Baudžiamoji byla Nr. 2K-7-232/2007
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.4.2.1.; 1.2.14.1. (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Aldonos Rakauskienės, Rimanto Baumilo, Viktoro Aiduko, Alvydo Pikelio, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Jono Prapiesčio,
sekretoriaujant J. Morkytei,
dalyvaujant prokurorui J. Zieniūtei,
gynėjui advokatui A. Sakalauskui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria, atmetus Marijampolės rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą, D. P., D. M., A. S. baudžiamojoje byloje paliktas galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 1 d. išteisinamasis nuosprendis.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 1 d. nuosprendžiu D. P., D. M., A. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį išteisinti kaip nepadarę veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 378 straipsnio 1 dalimi, 2007 m. kovo 20 d. nutartimi D. P., D. M., A. S. baudžiamąją bylą perdavė nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinei septynių teisėjų kolegijai.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, išteisintojo D. P. gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
D. P., D. M. ir A. S. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį buvo kaltinami tuo, kad, būdami iš anksto susitarę dėl cigarečių vagystės ir veikdami grupe, 2005 m. rugsėjo 15 d., apie 20.15 val., apgaulės būdu pro duris įsibrovę į M. G. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), pagrobė jai priklausančias 1200 Lt vertės keturias dėžes, kuriose buvo 2000 pakelių cigarečių „Saint George Lights“, pažymėtų Rusijos Federacijos banderolėmis. D. P., be to, tuo pačiu metu iš minėto M. G. namo dar pagrobė ir nenustatytam asmeniui priklausančius 66 l pramoniniu būdu pagaminto 96,5 proc. techninio etilo alkoholio, kurio vertė 2615,64 Lt.
Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatorius nurodo, kad iš baudžiamosios bylos matyti, jog išteisintieji, apgaulės būdu per duris įsibrovę į M. G. gyvenamąjį namą, pagrobė 2000 pakelių ten laikomų cigarečių „Saint George Lights“, pažymėtų Rusijos Federacijos banderolėmis. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikoje teritorijoje taisyklių (toliau – ir Taisyklių) 3.1 punkte nurodyta, kad fiziniams asmenims galima laikyti įvežtus iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 100 litrų vyno, 20 litrų spiritinių gėrimų, 20 litrų kitų alkoholinių gėrimų, 100 pakelių cigarečių, 400 vienetų cigarilių, 200 vienetų cigarų, 1 kg rūkomojo tabako. Vadinasi, kasatoriaus tvirtinimu, M. G. 100 pakelių cigarečių „Saint George Lights“ laikė teisėtai. Kartu kasatorius teigia, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ (toliau – ir Senato nutarimas Nr. 52 arba Nutarimas) 6 punktas). Todėl, pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai, neįvertinęs visų bylos aplinkybių, konstatavo, kad D. P., D. M., A. S. negali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn už teisėtai laikytų 100 pakelių cigarečių „Saint George Lights“ vagystę, nes šių cigarečių 100 pakelių vertė yra mažesnė nei 1 MGL (125 Lt). Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas vagystę kvalifikuojančio požymio – įsibrovimo į patalpą – ir jo įtakos išteisintųjų baudžiamajai atsakomybei nenagrinėjo, nors prokuroras skunde prašė išteisintuosius pripažinti kaltais pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir šį klausimą kėlė. Todėl, kasatoriaus tvirtinimu, apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir bylos nepatikrino tiek, kiek to prašoma skunde.
Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų vykdymo
Kasatorius tvirtina, jog apeliacinės instancijos teismas neįvertino to, kad išteisintieji apgaulės būdu įsibrovė į M. G. gyvenamąjį namą, siekdami pagrobti ten laikomas cigaretes. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas M. G. turto vagystę kvalifikuojančio požymio – įsibrovimo į patalpas – ir jo įtakos D. P., D. M., A. S. baudžiamajai atsakomybei nenagrinėjo.
Pažymėtina, kad prokuroras, priešingai nei tvirtinama kasaciniame skunde, apeliaciniame skunde bei apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu tiesiogiai klausimo dėl vagystę kvalifikuojančio požymio – įsibrovimo į patalpas – nustatymo bei įvertinimo jo įtakos išteisintųjų baudžiamajai atsakomybei nekėlė. Tačiau iš apeliacinio skundo turinio visumos matyti, kad šis klausimas, nors tiesiogiai ir nebuvo suformuluotas, iš esmės buvo neatskiriama, pagrindinė skundo dalis. Apeliacinio skundo nuostatos, kad išteisintieji į nukentėjusiosios namą įsibrovė apgaule ir todėl, nors ir pavogė 100 pakelių cigarečių, kurių vertė pagal muitinės raštą 60 Lt, jų veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, rodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas prokuroro apeliacinį skundą, privalėjo atsakyti į šį pagrindinį (kitų apeliacinio skundo nuostatų kontekste) klausimą.
Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog apeliacinės instancijos teismas šio klausimo nenagrinėjo. Todėl, kolegijos nuomone, kasatorius teisus, tvirtindamas, kad apeliacinės instancijos teismas D. P., D. M., A. S. baudžiamojoje byloje nesilaikė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, nes šios bylos nepatikrino tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde. Kolegijos nuomone, tai vertintina kaip esminis baudžiamojo proceso kodekso pažeidimas.
Dėl Senato nutarimo Nr. 52 4 punkto nuostatų sampratos
Kasacinį (kaip ir apeliacinį) prokuroro skundą bei jo turinį šioje byloje iš esmės nulėmė minėto Nutarimo 4 punkto nuostatų netinkama interpretacija pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose.
Nutarimo 4 punkte nurodyta ir tai, kad daiktai, išimti iš apyvartos, ar daiktai, kurių apyvarta ribota, nėra nusikalstamos veikos dalykas pagal BK 178 ir 180 straipsnius. Tokių daiktų pagrobimas kvalifikuotinas pagal kitus BK (pvz., 119, 254, 256, 263, 296, 302, ir 306) straipsnius.
Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, remdamasis minėtų Taisyklių 3.1 punktu, kuriame nurodyta, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims leidžiama gabenti ir laikyti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis – tabako gaminius, įvežtus iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 100 pakelių cigarečių, konstatavo, kad nukentėjusiosios M. G. laikytos cigaretės su Rusijos Federacijos banderolėmis bei etilo alkoholis (kuris, beje, Taisyklėse iš viso neminimas) „šio akto dėka papuola į ribotai esančių apyvartoje daiktų kategoriją“.
Kartu pirmosios instancijos teismas, tiesiogiai nenurodydamas, bet iš esmės vadovaudamasis Senato nutarimo Nr. 52 minėtu 4 punktu, teigia, kad „formuodamas teismų praktiką vagystės ir plėšimų baudžiamosiose bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, <...> jog daiktai, kurie išimti iš apyvartos, ar daiktai, kurių apyvarta yra ribota, nėra nusikalstamos veikos dalykas pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnį. Tokių daiktų pagrobimas kvalifikuotinas pagal kitus Baudžiamojo kodekso straipsnius (specialias normas)“. Nuosprendyje taip pat nurodyta, kad „visi kaltinamieji turėjo vieningą tyčią pagrobti nukentėjusiosios nelegaliai laikomas cigaretes (kaltinamųjų suvoktas kaip kontrabandines) bei jau įvykio vietoje vienas P. – pagrobti etilo alkoholį. <...> iš anksčiau analizuotų norminių aktų prasmės seka, kad kaltinamiesiems inkriminuojamos vagystės metu iš nukentėjusiosios pagrobti daiktai – 2000 vienetų pakelių cigarečių „Saint George Lights“ su Rusijos Federacijos banderolėmis ir 66 l pramoniniu būdu pagaminto 96,5 proc. techninio etilo alkoholio – yra ribotai apyvartoje esantys daiktai, o todėl negali būti vagystės LR BK 178 straipsnio prasme dalykas. Todėl nesant vagystės dalyko, nėra visų būtinų kaltinamiesiems inkriminuotos LR BK 178 straipsnio 2 dalies numatytos veikos objektyviosios pusės požymių. Todėl visi kaltinamieji pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas)“.
Apeliacinės instancijos teismas tokiai Senato nutarimo Nr. 52 4 punkto nuostatų interpretacijai iš esmės pritarė ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį paliko galioti, be kitų motyvų nurodydamas ir tai, kad „šiuo konkrečiu atveju, ribotai apyvartoje esantys daiktai į Lietuvos Respubliką galėjo patekti tik neteisėtai, t. y. kontrabandiniu keliu ir jų teisėto savininko, valdytojo ar naudotojo nėra, todėl šiuo konkrečiu atveju išteisintųjų veika negali būti laikoma ir vagyste, padaryta pagrobus kito asmens neteisėtai įgytą ar laikomą turtą“. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodė, jog „Galima būtų sutikti su tuo, kad M. G. laikė 100 pakelių cigarečių „Saint George Lights" teisėtai ir buvo jų teisėta savininkė bei laikytoja. Sutinkamai su Kauno teritorinės muitinės raštu (1 t. 65 psl.), cigarečių „Saint George Lights" pakelio (20 cigarečių) muitinė vertė yra 0,60 Lt (kitokio šių cigarečių pakelio vertinimo byloje nėra). Vadinasi 100 pakelių vertė yra 60,00 Lt O tai yra mažiau nei 1 MGL, kurį šiuo metu sudaro 125 Lt BK 190 str. nustatyta, kad Baudžiamojo kodekso XXVIII skyriuje, reglamentuojančiame atsakomybę už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams numatytas turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos, todėl ir už teisėtai laikytų 100 pakelių cigarečių pagrobimą D. P., D. M. bei A. S. negali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn“.
Taigi teismų baigiamuosiuose aktuose konstatuota (iš esmės remiantis minėtomis Nutarimo nuostatomis), jog neteisėtai įgytų, laikomų daiktų, šiuo atveju, cigarečių, techninio etilo spirito pagrobimas nėra vagystės dalykas ir todėl apskritai už tai negali būti baudžiama. Tai formuoja ydingą praktiką, suprantant ir taikant BK 178 straipsnio nuostatas, nes sudaro prielaidas įsitvirtinti įsitikinimui, kad kitomis aplinkybėmis nusikalstami, pavyzdžiui, svetimo turto grobimo, veiksmai, jei jų dalykas yra neteisėtai įgyti daiktai ar kitos vertybės ir jei jų vagystei (ar kitiems panašiems veiksmams) kvalifikuoti BK nėra sukurta specialių normų, gali būti nebaudžiami, vadinasi, pripažįstami teisėtais. Tuo tarpu BK institute „Baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės“ nėra įtvirtinta, kad asmenys, pagrobdami daiktus, išimtus iš apyvartos, ar daiktus, kurių apyvarta yra ribota, neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, taip pat į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimą pagal savo kompetenciją turi užtikrinti ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas), kolegija mano, jog būtina pateikti Nutarimo minėto 4 punkto išaiškinimą, atitinkantį tikrąją jo prasmę bei paskirtį.
Iš nurodytų teismų nuosprendžių argumentų matyti, kad BK 178 straipsnio taikymo pagrindai ir ribos tiesiogiai siejamos su Nutarimo 4 punkto nuostatų samprata, nes iš esmės nuosprendžiuose tvirtinama, kad pagal Senato nutarimo Nr. 52 4 punktą daiktai, išimti iš apyvartos, ar daiktai, kurių apyvarta ribota, jei jų vagystė neatitinka specialios (ne BK 178 straipsnyje įtvirtintos) vagystės sudėties, baudžiamojo įstatymo apskritai nesaugomi nuo kėsinimųsi į juos. Tai formuoja BK 178 straipsnio prasmės ir paskirties neatitinkančią praktiką.
Tuo tarpu Nutarimo 4 punkte minimais teiginiais aiškinama (tiksliau primenama), kaip turi būti sprendžiamas turto grobimo kvalifikavimo klausimas tais atvejais, kai iškyla bendrosios ir specialiosios normos konkurencijos klausimas, ir nurodyta, kad, jei pagrobiami daiktai, išimti iš apyvartos, ar daiktai, kurių apyvarta yra ribota, tokių daiktų grobimas kvalifikuojamas ne pagal BK 178 straipsnį, bet pagal kitus specialiai tokių daiktų apsaugai skirtus BK straipsnius, pavyzdžiui, informacijos, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, grobimas kvalifikuojamas pagal BK 119 straipsnį; šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų – pagal BK 254 straipsnį; narkotinių ar psichotropinių medžiagų – pagal BK 263 straipsnį, t. y. taikoma specialioji baudžiamojo įstatymo norma. Būtent todėl, kai įstatyme yra specialios normos, saugančios daiktus, išimtus iš apyvartos, ar daiktus, kurių apyvarta yra ribota, nuo grobimų, jie nėra nusikalstamos veikos dalykas pagal bendrąsias normas, įtvirtintas BK 178 ir 180 straipsniuose. Tokių daiktų pagrobimas, kaip nurodyta Senato nutarime Nr. 52, kvalifikuotinas pagal kitus BK (pvz., 119, 254, 256, 263, 296, 302, ir 306) straipsnius, kurie BK 178 ir 180 straipsnių atžvilgiu įtvirtina specialiąsias normas. Tokį BK 178 ir 180 straipsnių normų santykį su Nutarimo 4 punkte nurodytų kitų BK straipsnių normomis patvirtina ir to paties punkto teiginys, kad jei BK 119, 254, 256, 263, 296, 302, ir 306 straipsniuose numatytais veiksmais kartu pagrobiami apyvartoje esantys daiktai, tokia veika kvalifikuojama kaip idealioji sutaptis su veikomis, numatytomis BK 178 ar 180 straipsniuose.
Taigi Senato nutarimo Nr. 52 4 punkte nėra prielaidos išvadai, kad jei daiktų, išimtų iš apyvartos, ar daiktų, kurių apyvarta yra ribota, pavyzdžiui, cigarečių pakelių su užsienio valstybės banderolėmis, techninio etilo alkoholio, pagrobimo nenumato konkretūs specialiosios BK dalies straipsniai, tokios veikos gali būti pripažįstamos nepavojingomis ir nebaudžiamomis. Vadinasi, pagal minimo Senato nutarimo nuostatas pagrobimas daiktų, išimtų iš apyvartos, ar daiktų, kurių apyvarta yra ribota, jei šių daiktų baudžiamoji teisinė apsauga nenustatyta kitais specialiais BK straipsniais, kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnį.
Pažymėtina ir tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose išdėstyta minėto Senato nutarimo 4 punkto nuostatų interpretacija D. P., D. M., A. S. baudžiamojoje byloje prieštarauja ir konstitucinėms BK 1 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktų, 2 straipsnio 1, 4 dalies, 3 straipsnio 1 dalies ir kitų straipsnių nuostatoms, kad tik baudžiamasis įstatymas nustato, kokios veikos yra nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas, bei įtvirtina baudžiamosios atsakomybės už juos pagrindus ir sąlygas. Tokią išvadą suponuoja ir tai, kad BK 178 straipsnio dispozicija nėra blanketinė. Tuo tarpu, minėta, kad teismai, aiškindami aptariamo Senato nutarimo (taip pat ir Taisyklių) nuostatas, su jomis susiejo BK 178 straipsnio taikymo pagrindą ir ribas.
Pagal BK 178 straipsnį vagystė yra svetimo turto pagrobimas. Įstatyme nėra įtvirtinta reikalavimo, kad, pagrindžiant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 178 straipsnį, būtų aiškinamasi, kas yra tikrieji grobiamo turto savininkai, pagrobto (ar grobiamo) turto kilmė, įsigijimo būdas ir pan. Tai nėra vagystės sudėties požymiai. Vagystės esmė – neteisėtas svetimo turto užvaldymas. Tai, kad pagrobiamas neteisėtai įgytas turtas – daiktai, išimti iš apyvartos, ar daiktai, kurių apyvarta yra ribota, – baudžiamosios atsakomybės pagrindo pagal BK nepašalina. Kita vertus, pažymėtina, kad tokio neteisėtai įgyto turto pagrobimas jo turėtojui neužtikrina reikalavimo teisės į žalos, susijusios su minimo turto netekimu, atlyginimą.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartį D. P., D. M., A. S. baudžiamojoje byloje ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Vytautas Masiokas
Aldona Rakauskienė
Rimantas Baumilas
Viktoras Aidukas
Alvydas Pikelis
Antanas Klimavičius
Jonas Prapiestis
