Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo

Civilinė byla Nr. e2S-493-589/2023

Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01011-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.13; 3.3.2.3; 3.3.2.5

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 13 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. B. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4447-1027/2023 pagal ieškovo D. B. patikslintą ieškinį atsakovei R. S. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. B. (toliau – ir ieškovas) patikslintu ieškiniu prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. lapkričio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2901-1027/2021, 1 punktą ir nustatyti nepilnamečio vaiko K. B., (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki jo pilnametystės su ieškovu; pakeisti minėtos nutarties 2 ir 3 punktus ir priteisti iš atsakovės R. S. (toliau – ir atsakovė) 250 Eur išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; pakeisti minėtos nutarties 6 punktą ir nustatyti atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką patikslintame ieškinyje nurodytomis sąlygomis; taip pat priteisti iš atsakovės ieškovo naudai visas patirtas bylinėjimosi ir teismo išlaidas. Patikslintu ieškiniu ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. lapkričio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2901-1027/2021, 1, 2, 3, 6 punktų vykdymą iki kol bus išnagrinėta ši civilinė byla ir joje įsiteisės galutinis teismo sprendimas; nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 200 Eur kas mėnesį bei nustatyti laikiną jo nurodomą atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. birželio 8 d. nutartimi ieškovo D. B. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintas.

3. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju, preliminariai įvertinus ieškinio pagrįstumą, ieškovo ir institucijos pateiktus duomenis, nėra pagrindo daryti išvadą, kad šalių nepilnamečio vaiko interesai, gyvenant su atsakove, yra pažeidžiami bei reikėtų taikyti ieškovo nurodytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. laikinai pakeisti vaiko gyvenamąją vietą bei spręsti su tuo susijusius klausimus dėl laikinos bendravimo tvarkos, laikino išlaikymo.

4. Teismas nurodė, kad ieškovas nėra pateikęs jokių objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi. Ieškovo pateikti duomenys yra fragmentiški, preliminarūs, paremti iš esmės ieškovo atsakovei reiškiama kritika, kurios pagrįstumas yra nenustatytas. Ieškovo reikalavimo tenkinimas galėtų sukurti situaciją, kai dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos būtų nuspręsta neišnagrinėjus bylos, nepakankamai ištyrus visas aplinkybes. Institucijos, teikiančios išvadą, 2023 m. birželio 7 d. pateiktais duomenimis, laikotarpiu nuo taikos sutarties patvirtinimo yra pateiktų įvairių pranešimų dėl vaiko teisių pažeidimo, kaip antai, pranešimas, kad vaiko motinai neatiduodamas vaikas, kad vaikas nebuvo pasiimtas iš darželio, kad vaikui nenupirktos basutės, nes dabartinės yra susidėvėjusios, kad vaikas serga, tačiau motina nepasiima vaiko, nors yra jos savaitė būti su vaiku, pranešimas apie tėvo netinkamą elgesį su vaiku (galimos pedofilijos). Institucija atsiliepimo dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones neteikė, šiuo metu neišreiškė palaikymo dėl laikino vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu (ir kitų susijusių klausimų). Be to, nepilnametis vaikas yra jauno amžiaus (6 metų), todėl jo atskyrimas, nors ir atsakovas su nepilnamečiu vaiku praleidžia daug laiko, nuo motinos bei dabartinės aplinkos, kaip antai, senelių ir prosenelių, su kuriais atsakovo teigimu, vaikas taip pat praleidžia nemažai laiko, gali neigiamai paveikti vaiko psichologinę būseną. Ieškovas akcentuoja, kad nepilnametis vaikas ėmė reikšti savo norą gyventi su ieškovu, tačiau, įvertinus vaiko amžių, pats nepilnametis kol kas negali išreikšti savarankiškos, atitinkamus sprendimus įtakojančius nuomonės dėl to, su kuo turėtų būti nustatyta jo gyvenamoji vieta. Esant šioms aplinkybėms, teismas darė išvadą, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo laikinai nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vaiko tėvu, ieškovu, todėl šis ieškovo prašymas netenkinamas.

5. Teismas pažymėjo, kad byloje preliminariai nenustatyta, kad vaiko motina, atsakovė, darytų tokią žalą vaikui, dėl kurios jos bendravimas su vaiku turėtų būti ženkliau ribojamas. Be to, prašydamas taikyti laikinąją apsaugos priemonę dėl laikinos atsakovės bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, ieškovas iš esmės prašo nustatyti tokią laikiną bendravimo tvarką, kurios ir prašo nustatyti ieškiniu, t. y. nustatyti, kad vaiko motina turi teisę bendrauti su vaiku kas antrą mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val. Tokiu būdu, jei būtų tenkintas prašymas dėl laikinos bendravimo tvarkos, neištyrus įrodymų būtų iš esmės patenkintas ieškinio reikalavimas. Taip pat atsižvelgtina, kad ieškovo prašymas laikinai nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su juo yra atmestas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas darė išvadą, kad ieškovo prašymas nustatyti jo nurodomą laikiną atsakovės bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarką netenkintinas.

6. Teismas taip pat nurodė, kad byloje preliminariai nenustatyta, kad atsakovė per mažai finansiškai prisideda prie vaiko išlaikymo. Kaip antai, ieškovas šią išvadą grindžia tuo, kad vaikas dėvi, avi tik ieškovo pirktus drabužius ir avalynę, tačiau ši aplinkybė preliminariai nėra įrodyta. Be to, nėra įvertintos visos vaiko išlaikymui faktiškai patirtos lėšos. Tikėtina, kad ir atsakovė patiria tokių pat (drabužių, vaistų pirkimui) ar kitokių išlaidų, susijusių su vaiko išlaikymu. Be to, taikos sutartimi nustatytas išlaikymas, kurį ieškovas įsipareigojo mokėti, atsižvelgiant į teismų praktiką, yra nedidelis, t. y. 120 Eur mėnesinė periodinė išmoka. Ieškovas, atsižvelgiant į taikos sutartimi nustatytą bendravimo tvarką praleidžia daug (apie pusę) laiko su vaiku, todėl normalu, kad ieškovas taip pat patiria išlaidų, susijusių su vaiko išlaikymu. Taip pat atsižvelgtina, kad ieškovo prašymas laikinai nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu ir nustatyti laikiną atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką yra atmestas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad ieškovo prašymas dėl laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo netenkintinas.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu ieškovas D. B. prašo Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. birželio 8 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo D. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.

8. Nurodo, kad tiek iš ieškovo, tiek iš institucijos, teikiančios išvadą, pateiktų duomenų yra matyti, kad atsakovė yra ne kartą pažeidusi vaiko teises, sistemingai daro vaiko interesų pažeidimus, be kita ko, ir srityje, susijusioje su vaiko sveikatos priežiūra. Be to, iš ugdymo įstaigos pateiktos pažymos galima daryti išvadą, kad buvimo su motina laikotarpiu vaikui daroma negatyvi įtaka, jis tampa irzlus ir pan. Visų šių įrodymų visuma leidžia teigti, kad vaiko interesai nėra tinkamai užtikrinami, jam daroma žala. Vien tai, kad nagrinėjamu atveju nėra konstatuotas fizinis smurtas negali reikšti, kad pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra. Priešingai – nagrinėjamu atveju poreikį tokioms priemonėms lemia netinkamas atsakovės elgesys, nuolatiniai ir sistemingi atsakovės daromi vaiko teisių pažeidimai, keliama psichologinė įtampa ir vaiko interesų bei poreikių neatliepimas.

9. Pažymi, kad ir šiuo metu vaiko gydymu ir toliau rūpinasi išimtinai ieškovas, kadangi atsakovė, nors ir turėjusi nuvežti vaiką į gydymo įstaigą, to nepadarė. Manytina, kad tokia situacija nėra galima ir toleruotina teisine prasme, kadangi ji negatyviai įtakoja nepilnamečio vaiko interesus. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra duomenų, kad vaikas savo nuomonės negebėtų suformuoti ar duomenų, kad į vaiko nuomonę neturėtų būti atsižvelgta. O iš ugdymo įstaigos pažymos, taip pat dokumentų, kuriuose daug kartų užfiksuoti sistemingi vaiko teisių pažeidimai, yra darytina išvada, kad vaikui žala daroma, toks bendravimas neatitinka jo interesų ir norų, o bendravimo apribojimas leistų sukurti vaikui palankesnę, jo interesus ir norus atitinkančią aplinką. Atsakovė nesirūpina vaiko gydymu, yra atvedusi jį sergantį į darželį vien tam, kad nereikėtų būti su sergančiu vaiku.

10. Pažymi ir tai, kad ieškovas pateikė duomenis, kad už vaiko užklasinį ugdymą, vaistus, gydymą, drabužius moka tik jis. Pateikė duomenis, kad dėl to nuolat kildavo nesusipratimai. Tuo tarpu atsakovė gauna išlaikymą iš ieškovo, valstybės skiriamas išmokas ir pati ignoruoja pareigą tenkinti vaiko poreikius. Teiginys, kad preliminariai nenustatyta, jog atsakovė per mažai skirtų lėšų vaiko išlaikymui yra nepagrįstas ir prieštaraujantis pateiktiems įrodymams ir bylos medžiagai, kadangi iš esmės visa išlaikymo našta išimtinai tenka ieškovui.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovo D. B. atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

13. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Kasacinio teismo ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 54–55 punktus). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

14. Ieškovas D. B. kartu su atskiruoju skundu pateikė rašytinius įrodymus – duomenis apie atliktą registraciją į gydymo įstaigą 2023 m. balandžio 25 d., 2023 m. gegužės 2 d. ir 2023 m. liepos 3 d. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktais įrodymais, sprendžia, kad jie gali būti reikšmingi nagrinėjant klausimą dėl ieškovo atskirojo skundo ir Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. birželio 8 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, be to, pareikštas ieškinys kilęs iš šeimos teisinių santykių, o tokio pobūdžio bylose teismas turi pareigą būti aktyvus (CPK 376 straipsnis), todėl nauji įrodymai prijungtini prie bylos ir vertintini kartu su kitais įrodymais.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

15. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinasias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Apeliantas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria atmestas jo prašymas dėl šalių nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo kartu su apeliantu. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovė sistemingai daro vaiko interesų pažeidimus, nesirūpina nepilnamečio vaiko sveikata ir ugdymu, esanti aplinka nėra pcichologiškai palanki nepilnamečiam vaikui, todėl nepilnamečio vaiko interesai nėra užtikrinami, jam daroma žala. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais.

17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę, kol bus priimtas teismo sprendimas, ir laikinai nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Kasainis teismas yra išaiškinęs, kad laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011, 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013, 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Ši laikinoji apsaugos priemonė yra išimtinio pobūdžio (lot. ultima ratio) ir jos taikymą pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams vieno iš tėvų pusės.

18. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad preliminariai įvertinus ieškinio pagrįstumą, ieškovo ir institucijos pateiktus duomenis, nėra pagrindo spręsti, jog šalių nepilnamečio vaiko esminiai interesai, gyvenant su atsakove, yra pažeidžiami bei šioje proceso stadijoje reikėtų taikyti ieškovo nurodytas laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovo prašyme nenurodyta pakankamai duomenų ir byloje nenustatyta tokių aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, jog esminiams nepilnamečio vaiko interesams kyla grėsmė, dėl kurios būtina ir neišvengiama laikinai, bylos nagrinėjimo metu imtis itin skubių priemonių ir keisti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą. Byloje nėra duomenų, liudijančių, kad atsakovės, su kuria teismo sprendimu nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, elgesys, gyvenimo būdas keltų grėsmę esminiams nepilnamečio vaiko interesams arba ji pagal savo finansinę padėtį negalėtų užtikrinti tinkamų sąlygų nepilnamečiam vaikui augti ir vystytis. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad aplinka, kurioje šiuo metu gyvena nepilnametis šalių vaikas, būtų nesaugi, dėl ko galėtų būti pažeisti jo interesai ar kitaip suvaržytos jo teisės bei, kad tai prieštarautų paties nepilnamečio vaiko norui. Apeliantas nepagrindė, kad tik pritaikius laikinąją apsaugos priemonę – pakeitus nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, bus apsaugoti nepilnamečio vaiko teisės ir interesai iki tėvų ginčas bus išspręstas iš esmės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad šalių nepilnametis vaikas yra mažametis, todėl prioritetą teikė nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, socialinių ryšių, buities stabilumui, priešingu atveju, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, o vėliau išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus galimai ieškovui nepalankų teismo sprendimą, būtų vėl sutrikdytas nepilnamečio vaiko emocinis stabilumas ir nusistovėjęs režimas.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog visos ieškovo byloje nurodomos aplinkybės ir pateikti įrodymai (taip pat susiję ir su ieškovo įrodinėjamu atsakovės nesirūpinimu nepilnamečio vaiko sveikata ir ugdymu, pareigos tenkinti nepilnamečio vaiko poreikius netinkamu vykdymu ir pan.) nėra pakankami taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones šioje proceso stadijoje ir bus įvertinti tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu, kurio metu bus galima nustatyti, su kuriuo iš tėvų nepilnamečiam šalių vaikui yra tinkamiausia gyventi, augti ir vystytis. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

Dėl bylos procesinės baigties

20. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai atsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, taikė proceso teisės normas, dėl ko pagrįstai atsisakė taikyti ieškovo D. B. laikinąsias apsaugos priemones. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro. Dėl nurodyto skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl sumokėto žyminio mokesčio

22. Ieškovas D. B., pateikdamas atskirąjį skundą, sumokėjo 55 Eur žyminio mokesčio. CPK 80 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Pagal CPK 80 straipsnio 5 dalį, už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl CK numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. Sistemiškai taikant CPK 80 straipsnio 2 ir 5 dalį, žyminis mokestis už atskirąjį skundą dėl šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių neturėjo būti mokamas. Atsižvelgiant į tai, už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas ieškovui (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Grąžinti ieškovui D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 55 Eur (penkiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. birželio 15 d. mokėjimo nurodymu Nr. 19.

Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rita Dambrauskaitė