Baudžiamoji byla Nr. 2K-547/2012
Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00112-2011-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.8.10.6.; 1.2.7.4.; 2.6.7.6. (N) (S)
2012 m. lapkričio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Klimavičiaus, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios K. S., jos gynėjo advokato Gintaro Putvinskio ir nuteistojo R. V. kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 6 d. nuosprendžio, kuriuo
K. S. nuteista:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 4 dalį (dėl nusikalstamos veikos 2011 m. sausio 15 d., nuo 22 iki 24 val.) laisvės atėmimu septyneriems metams;
pagal BK 24 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 4 dalį (dėl nusikalstamos veikos 2011 m. sausio 15 d., nuo 22 iki 24 val.) laisvės atėmimu šešeriems metams;
pagal BK 24 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 4 dalį (dėl nusikalstamos veikos 2011 m. sausio 16 d., nuo 6 iki 7 val.) laisvės atėmimu aštuoneriems metams;
pagal BK 24 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 4 dalį (dėl nusikalstamos veikos 2011 m. sausio 21 d., nuo 20 iki 24 val.) laisvės atėmimu devyneriems metams;
pagal BK 24 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 4 dalį (dėl nusikalstamos veikos 2011 m. sausio 21 d., nuo 20 iki 24 val.) laisvės atėmimu septyneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, nuteistajai K. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas devyneriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
R. V. nuteistas:
pagal BK 149 straipsnio 4 dalį (dėl nusikalstamos veikos 2011 m. sausio 15 d., nuo 22 iki 24 val.) laisvės atėmimu aštuoneriems metams;
pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (dėl nusikalstamos veikos 2011 m. sausio 15 d., nuo 22 iki 24 val.) laisvės atėmimu septyneriems metams;
pagal BK 149 straipsnio 4 dalį (dėl nusikalstamos veikos 2011 m. sausio 16 d., nuo 6 iki 7 val.) laisvės atėmimu devyneriems metams;
pagal BK 149 straipsnio 4 dalį (dėl nusikalstamos veikos 2011 m. sausio 21 d., nuo 20 iki 24 val.) laisvės atėmimu devyneriems metams ir šešiems mėnesiams;
pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (dėl nusikalstamos veikos 2011 m. sausio 21 d., nuo 20 iki 24 val.) laisvės atėmimu aštuoneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, nuteistajam R. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dešimčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Šiuo nuosprendžiu iš nuteistųjų K. S. ir R. V. solidariai priteista 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai R. G.
Taip pat skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 2 d. nuosprendis, kuriuo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 6 d. nuosprendis.
Nuteistosios K. S. nusikalstamos veikos, padarytos 2011 m. sausio 15 d., laikotarpiu nuo 22 iki 24 val., kvalifikuotos pagal BK 24 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 4 dalį bei pagal BK 24 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 4 dalį, taip pat nusikalstama veika, padaryta 2011 m. sausio 16 d., laikotarpiu nuo 6 iki 7 val., kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 4 dalį, perkvalifikuotos kaip viena tęstinė nusikalstama veika pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį bei paskirta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams.
Nuteistosios K. S. nusikalstamos veikos, padarytos 2011 m. sausio 21 d., laikotarpiu nuo 20 iki 24 val., kvalifikuotos pagal BK 24 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 4 dalį bei pagal BK 24 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 4 dalį, perkvalifikuotos pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį bei paskirta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė nuteistajai K. S. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams ir trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Nuteistojo R. V. nusikalstamos veikos, padarytos 2011 m. sausio 15 d., laikotarpiu nuo 22 iki 24 val., kvalifikuotos pagal BK 149 straipsnio 4 dalį ir 150 straipsnio 4 dalį, taip pat nusikalstama veika, padaryta 2011 m. sausio 16 d., laikotarpiu nuo 6 iki 7 val., kvalifikuota pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, perkvalifikuotos kaip viena tęstinė nusikalstama veika pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį bei paskirta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.
Nuteistojo R. V. nusikalstamos veikos, padarytos 2011 m. sausio 21 d., laikotarpiu nuo 20 iki 24 val., kvalifikuotos pagal BK 149 straipsnio 4 dalį ir 150 straipsnio 4 dalį, perkvalifikuotos pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį bei paskirta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė nuteistajam R. V. paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Čiučiulkos pranešimą ir susipažinusi su byla,
n u s t a t ė :
K. S. ir R. V. nuteisti už tai, kad, būdami pilnamečiais, tenkino savo lytinę aistrą su R. G., pažeisdami šios nepilnametės nukentėjusiosios seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą. Šias nusikalstamas veikas nuteistieji padarė tokiomis aplinkybėmis:
Nuteistojo R. V. prašymu surasti merginą lytiniams santykiams nuteistoji K. S. internetinėje svetainėje susipažino su mažamete R. G., gimusia 1997 m. gegužės 17 d., ir įkalbėjo ją susitikti 2011 m. sausio 15 d. Tą dieną, 22 iki 24 val. laikotarpiu, Vilniaus r. Marijampolio k., P. Norkūno g. 1 esančio motelio „Sandy“ kambaryje Nr. 4, R. V. ir K. S., veikdami bendrininkų grupe, patys būdami pilnamečiais ir žinodami, kad R. G. yra jaunesnė negu 16 metų amžiaus, tenkino su ja savo lytinę aistrą: būdami nuogi bučiavo ir rankomis glamonėjo R. G. kūną, įkalbinėjo ją tenkinti jų lytinę aistrą, K. S. laižė nukentėjusiosios lytinius organus, o R. V. su R. G. lytiškai santykiavo. Tęsdami šią nusikalstamą veiką, 2011 m. sausio 16 d., laikotarpiu nuo 6 iki 7 val., tame pačiame motelio kambaryje R. V. ir K. S. vėl tenkino savo lytinę aistrą, būdami nuogi bučiavo ir rankomis glamonėjo R. G. kūną, įkalbinėjo ją tenkinti jų lytinę aistrą, K. S. savo veiksmais ir žodžiu įtikinėjo nukentėjusiąją lytiškai santykiauti su R. V., o R. V. su R. G. lytiškai santykiavo. Taip R. V. ir K. S., veikdami bendrininkų grupe, būdami pilnamečiais, R. V. lytiškai santykiavo, be to, R. V. ir K. S. ir kitaip tenkino lytinę aistrą su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių.
Be to, 2011 m. sausio 21 d., laikotarpiu nuo 20 iki 24 val., Vilniaus r. Marijampolio k., P. Norkūno g. 1 esančio motelio „Sandy“ kambaryje Nr. 9, R. V. ir K. S., veikdami bendrininkų grupe, patys būdami pilnamečiais ir žinodami, kad R. G. yra jaunesnė negu 16 metų amžiaus, tenkino su ja savo lytinę aistrą: būdami nuogi, bučiavo ir rankomis glamonėjo R. G. kūną, įkalbinėjo ją tenkinti jų lytinę aistrą, K. S. savo veiksmais ir žodžiais įtikinėjo R. G. tenkinti R. V. lytinę aistrą oraliniu bei analiniu būdu ir lytiškai santykiauti, o R. V. tenkino savo lytinę aistrą su nukentėjusiąja R. G. oraliniu ir analiniu būdu ir su ja lytiškai santykiavo. Taip R. V. ir K. S., veikdami bendrininkų grupe, būdami pilnamečiais, R. V. lytiškai santykiavo, be to, R. V. ir K. S. kitaip tenkino lytinę aistrą su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių.
Nuteistoji K. S. kasaciniu skundu prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 2 d. nuosprendžio dalį dėl nusikalstamų veikų kvalifikacijos, pripažinti jos padarytą nusikalstamą veiką kaip vieną tęstinę ir, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, paskirti švelnesnę bausmę.
Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai įvertino jos padarytos nusikalstamos veikos tęstinumą, nepagrįstai nepripažino jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, dėl to paskyrė neteisingą subendrintą bausmę, taip akivaizdžiai netinkamai pritaikydamas baudžiamąjį įstatymą (BK 54-56 straipsnius). Nors apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu K. S. veiksmai buvo pripažinti kaip vienas tęstinis nusikaltimas, tačiau, prieštaraujant logikai ir suformuotai teismų praktikai, jos atlikti nusikalstami veiksmai vis tiek buvo išskirti į kelis epizodus, kiekvieną jų atskirai inkriminuojant, kvalifikuojant ir atitinkamai paskiriant atskiras bausmes. Nuteistosios manymu, nuosprendyje nurodytais laikotarpiais atlikti nusikalstami veiksmai turėjo būti pripažinti kaip vienas tęstinis nusikaltimas, kvalifikuotas tik pagal vieną normą – BK 151¹ straipsnio 1 dalį, netaikant bausmių subendrinimo, o paskiriant vieną bausmę. Skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nukentėjusiosios asmenybę, tikrąjį lytinių santykių pobūdį, nukentėjusios elgesį po tų santykių ir dėl to paskyrė akivaizdžiai per griežtą, neadekvačią bausmę. Nors apeliacinės instancijos teismas nuosprendžiu ir pakeitė nuteistosios K. S. padarytos veikos kvalifikaciją, tačiau vis tiek paskyrė akivaizdžiai per griežtą bausmę. Nuteistoji pažymi objektyviai negalėjusi padėti atskleisti nusikaltimo, nes, kaip nurodyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, jai duodant parodymus, policija jau buvo išsiaiškinusi visą įvykių eigą. Tačiau nuteistosios nurodytos aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu visiškai atitinka teismo nustatytus faktus, o tai vertintina kaip padėjimas teismui atskleisti objektyvią tiesą. Kasatorė nesutinka ir su nuosprendžio argumentu, kad ji nesigailinti dėl padaryto nusikaltimo – ji pripažino kaltę, iš dalies atlygino žalą, atsiprašė nukentėjusiosios bei jos motinos, žadėjo ateityje niekada nenusikalsti. Tai, kad nuteistoji K. S. savo apeliaciniame skunde nurodė pačios nukentėjusiosios provokuojantį elgesį, negali būti vertinama kaip mėginimas sumažinti savo kaltę. Apeliacinės instancijos teismas privalėjo įvertinti nukentėjusios rizikingą ir provokuojantį elgesį bei pripažinti tai nuteistosios K. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismas nepagrįstai apkaltino nuteistąją ir tuo, kad jos nusikalstama veika nėra atsitiktinė. Nenustatyta, kad nuteistoji būtų ieškojusi lytiniams santykiams būtent nepilnamečių asmenų. Vien tokio pobūdžio pasiūlymas, kasatorės manymu, negali būti vertinamas kaip nusikalstamas, nes įstatymas nedraudžia tokių veiksmų, jei jie atliekami laisva valia ir pilnamečių asmenų.
Nuteistosios K. S. gynėjas kasaciniu skundu prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 2 d. nuosprendį: atleisti K. S. nuo baudžiamosios atsakomybės, pritaikius BK 151¹ straipsnio 5 dalį ar 38 straipsnį, arba paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu BK 55 straipsnio pagrindu, arba, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, jai taikyti bausmės vykdymo atidėjimą arba kitaip sušvelninti bausmę.
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netaikė nuteistajai BK 151¹ straipsnio 5 dalies nuostatų. Gynėjo manymu, K. S. ir nukentėjusiosios amžiaus skirtumas, socialinė ir gyvenimiška patirtis, išsilavinimas, kūno konstitucija leidžia teigti, kad tarp jų nėra didelio amžiaus, dvasinės bei fizinės brandos skirtumo. Teismas nuosprendyje nemotyvavo, kodėl ketverių metų amžiaus skirtumas laikytinas dideliu ir kodėl laikytina, kad iš esmės skiriasi nuteistosios bei nukentėjusiosios dvasinė ir fizinė branda.
Taip pat teismas nepagrįstai netaikė BK 38 straipsnio nuostatų. Nuteistoji pripažino padarytos veikos faktines aplinkybes, atlygino dalį nuostolių, kitą dalį susitarė atlyginti ateityje, su nukentėjusiosios atstove pagal įstatymą sudarė susitaikymo sutartį (tai liudijantys dokumentai buvo pateikti apeliacinės instancijos teismui), anksčiau nebuvo teista, nebausta administracine tvarka, iki suėmimo dirbo, darbe apibūdinama teigiamai – nėra pagrindo manyti, kad ji gali padaryti naujas nusikalstamas veikas. Gynėjo manymu, apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikuodamas K. S. veiką į nesunkų nusikaltimą, privalėjo svarstyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, juolab kad susitaikyti pageidavo ir nukentėjusioji bei jos atstovė. Aplinkybė, kad asmuo padarė nesunkų nusikaltimą, tačiau šis nusikaltimas yra seksualinio pobūdžio, sukėlęs didelį visuomenės ir žiniasklaidos smalsumą, neužkerta kelio taikyti BK 38 straipsnio nuostatų.
Kasatorius taip pat mano, kad jo ginamajai buvo pagrindas taikyti ir BK 75 straipsnio nuostatas. Pagal nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, atsižvelgiant į tai, kad veikos padarymo metu prieš nuketėjusiąją nebuvo naudojamas smurtas, negalima teigti, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra negalimas. Byloje nėra duomenų, kad K. S. vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo ypatingas, kad nusikaltimas sukėlė dideles neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistoji pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi padariusi nusikaltimą, ne kartą atsiprašė nukentėjusiosios bei jos motinos, gera valia atlygino žalą ir yra itin jauno amžiaus. Be to, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad K. S. gailisi nenuoširdžiai ir nuosprendyje nemotyvavo, kodėl kolegija sieja nuteistosios nenuoširdumą su R. V. atsisakymu duoti parodymus ir kodėl kolegija pamanė, kad K. S. savo veiksmus laiko „beveik normaliu elgesiu“. Tai, kad apeliaciniu skundu nuteistoji ginčijo pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nesutikdama su paskirta itin griežta bausme, nelaikytina nenuoširdumu. Kasatorius įsitikinęs, kad, atsižvelgiant į nuteistosios asmenybę apibūdinančius duomenis, bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taip pat gynėjas atkreipia dėmesį, kad realios laisvės atėmimo bausmės vykdymas paveiktų teigiamus jo ginamosios socialinius ryšius – ji netektų nuolatinio darbo, galimybės baigti mokslus ir įgyti specialybę, prarastų ryšį su motina bei šeima. Nors teismas šioje byloje padarė išvadą, kad byloje yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veika padaryta bendrininkų grupe, tačiau, vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies l punkto nuostatomis ir atsižvelgiant į K. S. itin jauną amžių, socialinės ir gyvenimiškos patirties nebuvimą, jos santykius su R. V., tokia aplinkybė savaime nelaikytina atsakomybę sunkinančia. Be to, teismai nepagrįstai nepripažino dviejų atsakomybę lengvinančių aplinkybių – nuteistoji prisipažino ir gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą. Taip pat, įvertinus K. S. ir nukentėjusiosios pažinties pradžią bei eigą, galima daryti išvadą, kad veikos padarymui turėjo įtakos ir rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Kasatoriaus manymu, teismas neteisingai individualizavo bausmę K. S. ir skirdamas laisvės atėmimo bausmę nepagrįstai nesivadovavo BK 55 straipsnio nuostatomis. Gynėjas pažymi, kad, atmetus subjektyvius vertinimo kriterijus, negalima daryti išvados apie didesnį pavojingumo laipsnį bendrame analogiškų nusikalstamų veikų kontekste. Be to, veika, dėl kurios padarymo atsako pilnametis asmuo, lytiškai santykiavęs ar kitaip tenkinęs lytinę aistrą su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, kriminalizuota 2010 m. liepos 2 d., priskirta nesunkiems nusikaltimams, iki tol įstatymo leidėjas tokių veiksmų nelaikė nusikalstamais, todėl veiką vertinti esant didelio pavojingumo laipsnio nėra pagrindo.
Nuteistasis R. V. kasaciniu skundu prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 2 d. nuosprendį: paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba sutrumpinti laisvės atėmimo bausmės terminą.
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas skirdamas bausmę netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. R. V. paskirta bausmė rūšimi ir dydžiu neatitinka BK 41, 54 ir 55 straipsnių reikalavimų, neadekvati padarytai nusikalstamai veikai, pažeidžia teisingumo principą, yra aiškiai per griežta ir netinkamai individualizuota. Nuteistasis pažymi, kad jis su K. S. iš anksto neplanavo daryti nusikaltimo, neturėjo tikslo lytiniams santykiams surasti būtent jaunesnę nei 16 metų merginą – tokių įrodymų byloje nėra. Be to, byloje nustatyta (iš nukentėjusiosios parodymų ir paaiškinimų tesimo psichiatrui ir psichologui), kad nukentėjusioji R. G. ankščiau turėjo lytinių santykių, todėl lytinis santykiavimas su ankščiau lytinius santykius turėjusiu asmeniu negalėjo padaryti jam tokios žalos, kurią nurodė teismas nuosprendyje – didelės žalos mažametės psichikos būklei ir tolesniam šio vaiko asmenybės formavimuisi. Tokia teismo išvada prieštarauja ir byloje esančioms teismo psichiatro ir psichologo išvadoms bei kitoms aplinkybėms. Taip pat visiškai nepagrįsta teismo išvada, kad nustatytas nuteistųjų padidintas pavojingumo laipsnis. Iki nusikaltimo padarymo R. V. nebuvo teistas, dirbo, darbovietėje UAB „A." apibūdinamas teigiamai, į psichiatrijos ir priklausomybės ligų įskaitas neįrašytas, išlaiko mažametį sūnų, nusikaltimus padarė būdamas blaivus, po nusikaltimo padarymo prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi, savo parodymais padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką, iš dalies atlygino neturtinę žalą, atsiprašė nukentėjusiosios, ši jam atleido. Kasatoriaus manymu, šios aplinkybės patvirtina jo mažesnį pavojingumą, o ne didesnį, kaip konstatavo apeliacinės instancijos teismas. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad prieš nukentėjusiąją nebuvo panaudotas fizinis ar psichinis smurtas, jai nebuvo grasinta smurto panaudojimu, lytiniai santykiai buvo tik nukentėjusiajai sutikus, nukentėjusioji ir jos atstovė prašė neskirti R. V. laisvės atėmimo bausmės, todėl ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės paskyrimas ankščiau neteistam asmeniui akivaizdžiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). Kasatorius pažymi, kad jis jau atliko vienuolika mėnesių laisvės atėmimo bausmės, todėl BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai jau pasiekti, užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes jis yra jau realiai nubaustas už padarytas nusikalstamas veikas.
Atsiliepimu į nuteistosios K. S., jos gynėjo ir nuteistojo R. V. kasacinius skundus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras prašo juos atmesti. Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, K. S. ir R. V. kaltė įvykdžius jiems inkriminuotas veikas įrodyta, veikos kvalifikuotos teisingai, paskirta tinkama bausmė. Teismas motyvuotai išdėstė, kodėl nuteistosios K. S. nusikalstamas veikas reikia kvalifikuoti ne kaip vieną tęstinę veiką, bet kaip dvi pavienes nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad K. S. abi veikas būtų padariusi vieninga tyčia. Nors abi veikos padarytos panašiu būdu, tačiau šių veikų nejungė bendras sumanymas, kiekviena iš jų buvo organizuota ir įgyvendinta atskirai, praėjus atitinkamam laiko tarpui, skiriasi padarytų nusikalstamų veikų objektyvieji požymiai, skirtingi įvykių mechanizmai. Teismas pagrįstai ir motyvuotai nenustatė nuteistosios atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Taip pat, įvertinęs nukentėjusiosios psichinę ir socialinę brandą apibūdinančius duomenis, pagrįstai neatleido K. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 151¹ straipsnio 5 dalies ar 38 straipsnio nuostatas. Prokuroro manymu, nors BK 75 straipsnio 1 dalies norma nedraudžia nuteistiesiems atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau, įvertinus padidintą padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nuteistųjų asmenybes bei kitas aplinkybes, ši įstatymo nuostata nuteistiesiems K. S. ir R. V. netaikytina. Apeliacinės instancijos teismas labai išsamiai ir detaliai aptarė visus nuteistųjų bendrininkavimo klausimus, plačiai pasisakė dėl bendrininkų rūšies ir dėl bendrininkavimo formų. Byloje nesurinkta duomenų, kad nusikalstamoje veikoje dalyvavęs R. V. negali būti nusikalstamos veikos subjektas (mažametis, nepakaltinamas ir pan.), todėl nėra pagrindo teigti, jog bendrininkavimo pripažinimas negalimas vien dėl to, kad K. S. yra itin jauno amžiaus, neturi socialinės ir gyvenimiškos patirties, arba dėl to, jog nuteistąją K. S. sieja ypatingi santykiai su R. V.. Taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad nuteistosios K. S. vaidmuo darant nusikalstamas veikas buvo antraeilis, priešingai, jos veiksmai buvo aktyvūs bei sistemingi ir sudarė būtinas sąlygas kitam bendrininkui neteisėtai veikti, todėl teismas pagrįstai pripažino nuteistąją buvus nusikaltimo bendravykdytoja bendrininkų grupėje ir pagrįstai pripažino tai atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei atsižvelgė į tai skirdamas bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, pagrįstai atsižvelgė į tai, jog, nors abu nuteistieji anksčiau neteisti, tačiau jų padarytos nusikalstamos veikos, įvertinus konkrečias padarytų nusikaltimų aplinkybes, negali būti laikomos atsitiktinėmis. Nors pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistas, nustačius, kad nuteistieji nesuvokė tikrojo R. G. amžiaus, tačiau nuteistųjų nusikaltimais mažametei nukentėjusiajai padaryta žala dėl to nesikeičia. Prokuroras įsitikinęs, kad, atsižvelgiant į nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, žalą, asmenybes, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei sunkinančią aplinkybę, nuteistieji, nors anksčiau ir neteisti, iš esmės apibūdinami teigiamai, tačiau veiką padarė bendrininkų grupe, jų padaryta nusikalstama veika baigta, taip pat atsižvelgiant į kitas apeliacinės instancijos nuosprendyje nurodytas aplinkybes, bausmės tikslai šioje byloje bus pasiekti tik skiriant K. S. ir R. V. laisvės atėmimo bausmes, tai atitiks BK 41 straipsnyje numatytos kriminalinės bausmės paskirtį, bausmė bus teisinga bei įpareigojanti nuteistuosius iš naujo įvertinti bendražmogiškas vertybes bei ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Apeliacinės instancijos teismas, aptaręs taip pat ir nuteistuosius teigiamai apibūdinančius duomenis, pateikė argumentuotas išvadas, kodėl K. S. ir R. V. paskirta bausmė yra tinkama bei kodėl skirti švelnesnę bausmę nėra pagrindo. Nuteistiesiems inkriminuoto BK straipsnio sankcijos ribose numatytos bausmės paskyrimas neprieštarauja teisingumo principui, o paskirta bausmė yra adekvati nustatytoms aplinkybėms, turinčioms reikšmę bausmės rūšies bei dydžio parinkimui, nebuvo nustatyta kokių nors išimtinių aplinkybių, kurioms esant BK straipsnio sankcijoje numatytos bausmės nuteistiesiems K. S. ir R. V. paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, švelninti nuteistiesiems bausmę nėra jokio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes bei paskyrė K. S. ir R. V. bausmę, kuri atitinka jos paskirtį ir teisingumo principą.
Nuteistosios K. S., jos gynėjo ir nuteistojo R. V. kasaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Dėl BK 63 straipsnio 10 dalies taikymo
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistosios K. S. kasaciniame skunde suformuluotas prašymas visus jos nusikalstamus veiksmus kvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką atitinka tiek bylos medžiagą, tiek taikytinų BK normų nuostatas, tek teismų praktiką. Byloje nustatyta, kad abu nuteistieji su nukentėjusiąja tenkino savo lytinę aistrą bučiuodami ir rankomis glamonėdami nukentėjusiosios kūną, t. y. fizinio sąlyčio būdu, o R. V. su nukentėjusiąja dar ir lytiškai santykiavo bei tenkino su ja savo lytinę aistrą oraliniu bei analiniu būdais. Lytinės aistros tenkinimas vyko 2011 m. sausio 15 d. laikotarpiu nuo 22 iki 24 val., 2011 m. sausio 16 d. laikotarpiu nuo 6 iki 7 val. ir 2011 m. sausio 21 d. laikotarpiu nuo 20 iki 24 val. Pirmosios instancijos teismas visus tris atvejus kvalifikavo kaip atskirus nusikaltimus. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad du pirmieji lytinės aistros tenkinimo atvejai kvalifikuotini kaip vienas tęstinis nusikaltimas. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad: pagal teismų praktiką tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo, t. y. vieningos tyčios (kasacinė nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC00MTIvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-412/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-412/2007">2K-P-412/2007</a>); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarime Nr. 49 taip pat išaiškinta, kad, jei asmuo per tam tikrą laiko tarpą kelis kartus lytiškai santykiauja arba kelis kartus tenkina lytinę aistrą su tuo pačiu nukentėjusiuoju prieš jo valią esant vieningai tyčiai, keli lytiniai santykiavimai arba keli lytinės aistros tenkinimo veiksmai vertinami kai vienas tęstinis nusikaltimas; šioje byloje nustatyta, kad nuteistieji R. V. ir K. S., atvykę su nukentėjusiąja R. G. į motelį „Sandy“ 2011 m. sausio 15 d. vakare, tenkino su nukentėjusiąja lytinę aistrą tą patį vakarą nuo 22 iki 24 val., po to visi miegojo vienoje lovoje, o sausio 16 d. ryte, nuo 6 iki 7 val. toliau tęsė lytinės aistros tenkinimo veiksmus; akivaizdu, kad šiuo atveju vėlai vakare ir anksti ryte nuteistieji lytinės aistros tenkinimo veiksmus atliko esant jų vieningai tyčiai, todėl tie jų veiksmai turi būti laikomi vienu tęstiniu nusikaltimu.
Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodė jokių motyvų, kodėl tų pačių kaltininkų lytinės aistros tenkinimą su ta pačia nukentėjusiąja analogiškais būdais, atliktą 2011 m. sausio 21 d. laikotarpiu nuo 20 iki 24 val., jis kvalifikuoja kaip atskirą nusikaltimą. Galima tik spėti, kad toks sprendimas priimtas dėl to, jog antrąjį lytinės aistros tenkinimo atvejį nuo trečiojo skiria didesnis laiko tarpas – 5 dienos. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad toks sprendimas prieštarauja tiek paties apeliacinės instancijos teismo pateiktai (tinkamai darant nuorodą į kasacinę nutartį Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC00MTIvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-412/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-412/2007">2K-P-412/2007</a>) tęstinio nusikaltimo sampratai, tiek BK 63 straipsnio 10 dalies nuostatoms, tiek teismų praktikai. Byloje nustatyta, kad kaltinamųjų ir nukentėjusiosios susitikimas 2011 m. sausio 15 d. buvo ne atsitiktinis: R. V. prašė savo draugės K. S. surasti merginą lytiniams santykiams. Iš bylos duomenų matyti, kad tos merginos reikėjo ne įprastiniams lytiniams santykiams, nes įprastinius lytinius poreikius R. V. ir K. S. turėjo galimybę patenkinti (ir tenkino) lytiškai santykiaudami vienas su kitu. Merginos reikėjo grupiniam seksui. Tai akivaizdu iš abiejų nuteistųjų parodymų ir iš K. S. bendravimo su nukentėjusiąja R. G. internete bei mobiliuoju telefonu. Iki pirmojo susitikimo 2011 m. sausio 15 d. K. S. bendravo su nukentėjusiąja R. G. net keletą mėnesių. Baigiantis pirmajam susitikimui abu nuteistieji teiravosi nukentėjusiosios, ar jai patiko ir ar ji nenorėtų susitikti dar kartą. Antrasis susitikimas įvyko po keleto dienų; iš nuteistųjų ir nukentėjusiosios parodymų matyti, kad nuteistieji pageidavo (ketino) tenkinti savo lytinę aistrą su nukentėjusiąja ir ateityje. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad jau iš pat pradžių nuteistieji turėjo sumanymą tenkinti lytinę aistrą su nukentėjusiąja ne vieną kartą – ketino taip elgtis bent jau tam tikrą laikotarpį. Iš teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose matyti, kad vienu tęstiniu nusikaltimu laikomos (esant kaltininko vieningai tyčiai) ir tokios nusikalstamos veikos, kurių paskutinysis epizodas nutolęs nuo pirmojo net ne dienomis, o mėnesiais ir metais, jeigu tas pats kaltininkas žagina ar seksualiai prievartauja tą pačią nukentėjusiąją. Pavyzdžiui, byloje, kurioje buvo priimta kasacinė nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjUxLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-651/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-651/2010">2K-651/2010</a>, kaip tęstinis nusikaltimas buvo kvalifikuoti kaltininko veiksmai seksualiai prievartaujant mažametę nukentėjusiąją laikotarpiu nuo 2007 m. birželio mėnesio iki 2008 m. birželio mėnesio; byloje, kurioje buvo priimta kasacinė nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-53/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-53/2012">2K-53/2012</a>, kaip tęstiniai nusikaltimai buvo kvalifikuoti kaltininko veiksmai žaginant ir seksualiai prievartaujant mažametę nukentėjusiąją laikotarpiu nuo 2007 m. vasaros iki 2009 m. lapkričio 1 d ir kt.
Iš aptartų aplinkybių matyti, kad abiejų nuteistųjų visus nusikalstamus veiksmus jungė vieninga tyčia, todėl visi jie kvalifikuotini kaip vienas tęstinis nusikaltimas (BK 63 straipsnio 10 dalis). Dėl šios priežasties skundžiamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (BPK 369 straipsnio 2 dalis, 383 straipsnis). Nuosprendis keistinas ne tik nuteistajai K. S., kuri tokio pakeitimo prašo kasaciniame skunde, bet ir nuteistajam R. V., nes netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas turi įtakos ir jo nuosprendžiui (BPK 376 straipsnio 2 dalis). Byla nagrinėjama pagal nuteistosios K. S., jos gynėjo, nuteistojo R. V. kasacinius skundus, todėl nėra pagrindo pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį paskirti griežtesnės bausmės, nei buvo paskyręs apeliacinės instancijos teismas, nors nusikalstamos veikos apimtis ir padidėjo.
Dėl kasatorių prašymų atleisti K. S. nuo baudžiamosios atsakomybės arba sušvelninti jai bausmę, taip pat sušvelninti bausmę nuteistajam R. V.
Nuteistosios K. S. gynėjas kasaciniame skunde yra suformulavęs net keletą alternatyvių prašymų: atleisti K. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pritaikius BK 151¹ straipsnio 5 dalį arba 38 straipsnį arba paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu BK 55 straipsnio pagrindu, arba, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, jai taikyti bausmės vykdymo atidėjimą arba kitaip sušvelninti bausmę.
Įvertinęs K. S. ir nukentėjusiosios amžiaus, dvasinės ir fizinės brandos skirtumą, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad tas skirtumas yra gana didelis. Todėl apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje ir nutarė, kad nėra pagrindo taikyti nuteistajai K. S. BK 151¹ straipsnio 5 dalies. Teisėjų kolegija sprendžia, kad aptariama apeliacinės instancijos išvada atitinka tiek bylos medžiagą, tiek BK 151¹ straipsnio 5 dalies nuostatas, todėl konstatuoja, kad neatleisdamas šiuo pagrindu K. S. nuo baudžiamosios atsakomybės apeliacinės instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.
BPK 367 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Taikydama šią BPK normą kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija palieka nenagrinėtus nuteistosios K. S. gynėjo kasacinio skundo argumentus, apie, šio kasatoriaus nuomone, nepagrįstą BK 38, 75 straipsnių nepritaikymą jo ginamajai, nes tų BK normų taikymo klausimai nebuvo nagrinėti apeliacine tvarka.
Skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti išsamūs motyvai, kodėl byloje nenustatyta nė vieno iš nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių (kodėl nuteistųjų gailėjimosi padarius nusikaltimą teismas nevertina nuoširdžiu, kodėl nukentėjusiosios elgesio nelaiko rizikingu ar provokuojančiu ir kt.). Nuosprendyje taip pat išsamiai išdėstyti bausmės rūšies ir dydžio parinkimo kiekvienam iš nuteistųjų motyvai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai, nei skunduose tvirtina kasatoriai, tie motyvai neprieštarauja BK 41, 54, 55, 59, 60 straipsnių ar kitų bausmės skyrimą reglamentuojančių BK normų nuostatoms. Teisėjų kolegija pažymi, kad abu kasatoriai pagrįstai tvirtina, jog jiems paskirtos labai griežtos bausmės: abiem nuteistiesiems parinkta griežčiausia iš BK 151¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių rūšių – laisvės atėmimas; R. V. nustatyta artima maksimaliai šios bausmės trukmė (dveji metai šeši mėnesiai), K. S. – dveji metai (didesnė už sankcijos vidurkį bausmė). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad kasacinės instancijos teismas įstatymo nėra įgaliotas spręsti, ar nuteistajam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta. BPK 376 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Kaip jau minėta, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad bausmės paskyrimą reglamentuojančias BK normas apeliacinės instancijos teismas būtų pritaikęs netinkamai. Todėl abiem nuteistiesiems bausmė švelninama tik tiek, kiek tai susiję su jų nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo pakeitimu.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 2 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti jo dalį, kurioje pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4 dalis K. S. ir R. V. paskirtos subendrintos bausmės.
Nuteistosios K. S. nusikalstamus veiksmus, padarytus 2011 m. sausio 15 d., laikotarpiu nuo 22 iki 24 val., 2011 m. sausio 16 d., laikotarpiu nuo 6 iki 7 val., 2011 m. sausio 21 d., laikotarpiu nuo 20 iki 24 val., kvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį bei paskirti bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams, ją atliekant pataisos namuose.
Nuteistojo R. V. nusikalstamus veiksmus, padarytus 2011 m. sausio 15 d., laikotarpiu nuo 22 iki 24 val., 2011 m. sausio 16 d., laikotarpiu nuo 6 iki 7 val., 2011 m. sausio 21 d., laikotarpiu nuo 20 iki 24 val., kvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį bei paskirti bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Antanas Klimavičius
Tomas Šeškauskas
Valerijus Čiučiulka
