Civilinė byla Nr. e2-456-356/2018
Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01759-2017-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.18.1.; 2.6.20.1.; 2.6.1.5.; 3.2.6.1.
(S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. lapkričio 14 d.
Utena
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Vijolė Vitienė,
sekretoriaujant Elonai Mackutei,
dalyvaujant ieškovui V. J. ir jo atstovei advokatei Janinai Umbrasienei,
atsakovo pusėje trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-456-356/2018, pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „NTF“ dėl dalies avanso grąžinimo, atsakovės pusėje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. M..
Teismas
nustatė:
Ieškovas V. J. ieškiniu (1-3 b.l., t. 1) prašė priteisti iš atsakovės 494 EUR, sumokėtų kaip avansas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ir atstovė prašė ieškinį tenkinti, nurodė ieškinyje ir paaiškino, kad su atsakove bendradarbiavo laikotarpiu nuo 2012 metų: ieškovas užsakydavo atlikti valstybei priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus, atsakovė juos atlikdavo ir parengdavo kadastro duomenų bylas žodinių sutarčių pagrindu, po to jis su valstybe sudarydavo žemės sklypų nuomos sutartis. Su atsakove atsiskaitydavo grynaisiais, kvitų, patvirtinančių apmokėjimą, niekada nėra gavęs, į bylą pateiktas kvitas buvo išrašytas tik ieškovui reikalaujant pinigų sumokėjimą patvirtinančio įrodymo. Ginčas kilo dėl to, kad atsakovė, nors tam tikrus veiksmus atliko, bet taip ir neparengė žemės sklypo, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), dokumentų, nors reikalavo sumokėti, ieškovas sumokėjo už dviejų žemės sklypų kadastrinius matavimus 700 U. K. visada nustatydavo pagal sklypo plotą, todėl mano, kad atsakovė privalėtų grąžinti jam 494 EUR bei sumokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas. Jeigu trečiasis asmuo mano, kad kainą reikėtų skaičiuoti pagal riboženklių skaičių, tai jis turėtų teisę didinti ieškinio reikalavimus. Po to, kai paaiškėjo, jog žemės sklypo, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), dokumentus atsakovė parengė netinkamai, todėl jie nebuvo patvirtinti, darbus atlikęs atsakovės darbuotojas A. M. liovėsi bendrauti, neteikė jokios informacijos ar pasiūlymų. Dėl to jis, ieškovas, reikalavo grąžinti sumokėtus pinigus, kreipėsi dėl teismo įsakymo priėmimo, po to pareiškė ieškinį. Tik nagrinėjant civilinę bylą atsakovės atstovas, trečiasis asmuo A. M., siūlė primokėti 100-200 EUR tam, kad dokumentai būtų parengti. Ieškovas, nors yra ūkininkas, užsakė atlikti kadastrinius matavimus kaip fizinis asmuo, t.y. vartotojas. Prašė priteisti iš atsakovės ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „NTF“ (toliau – ir UAB „NTF“) pateikė atsiliepimą į ieškinį (26 b.l., t.1), prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad ieškovo pateiktuose dokumentuose nėra žodžio „avansas“, jis avanso atsakovei nėra mokėjęs, todėl mano, kad ieškovas, padedamas atstovės, piktnaudžiaudamas teismų galia, teikė melagingus duomenis, taip siekia užvaldyti atsakovės lėšas.
Atsakovės UAB „NTF“ pusėje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. M., atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškinį prašė atmesti. Laikėsi tos nuomonės, kad jokiame dokumente nėra fiksuota, kad ieškovas atsakovei sumokėjo avansą, 700 EUR ieškovas sumokėjo už dviejų žemės sklypų geodezinius matavimus, tą patvirtina 2016-04-27 kvitas. Mano, kad 2015-04-14 sutartimi, kuri, kaip pripažino ieškovas, sudaryta raštu tik tam, kad ieškovas ją pateiktų Nacionalinės žemės tarnybos Utenos skyriui, remtis pagrindo nėra, šioje sutartyje nurodyta, kad susitarta tik dėl kadastrinių matavimų, o ne dėl kadastro duomenų bylos parengimo, todėl ieškovo užsakyti darbai buvo atlikti, sutartis įvykdyta. Ieškovas yra pasirašęs žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą. Ieškovo nurodyta žemės sklypo geodezinių matavimų kaina išgalvota, kainą reikėtų skaičiuoti bent jau pagal riboženklių skaičių, o ne pagal sklypo plotą. Jis pats dokumentus parengė, juos pateikė Nacionalinės žemės tarnybos Utenos skyriui patikrinti, buvo leista tęsti darbus tik patikslinus žemės reformos žemėtvarkos projektą, Nacionalinės žemės tarnybos Utenos skyrius tokio patikslinimo neinicijavo, ieškovas taip pat nesikreipė, todėl mano, kad sutartis dar gali būti įvykdyta, atsakovės kaltės nėra, terminas nustatytas nebuvo. Rašytinė sutartis parengta atsakovės, kadastrinių matavimų atlikimo terminas ir kaina nenurodyti, nes jam iš darbinės patirties žinoma, kad darbų eigoje gali atsirasti nenumatytų aplinkybių, susijusių su žemės sklypo duomenų nustatymu, dėl ko terminas ir kaina gali keistis. Ieškovas yra ūkininkas, žemės sklypai jam nuosavybės teise nepriklauso, jis nėra vartotojas, nors taip teigia.
Ieškinys tenkintinas.
Atsakovė UAB „NTF“ yra privatusis pelno siekiantis juridinis asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.34 straipsnio 3 dalis), todėl veikiantis savo rizika, jam keliami didesni atidumo, rūpestingumo jo veikloje reikalavimai. VĮ Registrų centro duomenimis UAB „NTF“ verčiasi geodezijos darbais, žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimu ir kt., finansinės atskaitomybės dokumentų neteikia jau nuo 2014 metų, atsakovės direktorė M. M. atleido save iš direktoriaus pareigų nuo 2018 m. vasario, atsakovės akcininkai nepaskyrė naujo direktoriaus (180-192 b.l., t. 1; 23, 30-35, 171-179 b.l., t. 2). CK 2.50 straipsnio 3 dalis numato juridinio asmens dalyvio subsidiarinę atsakomybę už juridinio asmens prievoles, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų.
Atsakovės pusėje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. M. yra UAB „NTF“ akcininkas, tuo pačiu jis, kaip atsakovės direktorė M. M. nurodė įgaliojime bei kaip patvirtina VSDFV duomenys, dirbo darbų vadovu ir atlikdavo žemės sklypų kadastrinius matavimus, jam 2011-06-16 buvo išduotas kvalifikacijos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (7, 36 b.l., t. 1, 88-89 b.l., t.2). Kitas atsakovės akcininkas R. N. būti įtrauktas į nagrinėjamą bylą trečiuoju asmeniu nepageidavo, apklausiamas liudytoju nurodė, kad neturi nieko bendra su atsakove, įmonės veikloje niekada nedalyvavo (24-29, 70 b.l., t. 2), 2018-02-03 rašytine akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punktas reikalauja notarinės sandorio formos) perleido turimas akcijas A. M.
Nors ieškovas ieškinyje nurodė sutartiniuose santykiuose su atsakove veikęs kaip vartotojas ir sudaręs vartojimo rangos sutartį, tačiau nagrinėjant bylą pripažino (49 b.l., t. 1), kad jis yra ūkininkas ir verčiasi tokia veikla – yra įtrauktas į sąrašus piliečių, kurie Utenos rajono Daugailių seniūnijos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano rengime pasirinko laisvos žemės fondo žemei priskirtus, anksčiau patvirtintame žemėtvarkos projekte suprojektuotus sklypus (8-11 b.l., t.1), su valstybe sudaro žemės sklypų nuomos sutartis. Tuo tikslu jis užsako atlikti valstybei priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus, naujai nustatytus žemės sklypų duomenis įregistruoja VĮ Registrų centre. Ieškovas paaiškino ir pateikė rašytinius įrodymus, kad jis UAB „NTF“ 2012-2016 metų laikotarpiu buvo užsakęs atlikti, o atsakovė atliko 9 žemės sklypų kadastrinius matavimus, parengė kadastro duomenų bylas (58-75 b.l., t. 1). Taigi yra pagrindas nustatyti, kad ieškovas, nors UAB „NTF“ užsakė atlikti valstybei priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus kaip fizinis asmuo, nėra vartotojas CK 1.39 straipsnio 1 dalies (redakcija, galiojusi iki 2014-06-12) ir CK 6.228¹ straipsnio prasme, nes vartojimo sutartis – tai prekių ar paslaugų įsigijimo sutartis, su pardavėju ar paslaugų teikėju sudaroma su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, todėl sprendžiant šalių ginčą ieškovo atžvilgiu vartotojų teises ginančios teisės normos netaikytinos.
Kad būtų sudaryta sutartis, užtenka dviejų ar daugiau asmenų suderintos valios sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius (CK 6.154 straipsnio 1 dalis), Lietuvos sutarčių teisėje pripažįstama, kad sutartis galioja tokio turinio, kokio siekė jos šalys. Konsensualizmo principas reikalauja atskleisti tikruosius šalių ketinimus, o ne vien analizuoti kalbinę rašytinės sutarties teksto reikšmę. Pagal bendrąsias CK 6.193 straipsnyje reglamentuojamas sutarčių aiškinimo taisykles: sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė; kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai; aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Taigi, suinteresuotas asmuo, kuris kreipiasi į teismą, privalo ne tik nurodyti pažeidimą, tačiau ir jį įrodyti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
Bet kurio ieškinio turinį sudaro ieškovo reikalavimas ir jį pagrindžiančios aplinkybės, t. y. ieškinio elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Ieškinio dalykas yra ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas (lot. petitum) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio pagrindas – aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (causa petendi;causa materialis;causa actionis). Pastarosios ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės sudaro faktinį ieškinio pagrindą. Be faktinio ieškinio pagrindo, yra skiriamas ir juridinis ieškinio pagrindas, t. y. konkrečios materialiosios teisės normos, kurios reglamentuoja ginčijamą materialinį teisinį santykį ir kurių pagrindu teismas patenkina ieškinį. Pažymėtina, kad įstatymas ieškovą įpareigoja ieškinyje nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tai reiškia, kad juridinį ieškinio pagrindą, t. y. faktinių aplinkybių teisinį kvalifikavimą, ex officio atlieka bylą nagrinėjantis teismas, kuris nėra saistomas ieškovo ieškinyje nurodyto juridinio ieškinio pagrindo.
Galima situacija, kada šalys sutartį jau pradeda vykdyti dar besiderant, t.y. nesusitarus dėl visų jos sąlygų. Nagrinėjamu atveju iš šalių pateiktų rašytinių įrodymų (sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir rašytinė sutartis), kasos pajamų orderio kvito NTO Nr.186 (4-5 b.l., t.1)), ieškovo ir trečiojo asmens paaiškinimų darytina išvada, kad dėl žemės sklypų, kurių projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose, kadastrinių matavimų (rašytinės sutarties 1.1. p.p.) šalys tarėsi tiek žodžiu, tiek raštu, nes rašytine sutartimi nebuvo aptartos sąlygos dėl sutarties įvykdymo termino ir kainos. Trečiasis asmuo yra nurodęs (47 b.l., t. 1), kad sutarties tekstą parengė atsakovė, kad sąmoningai, t.y. siekiant savęs neapriboti, nenurodė termino ir kainos, nes jie eigoje gali keistis, priklausomai nuo to, kaip trečiajam asmeniui žinoma iš darbinės patirties, ar reikia papildomai daryti kadastrinių matavimų patikslinimus. Tokiu būdu, kaip teigė trečiasis asmuo, šalių sutartis dar gali būti vykdoma, reikia tik ieškovo valios. Taigi atsakovė, kuri verčiasi geodezijos darbais, žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimu ir kt., į rašytinę sutartį turėjo realią galimybę įrašyti visas sąlygas, dėl kurių šalys susitarė derybų metu, tačiau savo naudai neįrašė svarbių sąlygų, todėl visos abejonės dėl kadastrinių matavimų atlikimo termino ir kainos aiškintinos ieškovo, kaip sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies, naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis).
Ieškovo teigimu, ką patvirtina jo pateikti rašytiniai įrodymai – 2012–2016 metų laikotarpiu atsakovės parengti 9 žemės sklypų planai (58-75 b.l., t.1), sudaryti rašytinę sutartį būtinumo nebuvo, nes atsakovė žodinius susitarimus įvykdydavo. Ieškovo paaiškinimu, 2015-04-14 rašytinė sutartis dėl žemės sklypų, kurių projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų buvo sudaryta todėl, kad ieškovui buvo būtina pateikti įrodymus Nacionalinės žemės tarnybos Utenos skyriui, kad jis yra užsakęs atlikti šių 2 žemės sklypų kadastrinius matavimus, nes atsakovė kadastrinius matavimus atlikti vėlavo. Pažymėtina, kad atsakovė atliko žemės sklypo, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, 2016-05-25 parengė kadastro duomenų bylą, o 2016-10-04 su ieškovu buvo sudaryta Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis (6-7 b.l., t. 1). Taigi šalių rašytinė sutartis dalyje dėl žemės sklypo, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų, t.t. ir dėl kadastro duomenų bylos parengimo, buvo įvykdyta taip, kaip šalys buvo susitarę. Ieškovas įsipareigojo sumokėti (sutarties 5.1. p.p.) ir 2016-04-27 sumokėjo 700 EUR, dalis šios sumos buvo skirta apmokėti už žemės sklypo, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Kasos pajamų orderio kvite NTO Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 700 EUR mokami už abiejų žemės sklypų geodezinius matavimus (4-5 b.l., t.1). Trečiojo asmens, kuris į kasos pajamų orderio kvitą įrašė ieškovo sumokėtų pinigų paskirtį, teigimu, geodezinių matavimų samprata neapima kadastro duomenų bylos parengimo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė primokėti už žemės sklypo, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos parengimą neprašė. Tokie atsakovės atlikti veiksmai yra svarbūs aiškinant šalių rašytinę sutartį dėl sutarties dalyko, kainos (CK 6.193 straipsnio 5 dalis).
Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 3–5 dalių nuostatas, nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai – veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys; nekilnojamojo daikto kadastro duomenys – duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas; nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla – nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu parengtų planų, užpildytų kadastro formų ir kitų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą rinkinys. Taigi kadastriniai matavimai – tai procesas, kuris apima ir nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos sudarymą. Minėtas įstatymas nenumato dviejų skirtingų matavimų rūšių – kadastrinių ir geodezinių – nors atsakovė kaip sutarties dalyką nurodė kadastrinius matavimus, o kasos pajamų orderio kvite – geodezinius matavimus.
Tikėtina, kad ieškovo, kuris yra ūkininkas ir verčiasi sprendime minėta veikla, sutartinių santykių su atsakove sukūrimo tikslas, tikrieji ketinimai ir sutarties dalykas buvo užsakyti atlikti kadastrinius matavimus, t.t. parengti kadastro duomenų bylas ir šiuos dokumentus gauti parengtus vienos ir tos pačios įmonės. Toks susitarimas, kai ieškovas pagal dokumentų jam perdavimo – priėmimo aktą (rašytinės sutarties 4.1. p.p.) gavęs kadastrinių matavimų metu sudarytus dokumentus (pvz., žemės sklypo situacijos brėžinį (145-146 b.l., t.2)), privalėtų kreiptis į kitą kadastrinius matavimus atliekančią įmonę, kad pastaroji parengtų kadastro duomenų bylą, būtų nepriimtinas ne tik ieškovui, bet ir kitiems analogiškiems ieškovui protingiems asmenims, toks sutarties sąlygos dėl sutarties dalyko aiškinimas reikštų nesąžiningumą ieškovo atžvilgiu.
Tokios nustatytos faktinės aplinkybės dėl šalių bendradarbiavimo 2012-2016 metais, ieškovo ir trečiojo asmens paaiškinimai, pateikti rašytiniai įrodymai bei atsakovės atlikti veiksmai, leidžia padaryti išvadą, kad šalys tiek žodžiu, tiek 2015-04-14 rašytine sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) susitarė dėl tokio dalyko: 2 žemės sklypų, kurių projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų atlikimo, t.t. ir dėl kadastro duomenų bylų parengimo ir jų perdavimo ieškovui. Taigi remtis vien pažodiniu rašytinės sutarties 1.1. p.p. teksto aiškinimu ir teigti, kad rašytinė sutartis sudaryta atlikti tik kadastrinius matavimus (neparengiant kadastro duomenų bylos) negalima (CK 6.193 straipsnis).
Atsakovė sutartimi (4.1. p.p.) įsipareigojo pateikti užsakovui atliktų darbų dokumentaciją pagal darbų perdavimo – priėmimo aktą, tačiau neperdavė. Ieškovas įsipareigojo sumokėti (sutarties 5.1. p.p.), 2016-04-27 sumokėjo 700 EUR jam dar neperdavus dokumentų.
Ieškovas civilinius santykius, jį siejančius su atsakove, įvertino esant kilusius iš vartojimo rangos. Pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalį, rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti.
Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1dalis).
Rangos ir paslaugų sutartys atribojamos pagal sutarties dalyką: rangos sutarties dalyką sudaro tam tikro darbo rezultatas, kuris šios sutarties atveju atlieka svarbiausią vaidmenį, o paslaugų – nematerialaus pobūdžio paslaugos, paprastai nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, t. y. svarbiausi yra atliekami veiksmai.
Šalių rašytinės sutarties 1.1. p.p. nurodyti konkretūs veiksmai – kadastriniai matavimai, kuriuos įsipareigojo atlikti atsakovė, sutartimi nesusitarta dėl kokio nors konkretaus materialaus rezultato sukūrimo, jau nustatyta, kad šios sutarties dalykas yra paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, nors sutarties 4.1. p.p. nustatyta, kad vykdytojas įsipareigoja perduoti užsakovui darbų dokumentaciją pagal atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą, tai nėra pagrindas kvalifikuoti šalių sutartį kaip rangos, nes, minėta, sutarties 1.1. p.p. šalys aptarė vykdytojo pareiga suteikti paslaugas turinį (konkrečius veiksmus), o ne jo sukurtiną rezultatą.
Remiantis nagrinėjamu atveju nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad šalys susitarė ne dėl daikto, kuris būtų atskiriamas nuo pačių veiksmų, turintis savarankišką vertę ir todėl galėtų būti perduotas, sukūrimo/pagaminimo, o dėl specialių žinių reikalaujančių paslaugų – nustatyta tvarka kadastrinių matavimų atlikimo, todėl yra pagrindas nustatyti, kad tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai yra ne rangos, o atlygintinų paslaugų teikimo (CK 6.716 straipsnio 1dalis), o nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų paslaugą sudaro nekilnojamojo turto kadastro duomenų surinkimas ir kadastro duomenų bylos parengimas.
CK XXXV skyriaus, reglamentuojančio atlygintinų paslaugų teikimą, CK 1.73 straipsnio normos nenumato, kad šalių sudaryta žodinės formos atlygintinų paslaugų sutartis negaliotų.
CK 6.719 straipsnio 1 dalis nustato paslaugų teikėjo pareigą dar prieš sutarties sudarymą suteikti išsamią informaciją klientui, kuri gali turėti įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį. CK 6.718 straipsnis nustato, kad teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad labiausiai atitiktų kliento interesus. Paslaugų teikėjo pareigą tinkamai teikti paslaugas lemia keletas kriterijų, kuriuos galima suskirstyti į tris grupes: nustatytus teisės normų ar sutarčių, kylančius iš profesinės ar verslo praktikos ir kylančius iš bendrųjų tai veiklos rūšiai keliamų protingumo, sąžiningumo reikalavimų. Kilus kliento ir paslaugų teikėjo ginčui, teismas, vadovaudamasis kliento interesų prioriteto principu, įvertina, ar paslaugų teikėjas elgėsi taip, kaip tokiomis aplinkybėmis būtų pasielgęs patyręs, geranoriškas, protingas atitinkamų paslaugų teikėjas (savo darbą išmanantis profesionalas). Reikalavimus teikiamoms paslaugoms, minėta, reglamentuoja CK 6.718 straipsnis, kuriame įtvirtintas kliento interesų prioritetas. Šiame straipsnyje inter alia nustatyta, kad paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus (1 dalis); veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų (2 dalis); teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus (3 dalis); paslaugų teikėjas turi teisę nukrypti nuo sutarties sąlygų ar kliento nurodymų, jeigu pagal konkrečias aplinkybes tai būtina dėl kliento interesų ar užsakymui įvykdyti ir jeigu vykdytojas negalėjo iš anksto kliento atsiklausti; šiuo atveju vykdytojas privalo pranešti klientui apie nukrypimus, kai tik pasidaro galima pranešti (4 dalis).
Turėdamos sutartinių santykių abi sutarties šalys privalo bendradarbiauti (CK 6.200 straipsnio 2 dalis) ir savo teises įgyvendinti sąžiningai (CK 1.5 straipsnio 1 dalis, 6.158 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Pareigos bendradarbiauti pažeidimas yra sutarties pažeidimas.
Trečiasis asmuo nevienareikšmiškai vertino rašytinę sutartį (sutartis negalioja, nes jos tekstas surašytas tik tikslu pateikti atitinkamai institucijai; rašytine sutartimi susitarta tik dėl kadastrinių matavimų, o ne dėl kadastro bylos parengimo; ieškovas neginčija, kad atsakovė atliko šių žemės sklypų geodezinius matavimus, todėl 700 EUR sumokėjo ne kaip avansą, o už atliktus darbus, tokiu būdu sutartis įvykdyta). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atliktų darbų dokumentų pagal darbų perdavimo – priėmimo aktą dėl žemės sklypo, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė neperdavė ieškovui (rašytinės sutarties 4.1. p.p.).
Ieškovo teigimu, nors jis 2012–2016 metų laikotarpiu buvo užsakęs atlikti, o atsakovė atliko 9 žemės sklypų kadastrinius matavimus, nė vienu atveju nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, o jis nėra gavęs jokio patvirtinimo apie grynųjų pinigų sumokėjimą. Atsakovė buvo įpareigota pateikti rašytinius įrodymus, galinčius patvirtinti šalių bendradarbiavimo praktiką bei 700 EUR įtraukimo į įmonės buhalterinę apskaitą dokumentus, tačiau atsakovės direktorė M. M. atleido save iš direktoriaus pareigų, nurodė, kad įmonės akcininkai jai nesuteikė teisės teikti teismui dokumentus (171-179 b.l., t. 2), naujo direktoriaus trečiasis asmuo nepaskyrė, nurodė, kad: „taip nori akcininkai“; „nerado tinkamo kandidato“.
Kaip nurodė ieškovas, kasos pajamų orderio kvitas trečiojo asmens buvo išrašytas tik jo, ieškovo, reikalavimu, nes jis suabejojo, kad atsakovė tinkamai įvykdys jų sutartį dalyje dėl žemės sklypo, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų. Trečiasis asmuo pateikė jo, kaip atsakovės darbuotojo, atlikusio kadastrinius matavimus, 2016-05-30 sudarytą žemės sklypo, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo – parodymo aktą, kuris ieškovo pasirašytas. Taip pat pateikė atsakovei 2017-01-13 ieškovo adresuotą pranešimą, kuriame nurodyta, jog 2016-04-27 atsakovė priėmė iš jo pinigus už žemės sklypo, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), geodezinius matavimus, tačiau pagal NŽTPŽŪM Utenos skyriaus žemės sklypo kadastro duomenų bylos duomenų tikrinimo aktą 2016-05-10 bylos nepatvirtino. Kadangi buvo praėjęs protingas terminas bylos duomenų ištaisymui, prašė per 14 dienų grąžinti pinigus arba ištaisyti trūkumus ir bylą vėl pateikti NŽT Utenos skyriui (143 b.l., t.2). Kad 2016-05-10 aktu Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinus žemės sklypo, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą buvo nustatyti trūkumai, patvirtina ieškovo pateiktas minėtas aktas (12 b.l., t.1).
Kaip matyti iš trečiojo asmens 2016-12-13 kreipimosi į Nacionalinę žemės tarnybą (144 b.l., t.2) ir jos 2017 m. sausio mėn. atsakymo atsakovei, dokumentai buvo parengti tinkamai, tačiau buvo nustatytos kitos aplinkybės – padaryta išvada, kad tęsti sklypo kadastro duomenų bylos rengimą galima tik patikslinus žemės reformos žemėtvarkos projektą. Taigi 2017 sausį paaiškėjo, kad būtina atlikti papildomus veiksmus. Tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo nurodė, kad ankstesnėje šalių bendradarbiavimo praktikoje nepasitaikė atvejo, kad būtų atsiradęs būtinumas kreiptis dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patikslinimo.
Kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimas Nr. 534 „Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai“ (toliau – Kadastro nuostatai) bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. bandžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės“. Kadastro nuostatų 21 punktas nustato, kad: „Žemėtvarkos skyrius, nustatęs teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, kurių organizatorius iki 2010 m. birželio 30 d. – apskrities viršininkas ar nuo 2010 m. liepos 1 d. – Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vadovas, patikslinimą, o kitu atveju apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų organizatorių.“.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas 2016-04-27 sumokėjo už žemės sklypo, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, nors jie, kaip paaiškėjo tikrinant, turėjo trūkumų, todėl 2016-05-10 aktu byla nebuvo patvirtinta. Ieškovo 2017-01-13 pranešimas atsakovei patvirtina, kad atsakovė, nors ėmėsi veiksmų minėtus trūkumus ištaisyti, tačiau apie darbų eigą ir rezultatus ieškovo neinformavo, taigi nebendradarbiavo. Taip pat, ieškovo nurodytas faktas, kad, jo nuomone, 2017 m. sausį baigėsi protingas terminas trūkumams pašalinti, leidžia spręsti esant ieškovo nurodytas aplinkybes, kad atsakovė nebendradarbiavo, terminas trūkumams pašalinti nebuvo aptartas. Taigi tikėtina buvus ieškovo nurodytas ir kitas aplinkybes dėl atsakovės bendradarbiavimo pareigos pažeidimo, t.y. kad atsakovės darbuotojas A. M. dar iki to, kai atsirado būtinumas kreiptis dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patikslinimo, liovėsi bendrauti, neatsiliepdavo skambinant telefonu, o apie minėtas naujas aplinkybes ieškovui tapo žinoma tik iš Žemėtvarkos skyriaus darbuotojų. Ieškovo teigimu, jau vykstant teisminiam nagrinėjimui, atsakovės atstovas A. M. jam siūlė sumokėti papildomai 100 ar 200 eurų tam, kad atliktų minėtus papildomus veiksmus. Tačiau ieškovas, jo teigimu, jau buvo praradęs pasitikėjimą atsakove, todėl kreipėsi į kitą kadastrinių matavimų paslaugas teikiančią įmonę, kuri žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko iš naujo, ieškovas 2018-11-06 buvo kviečiamas dėl nuomos sutarties projekto suderinimo (142 b.l., t. 2).
Šalių, trečiojo asmens pateikti rašytiniai įrodymai ir paaiškinimai neduoda pagrindo padaryti išvadą, kad atsakovė, kaip kadastrinių matavimų paslaugas teikianti įmonė, t.y. profesionalus šios srities verslininkas, ėmėsi visų būtinų priemonių atlygintinų paslaugų teikimo sutarčiai tinkamai įvykdyti ir ją vykdant bendradarbiauti. Sutartis, dalyje dėl žemės sklypo, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), iki ieškovui kreipiantis teisminės gynybos nebuvo įvykdyta, ieškovui atsakovės parengti dokumentai perduoti nebuvo, ieškovui paslaugas suteikė kita įmonė.
Nors atsakovė buvo įpareigota pateikti įrodymus, o trečiasis asmuo įsipareigojo pateikti rašytinius paaiškinimus dėl įmonės teikiamų kadastrinių matavimų paslaugų įkainių, tačiau tokie duomenys pateikti nebuvo. Ieškovas nurodė, kad jo ir atsakovės susitarimu visais jų bendradarbiavimo atvejais minėtų paslaugų kaina priklausydavo nuo žemės sklypo ploto, todėl jis paskaičiavo, kad atsakovė privalėtų grąžinti 494 EUR, nes iš viso sumokėjo 700 EUR (žemės sklypas, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo 4.90 ha, o žemės sklypas, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), – 10.54 ha (kaip nurodyta sąraše (10-11 b.l., t. 1), po kadastrinių matavimų atitinkamai – 4.3961 ha ir 10.2515 ha (6-7 b.l., t. 1, 145-146 b.l., t.2)). Nors trečiasis asmuo nurodė, kad kainą reikėtų skaičiuoti pagal riboženklių skaičių, tačiau paskaičiavimų nepateikė. Kaip matyti iš žemės sklypo situacijos brėžinio (145-146 b.l., t.2), kurį atsakovė parengė, žemės sklypo, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), plane yra pažymėti 73 riboženkliai. Nors ieškovas turėjo teisę didinti ieškinio reikalavimus, tačiau nedidino. Kitai šaliai ir/ar trečiajam asmeniui nepateikus įmonės taikytų įkainių, turint omenyje, kad sutarties sąlyga dėl kadastrinių matavimų kainos yra aiškinama ieškovo naudai, laikytina, kad ieškovas prašomą priteisti sumą nustatė teisingai.
Ieškovas ieškinio reikalavimą suformulavo taip, kad prašė priteisti 494 EUR, sumokėtus kaip avansą. Avanso sąvoka nevartojama reglamentuojant civilinių santykių subjektų elgesį, tačiau Teismų praktikoje ji suprantama kaip iš anksto duodamas atlyginimas už darbus/prekes ar lėšos šiaip kam nors. Taigi avansas yra išankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – įvykdyti pagrindinį mokėjimą ar jo dalį. Avansas paprastai atlieka mokėjimo funkciją – jis įskaitomas į būsimas įmokas.
CK 6.720 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu sutartis nenustato kitaip, klientas privalo apmokėti visą kainą po to, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos, šalių susitarimu dalis kainos gali būti sumokėta ir sutarties sudarymo metu ar vėliau, o visiškai atsiskaityti privalu, kai paslaugų sutartis įvykdyta. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad klientas privalo apmokėti padidėjusią paslaugų kainą, viršijančią nustatytąją sutarties sudarymo momentu, tik tuo atveju, jeigu paslaugų teikėjas įrodo, kad kainą padidinti buvo neišvengiama norint tinkamai įvykdyti sutartį ir kad tai negalėjo būti numatyta sutarties sudarymo momentu. Šalys (rašytinės sutarties 5.1 p.p.) buvo susitarę, kad ieškovas sumokės už atliktus darbus, numatytus sutarties 1.1. p.p., per 3 darbo dienas nuo darbų perdavimo – priėmimo akto pasirašymo dienos. Taigi nebuvo numatyta mokėti dalimis už atskirus darbus, pvz., už kadastrinius matavimus, kadastro duomenų bylos parengimą.
Nagrinėjamu atveju nustačius, kad atsakovė ieškovui nesuteikė kadastrinių matavimų paslaugų pagal šalių sutartį, tačiau pareikalavo, o ieškovas 2016-04-27 sumokėjo 700 EUR dar iki jam pasirašant 2016-05-30 atsakovės sudarytą žemės sklypo, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo – parodymo aktą bei iki parengiant kadastro duomenų bylą žemės sklypui, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra pagrindas pripažinti, kad 700 EUR sumą ieškovas sumokėjo iš anksto, t.y. avansu, nes pareiga, numatyta rašytinės sutarties 5.1 p.p., ieškovui dar nebuvo atsiradusi.
Turint omenyje tai, kad atsakovė veikia pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą licenciją vykdyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus, žemės sklypo ribų matavimo, kadastrinių duomenų fiksavimo, planų rengimo ir kt. veikla yra profesinė, licencijuojama, pagal specialių, dažniausiai imperatyvaus pobūdžio, teisės aktų reikalavimus vykdoma veikla, o kadastrinių matavimų atlikimo procedūros, tvarka, reikalavimai rengiamiems dokumentams, jų pateikimo tvarka ir pan. yra imperatyviai nustatyti specialiuosiuose teisės aktuose – Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatyme, juos detalizuojančiuose įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, kurių nuostatų privalo laikytis šia profesine veikla užsiimantys asmenys, trečiojo asmens teiginiai apie tai, kad po to, kai paaiškėjo, jog būtina atlikti žemės reformos žemėtvarkos projekto patikslinimą, negavo kokių nors nurodymų iš ieškovo veikti, o Nacionalinė žemės tarnyba taip pat nesiėmė jokių veiksmų, todėl nėra atsakovės kaltės, vertintini kaip deklaratyvūs ir gynybinio pobūdžio.
Jau minėta, kad šalių sutartis dalyje dėl kadastrinių matavimų atlikimo termino vertinama ieškovo naudai. Atsakovė pažeidė pareigą bendradarbiauti dar iki to, kai atsirado būtinumas kreiptis dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patikslinimo, nesilaikė paslaugų sutartis reglamentuojančiose teisės normose įtvirtintų taisyklių ir nepaisė kliento interesų prioriteto principo, neveikė kaip patyręs, geranoriškas, savo darbą išmanantis profesionalas, sutarties dalyje neįvykdė, šiuo metu bet koks protingas terminas sutarčiai įvykdyti yra pasibaigęs. Atsakovė nepateikė rašytine sutartimi (4.1 p.p.) numatyto įrodymo – atliktų darbų dokumentų perdavimo – priėmimo akto, kuriuo būtų perdavusi ieškovui žemės sklypo, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų dokumentus (ar nors jų dalį, t.y. tai, ką buvo parengusi), taigi ieškovui nebuvo suteikta paslauga, dėl kurios susitarė (sutarties 1.1 p.p.), jam neatsirado pareiga apmokėti (sutarties 5.1 p.p.), atsakovė veikė savo rizika, todėl jai tenka neigiamos pasekmės – privalo grąžinti ieškovo iš anksto sumokėtus pinigus.
Atsakovei ir jos pusėje įtrauktam dalyvauti trečiajam asmeniui nepateikus įrodymų, kad iš sutarties kilusi atsakovės prievolė ieškovui pasibaigė tinkamu įvykdymu (CK 6.123 straipsnis), vengiant grąžinti iš anksto ieškovo perduotą sumą, ieškinys tenkintinas ir, ginant ieškovo pažeistas teises (CK 1.138 straipsnio 4 punktas, 6.213 straipsnis, 6.720 straipsnis), iš atsakovės ieškovei priteistina 494 EUR skola.
Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovės 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šiuo sprendimu atsakovei nustatoma prievolė ieškovui sumokėti 494 EUR sumą yra piniginė prievolė, o bet kokios piniginės prievolės neatskiriama savybė yra palūkanos, kurios saugo kreditoriaus turtinius interesus. Po bylos iškėlimo teisme pradedamos skaičiuoti procesinės palūkanos, įtvirtintos CK 6.37 straipsnyje, jos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti 5 % dydžio metines palūkanas. Taigi ieškovo prašomas priteisti palūkanas ir jų dydį (5 %) reglamentuoja minėti įstatymai, todėl ieškovo reikalavimas laikytinas pagrįstu, teisėtu, įrodytu ir tenkintinas, iš atsakovės ieškovui priteistinos 5 % dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 494 EUR sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2017-09-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (civilinė byla Nr. eL2-815-839/2017), ieškovas ėmėsi visų priemonių, t.y. kreipėsi dėl teismo įsakymo išdavimo, kad bylinėjimosi išlaidos būtų kuo mažesnės, tačiau atsakovė pateikė prieštaravimus, teismo įsakymas tuo pagrindu buvo panaikintas. Ieškinys tenkinamas visa apimtimi, teismas ieškovo procesinį elgesį vertina iš esmės tinkamu, todėl nukrypti nuo CPK 93 straipsnio nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių pagrindo nėra.
Ieškovas, vadovaudamasis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 7 dalies reikalavimais, ieškinį apmokėjo 15 EUR žyminiu mokesčiu (17 b.l. t.1.). Ieškovas už teisines paslaugas iš viso turėjo 400 EUR išlaidų (2018-02-27 sumokėjo 100 EUR už atsiliepimo į atsakovės atskirąjį skundą parengimą (skundas paliktas nenagrinėtas); 2018-05-28 sumokėjo 300 EUR už ieškinio parengimą ir atstovavimą teisme), šias išlaidas prašė priteisti iš atsakovės (107-110 b.l., t. 1, 9 b.l., t. 2).
Vadovaujantis CPK 98 straipsnio nuostatomis, yra pagrindas pripažinti, kad ieškovė turėjo iš viso 400 EUR išlaidų advokatės ir advokatės padėjėjos pagalbai apmokėti, kurios yra susijusios su šia nagrinėjama civiline byla, todėl yra pagrindas spręsti klausimą dėl šių išlaidų paskirstymo. Ieškovo turėtų išlaidų advokatės ir advokato padėjėjos pagalbai apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R–85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“: 8.2, 8.16, 8.19 p.p. numatytais maksimaliais užmokesčio dydžiais, į tai, kad 2017 m. III ir IV ketvirčių vidutiniai mėnesiniai bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydžiai atitinkamai buvo: 850,80 EUR, 884,80 EUR, pripažintina, kad ieškovo realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos (400 EUR) buvo būtinos, turėtų išlaidų dydis neviršija nustatytų maksimalių dydžių, išlaidos yra proporcingos bylos sudėtingumui ir advokatės bei advokatės padėjėjos darbo ir laiko sąnaudoms, mažinti priteistinas sumas pagrindo nėra (CPK 93 straipsnis).
Ieškinys tenkinamas, ieškovui iš atsakovės priteistina 400 EUR už teisinę pagalbą ir 15 EUR žyminio mokesčio (CPK 93, 98 straipsniai). Byloje susidarė 29,37 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šias išlaidas valstybei privalo padengti atsakovė (CPK 93, 96 straipsniai).
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 268 –270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės,,NTF“, įmonės kodas 300003095, ieškovui V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 494 EUR skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 494 EUR skolos sumos už laikotarpį nuo 2017-09-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 EUR žyminio mokesčio, 400 EUR teisinės pagalbos išlaidų.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės,,NTF“, įmonės kodas 300003095, valstybei 29,37 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas – 5660), privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.
Teisėja Vijolė Vitienė
