Nr. DOK-2346
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00094-2023-8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. birželio 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,
susipažinusi su 2024 m. birželio 11 d. pateiktu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „TIS“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutarties peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
Atsakovė pateikė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl nuostolių atlyginimo. Bylą nagrinėję teismai, nustatę, kad ieškovė, nutraukusi sutartį su atsakove, viešojo pirkimo būdu sudarė kitą – pakeičiančiąją sutartį, priteisė iš atsakovės 445 725,29 Eur kainų skirtumą kaip nuostolių atlyginimą.
Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti byloje priimtus teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Atsakovės kasacinis skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Nr. DOK-2346
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00094-2023-8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. birželio 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,
susipažinusi su 2024 m. birželio 11 d. pateiktu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „TIS“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutarties peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
Atsakovė pateikė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl nuostolių atlyginimo. Bylą nagrinėję teismai, nustatę, kad ieškovė, nutraukusi sutartį su atsakove, viešojo pirkimo būdu sudarė kitą – pakeičiančiąją sutartį, priteisė iš atsakovės 445 725,29 Eur kainų skirtumą kaip nuostolių atlyginimą.
Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti byloje priimtus teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Atsakovės kasacinis skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1) bylą nagrinėję teismai padarė esminių CK 6.258 str. 5 d. normų aiškinimo klaidų, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos aiškinant ir taikant minėtą materialiosios teisės normą, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 185, 218 straipsniai), dėl to padarė nepagrįstą išvadą, jog nauja sutartis yra pakeičiančioji sutartis ir nuostolių skaičiavimui nepagrįstai taikė kainų skirtumo metodą, neatsižvelgdami į jokias kitas aplinkybes ar kriterijus. Teismai objektyviai, visapusiškai ir išsamiai neištyrė byloje pateiktos eksperto išvados bei ja nepagrįstai nesivadovavo, taip pat neištyrė kitų įrodymų;
2) netinkamai aiškintos ir taikytos CK 6.249 straipsnio 1 dalies, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio 1 dalies, 59 straipsnio 1 ir 2 dalių, reglamentuojančių PVM atskaitos taisykles, nuostatos, pažeisti CPK 178, 179 straipsniai, nes bylą nagrinėję teismai netyrė, ar šiuo konkrečiu atveju ieškovas turėjo teisę į PVM atskaitą ir ar ja faktiškai pasinaudojo;
3) netinkamai taikytos įrodymų tyrimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančios proceso teisės normos (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys, 185 straipsnis), nukrypta nuo kasacinio teismo suformuotos šių normų taikymo ir aiškinimo praktikos, dėl to nebuvo nustatytos ir ištirtos reikšmingos nuostolių nustatymui aplinkybės dėl Europos Sąjungos fondų skiriamo finansavimo ieškovo vykdomam projektui.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „TIS“ (j. a. k. 135967151) 4318 (keturis tūkstančius tris šimtus aštuoniolika) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. birželio 4 d. AB SEB banke, mokėjimo nurodymo Nr. 3002.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Antanas Simniškis
Donatas Šernas
