Dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 7 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. DOK-2299

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24530-2022-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2024 m. birželio 7 d. pateiktu atsakovės P. Vileišio g. 18 pastato butų (patalpų) savininkų bendrijos „Vileišio loftai“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 7 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Atsakovė pateikė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 7 d. nutarties peržiūrėjimo. Bylą nagrinėję teismai tenkino ieškovės UAB „Epsilon Energo“ ieškinį ir priteisė iš atsakovės 5749,30 Eur kaip be pagrindo įgytas lėšas. Byloje nustatyta, kad ieškovė, siekdama gauti pažymą apie atsiskaitymą su atsakove ir įvykdyti preliminariąją jai priklausiusio turto pirkimo–pardavimo sutartį, sumokėjo atsakovei 1749,30 Eur už elektros įvado bendrąją dalį ir 4000 Eur aukštalipiams už fasado remonto darbus; 4000 Eur atsakovė buvo nurodžiusi sumokėti, nes ieškovė visą nuosavybės laikotarpį mokėjo atsakovei mokesčius nuo mažesnio, nei jai priklausė, ploto, ir taip sutarta kompensuoti kitiems bendraturčiams už naudojimąsi jų nuosavybe. Teismai konstatavo, kad ginčo plotas visada teisėtai buvo registruotas ieškovės vardu, todėl atsakovė neturėjo teisinio pagrindo minėtas patalpas laikyti bendro naudojimo patalpomis ir reikalauti už jų naudojimąsi kompensacijos. Dėl naujo elektros įvado įrengimo nebuvo priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas, todėl ieškovė turėjo teisę (teisinį pagrindą) atsisakyti mokėti už elektros įvado įrengimo darbus, taip įgyvendino CK 4.83 straipsnio 4 dalyje numatytą teisę.

Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti byloje priimtus teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Atsakovės kasacinis skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovės kasaciniame skunde nurodomi šie esminiai argumentai:

1) bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, numatančios, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas gali būti taikomas tik nustačius visas jo taikymo sąlygas; šiuo atveju teismai nustatė tarp šalių buvus sudarytą žodinę sutartį dėl 4000 Eur sumokėjimo, tačiau atsisakė šia sutartimi vadovautis, nepaisydami, kad sudaryta sutartis yra viena iš sąlygų, eliminuojančių nepagrįsto praturtėjimo nuostatų taikymą, kartu nukrypo nuo teisinio reguliavimo, numatančio, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), taip pat pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir bylos nagrinėjimo ribas reglamentuojančias teisės normas;

2) apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad 4000 Eur kompensacija buvo sumokėta ne savininkams, o atsakovei, dėl to sprendė, kad nesutampant kompensacijos gavimo subjektams, atsakovė nepagrįstai praturtėjo, tačiau prievolė atsiskaityti su aukštalipiu yra savininkų prievolė, kuri buvo vykdoma per atsakovę, todėl turi būti laikoma, kad šia dalimi sumažėjo savininkų prievolės;

3) ieškovė neginčijo jai išrašytos sąskaitos už el. įvado įrengimą, todėl darytina išvada, kad ji neįrodė, kad savo galimai pažeistų teisių ji negali apginti kitais pažeistų teisių gynybos būdais (CPK 178 straipsnis), todėl nepagrįsto praturtėjimo institutas apskritai negalėjo būti taikomas;

4) teismai paneigė įstatymų nustatytą ieškovės prievolę išlaikyti pastato bendro naudojimo objektus, padarė klaidingą išvadą dėl sąlygų, kurioms esant savininkas gali atsisakyti apmokėti išlaidas, dėl kurių nėra priimtas savininkų sprendimas – atlikti pastato elektrifikavimo darbai neabejotinai yra susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, dėl to bendraturčiui atsiranda pareiga padengti išlaidas, proporcingai jo daliai (CK 4.76 straipsnis, 4.82 straipsnio 3 dalis); dėl tų pačių pastato elektrifikavimo darbų yra priimti du skirtingi procesiniai sprendimai: ankstesniu teismo sprendimu pripažinta ieškovių pareiga apmokėti pastato elektrifikavimo išlaidas, nepaisant to, kad elektrifikavimo darbai buvo atlikti nesušaukus visuotinio savininkų susirinkimo.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Antanas Simniškis

Donatas Šernas