Baudžiamoji byla Nr. 1-573-724/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33259-18-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.2.4.8.2.; 2.3.6.4.2.

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 14 d.

Visaginas

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teisėjas Giedrius Avinas,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Janinai Damanskienei,

dalyvaujant vertėjai Danutei Šabanovai,

prokurorei Liudmilai Galič;

nukentėjusiajai M. A.,

advokatui Jonui Ramansuskui,

kaltinamajam A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Ignalinoje, Lietuvos Respublikos piliečiui, rusui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusiam (duomenys neskelbtini), 6 klasių išsilavinimo, nedirbančiam, teistam:

1) Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d., pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė laisvės apribojimas 6 mėnesiams;

2) Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d., pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė 90 parų arešto;

3) Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d., pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį, paskirta bausmė 90 parų arešto, bausmę atlikęs 2016 m. birželio 3 d.;

4) Visagino miesto apylinkės teismo 2017-02-02, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę atlikęs 2017-10-12.

5) Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018-05-04 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

Kaltinamas padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d.

Teismas,

N u s t a t ė :

A. K. kaltinamas tuo, kad smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą žmogui, o būtent: 2018 metų liepos 13 d., apie 02.12 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu, kilusio tarp jo ir tame pačiame bute gyvenančios jo sugyventinės M. A., stvėrė pastarąją už kaklo ir vieną kartą ranka sudavė į dešinę ausį, tokiu būdu jis, smurtaudamas šeimos nario – sugyventinės atžvilgiu, sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai M. A..

Kaltinamasis dėl jam pareikšto kaltinimo parodė, kad 2018 liepos 13 d. vakare atėjo namo. Sugyventinė jau buvo išgėrusi. Kartu išgėrė atsinešto alaus ir apie 21 valandą atsigulė miegoti, nes ryte turėjo anksti keltis. Naktį pabudo nes jį pradėjo smaugti. Pabudęs pamatė, kad smaugia Marija suėmusi už siūlo ant kurio turi pasikabinęs kryželį. Nieko nesupratęs M. delnu sudavė per galvą po ko ji pradėjo šaukti. Pasakius kad nerėktų, M. dar smarkiau pradėjo šaukti. Tuomet iš buto išėjo. Smūgiavo Marijai dėl jos veiksmų nieko negalvodamas tik pabudęs iš miego.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad 2018-07-12 apie 18 val. baigęs darbą užvažiavo pas draugą, išgėrė alaus vėliau nuėjo namo. Pakeliui užsuko į parduotuvė, nusipirko 4 litrus alaus. Atėjęs namo bute rado jau išgėrusią sugyventinę. Virtuvėje vakarieniaujant išgėrė alaus. Vėliau nuėjo į miegamąjį ir toliau gėrė alų. Pasakęs, kad rytoj reikės anksti keltis nuėjo miegoti. Pabudo nuo to, kad M. jį smaugė kaproniniu siūlų, ant kurio pakabintas kryželis ir kuris užkabintas jam ant kaklo. M. sakė, kad jį pasmaugs ir vartojo daug necenzūrinių žodžių. Atsimena, kad sudavė sugyventinei dešine ranka į veido sritį. Atsikėlęs išėjo iš buto (b.l. 129-130).

Nukentėjusioji teismo posėdžio metu parodė, kad tą dieną kaltinamais grįžo apie 23 val. nors darbą baigia 17 val. Grįžusiam sugyventiniui pasakė, kad jis gali išeiti jeigu nenori gyventi kartus, nes mano, kad jis jai neištikimas. Jai sėdint ant lovos kaltinamasis pribėgęs norėjo ją mušti. Tam, kad galėtų atstumti pastvėrė kaltinamąjį už virvutės, kabančios jam ant kaklo ir nuo to laiko nieko neatsimena. Atsigavo ir pamatė policiją, medikus, gaisrininkus, kažkas buvo iš kaimynų. Ligoninėje jai užsiuvo ausį. Buto durys buvo išlaužtos, todėl nuo hospitalizacijos atsisakė. Už virvutės pastvėrė tam, kad jis negalėtų mušti, kad jam irgi skaudėtų.

Pyktis pradėjo po to, kai išgėrė butelį alaus, iki to nesipyko. Konfliktas įvyko gal apie 22-23 val. Jos girtumo niekas nenustatinėjo, niekas neliepė pūsti.

Ikiteisminio bylos tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad 2018-07-12 apie 22 val. atėjo sugyventinis, kuris iš karto pradėjo prasivardžiuoti, konfliktuoti ir vartoti necenzūrinius žodžius. Konflikto metu stvėrė už kaklo ir vieną kartą trenkė dešinę ausį dėl ko patyrė skausmą (b.l. 34).

Liudytoja L. J. parodė, kad dėl kaimynų triukšmo apie 2 val. nakties iškvietė policiją. Girdėjo kaip šaukė M., suprato, kad prieš ją smurtauja. Matė kieme atvažiavusius policijos pareigūnus.

Tokius pat parodymus liudytoja davė ir ikiteisminio bylos tyrimo metu (b.l. 230)

Liudytojas Maksimas Tretjakovas parodė, kad pagal iškvietimą atvyko į (duomenys neskelbtini), kur rado sumuštą M. A.. Pasak nukentėjusios ją sumušė A. K.. Nukentėjusiajai buvo sužalota ausis, matėsi ant veido kraujas. Nukentėjusioji buvo pusnuogė, lovoje ant patalynės kraujo nematė.

Liudytojas Olegas Melničiuk parodė, kad buvo atvykęs į butą (duomenys neskelbtini) dėl konflikto kurio metu M. A. buvo sužalota ausis. Po kelių dienų sulaikė A. K., kuris sakėsi esą jį A. smaugė, tačiau ar buvo ant K. kaklo smaugimo žymės jau neatsimena. Kaltinamasis visada neprisipažįsta jo tokia taktika.

Įvykio vietos apžiūros protokole nėra jokių duomenų apie tai, kad įėjimo į butą durys buvo sulaužytos (b.l. 13-20) pati nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu apklausta taip pat nenurodė tokios aplinkybės (b.l.34)

Baudžiamojoje byloje kaltinimas A. K. konstruojamas remiantis nukentėjusios parodymais, kuri tvirtina, kad ją sužalojo kaltinamasis. Faktas, kad nukentėjusioji payrė kūno sužalojimu tikrai įrodytas. Tačiau vien nukentėjusios parodymų pagrindu, kurie beje yra nenuoseklūs, skiriasi nuo duotų ikiteisminio bylos tyrimo metu ir teismo posėdžio metu, kaltinti A. K. tyčinės nusikalstamos veikos padarymu, nepakanka.

Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją, o BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo).

Kaip minėta, byloje kaltinimas grindžiamas nukentėjusios parodymais, kad kaltinamasis ją mušė sąmoningai be jokios tam priežasties. Tačiau byloje visiškai netirta kaltinamojo versija, kad jis nusikaltimą padarė dėl neteisėtų, nepagrįstų nukentėjusios veiksmų, kada jį, miegantį, nukentėjusioji bandė smaugti. Tokius paaiškinimus kaltinamasis davė nuo pat sulaikymo momento, ką patvirtino liudytojas V. Melničiuk, teigdamas, kad A. K. tikrai teigė, esą jį siūlu ant kaklo smaugė A. Smaugimo aplinkybę kaltinamasis tvirtino ir skiriant jam kardomąją priemonę suėmimą (b.l. 112-116), tokios savo pozicijos kaltinamasis laikėsi ir teismo posėdžio metu. Vienok, kaltinamojo versija apie prieš jį pavartotą smurtą netirta ir šio galimo veiksmo įrodymai negrįžtamai prarasti.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudoti visas galimybes abejonėms pašalinti.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad tik pradėjus pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje tyrimą jau buvo preziumuota, A. K. kaltė. Tai akivaizdžiai matyti iš pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (b.l. 1), kur nurodoma „...Konflikto metu A. K. sumušė sugyventinę. „. Nutarime sulaikyti asmenį jau kitas ikiteisminio tyrimo pareigūnas konstatavo A. K. kaltę, nutarime preziumuodamas, kad „... nustatyta <...>Konflikto metu A. K. sumušė sugyventinė M. A..“ (b.l. 102). Toks tyrėjo požiūris tęsėsi ir surašant įtariamojo laikino sulaikymo protokolą (b.l. 105 106).

Nors policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą ir buvo konstatuotas faktas, kad nukentėjusioji buvo sužalota, tačiau, kaip matyti iš policijos pareigūno Maksim Tretjakov tarnybinio pranešimo (b.l. 5) nukentėjusioji dėl girtumo (nustatytas 2,06 promilių girtumas) negalėjo tiksliai paaiškinti kas atsitiko. Taigi akivaizdu, kad ikiteisminis tyrimas nuo pat pradžių, preziumavus kaltinamojo kaltumą, net neapklausus nukentėjusios apie įvykio aplinkybes, nesiėmus priemonių ištirti kaltinamojo versijos, tendencingas, pažeidžiantis kaltinamojo nekaltumo prezumpciją.

Ikiteisminio tyrimo metu dėl vienokių ar kitokių priežasčių, netyrus kaltinamojo versijos, teismas, negalėdamas leistinais įrodymais konstatuoti priešingai, negali kilusių abejonių vertinti priešingai kaltinamojo interesams.

Pasak nukentėjusios, jos sugyventinis grįžo namo apie 22 val. ir neužilgo ją sumušė. Vienok, kaip parodė liudytoja L. J., nuo triukšmo kaimynų bute ji pabudo apie 2 valandą nakties. Policijos pareigūnai pagal iškvietimą atvyko taip pat apie 2 valandą nakties. Policijos pareigūnas M.Tretjakovas, parodė, kad įvykio vietoje nukentėjusioji buvo pusnuogė. Taigi labai tikėtina, kad kaltinamasis tuo metu, apie 2 valandą nakties, galėjo miegoti. Ir šioje dalyje kaltinamojo parodymai nepaneigti. Iš nukentėjusios paaiškinimų apie konflikto pradžią matyti, kad būtent ji, o ne K. pradėjo reikšti savo sugyventiniui pretenzijas dėl jo neištikimybės, taigi nukentėjusioji, turėdama tikrą ar tariamą priežastį, taip pat galėjo pradėti ir fizinį konfliktą – smaugti kaltinamąjį, o jau kaltinamasis, gindamasis nuo staigaus užpuolimo, ko neneigia ir pats, sužalojo nukentėjusiąją. Tokia įvykiu seka, remiantis BK 28 str., atitinka būtinosios ginties požymius ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

Teismas taip pat įvertiną į tą faktą, kad nukentėjusioji įvykio metu buvo neblaivi, tai patvirtinama medicininiuose dokumentuose padarytu įrašu (b.l. 10) policijos pareigūno M.Tretjakovo tarnybiniame pranešime nurodoma, kad dėl girtumo, 2,06 promilės, M. A. negalėjo paaiškinti įvykio aplinkybių (b.l. 5), tuo tarpu duomenų apie kaltinamojo girtumą, byloje nėra. Iš nukentėjusios parodymų matyti, kad ji su policijos pareigūnais savo bute matė kaimynus, gaisrininkus, kad jos buto durys buvo išlaužtos, kad jos girtumas nebuvo nustatinėjamas. Tačiau byloje nustatyta priešingai, kad priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų įvykio dieną bute nebuvo, kad nebuvo kaimynų, ir jos girtumas nustatytas. Taigi pati nukentėjusioji, o ne kaltinamasis galėjo neteisingai vertinti sužalojimo padarymo aplinkybes ir, nesant kitų įrodymų apie galimą įvykių seka, kaltinimai, pareikšti A. K. yra nepagrįsti, neįrodyti leistinais ir pakankamais įrodymais.

Byloje esantys duomenys neatskleidė įvykio mechanizmo, nes liko nepašalintos abejonės, kaip konkrečiai nukentėjusioji buvo sužalota. Tokiu atveju iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis, o nepašalintas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 - 305 straipsniais, 307 straipsniu,

N u s p r e n d ž i a:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neįrodžius, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., išteisinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.

Teisėjas Giedrius Avinas