J. K. pagal BK 140 str. 2 d., 64¹ str.

Baudžiamosios bylos Nr. 1-266-1023/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50417-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.7.2.3; 1.1.8.8; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1;

2.12.1.3; 2.12.1.4

(S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 13 d.

Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Baumilė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, pensininkas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

kaltinamasis J. K. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu, t.y. kad 2017 m. rugsėjo 29 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini), esančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio žodinio konflikto metu su dukra B. K., tyčia ranka sudavė keturis smūgius B. K. į veidą, taip mušdamas šeimos nariui – nukentėjusiajai dukrai B. K. sukėlė fizinį skausmą.

Apklaustas įtariamuoju, J. K. kaltu prisipažino ir parodė (b. l. 40-41), kad 2017 m. rugsėjo 29 d., po pietų grįžo iš daržo, buvo išgėręs degtinės. Namuose pasigedo iš piniginės paimtų 8 Eur. Apie 16 val. į namus sugrįžo B. K., kuriai papriekaištavo, kad ji ima jo pinigus. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu nesusivaldė ir buto koridoriuje ranka sudavė keturis smūgius B. K. į veidą. Pretenzijų B. K. dėl paimtų pinigų neturi. Dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi.

Nukentėjusioji B. K. parodė (b. l. 16, 18), kad 2017 m. rugsėjo 29 d. apie 16 val., į namus esančius (duomenys neskelbtini), grįžo neblaivus tėvas J. K.. Tarp jų kilo konfliktas dėl pinigų ir ranka jis jai būnant gyvenamojo buto koridoriuje sudavė keturis smūgius į kairiąją veido pusę. Nuo šių jo veiksmų ji patyrė fizinį skausmą. Dėl jai padarytos žalos civilinio ieškinio nereiškia, prašo J. K. nubausti už jos atžvilgiu panaudotą fizinį smurtą.

Be kaltinamojo J. K. prisipažinimo, jo ir nukentėjusiosios B. K. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys: 2017 m. rugsėjo 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 8), kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esantis gyvenamasis butas; 2017 m. rugsėjo 29 d. asmens blaivumo testas (b. l. 13), iš kurio matyti, kad 2017 m. rugsėjo 29 d. 17 val., J. K. nustatyta 0,65 promilės girtumas.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes jis 2017 m. rugsėjo 29 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini), esančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio žodinio konflikto metu su dukra B. K., tyčia ranka sudavė keturis smūgius B. K. į veidą, taip mušdamas dukrai B. K. sukėlė fizinį skausmą. Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už J. K. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, ir jas suprato. Kaltinamasis J. K. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 45-49).

Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš artimą asmenį – dukrą. Kaltinamojo J. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo J. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis J. K. praeityje neteistas (b. l. 31), nebaustas administracine tvarka (b. l. 30), dirba (b. l. 27), psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose neįrašytas (b. l. 25), yra pensininkas, nedirba (b. l. 28-29). Nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškia, nukentėjusiajai 2017 m. spalio 2 d. įteiktas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 52). Kaltinamasis sutinka su prokuroro pasiūlyta laisvės apribojimo bausme, kuri atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, ankstesnį kaltinamojo elgesį, aplinką, kurioje padaryta nusikalstama veika, teismo manymu, yra tinkama bausmės rūšis kaltinamajam.

Pagal BK 641 straispnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką J. K. įskaitytinas kardomojo kalinimo laikas nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. 16.22 val. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. 13.15 val. (b. l. 34-36) (BK 65-66 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a (į s a k o) :

J. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, visą bausmės atlikimo laiką nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. K. paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, visą bausmės atlikimo laiką nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti J. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. 16.22 val. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. 13.15 val., t. y. 1 (vieną) parą, ją prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienom.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi nuteistajam J. K. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Kaltinamajam J. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti J. K., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja (parašas) Vaida Baumilė

Nuorašas tikras

Teisėja Vaida Baumilė