Dėl žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-224/2009

Procesinio sprendimo kategorija 123.8 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Baranausko (pranešėjas) ir Gražinos Davidonienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovams Aurelijos Tunkulienės įmonei, A. T., Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl žalos atlyginimo; trečiasis asmuo AAS „Gjensidige Baltic“ (ADB „RESO Europa“ teisių ir pareigų perėmėja).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Šalių ginčas kilo dėl atlygintinos turtinės ir neturtinės žalos, padarytos nekokybiškai ir aplaidžiai suteikta odontologijos priežiūros paslauga, dydžio. Atsakovė gydytoja odontologė A. T., teikdama ieškovui protezavimo paslaugas, padarė jam turtinės ir neturtinės žalos, dėl kurios nustatymo ir atlyginimo ieškovas kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – Komisija). 2007 m. lapkričio 8 d. Komisija priėmė sprendimą, kuriuo nustatė ieškovui 4644 Lt atlygintinos turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos. Trečiasis asmuo ADB „RESO Europa“ atlygino ieškovui gydytojos A. T. padarytą ir Komisijos sprendimu nustatytą žalą. Komisijos sprendimą laikydamas neteisėtu ir nepagrįstu, ieškovas prašė teismo atnaujinti praleistą terminą šiam sprendimui apskųsti ir juo nustatytą bendrą išieškomą sumą padidinti iki 50 000 Lt (5291,46 Lt turtinės ir 44 708,54 Lt neturtinės žalos), bei, atsižvelgiant į ADB „RESO Europa“ jau išmokėtas sumas, priteisti iš Aurelijos Tunkulienės įmonės ir subsidiariai iš A. T. neatlygintą žalos dalį – 647,46 Lt turtinės ir 39 708,54 Lt neturtinės žalos. Ginčydamas Komisijos sprendimą, ieškovas rėmėsi tuo, kad jis yra visiškai nemotyvuotas ir neargumentuotas, Komisija neįsigilino į prašymų turinį ir ne visus jo prašymus apsvarstė, neišsiaiškino visos padarytos žalos ir jos pobūdžio, netinkamai aiškino Pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo įstatymą, tyrimo procedūra buvo nedemokratiška, buvo pažeistos jo teisės. Ieškovas prašė priteisti 40 000 Lt neturtinės žalos dėl to, kad 20 mėnesių kenčia nuolatinius didelius skausmus, daug laiko skyrė įrodymų dėl padarytos žalos rinkimui, tai sukelia ne tik emocinį stresą ir nuolatinę nervinę įtampą, bet ir didelius nepatogumus, nes sumažėjo jo galimybės tenkinti asmeninius, šeiminius, kultūrinius, visuomeninius, politinės veiklos ir kitus poreikius, todėl esmingai pablogėjo jo gyvenimo kokybė, jau daugiau kaip metai patiria didelę emocinę nervinę įtampą; 53404,14 Lt neturtinės žalos – už tai, kad dėl atsakovės A. T. nekokybiškai atlikto darbo jis negali dirbti advokatu, netekdamas advokato profesinės veiklos pajamų – 106 808,27 Lt, dėl to negali tinkamai patenkinti savo asmeninių, kultūrinių, materialinių ir kitų savo bei šeimos poreikių. Bendrą prašomos priteisti žalos dydį ieškovas sumažino iki 50 000 Lt, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo civilinė atsakomybė yra apdrausta būtent tokia suma.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. liepos 17 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovui iš atsakovės Aurelijos Tunkulienės įmonės ir subsidiariai iš atsakovės A. T. 647,46 Lt turtinės ir 39708,54 Lt neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgdamas į tai, kad trečiasis asmuo ADB „RESO Europa“ yra sumokėjęs 9644 Lt žalos atlyginimą. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovas apie jam gydytojos A. T. padarytą žalą sužinojo tik 2008 m. sausio 5 d., konstatavo, kad ieškovas terminą Komisijos sprendimui apskųsti praleido dėl svarbių priežasčių. Teismas nusprendė, kad be Komisijos sprendimu 4644 Lt turtinės žalos, kurią sudaro pinigų suma, ieškovo sumokėta Aurelijos Tunkulienės įmonei, kuri, kaip pripažinta Komisijos išvadose ir kituose dokumentuose, netinkamai atliko protezavimo darbus, ieškovas dėl atsakovo veiksmų patyrė dar 647,46 Lt išlaidų, kurias pagrindė rašytiniais įrodymais: tai kelionės išlaidos, kurios yra tiesiogiai susijusios su padaryta žala, bei išlaidos už jam suteiktas gydytojų paslaugas. Tenkindamas reikalavimus dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio, teismas, remdamasis tyrimo išvadomis, gydytojų konsultacijomis, kurios buvo atliktos po to, kai ieškovui buvo protezuojami ir gydomi dantys Aurelijos Tunkulienės įmonėje, sprendė, kad ieškovas dėl netinkamo jo dantų protezavimo ir gydymo patyrė nepatogumus, kentėjo skausmus, ir tai turėjo įtakos jo gyvenimo kokybei.

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gruodžio 15 d. nutartimi atsakovių Aurelijos Tunkulienės įmonės ir A. T. apeliacinį skundą tenkino iš dalies: pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė, bendros išieškomos žalos iš Aurelijos Tunkulienės įmonės dydį sumažindamas iki 10291,46 Lt ir atmesdamas ieškinio reikalavimus dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, susijusius su gydytojos A. T. padaryta ir Komisijos sprendimu nustatyta neturtine žala, ir dėl to nepagrįstai padidino Komisijos sprendimu nustatytą neturtinės žalos dydį iki 44 708,54 Lt. Teismas pabrėžė, kad ieškovas, kreipdamasis į Komisiją, jam padarytą gydytojos A. T. veiksmais neturtinę žalą buvo įvertinęs 5000 Lt, nurodydamas visas aplinkybes, kurios apibūdina asmeniui padarytą neturtinę žalą ir yra reikšmingos nustatant neturtinės žalos dydį. Ieškovas, nurodydamas, kad jam padaryta 5000 Lt neturtinė žala, įvertino tai, kad jis patyrė ir patiria dantenų skausmus, negali valgyti, traumuojamos dantenos, jos nuolat kraujuoja, dėl iškilusio konflikto su gydytoja patyrė emocinį sukrėtimą, stresą, nepatogumus, turi vengti viešumos ir dėl to sumažėjo jo bendravimo galimybės. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovo dantų būklė buvo labai bloga iki jis kreipėsi į gydytoją A. T., ieškovo nurodomos bendravimo galimybės jau buvo sumažėjusios. Ieškovas neturtinę žalą siejo su turtine žala (perprotezavimo išlaidomis), kurios neprašė atlyginti. Be to, ginčydamas Komisijos nustatytą neturtinės žalos dydį, ieškovas rėmėsi aplinkybėmis, įvykusiomis po Komisijos sprendimo priėmimo, t. y. atsisakymu dalyvauti rinkiminėje kompanijoje, šios bylos nagrinėjimu.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2008 m. liepos 17 d. sprendimą. Kasatorius savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:

1. Dėl apeliacinio skundo ribų peržengimo. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 320 straipsnio reikalavimus ir neteisėtai peržengė apeliacinio skundo ribas, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktikos. Pagrindinis apeliacinės instancijos teismo argumentas buvo tas, kad kasatorius Komisijos prašė tik 5000 Lt neturtinės žalos, nors tokiu motyvu atsakovės apeliaciniame skunde nesirėmė, jis nebuvo keliamas ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų atsiliepimuose. Be to, teismas peržengė apeliacinio skundo ribas ir nustatydamas atsakovės kaltės formą.

2. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, nes įrodymus vertino atskirai, o ne kaip visetą, vertino tik keletą kasatoriaus pateiktų įrodymų, nepagrįstai atmetė kai kuriuos jo argumentus ir įrodymus (argumentus dėl negalėjimo dalyvauti Seimo rinkimuose, gydytojo A. Č. pažymą ir kt.), vengė atskleisti bylos esmę.

3. Dėl neturtinės žalos nustatymą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 6.250 straipsnį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. 152 patvirtintų Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos nuostatų 7.4. punktą, kuriame įpareigojama pati Komisija nustatyti pacientui padarytos neturtinės žalos dydį, tad ji nesaistoma paciento nurodomų sumų.

4. Dėl kitų proceso teisės normų pažeidimų. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl neįtraukto asmens, apeliacinį skundą surašė ne atsakovės, o trečiasis asmuo, todėl tokio skundo teismas neturėjo nagrinėti ir privalėjo bylą nutraukti. Be to, apeliacinės instancijos teismo nutartis neatitinka CPK 331 straipsnio jos turiniui keliamų reikalavimų, nes joje nėra išsamios ir motyvuotos visų įrodymų analizės ir vertinimo.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija nurodo, kad yra tik formalus atsakovas, ir prašo ginčą spręsti atsižvelgiant į jos nurodytus argumentus, kad ieškovas kasaciniame skunde nenurodė, kokių teisės taikymo pažeidimų padarė apeliacinės instancijos teismas, skunde keliami klausimai yra faktinio pobūdžio.

Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo AAS „Gjensidige Baltic“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą, motyvuodamas tuo, kad ieškovas prašyme Komisijai objektyviai įvertino ir nurodė jam padarytos neturtinės žalos dydį, šiuos jo reikalavimus Komisija visiškai patenkino, todėl naikinti jos sprendimo nėra teisinio pagrindo. Atsiliepime teigiama, kad nepagrįstas yra kasatoriaus argumentas dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas nutartį grindė nenurodytais apeliaciniame skunde motyvais; kiti skundo argumentai yra susiję su faktų nustatymo klausimais, tai išeina už bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų.

2009 m. kovo 26 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme gautas kasatoriaus V. K. kasacinio skundo atsisakymas, kuriame prašoma priimti kasacinio skundo atsisakymą ir kasacinį procesą nutraukti (CPK 349 straipsnis).

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

CPK 349 straipsnio 1 dalyje nustatyta kasatoriaus teisė atsisakyti paduoto kasacinio skundo. Ši teisė rašytinio proceso metu gali būti įgyvendinama iki teismo posėdžio pradžios. Kasacinio skundo atsisakymas šioje byloje yra paduotas procesinio įstatymo nustatyta tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, kasatoriaus V. K. kasacinio skundo atsisakymas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 349 straipsnio 3 dalis). Remiantis tuo, kas išdėstyta, kasacinio skundo atsisakymas priimtinas ir kasacinis procesas nutrauktinas (CPK 349 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 349 straipsnio 2 dalimi ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Priimti ieškovo V. K. kasacinio skundo atsisakymą ir kasacinį procesą nutraukti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Česlovas Jokūbauskas

Egidijus Baranauskas

Gražina Davidonienė