D. B. ir V. S. pagal BK 187 str. 3 d., 135 str.

Nuorašas

Baudžiamoji byla Nr. 1-248-1082/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23975-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3;

1.1.7.2.5; 1.1.8.1.2;1.1.8.10.1;1.1.10.1; 1.2.4.1.1;

1.2.4.4.1; 1.2.4.6.1; 1.2.14.9.3; 2.1.8; 2.1.14.1;

2.1.15.3.3; 2.3.6.4.4.2, 2.3.6.4.5.2

(S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 16 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė,

sekretoriaujant Donatai Švelpaitei,

dalyvaujant prokurorui Arvydui Grambai,

nukentėjusiajam ir nukentėjusiosios nepilnametės R. R. atstovui pagal įstatymą K. R., nukentėjusiajam A. P., jų įgaliotai atstovei advokatei Snieguolei Jurskytei-Ignatavičienei,

nukentėjusiajam T. S. ir jo įgaliotam atstovui advokatui Valdui Vyšniauskui,

kaltinamajam D. B. ir jo gynėjai advokatei Kristinai Rutkauskienei,

kaltinamajam V. S. ir jo gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

- D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba individuali įmonė (duomenys neskelbtini) ir ūkininkas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, 135 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje,

- V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba Anglijoje nuotoliniu būdu, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje,

n u s t a t ė :

D. B. 2024-06-24, apie 2.40 val., gyvenamojo namo kieme, esančio (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, sudavė kumščiais, kojomis, kryžiaus formos automobiliniu raktu ne mažiau kaip dešimt smūgių nukentėjusiajam T. S. į įvairias kūno vietas, padarydamas galvos sumušimą, pasireiškusį muštinėmis žaizdomis kairėje kaktinėje- momeninėje srityje ir dešinėje pakaušinėje srityje, odos nubrozdinimais kaktinėje srityje, dešinio kaktikaulio įspaustiniu lūžiu, krūtinės ląstos sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis ir odos nubrozdinimais šioje srityje, dešinės pusės 10-o šonkaulio lūžį, lydimu oro-skysčio susikaupimu krūtinės ląstos ertmėje, bei poodinę kraujosruvą kairio klubakaulio didžiojo sparno projekcijoje, odos nubrozdinimus nugaros srityje, abiejų klubakaulių didžiųjų sparnų projekcijoje, dešinėje šlaunyje, tuo tyčia sunkiai sutrikdė T. S. sveikatą.

Taip pat D. B. 2024-06-24, apie 2.55 val., gyvenamojo namo kieme, esančio (duomenys neskelbtini), ir gatvėje, tarpusavio konflikto metu, sudavė kumščiais, kojomis, kryžiaus formos automobiliniu raktu ne mažiau kaip keturis smūgius nukentėjusiajam A. P. į įvairias kūno vietas, padarydamas muštinę žaizdą ir odos nubrozdinimą kaktoje, odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje, poodinę kraujosruvą dešinės pėdos 1-o piršto srityje, tuo tyčia nežymiai sutrikdė A. P. sveikatą.

V. S. 2024-06-24, apie 2.40 val., gyvenamojo namo kieme, esančio (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, sudavė kumščiais, kojomis, nenustatytu įrankiu ne mažiau kaip penkis smūgius nukentėjusiajam K. R. į įvairias kūno vietas, padarydamas muštinę žaizdą pakaušyje, odos nubrozdinimus kaktoje, nugaroje, dešinėje alkūnėje, poodines kraujosruvas kairėje šlaunyje, kairiame dilbyje, kairio VI šonkaulio lūžį, tuo tyčia nesunkiai sutrikdė K. R. sveikatą.

D. B. ir V. S. buvo kaltinami tuo, kad jie, 2024-06-24, apie 2.35 val., bendrais veiksmais, mėtydami plytas, trinkeles į (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kiemą, tyčia sugadino svetimą, K. R. priklausantį turtą, bendros 322 eurų vertės: lauko pavėsinę, namo sieną.

Kaltinamasis D. B. teisiamojo posėdžio metu dėl pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad V. S. yra jo draugas, jie sutaria gerai, nesipyksta. Nukentėjusieji pažįstami, kaltinamasis iš matymo žino T. S. ir A. P., o K. R. žino gerai. Su jais santykiai buvo geri iki įvykio ir anksčiau konfliktų neturėjo. D. B. paaiškino, kad jis su vaiku 2024 m. Joninių išvakarėse buvo pas V. S. statomame name, ten dar buvo atvykę jo vaiko krikšto tėvai. Nevartojo alkoholio ir kitų neleistinų medžiagų. Pasibuvo ten ir grįžo namo su taksi apie 2 val. nakties. Kaltinamasis ėjo namo, V. S. su žmona taip pat išėjo. Eidamas namo kaltinamasis pamatė, kad pas jo krikšto mamą, su kuria labai gerai sutardavo, vyko pasisėdėjimas, todėl nuėjo ten, bet pataikė ne laiku ir ne vietoje. Ten buvo apie 12 žmonių ir jie buvo pavartoję alkoholio. Kaltinamojo teigimu, jis spėjo tik pasakyti „labas“. Nuėjęs pas krikšto mamą kaltinamasis ėjo link pavėsinės, K. atsisuko, pasakė „labas“ ir iškart jam trenkė. Tada A. P. trenkė. D. B. pradėjo eiti atgal, klausė jų kodėl taip elgiasi. K. sakė, kad nepažįsta kaltinamojo. Kai kaltinamajam trenkė, jis tik paklausė „ko jūs čia nepažįstat“, nieko daugiau visai kompanijai nesakė. Po suduoto smūgio D. B. pradėjo bėgti kraujas ir jis nuėjo namo. Nusivalęs kraują, pamatė, kad nosis kreiva. Tačiau kadangi buvo Joninių išvakarės, pamanė, jog ligoninėje gali būti didelės eilės. Tada paskambino V. S., nuvažiavo pas jį su paspirtuku, jis pažiūrėjo ir sakė važiuoti į ligoninę ryte. Šnekėdami jie parėjo iki D. B. namų, nuėjo į kiemą. Iš krikšto mamos kiemo girdėjo rėkavimus, kad B. pridaužė, buvo žodžiai, kad užmuš. Dėl to kaltinamasis pasakė, kad parašys pareiškimą. Tą jo pasakymą kažkas iš tos kompanijos išgirdo ir metė į jį plytą, tada sumuštinius pradėjo kažkas mėtyti, o kaltinamasis atgal permetė gal 3 plytas. Tada pradėjo jie rėkti, kad reikia apsupti kaltinamąjį su draugu, ir užmušti. Kažkas pradėjo bėgti, ir kaltinamasis, nežinodamas ką daryti, bėgo link vartelių, norėjo juos uždaryti ir matė, kad nuo gatvės atbėga būrelis iš krikšto mamos kiemo, kaltinamasis pralindo pro tunelį, ir pamatė, kad jau pas jį į kiemą kažkuris atbėgęs. Todėl D. B. prie šiukšlių dėžės čiupo pirmą pasitaikiusį daiktą, pradėjo bėgti, tada vienas atbėgo pro tvoros pralipimą, kitas pro vartus, o dar kitas iš nugaros, ir jie visi vienu metu judėjo link kaltinamojo. Iš nugaros, tikriausiai K. stūmė, trenkė, paėmė iš D. B. tą daiktą, visi susimušė, kaltinamasis pargriuvo ir matė, kad jie jau tarpusavyje mušėsi, nebeskyrė kur kuris, nes buvo girti. Kaltinamajam pasitraukus atgal, tuo momentu, greičiausiai A. P. metė į jį raktą, kaltinamasis tą raktą paėmė ir sakė visiems eiti iš jo kiemo, pamojo su raktu, tačiau jis aukštesnis ir trenkė kaltinamajam į galvą. D. B. pradėjo bėgti aplink namą, o jis jo vienu momentu nebegaudė. Kaltinamasis tada pasiėmė paspirtuką, A. P. jau buvo ant gatvės, kaltinamasis bandė važiuoti paspirtuku, bet jį nubloškė, ko jis pats neatsimena, tik žino iš kamerų vaizdo įrašų. Jie pasivoliojo prie akmenų, kaltinamasis P. nesudavė jokio smūgio, pabėgo nuo jų, tada bandė grįžti, nes jie paėmė jo paspirtuką. Tada kaltinamasis bėgo aplink, prie geležinkelio depo ant rastų atsisėdo pailsėti ir gal kokią 6 val. ryto grįžo namo. Atsakydamas į tikslinamuosius klausimus, kaltinamasis D. B. nurodė, kad tame name, kur gyvena jo krikšto mama, gyvena trys šeimos - K. R. šeima, motina A., D., kuri yra jo krikšto mama, šeima. Su ten gyvenančiais iki įvykio gerai sutardavo. Kažkada buvo sėdėję, šventę pas juos kieme. Kaltinamojo teigimu yra priimtina, kad naktį eiti pas kaimynus, nes jų santykiai tokie, nakties metu į pavėsinę užeidavo, pasivaišindavo. Tokiu paros metu sugalvojo nueiti torto, nes D. yra konditerė. Buvo praėjimas tarp jų, nes apeiti aplink toli. Kaltinamasis išėjo pro ten pat, pro kur atėjo. Nuo tvoros iki pavėsinės apie 9 metrai. Pavėsinė prie tvoros. Iki pavėsinės ir iki stalo buvo likęs 1-1,5 metro. Į pavėsinės vidų kaltinamasis nebuvo užėjęs, nes ten daug žmonių buvo. Tarp D. B. ir stalo buvo K. Kaltinamasis užėjęs pasisveikino, tačiau tą kartą K. ir A. P. labai negerai reagavo į jį ir smūgiavo. A. P. sėdėjo kaltinamajam iš dešinės, o K. stovėjo, atsisuko į D. B. ir be jokių žodžių sekė smūgis ir tada pasakė, kad jo nepažįsta, ir už sekundės tada atsistojęs smūgiavo A. P.. K. sudavė iš kumščio į nosį. A. P. sudavė į nosį, spėja iš rankos. Raginimo išeiti nebuvo, bet kažkas iš moterų sakė, „ką čia darote, čia D.“. Kaltinamasis liko nesuprastas, o po suduotų smūgių sukosi galva. Grįžęs namo nuėjo namo į vonios kambarį nusiprausti veido. Neskambino policijai, nes nežinojo ką daryti. Nusivalęs kraują ir pamatęs, kad nosis kreiva, į medikus iškart nesikreipė, norėjo palaukti ryto. D. B. iš namų išėjo, kad V. apžiūrėtų nosį, jis ne medikas, bet kaltinamasis galvojo, kad V. gali patarti ką daryti. Tęsdamas atsakymus į tikslinamuosius klausimus, kaltinamasis nurodė, kad nuvažiavo pas V. ir grįžo gal po 10-20 minučių. V. ėjo kartu, kad palaikyti morališkai. V. ėjo su kaltinamuoju besišnekant, jo niekas nekvietė. V. nespėjo išeiti namo ir prasidėjo konfliktas. Pats V. siūlė ilsėtis, bet kai įėjo į kiemą, išgirdo šūksnius, V. klausė, kas ten vyksta. Girdėjo vyriškus balsus, kurie ragino užmušti D. B.. Kaltinamasis kelis tuos pasakymus išklausęs sušuko, kad iškvies policiją, o jie supyko. Labai greit viskas vyko, kelios sekundės ir konfliktas įsisiautėjo. Pasak kaltinamojo, jis tik pasakė, kad kvies policiją, bet nespėjo to padaryti ir neprašė, kad V. tai padarytų. Buvo mintis užeiti į namus, bet norėjo vartelius uždaryti, nes jautė pavojų, ir viskas prasidėjo žaibiškai. Ką tuo metu darė V., kaltinamasis nežino. Po to, kai kažkas pradėjo mėtyti plytas, V. buvo prie garažo. Kaltinamasis nurodė, kad matė atmestas kokias 3 plytas, V. nemėtė plytų, tik pats kaltinamasis metė tas plytas, kurios buvo atmestos. Kas į D. B. kiemą metė plytas, kaltinamasis nematė, nes aukšta tvora. V. stovint prie garažo, kaltinamasis ėjo link vartelių ir per tvorą pamatė, kad atbėga būrys žmonių link jo vartelių, atrodė, kad keturi buvo žmonės. Jie visi įbėgo į kaltinamojo kiemą. D. B. nurodė, kad atbėgo K., kokie kiti jis nematė. Paskui vienu metu atsirado A. P. ir T.. Jie visi bėgo link kaltinamojo, bet jis išlindo iš už kampo ir visi atsitrenkė į jį, jam trenkė, pasiėmė tą raktą, kuris buvo kaltinamojo rankoje. Pasak D. B., tuo momentu jis nespėjo niekam suduoti. V. buvo jam už nugaros, gal apie 3 metrų atstumu, matė jo siluetą. K. prabėgo pro V., nes kaltinamajam atbėgo iš nugaros atbėgo ir atėmė raktą. Atbėgę vyrai D. B. smūgiavo į galvą, bet jis nežino kuo. Spėja, kad A. P. smūgiavo į galvą ranka, buvo trys smūgiai. K. mušėsi su savo kolega, kaltinamajam atrodo su T. Kameros rodo, kad ant gatvės lakstė keturi žmonės. Kaltinamasis, patikslindamas aplinkybes, nurodė, kad atbėgę asmenys visi vienu metu atsitrenkė į jį, ir jis, kadangi mažas, praslydau, ir jie pradėjo muštis tarpusavyje. Tuo momentu, kai kaltinamasis nugriuvo, jis pusiau šliaužė. K. atima raktą, kaltinamasis gauna smūgį, prašliaužia, tada A. P. suduoda jam į galvą, o tada kaltinamasis jų nebematė. Pasak D. B., tuo metu jis niekam nesudavė, stengėsi tik pabėgti. Raktą susigrąžino, nes kažkas metė, buvo A. P. rankose. A. P. galėjo iš K. atimti. Tik A. P. sudavė kaltinamajam į galvą. Po to, kaltinamasis pro vartelius išėjo į gatvę, bandė važiuoti paspirtuku, o A. P. vėl puolė, jis kaltinamajam sudavė į galvą, D. B. atgal netrenkė, tačiau jie abu pargriuvo. Tuo metu K. buvo ant gatvės, o T. kur buvo, nežino. Kaltinamajam įvykio metu smūgius pagrinde sudavė A. P., į nugarą K., tačiau pavyko pabėgti. V. stovėjo šone, o kaltinamasis tuo momentu galvojo, kaip pabėgti, todėl nešaukė pagalbos. Išbėgęs pagalbos nekvietė, nes jo telefonas neveikė, be to norėjo atsigauti, nes jis buvo užpultas, jam grasino, gaudė trys drūti vyrai. Kad kaltinamąjį nori nužudyti sakė B., tai yra K. sūnus. Kad nušaus kaltinamąjį B. sakė tuo metu, kai vyko konfliktas ir kaltinamasis bėgo. D. B. po visko namo grįžo apie 6 val., tada šiek tiek pamiegojo ir apie 13 val. nuėjo į policiją. Po to, kai nuėjęs į „Tele2“ susitvarkė telefoną, pasakė tėvams apie konfliktą. Tėvas sakė niekur neiti, sugis, ir pasiūlė vieną stikliuką išgerti. Kaltinamasis D. B. kaltinime nurodytų aplinkybių nepripažino, jo teigimu, jam nebuvo įmanoma sužaloti tų asmenų. Jiems nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti tuo momentu, kai jie tarpusavyje mušėsi. Kaltinamasis mano, kad jis neprisidėjo prie jiems nustatytų sužalojimų. Pripažįsta, kad atgal metė tris plytas, bet mano, jog neįmanoma sugadinti namo sienos, kuri ir taip jau buvo apibyrėjus, kadangi jis dvi plytas numetė per metrą, o trečią gal 3 metrų atstumu. V. jokių veiksmų nedarė. Pasak kaltinamojo, pas jį kieme buvo keturi vyrai, tas ketvirtas, tai B., jis nieko nedarė. D. B. per kameras matė, kad jis dalyvavo, gaudė kaltinamąjį, šaukė, kad nušaus. Jeigu kaltinamasis būtų sustojęs, gal būtų ir nušovęs, galimai turėjo šautuvą, nes girdėjo šūvio garsą. D. B. patikslino, kad jam būnant kieme, jis girdėjo vieną šūvio garsą nuo gatvės pusės. Jis pats buvęs medžiotojas, todėl šūvio garsą atpažino. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad tuo metu su policijos pareigūnais jis nuvyko į gydymo įstaigą ir medikai jam nustatė sužalojimus, net buvo daryta operacija. Pirmininkaujančiajai pagarsinus specialisto išvadą D. B. nurodė, kad jis nežino kodėl jie taip parašė, žmogus kuris operavo, sakė kad šviežias lūžis. Kaltinamasis D. B. nurodė, kad su A. P., T. S., K. R., R. R., Panevėžio teritorinės ligonių kasos civiliniais ieškiniais susipažinęs, tačiau jų nepripažino. Kaltinamasis D. B., atsakydamas į tikslinamuosius prokuroro klausimus nurodė, kad apžiūra atlikta 2024-06-24, jį apžiūrėjo specialistė moteris, padarė rentgeną kojos ir rankos, apžiūrėjo nosį, tada išrašė siuntimą operacijai. Jis skundėsi viskuo, net rankos negalėjo pakelti. Kaltinamasis nežino ką jie ten turi parašyti, bet operacijos niekas neskiria be reikalo. Kaltinamasis D. B., atsakydamas į tikslinamuosius nukentėjusiųjų atstovės Snieguolės Jurskytės-Ignatavičienės klausimus nurodė, kad vaiką pasiėmė mama apie 21-22 val. ir namo jis grįžo pats vienas. Šalia jo kiemo sustojo trise. (duomenys neskelbtini) kaltinamasis gyvena vienas, dar gyvena ir močiutė. Jo močiutei apie 85 m., ji vaikštanti ir iš dalies girdėjo konfliktą, vykusį kieme. Sekančią dieną jis kalbėjo su ja apie 11 val. Policija atvažiavo gal apie 12:30 val., močiutė pasakė, kad policija ieško, bet jis pats jau buvo pakeliui į policiją. Močiutė tvarkė šiukšles, plytas, kraują. Su tėčiu kitą dieną skambinosi ir tėtis telefonu pasakė įsipilti alkoholio, kaltinamasis pabandė, bet nepatiko. Prieš pat įvykį jo kieme, kaltinamasis girdėjo sakinį „apsupame juos“, tačiau nežino, iš kur jie galėjo žinoti, kad jis ne vienas. V. nieko nedarė. Kaltinamasis D. B., atsakydamas į tikslinamuosius nukentėjusiojo atstovo Valdo Vyšniausko klausimus nurodė, kad jis į policiją kreipėsi apie 13 val. Miegojo iki 11 val. ir tada susitvarkė telefoną. Toli jam iki policijos, išėjo ir kol nuėjo buvo apie 13 val. Kaltinamasis D. B., atsakydamas į tikslinamuosius gynėjos K. Rutkauskienės klausimus nurodė, kad įvykio metu jis su raktu neatliko jokių veiksmų. Matė, kad nukentėjusieji mušėsi tarpusavyje viduryje kiemo, ant trinkelių. Jie tarpusavyje stovėjo labai arti, A. P., kaip didžiausias, iš viršaus visus daužė, K. užsidengęs gulėjo ar tai pusiau klupom, T. nežino ką darė. Vėliau A. P. buvo nukritęs ant akmenų, kai nusviedė kaltinamąjį ir jis pats neišsilaikė bei nugriuvo. K. buvo nugriuvęs, gal ir T. galėjo, bet tiksliai nežino. D. B. teigimu, jam į galvą trenkė iš visų pusių, koją skaudėjo, jei gerai pamena kairę. Po įvykio jis negalėjo pakelti rankos, bet po to suprato, kad buvo lūžę šonkauliai. Iš karto rentgeno nedarė, bet praėjus mėnesiui buvo pas gydytojus dėl kitos traumos ir darė viso kūno rentgeną, tada kaltinamajam ir pasakė, kad neseniai buvo lūžę šonkauliai. D. B. daugiau niekada nebuvo susilaužęs šonkaulių, tai tikėtina, kad būtent to konflikto metu tai atsitiko, bet tada nesuprato, o galvojo, kad su ranka kažkas. Rankose ar buvo sužalojimų nepamena. Gynėjai K. Rutkauskienei perskaičius specialisto išvadą 2024-10-01 Nr. (duomenys neskelbtini), kaltinamasis paaiškino, kad tie sužalojimai buvo nustatyti apžiūros metu, kitą dieną po įvykio, kai policija jį nuvežė į ligoninę. Kaltinamasis D. B., atsakydamas į tikslinamuosius gynėjo Ž. Rutkausko klausimus nurodė, kad po pirmojo kontakto su nukentėjusiaisiais, jis atėjo pas V. S. ir jie išėjo, nepamena kokią avalynę jis užsidėjo, galimai su šlepetėmis, nes iš lovos atsikėlęs buvo. Atstumo pasakyti negali, bet atstumas nuo jo iki D. B. namų apie 10 kiemų. Lipti per tvorą pas krikšto mamą normalu buvo, ir kad atėjo normalu buvo, nes jų santykiai buvo artimi. Visus nukentėjusiuosius iš matymo pažinojo. Kur jie tiksliai gyvena nežinojo, bet žino, kad jie iš rožyno. Kažkurios kameros įraše girdisi šūvis. Palydėdamas D. B. V. S. nieko nepasiėmė, jokių įnagių. V. S. balsas užfiksuotas, „ką jūs čia darote, kas pirmi pradėjo“. S. buvo padaryti sužalojimai, jis negalėjo pakelti rankos, sakė, kad gavo smūgius, o kuriuo metu, D. B. nežino. Moterų pavėsinėje buvo gal pusę, apie 6, nes viso ten gal 12-14 žmonių buvo. Jie „naminukę“ gėrė, buteliai buvo be etikečių. Kaltinamasis nurodė, kad stalo neapvertė, nes jam dar iki stalo atstumas buvo. Pas kaltinamąjį kieme trinkelės sudaužytos, siena apgadinta. Pas jį kieme, šone, buvo padėtos plytos, bet tos pačios plytos ir pas juos buvo, nes krikšto mama pasiimdavo plėvelėms paremti. Ji bet kada galėdavo ateiti pas kaltinamąjį. V. sakė, kad netrenkė, o gynėsi. Nesakė ar kokius veiksmus atliko. Kaltinamasis nurodė, kad norėtų, jog būtų grąžinti paimti daiktai, kurie saugomi policijoje. Peržiūrėjus vaizdo įrašus, kaltinamasis D. B., atsakydamas į tikslinamuosius klausimus nurodė, kad iš įrašo jis įžiūrėjo, jog bandė važiuoti paspirtuku, bet koviniais veiksmais A. P. bando suduoti ir jį bando nuversti, tai ir padaro. Dar prieš matydamas smūgį pasilenkė, bet neišvengė smūgio. Kai atsikėlė, bandė pasišalinti, bet jie visi grupavosi ir ėjo link kaltinamojo. Įraše matosi, kad link jo ėjo 4 asmenys.

Kaltinamasis V. S. teisiamojo posėdžio metu dėl pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad tą vakarą visi buvo pas jį statomame name. Buvo jo žmona, vaikas, vaiko krikšto tėvai, ir D. su vaiku. Apie 21 val. D. žmona pasiėmė jų vaiką, o jo vaiką pasiėmė seneliai. Kažkas iškvietė taksi, V. S. su žmona ir D. išlipo prie D. namų. Sklido garsai, muzika, triukšmas, kažkas šventė. D. sakė, kad užeis pas krikšto mamą, o kaltinamasis su žmona nuėjome namo. Grįžus namo gal už kokių 10-15 min. paskambino D., sakė kad pas krikšto mamą kieme jį sumušė, nežino ar važiuot į ligoninę. Pasakė kas buvo ir kaltinamasis pasiūlė jam ateiti. Atėjęs D. B. sakė, kad jam sukasi galva, V. S. matė, kad jis buvo kruvinas, nosis ištinusi. D. pasakė, kad eitų namo, matys kaip jausis iš ryto ir tada galės nuvykti pas gydytojus. V. S. nurodė, kad D. B. palydėjo iki namų, nes jam buvo negera. Jis sakė, kad didelė kompanija jį sumušė. Atėjus iki D. B. namų durų, girdėjosi šukavimai, kad gerai padarė, jog sumušė, rėkavo, kad gal reikia išvis užmušti B., o tuo metu D. surėkė, kad jie sulaužė jam nosį, ir kad ryte jis važiuos rašyti pareiškimo, o tada jie iškart metė ar akmenis ar plytas, kurie krito prie kojų. Kaltinamasis matė, kad lyg ir metė sumuštinius, viena plyta nukrito tarp jų. V. S. plytas numetė link garažo, o D. gal ir metė atgal, bet matė tik vieną, kad mestų. Kaltinamasis nematė kas mėtė plytas. Kol jie mėtėsi, V. S. ir D. B. išgirdo, kad jie sakė „apsupkim kiemą“. Kaltinamasis nežino kiek ten viskas truko, gal per minutę jie atsidūrė kieme. V. S. teigimu, jam buvo šokas, „skraidė“ plytos, todėl nematė kur D. buvo, nematė nieko, tik stovėjo prie namo kampo, prie pat garažo ir atsisukęs pamatė, kad atbėga žmogus, bet kuris nežino, nes tamsu buvo. Jis bėgo link kaltinamojo, įsibėgėjo jam trenkti, tačiau V. S. pasitraukė ir kliuvo kažkam kitam, bet kam nežino, jis nežino kas už jo ten stovėjo. Tas, kuris stovėjo už kaltinamojo atsitrenkė į sieną ir sakė - „K. ką darai, čia aš“. Tęsdamas parodymus kaltinamasis nurodė, kad buvo tamsu, jam trenkė iš kažkokio daikto, jis užsidengė ranka, suklupo, atsistojo, bandė jį atsiplėšti, susikibę besistumdydami ėjo link gatvės. Tas vyras užlipo ant akmenų, užkliuvo ir nugriuvo, o kaltinamasis stengėsi pabėgti į gatvę, pamatė, kad atbėga ir vyrai, ir moterys, nenorėjo bėgti link gatvės, apsisuko, bėgo atgal, nes norėjo išbėgti pro vartelius. Nubėgo prie vartelių ir matė, kad buvo ne vienas asmuo, norėjo išeiti, ir to momento nebeatsimena, ar stūmė į jį vartelius ar vijo į kiemą. Jis tik bandė išeiti, bet jį vijo atgal, girdėjo du šūvio garsus, girdėjo moteris sakė „B., ką padarei, slėpk“, o kas ten buvo nežino. Tada vėl bandė išeiti iš kiemo, matė, kad žmonės stumdėsi, rėkavo, dar ant kaltinamojo rėkė, dar lyg ir kažką nuo savęs atstūmė. V. S. matė, kad daug žmonių bėgo į priešingą pusę nei jo namai. Viena moteris atsisuko ir sakė, kad pažįsta, jai kojos susipynė, griuvo, o kita moteris ant jos. Kaltinamasis bėgo namo. (duomenys neskelbtini) buvo jauna pora prie sankryžos, sakė, kad viską nufilmavo, kaltinamasis jiems sakė eiti iš ten, nes taip pat gali būti užpulti. Kaltinamasis V. S. patikslindamas nurodė, kad įvykis buvo Joninių naktį, tai yra birželio 24 d. Iki įvykių vakarojo be alkoholio, D. taip pat nevartojo, nes už tai buvo jam atimtos teisės, tai nuo tada jis alkoholio nebevartojo. Kitų neleistinų medžiagų taip pat nevartojo. Grįžo namo apie 2 val. nakties. Nurodė, kad nukentėjusiųjų nepažįsta, gal kada yra prasilenkę. V. S. iš to kiemo žino tik D. krikšto mamą. Išsiskyrus su D. jis buvo blaivus, sveikas. Jis paminėjo, kad neturi grynųjų pinigų taksi išsikviesti. Neatrodė, kad reikia kviesti policiją, nes ten kaimynai, giminės. V. S. galvojo, kad kaimynai išsiaiškins ryte. Niekada negirdėjo, kad jie tarpusavyje būtų konfliktavę. Įvykio metu kaltinamasis nebandė vesti D. į namą, nes nespėjo nieko suprasti, šokas buvo. Galvojo pasimėtys tuos akmenis ir nemanė, kad tas konfliktas taip įsirutulios, kad juos užpuls grupė žmonių. Išgirdus, kad reikia apsupti juos ir užmušti D., jie net nepagalvojo, kad iš tiesų atbėgs tie žmonės iš D. krikšto mamos kiemo. Kaltinamajam nebuvo minties kviesti policiją, nes jie giminaičiai, kaimynai ir galvojo kad susitaikys. Kaltinamasis V. S. patikslindamas įvykio aplinkybes nurodė, kad jis buvo prie pat garažo priėjęs, kad į jį nepataikytų tie akmenys. D. buvo arčiau praėjimo tarp tų namų. Kai išgirdo „apsupam“, norėjo išeiti iš kiemo, bet taip ir liko beveik ten pat, kur ir prieš tai stovėjo. Nuo garažo vartų iki vartelių buvo gal viduryje. Nematė D., kai V. S. trenkė, atsisukęs matė, kad ten žmonių buvo, kažkas susiėmęs, iš silueto galvojo, kad D. susiėmęs. Kaltinamasis žiūrėjo į praėjimą, atsisuko ir nuo vartų į jį atbėgo žmogus užsimojęs ir iš tos pusės, kur krito plytos, atsirado kitas žmogus. Nematė kur tuo metu buvo D.. Be jo ir D. kieme buvo 3-4 žmonės. V. S. teigimu, jis niekam smūgių nesudavė, jis prisėdo, norėjo jam trenkti, tada jis staigiai pašoko, jam griebė už rankų ar už rūbų. Stumdėsi ir ėjo link gatvės, vienu metu jis kaltinamąjį paleido. Kai kaltinamasis nuo jo atsiplėšė, trinkelės pasibaigė, prasidėjo skalda ir jis pargriuvo. V. S. teigimu, jis kontaktą turėjo su vienu žmogumi, smūgių nesudavė, jis tik bandė atstumti. Tas vyras sakė „užmušiu“. O kitų vyrų matė tik siluetus ir negali pasakyti kas, ką darė. Yra parašyta, kad kaltinamasis turėjo teleskopinę lazdą, bet iš kamerų vaizdo įrašų matosi, kad jo rankos tuščios. Gatvėje taip pat neturėjo jokių lazdų, nieko neturėjo rankose, jos buvo tuščios. Jis pats buvo su šlepetėmis ir visiškai nepasiruošęs muštynėms. O šūvius girdėjo ties varteliais, jam dar būnant kieme, bet jau einant pro vartelius, šūviai buvo girdimi iš dešinės pusės. Kaltinamasis girdėjo, kad šaukė, net vaizdo įraše girdisi - „ką padarei, B., slėpk“. V. S. nurodo, kad įvykio metu matė B., gal tik jį vienintelį ir atsimena, nes matė gatvėje ir šviesoje. Kad B. kažkokius veiksmus atliktų, kaltinamasis nematė. Jį matė iki pusės, nes tvora užstojo. Vaizdo įraše matosi, kad D. pirmas išėjo, bet kaltinamasis to nematė, nes viskas vyko labai greit. Link vartų pusės kažkas rėkavo. Daug ko nematė, nes buvo šoko būsenoje. Visi rėkė. Telefoną turėjo su savimi. Juos puolė, tai nebuvo kada skambinti. Ten gatvė su daug namų. Kaltinamasis nešaukė nieko, bet kaimynai turėjo girdėti. Pasak V. S. iš B. tęsiasi grasinimai, jis net taranavo su mašina. Kaltinamasis nesikreipė niekur, nes neturi įrodymų. Jis nematė, kad D. turėtų kažkokį įrankį. Su D. susitiko tos pačios dienos vakare. Atnešė jam džemperį, nes buvo palikęs. Kalbėjo apie įvykį. D. pasakojo, kad puolė jį, gal trys žmonės, gynėsi, todėl galėjo kliudyti gindamasis. Kaltinamasis D. pasakė, kad jį irgi puolė. Vakare D. skundėsi, kad ranką skaudą ir negali pakelti, sakė kad spengia ausyse. V. S. matė, kad ranka ištinusi ir yra mėlynė. Jo manymu, visa situacija įvyko dėl alkoholio. D. sakė, kad bijo jų. Po įvykio kaltinamasis grįžęs namo ėjo miegoti ir skausmo nejuto, nes buvo šokas. Vakarop pradėjo tinti. Į ligoninę nesikreipė. Buvo pas teismo medicinos ekspertus. Dėl civilinių ieškinių – visų civilinių ieškinių nepripažįsta, nes jis nei vieno nesužalojo, jeigu jie patys girti būdami kažkur griuvo, kada griuvo ar vienas kitam trenkė. Dėl daiktų paimtų saugoti, nori, kad būtų grąžinti. Kaltinamasis V. S. nurodė, kad iki statomo namo važiavo su autobusiuku, jis nepamena kaip atvyko D., nes jie jau buvo tame name, gal jį atvežė buvusi žmona su vaiku. Atgal grįžo su taksi, nes moterys vartojo šampaną, bet pats kaltinamasis buvo visiškai blaivus. Kai D. atmetė plytas atgal, buvo prie tvoros, bet kad prie kaimynų tvoros būtų priėjęs, kaltinamasis nematė. D. močiutės nematė. D. kiemas neapšviestas, o tų kaimynų kiemo jam nesimatė ar ten šviesu buvo. Pas D. kieme daug kartų yra buvęs, pas tuos kaimynus nebuvo. Pas D. kieme matė, kad išdaužytos trinkelės, prie vartų akmenys buvo kruvini. Peržiūrėjus vaizdo įrašus, kaltinamasis V. S., atsakydamas į tikslinamuosius klausimus, nurodė, kad jis vaizdo įrašuose įžiūrėjo, jog jį puolė K. R. su sūnumi. Kaltinamasis išėjo iš kiemo, bet jie jį įvijo atgal. V. S. rankos buvo tuščios. B. įvardino, kad kaltinamasis buvo ant gatvės su strypu, bet matosi, kad jo rankos tuščio. Trečiame įraše girdisi šūvis. Penktame įraše girdimas grasinimai „peršausiu“, nors jokio šaunamojo ginklo kaltinamasis ir nematė. Buvo grasinama ne jam, o kai vijosi D. sakė, kad nušaus. V. S. grasino susidorojimu K. R. su B., kai vijosi. Dar jam moteris trenkė. Kaltinamojo teigimu, jis bandė pasišalinti iš to įvykio vietos, nes nenorėjo jokio konflikto, bet jo neišleido. Išėjo iš kiemo ir sustojo vienoje vietoje. Nėjo prie jų. J. K. rankas laikė kišenėse, gal galėjo turėti ginklą. V. S. nurodė, jog jaučiasi nukentėjęs, o visus melagingus parodymus paneigė vaizdo įrašai.

Nukentėjusysis K. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamuosius žino iš matymo, iki nagrinėjamų įvykių santykių su jais nepalaikė, pykčių neturėjo. Kiti nukentėjusieji yra K. R. draugai. Pasakodamas apie įvykio dieną nurodė, kad 2024 m. birželio 23 d. (duomenys neskelbtini), kiemo pavėsinėje šventė A. R. gimtadienį. Dalyvavo A. P. su drauge, kaimynai E. G. su N. G., A. brolio žmona D. D., T. S.. Po vidurnakčio atėjo per tvorą peršokęs D. B.. Stūmė A. ir A. paklausė ar nukentėjusysis jį pažįsta, nes atėjo naktį ir net nepasisveikino. A. atsistojo pavesti D. B., jie jį pavedė prie tvoros, paliko ir grįžo atgal į pavėsinę. D. B. pastovėjęs prie tvoros vėl atėjo ir pasakė, kad jų veidus atsimins ir išėjo, pasišalino per tvorą. Gal po valandos pasigirdo krentančios plytos, pirma pataikė į stogo kampą, kita į namą. K. R. tu plytų atgal nemetė, ar kas kitas metė jas atgal, jis nematė. Nukentėjusysis pagalvojo, kad vaikas miega, o jos lovytė prie lango, pabijojo, kad įmes plytą pro langą, todėl nieko nesakęs skubėjo sutrandyti D., apibėgo, įėjo į kiemą, pamatė, kad ir T. eina kartu. (duomenys neskelbtini) namo vartai buvo atviri, T. pirmas užėjo, ir tik užėjo giliau, K. R. matė, kaip iš patamsių D. B. su kažkuo blizgančiu rankoje trenkė, o K. R. tuo metu trenkė V. S., nukentėjusiajam nugriuvus, V. S. jį apsižergė ir užsimojo su metaliniu strypu. Buvo atvykusi greitoji pagalba, vyko į ligoninę. T. upeliais bėgo kraujas. Iki to laiko, kuomet pasirodė D., nukentėjusysis buvo išgėręs, alų gėrė nuo 18.30 val., tačiau kai pradėjo kristi akmenys, tada išblaivėjo. Kai D. atėjo, nukentėjusysis jautėsi išgėręs, tačiau orientavosi aplinkoje, matė pro kur atėjo D., girdėjo kaip kibiras subarškėjo. D. atėjo išverstomis akimis, nesuprato nieko, jo elgesys buvo neadekvatus, lindo, stūmė nukentėjusįjį nuo suolo, norėjo prisėsti. Kiti turėjo matyti, kad jis atėjo. Daugiau su D. niekas nebendravo. A. paragino D. išeiti, buvo tik žodinis paraginimas. Kai D. atėjo pirmą kartą, jo veide sužalojimų nebuvo, jį palydint nebuvo suduoti smūgiai. Kai D. paliko prie namo kampo, jis neturėjo sužalojimų. Kai jis sugrįžo ir pirštu parodė, kad įsidėmės, tuomet taip pat nebuvo matyti sužalojimų ar kraujo. Kai D. grūmojo pirštu, niekas jo atžvilgiu jokių veiksmų nesiėmė. Niekas nieko nesiėmė, praleido pro ausis, pasidairė vienas kitą ir tiek, o D. antrą kartą nebelydėjo. D. išėjus nebuvo jokios kalbos apie tą jo pasirodymą, susirinkę toliau šventė. Nukentėjusysis K. R., atsakydamas į tikslinamuosius klausimus, nurodė, kad tuo metu A. buvo blaivesnis, nes jis vėliau atėjo. Jis gėrė stipresnį gėrimą, bet buvo blaivesnis. T. S. taip pat buvo išgėręs, bet orientavosi ir buvo blaiviausias. K. R. ėjimo pas D. tikslas buvo jį sutramdyti, kad nebemėtytų plytų. Nieko negalvojo kaip tramdys, gal žodžiais būtų tai padaręs. Bėgant tramdyti D. nukentėjusysis neturėjo rankoje jokio įrankio ar ginklo. T. taip pat neturėjo nieko pasiėmęs. T. iš paskos bėgo, aplenkė K. R. ir pirmesnis užėjo į kiemą. Judant link D. namo nieko nešūkavo, T. irgi nieko nesakė. D. kiemo vartai, kur automobiliai įvažiuoja, buvo atidaryti, kiemas neapšviestas, nors ten visada ant namo kampo degdavo lempa nuo judesio, bet tuo metu buvo išjungta. Įėjęs į D. kiemą K. R. D. matė prieš T. ir sublizgėjo kažkas D. rankoje, o nukentėjusiajam tuo metu kažkas iš nugaros trenkė su mantiruote ir po suduoto smūgio jis nugriuvo, gulėjo ant dešinio šono. T. buvo su lig namu, nuo vartų už kokį 10 metrų, o K. R. ties viduriu namo, nuo vartų už kokių 7 metrų. Nuo kur D. mėtė plytas, nematė. Kai matė D. smūgį T., nuo jų buvo maždaug už 4 m. Smūgis buvo į galvą ir toliau nebematė, kas T. nutiko, nes tada jam pačiam kažkas trenkė į nugarą. Nematė, kas jam trenkė iš nugaros, bet paskui pamatė, kad V. S.. Tie kiti gal 5 smūgiai buvo suduoti nukentėjusiajam gulint į ranką ir į šoną. Jis pats smūgių nesudavė. Kažkuris iš jų dar rėkė „Užmušim“, o kuris sakė, nukentėjusysis nežino, tik girdėjo tokią frazę. Smūgių sudavimas truko 1-2 min. Mano, kad D. nebuvo priėjęs. K. R. matė, kad V. S. apsižergęs ir jį tranko. Kur D. ir T. buvo tuo metu, nematė. Kada atsitraukė jį mušęs asmuo, nežino, bet po atsitraukimo nukentėjusysis gulėjo sustingęs. Nepamena, kada atsikėlė, tik pamena kad daug greitųjų buvo. Pagalbos nesišaukė, bet galbūt aikčiojau. Kai jam buvo duodami smūgiai, girdėjo taip pat kažkas aimanavo. Nematė ar be jų keturių, tai yra nukentėjusiojo, T., D. ir V. S., buvo atėjusių daugiau asmenų. Nepamena, kaip grįžo pas save į kiemą, gal dėl to, kad galva buvo sudaužyta. Neatsimena to tarpo, todėl nežino ar buvo sąmoningas ar ne. Nežino ar T. su juo parėjo. Visoje toje situacijoje atsimena B., kad jis kartu važiavo su greitąja. Nukentėjusysis atsimena, kad įvykio metu buvo su akiniais, o grįžo be akinių. Po to atsimena tik ligoninės priimamąjį. Jam buvo nustatyti tam tikri sužalojimai, kurių iki įvykio neturėjo, sužalojimai atsirado nuo V. S. veiksmų. Dar ir dabar nėra, kad gerai jaustųsi, gal 2 mėn. buvo nedarbingume. Po įvykio su kaltinamaisiais nebendravo, jie pagalbos nesiūlė, neatsiprašė. Nukentėjusysis K. R. patikslindamas nurodė, kad pas jį akmenimis išklotas takelis, tokių plytų, kokios buvo mėtomos, pas jį kieme nebuvo. Įvykio metu jis negirdėjo garsų, panašių į šūvius. Kas iškvietė pagalbą nežino. Po įvykio buvo sugadintas turtas: stogas - šiferinis, siena plastikinė, šoninės lentos. Ieškinyje paminėta darbų sąmata, kuri turėtų būti byloje. Neremontavo namo, nes neturi iš ko. Iš D. kiemo grįžo be akinių ir jie buvo apgadinti, kai nukrito, iki to juos nešiojo gal pusę metų. Akinius rado žmona pas D. kieme, nukentėjusysis juos turi, tačiau nešioti negali, nes jie nepataisomi. Prašė civilinį ieškinį priteisti solidariai iš D. B. ir V. S.. Nukentėjusiojo atžvilgiu smurtinius veiksmus atliko V. S.. Galimai akinius sugadino V. S., sužalojimai padaryti taip pat nuo jo. Neturtinė žala prašoma iš abiejų todėl, kad jeigu nebūtų D. B. atėjęs, tai nebūtų buvę ir šio įvykio, ir nebūtų V. S. jo sumušęs. Neturtinė žala paskaičiuota tokia, nes negalėjo dirbti. Įvykio metu patyrė skausmą, negalėjo gulėti ir miegoti, kentėjo skausmą, sunkiai judėjo. Taip pat prašė solidariai iš kaltinamųjų priteisti išlaidas už teisines paslaugas. Civilinio ieškinio reikalavimus palaikė pilnai. Nukentėjusiojo dukros naudai pateiktas civilinis ieškinys 500 eurų sumai, nes ji girdėjo, kad į sieną daužė ir kitą dieną matė sumuštą tėtį, subintuota galva. Ji bijojo išeiti į lauką, nes žinojo, kad tai padarė kaimynas, gal močiutė pasakė. Jų pieva ribojasi, ten batutai, supynės, po to įvykio dukra nebeina ten. Ji pačio įvykio nematė, bet girdėjo, kad kažkas nutiko ir kad su kaimynu. Po įvykio dukrai teko lankytis pas psichologus, ėjo gal 3-4 kartus. Iki to nereikėdavo pas psichologus lankytis. Tas lankymasis pas psichologus susijęs su nagrinėjamu klausimu. Tyrėja pasiūlė susirasti psichologą ir davė žmonai telefono numerį, bet ten buvo tik suaugusių, tai jie susirado kitą. Palaiko pilnai ieškinių reikalavimus. Nukentėjusysis K. R., atsakydamas į tikslinamuosius klausimus, nurodė, kad kai buvo mėtomos plytos, jo emocinė būsena – baimė, kad tik nepataikytų į vaiką ir kad nesužalotų, taip pat močiutė kitame kambaryje buvo, nukentėjusysis bijojo, kad pro langą neįkristų plyta. Eidamas link D. K. R. nebuvo piktas, ėjo tik sutramdyti. Po įvykio nukentėjusiajam buvo prakirsta galva, ant rankos, ant šono mėlynės, šeštas šonkaulis sulaužytas. Daugiausiai nukentėjo rankos, klubas, šonkaulis, galva. Dėl galvos sužalojimo nemalonius pojūčius juto gal pusantros savaitės, o dėl šonkaulių gal pusantro mėnesio. Sunku buvo atsisėsti, negalėjo miegoti, galvą skaudėjo gulint, pasiversti negalėjo. Vartojo nuskausminamuosius. Taip pat buvo išrašyti antibiotikai, nes pabijojo, kad nebūtų pradurti plaučiai. Nedirbo apie 3 mėnesius. Dirba su patentu, renovuoja namus, stogus dengia ir negalėjo nieko pakelti. Vasaros periodas yra darbingas. Nepageidavo, kad būtų grąžinti marškiniai. Nukentėjusysis nėra matęs, kad D. būtų parsinešusi trinkeles iš D. B.. Prieš išbėgdamas iš kiemo, nebuvo užsukęs į namus. Nukentėjusiajam sudavė V. S., nes matė jo veidą, kuris buvo apšviesta nuo gatvės. V. S. iš dešinės pusės švietė gatvės lempa. Iš jų kompanijos D. pažinojo nukentėjusiojo žmona, taip pat jo krikšto mama D. D., kuri nieko nesakė, kai D. atėjo. Jo namo langai plastikiniai, peršviečiami, gal su stiklo paketu. Policijos nepagalvojo kviesti, nes pirmiausiai pagalvojo apie vaiką. Pas dukrą kambaryje buvo močiutė, paskui žmona nubėgo į vidų. Kaltinamieji savo veiksmus buvo suplanavę, nes V. S. buvo su kapišonu, o D. su kepure, nors nukentėjusysis niekada nebuvo matęs, kad prieš tai vaikščiotų su kepure. Už akinius mokėjo apie 300 eurų, turiu vieną čekį, bet nepamena ar stiklų, ar rėmelių. Iki įvykio nukentėjusiojo namo sienų plytos buvo nuo šalčio sutrūkinėję, bet žymės matosi, kur atskrido nuo plytos. Dėl namo sąmatos nedarė, nes plytų nepakeis. Dėl nemigos pas gydytojus nesikreipė ir vaistų dėl to nevartojo. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad visą stogą keis, visą sienelę keitė. Rėmeliai buvo pirkti už 100 eurų, ir kitas čekis stiklų. Nukentėjusysis K. R., atsakydamas į tikslinamuosius gynėjo Ž. Rutkausko klausimus nurodė, kad prie jo daugiau niekas nebuvo priėjęs. K. R. gavo smūgį iš nugaros, bet nežino, kaip užėjęs į kiemą praėjo tą asmenį ir nematė jo, gal jis buvo pasislėpęs. Nežino, kaip D. B. nosis buvo sumušta. Gynėjui Ž. Rutkauskas perskaičius V. S. padarytus sužalojimus, nukentėjusiojo nuomone, V. S. gal pats sau pasidarė tuos sužalojimus, gal buvo per daug sunki montiruotė. Nežino, kas sužalojo V. S.. Nežinojo, kad be D. tame kieme dar kažkas yra. Nežino, iš kur T. atsirado, tik matė, kad jis pirmas pro vartus užėjo, o daugiau kitų asmenų nematė. K. R. savo name gyvena apie 27 metus. Tai buvo pirmas kartas, kai D. B. perlipo per tvorą. Iš svainio girdėjo, kad D. B. buvo kažkada atėjęs, bet buvo svainio išvarytas. D. B. santykiai su jų name gyvenančiais žmonėmis nebuvo konfliktiški, bet tą vakarą jis atėjo nekviestas, lindo prie stalo, skėtriojosi, nukrito stiklinė, K. R. su A. jį atstūmė. Nukentėjusysis negirdėjo, ar D. B. krikšto mama išsakė kokias nors pastabas. K. R. paaiškino, kad dirba su „patentu“ ir ne vienas, o dviese arba trise su draugu, tačiau pavardės nenurodys. Paskutinis objektas buvo Vilniuje. Jo kolega S. B., kuris sudarė sąmatą, pats nukentėjusysis paprašė parašyti sąmatą ir sumokėjo už jos parengimą. K. R. taip pat paaiškino, kad jo kieme pavėsinė įrengta maždaug prieš 16 metų, jau ne naujas statinys. Stogas buvo keistas 2023 m. Šiferinis stogas uždėtas, turi įrodančius dokumentus. Stogas buvo sudaužytas, jeigu pakeisi pusę naujų, tai jis bus dryžuotas. Sugadinta buvo 3-4 kvadratai šiferinio stogo, kurį pats nukentėjusysis dengė su svainiu. Po šio įvykio, kai buvo sumuštas tame kieme, savo veiksmų kaip išėjo neatsimena, tik įsidėmėjo tą žmogų. Po sudaužymo atsimena tik greitąją. Vaizdo įrašą matė, save atpažinau. Jis neatsimena, kas buvo su D. paspirtuku. Nukentėjusysis K. R., atsakydamas į tikslinamuosius pirmininkaujančiosios klausimus nurodė, kad bylos 1 t., b. l. 31-50 yra nuotraukos Nr. 27, 28, kuriose matosi jo pavėsinė. Vienas lakštas sugadintas, dar viršuje matosi įbraukimas, kuris netrukdo, bet jo anksčiau nebuvo, o jeigu pakeis vieną lakštą, tai skirsis spalva, bet stogą reikia keisti. Iš viso yra apie 6 kvadratus bendro pavėsinės stogo ploto. Iki įvykio niekada neapžiūrinėjo pavėsinės stogo. Galvoja, kad tie įbrėžimai atsirado nuo plytgalių, nors ant paties stogo nerado plytgalių, bet gal jie atšoko. Nukentėjusysis K. R., atsakydamas į tikslinamuosius kaltinamojo V. S. klausimus nurodė, kad D. nesudavė smūgių pavėsinėje, jis jį apkabino ir palydėjo. Kai išgirdo, kad mėto plytas, ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad grįžo keršyti, bet nežino dėl ko, gal dėl to, kad buvo išprašytas. Jis elgėsi neadekvačiai ir jiems abiem nebuvo skirtumo, kas ateina ir jie buvo pasiruošę muštis. D. išprašė, nes niekada nebuvo atėjęs per tiek metų, akys išverstos buvo, neaišku ko buvo pavartojęs. B. sakė, kad K. R. grįžo į kambarį kažko pasiimti, bet nukentėjusysis nežino, kodėl jis taip sakė, bent jau neatsimena, kad jis būtų užėjęs namo. Nukentėjusysis K. R. nurodė, kad po įvykio jis pripūtė 2,3 promilės. Nežino, kokia turėtų būti riba, kad nukentėjusysis būtų neadekvatus, nes nėra, kad dažnai vartotų alkoholį. Kitą dieną po įvykio alkoholio nevartojo.

Nukentėjusysis A. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad D. B. žino iš matymo, o V. S. nėra matęs. Iki įvykio konfliktų su D. B. nėra turėję. T. yra jo kaimynas, geras draugas, o K. yra draugas nuo mažens. Pasakodamas apie įvykio diena, nukentėjusysis nurodė, kad 2024 m. birželio 23 d. vakare apie 21.30 val. jis su J. K. atėjo pas A. į gimtadienį. Šventė ir po vidurnakčio, tiksliai nepamena kada, pakėlė galvą ir pamatė, kad ateina D. B., norėjo jis sėsti prie K., tada A. P. paklausė K. ar tą asmenį pažįsta, jis sakė, kad ne. Jis buvo „naglas“, agresyvus ir išpūstomis akimis, tačiau alkoholio kvapas nebuvo juntamas. Tada A. P. pasivedė D., pasakė, kad išeitų. D. B. pasiliko prie šiltnamio, o A. P. vėl atsisėdo prie stalo. D. vėl atėjo, tada pasakė, kad atsimins, jo akys buvo išpūstos, judesiai agresyvūs, ir tada jis pasišalino. Neužilgo pradėjo „kristi“ plytos, jie atsistojo pažiūrėti, A. P. priėjo prie tvoros ir pamatė, kad D. B. metė plytas, viena plyta pataikė nukentėjusiajam į krūtinę, ją pakėlė ir metė atgal. Tada atsikėlė B., K. sūnus, o tuo momentu K. su T. turbūt nubėgo pas D. B.. Tada aprimo ir A. P. išgirdo duslius garsus. Suprato, kad tai buvo aimanos ir suprato, kad muša T., atpažino iš balso. Tada A. P. nubėgo iki kiemo, kišo galvą per vartus, ir sulaukė smūgio iš po kampo, kitą smūgį mojosi D. B., tačiau nukentėjusysis užblokavo, trinktelėjo, išbėgo ant gatvės, D. norėjo šokti ant paspirtuko, bet nesigavo, nukentėjusysis griebė jam už rankos, jis vėl pradėjo daužyti su raktu. Atsikėlė, A. P. D. per gatvę išvarė, kad daugiau nieko neprimuštų. Jis išėjo. Atsisukęs nukentėjusysis pamatė, kad ateina kruvinas K.. Grįžę iš D. B., suprato, kad T. nėra, tada nubėgo K. sūnus su J. ir parsivedė T.. Tada atvažiavo greitoji pagalba ir policija. Atvykus į pavėsinę, ten dalyvavę asmenys jau šiek tiek buvo išgėrę. Nukentėjusysis atvyko blaivus. Iki to kol atėjo D. vartojo alkoholį, buvo šiek tiek apsvaigęs, ir K. su T. buvo apsvaigę. Kuris buvo girčiausias nežino, bet visi orientavosi aplinkoje. Nukentėjusysis D. buvo matęs tik vaikystėje. Jis nematė iš kur D. atėjo, galvojo gal nuo gatvės. D. atėjus A. P. sėdėjo ir atsistojo tik, kad išprašytų nepageidaujamą asmenį. Kai nukentėjusysis su K. palydėjo D. iki šiltnamio, smurtas jo atžvilgiu nebuvo naudojamas, A. P. nesudavė smūgių. D. veidas nebuvo sužalotas, kai jis atėjo. Kol lydėjo iki šiltnamio, ant jo veido nebuvo sužalojimų. D. piktas sugrįžo iš paskos nukentėjusiojo ir visam stalui sakė, kas atsimins jų veidus, tada pasišalino. Prie stalo apie jį niekas nebekalbėjo. Po kurio laiko nukentėjusysis išgirdo triukšmą į pavėsinės stogą. Kiek smūgių buvo nežino, vienas į stogą, kitas į namo kampą. Po pirmo smūgio jie stojosi nuo stalo, K., J., T. atsistojo. A. P. ėjo su J. Jis ėjo link tvoros, o kur K. su T. nuėjo nežino, nematė ką darė kiti. K. ir T. kalbos nebuvo, spontaniškai viskas įvyko. Mačiau, kad ir V. S. D. kieme buvo, nes vis išlįsdavo iš po namo kampo. Prie tvoros nukentėjusysis pastovėjo gal 3-5 min. Paskui išgirdo kažkokius garsus, D. jau nebesimatė. D. tuo metu jau plytų nebemėtė. V. S. irgi nebematė. Kai A. P. išgirdo tuos garsus, atsisuko į B. ir sakė, kad kažkas vyksta. Kai atsisuko tuo metu K. ir T. nebuvo, suprato, kad jie abu pas D. kieme. Pas D. bėgo pats A. P., B. ir J. K.. Bėgant neėmė jokių įrankių. Nematė, kad B. turėtų ką nors rankose. Nebuvo minties kviesti pagalbos. Bėgo gelbėti kaimyno T., kurį girdėjo ir atpažino. Patikslindamas nukentėjusysis nurodė, kad D. kiemo vartai buvo plačiai atidaryti, į teritoriją jis įbėgo vienas ir iškart iš po tvoros buvo smūgis, dėjo žingsnį ir sulaukė smūgio, kai tik peržengė „slenkstį“. Matė, kad smūgiavo D.. Jis sudavė iš kryžminio rakto. Pirmas smūgis buvo į galvą, tada į ranką, tai yra riešą. Nukentėjusysis nuo pirmo smūgio negriuvo, bet apsvaigo. Gavo į galvą, į ranką, tada jau smūgių nebebuvo. Mano, kad sudavė vieną ar du smūgius į veidą, ir vieną pataikė. K. jau išlindęs pamatė, jis buvo susirietęs ir susiėmęs už galvos, o kai nukentėjusysis užėjo į kiemą, matė tik D.. Užtruko gal tik minutę. Pirmas išbėgo D., o pro mažus vartelius pamatė, kad V. S. išėjo. D. norėjo imti paspirtuką, kitoje rankoje buvo tas raktas, A. P. jį bandė griebti, abu pargriuvo ant gatvės, D. daužėsi, bet A. P. išvengė smūgių. K. pamatė, kai išėjo į gatvę. Nematė, kad D. dar kažkam būtų smūgiavęs. Nematė, ir kad V. S. kažkam dar trenktų. V. S. pasišalino link savo namų. A. P. pats nematė kaip buvo suduoti smūgiai nei K., nei T.. Jie apie tai pasakojo patys kitą dieną po įvykio, kad T. mušė D. B., nes rakto formos žymės ant kūno, o K. mušė V. S.. Nukentėjusysis negali atsakyti, kokios būsenos buvo V. S.. B. ir J. neįbėgo į teritoriją, nes jis kovojo su D. B.. Kai išbėgo į gatvę, B. ir J. buvo nukentėjusiajam už nugaros, dar B. atsisukęs sakė, kad nelįstų, nes D. turi raktą. Šūvių negirdėjo. Girdėjo tik tą garsą, kai D. trenkė ir jam nepataikė, o pataikė į metalinę tvorą. Tai gal kažkam pasirodė, kad tai buvo šūvis. Grįžę į pavėsinę buvo kruvini, sužaloti. A. P. nustatyti sužalojimai buvo padaryti D.. Po įvykio nebuvo sutikęs D. B.. Jam nesiūlė pagalbos, neatsiprašė. Padarinius jaučia iki šiol, nes pusė galvos nutirpusi. Buvo nedarbingas, neėmė nedarbingumo, nes nebuvo pamainos, todėl dirbo. Civilinis ieškinys pareikštas solidariai iš D. B. ir V. S.. Prašo už moralines traumas, skaudėjo, negalėjau pilnavertiškai dirbti, dar dabar košmarus sapnuoju. V. S. nukentėjusiojo atžvilgiu jokių veiksmų neatliko. Nežino, kodėl taip suformuluota. Tegul būna viskas priteista iš D.. Pirmininkaujančiajai pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 5 d. A. P. duotus parodymus, atsakydamas į tikslinamuosius klausimus nurodė, kad pirmuose parodymuose nenurodė apie išpūstas akis, nes pats buvo pagiriotas, galva sutrenkta, iš ligoninės ką tik paleistas. Prieš einant į posėdį bendravo su draugais, nesitarė ką kalbėti. Policijos nekvietė, nes kol jie būtų atvykę, tai gal jau tie draugai būtų buvę negyvi, bėgo gelbėti. Moterys dažniausiai kviečia policiją, bet ar jos kvietė, A. P. nežino. Suprato, kad pateko į svetimą kiemą, kur jo niekas nekvietė. Kai D. atėjo į K. kiemą, smūgių jam niekas nesudavė. O kai jis atėjo į jo kiemą, gavo smūgį iš rakto, pirmas nesmūgiavo, gynėsi ir tik tada sudavė jam. Nukentėjusysis bandė atimti D. turėtą raktą, bet nepavyko. Atsisako civilinio ieškinio prieš V. S., nes jis nukentėjusiajam nieko nepadarė. Prašė civilinį ieškinį priteisti tik iš D. B.. A. P. papildė, kad jis pažįsta šūvio garsus, norėjo gauti leidimą, lankė šaudyklą. Įvykio metu šūvio garsų negirdėjo. Neturi sportbačių. Neatsimena, ar greitosios automobilyje pasakojo, kad kažkas sudavė strypu. Švęsdamas lyg ir šlepetes avėjo.

Nukentėjusysis T. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, D. tik iš matymo žino, iki įvykio turėję konfliktų. Nuėjo į svečius pas K. 2024 m. birželio 23 d. vakare, apie 21.30 val., atėjo su A. ir su J. į A. gimtadienį. Sėdėjo ir šventė. Apie 1 val. nakties atėjo D., iš kur jis atsirado nežino, tik pamatė, kad jis jau prie pavėsinės. K. su A. bandė D. išvaryti, o pats nukentėjusysis tik sėdėjo ir nieko nedarė. D. išvedė, tik atrodo nebematė ir vėl jis atsirado, tada pasakė, kad „įsiminsiu tas rožas“ ir išėjo, o susirinkusieji šventė toliau. Gal už kokios valandos išgirdo garsus, nesuprato, kas vyksta, buvo trenksmai, garsai. Kažkas sakė, kad plytas mėto, T. S. matė, kad K. ir A. atsistojo bei ėjo link tos vietos, kur krito plytos. Pamatė, kad K. ėjo link savo vartelių, o nukentėjusysis ėjo iš paskos. Greitu žingsniu ėjo aplink, kad negautų iš plytų. Galimai jis prie vartelių aplenkė K.. Iš tolo matė, kad viename gale kiemo buvo D. ir T. S. atėjo pro vartus ir jie viduryje susitiko, D. jam trenkė iš rakto, bet tik dabar nukentėjusysis žino, kad jam buvo trenkta su raktu, tada dar nesuprato, ir nuo to jis daugiau nebeatsimena. T. S. buvo suduoti gal 6 smūgiai, o kas juos sudavė, tik pirmą žino, o daugiau nežino. Patikslindamas nurodė, kad pavėsinėje buvo N. G., E. G., J. K., A. R., D. D., K. R., A. P.. Iki D. pasirodymo pavėsinėje nukentėjusysis vartojo alkoholį, bet nepasakytų, kad buvo girtas. Visi buvo pavartoję alkoholio, bet nebuvo, kad nesuprastų, kas vyksta. D. elgėsi neadekvačiai, rankomis mosikavo, akys išsprogę buvo, per tvorą lipo pas kaimynus. K. ir A. su D. bendravo šalia pavėsinės, T. S. tik stebėjo, nematė, kad K. ar A. naudotų kažkokius veiksmus. Jie išvedė D., nes pats D. nenorėjo išeiti, buvo agresyvus. K. su A. tik atsisėdo, o D. greit sugrįžo, ant jo veido nebuvo jokių žymių ar sužalojimų. K. ir A. jau nebesistojo jo lydėti. D. tik atėjo, pasakė, kad visus įsidėmės ir išėjo. Pasišalinus D. jau po antro karto, nelabai kas kreipė dėmesio, gal kelis žodžius kažkas pasakė, bet nebuvo dėl ko apie jį kalbėti. Kai nukentėjusysis išgirdo garsus, buvo pavėsinėje, visi stojo žiūrėti kas vyksta. J. su A. ėjo žiūrėti prie tvoros. T. S. matė, kad K. eina aplink, suprato, kad jis eina raminti, todėl nukentėjusysis ėjo iš paskos. K. nekvietė eiti kartu. Kažkas rėkavo, kad užmuš, iš anos pusės, bet ne iš jų. Nukentėjusysis nematė, kiek asmenų buvo už tvoros. Mano, kad A. galėjo ir nematyti, jog jis su K. išeina. Ėjo K. iš paskos, nekalbėjo, ką ten nuėję darys. Eidami neėmė jokių įrankių. Ėjo pradžioje kartu, o paskui T. S. aplenkė K.. D. kiemas nebuvo apšviestas. Įėjo į kiemą ir pamatė D., iš ūgio suprato, kad ten jis. Pamatė tik vieną asmenį. Ir ėjo vienas link kito. Įėję į teritoriją su K. nieko nesakė. Ateidamas D. taip pat nieko nesakė. Pasak nukentėjusiojo, jis gavo smūgį į galvą be jokių žodžių. Atpažino ir pamatė, kad D. trenkė. Po smūgio nežino ar nugriuvo, nes daugiau nieko neatsimena. Po to tik atsimena kitą dieną ligoninėje, bet nežino kaip ten atsidūrė, K. buvo su tinkliuku ant galvos. Patikslindamas nukentėjusysis nurodė, kad prieš einant pas D. į kiemą, jis buvo sveikas ir pats nespėjo suduoti smūgio. Po įvykio gydėsi 4 mėnesius, dešimtas šonkaulis buvo lūžęs, plaučių pneumonija, 3 siūtos žaizdos galvoje, kaukolės lūžis. Laukia operacija kaulų atstatymui. Nukentėjusysis buvo nedarbingas 4 mėnesius. Civilinį ieškinį prašo priteisti solidariai iš D. B. ir V. S.. T. S. nurodė, kad prieš pora mėnesių buvo pas gydytoją ir jam pasakė, kad nebepraeis tas galvos tirpimas, nes pažeisti audiniai. Dar šiai dienai jaučia galvos skausmą, atmintis sutrikusi. Darbingumas nėra apribotas. Iki įvykio tokių nusiskundimų neturėjo. Palaiko civilinį ieškinį pilnoje apimtyje. Į turtinę žalą įeina sugadinti rūbai, vaistai, neuždirbtos pajamos. Nurodytos sumos už kokias pirkti daiktai, striukę buvo pirkęs 2024 m. pavasarį, telefoną gal prieš mėnesį buvo nusipirkęs, džemperį 2023 m., sportbačius - 2024 m. Telefono įsigijimo dokumentai yra pas nukentėjusįjį, o rūbų čekių neturi. Telefonas veikia, bet sudaužytas stikliukas, nebenaudoja jo. Iki įvykio dirbo su „patentu“. Mėnesinės pajamos nevienodos, žiemą praktiškai nedirba. Galbūt galėtų iš mokesčių inspekcijos deklaracijas pateikti. 2023 m. dirbo pas draugą, simboliškai uždirbo. 2024 m. gavo gerą objektą, bet negalėjo dirbti. Iki įvykio dirbo būtent tame objekte, ten buvo padaryti tik pamatai, daugiau jokių darbų nebuvo atlikta. Iš Sodros negavo jokių išmokų. Nukentėjusysis T. S., atsakydamas į tikslinamuosius klausimus, nurodė, kad vis dar lankosi pas gydytojus, jam darė magnetinį rezonansą. Nukentėjusiajam buvo sumokėta 7000 eurų grynais per kelis kartus. Iš viso per 2024 m. uždirbo 9000 eurų, o 2023 m. ir 2022 m. nepamena kiek gavo pajamų. Nesibrovė į svetimą kiemą, vartais buvo atidaryti, nors visada tie vartai buvo uždaryti, o tuo momentu vartai buvo atidaryti. Iš pavėsinės daug kas sakė, kad nebemėtytų. Į D. kiemą atbėgo ne piktybiškai, o susirūpinęs, nei grėsmingai, nei linksmai. A. liko tame kieme, kur šventė. Prieš išeinant iš to kiemo, kur šventė, nematė ar K. buvo užėjęs namus. K. sūnaus nematė per įvykį. Kai D. atėjo, K. sūnaus nebuvo. Iš jų kompanijos negirdėjo, kad būtų buvę ketinimai kviesti policiją. Kuomet buvo išvarinėjamas D., nukentėjusysis negirdėjo, kad jo krikšto mama kažką sakytų. V. S. pirmą kartą pamatė tik teisme. Civilinį ieškinį prašo priteisti iš abiejų, nes jam buvo suduoti gal 6 smūgiai, o pats nukentėjusysis atsimena tik vieną smūgį. Prašo civilinį ieškinį priteisti solidariai, nes daro prielaidas, kad abu kaltinamieji galėjo jį mušti. T. S. nurodo, kad su K. jie yra draugai ir jis negalėjo jam suduoti smūgių. Pykčio nelaiko prieš D.. Jo pravardė „baronas“, nes jo tėčio tokia pat buvo. Iki įvykio neturėjo piktumų ant D. iki įvykio.

Liudytoja A. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta D., o V. tik iš matymo žino. Nėra su jais turėjusi piktumų. Yra bendravusi su D., nes kaimynai. Nukentėjusieji jai žinomi. Jos vyras K., T. vaikystės draugas, A. P. taip pat draugas. Santykiai su jais draugiški. Pasakodama apie įvykį nurodė, kad vyko jos gimtadienis 2024 m. birželio 23 d., buvo Joninės. Iš pradžių buvo tik šeima, buvo krikšto mama. Pirma atėjo E. su N. G.. Pradėjo vakarėlį, o apie 21 val. prisijungė kiti. Viskas vyko (duomenys neskelbtini), lauko pavėsinėje. Buvo vartojamas alkoholis. Tarpusavyje konfliktų nebuvo. Garsiai šnekėjo, juokėsi, jokios net muzikos nebuvo. Sėdėjo ir išgirdo, kaip už jų šone, kur buvo anksčiau varteliai, dabar užkalta, tikriausi D. B. šoko ir gal pataikė į kibirą, pamatė, kad atėjo D.. Jis atėjęs nei pasisveikino, vertė viską nuo stalo. Vyrai sakė, kad negražu taip nesisveikinus ateiti. Anksčiau buvo mačiusi, bet taip jis nesielgdavo. Jo akys buvo išpūstos, vyrai pasivedė jį tam pačiam kieme. D. stūmė stalą su visom taurėm. Ir D. sakė jam eiti iš ten. Jie išprašė D.. Visi buvo išgėrę. Po pokalbio A. ir K. palydėjo į tą pačią pusę iš kur D. atėjo. Išėjo jis ir vėl grįžo. Tada pasakė, kad „noriu įsiminti visas rožas“. D. perlipo per tvorą ir išėjo. A. ir K. jį nulydėjo, matė, kad iki pat tvoros jo nelydėjo, gal kokį metrą. Liudytoja vaizdo nematė, nes sėdėjo nugara, tik girdėjo žodžius. D. veide sužalojimų nematė. Kai grįžo įsiminti veidų, jo veide nebuvo sužalojimų. Liudytoja D. matė gerai, nes atsisuko kai jis grįžo. Jam išėjus, kompanija toliau šventė. Visi aptarė, kad kaip taip galėjo. Tada dukra pabeldė į langą, kad bijo. Liudytoja nuėjo pas ją, nes ji bijojo užmigti. Nežino, kiek laiko prabėgo, kai pasigirdo duslūs smūgiai. Į namą ne kartą trenkėsi, pavėsinė dengta plastmase. Atsidarė žaliuzes, pamatė A. prie tvoros, matė, kad J. vaikščiojo, langai buvo atidaryti ir girdėjo, kad sakė J. trauktis, nes gali į galvą pataikyti. Tada liudytoja uždarė žaliuzes. Išgirdo sūnų, sakė jam niekur neiti. Girdėjo, kad J. sakė: „B., bėgame, tėtį muša“. Liudytoja pažadino savo mamą, kad pabūtų su dukra. Išgirdus tuos garsus ji į kiemą išėjo gal už kokį 10-15 min. Išėjus į lauką, kieme buvo D., E. G. ir N. G.. N. stovėjo prie pavėsinės, D. pavėsinėje. Visi kiti jau buvo nubėgę. Ji iš karto nubėgo prie D. namų. Pamatė, kad B. atveda K., netoli prie D. namų, bet ant gatvės. Matė D., jis stovėjo ant gatvės. Pamačiusi blizgantį daiktą, klausė ar pabedė, bet paskui pamatė, kad tai buvo raktas. Liudytoja pasakė „D., ką darai?“, jis necenzūriškai liepė dingti. Tada išlindo S. Liudytoja ir jo klausė „ką tu darai?“. D. nulėkė į (duomenys neskelbtini), o S. į (duomenys neskelbtini). Liudytoja matė, kaip jos sūnus paspirtuką į griovį numetė. Kai liudytoja nuėjo pas dukrą, visi sėdėjo, kaip ir išgėrę vyrai, tik vienas G. jau miegojo. Visi buvo išgėrę, bet orientavosi tiek K., tiek T., tiek A.. Liudytoja patikslindama nurodė, kad ji sužalotą vyrą matė, nuo toli matė ir pas A. lyg ir kakta buvo sužalota. Smurtinių veiksmų nematė. Kai jis atbėgo, D. jau stovėjo prie kaimynų namo. Bėgdama negirdėjo šūvių. Tarp žmonių nebuvo T., liudytoja nežino, kur jis buvo. Jie visi parėjo į kiemą ir pasigedo T.. Tada J. su B. išėjo ieškoti ir rado B. kieme sukniubusį. Jį parvedė, jis baisiai atrodė, visas kruvinas, galva išdraskyta, liudytoja nežino ar tuo kartu jis buvo sąmoningas, bet sakė „nieko nepadariau, o ką man padarė“. Pas A. virš antakio kruvina buvo, K. galva praskelta, visas kruvinas, skundėsi, kad skauda. T. visas kruvinas buvo. Jie nieko nespėjome pakalbėti ir atvyko greitoji. Su policija kalbėjo, kad galima atvykti ir kitą dieną parašyti pareiškimą. Greitoji sutvarkė ir išsivežė. Palydėjo į ligoninę B. ir N. Dar siūlė kitą greitąją iškviesti, bet vienu metu visus išvežė. K. sakė, kad bėgo pažiūrėti, kas mėtė plytas. Pati liudytoja nebuvo, kai mėtė tas plytas. Jis pasakojo, kad gavo smūgį į galvą, detalių neatsiminė. Sakė matė ilgas kojas ir kad S. mušė. Liudytoja nežino, kas T. ir A. padarė sužalojimus. Jai tik vyras pasakė, kad būtent jį patį mušė S. A. R. teigimu, vyras siaubingai išgyveno, kreipėmės pas gydytojus, skaudėjo šonkauliai. Dukra įvykio nematė, bet matė, kaip tėtis atrodė kitą rytą. Garsus girdėjo, kaip rėkavo kieme, kaip mėtė. Kai D. grasino įsiminti veidus, tada dukra girdėjo. Ji net langus liepdavo uždaryti ir tyliai kalbėti, nes bijojo, kad vėl ateis. Jeigu reikia išvykti kažkur, tai nebegali jos palikti vienos. Pati liudytoja D. nebuvo sutikusi, jis neatsiprašė jos vyro. Ji su vyru susituokusi 20 metų, tuo adresu gyvena visą laiką. Sutuoktinis neturėjęs konfliktų su D. Liudytoja nurodė, kad jos sutuoktinis būdamas neblaivus būna ramus, tikrai nėra agresyvus, kaip ir T., bei A.. Ne pirmą kartą švenčia kartu. D. yra lankęsis ir anksčiau jų kieme, bet viskas gerai būdavo. Tą vakarą D. buvo kažkoks neadekvatus. Ji pati buvo išgėrusi tą vakarą, bet aplinkoje orientavosi. Liudytoja A. R., atsakydama į tikslinamuosius klausimus, nurodė, kad kai D. atėjo pirmą kartą, tai jis šalia atsisėdo, bet sužalojimų nebuvo ant jo veido ir po to (duomenys neskelbtini) nebuvo jokių sužalojimų. Jie grįžo, liudytoja parvedė G. Paklausė J., kur rado T., nuėjo, atsidarė vartus, nors jie per įvykį buvo atviri, ir nuėjusi rado prie kraujo balos tuos K. akinius, jie buvo sugadinti nepataisomai. Pavėsinėje buvo nuskeltas stogas, plastmasės gal įskilo, tik stogas sudaužytas. Žalos liudytoja nežino, nes vyras tai sprendžia. Namas buvo apgadintas, galėjo ir į draudimą kreiptis, bet buvo ir ankstesnių pažeidimų, tai nebesikreipė. Patikslindama aplinkybes liudytoja nurodė, kad po įvykio vyras grįžęs iš ligoninės skundėsi, pradžioje dvi savaites lovoje praleido, apie mėnesį laiko sunku buvo ir galvą skaudėjo. Vaistus geria nuo galvos skausmo. Dėl dukros paprašė tardytojos pagalbos, nes liudytoja nebuvo susidūrusi, tardytoja davė įstaigos telefono numerį, ten paskambinus pasakė, kad neturi vaikų psichologo, tai pati liudytoja kreipėsi į PPT, ten su dukra lankėsi 6-7 kartus, kol psichologė pasakė, kad jau pagėrėjo. Įvykio metu dukra girdėjo grasinimą. Matė, kad yra svetimas žmogus kieme. Ji pradžioje nepažino, kas rėkavo. Ji sužinojo, kai atvyko policija ir rinko plytas. Liudytoja buvo paėmusi paspirtuką, bet jį iš jos paėmė D., sūnus paspirtuką įmetė į griovį, kai liudytoja paėmė akinius, tada pasiėmė ir paspirtuką į savo kiemą. K. R. po įvykio nenešiojau tų pačių akinių. Gal ir buvo užsidėjęs, kol padarė kitus. Pasak liudytojos, kai ji išgirdo tuos mėtymus, negalvojo, kad čia taip baigsis, todėl nekvietė policijos. Nematė ar kas iš jų kompanijos kas nors mėtė atgal tas plytas. S. žino, nes ne kartą matė jį su D. vaikštant. Batų jo nematė, tik atsimena tamsų džemperį su kapišonu. Jo rankose nieko nematė. D. atėjo į kiemą be kepurės, neadekvatus, tada labai greit pasidarė vikrus, užsidėjo kepurę, mėtė akmenis ir provokavo, todėl liudytoja sprendžia, kad jie buvo pasiruošę tam, kas įvyko. S. tylėjo, nepastebėjo ar buvo krauju išsitepęs. Jis išėjo pro vartelius ir liudytoja jam sakė, kad jai gaila, kad tokie jauni žmonės taip elgiasi. B. gatvėje nieko nesakė, tik D. rėkė „ką tu darai?“. Liudytoja taip pat nurodė, kad byloje pateikė pilną vaizdo medžiagą. Ji teigė, kad pats D. pasiėmė paspirtuką, nes per tiek metų niekas nėra dingę iš jos kiemo. T. nesakė, kas jį sumušė.

Liudytoja J. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pažįsta abu kaltinamuosius, su jais konfliktų nėra turėjusi. Jie ateidavo ledų pirkti, kai ji dirbdavo parduotuvėje. Nukentėjusieji yra jos draugai, su jais santykiai šilti, draugiški. Pasakodama įvykio aplinkybes, liudytoja nurodė, kad 2024 m. birželio 23 d. buvo gimtadienyje pas A.. Ji su T. S. ir A. P. atėjo vėlokai, apie 21.30 val. Šventė adresu (duomenys neskelbtini) Buvo ji, A., jos vyras K., kaimynai N. ir E., D. D., A. P., T. S.. Visi sėdėjo pavėsinėje, linksmai šventė, buvo vartojamas alkoholis. Tada po kurio laiko atėjo D. B., ji nežino iš kur, nes jis atėjo liudytojai iš nugaros. Ji nekreipė dėmesio, nes jis kaimynas. D. susistumdė su K., nematė kuris pirmas pradėjo, nes iš šono buvo. Liudytoja matė, kad D. agresyviai pasilenkęs prie K.. K. atsistojo ir rankomis pastūmė D., bet jis nenugriuvo. Toliau nematė, kas vyko, nes jai už nugaros buvo. K. su D. gal per porą žingsnių paėjo ir pokalbio kažkokio tarp jų nebuvo, tik sakė K., kad D. eitų iš čia. Ir A. dar priėjo. D. net nepasisveikino, liudytoja nežino ar jis buvo blaivus, bet jo akys buvo išpūstos, todėl liudytoja mano, kad jis buvo neblaivus. K. rankomis pastūmė D., jie atsidūrė liudytojai už nugaros ir ji nematė kas vyksta toliau. Greit į pavėsinę grįžo K. ir A.. D. negrįžo. Toliau linksmai sėdėjo. D. nebebuvo grįžęs. Ji visada sėdėjo pavėsinėje. Po kokios valandos pradėjo „skristi“ akmenys, plytos nuo D. namų pusės. Tuo metu visi vis dar sėdėjo pavėsinėje. Krito pusplytės į šiltnamį, pavėsinę. Negali įvardinti kiek jų buvo. Visi atsistojo ir klausėsi, kas čia vyksta. Suprato, kad iš už tvoros mėto. Ėjome ji ir A.. Nematė nei kas, nei kiek žmonių mėtė. Buvo pasirėkavimų, pagal balsą tai gal D.. Sakė „ubagė“. Jis su A. ėjome prie tvoros, A. plyta atsitrenkė į krūtinę, jis sakė, kad ji neitų arti tvoros, nes pataikys. Kieme gavosi sujudimas. Ji su A. metė atgal tas plytas, kurios buvo atmestos. Prie tvoros pabuvo kažkiek laiko. Liudytoja nematė, kas toliau vyko. Suprato, kad nubėgo. Tik pamena, kad kažkas sakė, kad K. su T. nubėgo ten. B. išėjo ir ji pasakė, kad muša tėtį. Pasak liudytojos, ji suprato, kad K. ir T. nubėgo, kai išgirdo, kad kažką muša, suprato, kad K. ir T.. Bėgo A. pirmas, tada B. ir tada liudytoja. Liudytoja J. K. nurodė, kad matė, jog A. išėjo iš D. kiemo kruvinas ir K.. Ji nėjo į D. kiemą, buvo ant gatvės. Matė, kad A. stumdėsi su D.. Po jų netrukus išėjo K.. A. ir D. stumdėsi, nes A. norėjo atimti metalą, raktą ratams sukti, nepavyko atimti. Tada išėjo K. ir neužilgo visi išsiskirstė. D. nebuvo sužalotas. A. kakta kraujavo, K. buvo visas kruvinas. Parėkavo, grįžo prie pavėsinės ir tada suprato, kad T. nėra. Liudytoja su B. išėjo ieškoti, nuo gatvės sklido šviesa ir ji pamatė T. gulintį D. kieme. Nuo vartų gal už kokių 5 m. Iš pradžių buvo be sąmonės, ji B. sakė nejudinti. Pradėjo T. atsigauti, parėjo pas A.. Jis gulėjo visas kruvinas. Veidas taip pat kruvinas. Jį parvedė, greitoji atvyko. Liudytoja patikslindama nurodė, kad kol ji atbėgo, A. jau spėjo išeiti iš D. kiemo. Ji nežino kur buvo B.. Paskui matė, kad ir V. išlindo iš kiemo, matė su kapišonu ir kepure. A. jau buvo gatvėje, K. jau B. vedė namo ir tada liudytoja pamatė S. Jis nieko nedarė, nematė, kad gatvėje jis kokius smurtinius veiksmus atliktų. Liudytoja taip pat nematė, ką kieme darė D., tik matė kaip jie grūmėsi su A.. Paskui ant gatvės atėjo A. jau po visų grumtynių. Kai sugrįžo pas A. į kiemą, buvo akivaizdu, kad buvo muštynės. Liudytoja tik girdėjo, kad K. mušė S. Paskui greitoji su policija atvyko ir viskas tuo baigėsi. Kai buvo gatvėje, šūvio garsų negirdėjo. Vakarojant K. buvo su akiniais. Nepamena ar po įvykių jis buvo su akiniais. Liudytoja J. K., atsakydama į tikslinamuosius klausimus, nurodė, kad D. po įvykio pamatė jau po kelių dienų, pas jį sužalojimų nepastebėjo. Apie paspirtuką nieko negali pasakyti. Bandė S. išvažiuoti su paspirtuku ir jie jį nustūmė. Liudytoja paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė įvykio aplinkybes. Nurodė, kad D. bandė išvažiuoti su paspirtuku. Ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės yra teisingos. A. skaudėjo galvą, ta pusė galvos, kur buvo praskelta, tai nutirpusi dar iki šiol. Skundėsi jis, ji dar pati žaizdą tvarkė. Liudytoja taip pat nurodė, kad D. kai išėjo, nebuvo pasakymo, kad kvies policiją. Ji pati S. (duomenys neskelbtini) gal ir galėjo suduoti į nugarą, nes buvo afekto būsenoje. Jos draugai buvo sumušti. Gal ir sakė kažką įžeidžiančio (duomenys neskelbtini). Kai mėtė akmenis atgal, nežino kur buvo K. ir T., nemano, kad jie būtų spėję nubėgti. J. K. nematė (duomenys neskelbtini), kad S. kažką turėtų rankose. Nepasakys kokią avalynę dėvėjo. Liudytojos nuomone, T. neatsiminė, kas jį sumušė kai parvedėme į kiemą. Ji matė, kad D. turėjo rankoje metalą, bandė kirsti A.. Taip pat matė, kaip D. ir A. išėjo iš kiemo ir grūmėsi tarpusavyje. D. mėgino pasišalinti. Matė vaizdo įrašą. Tą vakarą, kai D. atėjo ir išėjo, A. buvo pavėsinėje. D. atėjo ramiai, nerėkavo. Pati liudytoja buvo išgėrusi alaus, gal tris butelius. Buvo labiau pavargusi, nei neblaivi, nes buvo po 13 valandų darbo dienos. Liudytoja nelindo į D. kiemą akinių ieškoti, tik A. ieškojo akinių.

Liudytoja D. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamaisiais konfliktų neturėjusi. Pažįsta nukentėjusiuosius. 2024 m. birželio 23 d. šventė vyro sesers gimtadienį, liudytoja gyvena pas juo namuose, tai yra (duomenys neskelbtini), bešvenčiant, gal jau po vidurnakčio, D. per tvorą perlipęs užėjo į pavėsinę. Kadangi šventė, tai buvo vartojamas alkoholis. K. draugas nepažinojo D., todėl klausė, kas čia toks, nenorėjo įsileisti ir K. gal nenorėjo, kad jis čia būtų, šiek tiek atstūmė. A. sėdėjo šone, atstūmė, kad D. eitų tolyn. Rankomis stūmė, D. negriuvo. Įvyko susistumdymas, kuriame dalyvavo A. su D.. D. išėjo per tvorą atgal. Po kiek laiko po valandos ar pusantros iš už tvoros į pavėsinę atskrido ar plytos, ar akmenys. Jie nematė kas metė, tačiau buvo mėtoma iš D. kiemo pusės. Krito į namą, kur miegojo uošvienė ir A. mergaitė. J. su A. nuėjo pažiūrėti prie tvoros, kas mėto, o K. su T. išbėgo aplink, link D. namų, jų tikslas buvo nuraminti. Liudytoja nematė, kad kažkas iš jų kompanijos tas plytas būtų metę atgal. Nubėgę A. su J. pamatė, kad mušasi tame kieme ir suriko „bėgam“. Tuo tarpu išėjo B. iš namu, paklausė kas čia vyksta. B. nubėgo. Liudytoja liko pavėsinėje, todėl nematė kas vyko toliau. Paskui iš namo išėjo A., paklausė kur B. ir išbėgo iš paskos. Liudytoja su N. sėdėjo pavėsinėje ir laukė. B. parsivedė sumuštą tėvą, jo galva ir marškiniai buvo kruvini, pasodino į pavėsinę, tada grįžo J. su A., jo kakta buvo praskelta. Ji su N. suskubo valyti kraują. Paskui kažkas pasigedo T.. Išėjo vėl ieškoti ir parsivedė T.. Valė ir suteikė pirmą pagalbą. Tuomet atvyko greitoji ir policija. Policija klausė ar bus rašomi pareiškimai, niekas nerašė. Greitoji išsivežė visus, kartu vyko B. ir N.. Liko J., liudytoja ir A., kuri atsiminė, kad K. parėjo be akinių. Išėjo link (duomenys neskelbtini), užėjusi į D. įvažiavimą, A. rado akinius. Palydėjo J., pamatė paspirtuką, parsivarė jį į pavėsinę. Ryte atsikėlusi liudytoja pamatė, kad buvo policija, o paspirtuko nebebuvo pavėsinėje, buvo kažkur dingęs. Patikslindama apie įvykio dieną, liudytoja nurodė, kad tą vakarą pavėsinėje visi buvo išgėrę, nes buvo gimtadienis, N. vyras jau buvo primigęs prie stalo. Nukentėjusieji buvo girti, bet jie taikūs buvo. Atėjo D. išsišiepęs. Ėjo jis link stalo, lindo į pavėsinę, A. atstūmė. Liudytoja nežino ar D. buvo išgėręs, gal ir buvo išgėręs, linksmas buvo. D. atėjo nekviestas, negali pasakyti, kaip jis buvo nusiteikęs. Kai jį iš pavėsinės ištempė, pastūmė kad nesėstų, su ranka traukė iš pavėsinės A., liudytoja nematė, kad daugiau kažkokie veiksmai prieš D. būtų atliekami. A. palydėjęs D., grįžo po kelių minučių. Neatsimena ar dar D. buvo sugrįžęs. Visą tą vakarą ji buvo kartu su kompanija, tik buvo, kad išeidavo į tualetą. Ji pati prie tvoros nėjo, negirdėjo balsų ir visos situacijos metu, kai nubėgo K. su T., negirdėjo garsų, panašių į šūvius. Vyrai vėliau buvo pasodinti pavėsinėje, K. sakė, kad jį mušė iš nugaros, ir kad matė tik kojas. T. visai nekalbėjo dėl savo būklės. A. sakė, kad kažkuris išvažiavo iš kiemo su paspirtuku. Po įvykio liudytoja nematė D., tik nebent per langą matydavo, kaip parvažiuoja. Liudytoja D. D. atsakydama į tikslinamuosius klausimus nurodė, kad įvykio aplinkybes geriau atsiminė, kai buvo apklausiama ikiteisminio tyrimo metu. Prieš ją nebuvo vartojama prievarta, kad duotų melagingus parodymus. D. gal piktai ir sakė, kad visus įsimins, be žargonų jis tai pasakė. Liudytoja apgadinimus matė pavėsinėje, nuskilę čerpės, nelabai daug apgadinta. Dar pavėsinės šone medis įskeltas. Daugiau gal nieko. Liudytojai žinoma, kad D. gyvena su močiute, ji negalėjo mėtyti plytų. Nežino ar draugės lankosi, gyveno su žmona, vaiką turi. D. D. nurodė, kad nenešdavo iš D. kiemo akmenų. Ji T. S. matė po įvykio, baisi jo galva buvo, kruvina, rodėsi lyg deformuota, atviros žaizdos galvoje, didelė žaizda buvo galvoje. Kodėl iš viso D. atėjo pas juos, liudytoja nežino, jis galėjo suprati, kad yra žmonių, nes jie garsiai kalbėjo. D. D. dirba konditere, D. vaišindavo tortais. Jos su D. tarpusavio santykiai geri, jie giminės ir ji jo krikšto mama. Gal ir sakė ikiteisminio tyrimo metu, kad D. norėjo važiuoti paspirtuku, o A. nutraukė. Ne pirmas kartas, kad D. perlipa tvorą. Yra buvę nakties metu, kai vyko šventė, kad perlipo. Atėjęs jis nestumdė dalyvių. A. atsiprašė, kad išvijo D.. Su A. vėliau išsiaiškino, kas yra D.. Po incidento liudytoja D. nematė tą pačią naktį. Negali pasakyti ar iš D. kiemo pusės buvo pasakymas, kad bus iškviesta policija, negirdėjo tokių žodžių. Liudytoja taip pat negali pasakyti ar D. sudaužė indus. A. P. ištempė, ranka nustūmė, netrenkė prie stalo. Kai D. atėjo, jis nešaukė, o išeinant sakė, kad įsimins ir tuos žodžius pasakė griežtai. Kai D. išėjo, A. retkarčiais išeidavo į namus. Nepasakys, ar ji liko, kai D. išėjo. Kai nuėjo akinių ieškoti, rodė kraujo klaną.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. D. parodė, kad įtariamasis D. B. yra jos sūnėnas, tai yra sesers vaikas. Ji sutiko duoti jo atžvilgiu parodymus. 2024-06-23 vakare jų bendrame kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), pavėsinėje vyko kaimynės A. R. ir vyro sesers gimtadienis. A. gyvena pirmame namo aukšte, ji antrame. Šventės kompanijoje buvo ji, A., jos vyras K., jų draugai A. P. ir jo sugyventinė J. K., T. S., E. G. ir jo žmona N. G.. Visi vartojo alkoholį. Muzika jokia negrojo, tačiau visi garsiai, vienas per kitą kalbėjo, rėkavo. Iš visų girčiausiais buvo E., vienu momentu matė, kad miegojo pasirėmęs ant stalo. Visi kiti vyrai buvo gerokai girti. Ji taip pat išgėrė šampano, nebuvo girta, viską atsimena. Po vidurnakčio, apie 1-1.30 val. į jų namo kiemą pro savo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemo tvorą perlipo D. B.. Senais laikais ten buvo varteliai, o dabar vartelių nebėra. Anksčiau yra mačiusi D. lipantį per tvorą, kai vyko balius kieme. Nematė, kad K. ir D. laipiotų pastoviai vienas pas kitą per minėtą tvorą. Pavėsinė nuo tos tvoros, kur lipo yra apie 5-6 m atstumu. Dar šios vietos vaizdą, žiūrint nuo pavėsinės užstoja kriaušė. D. atėjo išsišiepęs, nieko nesakė, nepasisveikino, o lindo prie stalo pavėsinėje, bandė sėstis iš A. pusės. A. D. pasakė, ko tu čia lendi. A. atstūmė nuo savęs rankomis D. į krūtinę. D. niekur negriuvo, stovėjo prie stalo. Tada K. D. pasakė „aš tavęs nepažįstu“, ir tai pakartojo kelis kartus. Gal liepė išeiti. Ji, N. ir J. sakė, kaip jis nepažįsta, tai D., tačiau K. vėl kartojo, kad jo nepažįsta. Gal būt K. nenorėjo, kad D. būtų su jais. Prie pavėsinės niekas D. nemušė, smūgių nesudavė, o tik atstūmė. Tada D. piktai atsakė, kad „įsiminsiu jūsų veidus“. Nežino ką jis turėjo galvoje. Nežino ar jis pastebėjo, kad ji yra. Kai D. taip pasakė, jis ėjo link tvoros, kur atėjo ir kur nuėjo A.. Ten matė, kad prie tvoros jie vėl abu stumdėsi. Neatsimena ar prie jų buvo nuėjęs K.. Toje vietoje buvo tamsu ir kaip minėjo užstojo medis. Pavėsinėje degė šviesa. Nežino kaip jie ten stumdėsi prie tvoros, tačiau grįžęs A. jos atsiprašė, kad išvarė jos sūnėną, kad jam suėmė nervai, nes D. jį gąsdino. A. neminėjo, kad būtų sudavęs D.. Nematė kur pasidėjo D., bet sprendžia, kad jis perlipo atgal per tvorą į savo kiemą. Toliau visi sėdėjo, kalbėjosi. Buvo kalba apie D., kad jis čia naglai atėjo, nieko nesakęs ir panašiai, tačiau kalbos, kad D. reikia sumušti, užmušti ir panašiai, nebuvo. Visi kalbėjo, rėkavo, tačiau ji negirdėjo, kad D. vadino asilu, debilu ir panašiai. Nuo D. išėjimo, jai atrodo, gal už valandos, ar pusantros, iš D. kiemo kažkas pradėjo mėtyti į jų kiemą plytas, akmenis. Prieš mėtymą negirdėjo, kad D. iš savo kiemo būtų kažką rėkavęs. Pirmas smūgis buvo į pavėsinės medinę tvorelę. Metė kokius 3-4 kartus. Du kartus pataikė į pavėsinę, vieną kartą pataikė į jų namo pamatą. Galėjo pataikyti ir į langą, kur miegojo A. mama su mergaitėmis. Po visko matė voliojosi kieme trinkelės ir jų dalys. Tokios trinkelės ir jų dalys buvo sudėtos pas D. kieme. Jų kieme yra trinkelėmis išklota, tačiau kieme likučių niekur nebuvo padėta. Akmenų buvo padėliota aplink gėlių darželį. Iš jų kompanijos niekas pirmas mėtyti nepradėjo. Nematė, kad iš jų kas mėtytų atgal. Kai mėtė iš D. kiemo, niekas iš jo pusės nerėkavo. Suprato, kad tai D. mėto, nes skrido iš jo namo kiemo pusės. Per tvorą iš toliau nesimatė kas mėto. A. ir J. nubėgo link D. tvoros. Nematė ką jie darė. A. rėkė „ ko slepiesi“. Iš to suprato, kad kažkas už tvoros slėpėsi, kuris mėtė. Tuo metu K. su T. išbėgo iš kiemo pro įvažiavimą, tai yra į (duomenys neskelbtini) ir į (duomenys neskelbtini). Jie išbėgdami nieko nesakė. Po to A. stovėdamas prie minėtos tvoros pradėjo šaukti, kad mušasi. Jam gal matėsi per tvorą kas vyksta D. kieme. Tada A. su J. bėgo taip pat iš kiemo. Jiems bėgant, iš namo išėjo B. A. sūnus ir klausė kas čia mėtosi. Jis visą laiką buvo name ir su jais nešventė. Girdėjo, kaip J. prabėgdama sušuko B. „bėgam“. Jai atrodo, kad B. iš karto paskui juos bėgo, nebuvo sugrįžęs į namą. Ji su N. prabuvo visą laiką pavėsinėje, niekur nebėgo ir nieko nedarė. Kai pradėjo mėtyti tas plyteles, A. buvo nuėjusi į namą, nes jos mergaitė miegojo namuose. Ėjo pažiūrėti. Kai jie visi išbėgo, iš namo išėjusi A. klausė kur B., šaukė kodėl išleido B. bėgti. Tada ir A. išbėgo iš kiemo. Už kažkiek laiko, atrodo greitai, B. parvedė tėvą K., kuriam buvo kruvina galva, marškiniai. Po to grįžo A. su J.. A. buvo prakirsta kakta virš antakio, buvo kruvinas. Jie susėdo pavėsinėje. Tada pasigedo T.. Gal J., B., nežino ar kas dar ėjo ir atsivedė sumuštą, kruviną T.. Jo visa galva, striukė buvo kruvina. Jo galva buvo kažkokia deformuota. Jie nesakė iš kur T. parvedė, bet suprato kad iš D. kiemo. Greitoji T., A. ir K. išvežė į ligoninę. Vienu metu atvyko ir policijos pareigūnai, kuriems K. su A. atsisakė rašyti pareiškimus. T. nieko nekalbėjo, o tik sėdėjo ir dejavo. Tuo metu T. sakė, kad nieko neatsimena. K. sakė, kad muštynių metu prie savęs matė kito vyro kojas, nuo kurio smūgio dengėsi, ne D.. Jis sakė, kad jam sudavė smūgius su kažkuo, nematė su kuo, bet ne su kumščiu. Jis sakė, kad nematė kas mušė kitus. Jis nesakė ką darė D.. A. sakė, kad D. buvo su kepuryte ir turėjo kažkokį raktą kryžiaus formos, o tas kitas - mušeika, buvo su kapišonu, aukštas. J. tą vakarą po įvykio sakė, kad tam vyrui sudavė kumščiu, po to jis pabėgo ir pas jį rankose nieko nematė. Tada po įvykio jie tarpusavyje kalbėjo, kad D. norėjo išvažiuoti su paspirtuku, o A. jį nutraukė. K. nešioja akinius. Jis buvo tą vakarą su akiniais. Po visko, kai juos sužalotus išvežė, A. pasakė, kad K. kažkur pametė akinius. Tada ji, J. ir A. ėjo ieškoti kur vyko muštynės. Pakely niekur nematė akinių, todėl įėjo į D. kiemą. J. rodė kieme kur buvo kraujo klanas, kur rado T. sužalotą. Matėsi kraujo klanas ant įvažiavimo kieme, šone namo. Netoli to klano A. rado K. akinius ir pasiėmė. Akinių stiklai buvo nubrozdinti, kojelės pakrypę. Akinių rėmeliai, kojelės metaliniai su Armani ženkliuku. Einant atgal, prie (duomenys neskelbtini), griovyje A. pamatė paspirtuką ir sakė, kad D.. Ji paėmė paspirtuką ir parsivarė pas save į kiemą, paliko pavėsinėje, kad nedingtų. Ji ryte pavėsinėje paspirtuko nematė. A. manė, kad gal D. pasiėmė paspirtuką, nes jie taip pat nežinojo kur yra paspirtukas. E. tą vakarą prabuvo pavėsinėje ir pabudo, kai išvyko greitoji ir policija. Nežino ar D. įvykio metu buvo išgėręs, tačiau mano, kad galėjo būti išgėręs tik iš to, kad blaivus gal neateitų per tvorą ir dar naktį. Nežino, kad tarp D. ir A., K. ar kitų buvusių šiame vakare būtų buvę anksčiau kokių konfliktų. D. išgėrusį teko matyti anksčiau, tačiau nebūdavo konfliktiškas. D. mėgo pasisakyti keistais savotiškais juokeliais, kurių kiti gal ir nesupranta. (2 t., b. l. 19-21)

Liudytoja N. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad D. žino iš dalies, su juo nėra turėjusi konfliktų. Nukentėjusieji pažįstami, neturėję su jais konfliktų. Ji atėjo į gimtadienį pas A.. Šventė, atėjo D., kadangi jis buvo nepageidaujamas, buvo pasakyta, kad išeitų. Į pavėsinę atėjęs D. nerėkavo, jis buvo neadekvatus, brovėsi į tą vietą, kur buvo nepageidaujamas. Jis išėjo, jie toliau šventė. Po kurio laiko pasigirdo garsai. Išėjo K., T., J. ir A. žiūrėti, kas ten vyksta. Ji su D. liko pavėsinėje, po kiek laiko jie sugrįžo sumušti. Viskas vyko 2024 m. birželio 23 d., pas A. pavėsinėje. Buvo A., J., T., A., liudytojos vyras E., D., K.. Buvo vartojamas alkoholis. Iki D. pasirodymo, dalyvių būklė buvo normali, linksma. Liudytoja nematė, pro kur atėjo D.. Atėjo neadekvatus, buvo agresyvus, kai norėjo išeiti griežtu tonu pasakė, kad visus prisimins. Ji ne visą laiką D. matė. Jis norėjo atsisėsti, bet jam neleido. Liudytoja nežino ar D. išėjo savo noru, nematė, kaip jis išėjo. Jis tik išeidamas pasakė, kad prisimins, su ranka parodė į visus. Jam pasišalinus visi kalbėjo, kad atėjo nekviestas. Ji visada sėdėjo pavėsinėje, bet nematė ar D. atžvilgiu buvo atliekami smurtiniai veiksmai. Visi išsigando išgirdę trenksmus. Iš garso liudytoja suprato, kad iš nugaros. Ji nėjo žiūrėti nei kas mėto plytas, nei iš kur jos buvo metamos ir negali įvardinti kiek tų metimų buvo. T., K., J. ir A. ėjo žiūrėti. Išeidami iš kiemo, niekas nieko nesakė, kur eina. Iki išeinant, nebuvo kalbų apie policijos kvietimą. Nei ji pati, nei D. iš pavėsinės nėjo. Riksmų negirdėjo. Buvo sujudimas. Po kiek laiko visi grįžo. Kai grįžo visi, liudytoja matė, kad T. visas buvo kruvinas, K. R. taip pat buvo kruvinas. A. ir buvo susiėmęs. Vyrai nekalbėjo, kas nutiko, o ji neklausė. Muštynės vyko, konkrečiai aplinkybių nežino, nes jų nematė. K. R. sakė, kad ne D. jį sužalojo.

Liudytojas B. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis kaimyną D. B. žino, bet su juo nėra net šnekėjęs, nebendraudavo, neturėjo piktumų. Kito kaltinamojo visiškai nežino. Nukentėjusieji pažįstami, tai yra jo tėtis ir tėčio draugai, su jais sutaria. Pasakodamas apie įvykio dieną, liudytojas nurodė, kad kai grįžo namo, visi šventė mamos gimtadienį pavėsinėje prie jų namo. Buvo N. su vyru, A. su J., T. ir teta. Nuėjo miegoti, mama su sese ir nuėjo miegoti. Miegodamas išgirdo didelius trenksmus, kad kažkas trankosi į namą, greit apsirengė ir nuėjo žiūrėti, kas vyksta. Liudytojas nežino kas iki to daužymosi buvo pavėsinėje, taip pat nežino ar buvo atėję pašalinių žmonių. Einant į kiemą, pamatė tėtį sėdintį koridoriuje ir besimaunantį batus, liudytojas išgirdo, kad lauke rėkė visi, jog plytos mėtomos. Nesuprato, kas vyksta. Kai išėjo, visi buvo atsitraukę nuo pavėsinės, A. buvo prie tvoros, bandė šnekėtis. Tada, kažkuriuo momentu, su A. ir J. išgirdo riksmus. Jie pasakė, kur yra T. ir K.. Liudytojas apibėgęs į kitą pusę, pamatė kruviną tėtį. A. puolė D., liudytojas nieko nedarė, nes A. pasakė, kad jie turi armatūras, puolė prie tėčio, nes jis buvo kruvinas. Tuo tarpu A. mušėsi su kaimynu, tada kaimynas pabėgo, jo paspirtuką liudytojas įvarė į griovį. Parvedė tėvą, tada J. paklausė, kur T.. Jis nubėgo ir pamatė, kad T. gulėjo kraujo baloje, parvedė jį namo. Tas įvykis buvo per Jonines 2024 m. B. R. patikslindamas nurodė, kad jo tėtis K. buvo išgėręs, iš elgesio atpažino, tėtis orientavosi erdvėje. Negali apibrėžti, kokia buvo tėčio nuotaika. Pats liudytojas nematė, kas jas mėtė plytas. Tas, kas mėtė, rėkė, kad „užmušiu“. Liudytojas iš balso nežino ar ten D. B. rėkė. Jis pats du kartus matė, kaip atskrido plytos, pataikė į pavėsinės stogą, o kitą kartą gal į daržą. Ten buvo mėtomos trinkelės, pas liudytoją kieme tokių nebuvo. Visi rėkė, šaukė, J. šaukė „ką jūs čia darote“, A. ant D. B., tas atgal kažką sakė. Tai truko gana trumpai. Liudytojas nematė, kad ką darė K. ir T.. Paskutinį kartą tėtį matė koridoriuje, T. išvis nematė. A. atrodė blaivesnis už T. ir tėtį. Grįždamas namo iki įvykio, matė T., visi jie jau buvo išgėrę. Bėgdamas liudytojas neėmė jokių įrankių, nieko nespėjo pasiimti. Nubėgęs nėjo į teritoriją, ant (duomenys neskelbtini) stovėjo. Kai parvedė tėtį, tada ėjo parvesti T., tai teko užeiti į teritoriją. A. buvo prie vartų, nuvertė kaimyną nuo paspirtuko. B. R. nurodė, kad jis bijojo pulti. A. bandė sustabdyti D. paspirtuką. Liudytojas atėjęs pamatė, kad jo tėtis guli ant gatvės ir jį kaimynas D. B. su raktu ratams sukti ir matė, kad kitas kaltinamasis stovėjo tarp vartelių. Jie buvo ant gatvės, gal kokių 5 m. atstumu. B. R. pasimetė, A. pradėjo rėkit, J. trenkė tam kitam. T. tuo metu nematė, nes jis kieme gulėjo be sąmonės. Matė, kai D. B. tėčiui sudavė vieną smūgį su tuo metalu, tačiau nematė kur konkrečiai trenkė. Kad kitas kaltinamasis būtų sudavęs, liudytojas nematė. Nematė ir, kad jo tėtis kažkam suduotų. B. R. matė, kad A. ir D. B. susistumdė, ir jie ant žemės mušėsi. Jie pasimušė, kaimynas atsistojo, pradėjo bėgti, o to kito kaltinamojo nematė nuo tada, kai jam J. sudavė. Pagalbą iškvietė J.. Tada liudytojas parvedė tėtį, ramino jį, tada visi susėdo pavėsinėje ir J. paklausė kur T. ir liudytojas nubėgo jo ieškoti. T. gulintį rado D. kieme prie kaimyno sienos, jį pakėlė, parvedė į pavėsinę, jis buvo be sąmonės ir nesiorientavo aplinkoje, tada atvyko greitoji. Patikslindamas liudytojas nurodė, kad kai matė tėtį maunantis batus, jis buvo sveikas, o kai jau jį vedė namo, tai jam bėgo kraujas iš galvos. T. nesiorientavo. A. iš antakio bėgo kraujas. Iki atvykstant policijai, jie nekalbėjo, kas įvyko. Į šį įvykį sesuo reagavo blogai, ji verkė, o po to bijodavo eiti miegoti. Dar kitą dieną pamatė tėtį subintuotą. Nuo plytų mėtymo buvo sudaužytas pavėsinės šiferio vienas lapas, daugiau žalos nematė. Po įvykio tėtis buvo piktas, jam buvo blogai, gulėjo gal savaitę, nes negalėjo nieko daryti, negalėjo dirbti. Piktas buvo, kad iš niekur nieko viskas taip įvyko. Įvykio metu liudytojas buvo blaivus ir nebuvo apsvaigęs. Pats nenaudoja jokių ginklų, negirdėjo šūvių. Liudytojas B. R., atsakydamas į tikslinamuosius klausimus, nurodė, kad D. B. matė už 20 metrų, paskui gal ir arčiau. Ant jo veido nematė sužalojimų. Sesuo mėnesį sunkiai užmigdavo, klausdavo mamos ar durys užrakintos. Iki to nesilankė pas psichologus. Liudytojui atrodo, kad kai matė tėtį besimaunantį batus, jis movėsi sportbačius. Prieš tai su kokia avalyne buvo nematė, gal su šlepetėmis. B. R. tėvą lydėjo į gydymo įstaigą, jis keikėsi ir pyko ant to, kas užpuolė. Prie kraujo klano nieko nematė. Liudytojo draugas filmavo, rūkė balkone, ir pamatęs liudytoją filmavo įvykį. Tą vaizdo įrašą davė policijai ir jo nekoregavo. Pats liudytojas tame konflikte nedalyvavo ir nesakė, kad užmuš, nušaus. Neturi savigynai ginklo. Jis buvo namuose ir pamatė mėtomas plytas. Viena plyta kliudė pavėsinę. Išėjęs į kiemą išgirdo riksmus, girdėjo, kad kažkas trenkėsi į namą, tai išėjo pažiūrėti. Liudytojas nurodė, kad nepamena pokalbio su tėčiu, kai vyko greitojoje. Ikiteisminio tyrimo metu turbūt teisingai nurodė, kai davė parodymus, pasakė viską, ką atsiminė. Liudytojas nurodė, kad greitosios automobilyje jis sėdėjo priekyje ir kalbėjo su vairuotoju, gal su tėčiu kalbėjosi ligoninėje, o ne greitojoje. Nežino kuo teismas turėtų remtis.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas B. R. parodė, kad 2024-06-23 vakare jų namo (duomenys neskelbtini) kieme, lauko pavėsinėje vyko mamos A. R. gimtadienio šventė. Jis grįžo į namus apie 23 val. Pavėsinėje buvo mama, tėtis, kaimynė D. D., tėvų draugai N. G. ir jos vyras E. G., J. ir A., kurių pavardžių nežino, T. S.. Jis šventėje nedalyvavo, o tik praeidamas į namus matė kas tokie švenčia. Jie buvo išgėrę. Tarp jų negirdėjo kalbos apie jokį buvusį konfliktą su kaimynu D. B.. Jie šventė, buvo linksmi. Muzika negrojo ir dėl jos triukšmo nebuvo. Gal garsiau pašnekėjo. Grįžęs netrukus nuėjo miegoti. Jam beveik užmigus, grįžo į namą mama, su kuria norėjo pasikalbėti sesė, negalėjo viena miegoti. Kai atėjo mama, jis išgirdo į namo sieną kelis trenksmus. Nesuprato kas vyksta ir išėjo iš namo pažiūrėti. Jam išeinant iš namo, prie lauko durų jis prasilenkė su tėčiu. Nežino ko tėtis ėjo į namą. Nematė kada tėtis išėjo iš namo. Jam išėjus, girdėjo kaip iš D. namo kiemo kažkas rėkavo „ateik, išsiaiškinsim, užmušiu“ ir panašiai. Iš jų kiemo minėti žmonės rėkavo atgal „ką darai, ateik, išsiaiškinsim ir panašiai“. Matė, kaip tuo metu iš D. kiemo skrido trinkelės, plytos. Matė kaip krito ant pavėsinės ir ant žolės. A. tuo metu buvo netoli D. ir jų kiemo tvoros, saugojosi nuo metamų plytų ir kažką rėkavo. Kiti buvo išėjęs iš pavėsinės netoliese, saugojosi metamų plytų. Jis išgirdo, kaip D. kieme pradėjo daugiau žmonių rėkauti, girdėjosi, kad vyksta muštynės. Girdėjosi atsitrenkusio metalo garsas. Tada kažkas sušuko „bėgam, kur K.“ ir tada J., A. bėgo iš jų kiemo į gatvę. Jis bėgo paskui juos. Nubėgo į (duomenys neskelbtini), prie D. namo kiemo tvoros. Pamatė gatvėje kaip tėtis atsistojinėjo, o D. bandė su paspirtu išvažiuoti, kuris stovėjo ant gatvės, o A. D. nustūmė nuo paspirtuko. Susistumdė, A. nugriuvus, D. smūgiavo A. su kryžiaus formos automobiliniu raktu ratams atsukti, tiesiog su tuo raktu kapojo. Nežino kur pataikė A.. D. tada ėjo atbulom nuo jų ir rėkavo „patys pradėjot“. Tuo metu pro kiemo vartelius bandė išeiti ar bėgti kitas vyras, buvęs pas D. kieme, tačiau vartelius užstojo J., lyg tai vyrą pastūmė. Nežino ką jam darė, tačiau vyras susvirduliavo, atsitrenkė į vartelius ir grįžo atgal į D. kiemą. Nematė kur jis po to dingo. Jis pas tą kitą vyrą matė rankose kažką juodą, bet nesuprato ką jis turėjo. Tuo metu jam A. rėkė „jie su bananais, teleskopais, nelįsk B.“. Jis priėjęs prie tėvo bandė vesti namo, nes iš pakaušio bėgo kraujas. Tėvas buvo neblaivus, muistėsi, dar norėjo aiškinti su D. rėkavo „ateik čia“. Jis tėvui liepė eiti namo ir vedė. Tėvas skundėsi, kad skauda nugarą, trūksta oro ir sakė, kad jam sudavė iš kažko. D. rėkavo ir bėgo nuo tos vietos. Girdėjo kaip mama atėjusi rėkavo ant D. ką jis čia daro. D. mosikavo tuo raktu ir pabėgo į Bijūnų gatvės pusę. Jis parvedė tėvą į namus ir liepė kviesti greitąją. Neatsimena kaip grįžo J. ir A.. A. bėgo kraujas iš antakio. Tada pasigedo T.. Jis ir J. nubėgo prie D. namo. Gatvėje nieko nebuvo. Jis pažiūrėjo pro tvoros vartus, kurie buvo pilnai atidaryti. Pro juos pamatė kiemo gilumoje, prie namo T.. T. gulėjo susirietęs pagal pačią namo sieną ir jo galva buvo kruvina, o prie jo buvo kraujo klanas ant trinkelių. Jis T. pakėlė ir tada šis atsipeikėjo, tačiau sakė, kad nesupranta kas vyksta. Jis liepė T. eiti ir bandyt išgyventi. T. nuvedė į savo namo kiemą, kur pavėsinėje visi sėdėjo ir laukė greitosios. Greitoji išvežė tėvą, A. ir T. į ligoninę. Jis ir N. važiavo kartu su jais. Tėtis sakė, kad prie jo pribėgo su armatūra D. ir sudavė jam iš nugaros. Jis suprato iš jų pasakymo, kad tėtis su T. atėjo į D. kiemą į tą vietą iš kur mėtė plytas, kad pasikalbėti dėl to mėtymo, tačiau ten D. nematė. Jis sakė, kad tuo metu matomai, D. su tuo kitu vyru jų laukė kažkur pasislėpę ir jie gavo su T. smūgius iš nugaros. Kaip suprato T. ir tėtis nematė kas jiems sudavė, nes juos užpuolė iš pasalų. Neatsimena kuriuo metu, bet jis paėmė nuo D. kiemo gatvėje buvusį paspirtuką ir įmetė į griovį (duomenys neskelbtini). Įmetė tiesiog, nes buvo pykta. Po to grįžo iš ligonės visi, išskyrus T., kurį paguldė į ligoninę. Grįžus pavėsinėje kalbėjosi, kodėl D. taip elgėsi. Tada išgirdo iš jų, kad prieš tas muštynes į kiemą buvo atėjęs D. į pavėsinę, o A. jį išvarė. Matomai dėl to D. užpykęs pradėjo mėtyti plytas jiems į kiemą. Iš jų įvykio metu niekas jokių strypų, šautuvų neturėjo. Niekas nešaudė, nedaužė, nepliauškėjo, kad pagąsdinti D. ir tą vyrą. Vyrą matė pirmą kartą ir nežino kas jis toks. Jo nepažintų. Po to įvykio matė vaizdo įrašą, kurį padarė jo draugas M. B. ir filmavo iš savo namo, (duomenys neskelbtini), priešingoje pusėje nei D. namas. Modestas jam pats paskambino ir pasakė, kad išgirdęs gatvėje triukšmą, pradėjo filmuoti. Vaizdo įrašas pateiktas pareigūnams.(2 t., b. l. 31-33)

Liudytojas N. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta nukentėjusįjį T. S., jį samdė. Liudytojas yra kelininkas. T. S. jam statė ūkinį pastatą, ir pastatė pirmą aukštą. Jie buvo sudarę sutartį. Šis turėjo pastatyti ūkinį pastatą iki 2024 m. spalio 31 d., bet T. S. spėjo pastatyti pirmą aukštą ir darbai baigėsi, atliko tik pamatų rengimą, liudytojas šiam sumokėjo 7000 eurų. Liudytojas T. padėjo prilaikyti, dalyvavo savo statybose. Jokių kitų žmonių nebuvo. Likusių darbų T. S. nebeatliko dėl sveikatos sužalojimo, dėl ko jis buvo priverstas nutraukti sutartį, nes negalėjo laukti kelis metus. Likusius darbus atliko ne T. S.. Su T. S. buvo atsiskaityta grynais pinigais. Jis paslaugas pirko kaip fizinis asmuo, Saulius išrašė kvitą. Darbai dar vyksta. Dabar pastatytas karkasas, kurį statė kiti žmonės. Šiuo metu niekas nevyksta, nes liudytojui trūksta pinigų pabaigti. Karkasą statė Saulius. Ten karkasas nepilnas, be apšiltinimo. Sumokėjo už karkaso pastatymą 3000 eurų grynais, čia be medžiagų. Negali pateikti įrodymų, nes mokėjo grynais. Sauliaus pavardės neatsimena.

Liudytojas M. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis dirba Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio vyresniuoju tyrėju, reaguoja į įvykius ir pradeda ikiteisminius tyrimus, jeigu būna nustatyta nusikalstama veika. Jam B. pavardė girdėta, kiek pamena, Rožyne buvo įvykis. Liudytojui atrodo, kad tada sureagavo, kai iš ligoninės perdavė sužalojimus dėl kažkurio vieno asmens. Jis matė iškvietimo adresą, nuvyko ir kalbėjo su nukentėjusiaisiais, kuriems buvo nustatyti sužalojimai ligoninėje, ir jų giminėmis. Galimai kaimynai buvo įtariamieji. Liudytojas bendravo su vienu nukentėjusiuoju, jam buvo galva ir ranka sužalota, jis nenorėjo rašyti pareiškimo, o kitas, kur namuose su lūžusiu šonkauliu, buvo pavargęs, neaišku nuo ko ir nelabai bendravo. Su vienu galimu įtariamuoju dienos eigoje buvo bendrauta. Galimo įtariamojo būklės nepamena. Įtariamasis buvo nedidelis, apvalaus veido. Vienas nukentėjusiųjų nebendravo, nes buvo neblaivus, šis skambino kitam nukentėjusiajam dėl pareiškimo rašymo. Sakė nieko nebenori, bet vėliau kalbėjo. Nukentėjusysis subintuota ranka, tuo momentu parodymų nedavė ir sakė, kad susižalojo pats, ir sakė, kai pakalbės su pažįstamu, tada duos parodymus. Vėliau, kai pradėjo kalbėti su tuo, kur šonkauliai buvo lūžę, tada vėl susisiekė su tuo, kur galva buvo sužalota. Liudytojas nesuprato ir neatsimena tų aplinkybių, dėl ko visas tas įvykis įvyko. Liudytojas nurodė, kad apklausa su tuo žmogumi, kuriam lūžo šonkauliai, vyko šio miegamajame, kai šis gulėjo lovoje, kitų apklausų nepamena. Teko palaukti porą valandų, nes šis grįžęs po ligoninės išgėrė truputėlį, leido šiam pailsėti, nežino ar dėl alkoholio, ar dėl sužalojimų šiam reikėjo sustiprėti. Pirmasis nukentėjusysis nieko nepasakojo, todėl laukė kol sustiprės tas kitas. Liudytojas negalėjo atsakyti, ar buvo „body“ kamera įjungta. Ilgas įvykis, ištemptas, ir neaišku buvo, ką filmuoti, o ko ne, nes visą dieną su šiuo įvykiu dirbo. Liudytojas kalbėjo su vienu įtariamuoju, jo rūbai nebuvo sutepti, tiksliau neužfiksavo, kad būtų sutepti. Su šiuo buvo pas šį namuose, bet kaip su šiuo susisiekė, liudytojas nepamena. Šis bendravo geranoriškai. Galimo įtariamojo adreso nepamena, ten kaimynai buvo. Liudytojas buvo pas įtariamąjį namuose, matė šio kiemą, kuris buvo gražus, tvarkingas, nei kraujo nerado, nes būtų ekspertus kvietę, jeigu kraujo būtų radę. Įtariamojo kieme nieko įtartino nepastebėjo, nepamena tiksliai. Iš įtariamojo paėmė raktą ratams atsukti, batus lyg ir paėmė, o rūbų - nepamena. Sužalojimų liudytojas nematė. Bet jeigu šis kreipėsi į ligoninę, tai gal ir buvo. Nepamena, kad jų ekipažas nuvežė galimą įtariamąjį į ligoninę. Nukentėjusysis, kurio veidas ir ranka buvo sužaloti, gan normaliai bendravo, o asmuo, kuriam buvo lūžę šonkauliai, buvo pavargęs. Apklausiant jie orientavosi aplinkoje, bet pareigūnai po truputį viską aiškinosi, dėl ko tie sužalojimai, kad nustatyti įtariamuosius, ir kad patį faktą užfiksuotų. Liudytojas negalėjo pasakyti, kad nematė plytų pas įtariamąjį, nes nepamena, o nukentėjusiojo kieme lyg ir žmona rodė plytas. Įvykio vietoje dirbo dviese. Įvykio vietos apžiūros protokolą galėjo surašyti kolega. Su kolega visur kartu ėjo. Jeigu protokole užfiksuota apie darytas nuoplovas, tada liudytojas tai tvirtina. Jis su kolega įtariamojo neapklausinėjo, tik įteikė šaukimą.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra sujungtas gyvenamasis namas, tvora aptvertoje teritorijoje. Aplink gyvenamąjį namą išklotos pilkos spalvos trinkelės, bei apželdinta veja. Į gyvenamojo namo kiemą galima patekti pro (duomenys neskelbtini) įrengtus vartelius ir stumdomus vartus. Už minėtu vartų įrengtas įvažiavimas į vidinį namo kiemą kur yra įvykio vieta. Vidiniame namo kieme ūkinis pastatas sujungtas su gyvenamuoju namu. Ūkinio pastato žalios spalvos medinės durys. Įvykio vietoje nieko nerasta, nusikalstamos veikos pėdsakų nenustatyta (1 t., b. l. 25-30; 2 t., b. l. 73).

Iš papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) teritorija aptverta medine 1,6 m aukščio tvora. Tvoros vakarinėje dalyje yra varteliai per kuriuos galima patekti į teritorijos vidų. Nuo namo vakarinės sienos į vakarų pusę už 6,2 m ir nuo namo šiaurinės sienos į pietų pusę už 1,1m (nuo tvoros link gatvės pusės) yra sudėti akmenys ir ant vieno iš jų yra matomos rusvos spalvos dėmės, nuo kurių padaryta nuoplova. Per vartelius patenkame į (duomenys neskelbtini) teritorijos vidų. Teritorijos vakarinėje dalyje yra namas, kuris yra sujungtas su kita namo dalimi pietinėje pusėje ir nuo pietinės pusės sujungtas su rytinėje dalyje esančiu garažu. Tik įėjus per vartelius šiaurinėje dalyje yra trinkelėmis išklotas įvažiavimas iki garažo, kurs yra 9x6 m dydžio trinkelėmis išklota aikštelė. Ant aikštelės trinkelių šiaurės rytinėje dalyje 1,1m nuo garažo vakarinės sienos į vakarų pusę ir nuo šiaurinės tvoros dalies į pietų pusę už 1m., 0,5x2 m plote yra matoma keletas, smulkių, baltos spalvos nuotrupų, galimai baltos spalvos plytų dalelių. Tarp garažo šiaurinės sienos ir tvoros yra praėjimas į rytų pusę (praėjimas nuo garažo šiaurės vakarinio kampo iki garažo šiaurės rytinio kampo). Praėjimas prie šiaurės vakarinio kampo yra užstatytas dviem šiukšlių konteineriais. Patraukus konteinerius, patenkame į praėjimą, kurio rytinėje dalyje yra sudėtos baltos spalvos plytos, viena raudonos spalvos plyta, trinkelės ir plytelės, skardos lapai. Nuo (duomenys neskelbtini) garažo rytinės sienos į rytų pusė yra (duomenys neskelbtini) teritorija ir nuo tos pačios garažo sienos į rytų pusę už 5,5 m yra gyvenamasis namas. (duomenys neskelbtini) teritorijoje, 1,5 m nuo garažo rytinės sienos ((duomenys neskelbtini)) į rytų pusę ir nuo garažo šiaurinės sienos ((duomenys neskelbtini)) į šiaurės pusę už 0,5 m ant akmenimis gristo takelio yra viena trinkelės dalis ir viena plytelės dalis, kurios paimtos. Nuo (duomenys neskelbtini) namo šiaurinės vakarinio kampo į šiaurės pusę už 2 m yra šiltnamis, kurio pietinėje sienoje yra atidarytos durelės, o prie jų ant trinkelėmis iškloto takelio yra padėta viena trinkelė, kuri paimta. Nuo namo šiaurinės sienos į šiaurės pusę už 2 m yra medinė pavėsinė, nuo kurios į vakarų pusę už 0,3 m yra šiltnamis. Tarp šiltnamio ir pavėsinės, nuo namo į šiaurės pusę už 2,3 m yra padėta viena trinkelė, kuri paimta. Prie pavėsinės pietvakarinio kampo ant žolytės yra padėta viena trinkelė, kuri paimta. Pavėsinės stogo pietvakariniame kampe 2 m aukštyje, yra sudaužyta šiferinė stogo danga 18x30 cm plote. Pavėsinės pietinė siena yra iš medinių lentelių ir ant vienos iš jų (ant išorinės pavėsinės sienos) 1m aukštyje ir 0,2 m nuo vakarinio krašto yra mechaninis pažeidimas 3x2,5 cm dydžio, galimai nuo mestos trinkelės. Pavėsinės vakarinė siena yra uždengta plastikine banguota danga, kuri pietvakariniame kampe, apatinėje dalyje yra perplėšta 15x28 cm plote. Trinkelės perduotos saugoti Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpą (1 t., b. l. 31-50; 2 t., b. l. 73; 112).

Iš tyrėjos I. S. 2024-10-29 tarnybinio pranešimo matyti, kad peržiūrėjus 2024-06-27 Nr. (duomenys neskelbtini) papildomos įvykio vietos apžiūros foto lentelę matyti, kad (duomenys neskelbtini), kiemas išklotos trinkelėmis bei prie garažo pastato ir šalia (duomenys neskelbtini) namo teritorijos tvoros, yra sukrautos šių trinkelių ir baltų silikatinių plytų likučiai. Pagal paimtų iš (duomenys neskelbtini) namo teritorijos kiemo trinkelių ir baltų silikatinių plytų nuolaužų išvaizdą, galima spręsti, kad nuolaužos galimai yra iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo (2 t., b. l. 110).

Bendrojo pagalbos centras 2024-11-12 Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė garso įrašą (2 t., b.l. 71-73).

Iš apžiūrios protokolo matyti, kad 2024-06-24 02:59:11 val. moteris iš (duomenys neskelbtini) kviečia greitąją med. pagalbą ir praneša, kad kaimynas labai stipriai sužalojo vyrui galvą (duomenys neskelbtini), ir kaltininkas šalinasi. Garso fone girdisi pranešėjos šūksniai besišalinančiam asmeniu. Vėliau pranešėja nurodo, kad randasi (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 74-75).

Iš Bendrojo pagalbos centro gautas garso įrašas prie 2024-11-12 Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 8-10).

Iš Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad 2024-06-24 02:59:11 iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), moteris prisistačiusi kaimyne prašo kviesti medikų pagalbą 52 metų vyrui, kuriam kaimynas praskėlė galvą. Pranešėja kalbėdama su Bendrojo pagalbos centro darbuotoja šaukia plūsdamasi necenzūriniais žodžiais asmeniui D. nebėgti. Pranešėja prašo pareigūnų nekviesti (2 t., b. l. 8-10).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2024-06-24 A. R. pateikė tris vaizdo įrašus (2 t., b. l. 119-120; 73), kurie apžiūrėti ir aprašyti. Iš vaizdo įrašų apžiūros matyti, kad:

1) garso ir vaizdo įrašas įvardintas (duomenys neskelbtini) – trunka 0.37 min. Vaizdo įrašas tamsiu paros metu, kuriame matyti gatvės vaizdas ir šalia gatvės esantys privatūs namai; pagal bylos aplinkybes tai yra (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), kur veiksmas vyksta gatvėje, priešais namą Nr. (duomenys neskelbtini); gatvėje matyti nueinantys du vyrai, iš kurių vienas Nr. 1, pagal bylos aplinkybes yra B. R., vilkintis šviesios spalvos trumpomis rankovėmis marškinėliais, dėvintis juodos spalvos kelnėmis veda kitą (Nr. 2) vyrą, kuris dėvi tamsios spalvos džemperį, mūvi juodos spalvos bridžus; galimai iš jų kažkuris sako „einam namo tet, namo, namo…“. Galimai B. R. veda 03:06:16 val. Iš pietų pusė 03:06:47 val. iš kiemo išeina vienas asmuo; Jie eina (duomenys neskelbtini) į pietų pusę; tuo metu pro juos praeina trečias Nr. 3, kuris pagal bylos aplinkybes yra A. P., kuris vilki tamsios spalvos džemperį su gaubtu ir mūvi juodos spalvos kelnėmis, kuris nueina link namo Nr. (duomenys neskelbtini) tvoros. Tuo metu pasigirsta neaiškios kilmės duslus smūgis; Asmuo Nr. 3- A. P. grįžta bėgdamas atgal (duomenys neskelbtini) link nueinančių dviejų vyrų, tačiau tuo metu prie namo tvoros, galimai pro vartelius į gatvę išeina ketvirtas vyras, pagal bylos aplinkybes D. B., kuris vilki juodos spalvos trumpomis rankovėmis marškinėliais, juodos spalvos šortais, batai juodos spalvos su baltos spalvos padais; už D. B. matyti penktas vyras (Nr. 5), galimai V. S., kuris vilki tamsiu džemperiu ir mūvi kelnėmis, ir kuris įbėga pro vartelius į namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemą; Asmuo Nr. 3- A. P. prabėgdamas gatve puola D. B., kuriam rankomis smūgiuoja, apkabina D. B., abu stumdosi ir parverčia stovintį elektrinį paspirtuką; besigrumdami D. B. ir A. P. nugriūna ant žemės, po ko D. B. smūgiuoja automobilio raktu kryžiaus formos juodos spalvos raktu į A. P. pusę, tačiau nepataiko, o raktas atsitrenkia į šalia esantį akmenį; kažkuris iš jų sušunka „gaidy, tu blet…“; kitas asmuo šaukia „kviesk greitąją, J.“; gatvėje matyti link besigrumiančių ateinantis vyras Nr. 1 – B. R., dvi moterys, sako „kitas asmuo – „pizdik, nachui“; kitas asmuo – „metalinis strypas, …“; D. B. rankoje laikydamas raktą eina atbulas (duomenys neskelbtini) į šiaurės pusę, o link jo eina vyras Nr. 1-B. R., vyras Nr. 3 – A. P., ir dvi moterys; kažkuris vyras sako „dabar pize, piderastas“;

2) garso ir vaizdo įrašas įvardintas (duomenys neskelbtini) – trunka 0.28 min. (duomenys neskelbtini) nusisukęs nugara eina D. B. link kitų asmenų, esančių per atstumą nuo jo, iš kurių link D. B. eina moteris, pagal bylos aplinkybes yra J. K., šaukdama „kaip aš dabar pisiu žinok, aš tau žinok mentus iškviesiu“; šalia šios moters yra antra moteris vilkinti baltos spalvos džemperį, kuri galimai kviečia pagalbą ir sako „nuosavas namas“; prie šios moters vaikšto trys vyrai: vyras Nr. 1- B. R., galimai vyrai Nr.2- K. R., ir Nr. 3- A. P.; D. B. moteriai atsako „gerai, kvieskit, blet“; moteris sako „gerai tu …, tuoj nugesintas būsi“; D. B. apsisuka ir eina (duomenys neskelbtini) link šiaurės pusės mosteli ranka ir sako „...nachui“, po to pradeda bėgti, rankoje turi kryžiaus formos raktą; jam paskui eina moteris ir rėkia „gaidy tu kurva blet“, kita moteris šaukia „J.“; moteris einanti paskui D. B. šaukia „girdi D. blet, kur bėgi blet“; vyriškas balsas šaukia „J.“;

3) garso ir vaizdo įrašas įvardintas (duomenys neskelbtini) – trunka 0.51 min. (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), stovi moteris – J. K. ir žiūri į namo Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavimo ir vartų pusę; girdisi, galimai jos balsas, kuri sako „nesikelk T., nesikelk“; tuo metu iš namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemo, pro įvažiavimo vartus, į gatvę išeina du vyrai, iš kurių vienas Nr. 1 - B. R. veda kitą, kuris pagal bylos aplinkybes yra T. S., pastarojo visa galva kruvina; tuo metu J. K. sako „pize, T. koks sudaužytas“ ir visi trys nueina (duomenys neskelbtini) link pietų pusės (2 t., b. l. 121-123).

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2024-06-27 M. B. pateikė tris vaizdo įrašus (2 t., b. l. 125-127; 128), kurie apžiūrėti ir aprašyti. Iš vaizdo įrašų apžiūros matyti, kad:

1) garso ir vaizdo įrašas įvardintas (duomenys neskelbtini) - trunka 1.11 min. Vaizdo įrašas tamsiu paros metu, kuriame matyti gatvės vaizdas ir šalia gatvės esantys privatūs namai; pagal bylos aplinkybes tai yra (duomenys neskelbtini) dalis, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), kur veiksmas vyksta gatvėje, priešais namą Nr. (duomenys neskelbtini); gatvėje į pietų pusę matyti nueinantys du vyrai, iš kurių vienas Nr. 1, pagal bylos aplinkybes yra B. R., vilkintis šviesios spalvos trumpomis rankovėmis marškinėliais, dėvintis juodos spalvos kelnėmis veda kitą (Nr. 2) vyrą, kuris dėvi languotą tamsios spalvos su mėlyna spalvomis džemperį (marškinius), mūvi juodos spalvos bridžus; galimai iš jų kažkuris sako „einam namo tet, namo, namo…“. Galimai B. R. veda K. R. gatve į pietų pusę. (duomenys neskelbtini) į šiaurės pusę eina vyras, kuris pagal bylos aplinkybes yra A. P., kuris vilki chaki spalvos džemperį su gaubtu ir mūvi juodos spalvos kelnėmis, avi tamsios spalvos sportiniais batais su baltos spalvos padais „adidas“. Tuo metu pasigirsta neaiškios kilmės duslus smūgis; A. P. grįžta bėgdamas atgal (duomenys neskelbtini) į pietų pusę link nueinančių dviejų vyrų, tačiau tuo metu pro (duomenys neskelbtini) namo vartelius į gatvę išeina ketvirtas vyras, pagal bylos aplinkybes D. B., kuris vilki juodos spalvos džemperį, kurio priekyje matyti baltos spalvos užrašas ar ornamentas, mūvi juodos spalvos šortais, batai juodos spalvos su baltos spalvos padais; už D. B. matyti penktas vyras (Nr. 5), galimai V. S., kuris vilki tamsiu džemperiu ir mūvi kelnėmis; V. S. mosuoja į priešais jį esančius asmenis, iš kurių galimai yra J. K.. V. S. įbėga atgal pro vartelius į namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemą, o paskui jį eina, galimai J. K.; Tuo pačiu metu A. P. prabėgdamas gatve puola D. B., kuriam rankomis smūgiuoja, apkabina D. B., abu stumdosi ir parverčia stovintį elektrinį paspirtuką; besigrumdami D. B. ir A. P. nugriūna ant žemės, po ko D. B. smūgiuoja automobilio raktu kryžiaus formos juodos spalvos raktu į A. P. pusę, tačiau nepataiko, o raktas atsitrenkia į šalia esantį akmenį; kažkuris iš jų sušunka „gaidy, tu blet…“; kitas asmuo šaukia „kviesk greitąją, J.,...praskelta galva“; gatvėje matyti link besigrumiančių ateinantis vyras Nr. 1 – B. R., dvi moterys; „kitas asmuo – „pizdik, nachui“, „piderastas“, „metaliniais strypais,…“, „dabar tai pize, nachui“; D. B. rankoje laikydamas raktą eina atbulas (duomenys neskelbtini) į šiaurės pusę, o link jo eina vyras B. R., K. R., A. P., ir dvi moterys, iš kurių viena yra J. K.; B. R. bando sulaikyti K. R., tačiau pastarasis ištrunka ir visieina link D. B., pasigirsta keiksmažodžiai, bėga link D. B. šaukia „pizda nachui, ateik čia gaidy“, „pizda nachui, užmušiu nachui“,„ką tu nachui gaidy, kur tu eina blet“, „mama, kviesk greitąją“;

2) garso ir vaizdo įrašas įvardintas (duomenys neskelbtini) – trunka 0.28 min., ir 3) garso ir vaizdo įrašas įvardintas (duomenys neskelbtini) – trunka 0.51 min., yra analogiški vaizdo įrašams, kurie pateikti liudytojos A. R. (2 t., b. l. 129-130).

Iš tyrėjo G. B. 2024-11-08 tarnybinio pranešimo matyti, kad M. B. pateikė vaizdo ir garso įrašus, kuriuose užfiksuotos įvykio aplinkybės ir daugiau nieko nematė ir negirdėjo (2 t., b. l. 48).

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2024-06-27 A. S. pateikė vaizdo įrašus (2 t., b. l. 138-140; 141).

Iš tyrėjos I. S. 2024-10-15 tarnybinio pranešimo 2024-10-15 Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2024-06-27 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo metu A. S. pateikti devyni vaizdo ir garso įrašai yra iš (duomenys neskelbtini), kuriuose matyti nespalvotas vaizdas, nedidelė (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašai yra 2024-06-24 nuo 02:58:14 val. iki 03:00:17 val., tai yra po įvykusių muštynių. Juose matyti kaip B. R., K. R., A. P., J. K. gatvėje vaikosi D. B., asmenys plūstasi necenzūriniais žodžiais. Netikslinga atlikti vaizdo ir garso įrašų apžiūrą, kadangi juose papildomos informacijos tyrimui nėra, o ikiteisminio tyrimo metu yra apžiūrėti kiti vaizdo įrašai (2 t., b. l. 142).

Iš tyrėjo G. B. 2024-07-03 tarnybinio pranešimo 2024-07-03 Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pateikti du vaizdo įrašai iš (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 132; 134), kurie apžiūrėti ir aprašyti. Iš vaizdo įrašų apžiūros matyti, kad:

1) vaizdo įrašas įvardintas (duomenys neskelbtini) – trunka 3.29.18 val. min. Vaizdo įrašas yra 2024-06-24 nuo 02:00:00 val. iki 02:33:54 val. tamsiu paros metu, kuriame matyti gatvės vaizdas ir šalia gatvės esantys privatūs namai; pagal bylos aplinkybes tai yra (duomenys neskelbtini) dalis, per keturias namų valdas nuo namo Nr. (duomenys neskelbtini) į šiaurės pusę; vaizdas iš priešingos gatvės pusės nei namas Nr. (duomenys neskelbtini); Namas Nr. (duomenys neskelbtini) matyti dalinai, iš šiaurės pusės, matyti tik namo šiaurinė siena ir įvažiavimo vartų dalis; 02:12:49 val. iš namo kiemo, pro atidarytus įvažiavimo vartus išbėga asmuo, kurio identifikuoti nėra galimybės, ir kuris nubėga gatve į pietų pusę;

2) vaizdo įrašas įvardintas (duomenys neskelbtini) - trunka 46:03 min; Vaizdo įrašas yra 2024-06-24 nuo 02:33:55 val. iki 03:19:59 val.;

02:40:28 val. iš pietų pusės į namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemą, pro atidarytus vartus ateina du asmenys, kurių matyti tik siluetai, kurie nueina pagal namo šiaurinę sieną;

02:51:22 02:51:56 val. kažkoks judesys prie kiemo vartelių;

02:58:15 val. pro vartelius įeina ir pagal šiaurinė namo sieną praeina asmuo;

02:58:43 val. iš kiemo pro vartus išbėga asmuo ir nubėga į pietų pusę;

02:59:01 val. į kiemą pro vartus ateina asmuo ir eina pagal šiaurinė namo sieną; apsirengęs tamsiais drabužiais, ilgomis kelnėmis;

02:59:30 val. iš gatvės pietų pusės prie vartų prieina šviesios spalvos drabužiu vilkintis asmuo ir vėl grįžta atgal į gatvės pietų pusę;

02:59:40 val. iš gatvės pietų pusės, prie vartų augančios eglės nugriūna asmuo, galimai vyksta grumtynės, atsistoja;

03:00:04 val. iš gatvės pietų pusės į šiaurę atbulas eina asmuo, pagal bylos aplinkybes - D. B., kuris pradeda bėgti, o jį vejasi trys vyrai, iš kurių vienas vilkintis šviesios spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, mūvintis tamsios spalvos kelnes, galimai B. R.; antras vilkintis šviesesnės spalvos džemperį ir mūvintis ilgas tamsias kelnes, galimai A. P., trečias vilkintis tamsios spalvos džemperį ir mūvintis tamsios spalvos bridžus, galimai K. R.; kiek pabėgę vyrai grįžta į pietų pusę;

03:00:44 val. greitu žingsniu iš šiaurės pusės (duomenys neskelbtini) grįžta D. B., nešantis rankoje kryžiaus formos automobilio ratų raktą; D. B. vilki tamsios spalvos džemperį su gaubtu, su baltos spalvos užrašu ar ornamentu priekyje, mūvi tamsios spalvos bridžus, avi tamsios spalvos batais su šviesios spalvos padais; su juodos spalvos kepuryte ant galvos;

03:01:40 val. D. B. bėga (duomenys neskelbtini) į šiaurės pusę;

03:06:16 val. iš pietų pusės (duomenys neskelbtini) į namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemą pro vartus įbėga du asmenys, vienas iš jų galimai B. R.;

03:06:47 val. iš kiemo išeina vienas asmuo;

03:06:55 val. iš kiemo išeina du asmenys, galimai vienas veda kitą; visi nueina (duomenys neskelbtini) į pietų pusę (2 t., b. l. 135-136).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2024-06-24 K. R. pateikė languotus marškinius, kurie apžiūrėti ir perduoti saugoti Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpą (2 t., b. l. 144-145; 157).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad K. R. pateikti ilgomis rankovėmis languoti tamsiai mėlynos, juodos, pilkos ir baltos spalvų marškiniai, ant kurių apykaklės, nugaros pusėje yra rudos spalvos dėmės, panašios į kraują (2 t., b. l. 149-155; 73).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė 2024-06-24 pateikė nukentėjusiojo T. S. drabužius ir avalynę: mėlynos spalvos džinsus, juodos spalvos striukę „Calvin Klein“, juodos spalvos džemperį „Levis“, sportinius batus Nike“, kojines, kurie apžiūrėti ir perduoti saugoti Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpą (2 t., b. l. 158-159; 190).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad ant T. S. mėlynos spalvos džinsų, juodos spalvos striukės „Calvin Klein“, juodos spalvos džemperio „Levis“, sportinių batų Nike“, daugelyje vietų yra rudos spalvos dėmės, panašios į kraują (2 t., b. l. 163-188; 73).

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2024-06-27 įtariamasis V. S. pateikė savo drabužius ir avalynę: tamsiai žalios spalvos džemperį su gaubtu, su užrašu „EA7 EMPORIO ARMANI“, tamsiai mėlynos spalvos sportines kelnes UMBRA, juodos spalvos gumines šlepetes CALVIN KLEIN, kurie apžiūrėti ir perduoti saugoti Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpą (2 t., b. l. 191-192; 3 t., b. l. 11).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad ant įtariamojo V. S. tamsiai žalios spalvos džemperio su gaubtu, su užrašu „EA7 EMPORIO ARMANI“, tamsiai mėlynos spalvos sportinių kelnių UMBRA, juodos spalvos guminių šlepečių CALVIN KLEIN, dėmių, panašios į kraują, nepastebėta (3 t., b. l. 3-9; 2 t., b. l. 73).

Poėmio metu 2024-06-24 pas įtariamąjį D. B. paimti juodos spalvos trumpomis rankovėmis marškinėliai, pilkos spalvos džinsiniai šortai, pilkos spalvos sportiniai bateliai „Adidas“, kryžiaus formos juodos spalvos automobilio raktas, kurie apžiūrėti ir perduoti saugoti Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpą (3 t., b. l. 12-20; 27; 42).

Iš įtariamojo D. B. drabužių ir avalynės apžiūros protokolo matyti, kad ant pilkos spalvos džinsinių šortų, sportinių batelių „Adidas“, juodos spalvos trumpomis rankovėmis marškinėlių yra rudos spalvos dėmės, panašios į kraują (3 t., b. l. 30-40; 2 t., b. l. 73).

Iš apžiūros protokolo mobiliojo telefono „Samsung Galaxy M34 5G 128GB“ pateikto prie 2024-07-17 liudytojo T. S. apklausos, matyti, kad telefono viršutiniame dešiniame ekrano kampe yra įskilęs ekranas. Įskilimo yra nemažiau kaip aštuonios linijos, einančios nuo telefono krašto į ekrano vidurį (3 t., b. l. 43-46; 47; 2 t., b. l. 73).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad: 1. Ant K. R. languotų marškinių (1 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gautas DNR profilis sutampa su K. R. DNR profiliu su 99,999999999999998% tikimybe. 2. Ant D. B. sportinių batų (2,3 mėg.) rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą gautas vieno asmens DNR profilis, kuris sutampa su D. B. DNR profiliu su 99,99999999999996% tikimybe. 3. Ant kryžiaus formos automobilio ratų rakto (5 mėg.), nuoplovoje nuo akmens (6 mėg.) rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, DNR profilio tinkamo vertinimui negauta. 4. Ant D. B. džinsinių šortų, marškinėlių dėmių ir sutapimų, tinkančių kraujo tyrimui, nerasta (3 t., b. l. 123-135).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad: 1. V. S. nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs muštinėmis žaizdomis kairėje kaktinėje - momeninėje srityje ir dešinėje pakaušinėje srityje, odos nubrozdinimais kaktinėje srityje, dešinio kaktikaulio įspaustiniu lūžiu, krūtinės ląstos sumušimas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis ir odos nubrozdinimais šioje srityje, dešinės pusės 10-o šonkaulio lūžiu, lydimu oro-skysčio susikaupimo krūtinės ląstos ertmėje, bei poodinė kraujosruva kairio klubakaulio didžiojo sparno projekcijoje, odos nubrozdinimai nugaros srityje, abiejų klubakaulių didžiųjų sparnų projekcijoje, dešinėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais (bukabriauniais) daiktais, galimai tokiais suduodant, ar panašiai, mažiausiai 10 trauminių poveikių pasekoje. 2. Dėl nustatyto dešinio kaktikaulio įspaustinio lūžio remiantis S.S.M.N.Tp. 6.6.1. T. S. sveikata sutrikdyta sunkiai. 3. Tikimybė, kad T. S. galėjo susižaloti pats griūdamas atmestina, tam prieštarauja sužalojimų pobūdis ir lokalizacija visumoje. 4. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms, nėra. 5. Tikėtina, kad užduotyje nurodyto įvykio metu T. S. galėjo būti sukeltus fizinis skausmas (3 t., b. l. 77-78).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad: 1. T. S. nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs muštinėmis žaizdomis kairėje - momeninėje srityje ir dešinėje pakaušinėje srityje, odos nubrozdinimais kaktinėje srityje, dešinio kaktikaulio įspaustiniu lūžiu. Sužalojimai padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais. Dėl kaktikaulio įspaustinio lūžio, remiantis S.S/M.N.T.p. 6.6.l. T. S. sveikata sutrikdyta sunkiai. Dėl galvos sumušimo, pasireiškusio muštinėmis žaizdomis kairėje kaktinėje - momeninėje srityje ir dešinėje pakaušinėje srityje, odos nubrozdinimais kaktinėje srityje, T. S. sveikata sutrikdyta nežymiai. 2. Negalima atmesti galimybės, kad muštinės žaizdos kairėje kaktinėje — momeninėje srityje ir dešinėje pakaušinėje srityje, odos nubrozdinimai kaktinėje srityje ir įspaustinis kaktikaulio lūžis galėjo būti padaryti tiek suduodant „kryžiaus formos automobilio raktu, tiek įspiriant, tiek po suduotų smūgių kritus“ ant kieto buko (bukabriaunio) paviršiaus, tam sužalojimų pobūdis ir lokalizacija neprieštarauja. 3. Dėl nustatyto krūtinės ląstos sumušimo, pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis ir odos nubrozdinimais šioje srityje, T. S. sveikata sutrikdyta nežymiai; dėl dešinės pusės 10-o šonkaulio lūžio, lydimo oro-skysčio susikaupimo krūtinės ląstos ertmėje, T. S. sveikata sutrikdyta nesunkiai, ilgiau nei 10 d. laikotarpiui; dėl poodinės kraujosruvos kairio jo sparno projekcijoje, odos nubrozdinimų nugaros srityje, abiejų klubakaulių didžiųjų sparnų projekcijoje, dešinėje šlaunyje, T. S. sveikata sutrikdyta nežymiai. 4. T. S. nustatyti sužalojimai krūtinės ląstos srityje (poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai, dešinės pusės 10-o šonkaulio lūžis), bei poodinė kraujosruva kairio klubakaulio didžiojo sparno projekcijoje, odos nubrozdinimai nugaros srityje, abiejų klubakaulių didžiųjų sparnų projekcijoje, dešinėje šlaunyje, galėjo būti padaryti tiek „kryžiaus formos automobilinių raktu, tiek spardant, ar nugriuvus po suduotų smūgių“. Tam sužalojimų pobūdis ir lokalizacija neprieštarauja (3 t., b. l. 82).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad: K. R. nustatyta muštinė žaizda pakaušyje, odos nubrozdinimai kaktoje, nugaroje, dešinėje alkūnėje, poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje, kairiame dilbyje, kairio VI šonkaulio lūžis, padaryta kietais bukais daiktais (paviršiais), 9 trauminiais poveikiais, galimai nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Nustatytas kairio VI šonkaulio lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Odos nubrozdinimai nugaroje, dešinėje alkūnėje, pagal pobūdį ir lokalizaciją, galėjo būti padaryti nugriuvus. Sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą (3 t., b. l. 64-65).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad: A. P. nustatyta muštinė žaizda ir odos nubrozdinimas kaktoje, odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje, poodinė kraujosruva dešinės pėdos 1-o piršto srityje. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam įvykio laikui, nėra. Sužalojimai padaryti kietu buku (bukabriauniu) daiktu, galimai suduodant kumščiu, kryžminiu raktu, ar panašiai. Sužalojimai susiformavo mažiausiai 4 trauminiais poveikiais. A. P. nustatyti sužalojimai padaryti neužilgo vienas paskui kitą, galimai užduotyje nurodyto įvykio metu. Dėl nustatytų sužalojimai A. P. sveikata sutrikdyta nežymiai (3 t., b. l. 91-92).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad: V. S. padaryta poodinė kraujosruva kairiame žaste, kairiame dilbyje, odos nubrozdinimas kairio dilbio apatiniame gale, paveikus kietais bukais daiktais, 3 trauminiais poveikiais, prieš 2-5 dienas iki apžiūros. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją, identifikuoti žalojusį daiktą(-us), nėra galimybės. Sužalojimai galėjo būti padaryti nuo suduotų smūgių kumščiais, strypu, pagaliu, ar kitokiu įrankiu (-iais). Sužalojimai pagal lokalizaciją nėra būdingi padarymui suduodant smūgius kitam asmeniui. 3. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienu metu ar neužilgo vienas po kito. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (3 t., b. l. 105).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad: VšĮ Respublikonėje Panevėžio ligoninėje medicininė apžiūra atlikta 2024-06-24 16.44 val. Pateiktuose med. dokumentuose išoriniai sužalojimai neaprašyti, todėl D. B. sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas. D. B. nustatytas nosikaulių distalinio galo lūžis yra senas, dalinai sugijęs ir galėjo būti padarytas prieš maždaug dvi savaites laiko. Pristatymo į ligoninę metu D. B. nustatyta 0,21 promilė etilo alkoholio (3 t., b. l. 111-112).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pateiktuose medicininiuose dokumentuose išoriniai sužalojimai neaprašyti, todėl D. B. sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas. Jam nustatytas nosikaulių distalinio galo lūžis yra senas, dalinai sugijęs ir galėjo būti padarytas prieš maždaug dvi savaites laiko. Pristatymo į ligoninę metu D. B. nustatyta 0,21 promilė etilo alkoholio (3 t., b. l. 111-112).

Ekspertas G. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dirba Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje. Kaltinamųjų nepažįsta. Pirmininkaujančiajai pagarsinus specialisto išvadas (3 t., b. l. 111-112), ekspertas nurodė, kad išvadą teikė iš medicininių dokumentų, paties žmogaus nematė, duomenys buvo pakankami, šią išvadą tvirtina. Kraujosruvos susiformuoja greit. Asmuo apžiūrėtas gerokai po įvykio, naktį viskas vyko, o jis apžiūrėtas 16 val., todėl kraujosruvos ir nubrozdinimai turėjo būti matomi, bet jie nebuvo aprašyti. Buvo pateikta kompiuterinio tomografinio tyrimo diskelis ir jame dėl įvertinimo ar yra lūžis ir koks jis, eksperto iniciatyva buvo nusiųsta į Vilnių teismo radiologo tyrimui, tai kompetentingas teismo radiologas pateikė tokią išvadą, kad yra lūžis nosies kaulo gale, bet pagal požymius tas lūžis nėra šviežias ir neatitinka įvykio laikotarpiui, nes ir gijimo požymiai susidarę. Radiologas pasisakė, kad galimai prieš dvi savaites laiko galėjo būti įvykęs. Neatsižvelgta į tai nustatant sveikatos sutrikdymo mastą. Kad nėra šviežias lūžis, kompiuteriniame tomografiniame tyrime yra nustatyti požymiai ir radiologo nustatyta, kad lūžio linija dalinai diferencijuojasi, kraštai apvalūs, aiškios lūžio linijos neišsiskiria, tai yra prasidėjęs tų lūžgalių gijimo procesas. Skaičiuojama dvi savaitės nuo tyrimo padarymo, kompiuterinis tomografinis tyrimas atliktas birželio 24 d., kai atvyko į gydymo įstaigą. Medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad galvos smegenų kompiuteriniame tyrime be trauminių pakitimų. Ekspertui tyrimui buvo pateiktas kompiuterinio tyrimo diskelis. Ekspertas to diskelio netyrinėjo, nusiuntė ištyrimui teismo radiologui, kuris rašo, kad 2024 m. birželio 24 d. darytas tyrimas ašinėje plokštumoje, tai ekspertas netikėti negali, kad daryta 2024 m. birželio 24 d. Jeigu plyšo nosies ertmėje gleivinė, tai turėtų bėgti kraujas, bet jeigu nosies lūžis yra vidinis ir žaizdų nėra, tuomet kraujas nebėgs.

Įrodymų vertinimas, veiksmų kvalifikavimas

Kaltinamiesiems D. B. ir V. S. inkriminuojama BK 187 straipsnio 3 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Gi pagal BK 190 straipsnio 1 dalį nedidelės vertės turtas yra, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Šioje byloje abu kaltinamieji kaltinami bendrais veiksmais, mėtydami plytas, trinkeles į gyvenamojo namo kiemą, tyčia sugadinę svetimą, K. R. priklausantį bendros 322 eurų vertės turtą: lauko pavėsinę, namo sieną.

Kaltinamajam D. B. be kita ko inkriminuojama BK 135 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas, o BK 140 straipsnio 1 dalis – tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šioje byloje kaltinamasis D. B. kaltinamas tyčia sunkiai sutrikdęs T. S. sveikatą bei nežymiai sutrikdęs A. P. sveikatą.

Kaltinamajam V. S. inkriminuojama BK 138 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šioje byloje kaltinamasis V. S. kaltinamas tyčia nesunkiai sutrikdęs K. R. sveikatą.

Kaltinamieji D. B. ir V. S. kaltės dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų nepripažino, neigė tyčia sugadinę svetimą turtą, tyčia smurtavę prieš nukentėjusiuosius ir taip sutrikdę pastarųjų sveikatą, pateikė savo įvykių versijas, pagal kurias jie aktyvių puolamųjų smurtinių veiksmų nukentėjusiųjų atžvilgiu neatlikę ir tik nuo pastarųjų gynęsi.

Sutinkamai su kaltinamojo D. B. parodymais, jis prieš kaltinimuose nurodytus įvykius, nakties metu grįžęs į namus ir pamatęs, kad pas kaimynus, kur gyveno ir jo krikšto mama, vyksta pasisėdėjimas, nuėjo pas juos, kur jam pasisveikinus ten buvęs kaimynas K. R. ir A. P. nieko nesakę paeiliui vienas po kito sudavė jam po smūgį į nosį, po ko jam pradėjo bėgti kraujas ir jis pasišalino į savo namus, kur apsivalė kraują ir pakalbėjęs telefonu su V. S. paspirtuku nuvažiavo pas šį į namus, paskui jie kartu šnekėdami parėjo iki jo namų, kur jiems būnant kieme iš tų pačių kaimynų, pas kuriuos jis prieš tai buvo nuėjęs, kiemo pasigirdo rėkavimai apie jo-D. B. pridaužymą, užmušimą, o jam pasakius, kad jis parašys pareiškimą, kažkas iš kaimynų kiemo metė į jį plytą, sumuštinius, jis atgal permetė gal tris plytas, tada išgirdo rėkiant apie apsupimą ir užmušimą, po to pamatė nuo gatvės atbėgant būrelį asmenų, vienas atbėgo pro tvoros pralipimą, jis čiupo pirmą pasitaikiusį daiktą (pagal bylos duomenis – automobilinį raktą), kurį kažkas iš atbėgusių paėmė iš jo, visi atbėgę vyrai jam smūgiavo į galvą, jis pats niekam nesudavė ir su raktu neatliko jokių veiksmų, stengėsi tik pabėgti, jis pargriuvo ir matė, kad atbėgusieji tarpusavyje mušėsi, jam pasitraukus atgal, greičiausiai A. P. metė į jį raktą, kurį jis paėmęs modamas sakė visiems eiti iš jo kiemo, tada A. P. trenkė jam į galvą, po ko jis paėmęs paspirtuką bandė važiuoti, bet jį A. P. nubloškė, jie pasivoliojo ant akmenų, bet A. P. jis nesudavė jokio smūgio, po ko jis pabėgo. Pasak kaltinamojo D. B., V. S. plytų nemėtė ir jokių veiksmų nedarė, jis pats taip pat prie nukentėjusiesiems nustatytų sužalojimų padarymo neprisidėjo, jam nebuvo įmanoma sužaloti tų asmenų, šiems nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti tuo momentu, kai jie tarpusavyje mušėsi.

Kaltinamojo V. S. teigimu, jam paskambinęs D. B. pasakė, kad jį pas krikšto mamą kieme sumušė, dėl ko jis pasiūlė D. ateiti pas jį, šiam atėjus jis matė, kad D. B. buvo kruvinas, nosis ištinusi, šiam buvo negera, tad jis palydėjo draugą iki namų, kur būnant kieme išgirdo rėkavimus iš kaimynų pusės apie D. B. sumušimą ir kad šį reikia išvis užmušti, tada D. surėkus, jog jis rašys pareiškimą, kažkas iš kaimynų metė plytas ar akmenis, lyg ir sumuštinius, matė, jog D. vieną plytą metė atgal, paskui jie su D. išgirdo kažką sakant: „apsupkim kiemą“ ir gal per minutę jie atsidūrė kieme. V. S. teigimu, jam buvo šokas ir jis nematė, kur buvo D., jis matė atbėgant žmogų, kuris bandė jam trenkti, bet jam pasitraukus kliuvo kažkam kitam, kažkas atsitrenkė į sieną ir sakė: „K.riau, ką darai, čia aš“, jam kažkas trenkė iš kažkokio daikto, jis užsidengė ranka, suklupo, atsistojęs bandė atsiplėšti, susikibę besistumdydami ėjo link gatvės, tad vyras užkliuvęs už akmenų nugriuvo, o jis stengėsi pabėgti į gatvę, bet jį vijo atgal, jis girdėjo du šūvius. V. S. nematė, kad D. turėtų kažkokį įrankį. Pasak kaltinamojo V. S., jis kontaktą turėjo su vienu žmogumi, pats jis smūgių niekam nesudavė, jokių lazdų jis neturėjo, jis tik bandė atstumti, jis nei vieno nesužalojo, mano, jog nukentėjusieji patys girti būdami kažkur griuvo ar vienas kitam trenkė.

Teismas gi tokius kaltinamųjų parodymus pateikiant savo įvykių versijas bei teigiant apie aktyvių tyčinių puolamųjų smurtinių veiksmų nukentėjusiųjų atžvilgiu neatlikimą, taipogi kiekvienam neigiant savo kaltę dėl kiekvienam inkriminuotų smurtinių nusikalstamų veiksmų bei D. B. taipogi neigiant ir tyčinį svetimo turto sugadinimą, juos vertinant visų byloje surinktų įrodymų kontekste, vertina kritiškai, kaip pasirinktą kaltinamųjų gynybos poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti.

Teismas pastebi, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina ir nėra ginčo, kad kaltinimuose nurodytų įvykių metu nukentėjusieji K. R., T. S. ir A. P. buvo neblaivūs. Tačiau be kaltinamųjų subjektyvių parodymų, jokie kiti įrodymai nepatvirtina, kad minėti nukentėjusieji kaltinimuose nurodytų įvykių metu dėl neblaivumo griuvinėjo, nesiorientavo ir neadekvačiai elgėsi aplinkoje, kad prieš kaltinime nurodytus įvykius K. R. ir A. P. smurtavo prieš D. B., kad jie vėliau rėkavo apie D. B. sumušimą ir kad šį reikia išvis užmušti, pirmi ėmė mėtyti plytas į D. B. kiemą bei vėliau į pastarąjį kiemą atėję puolė ant kaltinamųjų bei smurtavo ne tik tarpusavyje mušdamiesi, bet ir prieš kaltinamuosius.

Visi trys nukentėjusieji K. R., T. S. ir A. P. parodė, kad jiems vakarojant K. R. namo kieme esančioje pavėsinėje, nakties metu nekviestas atėjo D. B., kuris elgėsi neadekvačiai, todėl norėdami, jog šis pasišalintų iš tos vietos, K. R. ir A. P. pavedė šį į šoną, sakydami, jog šis išeitų, jokių smūgių D. B. jie nesudavė, po ko netrukus vėl atėjęs prie pavėsinės D. B. piktai pasakė, jog jų veidus atsimins ir išėjo. Pasak nukentėjusiųjų, D. B. atėjus į K. R. kiemą, prieš šį niekas nesmurtavo. Tokias nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes patvirtina ir liudytojų J. K., D. D., N. G., A. R. parodymai.

Tiek nukentėjusieji, tiek liudytojai parodė iki kaltinime nurodytų įvykių konfliktų bei piktumų su kaltinamuoju D. B. neturėję, kas neprieštarauja ir pastarojo kaltinamojo parodymams, tad motyvų, kodėl visi minėti nukentėjusieji bei liudytojai galėtų apkalbėti D. B., teismas nenustatė. Beje, tokių motyvų nenurodė ir kaltinamasis D. B. ir jo gynėja. Taigi, netikėti nukentėjusiųjų parodymais, kurie atitinka ir išvardintų liudytojų parodymus, pagrindo nėra.

Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis K. R. pažymėjo, kad į pavėsinę D. B. atėjo išverstomis akimis, neaišku ko buvo pavartojęs, šio elgesys buvo neadekvatus, lindo, stūmė nukentėjusįjį nuo suolo, norėjo prisėsti. Nukentėjusysis A. P. taipogi nurodė, jog atėjęs D. B. buvo „naglas“, agresyvus ir išpūstomis akimis, tačiau alkoholio kvapas nebuvo juntamas, šis norėjo sėsti prie K., bet buvo paprašytas išeiti, tačiau D. B. netrukus sugrįžus, šis pasakė, kad atsimins. Pasak nukentėjusiojo T. S., nakties metu prie pavėsinės iš kažkur atėjo D., kurį K. su A. išvedė, nes pats D. nenorėjo išeiti, buvo agresyvus, D. išvedus šis vėl atsirado, tada pasakė, kad „įsimins tas rožas“ ir išėjo.

Iš esmės tapačias, nukentėjusiųjų parodymams neprieštaraujančias aplinkybes nurodė ir liudytojai. Liudytoja A. R. parodė, kad naktį pas juos į kiemą atėjo D., kuris nei pasisveikino, vertė viską nuo stalo, jo akys buvo išpūstos, D. sakė jam eiti iš ten, tada A. ir K. palydėjo D. į tą pačią pusę, iš kur šis atėjo, bet D. vėl grįžo ir pasakęs, kad „nori įsiminti visas rožas“, išėjo. Pasak liudytojos J. K., nakties metu atėjo D. B., jo akys buvo išpūstos, todėl liudytoja mano, kad jis buvo neblaivus, jis net nepasisveikino, ji matė, kad D. buvo agresyviai pasilenkęs prie K., K. atsistojo ir rankomis pastūmė D., bet šis nenugriuvo, K. sakė, kad D. eitų iš čia, dar priėjo A., jie nuėjo šiek tiek nuo pavėsinės ir greit į pavėsinę grįžo K. ir A. be D.. Liudytoja J. K. pabrėžė, jog sėdėjo nugara nusisukus, tad nematė, kas vyko jai už nugaros. Liudytoja D. D. parodė, kad po vidurnakčio per tvorą perlipęs į pavėsinę atėjo nekviestas D., jis ėjo link stalo, lindo į pavėsinę, K. gal nenorėjo, kad D. čia būtų ir šį šiek tiek atstūmė, kad D. nesėstų, A. taip pat rankomis atstūmė, kad D. eitų tolyn, su ranka traukė šį iš pavėsinės, po ko D. išėjo per tvorą atgal. Ši liudytoja nematė, kad daugiau kažkokie veiksmai prieš D. būtų atliekami, tik išeinant D. sakė, kad įsimins ir tuos žodžius pasakė griežtai. Liudytoja N. G. parodė, kad naktį į pavėsinę atėjo D., jis buvo neadekvatus, agresyvus, brovėsi ir norėjo atsisėsti, bet jam neleido, kadangi jis buvo nepageidaujamas, jam buvo pasakyta, kad šis išeitų, liudytoja nežino, ar D. išėjo savo noru, ji nematė, kaip jis išėjo, D. tik išeidamas griežtu tonu pasakė, kad visus prisimins, su ranka parodė į visus, liudytoja nematė, ar D. atžvilgiu buvo atliekami smurtiniai veiksmai.

Aukščiau paminėtų nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai, kurie esminėse aplinkybėse sutampa, liudija apie sekančias, teismui abejonių nekeliančias buvusias aplinkybes – kad kaltinamasis D. B. nakties metu pas kaimynus į pavėsinę atėjo nekviestas, elgėsi neadekvačiai, ten buvo nepageidaujamas, tad jam pasiūlyta išeiti, ko jis nenorėjo, jį reikėjo traukti iš pavėsinės, palydėti nuo jos, ir tai D. B. nepatiko, ką rodo jo sugrįžimas prie pavėsinės ir pasakymas piktai ten buvusiems, kad juos visus jis nori įsidėmėti. Pabrėžtina ir tai, jog niekas iš nukentėjusiųjų bei liudytojų neparodė matęs kaltinamojo D. B. nurodytų dviejų smūgių jam į nosį bei sužalojimus ar kraują pas jį veide.

Kaltinamojo D. B. teiginius dėl jo nurodomų kaip gautų dviejų smūgių į nosį paneigia ir specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kur nurodyta, jog pateiktuose medicininiuose dokumentuose išoriniai sužalojimai neaprašyti, todėl D. B. sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas, jam nustatytas nosikaulių distalinio galo lūžis yra senas, dalinai sugijęs ir galėjo būti padarytas prieš maždaug dvi savaites laiko. Pastarąją išvadą teisme patvirtino ją surašęs ekspertas G. S., kuris pažymėjo, jog duomenys buvo pakankami, jam pateiktuose dokumentuose sužalojimų nebuvo aprašyta, asmuo buvo apžiūrėtas gerokai po įvykio, naktį viskas vyko, o jis apžiūrėtas 16 val., todėl kraujosruvos ir nubrozdinimai turėjo būti matomi, bet jie nebuvo aprašyti; buvo pateikta kompiuterinio tomografinio tyrimo diskelis ir jame dėl įvertinimo ar yra lūžis ir koks jis, eksperto iniciatyva buvo nusiųsta į Vilnių teismo radiologo tyrimui, tai kompetentingas teismo radiologas pateikė tokią išvadą, kad yra lūžis nosies kaulo gale, bet pagal požymius tas lūžis nėra šviežias ir neatitinka įvykio laikotarpiui, nes ir gijimo požymiai susidarę. Netikėti minėta specialisto išvada ar abejoti ją surašiusio eksperto kompetencija, teismas pagrindo neturi. Gi kito kaltinamojo V. S. parodymai apie matytą sužalotą D. B. nosį, kuomet šis atvažiavo pas jį į namus, atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą, vertintini kritiškai, kaip subjektyvūs, pastarajam antrinant draugo parodymams ir taip siekiant pateisinti savo bei D. B. vėliau atliktus, kaltinimuose dėl smurto vartojimo nurodytus veiksmus.

Toliau pastebėtina, kad tiek nukentėjusieji K. R., T. S. ir A. P., tiek liudytojos J. K., D. D., N. G. iš esmės vienodai parodė, kad po D. apsilankymo jiems visiems toliau sėdint pavėsinėje, jie išgirdo triukšmą ir pamatė, kad iš D. namo kiemo pusės iš už tvoros į pavėsinę, kur jie visi sėdėjo, ir į namą mėtomos plytos ar akmenys. Tokie paminėtų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai atitinka apžiūros protokolo duomenis, kur fiksuota, jog pas D. B. prie namo lauke rastos sukrautos trinkelės, plytos, bei tyrėjos I. S. 2024-10-29 tarnybinio pranešimo duomenis, kur nurodyta, jog (duomenys neskelbtini), kiemas išklotas trinkelėmis bei prie garažo pastato ir šalia (duomenys neskelbtini) namo teritorijos tvoros, yra sukrautos šių trinkelių ir baltų silikatinių plytų likučiai, pagal paimtų iš (duomenys neskelbtini) namo teritorijos kiemo trinkelių ir baltų silikatinių plytų nuolaužų išvaizdą, galima spręsti, kad nuolaužos galimai yra iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo (2 t., b. l. 110). Taigi, netikėti paminėtų nukentėjusiųjų ir liudytojų nuosekliais, tarpusavyje sutampančiais parodymais apie tai, kad būtent iš kaltinamojo D. B. kiemo buvo pradėtos mėtyti plytos (trinkelės), kurie be kita ko atitinka kitus objektyvius byloje esančius įrodymus, teismas pagrindo nenustatė. Aukščiau nurodyti nukentėjusiųjų ir paminėtų liudytojų parodymai paneigia kaltinamųjų D. B. ir V. S. parodymus, jog kažkas iš kiemo, kur buvo nukentėjusieji ir paminėti liudytojai, pradėjo mėtyti plytas į D. B. kiemą. Liudytoja D. D. paneigė ir kaltinamojo D. B. iškeltą versiją apie tariamą jos ėmimą iš jo kiemo akmenų. Pagrindo, kodėl ši liudytoja galėtų meluoti apie savo krikšto sūnų, su kuriuo jos santykiai iki įvykių buvo geri, teismas nenustatė, jų nenurodė ir pats kaltinamasis D. B. ar jo gynėja. Kad plytos (trinkelės) buvo mėtomos iš D. B. kiemo parodė ir liudytojas B. R., kuris tai matė, kai išgirdęs triukšmą išėjo iš namo į lauką. Taigi, teismui nekyla jokių abejonių, kad ne nukentėjusieji ar liudytojai aptariamų įvykių metu ėmė pirmi mėtyti plytas, trinkeles.

Nukentėjusysis A. P. parodė, kad pradėjus „kristi“ plytoms, jis atsistojo pažiūrėti, priėjo prie tvoros ir pamatė, kad D. B. metė plytas, viena plyta pataikė nukentėjusiajam į krūtinę, jis ją pakėlė ir metė atgal. Pasak liudytojos J. K., sėdint pavėsinėje pradėjo „kristi“ akmenys, plytos nuo D. namų pusės iš už tvoros, pusplytės krito į šiltnamį, pavėsinę, tada ji su A. nuėjo prie tvoros, ji nematė nei kas, nei kiek žmonių mėtė, bet buvo pasirėkavimų, pagal balsą tai galimai buvo D., ji su A. metė atgal tas plytas, kurios buvo atmestos. Pats kaltinamasis D. B., nors pateikė įrodymais nepagrįstą ir teismo kritiškai įvertintą versiją dėl to, kad ne jis pradėjo mėtyti plytas, pats jis neneigė mėtęs plytas į kaimynų teritoriją ir pabrėžė, jog V. S. plytų nemėtė. Pagal kaltinamojo V. S. parodymus, jis pats jokių plytų iš D. kiemo nemėtė į pastarojo kaimynų teritoriją, o D. gal kokią vieną plytą ir permetė.

Papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo ir tyrėjos I. S. 2024-10-29 tarnybinio pranešimo duomenys, juos vertinant nukentėjusiųjų ir aukščiau paminėtų liudytojų parodymų kontekste nepalieka teismui jokių abejonių, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis būtent kaltinamasis D. B. tyčia mėtė plytas, trinkeles į (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kiemą. Jokių duomenų, kad prie pastarųjų D. B. veiksmų prisidėjo ir V. S., byloje nėra.

Sutinkamai su nukentėjusiojo K. R. parodymais, mėtant plytas, trinkeles į jo gyvenamojo namo kiemą, buvo sugadintas jam priklausantis turtas bendros 322 eurų vertės: lauko pavėsinė, namo siena. Teisme jis pažymėjo, jog po įvykio buvo sugadintas turtas: stogas - šiferinis, siena plastikinė, šoninės lentos. Pastaruosius sugadinimus ar jų dalį patvirtina liudytojų A. R., D. D., A. P. parodymai, papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo ir tyrėjos I. S. 2024-10-29 tarnybinio pranešimo duomenys. Liudytoja A. R. parodė, jog pavėsinėje buvo nuskeltas stogas, plastmasės gal įskilo, stogas sudaužytas. Pasak D. D., plytos ar akmenys iš už tvoros krito į pavėsinę, į namą, po įvykio ji matė apgadinimus pavėsinėje, nuskilę čerpės, nelabai daug apgadinta, dar pavėsinės šone medis įskeltas. A. P. parodė, kad buvo mesta, pataikyta į pavėsinės stogą, į namo kampą. Liudytojas B. R. teigė matęs, kaip du kartus atskrido plytos, pataikė į pavėsinės stogą, o kitą kartą gal į daržą, nuo plytų mėtymo buvo sudaužytas pavėsinės šiferio vienas lapas, daugiau žalos jis nematė. Iš papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) namo teritorijoje esančios pavėsinės stogo pietvakariniame kampe 2 m aukštyje, yra sudaužyta šiferinė stogo danga 18x30 cm plote; pavėsinės pietinė siena yra iš medinių lentelių ir ant vienos iš jų (ant išorinės pavėsinės sienos) 1 m aukštyje ir 0,2 m nuo vakarinio krašto yra mechaninis pažeidimas 3x2,5 cm dydžio, galimai nuo mestos trinkelės; pavėsinės vakarinė siena yra uždengta plastikine banguota danga, kuri pietvakariniame kampe, apatinėje dalyje yra perplėšta 15x28 cm plote. Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, teismui abejonių dėl tyčinio D. B. veiksmais atlikto svetimo turto – lauko pavėsinės ir namo sienos - sugadinimo nėra.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinime nurodyto sugadinto turto vertė nustatyta pagal byloje esančius rašytinius įrodymus bei nukentėjusiojo K. R. parodymus. Nukentėjusiojo teigimu, kaltinime paminėto sugadinto turto – lauko pavėsinės ir namo sienos - vertė yra 322 eurai. Šiai vertei pagrįsti K. R. pateikė sąmatą, kurioje nurodyta, kad į 322 Eur sumą įeina: meistro atvažiavimas į vietą – 20 Eur, 15 vnt. šiferio lapų – 100 Eur, tvirtinimo varžtai – 15 Eur, šiferio atvežimas – 20 Eur, šiferio nuėmimas – 18 Eur, šiferio uždėjimas – 90 Eur, pavėsinės sienos lentos kaina – 5 Eur, pavėsinės sienos lentos pakeitimas – 10 Eur, skaidri danga iš stiklo plastiko – 24 Eur, skaidrios dangos iš stiklo plastiko uždėjimas – 20 Eur (5 t., b.l. 33).

Teismas gi pažymi, kad, kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte (tačiau ne tokio daikto (turto) atkūrimo (atstatymo) sąnaudomis (kaštais) ar jo sunaikinimo pasekmėmis, kurios nėra šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis) veikos padarymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjkzLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-693/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-693/2007">2K-693/2007</a>, 2K-167/2009, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzMtNjc3LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-73-677/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-73-677/2016">2K-73-677/2016</a>, 2K-298-697/2016, 2K-5-628/2019 ir kt.).

Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas teismas nesutinka su kaltinime dėl tyčinio svetimo turto sugadinimo nurodyta verte – 322 Eur, į kurią pagal byloje esančią, nukentėjusiojo K. R. pateiktą sąmatą įeina ne tik medžiagos (144 Eur iš nurodytos 322 Eur sumos), bet ir meistro atvažiavimo, remonto paslaugos (viso 178 Eur iš nurodytos 322 Eur sumos), kurios yra sugadinimo (sunaikinimo) pasekmės ir neparodo turto sugadinimo metu buvusios turto vertės (kasacinė nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzMtNjc3LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-73-677/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-73-677/2016">2K-73-677/2016</a>). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pagal pateiktos sąmatos duomenis sugadinto turto vertė lieka mažesnė nei 150 Eur, kas nesiekia 3 MGL, nuo kurios sumos kyla baudžiamoji atsakomybė už tyčinį svetimo turtą sugadinimą. Be to, teismas pastebi ir tai, jog ir dėl pastarosios likusios sugadinto turto vertės - 144 Eur - kyla abejonių, nes byloje surinktų įrodymų visuma nepatvirtina viso pavėsinės stogo sugadinimo ir jokie bylos duomenys nepagrindžia būtinybės keisti visą jo dangą.

Apibendrindamas byloje esančius įrodymus dėl tyčinio svetimo turto sugadinimo teismas sprendžia, kad įvertinus sugadinto turto vertę, kuri nesiekia 3 MGL, kaltinamojo D. B. veiksmai mėtant plytas, trinkeles į (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kiemą ir taip sugadinant svetimą, K. R. priklausantį turtą: lauko pavėsinę, namo sieną neatitinka BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamas veikos sudėties, todėl jis iš šios nusikalstamos veikos išteisintinas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taipogi, nenustačius, kad kaltinamasis V. S. nagrinėjamoje situacijoje atliko kokius nors tyčinius, svetimo turto sugadinimo veiksmus, pastarasis iš kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 3 dalies išteisintinas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Toliau pažymėtina, jog sutinkamai su nukentėjusiojo K. R. parodymais, į jo kiemą iš D. B. namų pusės pradėjus kristi plytoms, akmenims, jis išsigandęs, jog įmes plytą pro langą, kur miegojo jo vaikas, nieko nesakęs nuskubėjo sutramdyti D., apibėgo, įėjo į šio kiemą, pamatė, kad ir T. eina kartu, jiems užėjus į (duomenys neskelbtini) namo kiemą K. R. matė, kaip D. B. su kažkuo blizgančiu rankoje trenkė T. į galvą, o jam pačiam tuo metu kažkas iš nugaros trenkė su mantiruote ir po suduoto smūgio jis nugriuvo, gulėjo ant dešinio šono ir tada pamatė, kad tai V. S., kuris jį apsižergė ir užsimojęs su metaliniu strypu sudavė dar gal 5 smūgius į ranką ir į šoną, jis-K. R. pats smūgių nesudavė.

Nukentėjusysis T. S. parodė, kad pradėjus kristi plytoms jis pamatė, kad K. ėjo link savo vartelių, suprato, kad šis eina raminti kaimyno, todėl jis pats, K. nekviečiamas, nutarė eiti iš paskos, įėjus į D. kiemą jis iš tolo pamatė D., kuris be jokių žodžių jam trenkė į galvą iš rakto, bet tik dabar jis žino, kad jam buvo trenkta su raktu, tada dar nesuprato, ir nuo to jis daugiau nebeatsimena.

Nukentėjusysis A. P. parodė, kad pradėjus kristi plytoms jis nuėjo prie tvoros, o tuo momentu K. su T. turbūt nubėgo pas D. B., tada mėtymas aprimo ir A. P. išgirdo duslius garsus, suprato, kad tai buvo aimanos ir suprato, kad muša T., atpažino iš balso, todėl A. P. nubėgo iki D. kiemo, kišo galvą per vartus ir sulaukė iš po kampo D. B. smūgio, po ko šis kitą smūgį mojosi, tačiau nukentėjusysis užblokavo, trinktelėjo, išbėgo ant gatvės, D. norėjo šokti ant paspirtuko, bet jis griebė šiam už rankos, D. vėl pradėjo daužyti su raktu, po ko D. nubėgo gatve.

Kaip matyti iš liudytojų parodymų, liudytojai tiesiogiai pačių įvykių D. B. namų kieme nematė, bet matė dalį veiksmų gatvėje tarp A. P. ir D. B.. Liudytoja A. R. parodė smurtinių veiksmų nemačiusi, tik matė jau sužalotus nukentėjusiuosius, dar vyras K. R. jai pasakė, kad jį patį mušė S.. Pasak liudytojos J. K., ji tik matė, kaip D. ir A. išėjo iš kiemo ir grūmėsi tarpusavyje, D. mėgino pasišalinti, D. turėjo rankoje metalą, bandė kirsti A., A. norėjo atimti raktą ratams sukti, bet nepavyko atimti, paskui ji girdėjo, kad K. mušė S.. Iš liudytojos D. D. parodymų matyti, jog ji smurtinių veiksmų nematė, tik matė į pavėsinę sugrįžusius sužalotus nukentėjusiuosius K. R., T. S. ir A. P., K. sakė, kad jį mušė iš nugaros, ir kad matė tik kojas, T. visai nekalbėjo dėl savo būklės. Liudytoja N. G. parodė, jog ji matė sužalotus nukentėjusiuosius, vyrai nekalbėjo kas nutiko, o ji neklausė. muštynės vyko, konkrečiai aplinkybių ji nežino, nes jų nematė, K. R. sakė, kad ne D. jį sužalojo.

Liudytojas B. R. teisme parodė, jog atėjęs pamatė, kad jo tėtis guli ant gatvės ir kaimynas D. B. tėčiui sudavė vieną smūgį su metalu, tačiau nematė, kur konkrečiai trenkė, matė, kad kitas kaltinamasis stovėjo tarp vartelių ir nematė, kad šis suduotų, taip pat nematė, kad tėtis kažkam suduotų. B. R. teigė matęs, kad A. ir D. B. prie vartų susistumdė, A. bandė sustabdyti D. paspirtuką, nuvertė šį nuo paspirtuko ir jie ant žemės mušėsi, po ko kaimynas (D. B.) atsistojo ir pradėjo bėgti.

Kaip matyti, nukentėjusysis K. R. nuo pat pradžių parodė, kad jam kaltinime nurodytomis aplinkybėmis smūgius sudavė ir jį sužalojo D. B. kieme buvęs kitas asmuo, pastarojo draugas – gi byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, jog tai buvo V. S.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis V. S., nors ir neigė smūgių sudavimą kam nors, jis pripažino turėjęs įvykio metu kontaktą su vienu asmeniu, kas neprieštarauja nukentėjusiojo K. R. parodymams dėl pastarųjų fizinio kontakto buvimo. Gi kaltinamojo V. S. parodymai dėl smūgių nesudavimo, tokius jo teiginius vertinant byloje surinktų įrodymų visumoje, vertintini kritiškai, kaip deklaratyvūs.

Nukentėjusysis T. S. nuosekliai tvirtino, jog jis smūgį į galvą gavo nuo D. B., po ko prarado sąmonę. Kad būtent D. B. sudavė smūgį T. S. į galvą ir prie pastarojo nukentėjusiojo buvo, parodė matęs ir nukentėjusysis K. R.. Pasak K. R., jam pamačius, kad D. B. trenkė kažkuo blizgančiu T. S. į galvą, jis pats pajuto smūgį iš nugaros, po ko jam pargiuvus gavo dar kelis smūgius, tad kas vyko su T. toliau nematė, bet girdėjo T. dejones, kas, teismo nuomone, įvertinus T. S. nustatytus sužalojimus, leidžia pagrįstai manyti, kad D. B. pastarajam nukentėjusiajam po pirmo smūgio šiam į galvą sudavė ir daugiau smūgių.

Nukentėjusieji K. R. ir T. S. parodė nuėję dviese į D. B. namų kiemą bei su jais tuo metu A. P. nebuvę. Tokius pastarųjų nukentėjusiųjų parodymus patvirtina ir vaizdo įrašų apžiūrų protokolų duomenys, taipogi – nukentėjusiojo A. P., liudytojų J. K., D. D., N. G. parodymai. Pastarųjų įrodymų visuma atitinkamai paneigia kaltinamųjų parodymus apie tai, jog į D. B. namų kiemą vienu metu atbėgo trys keturi asmenys, kas tik sustiprina teismo įsitikinimą dėl kaltinamųjų parodymų kritiško vertinimo.

Taipogi kritiškai, kaip deklaratyvūs bei niekuo nepagrįsti vertintini ir kaltinamųjų parodymai apie jų nurodytų atbėgusių trijų keturių asmenų tariamą tarpusavio susimušimą bei jų – kaltinamųjų užpuolimą. Pagal nukentėjusiųjų K. R. ir T. S. parodymus, kurie atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, seka, kad pastariesiems įėjus į D. B. namų kiemą, jie abu netrukus dėl gautų smūgių nugriuvo, po ko jau vienas kito nebematė, K. R. tik girdėjo T. S. dejones, taipogi jie dėl gautų smūgių nematė ir į kiemą vėliau atėjusio A. P.. Gi A. P. parodė, kad būdamas K. R. namo kieme prie tvoros, išgirdo T. S. aimanas, todėl bėgo į D. B. namų kiemą, į kurį įbėgęs jame matė tik D., kuris jam sudavė smūgius į galvą, į ranką. Visų nukentėjusiųjų parodymai, juos vertinant pagal jų nurodytą įvykių seką, apie kurią liudija ir apžiūrų protokolų duomenys, leidžia pagrįstai manyti, kad nukentėjusiajam A. P. atbėgus į D. B. namų kiemą, nukentėjusieji K. R. ir T. S. po gautų smūgių buvo nugriuvę, galimai visiškai ar dalinai be sąmonės arba apsvaiginti smūgių ir nedalyvavo atliekant jokius veiksmus nei prieš kaltinamuosius, nei tarpusavyje ar su atbėgusiu A. P..

Pasak nukentėjusiojo A. P., jam D. B. namų kieme gavus nuo pastarojo smūgius į galvą ir ranką, D. B., o iš paskos ir jis pats išbėgo į gatvę, kur D. B. norėjo pasprukti su paspirtuku, bet jis šį nutraukė ir bandė atimti iš šio automobilinį raktą, jie abu pargriuvo ant gatvės, tada D. B. vėl pradėjo daužytis raktu, po ko jam atsikėlus, jis D. B. išvarė per gatvę, kad šis daugiau nieko neprimuštų. Tokie nukentėjusiojo A. P. parodymai apie jo ir D. B. grumtynes gatvėje iš esmės atitinka liudytojų J. K. ir B. R. parodymus, neprieštarauja vaizdo įrašų apžiūros protokolų duomenims. Iš vaizdo įrašų apžiūros protokolų matyti A. P. veiksmai bandant sulaikyti D. B. ir atimti iš šio rankoje turėtą automobilinį raktą, kas, atsižvelgiant į A. P. prieš pat tuos jo veiksmus namo teritorijoje nuo D. B. gautus smūgius tuo raktu bei A. P. pamatytą sužalotą kitą nukentėjusįjį K. R., taipogi gatvėje netoli esančius kitus asmenis (B. R., J. K., A. R.), teismo manymu, paaiškina bei pagrindžia tokio A. P. elgesio motyvus bandant sulaikyti D. B. ir atimti iš pastarojo smurtavimo įrankį. Be to pabrėžtina, jog pastarieji įrašai anaiptol neliudija apie D. B. gynybinio pobūdžio veiksmus bei priešingai – rodo jį atlikus aktyvius puolamuosius veiksmus A. P. atžvilgiu. Įvertinus surinktus duomenis, teismas abejoti nukentėjusiojo A. P. nurodytomis aplinkybėmis apie patirtą fizinį smurtą, D. B. tyčinius, puolamojo pobūdžio smurtinius veiksmus prieš jį, kurios atitinka byloje surinktų įrodymų visumą, pagrindo nenustatė.

Teismas pastebi, kad liudytojas B. R. teisme be kita ko parodė, jog matė, kaip gatvėje D. B. turėtu metalu dar sudavė vieną smūgį K. R., tik nematė, kur konkrečiai trenkė, tačiau, teismas pastebi, jog šios aplinkybės nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai, be to, ir pats B. R. nenurodė matęs, ar smūgis pasiekė tikslą – ar D. B. pataikė K. R., be kita ko tokia aplinkybė kaltinamajam D. B. net neinkriminuota, todėl teismas šią liudytojo B. R. nurodytą aplinkybę laiko abejotina, tačiau nesąlygojančia pastarojo liudytojo parodymų nepatikimumo.

Teismas pastebi, kad nors kaltinamieji teigė apie visų trijų nukentėjusiųjų K. R., T. S. ir A. P. neadekvatų elgesį dėl jų neblaivumo, jų, taip pat ir liudytojų moterų neblaivumo sąlygotus griuvinėjimus, tokių kaltinamųjų parodymų nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai, priešingai – juos paneigia byloje esantys vaizdo įrašai, fiksuojantys gatvę prie D. B. namo įėjimo. Teismo manymu, byloje nėra ir objektyvių duomenų, patvirtinančių kaltinamųjų parodymus apie įvykio metu jų girdėtus šūvius. Atsižvelgiant į tai, taipogi į nukentėjusiųjų iš esmės vienų kitiems neprieštaraujančius, kitais įrodymais patvirtintus parodymus, kaltinamųjų parodymai vertintini kritiškai ne tik dėl tariamo nukentėjusiųjų bei liudytojų griuvinėjimo, bet ir dėl tariamo nukentėjusiųjų susimušimo tarpusavyje neatpažįstant vienas kito, jų – kaltinamųjų užpuolimo, girdėtų šūvių.

Pažymėtina, kad pagal BK 28 straipsnio nuostatas teisė į būtinąją gintį atsiranda, jeigu asmuo, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis (ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus) nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, t. y. teisėta gynyba reiškia atkirtį tokiems veiksmams, kurie yra realūs, objektyviai egzistuojantys ir yra akivaizdžiai pavojingi, darantys žalą, arba kai žalos grėsmė visiškai aiški.

Nors kaltinamieji teigė apie jų atžvilgiu nukentėjusiųjų atliktus pavojingus, puolamuosius veiksmus, nuo kurių jie tariamai gynėsi, jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusieji K. R., T. S. ir A. P. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis būtų atlikę kaltinamųjų atžvilgiu kokius veiksmus, leidusius kaltinamiesiems pagrįstai manyti apie nukentėjusiųjų keliamą realų, akivaizdų pavojų kaltinamųjų sveikatai bei būtinybę kaltinamiesiems gintis, byloje nėra. Byloje nėra ir tokius kaltinamųjų D. B. bei V. S. parodymus patvirtinančių objektyvių įrodymų. Priešingos išvados nesąlygoja vien tai, kad nukentėjusieji įvykio metu buvo neblaivūs, ar kad jie (K. R. ir T. S. – po D. B. plytų, trinkelių mėtymo į K. R. namą, pavėsinę, o A. P. – po D. B. plytų, trinkelių mėtymo į K. R. namą, pavėsinę po kiek laiko išgirdęs T. S. dejavimą D. B. namo kieme) įėjo į kaltinamojo D. B. gyvenamojo namo kiemą. Tokios išvados nerodo ir A. P. veiksmai gatvėje bandant neleisti pasišalinti D. B. bei atimti iš pastarojo smurtavimo įrankį. Kaip matyti, šioje byloje nustatyti, kaltinimuose nurodyti kaltinamųjų smurtiniai veiksmai liudija apie jų puolamuosius, o ne gynybinius veiksmus. Taigi, teismo įsitikinimu, būtinosios ginties situacija nagrinėjamu atveju neegzistavo ir visos aukščiau nurodytos aplinkybės paneigia abiejų kaltinamųjų teiginius apie būtinąją gintį ir leidžia pagrįstai kaltinamųjų parodymus dėl gynybos vertinti kaip nepatikimus.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad sutinkamai su teismų praktika – tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo ir asmuo iš baimės ar dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo, ir tokia veika kvalifikuotina kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjEyLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-212/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-212/2009">2K-212/2009</a>, 2K-279/2010, 2K-602/2011, 2K-9-719/2018 ir kt.). Teismo vertinimu, pagal nustatytas aplinkybes šioje byloje, jų visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog kaltinamųjų atžvilgiu buvo susidariusi būtinosios ginties situacija kaip atsakomybę šalinanti aplinkybė, nes nebuvo pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi, nuo kurio galima būtinoji gintis.

Tiek nukentėjusieji K. R., T. S. ir A. P., tiek liudytojai J. K., D. D., N. G., A. R., B. R. parodė, kad iki nukentėjusiųjų nuėjimo į kaltinamojo D. B. gyvenamojo namo kiemą ir kaltinamųjų atliktų smurtinių veiksmų, nukentėjusieji buvo sveiki, be matomų sužalojimų. Byloje surinktais įrodymais nustatyta bei teismo aukščiau išdėstytais motyvais pagrįsta, jog kaltinimuose nurodytomis aplinkybėmis prieš T. S. bei A. P. smurtinius veiksmus atliko kaltinamasis D. B., o prieš K. R. - kaltinamasis V. S.. Sutinkamai su nukentėjusiųjų parodymais, dėl kaltinamųjų veiksmų jiems buvo padaryti specialistų išvadose nustatyti, kaltinime nurodyti sužalojimai. Tokius jų parodymus patvirtina specialistų išvados, apžiūrų protokolai, protokolų-pareiškimų duomenys, minėtų liudytojų parodymai. Netikėti specialistų išvadomis ar jas pateikusių specialistų (ekspertų) kompetencija teismas neturi pagrindo, tokio pagrindo nenurodė ir kaltinamieji ar jų gynėjai. Taigi, netikėti nukentėjusiųjų nurodytomis aplinkybėmis dėl kaltinamųjų prieš juos kaltinimuose nurodytomis aplinkybėmis vartoto fizinio smurto ir kaltinimuose nurodytų padarinių kiekvienam nukentėjusiajam sukėlimo, kuomet jos atitinka ir kitų byloje surinktų įrodymų visumą, teismas pagrindo nenustatė.

Apibendrinant teismas konstatuoja, kad aukščiau aptartų bylos įrodymų visuma yra pakankama ir ji patvirtina, jog kaltinamasis D. B. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis tyčia suduodamas nukentėjusiajam T. S. smūgius į įvairias kūno vietas, padarydamas pastarajam specialisto konstatuotus, kaltinime nurodytus sužalojimus, sunkiai sutrikdė T. S. sveikatą, taipogi tyčia suduodamas nukentėjusiajam A. P. smūgius į įvairias kūno vietas, padarydamas pastarajam specialisto konstatuotus, kaltinime nurodytus sužalojimus, nežymiai sutrikdė A. P. sveikatą.

Taipogi aukščiau aptartų bylos įrodymų visuma yra pakankama ir ji patvirtina, jog kaltinamasis V. S. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis tyčia suduodamas nukentėjusiajam K. R. smūgius į įvairias kūno vietas, padarydamas pastarajam specialisto konstatuotus, kaltinime nurodytus sužalojimus, nesunkiai sutrikdė K. R. sveikatą.

Pažymėtina, kad byloje surinktų įrodymų visuma nepatvirtina kaltinimuose nurodytomis aplinkybėmis D. B. ir V. S. veikus būtinosios ginties sąlygomis ir minėtus veiksmus atlikus ginantis nuo realaus, besitęsiančio pavojaus jų sveikatai ar gyvybei. Teismo vertinimu, abu kaltinamieji, sąmoningai atlikdami kiekvienam konkrečiai suformuluotuose kaltinimuose nurodytus smurtinius veiksmus, suprato jų pavojingą pobūdį, dėl jų individualių veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo. Nėra abejonių, kad D. B. ir V. S. atliktieji kaltinime nurodytieji smurtiniai veiksmai, pasireiškę neteisėtu, nepageidaujamu kaltinamųjų kontaktiniu poveikiu nukentėjusiųjų kūnams, sukėlė kaltinimuose nurodytus konkrečius padarinius - D. B. veiksmai sunkiai sutrikdė T. S. sveikatą ir nežymiai sutrikdė A. P. sveikatą, o V. S. veiksmai nesunkiai sutrikdė K. R. sveikatą. Tokie kaltinimuose nurodyti kaltinamojo D. B. atlikti smurtiniai veiksmai T. S. atžvilgiu teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, o veiksmai A. P. atžvilgiu atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, gi kaltinamojo V. S. atlikti smurtiniai veiksmai K. R. atžvilgiu atitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Bausmių skyrimas

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltinamųjų asmenybes, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis V. S. padarė vieną tyčinį, baigtą, nesunkų nusikaltimą. Jis yra vidutinio amžiaus, neteistas, teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka baustas, vedęs ir turi vieną nepilnametį vaiką, dirba, darbdavio ir bendrovės, su kuria siejo sutartiniai santykiai, charakterizuojamas teigiamai, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas kaltinamąjį V. S. charakterizuojančias aplinkybes, į atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, kitas aukščiau paminėtas aplinkybes, jų visumą, siekiant nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam V. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskiriant laisvės apribojimo bausmę, netaikant intensyvios priežiūros, tačiau skiriant bausmės tikslus, teismo manymu, pasiekti padėsiančius įpareigojimus, bausmės trukmę nustatant artimą vidurkiui.

Kaltinamasis D. B. padarė dvi tyčines, baigtas nusikalstamas veikas, viena kurių priskiriama nesunkiems nusikaltimams, o kita – sunkiems nusikaltimas. Jis yra vidutinio amžiaus, neteistas, teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka baustas, išsituokęs, jo teigimu – turi vieną nepilnametį vaiką, dirba, įvairių įstaigų, su kuriomis kaltinamasis yra bendradarbiavęs ar dirbęs, charakterizuojamas teigiamai, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas kaltinamąjį D. B. charakterizuojančias aplinkybes, į atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, kitas byloje nustatytas ir bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, jų visumą, siekiant nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam D. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskiriant laisvės apribojimo bausmę, netaikant intensyvios priežiūros, tačiau skiriant bausmės tikslus, teismo manymu, pasiekti padėsiančius įpareigojimus, bausmės trukmę nustatant artimą vidurkiui, o už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą – laisvės atėmimo bausmę, jos trukmę nustatant trumpesnę nei galimas vidurkis.

Už atskiras nusikalstamas veikas kaltinamajam D. B. paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu subendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę.

Šiuo metu galiojanti BK 75 straipsnio 4 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Teismas pažymi, kad vienas iš fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų baudžiamajame įstatyme, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDIwLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-420/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-420/2006">2K-420/2006</a>). Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje bausmės švelninimo pagrindas, numatytas šioje normoje, siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos ir veiką padariusio asmens pavojingumą, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDIxLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-421/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-421/2013">2K-421/2013</a>, 2K-150/2014, 2K-P-89/2014, 2K-186-942/2015 ir kt.).

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamąjį D. B. charakterizuojančius duomenis, visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, realus laisvės atėmimo paskyrimas jam aiškiai prieštarautų teisingumo principui, tad teismas sprendžia, jog D. B. atžvilgiu visi bausmės tikslai gali būti pasiekti BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu visiškai atidedant jam paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, jo metu skiriant BK 75 straipsnio 6 dalyje numatytus tam tikrus įpareigojimus.

Civilinių ieškinių išsprendimas

Šioje baudžiamojoje byloje yra pareikšti penki civiliniai ieškiniai:

1) Panevėžio teritorinės ligonių kasos – dėl 8294,38 Eur turtinės žalos atlyginimo už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas atlyginti, iš šios sumos 158,62 Eur – už A. P., 158,62 Eur – už K. R. suteiktas paslaugas ir 7977,14 Eur – už T. S. suteiktas paslaugas (2 t., b.l. 59-63).

2) Nukentėjusiojo A. P. - dėl 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesinių palūkanų, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, bei atstovavimo išlaidų, visas prašomas sumas priteisiant iš kaltinamojo D. B. (1 t., b.l. 123-127; 5 t., b.l. 108-112).

3) Nukentėjusiojo K. R. - dėl 322 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio procesinių palūkanų, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško 322 Eur turtinės žalos atlyginimo, šias sumas priteisiant solidariai iš kaltinamųjų D. B. ir V. S.; dėl 374 Eur turtinės ir 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesinių palūkanų, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško bendros 6374 Eur žalos atlyginimo, bei atstovavimo išlaidų, visas šias sumas priteisiant iš kaltinamojo V. S. (1 t., b.l. 68-75; 5 t., b.l. 101-107, 27-33).

4) Nukentėjusiosios R. R. - dėl 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, šią žalą priteisiant solidariai iš kaltinamųjų D. B. ir V. S., nepilnamečiam vaikui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skiriant K. R. (1 t., b.l. 91-96, 89, 97).

5) Nukentėjusiojo T. S. - dėl 12406,79 Eur turtinės, 15000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesinių palūkanų, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško minėtos žalos atlyginimo, bei atstovavimo išlaidų, visas šias sumas priteisiant iš kaltinamojo D. B. (1 t., b.l. 161-184; 5 t., b.l. 78-87, 19-26).

Ligonių kasa civiliniu ieškiniu prašydama turtinės žalos atlyginimo pateikė reikalavimus pagrindžiančius dokumentus. Byloje esantys rašytiniai duomenys liudija, kad gydymo paslaugos nukentėjusiesiems K. R., T. S. ir A. P. buvo suteiktos realiai. Taigi, abejonių dėl to, kad minėtiems nukentėjusiesiems buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos po kaltinime nurodyto įvykio, nėra. Nors kaltinamieji kaltės dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų sveikatai nepripažino ir su ligonių kasos civiliniu ieškiniu nesutiko, byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad nukentėjusiesiems T. S. ir A. P. sveikatą sutrikdė kaltinamasis D. B., o K. R. – kaltinamasis V. S.. Nurodytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą apie Ligonių kasos civilinio ieškinio dėl 8294,38 Eur turtinės žalos atlyginimo už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas atlyginti pagrįstumą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes nėra abejonių ir teismas sprendžia, kad už nukentėjusiesiems T. S. ir A. P. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas patirtą žalą – 8135,76 Eur (158,62 + 7977,14 = 8135,76) yra atsakingas kaltinamasis D. B., todėl minėta suma priteistina iš jo, o už nukentėjusiajam K. R. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas patirtą žalą - 158,62 Eur yra atsakingas kaltinamasis V. S., todėl pastaroji suma priteistina iš jo. Taigi, ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Šioje byloje civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškė visi nukentėjusieji A. P., K. R., T. S. bei dar pareikštas civilinis ieškinys nukentėjusiosios mažametės R. R. interesais.

Nukentėjusysis K. R. civiliniu ieškiniu (patikslintu) prašo priteisti jam 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimui iš kaltinamojo V. S.. Civiliniame ieškinyje pastarasis nurodė, kad dėl V. S. veiksmų jis patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, ilgalaikį fizinį skausmą, stresą, kitokius įvairius nepatogumus, buvo sutrikdytas jo įprastas gyvenimo ritmas, atsirado neigiamos pasekmės sveikatai, psichologinei būklei, miegui, jis jaučia nerimą, dvasinį diskomfortą iki dabar. Teisme jis palaikė minėtą savo reikalavimą.

Nukentėjusysis T. S. civiliniu ieškiniu (patikslintu) prašo priteisti jam 15000 Eur neturtinės žalos atlyginimui iš kaltinamojo D. B.. Civiliniame ieškinyje pastarasis nurodė, kad dėl kaltinamojo D. B. tyčinių smurtinių veiksmų jo sveikata buvo sunkiai sutrikdyta, jam padaryti specialistų išvadose konstatuoti ženklūs ir ilgalaikes pasekmes turinys sveikatos sutrikimai, sukėlę itin rimtas pasekmes, dvasinius išgyvenimus. T. S. po patirtų traumų buvo gydytas ligoninėje, bet net po išrašymo iš jos jam vis dar išlikę sveikatos sutrikimai ir išlikę ilgalaikės neigiamos pasekmės – jis periodiškai jaučia galvos skausmą, kartais jam sunku judinti galvą, jaučiasi silpnumas, būna sunku išlaikyti pusiausvyrą, jis ilgai negalėjo užsiimti darbine veikla, kuria ir dabar yra sunkiau užsiimti nei buvo iki traumos. Civiliame ieškinyje pažymima, kad nukentėjusysis T. S. ne tik patyrė sveikatos sužalojimus, sukėlusius itin didelį fizinį skausmą, lydimą sąmonės netekimo, bet patyrė ir stiptų emocinį sukrėtimą, išgąstį, nerimą ir kitus neigiamus išgyvenimus, tame tarpe ir nerimą dėl sveikatos būklės, ateities. Teisme jis palaikė minėtą savo reikalavimą.

Nukentėjusysis A. P. pareiškė 3000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti iš kaltinamojo D. B.. Civiliniame ieškinyje pastarasis nurodė, kad dėl minėto kaltinamojo veiksmų jis patyrė kūno sužalojimus, skausmą, nepatogumus. Teisme jis taip pat palaikė minėtą savo reikalavimą.

Byloje esančių duomenų visuma nepalieka teismui abejonių, kad visi trys nukentėjusieji A. P., K. R., T. S. dėl kaltinamųjų kiekvienam atskirai inkriminuotų nusikalstamų smurtinių veiksmų patyrė fizinį skausmą, baimę, dvasinio pobūdžio išgyvenimus, kitokius nepatogumus, kas teisėje pripažįstama neturtine žala, todėl jų reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįsti. Tačiau sprendžiant dėl priteistinų neturtinės žalos dydžių būtina atsižvelgti ir į kaltinamųjų atliktus pavojingus, nusikalstamus veiksmus, padarytų nusikaltimų sunkumo laipsnį, nusikalstamomis veikomis padarytas pasekmes, į kaltinamųjų turtinę bei šeimyninę padėtis, sveikatos būklę, jų galimybę atlyginti žalą.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d.). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis D. B., būdamas vidutinio amžiaus, išsiskyręs, jo teigimu – turintis vieną nepilnametį vaiką, dirbantis, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo T. S. bei nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. P. sveikatą, o kaltinamasis V. S., būdamas vidutinio amžiaus, vedęs, jo teigimu – turintis vieną nepilnametį vaiką, dirbantis, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo K. R. sveikatą. Abu kaltinamieji savo kaltės nepripažino, kaltindami nukentėjusiuosius teigė apie ginimąsi nuo pastarųjų, ką paneigia byloje surinktų ir teismo ištirtų, įvertintų įrodymų visuma. Taipogi kaltinamieji nesutiko nei su vienu byloje pareikštu civilinių ieškinių reikalavimu. Duomenų, kad kaltinamieji nukentėjusiesiems būtų atlyginę nors kokią dalį neturtinės žalos, byloje nėra.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas, teismo nustatytas aplinkybes, vertinant kiekvieno kaltinamojo veiksmus, kaltės formą, jų turtines bei šeimynines padėtis, nukentėjusiesiems padarytus sveikatos sutrikdymo mastus ir padarinius, pačių nukentėjusiųjų elgesį iki įvykių ir jų metu bei jų neblaivumą, kitas aukščiau paminėtas aplinkybes, teismas mano, kad visų nukentėjusiųjų prašomos priteisti sumos: K. R. - 6000 Eur, T. S. - 15000 Eur, A. P. - 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, yra neadekvačios aukščiau nurodytų aplinkybių bei kilusių neigiamų pasekmių rezultate, todėl atsižvelgiant į visas aplinkybes, įvertinus kiekvieno nukentėjusiojo atžvilgiu atliktų veiksmų pobūdį, apimtį, padarinius, visų nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinami iš dalies, nukentėjusiajam K. R. iš kaltinamojo V. S. priteisiant 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimui, nukentėjusiajam T. S. iš kaltinamojo D. B. priteisiant 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimui, o nukentėjusiajam A. P. iš kaltinamojo D. B. priteisiant 600 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Teismo vertinimu, šios sumos yra adekvačios aukščiau nurodytų aplinkybių bei kilusių neigiamų pasekmių rezultate. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, nukentėjusiųjų A. P., K. R., T. S. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinami iš dalies, likusiose neturtinės žalos dalyse juos atmetant.

Iš nukentėjusiosios mažametės R. R. interesais pareikšto civilinio ieškinio 500 Eur neturtinei žalai atlyginti matyti, kad jame teigiama, jog nukentėjusiojo K. R. dukra R. R., gim. 2014 m., būdama 2024 m. birželio mėn. naktį iš 23 į 24 d. girdėjo, kaip kaimynas D. B. buvo atėjęs į kiemą, šūkavo keikėsi, girdėjo triukšmą, taipogi girdėjo bei pajautė, kad į miegamojo kambario sieną iš lauko pusės bei kiemą ant grindinio kažką dundant, o kitą dieną pamačiusi vaizdą kieme, sugadintą pavėsinę ji suprato, jog stogas buvo sudaužytas mėtant akmenis ar kitais kietais daiktais, be to, 24 d. rytą ji pamatė sužalotą tėtį, kuris buvo subintuota galva, su mėlynėmis, sunkiai judėjo, dar į namus, į kiemą buvo atvažiavusi policija ir ji suprato, jog tėtis buvo užpultas ir sumuštas. Šiame ieškinyje teigiama, kad po paminėtų aplinkybių R. R. pradėjo bijoti išeiti viena į kiemą ar būti viena savo kambaryje, būti viena jai mažiau žinomoje aplinkoje, pasikeitė jos elgesys, ji buvo įsibaiminusi, dėl ko pagalbos buvo kreiptasi į psichologus, kur Rusnė lankėsi šešis kartus. Civiliniame ieškinyje teigiama, jog R. R. buvo netiesioginė įvykių liudininkė ir tiesioginė nusikalstamos veikos padarinių liudininkė, kuriai girdėti garsai ir matyti vaizdai buvo didelis sukrėtimas, kas sukėlė jai tam tikrus mąstymo, elgsenos, jausmų, nuotaikos sutrikimus bei padarė žalą nepilnametės psichinei sveikatos būklei. Minėtos 500 Eur neturtinės žalos reikalaujama solidariai iš abiejų kaltinamųjų D. B. ir V. S..

Teismas pažymi, kad pagal savo pobūdį neturtinė žala – tai asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo išgyventų emocijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDUzLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-453/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-453/2011">2K-453/2011</a>). Taigi paprastai civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje gali būti pripažįstamas tik tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos padarymo nukentėjęs ir tiesiogiai neturtinę žalą patyręs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzI0LTUwNy8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-324-507/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-324-507/2016">2K-324-507/2016</a>). Suprantama, kad nukentėjusiojo šeimos nariai, giminaičiai, kiti artimi asmenys dėl nusikalstamų veikų, padarytų prieš nukentėjusįjį, dažnai patiria neigiamų emocijų, tačiau kasacinis teismas civilinėse ir baudžiamosiose bylose laikosi nuostatos, kad tokiu atveju asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais, išskirtiniais atvejais, esant ypatingoms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-177/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-177/2013">3K-3-177/2013</a>; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzI0LTUwNy8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-324-507/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-324-507/2016">2K-324-507/2016</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzMxLTk3Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-331-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-331-976/2018">2K-331-976/2018</a> ir kt.). Priešingu atveju visi asmenys, kurių šeimos nariai, giminaičiai, kiti artimi asmenys nukentėjo dėl nusikalstamų veikų ar kurie matė nusikalstamus veiksmus, nesant ypatingų aplinkybių, galėtų įgyti teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą bet kurioje baudžiamojoje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMTAzLTQ4Ny8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-103-487/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-103-487/2025">1A-103-487/2025</a>).

Šioje byloje nustatyta, kad smurtiniai veiksmai buvo padaryti prieš K. R., o R. R. yra nepilnametė pastarojo nukentėjusiojo dukra, pati įvykio vietoje nebuvo, jokių smurtinių veiksmų jos tėvo atžvilgiu nematė. Civiliniame ieškinyje nurodytos aplinkybės apie triukšmo kieme girdėjimą dukrai būnant namuose, vėliau sužaloto tėčio matymą namuose, trinkelių bei apgadinimų matymą namo kieme, policijos atvykimą, neigiamų emocijų dėl to atsiradimą ir kitos nurodytos aplinkybės, teismo manymu, nagrinėjamu atveju neliudija apie išimtinį atvejį, sąlygojantį neturtinės žalos atlyginimo priteisimą tiesiogiai kaltinimuose nurodytuose įvykiuose nedalyvavusiai R. R.. Teismas sutinka, kad R. R. dėl kaltinimuose nurodytų įvykių patyrė neigiamų emocijų, tačiau šioje baudžiamojoje byloje nustatytos įvykių aplinkybės nesudaro pagrindo priteisti nepilnametei nukentėjusiojo K. R. dukrai R. R. neturtinę žalą. Kitokios išvados nesąlygoja ir civiliniame ieškinyje nurodytos aplinkybės apie R. R. lankymąsi po kaltinimuose nurodytų įvykių pas psichologą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes nukentėjusiosios mažametės R. R. interesais pareikštas 500 Eur civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti atmestinas.

Kaip minėta, nukentėjusieji K. R. ir T. S. civiliniais ieškiniais (patikslintais) taipogi prašo priteisti iš kaltinamųjų ir turtinės žalos atlyginimą: K. R. - 322 Eur solidariai iš kaltinamųjų D. B. ir V. S. bei 374 Eur iš kaltinamojo V. S., o T. S. - 12406,79 Eur iš kaltinamojo D. B..

Dėl 322 Eur turtinės žalos reikalavimo solidariai iš kaltinamųjų D. B. ir V. S. K. R. civiliniame ieškinyje (patikslintame) nurodė, kad nurodyta suma vertina dėl mėtytų plytų padarytą žalą - sugadintą turtą. Teismui gi abu kaltinamuosius iš kaltinimo dėl BK 187 straipsnio 3 dalies išteisinus jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas), K. R. civilinis ieškinys šioje dalyje paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Dėl 374 Eur turtinės žalos reikalavimo iš kaltinamojo V. S. K. R. civiliniame ieškinyje (patikslintame) nurodė, kad į šią prašomą sumą įeina 344 Eur žala dėl jo sumušimo metu sugadintų akinių – buvo subraižytas akinių stiklas ir sulaužyti rėmeliai, dėl ko jis turėjo įsigyti naujus tapačius akinius tame pačiame salone (pateikė dokumentus) bei 30 Eur žala dėl jo sugadintų marškinių. Kad įvykio metu buvo sugadinti nukentėjusiojo K. R. akiniai parodė ne tik pats nukentėjusysis, bet ir liudytojai A. R., D. D.. Netikėti šių duomenų visuma teismas neturi pagrindo. Taipogi byloje esantys įrodymai (apžiūros protokolas) liudija, kad kaltinime nurodyto įvykio metu nukentėjusiojo K. R. dėvėti marškiniai dėmėti, galimai sukruvinti. Nukentėjusiojo nurodytos vertės, teismo vertinimu, yra protingos dydžio, akinių vertę be kita ko pagrindžia ir pateiktieji rašytiniai įrodymai, kuriais abejoti teismas pagrindo neturi. Atsižvelgiant į tai, šiuos duomenis vertinant byloje nustatytų įvykio aplinkybių kontekste, teismas neabejoja, kad V. S. smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį K. R. metu galėjo būti sugadinti akiniai bei sugadinti marškiniai, kas leidžia daryti išvadą apie 344 Eur reikalavimo turtinės žalos atlyginimui pagrįstumą. Todėl K. R. civilinio ieškinio dalis dėl 374 Eur turtinės žalos reikalavimo tenkintina, pastarąją žalą priteisiant iš kaltinamojo V. S..

T. S. dėl 12406,79 Eur turtinės žalos reikalavimo iš kaltinamojo D. B. civiliniame ieškinyje (patikslintame) nurodė, kad jo patirtą turtinę žalą sudaro: a) 11760 Eur negautų pajamų - T. S. buvo sudaręs 2024 m. balandžio 29 d. darbų atlikimo sutartį, pagal kurią dalį darbų (pamatų įrengimą) atliko ir gavo 7000 Eur, o likusių darbų dėl patirtų sunkių sveikatos sužalojimų ir nedarbingumo negalėjo tęsti (darbinę veiklą pradėjo tik 2024 m. lapkričio 4 d.), dėl ko užsakovas 2024 m. liepos 5 d. nutraukė minėtą sutartį; b) 646,79 Eur sugadinti daiktai: telefonas Samsung Galaxy M34 – 212,90 Eur, striukė Calvin Klein – 199 Eur, džemperis Levis – 59,90 Eur, sportbačiai Nike air max – 124,99 Eur, džinsai – 50 Eur.

Teismas pažymi, kad žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Pabrėžtina ir tai, kad civilinio ieškinio pagrindimas yra civilinio ieškovo pareiga. Todėl tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (kasacinės nutartys civilinėse bylose 3K-3-148-248/2019, e3K-3-164-1075/2019 ir kt.; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzAtOTQyLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-70-942/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-70-942/2022">2K-70-942/2022</a>, 2K-27-976/2025 ir kt.).

Šioje byloje nukentėjusysis T. S. teismui pateikė rašytinius dokumentus, liudijančius apie pastarojo nukentėjusiojo vykdomą individualią veiklą pagal verslo liudijimą. Taipogi byloje esanti 2024 m. balandžio 29 d. darbų atlikimo sutartis liudija, kad vykdytojas T. S. įsipareigojo iki 2024 m. spalio 31 d. atlikti darbus už 18760 Eur, kurių dalį atliko – pamatų įrengimą už 7000 Eur (iš prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvito matyti, kad ši dalis darbų buvo atlikta 2024 m. birželio 14 d.), po ko turėjo sekti sekančių numatytų darbų atlikimas: karkaso įrengimas (300 Eur), apkalimas lentelėmis (2400 Eur), pamatų šiltinimas ir hidroizoliacijos įrengimas (2000 Eur), stogo įrengimas (2560 Eur), perdengimo įrengimas (1800 Eur). Kad turėjo būti atliekami minėtieji darbai pagal sutartį ir T. S. ketino juos atlikti parodė ir minėtų darbų užsakovas - liudytojas N. B., apie tai pagrįstai leidžia manyti ir verslo liudijimų išsiėmimo datos, rodančios, kad T. S. veiklą vykdė iki kaltinime nurodyto įvykio bei ketino vykdyti veiklą ir toliau po įvykio 2024 m. birželio 25 d. – liepos 5 dienomis. Šioje gi byloje nustatyta, kad 2024 m. birželio 24 d. T. S. buvo sunkiai sužalotas kaltinamojo D. B., dėl ko pastarasis nukentėjusysis ilgai buvo nedarbingas iki 2024 m. lapkričio mėn. pradžios. Nedarbingumo laikotarpiai atsispindi T. S. medicininiuose dokumentuose (medicininėse pažymose, pranešimuose apie išduotus nedarbingumo pažymėjimus, epikrizėse). Iš liudytojo N. B. parodymų matyti, jog šis nesutikęs laukti T. S. pasveikimo nutraukė 2024 m. balandžio 29 d. darbų atlikimo sutartį. Teismo manymu, visos nurodytos aplinkybės, byloje surinktų įrodymų visumos kontekste leidžia pagrįstai daryti išvadą, jog nukentėjusysis T. S. dėl nusikalstamų kaltinamojo D. B. veiksmų patyręs sunkų sveikatos sutrikdymą negavo realių, numatytų gauti iš anksto pajamų, kurias pagrįstai tikėjosi gauti užsiimdamas savo darbine veikla, ir taip patyrė realių nuostolių, už kurių atlyginimą atsakingas ir juos turi atlyginti kaltinamasis D. B.. Todėl iš pastarojo nukentėjusiojo T. S. naudai priteistina jo prašoma negautų pajamų suma – 11760 Eur. Kitokios išvados nesąlygoja tai, jog liudytojas N. B. teismo posėdžio metu nurodė šiai dienai nebaigęs numatytų darbų dėl pinigų trūkumo, nes ši aplinkybė nereiškia, kad jis pinigų neturėjo 2024 m. balandžio 29 d. darbų atlikimo sutarties galiojimo metu ir kad tuo metu nebūtų atsiskaitęs su T. S..

Kaip minėta, kad nukentėjusysis T. S. civiliniu ieškiniu be kita ko prašo iš kaltinamojo D. B. priteisti dar 646,79 Eur turtinės žalos atlyginimui už sugadintus daiktus: telefoną Samsung Galaxy M34 – 212,90 Eur, striukę Calvin Klein – 199 Eur, džemperį Levis – 59,90 Eur, sportbačius Nike air max – 124,99 Eur, džinsai – 50 Eur. Pastarasis reikalavimas buvo palaikomas ir teisminio nagrinėjimo metu. Kad įvykio metu buvo sugadintas minėtas telefonas, parodė ne tik pats nukentėjusysis, bet tai matyti ir iš jo apžiūros protokolo, kur užfiksuotas jo ekrano įskilimas. Netikėti nukentėjusiojo T. S. parodymais, kad minėtas telefonas buvo sugadintas būtent nagrinėjamo įvykio metu kaltinamajam D. B. smurtaujant prieš jį, įvertinus pastarojo nukentėjusiojo parodymų patikimumą bei surinktų įrodymų visumą, teismas neturi pagrindo. Taipogi T. S. dėvėtų rūbų, batų apžiūros protokolo duomenys rodo, kad po kaltinime nurodyto įvykio jie buvo galimai krauju sutepti ir dėmėti. Atsižvelgiant į tai, šiuos duomenis vertinant byloje nustatytų įvykio aplinkybių kontekste, teismas neabejoja, kad D. B. smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį T. S. metu galėjo būti sugadintas ne tik pastarojo telefonas, bet ir jo dėvėti rūbai, batai, kas leidžia daryti išvadą apie reikalavimo turtinės žalos atlyginimui pagrįstumą. Tačiau teismas pažymi, kad civilinio ieškinio pagrindimas yra civilinio ieškovo pareiga. Šioje byloje nei teikiant civilinį ieškinį, nei vėliau teisminio nagrinėjimo metu, nebuvo pateikti 646,79 Eur dydžio turtinę žalą pagrindžiantys dokumentai. Remiantis aukščiau išdėstytomis nuostatomis, nepateikus teismui civiliniame ieškinyje kaip sugadintų T. S. išvardintų įsigijimo vertę pagrindžiančių objektyvių dokumentų, įvertinus ir tų daiktų nenaujumą, civilinis ieškinys dėl 646,79 Eur turtinės žalos tenkinamas tik iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo D. B. nukentėjusiojo T. S. naudai 300 Eur turtinei žalai dėl sugadintų daiktų atlyginti, kitoje dalyje civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atmetant. Ši suma, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismo nuomone, yra protingo dydžio bei reali.

Nukentėjusieji A. P., K. R., T. S. taipogi prašo priteisti jiems iš kaltinamųjų 5 procentų dydžio metines palūkanas už kiekvienam priteistą žalą, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Šie nukentėjusiųjų prašymai pagrįsti, todėl tenkinami visiškai. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į šias nuostatas, iš kaltinamųjų priteistinos nukentėjusiesiems 5 procentų dydžio metinės palūkanos už jiems priteistas žalas: iš V. S. nukentėjusiajam K. R. už 1374 Eur (1000+374=1374), iš D. B. nukentėjusiajam T. S. už 19060 Eur (11760+300+7000=19060) Eur, o nukentėjusiajam A. P. už 600 Eur, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Kitų klausimų išsprendimas

Nukentėjusieji A. P., K. R., T. S. be kita ko prašo teismo priteisti jiems už juos atstovavusių atstovų paslaugas atitinkamai: A. P. – 950 Eur, K. R. – 1050 Eur, T. S. – 3753,42 Eur.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti <... > nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, nustatant proceso išlaidų dydį.

Šiuo atveju bylos duomenys liudija, kad pagal susitarimus byloje nukentėjusiųjų A. P. ir K. R. interesus atstovavo įgaliota atstovė advokatė Snieguolė Jurskytė-Ignatavičienė, o nukentėjusiojo T. S. interesus atstovavo įgaliotas atstovas advokatas Valdas Vyšniauskas. Teismui yra pateikti pinigų priėmimo kvitai, bankinių mokėjimų nurodymai, sąskaitos-faktūros, patvirtinantys, kad nukentėjusysis, civilinis ieškovas A. P. savo atstovei advokatei Snieguolei Jurskytei-Ingatavičienei sumokėjo 950 eurų už atstovavimą, K. R. advokatei Snieguolei Jurskytei-Ignatavičienei sumokėjo – 1050 Eur, o T. S. advokatui Valdui Vyšniauskui sumokėjo 3753,42 Eur.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat nukentėjusiųjų atstovų advokatų darbo ir laiko sąnaudas atstovaujant nukentėjusiųjų interesus, suteiktų paslaugų apimtį, teismo posėdžių skaičių, sprendžia, kad nukentėjusiųjų prašymai yra pagrįsti. Todėl vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, iš kaltinamojo V. S. priteistina K. R. naudai - 1050 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti, iš kaltinamojo D. B. priteistina A. P. naudai – 950 eurų ir T. S. naudai – 3753,42 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti, saugomų Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje, klausimas išspręstinas sekančiai: K. R. languoti marškiniai, saugomi pagal 2024-10-28 aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 157) – sunaikintini; T. S. mėlynos spalvos džinsai, juodos spalvos striukė „Calvin Klein“, juodos spalvos džemperis „Levis“, sportiniai batai „Nike“, kojinės, saugomi pagal 2024-10-25 aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 190) – sunaikintini; V. S. tamsiai žalios spalvos džemperis su gaubtu, su užrašu „EA7 EMPORIO ARMANI“, tamsiai mėlynos spalvos sportinės kelnės UMBRA, juodos spalvos guminės šlepetės CALVIN KLEIN, saugomi pagal 2024-10-17 aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 11) – grąžintini V. S.; D. B. juodos spalvos trumpomis rankovėmis marškinėliai, pilkos spalvos džinsiniai šortai, pilkos spalvos sportiniai bateliai „Adidas“, saugomi pagal 2024-10-28 aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 42) – grąžintini D. B.; poėmio metu pas D. B. paimtas kryžiaus formos juodos spalvos automobilio raktas, saugomas pagal 2024-10-28 aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 27; 42) ir trinkelės, paimtos papildomos įvykio vietos apžiūros metu 2024-06-27, saugomos pagal 2024-10-30 aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 112), nukentėjusiųjų ir kaltinamųjų seilių DNR pavyzdžiai, saugomi pagal 2024-10-28 aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 139) – sunaikintini.

Teismas, vadovaudamasis LR baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

D. B.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir paskirti D. B. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalimi, 75 straipsnio 4 ir 6 dalimis D. B. paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, atidėjimo laikotarpiu įpareigojant dirbi ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo T. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš D. B.: 12060 Eur (dvylika tūkstančių šešiasdešimt eurų) turtinei ir 7000 Eur (septynis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti, bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 19060 Eur (devyniolikos tūkstančių šešiasdešimties eurų) žalą, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo, o likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo A. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš D. B. 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 600 Eur (šešių šimtų eurų) žalą, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo, o likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš D. B. atstovavimo išlaidoms atlyginti: nukentėjusiojo A. P. naudai 950 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt eurų), o nukentėjusiojo T. S. naudai – 3753,42 Eur (tris tūkstančiu septynis šimtus penkiasdešimt tris eurus 42 centus).

V. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams 3 (trejiems) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, bausmės laikotarpiu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo K. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš V. S. 374 Eur (tris šimtus septyniasdešimt keturis eurus) turtinei ir 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti, bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1374 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų septyniasdešimt keturių eurų) žalą, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo, civilinį ieškinį dalyje dėl 322 Eur (trijų šimtų dvidešimt dviejų eurų) turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu, o likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš V. S. nukentėjusiojo K. R. naudai 1050 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt eurų) atstovavimo išlaidoms atlyginti.

V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

V. S. išteisinti iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Ligonių kasos 8294,38 Eur civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir Valstybinėms ligonių kasoms prie Sveikatos apsaugos ministerijos turtinės žalos atlyginimui priteisti 8135,76 Eur (aštuonis tūkstančius vieną šimtą trisdešimt penkis eurus 76 centus) iš D. B. (už nukentėjusiesiems T. S. ir A. P. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas atlyginti) ir 158,62 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus 62 centus) iš V. S. (už nukentėjusiajam K. R. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas atlyginti), nurodytas sumas pervedant į Valstybinių ligonių kasų (įmonės kodas 191351679) atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000.

Nukentėjusiosios R. R. civilinį ieškinį dėl 500,00 Eur (penkių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: K. R. languotus marškinius, saugomus pagal 2024-10-28 aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir T. S. mėlynos spalvos džinsus, juodos spalvos striukę „Calvin Klein“, juodos spalvos džemperį „Levis“, sportinius batus „Nike“, kojines, saugomus pagal 2024-10-25 aktą Nr. (duomenys neskelbtini) – sunaikinti; V. S. tamsiai žalios spalvos džemperį su gaubtu su užrašu „EA7 EMPORIO ARMANI“, tamsiai mėlynos spalvos sportines kelnes UMBRA, juodos spalvos gumines šlepetes CALVIN KLEIN, saugomus pagal 2024-10-17 aktą Nr. (duomenys neskelbtini) – grąžinti V. S.; D. B. juodos spalvos trumpomis rankovėmis marškinėlius, pilkos spalvos džinsinius šortus, pilkos spalvos sportinius batelius „Adidas“, saugomus pagal 2024-10-28 aktą Nr. (duomenys neskelbtini) – grąžinti D. B.; poėmio metu pas D. B. paimtą kryžiaus formos juodos spalvos automobilio raktą, saugomą pagal 2024-10-28 aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir trinkeles, paimtas papildomos įvykio vietos apžiūros metu 2024-06-27, saugomas pagal 2024-10-30 aktą Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiųjų ir kaltinamųjų seilių DNR pavyzdžius, saugomus pagal 2024-10-28 aktą Nr. (duomenys neskelbtini) – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Rita Dirkė