Baudžiamoji byla Nr. 2K–559/2012
Teisminio proceso Nr. 1-45-1-00179-2011-2
Procesinio sprendimo kategorija:
1.2.26.2.1. (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. lapkričio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Armano Abramavičiaus ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. T. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutarties.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. nuosprendžiu L. T. nuteistas pagal Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir G. V., tačiau dėl jo kasacinis skundas nepaduotas.
Išieškota iš G. V. ir L. T. po 8,80 Lt proceso (pašto) išlaidų valstybei.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi nuteistojo L. T. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Piesliako pranešimą,
n u s t a t ė :
L. T. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad kartu su G. V. 2011 m. vasario 27 d., apie 1.15 val., viešoje vietoje – prie pastato, esančio Panevėžyje, Respublikos g. 2, kuriame įsikūręs UAB „IG Pramogos“ kokteilių baras „Puntukas Impress“, įžūliu elgesiu, G. V. tyčia metant alaus butelį ir sudaužant vestibiulio durų stiklo paketą, taip sugadinant svetimą turtą ir padarant bendrovei turtinę 1500 Lt žalą, jis papurškė dujų apsaugos darbuotojams į veidą bei į baro patalpas ir 1.30 val. sutrikdė normalią įmonės veiklą, sudarė baro lankytojams ir darbuotojams stresinę situaciją, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenė rimtį bei tvarką.
Kasaciniu skundu nuteistasis L. T. prašo teismą panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartį ir bylą nutraukti.
Kasatorius skunde teigia, kad teismas nuosprendį priėmė netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, be to, neatsižvelgė į esmines bylos aplinkybes, todėl išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių.
Pasak kasatoriaus, nors apeliacinės instancijos teismas sutiko su skundo argumentu, kad specialisto išvada, kurioje nustatyta, jog filmuotoje medžiagoje užfiksuotas asmuo, tikėtina, yra L. T., negali būti neabejotinu kaltės įrodymu, tačiau nepagrįstai laikė, kad vertinant šią išvadą su kitais įrodymais ji patvirtina nukentėjusiojo K. R. parodymus. Kasatoriaus manymu, susidaro įspūdis, jog nuosprendis buvo priimtas remiantis vien tik nukentėjusiojo K. R. parodymais, kuriuos jis laiko nepatikimais.
Kasatorius pažymi, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu davė nuoseklius parodymus teigdamas, jog nusikalstamos veikos padarymo vietoje nebuvo. Kadangi pirmą kartą jis buvo apklaustas praėjus beveik trims mėnesiams po nusikalstamos veikos padarymo, todėl negalėjo nurodyti, kur buvo ir ką veikė 2011 m. vasario 27 d., apie 1.15 val.
Kasatorius teigia, kad ikiteismini tyrimo metu buvo pažeista BPK 192 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta atpažinimo, kur pasakyta, jog tuo atveju, kai parodyti atpažinti asmens negalima, atpažinimas gali būti daromas pagal jo nuotrauką. Kasatorius nurodo, kad byloje buvo apklaustas 2011 m. gegužės 11 d., po to nesislapstė, todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnai galėjo bet kada jį iškviesti asmens atpažinimo veiksmui atlikti po to, kai nukentėjusysis jį atpažino iš ieškomų asmenų lentos. Tai rodo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai nebuvo įsitikinę, jog nukentėjusysis kasatorių gyvą atpažins, nes įvykio vietoje nematė, o iš ieškomų asmenų lentos neva „atpažino“ skatinamas keršto.
Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo argumentus dėl asmens parodymo atpažinti tvarkos pažeidimo išnagrinėjo paviršutiniškai, reikiamai neįvertino šio pažeidimo reikšmės, padarė klaidingą išvadą, kad nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo K. R. parodymais, o tai sutrukdė priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo apeliaciniame skunde nurodytą argumentą dėl galimo nukentėjusiojo K. R. šališkumo vien tik todėl, kad šis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pykčio kasatoriui nejaučia. Kasatorius mano, kad vertinant nukentėjusiojo sąžiningumą tokių motyvų nepakanka.
Kasatorius pažymi, kad nors nukentėjusysis tvirtino jį pažinojęs iš anksčiau, tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnams to nenurodė tuoj po įvykio, nes kitaip jie būtų operatyviai kasatorių nustatę kaip asmenį, padariusį nuskalstamą veiką. Tačiau šių prieštaravimų teismai nepašalino.
Atsiliepimu į kasacinį skundą prokuroras prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime pažymima, kad, susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, joje priimtais teismų sprendimais, konstatuotina, jog faktinės bylos aplinkybės ištirtos išsamiai ir nešališkai. Esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, dėl kurių turėtų būti keičiamas ar naikinamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis ar apeliacinės instancijos teismo nutartis, nepadaryta. Kasatorius nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis yra naikintini dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų, nes teismai savo išvadas parėmė vien apsaugos darbuotojo K. R. parodymais bei tikėtina specialisto išvada, taip pažeisdami BPK 20 straipsnio reikalavimus, bei nepaisė ikiteisminio tyrimo metu padarytų įrodymų rinkimo pažeidimų. Su šiais kasatoriaus motyvais sutikti nėra jokio pagrindo. Nors kasatorius teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu jį galima buvo parodyti atpažinti K. R. gyvai, tačiau atpažinimas buvo atliktas iš nuotraukų, tai, kasatoriaus nuomone, rodo tyrimo šališkumą. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad K. R. jau pirmuosiuose savo parodymuose nurodė, kad gali atpažinti jaunuolį, purškusį į klubą dujas, iš jo veido specifikos – randų. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad K. R. kasatorių atpažino iš policijos komisariate iškabintų ieškomų asmenų lentoje nuotraukų, t. y. niekieno neraginamas iš kitų, su įvykių nesusijusių asmenų, atpažino nusikaltimą padariusį asmenį. Praktikoje toks neplanuotas atsitiktinis įtariamojo atpažinimas, kai asmuo atsitiktinai pamato įtariamąjį ar jo nuotrauką ir tai atsitinka ne ikiteisminio tyrimo pareigūnų iniciatyva, pripažįstamas tinkamu įrodymu ir nėra papildomai įforminamas, o atpažinimo aplinkybės nurodomos apklausos protokole. Todėl, esant tokiai byloje nustatytai aplinkybei – jau įvykusiam asmens faktiniam atpažinimui, vėlesnis L. T. nuotraukos rodymas atpažinti tam pačiam asmeniui, prokuroro nuomone, buvo perteklinis ir nereikalingas tyrimo veiksmas, nes jis asmenį, apie kurį davė parodymus, jau buvo atpažinęs ir tai nurodęs. Šiuo atveju diskusija, kas buvo geriau, t. y. ar rodyti įtariamąjį atpažinti gyvai, ar iš fotonuotraukos nebetenka prasmės. Juolab, kad akistatos metu K. R. dar kartą patvirtino savo parodymus ir nurodė, kad įvykio metu matė būtent L. T.
Taip pat atmestina ir kasatoriaus minima galimo K. R. kerštavimo versija. Tiek L. T., tiek K. R. patvirtino, kad dėl prieš metus iki įvykio įvykusio konflikto L. T. į naktinį klubą buvo neįleidžiamas, kaip nepageidaujamas asmuo, taigi apsaugos darbuotojams tame tarp jų ir K. R., jis buvo žinomas. Būtent todėl teismai rėmėsi byloje esančia filmuota medžiaga bei tikėtina specialisto išvada, kad vaizdo įraše užfiksuotas L. T.
Be to, teismai grindė savo išvadą, kad L. T. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, ir tuo, jog byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuotas automobilis, į kurį po įvykio įsėda kasatorius, yra analogiškos markės ir spalvos kaip ir L. T. Taigi byloje tiek ikiteisminis tyrimas, tiek bylos nagrinėjimas teisminėse instancijose vyko nepažeidžiant BPK reikalavimų, L. T. veika kvalifikuota tinkamai, paskirtoji bausmė teismo motyvuota ir savo dydžiu nėra aiškiai per griežta.
Nuteistojo L. T. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl L. T. nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį pagrįstumo ir įrodymų vertinimo
Nuteistasis L. T. kasaciniame skunde teigia, kad yra nepagrįstai nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nes nusikalstamos veikos padarymo vietoje nebuvo. Tačiau teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų pagrindu pagrįstai kasatorių nuteisė už viešosios tvarkos pažeidimą. Teismas konstatavo, kad L. T. padarytoje veikoje yra visi BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai, t. y. jis 2011 m. vasario 27 d., apie 1.15 val., viešoje vietoje – prie pastato, esančio Panevėžyje, Respublikos g. 2, kuriame įsikūręs UAB „IG Pramogos“ kokteilių baras „Puntukas Impress“, įžūliu elgesiu, kitam nuteistajam šioje byloje – G. V. tyčia metant alaus butelį ir sudaužant vestibiulio durų stiklo paketą, taip sugadinant svetimą turtą ir padarant bendrovei turtinę 1500 Lt žalą, papurškė dujų apsaugos darbuotojams į veidą bei į baro patalpas ir 1.30 val. sutrikdė normalią įmonės veiklą, sudarė baro lankytojams ir darbuotojams stresinę situaciją, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenė rimtį bei tvarką.
Kasaciniame skunde nuteistasis L. T. iš esmės pakartoja tuos pačius argumentus, kurie buvo nurodomi apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, pripažino, kad teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, o padarytos išvados yra pagrįstos bylos medžiaga.
Nors kasatorius abejoja nukentėjusiojo K. R. parodymų patikimumu, pažymėtina, kad nukentėjusysis K. R. tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme davė vienodus ir nuoseklius parodymus apie tai, kad naktiniame klube „Puntukas“ dirbo apsaugos darbuotoju, o 2011 m. vasario 27 d. budėjo pirmajame klubo aukšte prie įėjimo, taigi įvykio dieną matė, kaip abu nuteistieji t. y. L. T. ir G. V., išlipo iš pilkos spalvos automobilio BMW ir apie valandą laiko vaikštinėjo prie ten stovėjusių mašinų. Po to nuteistasis G. V. rankoje turėtu buteliu sudaužė vestibiulio durų stiklo paketą, todėl jį įsivedė į vidų. Tuo tarpu antrasis jaunuolis, kurį gerai pažinojo iš matymo kaip neįleidžiamą į klubą asmenį, priėjo prie kito apsaugos darbuotojo ir pro durų tarpą papurškė dujų į klubo vidų. Kadangi nukentėjusiojo K. R. parodymai esminėmis detalėmis sutapo ir juos papildė kiti byloje esantys įrodymai, teismas neturėjo pagrindo jais netikėti ir pagrįstai rėmėsi.
Nors nukentėjusysis K. R. kasatorių pažinojo tik iš matymo, o vardo ir pavardės nurodyti negalėjo, tačiau, būdamas policijos komisariate, ieškomų asmenų lentoje, jis pamatė ir atpažino jaunuolį, purškusį dujas. Tai užfiksuota 2011 m. balandžio 12 d. K. R. papildomos apklausos protokole. Be to, atlikto asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, K. R. iš įsimintinų veido bruožų (plaukų kirpimo, akių, randų) atpažino kasatorių kaip dujas į naktinio klubo „Puntukas“ vidų purškusį asmenį. Nors kasatorius teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu nepagrįstai buvo atliktas BPK 192 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas parodymų patikrinimo veiksmas – asmens atpažinimas pagal jo nuotrauką, nes ikiteisminio tyrimo pareigūnai galėjo bet kada jį iškviesti asmens atpažinimo veiksmui atlikti, šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmą kartą K. R. kasatorių atpažino iš policijos komisariate iškabintų ieškomų asmenų nuotraukų, o tik vėliau asmens parodymo atpažinti metu, todėl, kaip teisingai pastebėta prokuroro pateiktame atsiliepime į nuteistojo L. T. kasacinį skundą, įvykus asmens faktiniam atpažinimui, vėlesnis L. T. nuotraukos rodymas atpažinti tam pačiam asmeniui, buvo perteklinis ir nereikalingas tyrimo veiksmas. Taip pat pažymėtina, kad BPK 192 straipsnio 5 dalyje numatyta asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką tvarka nebuvo pažeista, nes asmens nuotrauka buvo parodyta kartu su ne mažiau kaip trimis kitų asmenų nuotraukomis, pagal išorę kuo panašesniais į atpažintiną asmenį, o atpažinimo eiga ir rezultatas buvo užfiksuotas ir įformintas baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Kadangi šie duomenys buvo gauti teisėtais būdais, nepažeidžiant BPK nustatytos asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką tvarkos ir patvirtino reikšmingas bylai aplinkybes, teismas pagrįstai juos pripažino įrodymais ir jais rėmėsi. Be to, akistatos metu K. R. dar kartą patvirtino savo parodymus ir nurodė, kad prieš jį sėdintis asmuo (kasatorius) yra būtent tas asmuo, kuris 2011 m. vasario 27 d. po vidurnakčio į klubo vidų per durų tarpą papurškė dujų.
Be to, byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuota, kaip asmuo, kuris purškė dujas į klubo vidų, įsėdo į pilkos spalvos automobilį, kurio markė panaši į BMW, vairuojamą kito asmens, ir nuvažiavo, tuo tarpu iš byloje esančios VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad L. T. įvykio metu priklausė būtent pilkos spalvos BMW markės automobilis, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutarimu jam teisė vairuoti transporto priemones yra atimta. Specialisto, atlikusio vaizdo įrašo tyrimą, išvadoje nurodyta, kad yra tikimybė, jog pateiktoje filmuotoje vaizdo medžiagoje asmuo, dėvintis juodą striukę su ant krūtinės kairėje pusėje esančiu ženkliuku ir ant galvos užsidėjęs šviesios spalvos gobtuvą, mūvintis juodos spalvos kelnes, avintis tamsios spalvos su baltomis juostelėmis batelius, yra L. T., kurio atvaizdai pateikti lyginamajam tyrimui. Nors šios išvados atsakymas yra tikėtino pobūdžio, tačiau, ją įvertinęs kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad būtent kasatorius 2011 m. vasario 27 d. papurškė į naktinio klubo „Puntukas“ vidų dujų ir taip sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, ir pagrįstai jį nuteisė pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Esant minėtoms aplinkybėms, tenkinti kasatoriaus skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo L. T. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Viktoras Aidukas
Armanas Abramavičius
Vytautas Piesliakas
