Nr. DOK-2281
Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00821-2019-2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. birželio 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,
susipažinusi su 2024 m. birželio 5 d. pateiktu atsakovo G. B. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 5 d. nutarties peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
Atsakovas pateikė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą pripažinimo. Bylą nagrinėję teismai pripažino negaliojančiomis nuo sudarymo momento daiktinių teisių į pastatą perleidimo sutartis, sudarytas atsakovo G. B. su kitais atsakovais ir pripažino, kad ieškovai yra įgiję nuosavybės teises į ginčo sandėlį pagal anksčiau sudarytus sandorius su žemės ūkio bendrovės pajininkais ir jų įpėdiniais.
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 5 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Atsakovo kasacinis skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Nr. DOK-2281
Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00821-2019-2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. birželio 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,
susipažinusi su 2024 m. birželio 5 d. pateiktu atsakovo G. B. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 5 d. nutarties peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
Atsakovas pateikė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą pripažinimo. Bylą nagrinėję teismai pripažino negaliojančiomis nuo sudarymo momento daiktinių teisių į pastatą perleidimo sutartis, sudarytas atsakovo G. B. su kitais atsakovais ir pripažino, kad ieškovai yra įgiję nuosavybės teises į ginčo sandėlį pagal anksčiau sudarytus sandorius su žemės ūkio bendrovės pajininkais ir jų įpėdiniais.
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 5 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Atsakovo kasacinis skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovo kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1) Bylą nagrinėję teismai padarė proceso teisės normų, įtvirtinančių teismo pareigą tinkamai motyvuoti teismo sprendimą, pažeidimus: apeliacinės instancijos teismas savo išvadų, jog tarp ieškovų, pajininkų ir jų paveldėtojų susiklostė tarpusavio pajų perleidimo santykiai, nepagrindė jokiomis ginčui aktualiomis teisės aktų nuostatomis, taip pat neargumentavo, kodėl apeliacinės instancijos teismo išvados dėl sandorių objektų yra priešingos pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad pajininkai ir jų įpėdiniai ieškovams perleido turtines teisės į nekilnojamąjį turtą; atsakovo nuomone, ieškovų sudarytų sandorių apeliacinės instancijos teismas negalėjo vertinti kaip tapačių, todėl dėl kiekvieno jų arba atitinkamos jų grupės turėjo pareigą pasisakyti atskirai, įvertinant kas buvo konkretaus sandorio objektas, t. y. turtinė teisė į pajus ar turtinė teisę į nekilnojamąjį turtą, tačiau tai byloje nebuvo atskleista ir įvertinta;
2) Bylą nagrinėję teismai padarė materialiųjų teisės normų, reglamentuojančių nuosavybės teisių pripažinimą, bei proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą, pažeidimus – ieškovai turėjo pareigą byloje įrodyti, o teismai turėjo pareigą įvertinti, ar pajininkų paveldėtojai turėjo teisę parduoti ieškovams susitarimuose nurodytą objektą, tačiau teismai atleido ieškovus nuo pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis jie grindė nuosavybės teises į turtą, taip nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėtotos praktikos byloje dėl nuosavybės teisių į turtą pripažinimo ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti G. B. (duomenys neskelbtini) 109 Eur (vieną šimtą devynis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. birželio 3 d. Swedbank, AB, mokėjimo nurodymo Nr. 159.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Antanas Simniškis
Donatas Šernas
