Baudžiamoji byla Nr. 2K-536/2012
Teisminio proceso Nr. 1-98-1-00413-2011-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.3.6,
1.1.6.3
2012 m. lapkričio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Tomo Šeškausko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. kasacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 iki 6 val.
Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 26 d. nutartis, kuria nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo T. Šeškausko pranešimo,
n u s t a t ė :
A. P. nuteistas už tai, kad 2011 m. liepos 17 d., apie 2 val., viešoje vietoje, Jurbarke, Vydūno bei Dariaus ir Girėno gatvių sankryžoje, veikdamas bendrininkų grupe su K. D., kitų asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. nepaisydamas visuotinai priimtų nusistovėjusių visuomenės elgesio normų, sutrikdydamas pašalinių asmenų ramybę ir laisvalaikį, tyčia sudavė smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas E. J., taip, bendrais veiksmais su K. D. padarė nukentėjusiajam kairio viršutinio žandikaulio antro kandžio lūžimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl vieno danties lūžimo šis prarado penkis procentus pastovaus bendro darbingumo.
Kasaciniu skundu nuteistasis A. P. prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 26 d. nutartį ir bylą nutraukti kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (BK 38 straipsnio 1 dalis).
Kasatorius nurodo, kad teismai byloje netinkamai taikė BK 38 straipsnio nuostatas ir be pagrindo jo neatleido nuo baudžiamosios atsakomybės. Tokį sprendimą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai motyvavo tuo, kad nuteistojo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės prieštarauja prokuroras; nuteistasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, nes inkriminuotą veiką padarė bendrininkų grupe, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kasatorius mano, kad aplinkybė, jog BK 38 straipsnio 1 dalies taikymui nepritaria prokuroras, šio klausimo sprendimui neturi reikšmės, nes ji nėra numatyta baudžiamajame įstatyme ir negali riboti teismo galimybės taikyti šią įstatymo nuostatą, kadangi bylos teisme nagrinėjamos laikantis BPK 7 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistasis gali ateityje daryti naujas nusikalstamas veikas, nepagrįsta įrodymais ir vertintina kaip prielaida. Tokią išvadą teismas gali daryti tik įvertinęs kaltininko asmenybę, jo elgesį iki veikos, jos darymo metu ir po jos padarymo, taip pat veikos aplinkybes, kilusius padarinius bei kaltininko pastangas juos švelninti, gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti nusikaltimą ir kt. (kasacinės nutartys Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTUwLzIwMDU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-550/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-550/2005">2K-550/2005</a>, 2K-156/2008). Tačiau pirmosios instancijos teismas galimybės taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas tinkamai neapsvarstė, nenurodė išsamių motyvų, leidžiančių spręsti, kad nuteistasis negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas jo apeliacinį skundą, netinkamai taikė BK 19 straipsnio 1 dalį, t. y. nepagrįstai nurodė, kad, remiantis šia baudžiamojo įstatymo norma, asmuo, padaręs nusikalstamą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais. Kasatoriaus manymu, BK 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma yra bendroji BK 38 straipsnyje įtvirtintos specialiosios teisės normos atžvilgiu. Esant šių teisės normų konkurencijai, teismai turėjo taikyti specialiąją teisės normą ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaudamasis BK 38 straipsnio 1 dalimi, nes byloje nėra šio straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų.
Kasatorius, remdamasis kasacinėmis nutartimis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTI4LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-128/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-128/2008">2K-128/2008</a>, 2K-269/2008, nurodo, kad teismo sprendimas dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pirmiausia susijęs su nukentėjusio asmens pozicija. Šiuo atveju nukentėjusysis teismui patvirtino, kad ja žala atlyginta, jis su nuteistuoju susitaikė, neturi jam jokių pretenzijų ir nepageidauja, kad šis būtų nuteistas. Nuteistasis mano, kad byloje yra visos BK 38 straipsnio 1 dalies taikymui būtinos sąlygos, nes jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos labai gailisi; kritiškai vertina savo poelgį; aktyviais veiksmais padėjo išaiškinti šią veiką ir joje dalyvavusius asmenis; atlygino nukentėjusiajam tiek turtinę, tiek neturtinę žalą; nukentėjusiojo atsiprašė ir jie susitaikė.
Atsiliepimu į nuteistojo A. P. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras prašo šį skundą atmesti.
Prokuroro manymu, šioje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai baudžiamojo įstatymo normų reikalavimų nepažeidė. Pirmiausia, pagal baudžiamąjį įstatymą atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius yra teismo teisė, o ne pareiga. Antra, apygardos teismas teisingai atkreipė dėmesį, kad pagal BK 19 straipsnį asmuo, nusikalstamą veiką padaręs būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas. Kartu prokuroras nurodo, kad kasatoriaus argumentai, susiję su bendrosios ir specialiosios teisės normų konkurencija, nepagrįsti, nes BK 19 ir 38 straipsniuose įtvirtintos normos abi yra bendrosios, todėl jos taikytinos kartu, sistemiškai.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 38 straipsnio 1 dalies taikymo ir BK 19 straipsnio 1 dalies aiškinimo
Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nurodytoms būtinoms sąlygoms, t. y. jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiuoju arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas nuosprendyje turi ne tik konstatuoti, bet ir įrodymais pagrįsti visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą ir, tik esant visoms šioms sąlygoms, apsvarstyti galimybę taikyti kaltininkui šią baudžiamojo įstatymo nuostatą. Pažymėtina ir tai, kad, net ir esant visoms nurodytoms sąlygoms, teismas gali, bet neprivalo taikyti BK 38 straipsnį ir asmenį, padariusį nusikalstamą veiklą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
Patikrinusi nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad, pagal byloje esančius duomenis, teismai, nusprendę A. P. netaikyti BK 38 straipsnio, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė.
Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad A. P. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, kuris susijęs ne tik su nežymiu nukentėjusiojo E. J. sveikatos sutrikdymu, bet ir su šio veiksmo atlikimu kitų asmenų akivaizdoje, veikiant bendrininkų grupe ir apsvaigus nuo alkoholio, taip įžūliai demonstruojant nepagarbą aplinkiniams. Spręsdamas BK 38 straipsnio taikymo A. P. klausimą, teismas įvertino, kad nuteistasis padarė nesunkų nusikaltimą, prisipažino jį padaręs, savo noru atlygino nukentėjusiajam E. J. padarytą žalą bei su juo susitaikė. Taigi pirmosios instancijos teismas nustatė BK 38 straipsnio 1 dalyje ir šios dalies 1-3 punktuose nurodytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas, tačiau liko nenustatyta šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – pagrindas manyti, kad A. P. nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai išvadą dėl šios sąlygos buvimo gali padaryti tik įvertinę su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe susijusias aplinkybes. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo manyti, jog A. P. nedarys naujų nusikalstamų veikų, atkreipęs dėmesį į tai, kad inkriminuotą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupe ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Pagal teismų praktiką teismas atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės gali motyvuoti kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimu, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimu, atsižvelgti į kaltinamojo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu ir po veikos padarymo (kasacinė nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTUwLzIwMDU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-550/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-550/2005">2K-550/2005</a>). Apsvaigimas nuo alkoholio, turintis įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kaip ir veikos padarymas bendrininkų grupe, yra atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktuose, ir rodo didesnį padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Bendrame visų BK 38 straipsnio 1 dalies taikymui reikšmingų aplinkybių kontekste teismas vertino ir A. P. asmenybę apibūdinančius duomenis bei nukentėjusiojo poziciją šiuo klausimu, tačiau šių aplinkybių nepripažino pakankamomis, kad būtų galima daryti išvadą, jog kasatorius ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad nėra pagrindo nuteistąjį A. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Pasisakydamas dėl BK 38 straipsnio taikymo galimybės šis teismas nurodė, jog byloje nustatyta, kad nuteistasis įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, o pagal BK 19 straipsnio 1 dalį asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog A. P. nustatyta sunkinanti atsakomybę aplinkybė turi reikšmės sprendžiant klausimą dėl BK 38 straipsnio taikymo, tačiau neteisingai aiškino BK 19 straipsnio 1 dalies nuostatą, kaip eliminuojančią galimybę apsvaigusį nuo alkoholio kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu.
Kolegija pažymi, kad BK 19 straipsnio 1 dalies principinė nuostata reiškia, jog savanoriškas fiziologinis asmens apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų nusikaltimo padarymo metu nėra aplinkybė, pašalinanti asmens pakaltinamumą ir kaltę. Ši nuostata niekaip negali būti siejama su draudimu atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais, tarp jų ir kaltininkui susitaikius su nukentėjusiu asmeniu.
Nepaisant apeliacinės instancijos teismo padarytos BK bendrosios dalies normos aiškinimo klaidos, kitos kasacine tvarka skundžiamų nuosprendžio ir nutarties išvados neduoda pagrindo įžvelgti netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, dėl kurio reikėtų panaikinus teismų sprendimus baudžiamąją bylą nutraukti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo A. P. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Antanas Klimavičius
Valerijus Čiučiulka
Tomas Šeškauskas
