Dėl 9020 Lt priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-137/2009

Procesinio sprendimo kategorijos:

24.1; 24.3; 24.4; 43.2;

44.2.4.1; 123.3

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno ir Antano Simniškio (pranešėjas),

sekretoriaujant Aringui Kartanui,

dalyvaujant ieškovei A. B. V.,

ieškovės atstovui advokatui Pauliui Vinkleriui,

atsakovui T. M.,

atsakovo T. M. atstovei advokatei Rasai Užkuraitienei,

atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vartų technika“ atstovui advokatui Sauliui Dambrauskui,

trečiajam asmeniui G. V.,

trečiojo asmens G. V. atstovei advokatei Rasai Užkuraitienei,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. V. kasacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 29 d. sprendimo bei Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. V. ieškinį atsakovams T. M., uždarajai akcinei bendrovei „Vartų technika“, trečiasis asmuo G. V., dėl 9020 Lt priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. liepos 28 d. nutartimi patvirtinta ieškovės ir atsakovo T. M. taikos sutartis, kuria ieškovė įsipareigojo iki 2000 m. gruodžio 30 d. grąžinti atsakovui iš viso 11 156 Lt.

Ieškovė 2006 m. rugpjūčio 24 d. kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš solidariųjų atsakovų pagal 2000 m. rugsėjo 14 d. pinigų priėmimo kvitą ieškovės atsakovui UAB „Vartų technika“ sumokėtus 9020 Lt. Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovas T. M. žodžiu susitarė, jog ieškovė skolą grąžins statybinės paskirties prekėmis. Ieškovės teigimu, laikydamasi taikos sutartyje nurodytų terminų, ji pateikė atsakovui prekių iš viso už 15 821,80 Lt, tačiau atsakovas T. M. neužskaitė ieškovės įsiskolinimui dengti dviejų garažo vartų už 9020 Lt iš UAB „Vartų technika“ ir apdailos bei santechnikos prekių už 6801,80 Lt. Anot ieškovės, atsakovo UAB „Vartų technika“ darbuotojui netinkamai įforminus pinigų priėmimo operaciją pagal 2000 m. rugsėjo 14 d. kvitą, įmonės apskaitos dokumentuose įsivėlė klaida, kuriai esant, UAB „Vartų technika“ teismams klaidingai nurodydavo, jog aptariamasis pinigų priėmimo dokumentas išduotas atsakovui T. M.. Dėl to, ieškovės vertinimu, šie atsakovai priskirtini solidariųjų atsakovų kategorijai (CK 6.279 straipsnio 4 dalis). Ieškovės teigimu, apie savo pažeistą teisę ji sužinojo po to, kai atsakovas T. M., priėmęs iš ieškovės prekes, 2001 m. išsiėmė vykdomąjį raštą visai 11 156 Lt sumai išieškoti. Be to, ieškovė nurodė, kad dar 2003 m. gegužės 27 d. ji kitoje byloje pareiškė ieškinį dėl skolos pripažinimo grąžinta, todėl ieškinio senaties terminas nutrūko. Ieškovė taip pat nurodė, kad, jeigu teismas vertintų, jog ieškinio senaties terminas vis dėlto praleistas, tai tokiu atveju terminas atnaujintinas kaip praleistas dėl svarbių priežasčių – ieškovė visą laiką sąžiningai ir neaplaidžiai teismine tvarka siekė apginti savo teises.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno rajono apylinkės teismas 2008 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovė pagal 2000 m. liepos 28 d. taikos sutartį buvo skolinga atsakovui T. M. 11 156 Lt. Ieškovė ir atsakovas T. M. susitarė, kad ieškovė skolą padengs sumokėdama už UAB „Vartų technika“ vartus. Ieškovė ir trečiasis asmuo G. V. nuvyko į UAB „Vartų technika“, kur buvo užsakyti garažo vartai. Trečiasis asmuo G. V. sumokėjo 5128 Lt avansą, tačiau UAB „Vartų technika“ darbuotojas neišdavė pinigų priėmimo kvito. Teismas pažymėjo, kad UAB „Vartų technika“ sandorį įvykdė, dėl sandorio nepagrįstai nepraturtėjo, dėl ieškovės nuostolių atsiradimo nėra atsakovo UAB „Vartų technika“ kaltės. Remdamasis bylos duomenimis, teismas sprendė, kad ieškovė įrodė, jog ji sumokėjo atsakovui UAB „Vartų technika“ likusią 3892 Lt sumą už garažo vartus, kurie buvo pastatyti atsakovui T. M., todėl atsakovas T. M. turėjo sumažinti ieškovės skolą pagal 2000 m. liepos 28 d. taikos sutartį. Kadangi ieškovė ieškinio reikalavimus kelia iš žalos atsiradimo teisinių santykių, tai taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas ieškinio senaties trejų metų terminas. Teismas konstatavo, kad ieškovė, 2000 m. rugsėjo 14 d. sumokėdama atsakovui UAB „Vartų technika“ 3892 Lt už atsakovo T. M. garažo vartus ir negaudama jokio tai patvirtinančio dokumento, o T. M. nepripažįstant ieškovės skolos pagal taikos sutartį sumažėjimo, turėjo suvokti savo teisės pažeidimą. Nors ieškovė ir nurodo, kad nepraleido ieškinio senaties termino, nes vyko bylinėjimasis su atsakovu T. M., tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad kitoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas kitas, t. y. ieškovės piniginės prievolės įvykdymo T. M., klausimas, teismas sprendė, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2008 m. spalio 16 d. nutartimi Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 29 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad ieškovės pateiktame ieškinyje nurodytas faktinis ir teisinis ieškinio pagrindas bei ieškovės suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) leidžia daryti išvadą, jog ieškovė kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo. Kolegija pažymėjo, kad, nors ieškovei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atstovavo kvalifikuotas teisininkas – advokatas, tačiau nei ieškovė, nei jos atstovas pasirinktos teisių gynybos formos nesiejo su atsakovo nepagrįsto praturtėjimo fakto pripažinimu; ieškovei neužkirstas kelias apginti savo teises pareiškiant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo. Kolegijos vertinimu, CK 1.130 straipsnio 1 dalies nuostata, kad ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas, aiškintina kaip teisės į teisminę gynybą pasirinkimas pareiškiant ieškinį, kuriame reiškiami analogiški reikalavimai. Kadangi ieškovė 2003 m. gegužės 27 d. ieškiniu nereikalavo žalos atlyginimo, tai, kolegijos nuomone, tokio ieškinio pareiškimas negali būti vertinamas kaip pagrindas nutrūkti ieškinio senaties terminui nagrinėjamoje byloje keliamam reikalavimui pateikti. Kolegija pažymėjo, kad ieškovas turi pareigą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą; jokia teisės norma neįpareigoja nei teismo, nei šalių svarstyti visus įmanomus teisinius ieškinio pagrindus. Dėl to kolegija nesutiko, kad teismas turėjo apsvarstyti klausimą dėl nepagrįsto praturtėjimo. Ieškovės pateiktą įrodymą – kvitą, patvirtinantį 9020 Lt sumokėjimo faktą, ant kurio yra ieškovės parašas – kolegija vertino kritiškai, nes pati ieškovė teismo posėdyje pripažino, jog dalį šios sumos – 5128 Lt avansą, sumokėjo ne ji.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 29 d. sprendimą bei Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 16 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Bylą nagrinėję teismai neteisingai aiškino ir taikė CK 1.130 straipsnio 1, 3 dalis; neatkreipė dėmesio į tai, kad visiškai analogiško, t. y. tapataus, ieškinio pareiškimas negalimas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Kasatorės teigimu, akivaizdu, kad šioje byloje, kaip ir ankstesniojoje byloje dėl skolos pripažinimo grąžinta, yra siekiama išspręsti tą patį šalių ginčą, atsiradusį iš to paties civilinio teisinio santykio, abejose bylose remiamasi ta pačia įrodomąja baze. Dėl to teismai, spręsdami, kad pareikštas ieškinio dalykas turi būti analogiškas, t. y. tapatus, nepagrįstai prioritetą suteikė abiejų bylų ieškinio dalykų netapatumui, nors lemiantis kriterijus turėjo būti kitas – ar iš ginčo teisinio santykio galima pareikšti tapatų reikalavimą (CK 1.130 straipsnio 3 dalis). Kasatorės nuomone, sprendžiant, ar pareikštas ieškinys nutraukė prasidėjusį ieškinio senaties terminą, reikia išanalizuoti visą juridinių faktų sudėtį: ar ieškinys atsirado iš tapataus teisinio santykio, ar jis vyksta tarp tų pačių šalių, ar dėl to paties dalyko, ar tuo pačiu pagrindu. Atkreipusi dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje G. J. v. GNSB „Naudvaris“, bylos Nr. 3K-3-352/2005, pateiktus išaiškinimus, kasatorė teigia, kad, esant tam pačiam abiejų ieškinių tikslui, bylą nagrinėję teismai neteisingai aiškino ir taikė CK 1.130 straipsnio 1, 3 dalis, t. y. nurodydami, jog CK 1.130 straipsnio 1, 3 dalių taikymas priklauso vien nuo formalaus ieškinio dalyko tapatumo ar netapatumo, teismai nepagrįstai susiaurino šių normų taikymą. Anot kasatorės, kol Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 28 d. nutartimi nebuvo galutinai išnagrinėta civilinė byla dėl skolos pripažinimo grąžinta, nebuvo jokios prasmės reikšti iš esmės tiems patiems santykiams išspręsti skirtą dar vieną reikalavimą, iškelti dar vieną bylą, vienu metu pareiškiant du nors ir formaliai netapačius, tačiau tam pačiam tikslui pasiekti skirtus ieškinio reikalavimus. Kasatorės teigimu, šių kriterijų svarbą sprendžiant ieškinio senaties nutraukimo klausimą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2002 m. gruodžio 20 d. nutarime Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“. Tik teismams atmetus kasatorės ieškinį, paaiškėjo, kad būtinas kitas ieškinys dėl 9020 Lt skolos priteisimo.

2. Bylą nagrinėję teismai nepasisakė dėl kasatorės prašymo atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą ieškinio senaties terminą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarime Nr. 39, kuriuo kasatorė remiasi, nurodyta, kad sąžiningas asmens kreipimasis į teismą gali būti laikomas svarbia praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo priežastimi; tam tikrais atvejais netgi netinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas gali būti pripažintas svarbia ieškinio senaties termino praleidimo priežastimi. Kasatorė pažymi, kad ji aktyviai rūpinosi savo pažeistų teisių gynyba. Remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. K. v. V. G. Š., bylos Nr. 3K-3-121/2007, pateiktais išaiškinimais, kasatorė nurodo, kad ji, reikšdama ieškinį dėl skolos pripažinimo grąžinta, savo teises įgyvendino iš esmės tinkamai, iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 28 d. nutarties ji negalėjo įsitikinti, jog reikalavimas dėl skolos pripažinimo grąžinta negali būti tenkinamas. Dėl to, kasatorės manymu, bylą nagrinėję teismai nepagrįstai netaikė CK 1.131 straipsnio 2 dalies ir pažeidė CK 1.5 straipsnio 4 dalį. Be to, nepasisakydami dėl šio kasatorės prašymo, bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalį, 263 straipsnio 1 dalį ir nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Z. v. G. M. ir kt., bylos Nr. 3K-7-372/2005).

3. Ieškovas ieškinio pareiškime turi nurodyti faktinį ieškinio pagrindą ir šią savo pareigą kasatorė įvykdė. Nuo faktinio ieškinio pagrindo reikia skirti teisinį ieškinio pagrindą. Faktinių bylos aplinkybių nustatymas ir jų teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. spalio 7 d. konsultacija Nr. A3-112). Žalos atlyginimo ir nepagrįsto praturtėjimo normos yra materialinės teisės normos. Nors kaip teisinis ieškinio pagrindas buvo nurodytos materialinės žalos atlyginimo normos, tačiau bylą nagrinėję teismai nepagrįstai laikė, kad šis ieškinyje nurodytas teisinis pagrindas teismą saisto, t. y. bylą nagrinėję teismai neatskyrė ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo, sprendė, kad byloje nėra galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo normas. Taip teismai pažeidė CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 265 straipsnio 1 dalį. Bylą nagrinėję teismai šiuo aspektu turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą teisingai kvalifikuoti faktines bylos aplinkybes ir nustatę, kad žalos atlyginimo normos netinkamos, privalėjo taikyti nepagrįsto praturtėjimo normas. Nors kasatorė teismų prašė tai padaryti, tačiau teismai be pagrindo nesivadovavo principu iura novit curia (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Be to, teismams nepagrįstai netaikius taikytinų materialinės teisės normų, buvo pažeisti CK 6.237-6.242 straipsniai.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas T. M. ir trečiasis asmuo G. V. prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad:

1. Kasatorė kasaciniame skunde nurodo ginčijamą sumą 9020 Lt, tačiau apeliacinės instancijos teismo 2008 m. spalio 2 d. posėdyje buvo prašoma panaikinti sprendimą ir priteisti 3982 Lt. Dėl to kasatorė neteisingai nurodo ginčijamą sumą, o pagal CPK 341 straipsnio 1 dalies 2 punktą kasacija negalima turtiniuose ginčuose, jeigu suma mažesnė kaip 5000 Lt.

2. CK 1.130 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas, nutrauktas dėl ieškinio pareiškimo, prasideda iš naujo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jeigu remiantis ginčo teisiniu santykiu galima pareikšti tapatų reikalavimą, t. y. kai kreipiamasi dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, bet kitu pagrindu (CK komentaras, pirmoji knyga, bendrosios nuostatos, p. 262). Tuo tarpu kasatorė pati pripažįsta, kad ji pareiškė netapatų neanalogišką reikalavimą, kuriam negali būti taikoma CK 1.130 straipsnio 3 dalis.

3. Kasaciniame skunde kasatorė nurodė, kad buvo galima pareikšti tapatų reikalavimą (pavyzdžiui, prašyti kitu pagrindu pripažinti skolą grąžinta). Atsakovo vertinimu, kasatorės pozicija dėl galimybės pareikšti tapatų reikalavimą yra prieštaringa: skunde nurodoma, kad, viena vertus, visiškai analogiško, t. y. tapataus, ieškinio pareiškimas negalimas, kita vertus, teigiama, kad buvo galima pareikšti tapatų reikalavimą. Kasatorė netinkamai aiškina CK 1.130 straipsnio 1 dalį ir nepagrįstai nurodo, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai susiaurino šių normų taikymą.

4. Kasaciniame skunde nepagrįstai remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje G. J. v. GNSB „Naudvaris“, bylos Nr. 3K-3-352/2005, pateiktu išaiškinimu, nes nurodytos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos nuo nagrinėjamos bylos – nurodytoje byloje buvo nagrinėjamas klausimas dėl bylos nutraukimo pagrįstumo. Be to, jeigu ir vadovautis nurodytu išaiškinimu, tai pirmiau nurodytoje nutartyje akcentuojamas gynybos būdas, todėl pagrįstas apeliacinės instancijos teismo motyvas, kad CK 1.130 straipsnio 1 dalies nuostata aiškintina kaip teisės į teisminę gynybą pasirinkimas pareiškiant ieškinį, kuriame reškiami analogiški reikalavimai. Kadangi kasatorė 2003 m. gegužės 27 d. ieškinyje nepareiškė reikalavimo dėl žalos atlyginimo, tai šio ieškinio pareiškimas negali būti vertinamas kaip pagrindas nutrūkti ieškinio senaties terminui nagrinėjamoje byloje keliamam reikalavimui pareikšti.

5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 39 kasaciniame skunde remiamasi nepagrįstai, nes CPK 4 straipsnyje nustatyta, kad teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus.

6. Nepagrįsti yra kasacinio skundo argumentai, kad teismai pažeidė CK 1.131 straipsnio 2 dalį ir 1.5 straipsnio 4 dalį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ieškinio senaties termino eigos pradžios momento nustatymas ir ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos vertinimas yra fakto klausimai, kurie sprendžiami pagal teismui šalių pateiktus įrodymus, kurių kasacinė instancija nevertina (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. P. v. Alytaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-112/2004; 2005 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. J. v. GNSB „Naudvaris“, bylos Nr. 3K-3-352/2005; ir kt.). Dėl to kasacinio skundo argumentai dėl ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių nenagrinėtini.

7. Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad kasatorė ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad kasatorei niekas nekliudė ieškinio senaties termino eigos metu pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo ir pasirinkti tinkamą savo teisių gynybos būdą, nes kasatorė naudojosi kvalifikuota teisine pagalba.

8. Pareiga įrodyti, ar ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, tenka kasatorei. Dėl to kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai iš esmės pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalį, 263 straipsnio 1 dalį ir nukrypo nuo Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kasatorė nepateikė įrodymų, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

9. Pareikšdama ieškinį kasatorė nurodė atsakovo veiksmus, dėl kurių jai padaryta žala. Tuo tarpu ieškinio dėl nepagrįsto praturtėjimo faktinis pagrindas yra skirtingas, nes turi būti nurodomos aplinkybės, patvirtinančios, kad asmuo įgijo lėšų ar turto be teisinio pagrindo. Nei kasatorė, nei jos atstovas – advokatas pasirinktos teisių gynybos nesiejo su atsakovo nepagrįsto praturtėjimo fakto pripažinimu (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 135, 141, 226 straipsniai). Be to, pagal CPK 135 straipsnio 1 dalį teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, o pagal CPK 111 straipsnio 1 dalį procesiniai dokumentai turi būti pateikiami raštu. Dėl to kasatorės atstovui baigiamosiose kalbose paprašius ieškinį tenkinti tuo pagrindu, kad atsakovas nepagrįstai praturtėjo, teismas pagrįstai netenkino ieškinio šiuo pagrindu, nes būtų pažeista atsakovo teisė pateikti atsikirtimus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2009 m. kovo 2 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo UAB „Vartų technika“ atsiliepimą į kasacinį skundą kaip neatitinkantį CPK reikalavimų.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kasacijos galimumo

Šioje byloje paduotu kasaciniu skundu kasatorė prašo visiškai panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuriais atmestas jos reikalavimas dėl 9020 Lt priteisimo, ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasaciniame skunde nurodyta, kad ginčijama suma yra 9020 Lt. Vienas iš civilinio proceso principų yra dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje. Pagal jį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Šioje byloje, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad kasatorė, paduodama kasacinį skundą, nesilaikė CPK reikalavimų, pažeidė dispozityvumo principą. Dėl to negalima sutikti su atsakovo T. M. ir trečiojo asmens G. V. atsiliepime į kasacinį skundą išdėstyta nuomone, kad šioje byloje pagal CPK 341 straipsnio 1 dalies 2 punktą kasacija yra negalima.

Dėl CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto kasacijos pagrindo

Kasaciniame skunde teigiant apie CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą kasacijos pagrindą – nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos – remiamasi, be kita ko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. spalio 7 d. konsultacija Nr. A3-112 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjantys teismai turi vadovautis teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika, suformuota sprendžiant analogiškas bylas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Turto bankas ir kt. v. V. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-591/2008). Dėl to kasacinio skundo nuorodos į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konsultaciją ir Senato nutarimą, kurie yra tik metodinė medžiaga, negali patvirtinti ir nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto kasacijos pagrindo buvimo. Tai konstatavusi, teisėjų kolegija šioje nutartyje daugiau nepasisako dėl kasacinio skundo teiginių, kuriais apeliuojama į pirmiau nurodytą konsultaciją ir Senato nutarimą.

Dėl CK 130 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo

Ieškinio senaties institutas yra skirtas sudaryti realią galimybę asmeniui apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą, užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi, skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę ir kt. Jis yra nustatytas abiejų šalių interesais ir taikomas tuo atveju, kai viena šalis dėl reikalavimo nepareiškimo per tam tikrą laiką gali tikėtis, jog kita šalis atsisako ginti pažeistą teisę ar vertina ją kaip nepažeistą. Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Kirsnė“ v. UAB,,Medicinos bankas“, bylos Nr. 3K-3-317/2008).

Ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka (CK 1.130 straipsnio 1 dalis). Nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti. Jeigu ieškinio senaties terminą nutraukė ieškinio pareiškimas, tai ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jeigu iš ginčo teisinio santykio galima pareikšti tapatų reikalavimą. Iki senaties termino nutraukimo praėjęs laikas į naują terminą neįskaičiuojamas (CK 1.130 straipsnio 3 dalis).

Ieškinio senaties terminas gali būti nutrauktas tik tuo atveju, jeigu jis dar nepasibaigęs. Ieškinio įstatymų nustatyta tvarka pareiškimas nutraukia ieškinio senaties terminą tik tam asmeniui, kuris byloje patrauktas atsakovu, jeigu jis yra ginčo materialiajame teisiniame santykyje su ieškovu. Ieškinio pareiškimas netinkamam atsakovui ieškinio senaties termino nenutraukia. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas CK 130 straipsnio 3 dalį, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareikšdamas ieškinį dėl statybos finansavimui išleistų pagal sutartį lėšų priteisimo po to, kai buvo atmestas jo ieškinys dėl nuosavybės teisės į daiktą pripažinimo, reiškė reikalavimą, kuris gali būti prilyginamas tapačiam reikalavimui pagal CK 1.130 straipsnio 3 dalį, ir ieškinio reikalavimo senaties termino eiga prasidėjo iš naujo nuo teismo sprendimo, kuriuo nepripažinta nuosavybės teisė, įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Žaliakalnio turgavietė“ v. A. G. individuali įmonė „Ančiukas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-622/2004). Jeigu, teismui išnagrinėjus bylą ir ieškinį atmetus, yra galimybė reikšti tam pačiam atsakovui tapatų arba tapačiam prilygintiną reikalavimą, tačiau grindžiant nauju pagrindu (tokiu atveju ieškiniai nebus tapatūs), tai ieškinio senatis prasidės iš naujo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pagal šios bylos duomenis nustatyta, kad kasatorė 2003 m. birželio 3 d. Kauno rajono apylinkės teisme buvo pareiškusi ieškinį atsakovui T. M., kuriuo, be kita ko, prašė pripažinti, jog ji atsakovui T. M. yra grąžinusi 2000 m. liepos 28 d. taikos sutartyje nurodytą 11 156 Lt skolą. Tame ieškinyje kasatorė nurodė, kad ji skolą grąžino, be kita ko, sumokėjusi 9020 Lt už T. M. iš UAB „Vartų technika“ įsigytus garažo vartus. Pagal minėtą kasatorės ieškinį Kauno rajono apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla. Ji išspręsta Kauno rajono apylinkės teismo 2004 m. balandžio 6 d. sprendimu, kasatorės ieškinys atmestas, o reikalavimas dėl 600 Lt užskaitymo paliktas nenagrinėtas. Teismo sprendimas, jį peržiūrėjus apeliacine tvarka, įsiteisėjo 2004 m. gruodžio 21 d. Ieškinys atmestas motyvuojant iš esmės tuo, kad byloje neįrodyta, jog savo piniginę prievolę kasatorė įvykdė kitu būdu ir tokį įvykdymą kreditorius priėmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje kasatorės pareikšto reikalavimo T. M. ir ankstesnėje byloje reikšto reikalavimo dalies, susijusios su ta pačia 9020 Lt suma, pareiškimas vienoje byloje yra neįmanomas dėl jų tarpusavio priešpriešos. Darytina išvada, kad kasatorė, pareikšdama šioje byloje ieškinį atsakovui T. M. dėl lėšų priteisimo po to, kai buvo atmestas jos reikalavimas (reikalavimo dalis) tam pačiam atsakovui dėl tų pačių lėšų pripažinimo kaip grąžintos skolos (skolos dalies), šioje byloje reiškia reikalavimą, kuris prilygintinas tapačiam reikalavimui pagal CK 1.130 straipsnio 3 dalį, tik kitu pagrindu. Dėl to konstatuotina, kad šioje byloje kasatorės pareikštam reikalavimui prieš atsakovą T. M. ieškinio senaties terminas buvo nutrauktas CK 1.130 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu ir prasidėjo iš naujo nuo Kauno rajono apylinkės teismo 2004 m. balandžio 6 d. sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. 2004 m. gruodžio 21 d. Šią bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, nepripažinę, kad ieškinio senaties terminas reikalavimui prieš atsakovą T. M. buvo nutrauktas, netinkamai taikė CK 1.130 straipsnio 1 ir 3 dalis.

Šios bylos duomenys suponuoja išvadą, kad kasatorė praeityje nebuvo pareiškusi ieškinio atsakovui UAB „Vartų technika“. Darytina išvada, kad šią bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, nepripažinę, jog ieškinio senaties terminas reikalavimui prieš atsakovą UAB „Vartų technika“ buvo nutrauktas, nepažeidė materialinės teisės normų.

Dėl ieškinio faktinio pagrindo ir teisinės santykių kvalifikacijos

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo ne kartą nurodyta, jog bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje nurodytas pagrindas bei dalykas. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Taigi civilinio proceso normų reikalaujama ir ieškovui privaloma nurodyti faktinį ieškinio pagrindą, kuriuo grindžia ieškinio reikalavimą. Ieškinio teisinio pagrindo, t. y. įstatymų ir faktinių aplinkybių teisinės kvalifikacijos, ieškovas neprivalo nurodyti. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra nurodęs, kad teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniam santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ir taiko ginčo santykį reguliuojančias tiek ieškovo nurodytas, tiek tas, kuriomis ieškovas, kiti proceso dalyviai nesiremia, teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Kirsnė“ v. UAB,,Medicinos bankas“, bylos Nr. 3K-3-317/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K.-N. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-534/2008; ir kt.). Taigi teismas, spręsdamas ginčą ir priimdamas sprendimą, privalo išaiškinti ir aptarti svarbiausias bylos faktines ir teisines aplinkybes, nes jos yra bylos esmė ir jų pagrindu pagal nustatytą teisinį reguliavimą sprendžiama dėl teisinės ginčo kvalifikacijos bei ieškinio reikalavimo pagrįstumo. Pažymėtina, kad CPK 160 straipsnyje nustatytos teismo posėdžio pirmininko teisės, kuriomis jis naudojasi įgyvendindamas CPK 158 ir 159 straipsniuose jam priskirtas funkcijas. Pagal CPK 158 straipsnio 3 dalį teismo posėdžio pirmininkas turi rūpintis tinkamu bylos išnagrinėjimu. Ši jo pareiga detaliau reglamentuojama CPK 159 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad posėdžio pirmininkas rūpinasi, jog būtų nustatytos išsamios esminės bylos aplinkybės (CPK 159 straipsnio 1 dalis). Bylos esminių aplinkybių ištyrimas turi svarbią reikšmę, nes pagal visapusiškai ir objektyvai ištirtas aplinkybes yra vertinami įrodymai (CPK 185 straipsnis). Pagal CPK 159 straipsnio 1 dalį teismo posėdžio pirmininkas, rūpindamasis tinkamu bylos išnagrinėjimu, užduoda klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims, reikalauja iš jų paaiškinimų, nurodo jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti bylai teisingai išnagrinėti, pareikalauja įrodymų apie šias aplinkybes.

Iš kasatorės ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių matyti, kad ji savo reikalavimą prieš atsakovą T. M. iš esmės grindžia tuo, jog ji, būdama skolinga atsakovui T. M., su juo susitarusi skolą grąžinti statybinėmis medžiagomis, sumokėjo 9020 Lt UAB „Vartų technika“ už atsakovą T. M., pastarajam įsigyjant garažo vartus, tačiau atsakovas T. M. šios sumos neužskaitė kasatorės įsiskolinimui dengti, o ankstesnėje civilinėje byloje jos reikalavimas pripažinti šią sumą kaip grąžintą skolą buvo atmestas. Iš ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių taip pat matyti, kad savo reikalavimą prieš atsakovą UAB „Vartų technika“ kasatorė iš esmės grindžia tuo, jog pastarojo atsakovo darbuotojui netinkamai įforminus pinigų iš jos už T. M. įsigyjamus garažo vartus priėmimo operaciją pagal 2000 m. rugsėjo 14 d. kvitą, įmonės apskaitos dokumentuose įsivėlė klaida, kuriai esant UAB „Vartų technika“ teismams klaidingai nurodydavo, jog aptariamasis pinigų priėmimo dokumentas išduotas atsakovui T. M.. Teisėjų kolegijos vertinimu, kasatorės ieškinio pagrindu nurodytos aplinkybės, atsižvelgiant į teisės aktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, teikia pagrindą teisinius santykius tarp jos ir atsakovo T. M. kvalifikuoti kaip prievolinius nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisinius santykius, tuo tarpu teisiniai santykiai tarp kasatorės ir atsakovo UAB „Vartų technika“ kvalifikuotini kaip prievoliniai civilinės atsakomybės teisiniai santykiai dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai ginčo tarp kasatorės ir atsakovo T. M. santykius netinkamai kvalifikavo kaip prievolinius civilinės atsakomybės teisinius santykius dėl žalos atlyginimo.

2000 m. CK įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d. Pagal 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnį CK nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, nustatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo; iki šio kodekso įsigaliojimo praėjusi ieškinio senaties termino dalis įskaitoma į šio kodekso nustatytą ieškinio senaties terminą. Pagal 1964 m. CK 84 straipsnį (1998 m. birželio 11 d. įstatymo Nr. VIII-783 redakcija) ieškiniams dėl nepagrįsto praturtėjimo bei dėl žalos atlyginimo buvo nustatytas bendras trejų metų ieškinio senaties terminas. Šioje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytos faktinės aplinkybės apie ieškinio senaties termino eigos pradžią, kuriomis kasacinis teismas remiasi, suponuoja išvadą, kad kasatorės reiškiamiems reikalavimams ieškinio senaties termino eiga prasidėjo galiojant 1964 m. CK ir tęsėsi įsigaliojus 2000 m. CK, todėl jiems taikytini šio CK nustatyti ieškinio senaties terminai, į kuriuos įskaitytini iki šio kodekso įsigaliojimo praėjusi ieškinio senaties termino dalis. Pagal CK 1.125 straipsnį reikalavimams dėl nepagrįsto praturtėjimo taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (1 dalis), o reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo – sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Remdamasi pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje byloje teismai, spręsdami, jog reikalavimas atsakovui UAB „Vartų technika“ yra pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą ir nėra pagrindo šį terminą atnaujinti, tinkamai taikė teisės normas ir šiam atsakovui pareikštą reikalavimą atmetė teisėtai (CK 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Tuo tarpu atsižvelgdama į tai, kad reikalavimas atsakovui T. M. nagrinėjamoje byloje pareikštas 2006 m. rugpjūčio 14 d., į pirmiau šioje nutartyje išdėstytus motyvus apie ieškinio senaties termino nutraukimą CK 1.130 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, taip pat šiam reikalavimui taikytiną CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytą bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, reikalavimą prieš atsakovą T. M. atmesdami dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo, netinkamai taikė materialinės teisės normas ir nepagrįstai netaikė nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą reglamentuojančių CK normų.

Konstatuotas netinkamas teisės normų taikymas skundžiamų procesinių sprendimų dalyse dėl kasatorės pareikšto reikalavimo atsakovui T. M. yra pagrindas šias dalis naikinti (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kasatorė sumokėjo atsakovui UAB „Vartų technika“ 3892 Lt už garažo vartus, kurie buvo pastatyti atsakovui T. M., todėl pastarasis turėjo sumažinti ieškovės skolą pagal 2000 m. liepos 28 d. taikos sutartį, tačiau to nepadarė. Ši nustatyta faktinė bylos aplinkybė nebuvo ginčijama apeliacine tvarka. Ji neginčijama ir kasacine tvarka, kasaciniame skunde kaip kasacijos pagrindas nenurodyti argumentai, jog ši aplinkybė yra nustatyta pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija, remdamasi šia bei kitomis ginčui iš esmės išspręsti reikšmingomis teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis (CPK 353 straipsnio 1 dalis) bei įvertinusi teismų padarytus pažeidimus, sprendžia, kad padarytus pažeidimus galima pašalinti neperduodant bylos nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 4 dalis). Dėl to, panaikinus skundžiamų sprendimo ir nutarties dalis, kuriomis kasatorės reikalavimas prieš atsakovą T. M. yra atmestas, dėl tos dalies priimtinas naujas sprendimas, kasatorės reikalavimas atsakovui T. M. iš dalies tenkintinas CK 6.273 straipsnio 1 dalies pagrindu ir kasatorės naudai iš šio atsakovo priteistina 3892 Lt be pagrindo įgyto turto.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Naikinant dalį skundžiamų procesinių sprendimų ir dėl tos dalies priimant naują sprendimą, taip pat naikintina ir apeliacinės instancijos teismo 2008 m. lapkričio 27 d. papildoma nutartis, kuria išspręstas išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo atsakovui T. M. klausimas. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas atitinkamai pakeistinas (CPK 93, 98 straipsniai).

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokesti ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, reglamentuoja CPK 88 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Tai reiškia, kad teismas, vadovaudamasis įstatymu bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, gali išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, pripažinti ne tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai išvardytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose, bet ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Tam, kad įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi atitikti abi CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas sąlygas, t. y. jos turi būti būtinos ir pagrįstos. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti.

Šioje byloje ieškovės pareikštas 9020 Lt dydžio reikalavimas tenkintinas prieš atsakovą T. M. 3892 Lt arba 43 proc. dydžiu (3892 Lt X 100 % / 9020 Lt). Atsižvelgiant į šią proporciją paskirstytinos ieškovės, atsakovo T. M. ir trečiojo asmens byloje turėtos bylinėjimosi išlaidos, taip pat spręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimas (CPK 79, 88 straipsniai, 93 straipsnio 2 dalis, 96, 98 straipsniai). Atmetus ieškinį prieš atsakovą UAB „Vartų technika“, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje kasatorė patyrė tokių bylinėjimosi išlaidų: sumokėjo 270,60 Lt žyminio mokesčio už ieškinį (T. 1, b. l. 47), 270,60 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (T. 4, b. l. 39), 353,28 Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą (T. 4, b. l. 122), 700 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (T. 4, b. l. 123). Už kasacinį skundą kasatorė pagal įstatymą turėjo sumokėti 270,60 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 dalis), tačiau iš byloje pateikto įmokos mokėjimo kvito matyti, kad ji 2009 m. sausio 20 d. AB banke „Hansabankas“ sumokėjo 353,28 Lt (T. 4, b. l. 122), todėl 82,68 Lt žyminio mokesčio permoka jai grąžintina Valstybinės mokesčių inspekcijos (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 dalis). Taigi kasatorės šioje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurių paskirstymas pakeistinas, yra 1511,80 Lt (270,60 Lt X 3 + 700 Lt). Ieškinį patenkinus 43 proc. dydžiu, iš atsakovo T. M. kasatorės naudai priteistina 650 Lt bylinėjimosi išlaidų (1511,80 Lt X 43 % / 100 %). Kasatorės ieškinyje suformuluotas prašymas priteisti kaip patirtas bylinėjimosi išlaidas 630 Lt ekspertizės išlaidas ir 1500 Lt honorarą advokato pagalbai apmokėti netenkintinas, nes pirmosios iš jų nepripažintinos susijusiomis su šios bylos nagrinėjimu ir būtinomis, o antrųjų turėjimas nepagrįstas bylos duomenimis.

Iš bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje atsakovas T. M. patyrė 3830 Lt (1250 Lt + 100 Lt + 450 Lt + 700 Lt + 830 Lt + 500 Lt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti (T. 1, b. l. 76; T. 2, b. l. 50; T. 4, b. l. 47, 54, 143). Ieškinį atmetus 57 proc. dydžiu, iš kasatorės atsakovo T. M. naudai priteistina 2183 Lt bylinėjimosi išlaidų (3830 Lt X 57 % / 100 %).

Šioje byloje kasaciniame teisme atsakovas UAB „Vartų technika“ patyrė 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atmetus ieškinį prieš šį atsakovą, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos 500 Lt priteistinos iš kasatorės.

Iš bylos medžiagos matyti, kad trečiasis asmuo G. V. patyrė 1600 Lt (1000 Lt + 600 Lt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti (T. 3, b. l. 171; T. 4, b. l. 53). G. V. trečiuoju asmeniu byloje dalyvavo atsakovo T. M. pusėje, todėl ieškinį prieš šį atsakovą atmetus 57 proc. dydžiu iš kasatorės trečiojo asmens G. V. naudai priteistina 912 Lt bylinėjimosi išlaidų (1600 Lt X 57 % / 100%).

Atlikus iš kasatorės atsakovui T. M. ir iš jo kasatorei priteistinų bylinėjimosi išlaidų savitarpio užskaitą, galutinai atsakovo T. M. naudai iš kasatorės priteistina 1533 Lt bylinėjimosi išlaidų (2183 Lt – 650 Lt).

Byloje yra patirta 104,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šias išlaidas valstybei proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai turi atlyginti kasatorė ir atsakovas T. M., atitinkamai 59,68 Lt ir 45,02 Lt (CPK 96 straipsnis). Aptariamos išlaidos skundžiamais teismų procesiniais sprendimais buvo priteistos valstybės naudai iš kasatorės. Ji byloje pateikė įmokos mokėjimo kvitą, iš kurio matyti, kad 2008 m. lapkričio 13 d. AB banke „Hansabankas“ sumokėjo 104,70 Lt teismo išlaidų (T. 4, b. l. 107). Naikinamoms sprendimo ir nutarties dalims esant įvykdytoms, jų vykdymas atgręžtinas ir 45,02 Lt, kuriuos kasatorė sumokėjo daugiau, nei privalo, jai grąžintini iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (CPK 726 straipsnis). Iš atsakovo T. M. priteistina 45,02 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Apibendrinus konstatuotina, kad iš Valstybinės mokesčių inspekcijos kasatorei grąžintina 127,70 Lt (82,68 Lt + 45,02 Lt).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 87, 93, 96, 98 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi, 726 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 29 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys prieš atsakovą UAB „Vartų technika“ yra atmestas, ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 16 d. nutarties dalį, kuria nurodyta apylinkės teismo sprendimo dalis palikta nepakeista bei iš ieškovės A. B. V. priteista 1000 Lt atsakovo UAB „Vartų technika“ naudai bylinėjimosi išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginti, palikti nepakeistą.

Kitą Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 29 d. sprendimo dalį ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 16 d. nutarties dalį panaikinti ir priimti naują sprendimą. Ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovo T. M. (duomenys neskelbtini) ieškovės A. B. V. (duomenys neskelbtini) naudai 3892 (tris tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt du) Lt be pagrindo įgyto turto. Kitą ieškinio dalį atmesti.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 27 d. papildomą nutartį panaikinti.

Priteisti iš ieškovės A. B. V. (duomenys neskelbtini) 1533 (tūkstantį penkis šimtus trisdešimt tris) Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo T. M. (duomenys neskelbtini) naudai, 500 (penkis šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo UAB „Vartų technika“ (į. k. 2449558), 912 (devynis šimtus dvylika) Lt bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens G. V. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo T. M. (duomenys neskelbtini) 45,02 Lt (keturiasdešimt penkis litus ir du centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Grąžinti ieškovei A. B. V. (duomenys neskelbtini) iš Valstybinės mokesčių inspekcijos 127,70 Lt (šimtą dvidešimt septynis litus ir septyniasdešimt centų).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Algis Norkūnas

Antanas Simniškis