Baudžiamoji byla Nr. 2K- 403/ 2007
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.3.1.
2007 m. gegužės 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Egidijaus Bieliūno ir pranešėjo Alvydo Pikelio,
sekretoriaujant M. Čiučiulkai,
dalyvaujant prokurorui D. Karčinskui, nuteistojo gynėjui advokatui V. Dičpetriui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. R. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. balandžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo:
E. R. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvylikai metų. Pritaikius BK 64 straipsnio 1, 3 dalis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003 m. birželio 17 d., Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 25 d. bei Radviliškio rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiais paskirtomis ir neatliktomis bausmėmis bei galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas keturiolikai metų šešiems mėnesiams. Iš E. Ramanausko priteista: 8 476,66 Lt laidojimų išlaidų ir 90 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo L. A., 1 399 Lt – Valstybinei ligonių kasai.
Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. gruodžio 8 d. nuosprendis, kuriuo Kauno apygardos teismo 2006 m. balandžio 27 d. nuosprendis pakeistas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis už nusikalstamas veikas Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 25 d. ir Radviliškio rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiais, paskiriant laisvės atėmimą dvylikai metų. Pritaikius BK 64 straipsnio 1, 3 dalis, ši subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003 m. birželio 17 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmę, galutinę subendrintą bausmę nustatant laisvės atėmimą dvylikai metų šešiems mėnesiams. Kita nuosprendžio dalis palikta galioti nekeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, prašiusį kasacinį skundą tenkinti, prokurorą, prašiusį kasacinį skundą atmesti,
n u s t a t ė :
E. R. nuteistas už tai, kad 2005 m. gegužės 22 d., apie 16 val., Kauno m., prie Baltų pr. 139 namo laiptinės durų esančioje aikštelėje, tyčia ne mažiau kaip vienuolika kartų dūrė peiliu į galvą, krūtinę ir kitas kūno vietas V. A., ne mažiau kaip vienu peilio dūriu padarydamas jai durtinę-pjautinę aklą žaizdą krūtinės kairėje pusėje su VI šonkaulio lūžiu, sukėlusią nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, ne mažiau kaip aštuoniais peilio dūriais į galvą ir kitas kūno vietas padarydamas keturias pjautines žaizdas kairiame smilkinyje, dešiniame dilbyje ir abiejose plaštakose, tris durtines-pjautines aklas žaizdas kakle, odos nubrozdinimą dešinėje alkūnėje, sukėlusius nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, ir ne mažiau kaip dviem peilio dūriais į galvą ir krūtinę, padarydamas durtinę-pjautinę žaizdą kaklo dešinėje pusėje su galvos-kaklo sukamojo raumens nupjovimu ir jungo venos pažeidimu bei pjautinę kiauryminę žaizdą krūtinės kairėje pusėje su kairio plaučio pažeidimu, sukėlusias sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl to nuo padarytų sužalojimų nukentėjusioji mirė. Tokiu būdu E. R. tyčia nužudė V. A.
Nuteistasis E. R. kasaciniame skunde prašo Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. gruodžio 8 d. nuosprendį pakeisti, perkvalifikuojant jo nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 1 dalies į 130 straipsnį ir paskiriant švelnesnę bausmę. Skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo išvados nesiskiria nuo pirmosios instancijos teismo argumentų ir išvadų. Pirmosios instancijos teismas nenustatė veikos padarymo motyvų ir tikslų, nes jų nebuvo, veiksmai buvo visiškai nemotyvuoti, byloje nėra duomenų apie tai, kokios priežastys galėjo sukelti tokį asmens pyktį ar keršto jausmą, kurie, esant normalioms sąlygoms, pastūmėtų asmenį įvykdyti žmogžudystę. Kasatoriaus tvirtinimu, jie su V. A. išsiskyrė taikiai ir galutinai, todėl apeliacinės instancijos teismo išvada, jog kasatorius V. A. nužudė vadovaudamasis pykčio ir keršto jausmais, nepagrįsta, kaip nepagrįsti ir teiginiai, kad kasatorius V. A. persekiojo, ją nužudyti ruošėsi iš anksto, prieš tai jai neva pagrasinęs, tinkamai pasirinko laiką, vietą, priemonę ir būdą, tai padarė šaltakraujiškai ir iš įvykio vietos ramiai pasišalino. Šie teiginiai, kasatoriaus įsitikinimu, nelogiški ir prieštarauja bylos medžiagai. Nors teismai nepripažino, kad galutinė pasakyta V. A. frazė yra itin įžeidžianti ir esminiai prieštaraujanti moralės bei dorovės principams, kasatorius tvirtina, kad būtent jos žodžiai ir psichikos būklė konflikto metu iššaukė tokią nuteistojo reakciją ir tokius poelgius. Jo psichikos būklė, paties kasatoriaus teigimu, buvo sunkiai traumuota dar ankstyvoje vaikystėje, o ir dabar jam nustatytas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas. Tačiau teismai, kvalifikuodami veiką, šios aplinkybės neįvertino, kaip neįvertino ir fakto, kad V. A. jau ilgą laiką elgėsi itin provokuojančiai ir, žinodama apie jo psichikos būklę, tyčia pati inicijuodavo konfliktus. Ji taip pat žinojo, kad jam labai reikalingas automobilio signalizacijos valdymo pultelis, kurio jai nereikėjo, o mobiliojo ryšio telefoną kasatorius teigia pats nupirkęs. Atžarus, neteisingas, niekinantis ir skaudžiai įžeidžiantis V. A. elgesys sukėlė nuteistajam fiziologinio afekto būseną, kurios būdamas jis ir įvykdė šį nusikaltimą. Būtent šio įvykio metu V. A. inicijavo konfliktą, elgėsi itin drąsiai ir iššaukiančiai, nes jautėsi saugiai, kadangi buvo vidurdienis, vieša vieta, matant trims liudytojams, todėl ji tikrai nesitikėjo tokios konflikto baigties. Teismai priėjo nepagrįstos išvados, neva itin įžeidžianti frazė nebuvo pasakyta, kadangi tai paneigia I. I. bei J. T. parodymai. I. I. tuo metu buvo paėjusi keletą metrų į šalį bei kalbėjosi mobiliojo ryšio telefonu, todėl šios frazės negirdėjo, ką ji ir parodė, ir teismai be pagrindo ja netiki, o juo labiau konstatuoja, jog ji negalėjo pastarosios negirdėti (apeliacinės instancijos teismo nuosprendis). Be to, apeliacinės instancijos teismas prieštaringai tame pačiame nuosprendyje nurodo, kad I. I. stovėjo šalia, o kitur – keleto metrų atstumu. Be pagrindo teismai nenuginčijamais pripažino tesimo psichiatrinės ekspertizės ir psichiatrės išvadas dėl nuteistojo psichinės emocinės būsenos, nes jos teismui nėra privalomos, o visa kita medžiaga verčia abejoti šių išvadų teisingumu. Nepagrįstai teismai atmetė ir nuteistojo tvirtinimus, jog jokių pasiruošiamųjų veiksmų nebuvo, nes jo veiksmai, nors teismai ir nepripažino, buvo atsakas į nukentėjusiosios įžeidžiančią frazę, o peiliuką jis visada turi su savimi savigynai, be to, laiko jį lengvai prieinamoje vietoje. Teismai taip pat nepagrįstai nekreipė dėmesio į tai, kad nuteistasis gerai neprisimena įvykio, t.y., kiek kartų įdūrė V. A. bei kur po to išmetė peiliuką ir ar išvis jį išmetė. Tai taip pat patvirtina jo psichinės būsenos ir veiksmų nesivaldymą įvykio metu. Kasatorius mano, jog visos aukščiau išvardintos aplinkybės yra pagrindas nuteistajam taikyti BK 130 straipsnį, nes atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarime pateiktą išaiškinimą. Taip pat kasatoriui atrodo, jog Lietuvos apeliacinis teismas nesivadovavo BPK 304-307 straipsniais ir nepagrįstai nuosprendyje įrašė naują nustatomąją dalį.
Skundas atmestinas.
Dėl veikos kvalifikavimo pagal 129 straipsnio 1 dalį ir skundo argumentų kvalifikuoti veiką kaip nužudymą labai susijaudinus
BK 129 straipsnio 1 dalyje nurodyta veika yra bendroji nusikaltimų žmogaus gyvybei norma, numatanti baudžiamąją atsakomybę tam, kas nužudė žmogų, kai nėra nei vieno nužudymą kvalifikuojančių, nei tą veiką privilegijuojančių požymių. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 130 straipsnį (staiga labai susijaudinus) tada, kai nukentėjusiajam gyvybė atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas itin įžeidžiantis jį ar artimą jo asmenį nukentėjusiojo poelgis. Fiziologinio afekto būsena pripažįstama tada, kai emocinis stresas stabdo intelektualinę veiklą, smarkiai susilpnėja asmens gebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, tvardytis. Ši būsena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, prireikus skiriama teismo psichologinė -- psichiatrinė ekspertizė. Spręsdamas, ar nukentėjusiojo poelgis yra itin įžeidžiantis, teismas atsižvelgia į tai kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai esmingai prieštarauja moralės ir dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę ir orumą ir kaip tai paveikia kaltininką, atsižvelgiant į jo individualias asmenines savybes.
Kasacinis skundas paremtas analize faktinių bylos aplinkybių apie nužudytosios ir E. R. tarpusavio santykius prieš įvykį, taip pat pateikiama versija apie nužudytosios V. A. provokuojantį elgesį susitikimo metu, išdėstyti teiginiai apie E. R. psichinę būseną, dėl nužudytosios elgesio ir įžeidimo sukelto pykčio protrūkį, kurio metu E. R. negalėjo valdyti savo veiksmų. Šie teiginiai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalyku, nes liečia faktinių bylos aplinkybių nagrinėjimo klausimus. Kasacine tvarka bylos nagrinėjamos Baudžiamojo ir Baudžiamojo proceso įstatymų taikymo aspektu. Be to kasacinis skundas grindžiamas nenuosekliais ir prieštaringais teiginiais. Vienu atveju teigiama, jog kasatorius su V. A. išsiskyrė taikiai ir galutinai, tačiau toliau, dėstant skunde nužudymo priežastis, teigiama, jog V. A. ilgą laiką elgėsi itin provokuojančiai ir, žinodama apie E. R. psichinę būseną, pati tyčia inicijuodavo konfliktus.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes. Teismai neapsiribojo vien konkrečiomis nužudymo aplinkybėmis, bylos nagrinėjimo metu buvo surinkti ir įvertinti duomenys apie nužudytosios ir nuteistojo E. R. tarpusavio santykius prieš nužudymą, E. R. elgesį nusikaltimo padarymo metu ir po nusikaltimo padarymo. Teismai rėmėsi ne tik liudytojų parodymais, lavono teismo medicininio tyrimo aktu bei kitais įrodymais, pateikiančiais tiesioginius duomenis apie nusikaltimo padarymo aplinkybes, bet ir teismo medicinos specialisto išvada apie E. R. konstatuotus sužalojimus, teismo psichiatrijos ekspertizės aktu apie E. R. psichinės sveikatos būklę, jo gebėjimą nusikaltimo darymo metu suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Teismų išvados dėl veikos kvalifikavimo yra paremtos duomenimis, kurie buvo išnagrinėti teismo posėdžio metu, todėl įrodymai, kuriais grindžiamas nuosprendis, atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus. Skirtingos kilmės įrodymų šaltiniai nuosekliai atitinka ir papildo vienas kitą. Įrodymai įvertinti laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Teismai pagrįstai E. R. veiką kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, nes tokias teismo išvadas patvirtina ikiteisminio bylos tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu gauti duomenys. Teismai padarė pagrįstą išvadą, jog E. R. nužudė V. A. veikdamas tiesiogine tyčia, pirmosios instancijos teismas nuosprendžio dalyje, kurioje pripažįstamos įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybės, nenurodė nužudymo motyvo, tačiau kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadoms, jog tai nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nes nužudymo motyvas, šiuo atveju, neturi įtakos veikos kvalifikavimui. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis baudžiamojoje byloje gautais įrodymais, padarė pagrįstą išvadą, jog nužudymo priežastimi buvo ne nusikaltimo vietoje kilęs žodinis konfliktas, o E. R. pyktis ir keršto jausmas V. A. dėl jų ankstesnių tarpusavio santykių. Apeliacine tvarka byla išnagrinėta laikantis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrųjų nuostatų. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiai atitinka esminius Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus šių dokumentų formai ir turiniui.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 p.,
n u t a r i a:
nuteistojo E. R. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Josifas Tomaševičius
Egidijus Bieliūnas
Alvydas Pikelis
