Baudžiamoji byla Nr. 2K-181/2009
Procesinio sprendimo kategorijos
1.2.23.3, 2.1.16.2.10. (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. balandžio 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Gintaro Godos ir pranešėjo Rimanto Baumilo,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. M. (E. M.) kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 18 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams šešiems mėnesiams. Pritaikius BK 63 straipsnio 1 dalį ir 5 dalies 2 punktą, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas aštuoneriems metams šešiems mėnesiams. Be to, pritaikius BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nuspręsta konfiskuota 200 Lt vertės E. M. turtą.
Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis, kuria nuteistojo E. M. apeliacinis skundas atmestas.
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 18 d. nuosprendžiu taip pat nuteisti I. M. (I. M.), V. M. (V. M.), tačiau dėl jų kasacinių skundų nepaduota.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
n u s t a t ė:
E. M. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė didelį kiekį narkotinės medžiagos, turėdamas tikslą ją parduoti, ir ją pardavė, o būtent: E. M. 2008 m. sausio 16 d., tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens už 3000 Lt neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 512,008 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių; dalį šios medžiagos suvartojo pats, o likusią dalį neteisėtai laikė savo namuose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir 2008 m. sausio 17 d., apie 15 val., Vilniuje, prie Antakalnio ir Šilo gatvių sankryžos, 4,681 g šios medžiagos pardavė N. B., po to apie 15.45 val., Vilniuje, prie Minties 40 namo, buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie tą pačią dieną jo asmens kratos metu rado ir paėmė 8,227 g kanapių ir jų dalių, jo automobilio „Audi 100“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apžiūros metu rado ir paėmė dar 21,203 g šios medžiagos, o kratos bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), metu rado ir paėmė likusią dalį – 507,327 g – minėtos narkotinės medžiagos.
E. M. nuteistas ir už tai, kad neteisėtai įgijo narkotinę medžiagą turėdamas tikslą ją platinti ir ją platino, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, tačiau šios nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės su paduotu kasaciniu skundu nesusijusios.
Nuteistasis E. M. kasaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 18 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 18 d. nutartį dėl jo pakeisti, perkvalifikuoti jo veiką iš BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį ir atitinkamai sumažinti bausmę.
Nuteistasis nesutinka su teismų išvada, kad visa kratos metu jo bute rasta narkotinė medžiaga buvo neteisėtai įgyta ir laikyta turint tikslą parduoti ar kitaip platinti. E. M. aiškina, kad pats vartoja narkotikus, todėl pasitaikius progai kartu su N. B. ir dar vienu asmeniu įsigijo narkotinės medžiagos. Įgytą narkotinę medžiagą jis turėjo padalyti, todėl, nors ji ir priklausė trims asmenims, realiai jis šią medžiagą nusivežė į savo butą. Nuteistasis tvirtina, kad sau suvartoti įsigijo ir laikė narkotinę medžiagą, kuri buvo rasta plastikiniame maišelyje su užrašu „Lun“ ir bespalviame plastikiniame maišelyje, iš viso 258, 96 g narkotinės medžiagos, todėl jo veika dėl šio kiekio narkotinės medžiagos neteisėto įgijimo ir laikymo turėtų būti kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Likusi kratos jo bute metu rastos narkotinės medžiagos dalis priklausė jam ir kitiems dviem kartu su juo narkotinę medžiagą įgijusiems asmenims; šią medžiagą jis neteisėtai įgijo ir laikė taip pat asmeniniam vartojimui, todėl ir dėl šios dalies narkotinės medžiagos neteisėto įgijimo ir laikymo jo veika turėtų būti kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.
Išvadą apie tai, kad jis turėjo tikslą parduoti narkotinę medžiagą, teismai pagrindė tuo, kad šią aplinkybę patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma, tačiau, nuteistojo nuomone, byloje surinkti įrodymai nesudaro įrodymų visumos. Jis mano, kad N. B. parodymai apie tai, kad jis pirko narkotinę medžiagą iš E. M., vertintini kritiškai, nes tokiais parodymais N. B. siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą didelio kiekio narkotinės medžiagos įgijimą. Liudytojų policijos pareigūnų M. M., V. L. ir S. P. parodymai, kratų protokolai, specialistų išvados, nesuteikia jokios informacijos apie subjektyviuosius jo veikos požymius. E. M. nurodo, kad išvadą apie tai, jog jis turėjo tikslą platinti narkotinę medžiagą, teismai grindė aplinkybėmis, kad kratos jo bute metu buvo rastos svarstyklės, o ant jų – narkotinės medžiagos. Nuteistojo manymu, šie įrodymai neleidžia daryti patikimos išvados dėl subjektyviųjų jo veikos požymių, nes atliekant kratą buvo pažeistas BPK 149 straipsnio 7 dalies reikalavimas paimtus daiktus parodyti kratoje dalyvaujantiems asmenims, taip pat kiek įmanoma juos supakuoti ir užantspauduoti, todėl neaišku, ar jos buvo supakuotos ir užantspauduotos; lieka abejonių dėl to, kokiomis aplinkybėmis ant jų atsirado narkotinės medžiagos, neatsižvelgta ir į tai, kad kratos metu paimtos svarstyklės buvo senos ir sugadintos. Įvertinus tai, kad kratos protokolo duomenys turėjo esminę reikšmę teismui padarant išvadą dėl jo veikos subjektyviųjų požymių, darytina išvada, kad padarytas BPK 149 straipsnio 7 dalies pažeidimas yra esminis, nes dėl pažeidimo buvo suvaržytos jo teisės ir sukliudyta teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą.
Nuteistasis nurodo, kad kaltinimas, už kurį jis yra nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, yra prieštaringas. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad jis pripažintas kaltu ne tik dėl to, kad neteisėtai įgijo ir laikė didelį kiekį narkotinės medžiagos, bet ir dėl to, kad šį kiekį narkotinės medžiagos pardavė. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir bylos aplinkybių matyti, kad jis pardavė (iš tiesų davė) N. B. tik 4,681 g narkotinės medžiagos, o byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kad jo bute kratos metu rasta narkotinė medžiaga, atitinkanti didelio kiekio požymį, būtų parduota ar būtų mėginta ją parduoti ar kitaip platinti.
Atsiliepimu į kasacinį skundą prokuroras prašo nuteistojo E. M. kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad teismai, atsižvelgdami į nustatytas faktines bylos aplinkybes, teisingai kritiškai įvertino kasatoriaus iškeltą bei kasaciniame skunde kartojamą versiją, kad jis neturėjo tikslo parduoti didelį kiekį narkotinių medžiagų ir teisingai kvalifikavo vieną iš kasatoriaus nusikalstamų veikų pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Nusikalstamos veikos subjektyvieji požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais veikos požymiais ir jie nustatomi ne tik pagal kaltinamojo parodymus, bet ir pagal kitus įstatymo nustatyta tvarka gautus duomenis. Išvadą apie tai, kad nuteistasis neteisėtai įgijo ir laikė didelį kiekį narkotinės medžiagos turėdamas tikslą ją parduoti, o ne asmeniniam vartojimui, teismas padarė išanalizavęs byloje esančius policijos pareigūnų parodymus, specialistės parodymus, teisme paskelbtus narkotinės medžiagos pirkėjo parodymus, kratų protokolus, specialisto išvadas bei kitus byloje esančius įrodymus. Ištirti įrodymai leidžia daryti išvadas, kad dalį neteisėtai įgytos ir laikytos narkotinės medžiagos kasatorius pardavė, kad pas kasatorių rasta ir paimta narkotinė medžiaga yra vienos rūšies – kanapės ir jų dalys, kad pas jį rastas ir paimtas didelis kiekis, t. y. daugiau kaip 500 g narkotinės medžiagos, dalis šios medžiagos jau buvo supakuota dozėmis į didelį kiekį plastikinių maišelių (kratos kasatoriaus bute metu rasti 252 maišeliai, asmens kratos metu 8 maišeliai, automobilio apžiūros metu 21 maišeliai). Be to, kratos kasatoriaus bute metu rastas didelis kiekis tuščių plastikinių maišelių, tinkamų narkotinėms medžiagoms pakuoti, ir svarstyklės, tinkamos šioms medžiagos sverti.
Prokuroras nesutinka su nuteistojo motyvu, kad, nesupakavus ir neužantspaudavus kratos jo bute metu rastų svarstyklių, buvo iš esmės pažeistas Baudžiamojo proceso kodeksas. Prokuroras nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai, logiškai ir įtikinamai paaiškino, kodėl grindžiant teismo nuosprendį galima panaudoti kratos rezultatus ir specialisto išvadą dėl narkotinės medžiagos (kanapių) pėdsakų, rastų ant svarstyklių, todėl pagrįstai nustatė, kad padarytas BPK 149 straipsnio 7 dalies pažeidimas nelaikytinas esminiu.
Nuteistojo E. M. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl BPK 376 straipsnio taikymo
BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Ši įstatymo norma reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylas kasacine tvarka, patikrina, ar baudžiamojoje byloje tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Nuteistasis E. M. kasaciniame skunde nurodo ne tik argumentus, atitinkančius kasacijos pagrindus, bet ir teiginius, kuriais ginčijamos teismų nustatytos faktinės aplinkybės, įrodymų vertinimas, teismo išvadų atitikimas faktinėms bylos aplinkybėms. Kolegija pažymi, kad nuosprendžio ir nutarties pagrįstumas, jeigu jis nesusijęs su esminiais Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimais, nagrinėjant bylą kasacine tvarka netikrinamas, todėl tokio pobūdžio nuteistojo E. M. kasacinio skundo argumentai paliekami nenagrinėti.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo
Kasatorius nepagrįstai teigia, kad byloje surinkti įrodymai nesudaro viseto, leidžiančio padaryti išvadą, kad didelį kiekį narkotinės medžiagos jis neteisėtai įgijo ir laikė turėdamas tikslą ją parduoti. Iš bylos medžiagos matyti, kad įrodymai, kuriais grindžiama teismų išvada dėl E. M. veikos tikslo, grindžiami liudytojų policijos pareigūnų, asmens, dėl kurio byla nutraukta (N. B.), parodymais, kratos, daiktų apžiūros protokolais, specialisto išvadomis ir kitais įrodymais. Iš liudytojų policijos pareigūnų parodymų matyti, kad policijos pareigūnai stebėjo, kaip E. M. susitiko su N. B., o po to, kai jie išsiskyrė, N. B. buvo sulaikytas. Iš karto po sulaikymo N. B. policijos pareigūnams aiškino, kad įsigijo narkotinės medžiagos iš E. M. už 200 Lt. Iš N. B. asmens kratos protokolo ir specialisto išvados matyti, kad pas N. B. rasta narkotinė medžiaga yra kanapės ir jų dalys, kurių bendra masė 4, 681 g. N. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, patvirtino, kad narkotinę medžiagą gavo iš E. M.. Iš E. M. asmens, jo buto kratos, automobilio apžiūros protokolų, specialisto išvados matyti, kad pas E. M. rasta narkotinės medžiagos dalis buvo supakuota dozėmis, kita dalis nesupakuota; rasta narkotinė medžiaga yra kanapės ir jų dalys, bendras narkotinės medžiagos kiekis viršijo 500 g. E. M. asmens kratos metu rasti 7, atlikus automobilio apžiūrą 21, atlikus kratą E. M. bute rasta dar 252 plastikiniai maišeliai su dozėmis supakuota narkotine medžiaga, kurios bendra masė viršija 240 g. Likusi narkotinės medžiagos dalis nebuvo supakuota dozėmis į plastikinius maišelius, tačiau iš kratos ir apžiūros protokolų matyti, kad nuteistojo bute rasta 100 vienetų tuščių plastikinių maišelių, tinkamų narkotinei medžiagai pakuoti, taip pat svarstyklės su svarsčiais. Iš buto kratos protokolo matyti, kad svarstyklės ir svarsčiai, priešingai nei tvirtina nuteistasis E. M., buvo tinkami narkotinei medžiagai sverti. Minėti iš įvairių įrodinėjimo priemonių gauti įrodymai vienas kitą patvirtina ir papildo, leidžia daryti tarpines išvadas apie reikšmingas faktines bylos aplinkybes ir taip padaryti galutinę išvadą, kad E. M. turėjo tikslą neteisėtai įgytą ir laikytą didelį kiekį narkotinės medžiagos parduoti. Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme nebuvo surinkta jokių įrodymų, išskyrus paties nuteistojo E. M. parodymus, kad pas jį rastas didelis kiekis narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių – buvo neteisėtai įgytas ir laikytas sutarus su kitais asmenimis taip įsigyti narkotinių medžiagų nedidele kaina.
Dėl BPK 149 straipsnio 7 dalies taikymo
Nuteistasis pagrįstai teigia, kad atliekant kratą jo bute buvo pažeista BPK 149 straipsnio 7 dalis, nes byloje nėra duomenų apie tai, kad kratos metu rasti svarstyklės ir svarsčiai buvo supakuoti ir užantspauduoti. Nors, kolegijos manymu, dėl tokio pažeidimo negalima remtis specialisto išvada, kad ant svarstyklių ir svarsčių rasta narkotinės medžiagos, tačiau šis pažeidimas negali būti laikomas esminiu Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimu, nes pirmiau paminėtų įrodymų visuma suteikia pakankamą pagrindą išvadai, kad nuteistasis E. M. neteisėtai įgijo ir laikė didelį kiekį narkotinės medžiagos turėdamas tikslą ją parduoti.
Dėl BK 260 straipsnio 2 dalies taikymo
Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad nuteistasis E. M., neturėdamas teisės, įgijo ir laikė didelį kiekį narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, dalį šios medžiagos pardavė. E. M., atlikdamas šiuos veiksmus, neabejotinai suprato, kad neteisėtai įgyja ir laiko didelį kiekį narkotinės medžiagos, parduoda dalį narkotinės medžiagos, ir norėjo taip veikti. Neteisėtai įgydamas ir laikydamas didelį kiekį narkotinės medžiagos, turėjo tikslą ją parduoti, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.
Nenustačius pagrindo pirmosios ar apeliacinės instancijos teismų sprendimams panaikinti ar pakeisti, jie kasacinio skundo motyvų ribose pripažintini teisėtais, o kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo E. M. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Gintaras Goda
Rimantas Baumilas
