija – trūko požeminis vamzdis, ir dėl to buvo užlietos pastato, esančio adresu (duomenus neskelbtini), (duomenus neskelbtini), rūsio patalpos bei sugadinti rūsyje buvę ieškovo daiktai.

18. Teismas

19. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovo teiginiais, kad atsakovė UAB „(duomenus neskelbtini) vandenys“, būdama vandentiekio tinklų, esančių (duomenus neskelbtini) gatvėje, (duomenus neskelbtini), valdytoja, privalėjo tinkamai prižiūrėti savo valdomą turtą, kad nebūtų padaryta žala kitiems asmenims. Tačiau nurodė, kad byloje yra nustatyta ir sprendime jau konstatuota, kad avarijos įvykio fakto ir rūsio patalpų užliejimo nesieja priežastinis ryšys, kadangi pagrindinė priežastis, dėl kurios vanduo pateko į pastato vidų ir įvyko rūsio patalpų užliejimas, yra netinkama pastato priežiūra ir eksploatacija, ko pasekoje jis pasidarė labai prastos būklės bei jo sienos, grindys ir t.t nebeatliko savo funkcijos ir vanduo galėjo laisvai prasiskverbti į pastato vidų. Dėl vandentiekio avarijos pakilęs gruntinių vandenų kiekis nepadarytų jokios įtakos (žalos) patalpoms, jei pastatas būtų tinkamos techninės būklės, nes vanduo tokiu atveju į vidų paprasčiausiai nepatektų. Todėl konstatavo, kad, esant nustatytoms aplinkybėms ir nesant priežastinio ryšio tarp vandentiekio avarijos (atsakovės netinkamų veiksmų netinkamai prižiūrint savo valdomą daiktą), žala ieškovui galėjo būti padaryta dėl ieškovės J. P. neteisėtų veiksmų, kuri, būdama minėto pastato savininkė, privalėjo laikytis įstatymų nuostatų ir prižiūrėti savo turtą taip, kad nebūtų padaryta žala, kitam asmeniui – ieškovui A. P., būtent jos neteisėti veiksmai (neveikimas neatliekant savo, kaip pastato savininkės, pareigų) yra priežastiniame ryšyje su ieškovui A. P. galimai padaryta žala (kurios dydžio nėra galimybės nustatyti).

20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinio dalies dėl ieškovo A. P. reikalavimo priteisti jam iš atsakovės UAB „(duomenus neskelbtini) vandenys“ 4 455 Eur žalos atlyginimą, kadangi atsakovė nėra atsakinga už atsiradusią žalą, todėl ieškinį šioje dalyje taip pat atmetė, kaip ir išvestinį ieškinio reikalavimą dėl 5 procentų metinių procesinių palūkanų priteisimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

21. Ieškovai patikslintu apeliaciniu skundu prašo panaikinti (duomenus neskelbtini) apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. sprendimo dalį civilinėje byloje Nr. e2-11-1055/2021 ir priimti naują sprendimą - ieškovės J. P. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovei J. P. iš atsakovės UAB „(duomenus neskelbtini) vandenys”, 7 783 Eur žalos (nuostolių) atlyginimą; ieškovo A. P. ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jam iš atsakovės UAB „(duomenus neskelbtini) vandenys” 4 455 Eur žalos atlyginimą; 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; pirmojoje instancijoje ir apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo pagrindiniai argumentai:

22. teismas iš esmės pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles, o tai turėjo įtakos neteisingo ir neteisėto sprendimo priėmimui. Teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai vertino byloje surinktus įrodymus, patvirtinančius bylos baigčiai reikšmingas faktines aplinkybes, vertindamas įrodymus, padarė klaidų dėl jų turinio, juos vertino selektyviai, atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimams ir įrodymams suteikė didesnę įrodomąją galią, rėmėsi prielaidomis ir spėjimais;

23. teismas neatskleidė bylos esmės, o ginčijamu sprendimu tik įtvirtino taisyklę, jog, įvykus avarijai vandentiekio trasoje ir išbėgus dideliam kiekiui vandens, kuris subėga į namo rūsį, visada kaltas ne vandentiekio tinklų valdytojas, privalantis tinkamai prižiūrėti savo valdomą turtą, kad nebūtų padaryta žala kitiems asmenims, o asmuo, jei jo valdomo turto būklė nors kažkiek neatitinka norminiuose aktuose ar dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų;

24. teismas nepareikalavo, kad atsakovė pateiktų įrodymus apie išbėgusį vandens kiekį, nes ji yra vienintelis šių duomenų valdytojas, o kad išbėgusio vandens kiekis buvo labai didelis patvirtina tik objektyvūs duomenys – dideliu spinduliu permirkusi žemė, kaip išsireiškė ekspertas – „baseinas namo rūsyje“; išsiurbus vandenį vieną dieną, jis vėl veržėsi į rūsį, 3 dienas vanduo buvo iš rūsio siurbiamas mašinomis. Atsakovė nepaneigė, kad 1 000 ar net 5 000 kub. m vandens skirtumas ir buvo susidaręs 2017 m. gegužės mėn. dėl avarijos vandentiekio trasoje. Šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti įrodymą, turėtų būti laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs;

25. negalima teigti, kad visais atvejais, jei vanduo į pastatą prasiskverbia per išorines sienas, stogą, grindis ar sujungimus, laikoma, jog šios konstrukcijos yra nusidėvėjusios, t. y. neatsižvelgiant į faktines aplinkybes. Duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog įprastas gruntinio vandens lygis siekia namo (rūsio) pamatus, atsakovė ir trečiasis asmuo nenurodė ir teismui nepateikė. Įrodymų, kad buvo nuolatinis vandens patekimas į namo rūsį, byloje tai pat nėra. Priešingai – per daugelį metų (duomenus neskelbtini) būta ir smarkių liūčių su potvyniais, žiemą – gausiai prisnigdavo, pavasarį sniegas tirpdavo, tačiau iki avarijos rūsys visą laiką buvo sausas, todėl jame ant grindų ir buvo laikomi įvairūs daiktai;

26. namo rūsio užliejimas įvyko avarijos vandentiekio trasoje metu. Nors ir sutiktina su atsakovo atsiliepime išdėstyta pozicija, jog pamatai privalo atlikti ir atlieka savo funkciją įprastinėmis sąlygomis, tačiau negalima šių sąlygų aiškinti taip, kad jos apimtų net ir tokius reiškinius, kaip potvynis, vandentiekio trasos avarija ar pan. Visos šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad dėl vandentiekio trasoje įvykusios avarijos dideliu spinduliu tiek į gruntą, tiek net ir į žemės paviršių išsiliejo labai didelis kiekis vandens, susidarė vandens slėgis, dėl kurio vanduo ir subėgo į namo rūsį;

27. pastato rūsys draudiko atstovo, ekspertų buvo apžiūrimas jau po įvykusių vandentiekio avarijų. Ieškovas šiuo atveju neturi įrodinėti visuotinai žinomų faktų, kad vanduo veržiasi ir pro patį mažiausią plyšelį; tai įvyko ir ginčo atveju – į rūsį subėgęs vanduo (vien iki gegužės 8 d. apie 65 kub. m.) tik dar labiau išplovė siūles tarp pamatinių blokų, ką fiksavo ir į objektą atvykę draudiko atstovas, atsakovo darbuotojai, ekspertai;

28. 2020 m. gruodžio 29 d. ekspertinio tyrimo ataskaitoje teismo ekspertas E. L. konstatavo, kad vanduo atsirado dėl vandentiekio avarijos. 2021 m. teismo ekspertizės akte pažymima, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsiradusių defektų ir vandentiekio avarijos. 2022 m. birželio 22 d. teismo ekspertizės akte jau nebelieka nuorodos į egzistuojantį priežastinį ryšį. Teisme apklaustas ekspertas paaiškino, kad jam buvo suteikta papildoma informacija apie vamzdžius rūsyje. 2022 m. balandžio 6 d. jis nuvyko į vietą, pakartotinai apžiūrėjo pastato rūsį, matė, kad rūsio grindys yra šlapios. Padarė fotonuotraukas. Byloje yra įrodymai, kad 2022 m. sausio 3 d. vėl netoli pastato įvyko vandentiekio avarija - buvo apsemtas pastato rūsys ir siurbtas iš rūsio vanduo. Ekspertas patvirtino, kad apie pakartotinę vandentiekio trasos avariją ir pakartotinį rūsio užliejimo faktą, prieš surašant pakartotinės ekspertizės aktą, jam žinoma nebuvo. Šios faktinės aplinkybės patvirtina priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovams atsiradusios žalos;

29. ginčo pastatas asmeninės nuosavybės teise priklausė ieškovei (apeliantei). Dar 2020 m. buvo pareikštas ieškinys dėl žalos, kuri atsirado pastato rūsį užliejus vandeniu. 2021 m. gruodžio 22 d., ginčą nagrinėjant teisme sudaryta pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovė, neatlikusi remonto, pastatą pardavė. Kadangi pastato rūsys sutarties sudarymo metu liko neremontuotas, laikytina, kad bent šia suma sumažėjo parduodamo objekto kaina;

30. trečiojo asmens atstovas V. Ž. 2017 m. gegužės 31 d. surašė „Sunaikinto, apgadinto turto apžiūros aktą“. Akto pirmame lape yra įvardijama įvykio priežastis – „ didelis kiekis vandens pro rūsio sienų plyšius/trūkimus prasiskverbė į patalpų vidų iš išorės, dėl ko buvo užtvindytos patalpos ir jame buvęs turtas“, žemiau akte nurodomas apgadintas turtas. Apžiūros metu buvo surašytas vieno lapo aktas, tokį jį ir pateikė ieškovas teismui, apie akto antrąjį lapą ieškovui nebuvo žinoma iki kreipimosi į teismą;

31. atsakovė nuo 2017 m. gegužės 8 d. 3 dienas siurbė vandenį iš ieškovei priklausiusio namo. Ieškovai turi pagrindo teigti, kad vandens išsiurbimo darbai buvo atlikti neatlygintinai tik dėl tos priežasties, kad atsakovė jautėsi kalta dėl užliejimo. Apklaustas liudytoju atsakovo darbuotojas A. K. tvirtino, kad šie darbai buvo atlikti kaip labdara, neišrašant sąskaitų. Liudytojas teigė, kad bendrovė taip yra padėjusi ne vienam miesto gyventojui. Atsakovė, kaip savivaldybės įmonė, teismui nepateikė nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų, jog ji turi teisę teikti nemokamas (labdaringas) paslaugas;

32. ieškovai teismui pateikė rašytinius įrodymus – „Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 201116, kurią surašė teismo ekspertas T. M.. Savo ataskaitoje 1.2. ir 1.3. p. aprašoma sienoms, durims, grindims ir kitiems elementams padarytos žalos detali analizė. Teismo ekspertas galutinėje išvadoje konstatavo; „patalpų, adresu (duomenus neskelbtini), (duomenus neskelbtini) pažeidimų apdailai, įrengimui, kieto kuro katilui ir elektriniams vandens bei oro šildytuvams užfiksuotų 2020 m. lapkričio 16 d. atsiradusių vandens užpylimo dėl vandentiekio avarijos pastato išorėje, pastebėtos 2017 m. gegužės 8 d. atstatymo kaštai 2020 m. lapkričio 16 d. datai sudaro 7 783,93 Eur. Kadangi I. J. P. pastatą pardavė dar neatlikusi remonto darbų, laikytina, kad būtent bent šia suma buvo sumažėjusi jos parduodamo objekto kaina;

33. trečiojo asmens atstovas V. Ž. 2017 m. gegužės 31 d. atvyko adresu (duomenus neskelbtini), (duomenus neskelbtini) ir surašė „Sunaikinto, apgadinto turto apžiūros aktą“. Draudimo bendrovės reikalavimu ieškovas atliko savo pareigą – iki atvykstant trečiojo asmens atstovui išsaugojo visus sugadintus daiktus, atvykęs atstovas turėjo realią galimybę laisvai ir netrukdomai apžiūrėti tiek pačias rūsio patalpas, tiek rūsio patalpose buvusius daiktus, kurie buvo sugadinti dėl apliejimo ir bent preliminariai juos aprašyti ir įvertinti daiktų sugadinimo laipsnį. Po akto surašymo draudimo bendrovė toliau jau nebendradarbiavo su ieškovais, kaip žalą patyrusiais asmenimis. Į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad buvo primenama pateikti sąrašą, kurio nesudarė net pats draudimo atstovas, atvykęs į apžiūros vietą. Tai patvirtina faktą, kad jau tuo metu nebuvo siekiama svarstyti žalos atlyginimo dydį;

34. ieškovas pateikė sąrašą daiktų, kurie buvo sudėti ant grindų rūsyje ir kurie dėl vandens apsėmimo buvo sugadinti. Tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo teismui nepateikė jokių argumentų, kad sugadintų daiktų sąrašą pateikdamas kartu su ieškiniu, ieškovas pažeidė norminiuose aktuose numatytus terminus. Akte pripažinęs, kad daiktai buvo, trečiasis asmuo nepateikė jokių įrodymų ir neįrodė priešingai – kad minėtų daiktų nebuvo ar buvo ne tie daiktai, kuriuos nurodo ieškovas. Ieškovas turi pagrindą tvirtinti padarytos žalos dydį, kuri pagal pareigą nebuvo apskaičiuojama draudimo bendrovės, įrodinėti leistinomis priemonėmis ir būdais. Ieškovui padarytos žalos dydis – 4 455 Eur;

35. ieškovai, dar 2020 m. reikšdami ieškinį, pateikė įrodymus dėl padarytos žalos dydžio. Pažymėtina ir tai, kad ieškovų teikiamuose įrodymuose nurodyta piniginė padarytos žalos išraiška, kuri savo dydžiais atitinka sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus.

36. Trečiasis asmuo „If P& C Incurance AS“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo netenkinti apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimo pagrindiniai argumentai:

37. pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išdėstė ne tik teisinius, bet ir faktinius argumentus, t. y. atliko išsamų pareikšto reikalavimo ir atsikirtimo faktinį įvertinimą bei pagrindė savo padarytas išvadas. Apeliantai savo skunde taip ir nenurodo, kokiu būdu teismas pažeidė įrodymų tyrimo, vertinimo ir įrodinėjimo taisykles;

38. apeliantai taip pat visiškai nepagrįstai ginčija teismo ekspertizės išvadas ir byloje esančius įrodymus, kadangi 2017 m. birželio 14 d. ekspertinėje nuomonėje pateikta išvada, jog defektų rūsio patalpose esminė/ tiesioginė priežastis yra blogos būklės išorinės pastato sienos – jos nebeatlieka esminės – atitvarinės funkcijos, todėl drėgmė skverbiasi į pastato vidų ir gadina konstrukcijas bei apdailą. Pagal defektų vietą ir pobūdį daromos išvados, kad procesas ilgalaikis, ir nėra sukeltas vieno/ staigaus ir netikėto įvykio. 2017 m. gegužės 31 d. Sunaikinto, apgadinto turto apžiūros aktas (toliau – Apžiūros aktas) ir 2017 m. birželio 2 d. atsakovo raštą Nr. 276 „Dėl pastato (duomenus neskelbtini), (duomenus neskelbtini)“ (toliau – raštas) yra leistini įrodymai, kurie neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams;

39. 2022 m. birželio 28 d. papildomame ekspertizės akte, ekspertas konstatavo, kad rūsio patalpos 2017 m. gegužės 8 d. datai neatitiko ir neatitinka esminių statinio reikalavimų (konkrečiai neatitiko mechaninio atsparumo ir pastovumo bei higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimų), kad esminė priežastis dėl 2017 m. gegužės 8 d. pastebėto drėgmės prasiskverbimo į vidaus patalpas (rūsio patalpas) ir pastebėtų defektų atsiradimo rūsio patalpose pastate, esančiame (duomenus neskelbtini), (duomenus neskelbtini), yra blogos būklės išorinės pastato sienos, kadangi jos nebeatlieka esminės – atitvarinės funkcijos, todėl drėgmė skverbiasi į pastato vidų ir gadina konstrukcijas bei apdailą, tuo tarpu tas tiesiogiai buvo nulemta dėl pamatų ir rūsio patalpų sienų nepakankamos priežiūros. Ekspertas konstatavo, kad 2017 m. gegužės 8 d. pastebėtų defektų atsiradimo rūsio patalpose ir netoliese šio pastato įvykusios vandentiekio tinklų avarijos nesieja priežastinis ryšys, todėl nuostolio suma dėl rūsio patalpų užliejimo apskritai neturėtų būti skaičiuojama;

40. apeliantų į bylą pateikta 2020 m. gruodžio 29 d. ekspertinio tyrimo ataskaita niekaip nepaneigia eksperto L. U. padarytų išvadų, kadangi tyrimą atlikęs specialių žinių turintis asmuo E. L. nebuvo teismo paskirtas ekspertas, jis nevertino pastato (duomenus neskelbtini), (duomenus neskelbtini), būklės ir nusidėvėjimo, įvykio vietos pats neapžiūrėjo, rėmėsi pateiktais dokumentais (o ne visa bylos medžiaga), todėl išvadas padarė laikydamas, kad pastato būklė atitiko techninius reikalavimus, nors byloje nustatyta priešingai;

41. vandentiekio avarijos vieta nebuvo prie pat pastato, ji buvo pernelyg nutolusi, kad galėtų padaryti kokį nors poveikį šiam pastatui ar jo rūsio patalpoms, o greta esantiems pastatams žala nebuvo padaryta. Jeigu dėl vandentiekio tinklų avarijos ir būtų tokiu dideliu spinduliu pakilęs gruntinio vandens lygis, tai vis viena negalėjo būti rūsio patalpų užliejimo priežastimi, jeigu aptariamas pastatas 2017 m. gegužės 8 d. būtų atitikęs esminius statinių reikalavimus, todėl teismas pagrįstai nustatė, kad nėra nustatytas priežastinis ryšys tarp 2017 m. gegužės mėnesį įvykusios vandentiekio tinklų avarijos (duomenus neskelbtini) gatvėje, (duomenus neskelbtini), ir pastato, esančio (duomenus neskelbtini), (duomenus neskelbtini), patalpų – rūsio patalpų užliejimo ir kad atsakovė, nors ir būdama vandentiekio tinklų valdytoja, nėra atsakingas už defektus, pastebėtus 2017 m. gegužės 8 d. rūsio patalpose, esančiose pastate, adresu (duomenus neskelbtini), (duomenus neskelbtini), todėl neturi pareigos atlyginti apeliantams žalą;

42. apeliantai, prašydami priteisti žalą apeliantei J. P., skunde vadovaujasi 2020 m. gruodžio 10 d. Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 201116, kurią surašė ekspertas T. M. (toliau – Ataskaita). Joje nurodyta: „<...>Galutinė išvada: patalpų, adresu (duomenus neskelbtini), (duomenus neskelbtini) pažeidimų apdailai, įrengimui, kieto kuro katilui ir elektriniams vandens bei oro šildytuvams užfiksuotų 2020 m. lapkričio 16 d. atsiradusių dėl vandens užpylimo dėl vandentiekio avarijos pastato išorėje, pastebėtos 2017 m. gegužės 8 d. atstatymo kaštai 2020 m. lapkričio 16 d. datai sudaro 7 783,93 Eur.<…>” Savo ruožtu apelianto A. P. naudai skundu prašoma priteisti 4 455 Eur suma už neva apeliantui A. P. sugadintus rūsyje buvusius daiktus;

43. apeliantai prašydami priteisti žalą, nebuvo nuoseklūs: 2020 m. gegužės 25 d. patikslintame ieškinyje buvo nurodyta, kad apeliantės J. P. patirta žala dėl atsakovės kaltės sudaro 21 200 Eur. Šią sumą apeliantė padalijo į dvi dalis: 11 200 Eur žala dėl sugadintų rūsio patalpų + 10 000 Eur negautos pajamos nukritus patalpų kainai. 11 200 Eur sumą apeliantė įrodinėjo pačios parengtu Sunaikinto, sugadinto turto sąrašu, kuriame apeliantė pati įrašė atskirų darbų apimtis ir kainas. Tuo tarpu 10 000 Eur tariamai negautų pajamų sumą apeliantė jokiais įrodymais neįrodinėjo. 2022 m. gruodžio 2 d. apeliantai pateikė teismui patikslintą ieškinį, jame reikalaujama priteisti suma, lyginant su ankstesniu patikslintu ieškiniu, nepasikeitė, tačiau pasikeitė ieškinio pagrindas. A. J. P. visą jai 2022 m. gruodžio 2 d. patikslintu ieškiniu prašomą priteisti sumą įrodinėjo per negautų pajamų institutą;

44. Apeliantai nė viename iš pateiktų patikslintų ieškinių žalos dydžio neįrodinėjo eksperto T. M. ataskaita. Be to, 2022 m. gruodžio 2 d. patikslintame ieškinyje apeliantai apskritai neįrodinėjo kaštų, reikalingų atkurti patalpas į iki užliejimo esančią padėtį, dydžio. Atsižvelgiant į tai, tiek atsakovei savo atsiliepime, tiek ir teismui skundžiamame sprendime nebuvo jokio pagrindo nagrinėti eksperto T. M. skaičiavimų pagrįstumo. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog 2022 m. gruodžio 2 d. patikslintame ieškinyje apeliantė J. P. prašė priteisti negautas pajamas sumažėjus pastato vertei, bet neprašė priteisti žalos, susijusios su kilnojamojo turto sugadinimu. Tuo tarpu skunde apeliantė jau remiasi T. M. ataskaita, kurioje į žalos dydį įtrauktas ir kilnojamasis turtas: kieto kuro katilas ir elektriniai vandens ir oro šildytuvai. Apeliantai skundu iš esmės keičia faktinį ieškinio reikalavimo pagrindą apeliacinėje instancijoje, kas yra draudžiama;

45. ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad ji yra šių daiktų (kieto kuro katilas ir elektriniai vandens ir oro šildytuvai) savininkė, todėl jos reikalavimas priteisti žalą už šiuos daiktus yra visiškai nepagrįstas. Pažymėtina, kad apeliantas A. P. taip pat įrodinėjo, kad jis yra šių daiktų savininkas bei į savo prašomą atlyginti sumą taip pat įtraukė šiuos daiktus; T. M. ataskaitoje nėra atsižvelgta į patalpų nusidėvėjimą; apeliantai neįrodė, kad ieškinyje minimas bei į 2017 m. gegužės 31 d. Sunaikinto, apgadinto turto apžiūros aktą neįtrauktas turtas buvo sugadintas būtent 2017 m. gegužės 8 d. (tiksli užliejimo data trečiajam asmeniui nėra žinoma) užliejimo metu bei kad šis turtas apskritai buvo patalpoje užliejimo metu;

46. 2017 m. gegužės 31 d. sunaikinto, apgadinto turto apžiūros akte buvo numatyta, kad apeliantai įsipareigojo draudikui (trečiajam asmeniui) pateikti „tikslų sąrašą sugadintų detalių, įrangos su defektiniais aktais ir foto“, tačiau bylos medžiaga rodo, kad apeliantai tokio įsipareigojimo nevykdė ir nepateikė jokio kito dokumento (defektinio akto ir (ar) nuotraukų), kuriame būtų fiksuotas kitas apeliantų nurodomas užliejimo metu sugadintas turtas, tariamai buvęs Patalpose užliejimo metu, tačiau neužfiksuotas 2017 m. gegužės 31 d. Akte. Apeliantai neįrodė, jog ieškinyje minimas kilnojamas turtas, už kurį prašoma priteisti žala, priklausė būtent apeliantams arba vienam iš apeliantų. Apeliantų pateiktos ekrano kopijos iš internetinių puslapių su nurodytomis įvairių kilnojamųjų daiktų kainomis neturėtų būti vertinamos kaip žalos dydį pagrindžiantys įrodymai, nes jos neatspindi jose vaizduojamų daiktų kainų 2017 m. gegužės 8 d., daiktų negalima palyginti su daiktais, kurie, galimai, buvo realiai sugadinti užliejimo metu, kadangi byloje nėra defektinių aktų ir sugadintų daiktų nuotraukų. Jeigu užliejimo metu sugadinti ar sunaikinti daiktai buvo ne nauji, tokiu atveju tokiems daiktams turėtų būti taikomas nusidėvėjimas. Šiuo atveju nusidėvėjimo neįmanoma paskaičiuoti apeliantui nepateikus šių daiktų defektinių aktų bei įsigijimą pagrindžiančių dokumentų;

47. žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas turi patikrinti ar tinkamai ieškovas (apeliantas) apskaičiavo žalos dydį, todėl argumentas, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų ir neįrodė priešingai – kad minėtų daiktų nebuvo ar buvo ne tie daiktai, kuriuos nurodė ieškovas, yra visiškai nepagrįstas.

48. Atsiliepimu į apeliacinį skundą UAB „(duomenus neskelbtini) vandenys” prašo ieškovų A. P. ir J. P. apeliacinį skundą atmesti ir (duomenus neskelbtini) apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-11-1055/2021 palikti nepakeistą; priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo argumentai:

49. nuosavybės teisę įgyvendinančio asmens pareiga - nepažeisti teisės aktų nustatytų reikalavimų, todėl statinių savininkai (naudotojai) turi pareigą rūpintis, kad statinyje nebūtų trūkumų/defektų, o jeigu jie yra - juos nedelsiant pašalinti. Iškart po įvykio surašytuose dokumentuose ir darytose fotonuotraukose – 2017m. gegužės 31 d. apžiūros Akte, 2017 m. birželio 2 d. Rašte, 2017 m. birželio 14 d. Ekspertinėje nuomonėje dėl defektų priežasties Nr. IF/BC/0001641, tiek ekspertų, tiek draudiko atstovo, tiek atsakovo darbuotojų buvo nustatyta, kad pastato, esančio adresu (duomenus neskelbtini), (duomenus neskelbtini), konstrukcijų ir apdailos būklė buvo itin bloga, nustatytas didelis fizinis pastato nusidėvėjimas, tame tarpe buvo nustatyta, kad pastato išorinės/atitvarinės konstrukcijos – sienos ir stogas – yra nesandarios, praleidžia drėgmę; drėgmė prasiskverbia pro nesandarias atitivarines pastato konstrukcijas; pamatų būklė bloga, pamatai pažeisti, jų konstruktas sutrūkinėjęs, nustatyti ardomieji veiksniai; procesas ilgalaikis, ir nėra sukeltas vieno/ staigaus ir netikėto įvykio; ir kt.;

50. vandentiekio avarijos vieta nebuvo prie pat pastato, esančio (duomenus neskelbtini), (duomenus neskelbtini), įvykio vieta buvo pernelyg nuo jo nutolusi, kad galėtų padaryti kokį nors poveikį šiam pastatui ar jo rūsio patalpoms. Jeigu dėl vandentiekio tinklų avarijos ir būtų tokiu dideliu spinduliu (t. y. ne mažiau 40 metrų spinduliu) pakilęs gruntinio vandens lygis (kas yra mažai tikėtina), tai vis tiek negalėjo būti rūsio patalpų užliejimo priežastimi, jeigu aptariamas pastatas 2017 n. gegužės 8 d. būtų atitikęs esminius statinių reikalavimus, todėl vandentiekio avarijos ir rūsio patalpų užliejimo nesieja priežastinis ryšys;

51. pastato, (duomenus neskelbtini), (duomenus neskelbtini), savininkei J. P. teko pareiga užtikrinti, kad rūsio atitiktų esminius statinio reikalavimus (tame tarpe, kad atitiktų mechaninio atsparumo ir pastovumo bei higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimus (LR statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Reglamento (ES) Nr. 305/2011), tačiau savininkė J. P. to nevykdė, dėl ko pažeidė statinių savininkui apžvelgtuose teisės aktuose numatytas imperatyvias pareigas. Jeigu savalaikiai (t. y. dar iki 2017 m. gegužės 8 d. įvykio) būtų buvę atlikti reikalingi remonto darbai rūsio patalpose, nebūtų jokio drėgmės prasiskverbimo į pastato rūsio patalpas.

52. jeigu ir buvo padaryta kokia nors žala ieškovui A. P. (jo kilnojamajam turtui) dėl 2017 m. gegužės 8 d. pastebėto susikaupusio vandens pastate esančiame rūsyje, tai už ją turi atsakyti pastato savininkė ieškovė J. P. (CK 6.266 straipsnio 1 dalis), o už jos pačios galimai patirtą žalą atsakinga ji pati.

53. viso pastato, (duomenus neskelbtini), (duomenus neskelbtini), įkaitant rūsio patalpų konstrukcijas, apdailos būklė buvo itin bloga, buvo nustatytas didelis fizinis šio pastato rūsio patalpų nusidėvėjimas (70-80 %). Iš karto po įvykio ištyrimo ekspertai pateikė kategorišką išvadą, kad defektų atsiradimo rūsio patalpose tiesioginė priežastis yra blogos būklės išorinės pastato sienos, kurios nebeatlieka atitvarinės funkcijos, todėl drėgmė skverbiasi į pastato vidų ir gadina konstrukcijas bei apdailą, o šis procesas jau trunką ilgą laiką, ir nėra sukeltas vieno staigaus ir netikėto įvykio. Šias išvadas dar nuodugniau atliktu tyrimu patvirtino ir 2022-06-22 Teismo ekspertizės akto išvados, kurios, kiekvienu atskiru klausimu ir bendrai savo turiniu, visiškai paneigė ieškovų bylos nagrinėjimo metu dėstytas aplinkybes;

54. atsakovės teigimu nebuvo duotas joks pripažinimas ar pažadas ieškovams dėl kokios nors žalos atlyginimo, nes atsakovė niekada savęs nelaikė ir nelaiko atsakinga už ieškovei priklausančių patalpų užliejimą, o byloje pareikštą ieškinį vertina tik kaip siekį nesąžiningai pasipelnyti atsakovo ir trečiojo asmens sąskaita;

55. atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie galėjo sukelti žalą ieškovams. Priešingai nei teigia ieškovai, net nevertinant priežastinio ryšio tarp vandentiekio avarijos ir rūsio patalpų užliejimo nebūvimo, atsakovė nedelsiant sutvarkė vandentiekio avariją - remonto darbai buvo pradėti ir pabaigti atlikti tą pačią 2017 m. gegužės 8 dieną. Atsakovė ne tik kad neatliko jokių neteisėtų veiksmų ieškovų atžvilgiu, tačiau ėmėsi ir iniciatyvių veiksmų: informavo ieškovus bei išpumpavo vandenį;

56. 2022 m. birželio 22 d. teismo ekspertizės akto išvados, kiekvienu atskiru klausimu ir bendrai savo turiniu, paneigė ieškinyje ieškovų dėstomas aplinkybes, nes jose konstatuota, kad 2017 m. gegužės 8 d. pastebėtų defektų atsiradimo rūsio patalpose ir netoliese šio pastato įvykusios vandentiekio tinklų avarijos nesieja priežastinis ryšys. Pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, pagrįstai priėjo išvados, kad nėra nustatytas priežastinis ryšys tarp 2017 m. gegužės mėnesį įvykusios vandentiekio tinklų 14 avarijos (duomenus neskelbtini) gatvėje, (duomenus neskelbtini), ir pastato, esančio (duomenus neskelbtini), (duomenus neskelbtini), patalpų – rūsio patalpų užliejimo; todėl atsakovė, nors ir būdama vandentiekio tinklų valdytoja, nėra atsakinga už defektus, 2017 m. gegužės 8 d. pastebėtus rūsio patalpose, esančiose pastate, adresu (duomenus neskelbtini), (duomenus neskelbtini) ir neturi pareigos atlyginti apeliantams žalą;

57. žalos faktą ir žalos (nuostolių) dydį nagrinėjamos bylos atveju turi įrodyti ieškovai. Tiek priminiu ieškiniu, tiek ir patikslintu buvo prašoma ieškovei J. P. priteisti 21 200 Eur žalos atlyginimą, tačiau juose žalos dydis arba apskritai nebuvo įrodinėjamas, arba, ieškovo A. P. atveju, buvo teikiami įrodymų leistinumo kriterijų neatitinkantys duomenys iš internetinių svetainių, juolab, kad ieškovai neįrodė teikiamų duomenų sąsajumo su 2017 m. gegužės 8 d. pastebėtu užliejimu;

58. 2017 m. gegužės 31 d. apžiūros akte buvo aprašytas užlietas turtas. 2017 m. birželio 2 d. rašte, kuris buvo teikiamas draudikui po pretenzijų iš ieškovų gavimo, buvo išdėstytos atsakovei žinomos reikšmingos atliekamam tyrimui aplinkybės, nurodyta, kad „Jokių vertingų daiktų rūsio patalpose UAB „(duomenus neskelbtini) vandenys“ darbuotojai nepastebėjo.“, kas paneigia ieškovo dėstomus teiginius dėl tariamai rūsyje buvusio kilnojamojo turto; ieškovai pirminį ieškinį pareiškė tik praėjus 3 metams nuo 2017 m. gegužės 8 d. pastebėto užliejimo, tokiu būdu galimai siekdami apsunkinti įrodymų rinkimo galimybes;

59. byloje nėra įrodymų, kad kilnojamasis turtas, už kurio tariamą sunaikinimą prašoma priteisti žalą, priklausė ieškovui (arba ieškovei) nuosavybės teise. Ieškovo pateiktos ekrano kopijos iš internetinių svetainių, kuriose nurodytos įvairių kilnojamųjų daiktų kainos, neturėtų būti vertinamos kaip žalos dydį pagrindžiantys įrodymai. Jeigu užliejimo metu sugadinti ar sunaikinti daiktai buvo ne nauji, tokiu atveju tokiems daiktams turėtų būti taikomas nusidėvėjimas; šiuo atveju nusidėvėjimo neįmanoma paskaičiuoti ieškovui nepateikus šių daiktų defektinių aktų bei įsigijimą pagrindžiančių dokumentų; dauguma ieškovo nurodomų kilnojamojo turto vienetų (panaudotų dalių) nėra jautrūs drėgmės poveikiui, kadangi įprastai naudojami lauko sąlygomis ir yra skirti atlaikyti tiek itin intensyvų drėgmės poveikį, tiek ir didelės amplitudės temperatūros pokyčius;

60. apeliantai, apeliacinėje instancijoje pakeitė faktinį ieškinio pagrindą - pirminis reikalavimas priteisti ieškovės J. P. naudai 21 200 Eur žalos atlyginimo apeliaciniu skundu buvo pakeistas į kitą reikalavimą - priteisti ieškovės J. P. naudai 7 783 Eur žalos (nuostolių) atlyginimą vadovaujantis žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 201116, kurią surašė ekspertas T. M. (toliau – Ataskaita), kurioje nurodyta, kad atstatymo kaštai 2020 m. lapkričio 16 d. datai sudaro 7 783,93 Eur;

61. apeliantų veiksmai nėra nuoseklūs, jie kelis kartus keitė reikalavimo pagrindą: prašė atlyginti žalą dėl sugadintų patalpų ir negautų pajamų; vėliau visą žalos sumą įrodinėjo per negautų pajamų institutą. Tačiau apeliantai nė viename iš pateiktų patikslintų ieškinių žalos dydžio neįrodinėjo neįrodinėjo kaštų, reikalingų atkurti patalpas į iki užliejimo esančią padėtį, ir nesivadovavo eksperto T. M. rengta ataskaita. 2022 m. gruodžio 2 d. patikslintame ieškinyje apeliantė J. P. prašė priteisti tik negautas pajamas sumažėjus pastato vertei, tačiau neprašė priteisti žalos, susijusios su kilnojamojo turto sugadinimu. Tuo tarpu apeliaciniame skunde apeliantė keičia faktinį ieškinio reikalavimo pagrindą apeliacinėje instancijoje ir prašo atlyginti atstatymo kaštus. Kadangi apeliantai pirmosios instancijos teisme, savo reikalavimus grindė kitais pagrindais, o naujuosius argumentus pirmąkart pateikė ir naują faktinį ieškinio pagrindą suformavo tik apeliacinės instancijos teismui, tai pirmosios instancijos teismas objektyviai ir negalėjo jų išnagrinėti, o apeliacinės instancijos teismas taipogi neturėtų pagrindo vertinti ir spręsti dėl aplinkybių, jam nurodytų pažeidžiant Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 306 straipsnio 2 dalies nuostatas;

62. apeliantė J. P. nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji yra šių daiktų savininkė, todėl suformuotas reikalavimas priteisti žalą už šiuos daiktus yra nepagrįstas. Ieškovas A. P. taip pat įrodinėjo, kad jis yra šių daiktų savininkas bei į savo prašomą atlyginti sumą taip pat įtraukė šiuos daiktus;

63. apeliantai savo apeliaciniame skunde taip ir nenurodo, kokiu būdu pirmosios instancijos teismas, apeliantų manymu, pažeidė įrodymų tyrimo, vertinimo ir įrodinėjimo taisykles. Atvirkščiai, būtent apeliantai savo patikslintame ieškinyje savaip interpretavo faktines aplinkybes ir byloje surinktus rašytinius įrodymus, o nepalankius rašytinius įrodymus apskritai ignoravo ir dėstė žinomai nepagrįstus argumentus, tą patį jie daro apeliaciniame skunde;

64. byloje surinkti rašytiniai įrodymai pagrindžia, kad viso pastato, tame tarpe ir šio pastato rūsio patalpų, konstrukcijų bei apdailos būklė buvo itin bloga; byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina didelį fizinį pastato ir jo rūsio patalpų (70-80%) nusidėvėjimą; patvirtina, kad vandentiekio avarijos ir rūsio patalpų užliejimo nesieja priežastinis ryšys; patvirtina, kad už kilusią žalą dėl pastate esančiame rūsyje pastebėto susikaupusio vandens yra atsakinga tik šio pastato savininkė ieškovė J. P.. Byloje nėra įrodytos atsakovo deliktinės atsakomybės sąlygos - neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys bei žala.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

65. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasi apeliacinio skundo ribų.

66. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo netenkintas ieškovų ieškinys dėl žalos atlyginimo, trūkus atsakovei priklausantiems vandentiekio vamzdžiams ir užliejus ieškovams priklausiusį turtą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

67. Ieškovams pateikus apeliacinį skundą ir prašant ieškinį tenkinti iš dalies, t. y. ieškovei sumažinus ieškinio sumą vadovaujantis 2020 m. gruodžio 10 d. žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita, atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovė ir trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovė, prašydama nebe 21 200 Eur, o 7 783 Eur žalos atlyginimo ir žalos dydį įrodinėdama kaštų, reikalingų atkurti patalpas iki užliejimo esančią padėtį, dydžiu, pakeitė ieškinio pagrindą, kas apeliacinės instancijos teisme yra draudžiama.

68. CPK

69. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama, neišeinant už apeliacinio skundo apibrėžtų ribų, ir siekiama nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek faktine, tiek teisine prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2012). Ieškinio dalyko sumažinimas ar padidinimas, ieškinio pagrindą papildančių faktinių aplinkybių nurodymas nelaikomas ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimu, nes tai yra savarankiška ieškovo procesinė teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegijos 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis Nr. e3K-3-382-687/2019).

70. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde ieškovų ieškinio dalyko sumažinimas nelaikomas ieškinio dalyko arba pagrindo pakeitimu, nes tai yra savarankiška ieškovų procesinė teisė, šiuo atveju pradiniai ieškinio elementai nesikeičia, o tik sumažėja jų apimtis (CPK 42 straipsnio 1 dalis).

71. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nurodytu teisiniu reguliavimu bei pateiktomis teisės aiškinimo taisyklėmis, konstatuoja, jog apeliacinis skundas grindžiamas aplinkybėmis, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, todėl negalima sutikti su atsakovės ir trečiojo asmens atsiliepimuose į apeliaciniais argumentais, kad buvo pakeistas ieškinio pagrindas. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė teismui pateikė papildomus įrodymus, pagrindžiančius žalos dydį, kuriuos pirmosios instancijos teismas priėmė. 2020 m. gruodžio 15 d. patikslintu ieškiniu ieškovė prašė priteisti 21 200 Eur žalą, iš kurios 11 200 Eur buvo žala, patirta dėl po užliejimo vandeniu sugadintų rūsio patalpų, kurią ieškovė įrodinėjo 2020 m. gruodžio 10 d. žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 201116. Taigi ieškovės apeliaciniame skunde prašoma priteisti žala (7 783 Eur) yra dalis 11 200 Eur žalos. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės traktuojamos aplinkybėmis, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme ir kuriomis ieškovai grindė savo ieškinio reikalavimus, o apeliaciniu skundu buvo susiaurinta ieškiniu reiškiamų reikalavimų apimtis, kas yra leidžiama apeliacinės instancijos teisme.

72. Bylos duomenimis nustatyta, kad pastatas – administracinis pastatas, unikalus Nr. (duomenus neskelbtini), esantis (duomenus neskelbtini), (duomenus neskelbtini), nuo 2012 m. lapkričio 14 d. iki 2021 m. gruodžio 30 d. asmeninės nuosavybės teise priklausė J. P.. 2017 m. gegužės 8 d. UAB „(duomenus neskelbtini) vandenys“ buvo gautas pranešimas, kad (duomenus neskelbtini) gatvėje, (duomenus neskelbtini) mieste, aikštelėje yra vandens bala. Avarinei brigadai apžiūrėjus vietą, buvo nustatyta, kad už maždaug 40 metrų nuo pastato (duomenus neskelbtini), (duomenus neskelbtini), apie 5 metrų atstumu nuo magistralinio vandentiekio vamzdžio dn100 iš po žemių kyla vanduo. Uždarius vandentiekio atkarpą vandens kilimas į paviršių sustojo. Avarinės brigados darbuotojai pastebėjo, kad (duomenus neskelbtini), (duomenus neskelbtini), įlipime į rūsį keli laiptai ir durų apačia apsemta vandeniu, atidarius rūsį, jame buvo apie 30 cm vandens. Dėl šių nustatytų faktinių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra.

73. Nagrinėjamu atveju ieškinys atsakovei dėl žalos atlyginimo grindžiamas neteisėtu turto sugadinimu (deliktu).

74. Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos atsiradimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nesant bent vienos iš išvardintų būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė turtinės žalos atlyginimo forma negali būti taikoma. Civilinės atsakomybės sąlygas, išskyrus skolininko kaltę, kuri paprastai yra preziumuojama, privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).

75. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad užpylimas gali įvykti dėl savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014 ir kt.).

76. CK 6.266 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės. Ieškovai, siekdami civilinės atsakomybės taikymo atsakovei, turi įrodyti tris būtinas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų; atsakovo kaltė yra preziumuojama.

77. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

78. Bylos duomenys patvirtina, kad 2017 m. gegužės mėnesio pradžioje įvyko vandentiekio avarija, dėl ko į gruntą išbėgo didelis kiekis vandens. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas gruntinių vandenų pakilimo aplinkybes, nenustatė priežastinio ryšio tarp vandentiekio avarijos ir vandens patekimo į ieškovei priklausiusių nekilnojamųjų patalpų rūsį bei atsiradusios žalos. Su šia išvada ieškovai nesutinka ir teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas pažeidus CPK nuostatas, reglamentuojančias įrodinėjimą, teigdami, kad teismas įrodymus vertino selektyviai, didesnę įrodomąją galią suteikdamas trečiojo asmens pateiktiems įrodymams ir paaiškinimams.

79. Teisėjų kolegija aukščiau nurodytus apeliantų argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Minėta, kad CPK 185 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, teismas yra saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo, kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182, 177, 180 straipsniai). Kaip matyti iš teismo sprendimo, šioje byloje teismas ištyrė ir įvertino visus dalyvaujančių byloje asmenų į bylą pateiktus įrodymus, juos motyvuotai kiekvieną atskirai ir visumoje įvertino, padarytas išvadas tinkamai pagrindė ir argumentavo.

80. Priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, reglamentuojamas CK 6.247 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Toks priežastinio ryšio taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-695/2020).

81. Bylos duomenys rodo, kad byloje buvo atliktos dvi ekspertizės (2021 m. gruodžio 1 d. ir 2022 m. birželio 22 d.) bei gautos dvi ekspertinės pažymos (2020 m. gruodžio 29 d., 2017 m. birželio 14 d.). 2021 m. gruodžio 1 d. teismui pateikto ekspertizės akto išvadose konkrečiai neatsakius į suformuluotus klausimus, teismas byloje paskyrė papildomą ekspertizę, kuri buvo atlikta 2022 m. birželio 22 d. Šiai ekspertizei atlikti ekspertui pakako duomenų atsakyti į užduotus klausimus, ekspertas buvo nuvykęs į vietą ir pastatą apžiūrėjo vietoje, todėl teismas ją vertino kaip patikimesnę ir ja vadovavosi, su kuo nesutinka ieškovai.

82. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad, nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal savo objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis), t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės, be kita ko, taikant įrodymų pakankamumo ir patikimumo kriterijus. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020).

83. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, jog ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2010; 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013); kai ekspertizės duomenys prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020).

84. Ieškovai apeliaciniame skunde netinkamą bylos įrodymų vertinimą grindžia tuo, kad teismas nepagrįstai prioritetą suteikė atsakovei palankiems įrodymams ir 2022 m. birželio 22 d. ekspertizės aktui. Nurodo, kad byloje išsiskyrė ekspertų išvados dėl vandens atsiradimo rūsio patalpose priežasčių - byloje pateiktoje 2020 m. gruodžio 29 d. ekspertinio tyrimo ataskaitoje teismo ekspertas E. L. konstatavo, kad vanduo atsirado dėl vandentiekio avarijos, tas pats buvo konstatuota 2021 m. ekspertizės akte, o jau 2022 m. birželio 22 d. ekspertizės akte šios nuostatos nebeliko. Ieškovų teigimu, teismas nepanaikino akivaizdžių prieštaravimų tarp šių ekspertų išvadų. Byloje apklaustas liudytojas R. B. patvirtino, kad iki avarijos namo rūsys būdavo sausas, todėl mano, jog turėjo būti pripažinta, kad yra faktinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovams atsiradusios žalos. Taip pat teigia, kad atsakovė nuslėpė informaciją apie išbėgusio vandens kiekį, kas turėtų būti vertinama kaip nepalankiausi atsakovei faktai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su šiais apeliacinio skundo argumentais.

85. Bylos duomenimis, visi rašytiniai įrodymai (UAB If P&C Insuranse AS filialas 2017 m. gegužės 31 d. Sunaikinto, apgadinto turto apžiūros aktas, UAB „(duomenus neskelbtini) vandenys“ 2017 m. birželio 2 d. raštas, 2017 m. birželio 14 d. UAB „Smart claims“ ekspertinė nuomonė, 2020 m. gruodžio 29 d. ekspertinė nuomonė) iš esmės patvirtina, kad namo konstrukcijų ir apdailos būklė buvo itin bloga, nustatytas didelis pastato rūsio nusidėvėjimas (70-80 proc.), kad pastate nebuvo atliktas remontas 47 metus, tame tarpe buvo nustatyta, kad pastato išorinės/atitvarinės konstrukcijos – sienos ir stogas – praleidžia drėgmę ir lietų. 2021 m. gruodžio 1 d. teismui pateikto ekspertizės akto išvadose taip pat nurodyta, kad patalpų pažeidimo priežastis – užpylimas dėl įvykusios avarijos ir netinkama pastato eksploatacija, nors ir nurodyta, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsiradusių defektų ir vandentiekio avarijos. Tačiau nustatyta, kad ekspertai atlikdami šią ekspertizę neturėjo visų reikalingų objektyvių duomenų, kurių pagrindu turėjo atlikti ekspertizę, todėl byloje buvo paskirta papildoma ekspertizė. Ekspertas Darius Kalibatas teismo posėdžio metu nurodė, kad daiktų nekilnojo, jei nurodytos angos buvo užkrautos lentynomis ir daiktais, galėjo jų nepastebėti. Pripažino, kad atliekant ekspertizę truko informacijos apie einamus remontus. Kaip minėta anksčiau, 2022 m. birželio 22 d. ekspertizės akto išvados suformuluotos ekspertui papildomai atlikus tyrimą atlaisvintose patalpose bei atsižvelgus į naujai paaiškėjusias aplinkybes (kad pastato rūsio patalpose aktualiu tyrimui laiku buvo neužhermetizuoti telekomunikacijų vamzdis bei šilumos trasos anga ir kt.). Šiame papildome ekspertizės akte ekspertas konstatavo, kad rūsio patalpos 2017 m. gegužės 8 d. datai neatitiko ir ekspertizės atlikimo dienai neatitinka esminių statinio reikalavimų (konkrečiai neatitiko mechaninio atsparumo ir pastovumo bei higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimų), kad esminė priežastis dėl 2017 m. gegužės 8 d. pastebėto drėgmės prasiskverbimo į vidaus patalpas (rūsio patalpas) ir pastebėtų defektų atsiradimo rūsio patalpose pastate, esančiame (duomenus neskelbtini), (duomenus neskelbtini), yra blogos būklės išorinės pastato sienos, kadangi jos nebeatlieka esminės – atitvarinės funkcijos, todėl drėgmė skverbiasi į pastato vidų ir gadina konstrukcijas bei apdailą, o tas tiesiogiai buvo nulemta pamatų ir rūsio patalpų sienų nepakankamos priežiūros, kad 2017 m. gegužės 8 d. pastebėtų defektų atsiradimo rūsio patalpose ir netoliese šio pastato įvykusios vandentiekio tinklų avarijos nesieja priežastinis ryšys, todėl nuostolio suma dėl rūsio patalpų užliejimo apskritai neturėtų būti skaičiuojama. Ekspertas pripažino, kad tiek aplinkybė, jog pastato rūsio patalpose aktualiu tyrimui laikotarpiu buvo neužhermetizuoti (neužaklinti) telekomunikacijų vamzdis bei šilumos trasos anga, tiek kitos papildomos apžiūros metu nustatytos aplinkybės keičia 2021 m. gruodžio 1 d. pateiktame pirminiame teismo ekspertizės akte suformuotas išvadas.

86. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovų į bylą pateikta 2020 m. gruodžio 29 d. ekspertinio tyrimo ataskaita nepaneigia minėtų byloje esančių įrodymų ir papildomos ekspertizės išvadų, kadangi tyrimą atlikęs specialių žinių turintis asmuo nevertino pastato (duomenus neskelbtini), (duomenus neskelbtini), būklės ir nusidėvėjimo, įvykio vietos pats neapžiūrėjo, rėmėsi pateiktais dokumentais, todėl išvadas padarė laikydamas, kad pastato būklė atitiko techninius reikalavimus, nors byloje nustatyta priešingai. Pažymėtina ir tai, kad ieškovų pateikta ekspertinio tyrimo ataskaita buvo parengta ieškovės užsakymu. Tuo tarpu 2022 m. birželio 22 d. ekspertizė atlikta teismo pavedimu, šio tyrimo patikimumo laipsnis, yra didesnis, palyginti su privačia tvarka atliktais tyrimais. Ieškovų apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo abejoti ekspertizę atlikusio eksperto L. U. išvadomis, kurios, teisėjų kolegijos vertinimu, logiškai ir nuosekliai išplaukia iš tyrimo eigos bei visos bylos medžiagos.

87. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus ir savo išvadas grindė byloje esančių įrodymų visuma. Nors, apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas selektyviai vertino įrodymus, tačiau, kolegijos vertinimu, patys apeliantai apeliaciniame skunde nurodė tik jiems palankius liudytojų paaiškinimus ir rašytinius įrodymus, iš esmės nenurodydami argumentų, paneigiančių ar bent sudarančių pagrįstą pagrindą abejoti 2022 m. birželio 22 d. ekspertizės išvadomis. Tai, kad liudytojas R. B. paaiškino, jog jis rodydamas klientams patalpas nėra matęs rūsyje vandens, nepatvirtina, kad vanduo rūsyje ankščiau nesikaupdavo, nes galimai tuo metu nebuvo kritulių, be to, jis kaip nekilnojamojo turto brokeris buvo suinteresuotas rodyti klientams kaip galima geresnės būklės nekilnojamąjį turtą. Kiti byloje apklausti liudytojai: kaimynas S. V. nurodė, kad jo pastatas apsemtas nebuvo; liudytojas L. O., kuris įsigijo pastatą iš ieškovės, paaiškino, kad pastatas ilgą laiką buvo nenaudojamas, reikalavo remonto, kad pastato rūsyje buvo vanduo. Atsakovė taip pat patvirtino, kad daugiau gyventojų dėl patalpų užliejimo po avarijos nesikreipė, kas tik dar kartą patvirtina, jog ieškovei tinkamai, pagal įstatymo reikalavimus prižiūrėjus pastatą ir jo rūsį vanduo į jį, labiau tikėtina, nebūtų prasiskverbęs.

88. Nors apeliantai akcentuoja, kad atsakovė nuslėpė aplinkybę apie avarijos metu išbėgusį vandens kiekį ir ši aplinkybė galėjo turėti reikšmės vandens prasiskverbimui į pastato rūsį dėl susidariusio vandens slėgio, apeliacinės instancijos teismas šiuos ieškovų argumentus pripažįsta nepagrįstais. 2022 m. birželio 22 d. ekspertizės akto metu buvo atliktas streso testas, kurio metu nustatyta, kad išpylus net nedidelį kiekį vandens po 10 minučių šis vanduo prasiskverbia per rūsio išorinę sieną pakeldamas drėgmę iki 87,5 proc. Atliktas testas tik patvirtino, kad pastato būklė buvo tokia bloga, jog net mažiausias vandens kiekis galėjo prasiskverbti į pastato rūsį, todėl nagrinėjamu atveju avarijos metu išsiliejusio vandens kiekis neturi reikšmės. Vandentiekio avarijos faktas pastato išorėje (nagrinėjamu atveju apie 40 metrų atstumu nuo pastato) savaime nėra vandens patekimo į pastatą priežastimi. Be to, kaip patvirtino liudytojas L. O., kuris įsigijo ieškovei priklausiusį pastatą, atlikus tam tikrus remonto darbus, vanduo rūsyje nebesikaupia.

89. Taigi, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovams neįrodžius priežastinio ryšio tarp ieškovei atsiradusios žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų, teisiškai tampa nereikšmingas žalos dydžio klausimas, nes civilinė atsakomybė galima tik konstatavus neteisėtus veiksmus, žalą bei jų priežastinį ryšį. Dėl to apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovės civilinės atsakomybės klausimą, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą bei pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovės UAB „(duomenus neskelbtini) vandenys“ ieškovo A. P. naudai 4 455 Eur žalos atlyginimą

90. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti 4 455 Eur žalą iš atsakovės, nes ją patyrė dėl kaltų atsakovės UAB „(duomenus neskelbtini) vandenys“ veiksmų, kuri privalėjo tinkamai prižiūrėti savo valdomą turtą – vandentiekio tinklus, tačiau to nepadarė, ko pasekoje įvyko avarija – trūko požeminis vamzdis, ir dėl to buvo užlietos pastato, esančio adresu (duomenus neskelbtini), (duomenus neskelbtini), rūsio patalpos bei sugadinti rūsyje buvę ieškovo daiktai.

91. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės. Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, deliktinės atsakomybės procesas pasibaigia.

92. Žalos dydžiui pagrįsti ieškovas pateikė daiktų sąrašą, nuotraukas iš įvykio vietos bei nuotraukas iš interneto portalų apie tų daiktų vertę ir nurodė, kad atsakovė nepaneigė, jog nurodytų daiktų nebuvo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2009). Taigi pagal įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles būtent ieškovas, kuris teigė buvus padarytą turtinę žalą, turėjo įrodyti žalos dydį, o ne atsakovai, kurie neigė padarę ieškovui žalos, ją paneigti (CPK 178 straipsnis).

93. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu vertinimu, kad ieškovo į bylą pateikti įrodymai nepatvirtina, jog ieškovas daiktus, už kuriuos prašo priteisti žalą, turėjo, kad jie buvo veikiantys, geros būklės, iš pateiktų negalima nustatyti daiktų kiekio ir jų būklės. Priešingai, 2017 m. birželio 2 d. rašte, kuris atsakovės buvo teikiamas draudikui po pretenzijų iš ieškovų gavimo, nurodyta, kad jokių vertingų daiktų rūsio patalpose UAB „(duomenus neskelbtini) vandenys“ darbuotojai nepastebėjo. 2017 m. gegužės 31 d. trečiojo asmens atstovas surašė „Sunaikinto, apgadinto turto apžiūros aktą“, kurį surašant dalyvavo ir ieškovas. Jame buvo užfiksuota, jog didelis kiekis vandens pro rūsio sienų plyšius/trūkimus prasiskverbė į patalpų vidų iš išorės, dėl ko buvo užtvindytos patalpos bei jame buvęs turtas, akto pastabose nurodyta, kad tikslų sugadintų daiktų sąrašą su defektiniais aktais ir nuotraukomis ieškovas pateiks trečiajam asmeniui tiesiogiai. Ieškovas buvo įpareigotas pateikti tikslų sąrašą sugadintų detalių, įrangos su defektiniais aktais ir foto, tačiau pagal bylos duomenis jis tokio įpareigojimo nevykdė, nes savalaikiai trečiajam asmeniui nepateikė įrodymų apie užliejimo metu sugadintą turtą, kuris galimai buvo patalpose, tačiau nebuvo užfiksuotas akte. Ieškovas nei trečiajam asmeniui, nei teismui nepateikė sugadintų daiktų nuotraukų, rūsio patalpų vidaus nuotraukų, defektinių aktų. Ieškovo pateiktose nuotraukose iškart po įvykio rūsyje galimai buvusių daiktų nesimato. Pažymėtina ir tai, kad pastatas nuo 2013 m. nebuvo eksploatuojamas, atjungtomis komunikacijomis, nešildomas, todėl daugiau tikėtina, kad vertingas turtas jame nebuvo laikomas.

94. Ieškovas, ginčydamas į bylą pateiktų rašytinių įrodymų pagrįstumą, apeliaciniame skunde nurodė, kad trečiasis asmuo nesupažindino jo su apžiūros akto antru lapu, tačiau pačių ieškovų į bylą pateiktame apžiūros akte nurodyta, kad klientas apžiūros metu atsisakė pasirašyti ant akto. Pirmajame apžiūros akto lape nurodyti apžiūros akto priedai, tarp kurių – „Papildomas apžiūros aktas“. Šį įrodymą ieškovai pateikė teismui su ieškiniu. Todėl apeliantų argumentas apie tai, kad apžiūros metu buvo surašytas vieno lapo aktas bei kad jie nematė antrojo apžiūros akto lapo (t. y. papildomo apžiūros akto), yra nepagrįstas. Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti visus įrodymus, turinčius ryšį su byla, t. y. patvirtinančius arba paneigiančius turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Trečiojo asmens įrodymas yra gauti ir pateikti procesine tvarka, patvirtina tam tikras bylos aplinkybes, todėl vertinami kaip leistini.

95. Kaip jau aukščiau nurodyta nutartyje, bylos duomenys rodo, kad tarp atsakovei priklausančių vandentiekio tinklų avarijos ir ieškovei priklausiusių patalpų adresu (duomenus neskelbtini), (duomenus neskelbtini), užliejimo nėra priežastinio ryšio, todėl neįrodžius vienos iš deliktinės atsakomybės sąlygų atsakovės deliktinei atsakomybei kilti (CK 6.245, 6.263 straipsniai), o ieškovui iš esmės prašant priteisti žalą vadovaujantis tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis kaip ir prašė ieškovė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį.

96. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nustačius, jog vanduo į pastatą pateko ne dėl vandentiekio avarijos ir neteisėtų atsakovės veiksmų (neveikimo), o dėl itin prastos pastato techninės būklės, ieškovė J. P., būdama pastato savininkė, privalėjo laikytis įstatymų nuostatų ir prižiūrėti savo turtą taip, kad nebūtų padaryta žala kitam asmeniui, įskaitant ir ieškovą A. P. ir kad būtent jos neteisėti veiksmai (neveikimas) neatliekant savo, kaip pastato savininkės, pareigų ir galėjo lemti (lėmė) ieškovo turto sugadinimą, t. y. žalos atsiradimą, kurios dydis bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytas.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

97. Apibendrindama nurodytas išvadas, argumentus ir motyvus, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai tyrė ir vertino byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė faktines kilusio ginčo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, jų pagrindu pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo taikyti atsakovei deliktinę atsakomybę. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindų naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

98. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus T. T., tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

99. Apeliacinės instancijos teismui atmetus ieškovų apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo atsakovė ir jos pusėje dalyvavęs trečiasis asmuo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai). Atsakovė pateikė įrodymus, kad patyrė 1 775 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, trečiasis asmuo – kad patyrė 968 Eur šių išlaidų. Išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą 8.11 punkte nustatyto dydžio, yra pagrįstos ir realiai patirtos. Todėl atmetus apeliacinį skundą atsakovei ir trečiajam asmeniui iš apeliantų lygiomis dalimis priteisiamos jų patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenus neskelbtini) vandenys“, juridinio asmens kodas 183633981, naudai po 887,50 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 50 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovų A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje vykdančiai savo veiklą per „If P&C Insurance AS“ filialą, juridinio asmens kodas 302279548, naudai po 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Ramunė Čeknienė

Rita Dambrauskaitė

Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė