Baudžiamoji byla Nr. 2K-90/2009
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.14.6.2.; 1.2.29.1.; 2.1.2.7.;
2.1.2.9.; 2.1.2.12.; 2.1.15.3.3.2.;
2.3.6.4.5.1.; 2.4.2.1.; 2.4.7. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. balandžio 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Vytauto Piesliako, pranešėjo Benedikto Stakausko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. (V. S.) ir jo gynėjos advokatės Svetlanos Naidenko kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 20 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio.
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 20 d. nuosprendžiu V. S. nuteistas:
pagal BK 183 straipsnio 1 dalį 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda;
pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl tikrų dokumentų suklastojimo ir suklastotų tikrų dokumentų, išrašytų 2005 m. sausio mėnesio datomis, panaudojimo, pateikiant avanso apyskaitą už 2005 m. sausio mėnesį) 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda;
pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl suklastotų tikrų dokumentų, išrašytų 2005 m. vasario mėnesio datomis, panaudojimo, pateikiant avanso apyskaitą už 2005 m. vasario mėnesį) 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda.
V. S. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (dėl fotoaparato pasisavinimo) ir pagal BK 184 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų požymių.
Priteista iš V. S. 30 112,87 Lt turtinės žalos atlyginimo UAB „E. t. c.“.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 20 d. nuosprendis: V. S. veika perkvalifikuota iš BK 183 straipsnio 1 dalies į BK 183 straipsnio 2 dalį paskiriant laisvės atėmimo bausmę trejiems metams šešiems mėnesiams. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad V. S. pasisavino ne 30 112,87 Lt, kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, bet 39 112,87 Lt UAB „E. t. c.“ priklausančių lėšų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 6 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 20 d. nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl tikrų dokumentų suklastojimo ir suklastotų tikrų dokumentų, išrašytų 2005 m. sausio mėnesio datomis, panaudojimo, pateikiant avanso apyskaitą už 2005 m. sausio mėnesį), pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl suklastotų tikrų dokumentų, išrašytų 2005 m. vasario mėnesio datomis, panaudojimo, pateikiant avanso apyskaitą už 2005 m. vasario mėnesį) paskirtomis bausmėmis ir galutinė subendrinta bausmė V. S. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams.
Priteista iš V. S. 39 112,87 Lt turtinės žalos atlyginimo UAB „E. t. c.“.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
n u s t a t ė :
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiais nustatytos šios nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės:
V. S., būdamas UAB „E. t. c.“ direktoriaus pavaduotojas (duomenys neskelbtini), 2004 m. spalio 29 d. įgaliotas atstovauti UAB „E. t. c.“ atliekant visas procedūras, susijusias su įmonės valdymu, pasirašyti visus finansinius dokumentus, laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 28 d. iki 2005 m. vasario 22 d. gavo ūkio išlaidoms: pagal 2005 m. sausio 28 d. kasos išlaidų orderį Nr. 68 – 19 000 Lt, pagal 2005 m. sausio 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 67 – 821,35 Lt, pagal 2005 m. vasario 21 d. kasos išlaidų orderį Nr. 75 – 5586,48 Lt ir pagal 2005 m. vasario 22 d. kasos išlaidų orderį Nr. 72 – 14 698,41 Lt, iš viso – 40 106,24 Lt; iš jų bendrovės reikmėms panaudojo 993,37 Lt, o likusius jam ūkio išlaidoms išmokėtus bendrovės pinigus – 39 112,87 Lt – pasisavino, pateikdamas UAB „E. t. c.“ buhalterei T. V. išlaidoms pateisinti suklastotas UAB „A.“ PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderių kvitus.
V. S. taip pat tyčia suklastojo tikrus dokumentus, t. y. PVM sąskaitas faktūras (2005 m. sausio 4 d. AS Nr. 0000117 – 6549 Lt; 2005 m. sausio 19 d. AS Nr. 0000121 – 6549 Lt; 2005 m. sausio 19 d. AS Nr. 0000122 – 4720 Lt; 2005 m. sausio 26 d. AS Nr. 0000127 – 6768,48 Lt; 2005 m. vasario 2 d. AS Nr. 0000129 – 6079,36 Lt; 2005 m. vasario 8 d. AS Nr. 0000135 – 8447,03 Lt) ir kasos pajamų orderių kvitus (2005 m. sausio 4 d. ASI Nr. 0000432 – 6549 Lt; 2005 m. sausio 19 d. ASI Nr. 0000439 – 6549 Lt; 2005 m. sausio 19 d. ASI Nr. 0000443 – 4720 Lt; 2005 m. sausio 26 d. ASI Nr. 0000449 – 6768,48 Lt; 2005 m. vasario 9 d. ASI Nr. 0000465 – 6079,36 Lt; 2005 m. vasario 15 d. ASI Nr. 0000472 – 8447,03 Lt) ir juos panaudojo, UAB „E. t. c.“ padarydamas didelę 39 112,87 Lt žalą, būtent UAB „E. t. c.“ direktoriaus pavaduotojas V. S. 2005 m. sausio – vasario mėnesiais suklastojo šešias UAB „A.“ PVM sąskaitas faktūras, rodančias tariamą prekių ir paslaugų pirkimą iš UAB „A.“, bei šešis kasos pajamų orderių kvitus, rodančius tariamą V. S. pinigų priėmimą už prekių pardavimą bei paslaugų suteikimą.
Kasaciniu skundu nuteistasis V. S. ir jo gynėja advokatė S. Naidenko prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 20 d. bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nuosprendžius ir bylą nutraukti. Kasatoriai teigia, kad buvo netinkamai pritaikytos BK bendrosios dalies normos, pažeistas teisingumo principas, teismo nuosprendžiai nepagrįsti, neteisėti, neatitinka BPK reikalavimų, kaltinimas pagrįstas prielaidomis, teismų išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, netinkamai įgyvendintos įrodymų vertinimo taisyklės. Kasatorių manymu, paskiriant bausmę V. S., veiksmai neteisingai kvalifikuoti (BK 183 straipsnis), nes teismai nenustatė veikos požymių ir turinio bei ne pagal įstatymo reikalavimus (pažeidė BPK 115 straipsnį bei civilinio atsakovo teises) išsprendė UAB „E. t. c.“ civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo [nėra motyvų ir pagrindimo dėl žalos 39 112,87 Lt dydžio (BPK 113 straipsnio 1 dalis)]. Kasatoriai teigia, kad UAB „E. t. c.“, remdamasis UAB „A.“ pateiktomis sąskaitomis – faktūromis sumažino bendrovės pajamas ir susigrąžino iš valstybės 7040,31 Lt PVM ir šie duomenys liko teismo nuosprendžiuose neaptarti. Kasatoriai tvirtina, kad V. S. valdymo laikotarpiu (nuo 2005 m. sausio 28 d. iki 2005 m. vasario 22 d.) bendrovėje UAB „E. t. c.“ nebuvo atlikta finansinė revizija ir šios aplinkybės teismai neaptarė bei neanalizavo, t. y. nei ikiteisminis tyrimas, nei specialistas nenustatė, kiek pinigų pagal bendrovės balansą turėjo V. S. savo žinioje ir ar bendrovėje buvo pinigų, kuriuos galima laikyti pasisavintais V. S.. Kasatoriai teigia, kad V. S. nuteistas teisiškai nepagrįstai pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, inkriminuojant kiekvieną epizodą kaip atskirą nusikaltimą. Kasatorių nuomone, pirmosios instancijos teismas neaptarė, neanalizavo esminių įrodymų, paneigiančių pinigų pasisavinimo faktą (UAB „E. t. c.“ 2004 m. veiklos ataskaitos, PVM deklaracijų, pagal kurias UAB „E. t. c.“ susigrąžino 7040,31 Lt PVM, specialistės V. Litvinienės išvados dėl V. S. valdomų pinigų dydžio, atliktų V. S. mokėjimų 2005 m. vasario mėn. (9542,60 Lt) pagal avansinius ir paprastus apmokėjimus UAB „E. t. c.“ naudai, kiek pinigų buvo sumokėta darbo užmokesčiams (15 darbuotojų), nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika), taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį. Kasatoriai nurodo, kad teismai pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 3 dalies 3 punktą, nes aprašomojoje nuosprendžio dalyje neišdėstė įrodymų įvertinimo motyvų. Kasatoriai pažymi, kad apeliacinis teismas suvaržė V. S. teisę į gynybą (BPK 10 straipsnio 1 dalis), nes nenurodydamas motyvų, nesirėmė pateiktais dokumentais, taip pažeisdamas BPK 305, 331 straipsnių reikalavimus ir visiškai ignoruodamas BPK 7 straipsnio 2 dalies nuostatas. Kasatorių teigimu, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 111, 110 straipsnio 2 dalį, nes teismo posėdyje civilinio ieškinio dėl 9000 Lt (kaip asmeninių V. S. pinigų) nenagrinėjo. Buvo pažeistos ir BPK 301 straipsnio nuostatos, nes nebuvo visapusiškai ištirti tiek teisinantieji, tiek kaltinantieji įrodymai.
Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė prašo nuteistojo V. S. ir jo gynėjos S. Naidenko kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 20 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio atmesti. Prokurorė teigia, kad nuteistasis neskundė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliacine tvarka, ir tai reiškia, kad sutiko su šio teismo nusikalstamos veikos kvalifikavimu, paskirtąja bausme ir priteistu civiliniu ieškiniu. Anot prokurorės, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais, pagrįstai V. S. veiksmus kvalifikavo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir paskyrė jam tinkamą bausmę, o kasatorių teiginiai dėl neteisėtų nuosprendžių priėmimo yra nepagrįsti. Prokurorė nurodo, kad 39 112,87 Lt sumos pasisavinimu buvo padaryta žala UAB „E. t. c.“, o kasatorių skunde nurodomi BPK pažeidimai minimi norint išvengti realios laisvės atėmimo bausmės ir priteistos žalos atlyginimo, todėl, prokurorės nuomone, yra vertintini tik kaip pasirinktas gynybos būdas.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant bylą kasacine tvarka apskųsti nuosprendžiai ir nutartys patikrinami teisės aspektu. BPK 367 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „Kasacine tvarka neskundžiami ir nenagrinėjami nagrinėjant bylą privataus kaltinimo tvarka priimti nuosprendžiai ar nutartys, taip pat apeliacine tvarka neskųsti ir nenagrinėti nuosprendžiai ar nutartys. Kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme“. BPK 320 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiančioje bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, įtvirtinta nuostata, kad „Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti“. Vadovaujantis nurodytomis BPK nuostatomis darytina išvada, kad kasacinio proceso paskirtis patikrinti, ar apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, tinkamai aiškino ir taikė BK bei BPK nuostatas. Todėl kasacinio skundo argumentai dėl V. S. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį pagrįstumo, kurie nebuvo bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas, taip pat skunde keliami klausimai, susiję ne su teisės taikymu nustatytiems faktams, bet su pačių faktų konstatavimu ar jų paneigimu, paliktini kasacine tvarka nenagrinėti.
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo (BK 183 straipsnio 2 dalis)
Kasatorių manymu, V. S. veiksmai neteisingai kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnį, nes teismai nenustatė veikos požymių ir turinio.
Turto pasisavinimas, numatytas BK 183 straipsnyje, yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai paverčia savo turtu. Pagal teismų praktiką patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų ar sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus.
Byloje nustatyta, kad per 2005 m. sausio – vasario mėnesius V. S., kaip UAB „E. t. c.“ direktoriaus pavaduotojui, iš bendrovės kasos grynaisiais pinigais pagal kasos išlaidų orderius iš viso buvo išduota 40 106,24 Lt (T. 1, b. l. 53-56). Specialisto išvadoje (2006 m. rugpjūčio 11 d.) konstatuota, kad V. S. realiai pateisino tik 993,37 Lt panaudojimą (T. 3, b. l. 71-73, 157, 167-168), o 39 112,87 Lt panaudojimą pagrindė suklastotais dokumentais (nustatyta, kad bendrovė UAB „A.“ nėra pardavusi ar suteikusi paslaugų ir nėra išrašiusi PVM sąskaitų faktūrų (2005 m. sausio 4 d. AS Nr. 0000117 – 6549 Lt; 2005 m. sausio 19 d. AS Nr. 0000121 – 6549 Lt; 2005 m. sausio 19 d. AS Nr. 0000122 – 4720 Lt; 2005 m. sausio 26 d. AS Nr. 0000127 – 6768,48 Lt; 2005 m. vasario 2 d. AS Nr. 0000129 – 6079,36 Lt; 2005 m. vasario 8 d. AS Nr. 0000135 – 8447,03 Lt), taip pat nėra išrašiusi kasos pajamų orderių kvitų (2005 m. sausio 4 d. ASI Nr. 0000432 – 6549 Lt; 2005 m. sausio 19 d. ASI Nr. 0000439 – 6549 Lt; 2005 m. sausio 19 d. ASI Nr. 0000443 – 4720 Lt; 2005 m. sausio 26 d. ASI Nr. 0000449 – 6768,48 Lt; 2005 m. vasario 9 d. ASI Nr. 0000465 – 6079,36 Lt; 2005 m. vasario 15 d. ASI Nr. 0000472 – 8447,03 Lt (T. 6, b. l. 116).
Kolegija konstatuoja, kad teismas pagrįstai pripažino V. S. kaltu pasisavinus jo žinioje buvusį UAB „E. t. c.“ turtą. Nuteistajam V. S. 2004 m. spalio 29 d. buvo suteikti įgaliojimai atstovauti UAB „E. t. c.“, atliekant visas procedūras, susijusias su įmonės valdymu, taip pat pasirašyti visus finansinius dokumentus ir sutartis (T. 1, b. l. 27). Nuteistasis turėjo juridiškai apibrėžtus įgaliojimus bendrovės turto atžvilgiu, taigi šis turtas buvo jo žinioje. CK 2.87 straipsnyje, taip pat Akcinių bendrovių įstatymo (2000 m. liepos 13 d., Nr. VIII – 1835) 19 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta bendrovės vadovo pareiga sąžiningai ir protingai veikti įmonės interesais. Sąžiningas ir protingas pareigų atlikimas suponuoja ir tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą įmonėje. Kai pats bendrovės vadovas ar kitas administracijos atstovas pagal išlaidų orderį iš bendrovės kasos paima ir panaudoja pinigus saviems tikslams, o ne įmonės interesams, šis veiksmas vertintinas kaip patikėto ar žinioje esančio svetimo turto pasisavinimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008). Tvirtinimai, kad UAB „E. t. c.“ piniginės lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai nepatvirtinta patikimais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti kaltinimą. Taigi apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad 39 112,87 Lt išlaidos pagrįstos suklastotais dokumentais, pagrįstai konstatavo jų pasisavinimo faktą. Taip pat visos šios nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad nuteistojo veiksmuose yra visi inkriminuoti BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyti nusikaltimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas atskleidė veikų objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nuteistojo kaltės turinį ir, vadovaudamasis byloje surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais, V. S. veiksmus pagrįstai kvalifikavo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, nes pasisavinto turto vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą (BK 190 straipsnis).
Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 301 straipsnio 1 dalis)
Kasaciniame skunde ginčijamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliktas įrodymų vertinimas ir nustatytos faktinės įvykio aplinkybės, bandant pagrįsti versiją, pagal kurią V. S. pinigų nepasisavino, bet panaudojo įmonės reikmėms.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, nagrinėdamas bylą teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. Naujai surinktų įrodymų nevertina ir naujų faktinių aplinkybių nenustato. Bylos medžiaga rodo, kad teismai faktines bylos aplinkybes nustatė įvertindami liudytojų P. V., T. V., L. L., V. K., J. L. A., E. G., S. M. K., A. N., A. V., kaltinamojo V. S. parodymus, akistatos protokolą, specialisto išvadas Nr. 11-804 (06), Nr. 11-867 (06), specialistės V. Litvinienės parodymus ir jos pateiktą išvadą, ekspertizės aktą Nr. 11-2710 (07), 2005 m. vasario 3 d. rangos sutartį Nr. 0445, 2008 m. gegužės 21 d. poėmio protokolą, daiktų, dokumentų pateikimo protokolus, kasos išlaidų orderius, kitus faktinius duomenis. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu daug dėmesio skyrė nuteistojo V. S. ir E. G. parodymų patikimumui bei tarp jų atstovaujamų bendrovių tariamai sudarytai rangos sutarčiai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistojo parodymai proceso metu kito, buvo nenuoseklūs, tačiau teismas nustatė priežastis ir išdėstė išsamius argumentus, paaiškinančius šių parodymų kaitą. Pagal BPK 276 straipsnio nuostatas kaltinamojo parodymai buvo atrenkami įvertinus jų nuoseklumą, patikimumą, atsižvelgiant į kitų bylos duomenų (tarp jų ir specialistės V. Litvinienės išvadą) visumą bei galimybę juos patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Kasatorių keliama įvykio versija dėl kito asmens (direktoriaus P. V.) dalyvavimo pasisavinant pinigus teismo buvo kruopščiai ištirta ir motyvuotai paneigta.
Kasatorius V. S. iš esmės neginčijo piniginių lėšų pagal kasos išlaidų orderius paėmimo fakto, tačiau nurodė, kad paimtos lėšos buvo naudojamos su bendrove susijusiems reikalams spręsti ir nebuvo pasisavintos. Kolegija pažymi, kad šioje byloje yra svarbus įrodinėjimo pareigos klausimas. Baudžiamajame procese galioja nekaltumo prezumpcijos principas, kuris pareigą įrodyti asmens kaltę nustato valstybiniam kaltinimui. Ši pareiga galioja tiek, kiek tai reikalinga nusikalstamos veikos požymiams pagal pareikštą kaltinimą įrodyti. Kasos išlaidų orderiais nustatyta, kad V. S. UAB „E. t. c.“ reikmėms iš kasos grynais pinigais gavo 40 106,24 Lt, o specialisto išvadomis ir kitais faktiniais duomenimis nustatyta, kad jis nepateikė ataskaitų apie 39 112,87 Lt panaudojimą ir šių pinigų negrąžino. Kasaciniame skunde be pagrindo teigiama, kad teismų nuosprendžiai grindžiami prielaidomis dėl nuteistojo kaltumo pasisavinus lėšas. Juk V. S., kaip laikinai einantis bendrovės administracijos vadovo pareigas ir turintis įgalinimus tvarkyti finansinius reikalus, žinojo, kad pagal kasos išlaidų orderius lėšos yra jam patikėtos ir jis yra atsakingas už šių lėšų panaudojimą bendrovės reikmėms. Taigi jis žinojo ir apie pareigą atsiskaityti už panaudotas lėšas. Pareiga V. S. pateikti įrodymus ar nurodyti duomenis, kurie gali patvirtinti lėšų panaudojimo bendrovės reikmėms faktą, išliko ir baudžiamajame procese dėl kaltinimo lėšų pasisavinimu, nes bylos duomenimis nustatyta tiksli pinigų, dėl kurių panaudojimo nebuvo pateikti pateisinami dokumentai, suma. To pakako kelti atsakomybės klausimą dėl lėšų panaudojimo, o V. S. neigiant šią aplinkybę, jam atsirado pareiga pateikti duomenis, pateisinančius lėšų panaudojimą, kurie patvirtintų, kad jos buvo panaudotos pagal paskirtį. Vis dėlto V. S. patikimų duomenų apie išlaidas nepateikė, o joms pagrįsti (kaip nustatyta byloje) pateikė suklastotus kasos pajamų orderių kvitus ir PVM sąskaitas faktūras bei negaliojančią rangos sutartį, todėl kasatorių teiginiai apie atsiskaitymus yra bylos duomenimis nepagrįsti.
Nors kasatoriai ir nurodo BPK 301 straipsnio reikalavimų pažeidimą, tačiau nenurodo pažeidimo esmės, o kalba apie tai deklaratyviai. BPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Vadinasi, teismas nuosprendyje gali remtis tik tais duomenimis, kurie teisiamajame posėdyje buvo ištirti tiesiogiai, kaip nustatyta BPK 242 straipsnyje. Teisėjų kolegija nenustatė, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis dėl 39 112,87 Lt, taip pat pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl 30 112,87 Lt pasisavinimo būtų pagrįsti įrodymais, neišnagrinėtais teisiamajame posėdyje. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, buvo išanalizuoti ir įvertinti ne tik nuteistąjį kaltinantys, bet ir teisinantys įrodymai, dėl jų nuosprendžiuose išsamiai pasisakyta, todėl kasatorių skundo argumentai yra niekuo nepagrįsti.
Dėl teisės į gynybą neužtikrinimo ir rungimosi principo pažeidimo (BPK 10 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnis)
Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas suvaržė V. S. teisę į gynybą, nes, nenurodydamas motyvų, nesirėmė papildomai pateiktais bei priimtais dokumentais ir dėl jų nepasisakė nuosprendyje, dėl to teismas nevykdydamas savo pareigos neužtikrino nuteistajam galimybės įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo kaltinimų.
BPK 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis turi teisę į gynybą, kuri jiems užtikrinama nuo sulaikymo arba pirmosios apklausos. Nuteistajam V. S. buvo užtikrinta galimybė įstatymo numatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo kaltinimų. Teismas, vertindamas bei svarstydamas papildomai pateiktus ir priimtus dokumentus, vadovavosi kriterijumi, ar pateiktieji dokumentai turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Dauguma nuteistojo ir jo gynėjos prašymų buvo patenkinti, o nesiremta papildomai pateiktais dokumentais (UAB „E. t. c.“ veiklos ataskaita už 2004 m.), nes joje buvo nurodytos aplinkybės, kurios jau buvo nustatytos, o esantys faktai, neturėjo esminės reikšmės bylai. Taip pat pagrįstai nesivadovauta kasatorių teiginiais apie atlyginimo penkiolikai darbuotojų išmokėjimą, nes tai nesusiję su inkriminuotų lėšų pasisavinimu. Pažymėtina, kad nuteistojo ir jo gynėjos skunde minimas prašymas pakartotinai apklausti kaip liudytoją UAB „E. t. c.“ finansininkę T. V. apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apsvarstytas ir motyvuotai atmestas (T. 6, b. l. 181), o prašymas atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti kaip liudytojus UAB „D.“ direktorių A. V. bei UAB „D.“ vadybininką ir atstovą E. G. buvo ne tik patenkintas, bet ir priimta protokolinė nutartis 2008 m. gegužės 14 d. dėl poėmio atlikimo. Liudytojo A. V. parodytos aplinkybės buvo tapačios su 2008 m. gegužės 21 d. poėmio protokole esančiomis (iš protokolo matyti, kad UAB „D.“ nėra jokių dokumentų, susijusių sutartimi su UAB „E. t. c.“ (T. 6, b. l. 200), dėl to motyvuotai buvo pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje. Todėl kasatorių teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas, nenurodydamas motyvų nesirėmė papildomai pateiktais bei priimtais dokumentais ir dėl jų nepasisakė, bylos duomenimis paneigti. Taip pat teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nagrinėjant bylą, rungimosi principas bei V. S. gynybos teisės nebuvo pažeistos, teisė teikti įrodymus, savarankiškai rinkti gynybai reikalingus duomenis, reikšti prašymus nebuvo atimta ar suvaržyta, pateikti prašymai buvo apsvarstyti ir, priimant motyvuotas nutartis, išspręsti. Remiantis tuo, kas išdėstyta, kasatorių argumentai, kad teismai pažeidė rungimosi principo reikalavimą, suvaržydami jo teisę teikti teismui jį teisinančius įrodymus ir gintis nuo pareikšto kaltinimo, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimo
BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatytos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos – teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Bylos medžiaga rodo, kad kasatoriai apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio neskundė, o šį savo valinį sprendimą grindė laiko neturėjimu bei paskirtos bausmės negriežtumu. Tuo tarpu prokurorė apeliaciniame skunde ginčijo nuosprendžio dalį dėl V. S. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį. Ji nurodė, kad teismas neteisingai vertindamas įrodymus, neatitinkančius BPK 20 straipsnio reikalavimų, veiką dėl pinigų pasisavinimo neteisingai perkvalifikavo iš BK 183 straipsnio 2 dalies į BK 183 straipsnio 1 dalį. Prokurorės apeliacinis skundas išsamiai išnagrinėtas apeliacinės instancijos teismo, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso normomis, reguliuojančiomis bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka, neviršijant apeliacinio skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliantės paminėtos aplinkybės apeliacinio teismo išanalizuotos, dėl esminių apeliacinio skundo motyvų pasisakyta, tarp jų, išnagrinėtas ir apeliacinio skundo argumentas, susijęs su liudytojų A. V. ir E. G. parodymais dėl ginčijamų 9000 Lt pasisavinimo. Apeliacinės instancijos teismas pašalino visus byloje buvusius neaiškumus ir prieštaravimus, atliko papildomą įrodymų tyrimą (protokolinė nutartis dėl poėmio atlikimo, poėmio protokolas) ir padarė teisingą išvadą, kad būtent nuteistasis V. S., tyčia klastodamas jo žinioje esančius dokumentus, pateikęs fiktyvią rangos sutartį, pasisavino bendrovės pinigus. Kasatoriai su šiais dokumentais turėjo galimybę susipažinti ir pareikšti savo nuomonę. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis), nuosprendyje paaiškino, kodėl tą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį pripažino neteisinga. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, kolegijos nuomone, nėra pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, padarė esminį Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimą.
Dėl BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 331 straipsnio nuostatų pažeidimų.
Kasatoriai nurodo, kad apeliacinio teismo nuosprendis priimtas pažeidžiant BPK 305, 331 straipsnių reikalavimus, todėl ir dėl šių motyvų negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Jų nuomone, apeliacinės instancijos teismas privalėjo prieštaringus duomenis vertinti ir nuosprendyje nurodyti, kuriais iš jų grindžia savo išvadas, bei motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). To nepadarę, teismai iš esmės pažeidė įstatymus.
Pagal BPK 331 straipsnio nuostatas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašomas laikantis BPK XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiui keliami tokie patys bendri reikalavimai, kaip ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui. Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nurodė aplinkybes bei įrodymus ir teisingai vertino duomenis, kurie buvo pagrindas patenkinti apeliacinį skundą. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nuosprendis atitinka BPK 331 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus. Jame nurodytos aplinkybės, nustatytos apeliacinės instancijos teismo, kurias neteisingai nustatė pirmosios instancijos teismas ir kurios yra pagrindas V. S. pripažinti kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.
Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl V. S. padaryto nusikaltimo įrodytumo, taip pat motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė jo parodymus ir paaiškinimus dėl inkriminuoto nusikaltimo. Nors kasatoriai kasaciniame skunde ir nurodo, kad pažeistas BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimas, tačiau neatskleidžia šio pažeidimo esmės. Teisėjų kolegija nenustatė, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio reikalavimų. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra nurodyti įrodymai ir išvados dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu V. S. buvo kaltinamas, taip pat nurodyti motyvai, kuriais vadovavosi teismas, kvalifikuodamas jo veikas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Kadangi nagrinėjant bylą abiejų instancijų teismuose nuteistasis V. S. teikė didelės reikšmės rangos sutarčiai su UAB „D.“, todėl šį aspektą apeliacinės instancijos teismas paanalizavo plačiau, nors jis nesusijęs su 39 112,87 Lt pasisavinimu. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje plačiai išdėstyti įrodymai ir jų išsami analizė leidžia teigti, kad tarp UAB „E. t. c.“ ir UAB „D.“ rangos sutartis nebuvo sudaryta ir 9000 Lt avanso už negautas paslaugas paėmimas bei grąžinimas buvo fiktyvūs.
Dėl civilinio ieškinio
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendį tiek teisės normų taikymo, tiek faktinio pagrįstumo aspektais. Teismas teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais nustatė, kad nuteistasis V. S. nusikalstamais veiksmais ieškovui UAB „E. t. c.“ padarė 39 112,87 Lt turtinę žalą. Todėl civilinis ieškovas turėjo teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys). Civilinio ieškinio, pareikšto šioje baudžiamojoje byloje, dydžio klausimas yra tiesiogiai susijęs su nuteistojo V. S. pasisavinta suma ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovo atstovas ieškininius reikalavimus palaikė (T. 1, b. l. 79, T. 6, b. l. 227-228). Todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, pakeitus pirmosios instancijos teismo nuosprendį, buvo padidinta piniginė suma UAB „E. t. c.“ žalai atlyginti, kurios galutinis dydis yra 39 112,87 Lt.
Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje civilinio ieškinio išsprendimo klausimas nėra motyvuotas (BPK 305 straipsnio 5 dalis). Tačiau šis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas nelaikytinas esminiu, dėl kurio reikėtų naikinti iš esmės teisingą nuosprendį. Nuteistojo teisinė padėtis dėl to jokiu aspektu nepakito.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo V. S. ir jo gynėjos advokatės Svetlanos Naidenko kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Viktoras Aidukas
Vytautas Piesliakas
Benediktas Stakauskas
